c06de0bb-c08c-446a-b064-d11cdaa06f76 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2706-369/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19538-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4., 1.2.4.6.3., 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorui Š. Š., kaltinamajam Ž. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai, nukentėjusiajam G. A.,nukentėjusiojo atstovei advokatei V.

G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:1) 1992-12-09 Å venčionių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 147 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1995-05-12 Å venčionių miesto 1 apylinkės teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 146 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 14 dienų, bausmę atliko 1996-12-14;3) 1999-03-25 Vilniaus apygardos teismo pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 105 straipsnio 8 punktÄ , 272 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnį laisvės atėmimu 15 metų su turto konfiskavimu; 2003-07-18 nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalie 9 punktÄ , 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 14 metų; 4) 1999-08-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1999-03-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 15 metų 3 mėnesiams su turto konfiskavimu; 2000-02-25 nutartimi veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 4 d.

į 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų su turto konfiskavimu; 2003-09-24 nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 8 d., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1999-03-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 1 mėnesiui; bausmę atliko 2011-10-12;5) 2012-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; bausmę atliko 2012-12-14;6) 2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų; bausmę atliko 2013-07-22;7) 2013-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;8) 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu skirtas 8 mėnesių laisvės atėmimas.9) 2015-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta. Kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ,138 str. 2 d. 3 p., 284 str. 1 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Ž. S. grasino nužudyti, kai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, o bÅ«tent:jis 2016-04-24 dienos vakare, galimai apie 20.00-21.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, atėjęs į motinos R.

S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktÄ . Ž. S. tyčia uždegė paklodę, spardė Å¡iukÅ¡liadėžę ir motinos R. S. sugyventiniui G. A. prieÅ¡ veidÄ mosavo peiliu sakydamas, „kad kÄ nors papjauti man vieni juokai“, ko pasėkoje sukėlė nukentėjusiajam G. A. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jo iÅ¡sakyti grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Ž. S. nesunkiai sutrikė kito žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:jis 2016-04-25, apie 21.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini)8 aukÅ¡to laiptinėje, veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prieÅ¡ kurį ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas į atskirÄ , tyčia panaudojo fizinį smurtÄ G.

A. atžvilgiu, ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais padarydamas G. A. galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairėje smilkininėje skiltyje, odos įbrėžimÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, poodines ir daugybines odines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje su krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VI-o Å¡onkaulio lūžiu, odos nubrozdinimÄ su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ Dėl 2016-04-24 grasinimo nužudyti G.

A. Kaltinamasis Ž. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jis aiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam G. A. peiliu negrasino. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, kuriuos teismas pagarsino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kurioje atliko bausmę dėl G. A. sumuÅ¡imo. Išėjęs iÅ¡ kalėjimo pas mamÄ R. S. gyveno savaitę laiko. Dėl rÅ«kymo ir gėrimo G. A. jį iÅ¡vijo iÅ¡ namų. 2016 m. balandžio 24 d. vakare, apie 20.00 – 21.00 val., atėjo pas mamÄ R.

S.. Jis buvo įleistas į namus ir pamaitintas. Buvo iÅ¡gėręs, o tai nepatiko G. A.. Pavalgęs nuėjo į kambarį ir atsisėdo. Pamatė, kad atėjo G. A., kuris rankose turėjo peilį. Suprato, kad G. A. nori jį papjauti ir iÅ¡bėgo iÅ¡ buto į koridorių. Paklodės nedegino, Å¡iukÅ¡liadėžės nespardė ir G. A. peiliu negrasino. Nukentėjusysis G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2016-04-24 vakare sugrįžęs į namus rado iÅ¡sigandusiÄ sugyventinę R. S..

Bute buvo neblaivus jos sÅ«nus Ž. S.. Pastarasis elgėsi agresyviai. Jis degino paklodę, spardė Å¡iukÅ¡liadėžę. Nukentėjusiajam pareiÅ¡kus pastabÄ dėl tokio elgesio, Ž. S. nuėjo į virtuvę, atsinešė peilį ir ėmė juo mojuoti, sakydamas, kad jam vieni niekai kÄ nors papjauti. Tokie kaltinamojo veiksmai jį iÅ¡gÄ sdino. Jis iÅ¡sigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, nes ir anksčiau kaltinamasis jį buvo sumušęs ir už tai buvo nuteistas. Kaltinamojo iÅ¡sakytus grasinimus įvertino kaip realius.

TÄ vakarÄ Å½. S. motina nuramino sÅ«nų ir iÅ¡ jo atėmė peilį. Kartu su sugyventine nusprendė policijos nekviesti, o Ž. S. daugiau į butÄ neįsileisti. Ryte kaltinamajam išėjus iÅ¡Â buto, jie surinko kaltinamojo daiktus ir sudėjo laiptinėje.Teisme buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. S. parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji paaiÅ¡kino, kad Ž. S. yra jos sÅ«nus. Apie 22 metus ji gyvena kartu su sugyventinu G. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2016 metų vasario mėnesį iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžo jos sÅ«nus Ž.

S., kuris atliko bausmę dėl G. A. sumuÅ¡imo. IÅ¡ įkalinimo įstaigos sugrįžusio Ž. S. į namus jie neįleido. Pastarasis apsigyveno nakvynės namuose. Ji leisdavo sÅ«nui ateiti, kai Å¡is bÅ«davo blaivus. 2016 m. balandžio 24 d. vakare, tiksliai laiko nepamena, sÅ«nus atėjo į jos butÄ . Jis buvo blaivus, todėl buvo įleistas. BÅ«damas namuose sÅ«nus padegė paklodę, kuriÄ užgesino jos sugyventinis G. A.. Tada sÅ«nus iÅ¡ virtuvės atsinešė peilį ir pradėjo juo mosuoti, sakydamas, kad jam papjauti žmogų yra vieni juokai.

Peiliu sūnus grasino tik jos sugyventiniui. Iš sūnaus ji atėmė peilį, nuramino ir leido pernakvoti. Ryte jos sugyventinis G. A. sudėjo sūnaus daiktus į rankinę ir liepė sūnui išeiti iš namų. Sūnus išėjo, tačiau buvo labai nepatenkintas. Teismas, įvertinęs šiuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad nors Ž. S. neigia grasinęs nukentėjusiajam peiliu, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis G. A. ir liudytoja R.

S. patvirtino, kad Ž. S. grasino G. A. peiliu, sakė, kad jam vieni niekai yra kÄ nors papjauti. Tas pačias aplinkybes jie nurodė iÅ¡ karto po įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.).

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebÅ«tina nustatyti, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Ž. S. grasinimus nukentėjusiajam iÅ¡sakė rankoje laikydamas peilį, juo mosuodamas prieÅ¡ nukentėjusįjį. Anksčiau kaltinamasis buvo sumušęs G.

A., už tai buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis visai neseniai buvo paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Ä®vertinus Å¡ių duomenų visumÄ teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. A. jam iÅ¡sakytus grasinimus suprato ir vertino kaip realius, turėdamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad tokie grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti. Be to Å¡ie duomenys leidžia pripažinti, kad Ž. S. suprato, kad tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia nukentėjusiajam baimę, nesaugumo jausmÄ , nerimÄ ir tokių pasekmių norėjo.

Dėl 2016-04-25 nesunkaus G. A. sveikatos sutrikdymo Apklaustas teisme kaltinamasis Ž. S. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sumušė motinos sugyventinį, G. A.. Kartu su juo buvo iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas, vardu Tomas. Å is asmuo G. A. nemušė. Fizinį smurtÄ naudojo vienas. Kodėl taip pasielgė, paaiÅ¡kinti negalėjo. Ä®vykio metu buvo neblaivus. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo G. A. gydymo pripažino ir jo neginčijo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. S. paaiÅ¡kino, kad apie tai, jog motinos sugyventinis G. A. jam grasino peiliu papasakojo pažįstamam vaikinui vardu Tomas. Å io vaikino pavardės ir gyvenamosios vietos nežino. 2016 m. balandžio 25 d. apie 21.00 val. 30 min., kartu su Tomu nuėjo į mamos butÄ , norėdami surasti G. A. ir su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius. Neradę namuose G. A., išėjo iÅ¡ buto ir nuėjo prie lifto. Tuo metu iÅ¡ lifto išėjo G. A.. Jis iÅ¡ karto spyrė G. A. į pilvÄ ir Å¡is pargriuvo, tada kartu su Tomu pradėjo jį spardyti.

Spyrė apie 3 kartus, į įvairias G. A. kÅ«no vietas. Kiek kartų įspyrė Tomas, jis nematė. G. A. pradėjo Å¡aukti, todėl į laiptinę išėjo kaimynai. Pasirodžius kaimynams, su Tomu pasiÅ¡alino. 2016 m. balandžio 26 d. ryte, atėjo pas mamÄ ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Apklaustas teisme nukentėjusysis G. A. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. balandžio 25 d. apie 21 val. 30 min., iÅ¡ parduotuvės ėjo namo. Liftu pakilo į 8 aukÅ¡tÄ . Atsidarius lifto durims, pamatė stovintį Ž.

S.. Kartu su Ž. S. buvo kažkoks nepažįstamas vyras. Jam iÅ¡einant iÅ¡ lifto, Ž. S. suÅ¡uko „va Å¡itas“ ir jam spyrė. Gavęs smÅ«gį bandė nubėgti į butÄ , tačiau už kažko užkliuvęs pargriuvo. Tada Ž. S. ir kartu su juo buvęs asmuo ėmė jį spardyti. SmÅ«gių buvo suduota daug į įvairias kÅ«no vietas. Saugodamas galvÄ nuo smÅ«gių, jÄ dengė rankomis. Vienu metu Ž. S. buvo užšokęs ant jo gulinčio. IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ Ä¯ laiptinę iÅ¡bėgo kaimynai.

Tada Ž. S. su draugu pabėgo. Apie užpuolimÄ pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Atvažiavo medikai ir policijos pareigÅ«nai. Medikai jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyti kojos ir galvos sumuÅ¡imai, Å¡onkaulių lūžiai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1201/2016(01) nurodyta, kad nukentėjusiajam G. A. nustatyti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: galvos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu kairėje smilkininėje skiltyje, odos įbrėžimas kairės ausies kauÅ¡elyje, poodinės ir daugybinės odinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje su krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VI-o Å¡onkaulio lūžiu, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu, ribotÄ bei neribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-04-25). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės VI-o Å¡onkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 (deÅ¡imties) dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės VI-o Å¡onkaulio lūžis, su jo projekcijoje esančiomis kraujosruvomis krÅ«tinės lÄ stoje kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kÅ«no sužalojimai - nežymiu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip - 4 (keturiais) trauminiais poveikiais. Odos įdrėskimas kairės ausies kauÅ¡elyje su galvos sumuÅ¡imu bÅ«dingas nuo smÅ«gių sudavimo (pvz.: koja, ranka), daugybinės kraujosruvos krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje su kairės pusės VI-o Å¡onkaulio lūžiu, atsižvelgiant į kraujosruvų pobÅ«dį, bÅ«dingos nuo krÅ«tinės lÄ stos suspaudimo (pvz.: užšokant ant krÅ«tinės), odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje bÅ«dingas griuvimui.Liudytoja R.

S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. apie 21 val. 30 min., G. A. išėjo į parduotuvę. Ji liko namuose. Po kiek laiko į namus grįžęs G. A. pasakė, kad buvo prie lifto suspardytas ir sumuštas Ž. S. ir jo draugo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. E. Z. paaiškino, kad gyvena bute, esančiame name (duomenys neskelbtini). Su kaimynais iš buto Nr. 94 santykių nepalaiko, tačiau žino, kad minėtame bute gyvena moteris su sugyventiniu.

Moteris turi sÅ«nų, kuris buvo neįleidžiamas į namus. SÅ«nus kelis kartus miegojo laiptinėje. 2016 m. balandžio mėn., tikslios datos nepamena, apie 20.00 val., išėjo į laiptinę, kur pamatė kaimynų sÅ«nų su kažkokiu jai nepažįstamu vaikinu. Pastarieji stovėjo koridoriuje ir nieko blogo nedarė. Tuo metu iÅ¡ lifto išėjo patėvis ir kažkas įvyko. Vyrai sudavė jam smÅ«gius, tačiau kas ir kiek, ji nematė. MuÅ¡amas vyras pabėgo aukščiau ir iÅ¡kvietė policijÄ bei greitÄ jÄ pagalbÄ .

IÅ¡samiai apie įvykį nieko negali papasakoti, kadangi nieko nematė. 2016 m. balandžio 26 d., Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės antros kuopos vyr. patrulio R. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. apie 22.00 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. R. iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjÄ sumušė du vyrai. Ä®vykio vietoje G. A. paaiÅ¡kino, kad jį sumušė Ž. S. su draugu, kurio vardo nežino. 2016 m. balandžio 26 d., Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės antros kuopos pirmo bÅ«rio vyr. patrulės I.

L. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016-04-26 apie 9.05 val. patruliuojant kartu su patruliu G. G. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje yra asmuo, kuris 2016-04-25 užpuolė pranešėjÄ . Ä®vykio vietoje juos pasitiko pranešėjas G. A., kuris nurodė, kad 2016 m. balandžio 25 d. apie 21 val. 30 min., jį užpuolė žmonos sÅ«nus Ž. S., kuris pranešėjui spyrė apie - 10 (deÅ¡imt) kartų. 2016-09-21 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ asmenį, kuris galimai kartu su Ž.

S. dalyvavo užpuolant ir sumuÅ¡ant nukentėjusįjį G. A., buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ . Teismas, įvertinęs Å¡iuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad Ž. S. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis neneigė, kad namo laiptinėje sumušė mamos sugyventinį G. A.. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tai įvykdė kartu su iÅ¡ matymo pažįstamu vaikinu. Nagrinėjant bylÄ teisme aiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį sumušė vienas.

Teismas atsižvelgia, kad kaltinamojo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl tai kelia abejonių jo parodymų patikimumui. Teismas vadovaujasi nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jį mušė ne tik Ž. S., tačiau ir kartu su juo buvęs jam nepažįstamas asmuo. Tokius nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojos R. S. ir D. E. Z.. Nukentėjusysis ir kaltinamasis negalėjo tiksliai įvardinti suduotų smūgių skaičių, todėl įvertinęs specialisto išvados duomenis, teismas konstatuota, kad nukentėjusiajam G.

A. nustatyti sužalojimai buvo sukelti 4 trauminiais poveikiais.  Kaltinamajame akte Ž. S. veika buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ nes, prokuroro vertinimu, nukentėjusysis G. A. yra kaltinamojo Ž. S. Å¡eimos narys. Tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka. Å eimos nario ir artimo giminaičio sÄ vokos yra iÅ¡aiÅ¡kintos atitinkamai BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vadovaujantis sisteminiu teisės aiÅ¡kinimo metodu bei esama teismų praktika Å¡iais sÄ vokų iÅ¡aiÅ¡kinimais vadovaujamasi ir taikant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Taigi, minėtose teisės normose yra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar Å¡eimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nukentėjusysis G. A. su kaltinamojo Ž. S. motina kartu gyvena pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau nėra susituokęs. Jis taip pat nėra nei vienas iÅ¡ kitų minėtose teisės normose nurodytų asmenų, todėl jau vien todėl negali bÅ«ti laikomas Ž. S. Å¡eimos nariu. IÅ¡ abiejų parodymų matyti, jog jų nesiejo jokie glaudÅ«s Å¡eiminiai, artimi, prieraiÅ¡Å«s santykiai, vienoje patalpoje jie gyveno epizodiÅ¡kai ir nagrinėjamų veikų padarymo metu bendro Å«kio nevedė. 2016 metų vasario mėnesį sugrįžęs iš įkalinimo vietos kaltinamasis apsigyveno nakvynės namuose ir į mamos butÄ ateidavo tik epizodiÅ¡kai.

Todėl G. A. negali bÅ«ti laikomas Ž. S. Å¡eimos nariu BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo prasme. Ä®vertinus tai, kad Ž. S. vartoto fizinio smurto pasėkoje G. A. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatyta jo veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį. Veika yra baigta. Ž. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, padarinius ir jų siekė.Kaltinamajame akte Ž. S. veika, sumuÅ¡ant G. A. buvo papildomai kvalifikuota ir pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Veika pagal šį straipsnį kvalifikuojama tuomet, kai nustatoma, jog asmuo vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . VieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. ĮžūlÅ«s veiksmai suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .  Nustatyta, kad Ž.

S. nusikalstami veiksmai buvo daugiabučio namo laiptinėje. Kaltinamasis nesiekė sutrikdyti vieÅ¡os tvarkos, tačiau norėjo sumuÅ¡ti nukentėjusįjį G. A.. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektas – pati vieÅ¡oji tvarka, kuri pažeidžiama Å¡iurkščiais, aiÅ¡kiai visuomenės negerbiančiais veiksmais, kurių antivisuomeniÅ¡kumÄ suvokia ir pats kaltininkas. Tačiau jeigu vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas kėsinantis į asmenybę, nusikaltimo esmė nustatoma atsižvelgiant į svarbiausiÄ objektÄ .

Å iuo atveju Ž. S. suduodamas smÅ«gius motinos sugyventiniui G. A. pasikėsino į jo sveikatÄ . Kaltininkas neturėjo tikslo pademonstruoti nepagarbos aplinkiniams, jo veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į nukentėjusįjį ne tik objektyviosios bet ir subjektyviosios pusės prasme. Ä®vykio eiga ir situacija liudija, kad Ž. S. kėslų turinys ir motyvai buvo ne vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas. Tarp jo ir nukentėjusiojo iÅ¡vakarėse buvo kilęs konfliktas. G. A. jį iÅ¡varė iÅ¡ motinos buto, todėl Ž.

S. už tai nusprendė atkerÅ¡yti. Kaltinamojo tikslas ir tyčia buvo visiÅ¡kai apibrėžti ir apėmė smÅ«gių sudavimÄ konkrečiam asmeniui – nukentėjusiajam G. A.. Darytina iÅ¡vada, kad visos paminėtos aplinkybės nepriskirtinos vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sÄ vokai, atitinkančiai LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Å iuo atveju kaltinamojo Ž. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas G. A. ir papildoma jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d. yra perteklinė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. kaltinamasis Ž. S. dėl jam inkriminuoto BK 284 str. 1 d. turi būti išteisintas. Dėl bausmės, kitų klausimų Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis smurtavo senyvo asmens atžvilgiu. Šios aplinkybės apibūdina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. S. nepripažino įvykdęs BK 145 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bei teisme aiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį G. A. sumušė vienas. Kaltinamasis taip elgiasi norėdamas iÅ¡eliminuoti ir padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės kartu su juo buvusiam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokių kaltinamojo parodymų teismas negali vertinti kaip teisingus ir nuoÅ¡irdžius ir pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.  Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę – Ž.

S. praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Veikas jis padarė bÅ«damas 9 kartus teistas, baustas ir administracine tvarka. Pažymėtina, kad atlikęs 2015-09-29 teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, kuri buvo skirta už nusikalstamas veikas, įvykdytas nukentėjusiojo G. A. atžvilgiu, kaltinamasis nepadarė jokių teigiamų iÅ¡vadų ir vėl įvykdė nusikaltimus to paties G. A. atžvilgiu.

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, bei jas subendrinti dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 104,49 € ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios teikiant G. A. sužalojimų gydymo paslaugas, atlyginimo.

Kaltinamasis su ieÅ¡kiniu sutinka. Reikalaujamo žalos atlyginimo dydis yra pagrįstas suteiktų gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u. Žala padaryta dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, reiÅ¡kiamas reikalavimas yra tenkinamas pilnai, turtinė žala priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Nukentėjusysis G. A. civilinio ieÅ¡kinio byloje nepateikė. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 215.16 €.

Ž. S. gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 d. 7 p. Įvertinus šias aplinkybes, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, pajamų negauna, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a : Ž. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Pripažinti Ž.

S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant ir skirti subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-04-26 iki 2016-04-27 ir kardomosios priemonės suėmimo laikÄ nuo 2016-04-27 iki 2016-12-12.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. S. palikti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. Ž. S. iÅ¡teisinti pagal baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ Ž. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 104,49 € turtinės žalos atlyginimÄ .Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ Ž.

S. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                Ovidijus Ramanauskas           Â