c06be6cb-8c7a-4bb3-b2fd-d69b1133dca0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-247-260/2014,Proceso Nr. 2-27-3-00589-2013-2,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 106.8.1; 122.4; 128.2; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. S. skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.2-751-780/2013 pagalpareiÅ¡kėjo V.

J. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (b.l. 2–5) praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 3,9361 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusios sodybos dalis.

Nurodė, kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjui atsirastų turtinė teisė žemės sklype statyti statinius. PareiÅ¡kėjas tiek prieÅ¡ įsigydamas žemės sklypÄ , tiek ir vėliau aktyviai domėjosi, ar žemės sklype anksčiau yra buvusi sodyba, todėl esant duomenų apie tai, kad dalis sodybos statinių stovėjo ir pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, pareiÅ¡kėjas ketina atkurti sodybÄ . PareiÅ¡kėjas ir Å¡iuo metu faktiÅ¡kai naudoja žemės sklypÄ , jį prižiÅ«ri, moka už jį mokesčius, yra įrengęs lieptÄ Ä¯ ežerÄ , atvedęs elektros linijas, įrengęs trumpalaikio poilsio poilsiavietę, pavėsinę, lauko baldus, laužavietę ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi (b.l. 7–8) atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir kartu su pateiktais priedais jį grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui. Teismas, atsižvelgęs į pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiam miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypui taikomÄ teisinį statybų reglamentavimÄ , sprendė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas pareiÅ¡kėjui nesukels teisinių pasekmių, todėl pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismas gali nustatyti tik tuos juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kurie sukels asmeniui asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ . Teismas, remdamasis pareiÅ¡kėjo nurodytu MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra nei sodybos buvęs savininkas, nei pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinis, sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepatenka į asmenų, turinčių teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , ratÄ .

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas 2007 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi negalėjo įgyti teisės atstatyti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ , kadangi tokiÄ teisę numato tik MiÅ¡kų įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kime minima Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi ji reglamentuoja tik statybÄ gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, o pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nepatenka į jokį gamtinį ar kompleksinį draustinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ motyvai PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu (b.l. 10–12) praÅ¡opanaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , nepagrįstai pasisakė dėl ginčo dalyko iÅ¡ esmės, teisės aktų taikymo klausimu, dėl aplinkybių, kuriosgalėjo bÅ«ti nustatytos tik iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje pareiÅ¡kimo turinys negali bÅ«ti tiriamas ir nagrinėjamas, kaip tai daroma bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, negali bÅ«ti pasisakoma dėl materialiniųteisės normų taikymo.

Dėl pareiÅ¡kimu reiÅ¡kiamų reikalavimų teismas pasisako procesiniameteismo sprendime po bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kimo priėmimo stadijojenebuvo iÅ¡tirti visi įrodymai, todėl teismas neturėjo galimybės tinkamai nustatyti, ar praÅ¡omas patvirtinti juridinę reikÅ¡mę turintis juridinisfaktas gali daryti įtakÄ asmenų teisėms. Tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu bÅ«tų neginčijamai nustatyta, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktasnesukurs teisinių padarinių, teismas turėtų procesinę teisę nutraukti bylÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nutylėjo aplinkybę, jog jis nėranei sodybos buvęs savininkas, nei pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinis, kadangi Å¡i aplinkybė nebuvo nurodyta kaip neturinti teisinės reikÅ¡mės. PraÅ¡omasnustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra sietinas ne su konkrečiu pareiÅ¡kėjo asmeniu, o su pačiu žemės sklypu; pareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ne dėl pareiÅ¡kėjo teisės atstatyti sodybÄ , o dėl buvusios sodybos egzistavimo žemės sklype, kas sukurs pagrindÄ ateityje spręsti dėl pareiÅ¡kėjo ar kito asmens teisių atkurti buvusiÄ sodybÄ .Tai, kad pareiÅ¡kėjas nėrabuvusios sodybos savininko įpėdinis, nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kimu praÅ¡omasnustatyti juridinę reikÅ¡mę turintisfaktas nesukurs jokių teisinių pasekmių.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų, o nekonkretaus asmens, t. y. pareiÅ¡kėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.Aplinkybė, ar nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjas pats galės ateityje įgyvendinti teisę atkurti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ , yra neÅ¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Toks ginčas bÅ«tų nagrinėjamas kitoje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjasreikÅ¡tų visai kitokio pobÅ«džio reikalavimus, dėl to laikytina, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių Å¡iuo metu nėra ginčo, o jei toks ginčas kada nors kiltų – jisbÅ«tų nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje.

Be to, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-013-393/05 buvo patvirtintataikos sutartis, kuriosviena iÅ¡ sÄ lygų nurodo, kad ginčo žemės sklype yra buvusios sodybos pastatų pamatai. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjas įsigijo ginčo žemės sklypÄ ir siekia atkurti buvusiÄ sodybÄ . Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgis tam tikrÄ subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės.Asmens kreipimasis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti tam tikrÄ faktÄ lemia, kad pareiÅ¡kėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė Å¡iam faktui suteikia juridinę reikÅ¡mę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , bÅ«tina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiÅ¡kėjo nurodytÄ faktinį ir teisinį pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pagrindÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iÅ¡ jo pareiÅ¡kimo matyti, kad nuo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiÅ¡kimÄ teismas turėtų atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiÅ¡kėja priėmus pareiÅ¡kimÄ , bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, civilinė byla turi bÅ«ti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V.

J. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra buvusios sodybos dalis. PareiÅ¡kėjas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ prašė nustatyti dėl to, kad remiantis pareiÅ¡kėjo nurodytomis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo konkrečiomis nuostatomis jis įgytų turtinę teisę žemės sklype statyti statinius.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių, skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ teisme ir jį grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui. Apeliantas skundžia Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ .Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kuriÄ naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.Pirmiausiapažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje neturėjo teisės spręsti klausimo, ar praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę, t. y. ar jis sukels teisines pasekmes pareiÅ¡kėjui.

Kaip jau buvo nurodyta, remiantis kasacinio teismo praktika teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nuo praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto asmeniui priklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, o nenustačius Å¡ių aplinkybių teismas tokį pareiÅ¡kimÄ turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , pagrįstai vertino, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjui teisines pasekmes, o to nenustatęs pareiÅ¡kimÄ pagrįstai atsisakė priimti.

Teismas pagrįstai remdamasis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, tarp jų ir apelianto nurodytomis konkrečių įstatymų konkrečiomis nuostatomis, atsižvelgęs į apelianto pareiÅ¡kime nurodytÄ faktinį ir teisinį pareiÅ¡kimo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pagrindÄ , vertino, ar praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę. Todėl nepagrįstais laikytini apelianto atskirojo skundo argumentai, jog teismas neturėjo teisės tirti pareiÅ¡kimo turinio, pasisakyti dėl teisės aktų taikymo, o taip pat, kad teismas pasisakė dėl ginčo dalyko iÅ¡ esmės. Pažymėtina, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl apelianto pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, t. y. nenurodė, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas ar ne.

Teismas tik pripažino, kad net ir nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ jis nesukels apeliantui teisinių padarinių, todėl pagrįstai tokį pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. Apelianto argumentas, jog civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme tik bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustačius, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nesukels teisinių pasekmių, laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu kasacinio teismo formuojamos praktikosir prieÅ¡taraujančiu proceso ekonomiÅ¡kumo principui.

Tuo atveju, jei pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje jau galima spręsti, kad praÅ¡omas nustatyti faktas nėra juridinis, pareiÅ¡kimo priėmimas ir civilinės bylos nagrinėjimas bÅ«tų nesuderinami su proceso ekonomiÅ¡kumo principu, tokiu atveju be pagrindo bÅ«tų eikvojami tiek proceso dalyvių, tiek ir teismo finansiniai bei žmogiÅ¡kieji iÅ¡tekliai.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ siejo su pareiÅ¡kėjo asmeniu ir jo teise atkurti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , pagal kuriÄ teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal apelianto pateiktÄ Å¡ios normos interpretavimÄ , į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo galėtų kreiptis bet kuris asmuo vien tik remdamasis tuo, kad praÅ¡omasnustatyti faktas turėtų juridinę reikÅ¡mę bet kuriam kitam asmeniui.

Kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos nagrinėjant bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, vienareikÅ¡miÅ¡kai yra nurodyta, kad turi bÅ«ti sprendžiama, ar praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas bÅ«tent pareiÅ¡kėjui, t. y. į teismÄ besikreipusiam asmeniui sukels teisines pasekmes, todėl teismas pagrįstai, įvertinęs pareiÅ¡kime nurodytas materialinės teisės normas, su kuriomis pareiÅ¡kėjas siejo teisės atkurti sodybÄ atsiradimÄ , sprendė, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tokiateisė nėra suteikiama.

Be to, pažymėtina, kad ir pats apeliantas pareiÅ¡kime yra nurodęs, kad nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ bÅ«tent jam atsirastų teisė žemės sklype statyti statinius, todėl pats apeliantas pareiÅ¡kime teisines pasekmes siejo su savo asmeniu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra sietinas ne su konkrečiu pareiÅ¡kėjo asmeniu, o su pačiu žemės sklypu, kas sukurs pagrindÄ ateityje spręsti dėl pareiÅ¡kėjo ar kito asmens teisių atkurti buvusiÄ sodybÄ .Vien fakto siejimas su konkrečiu žemės sklypu negali bÅ«ti pateisinamas, kadangi nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , tačiau žemės sklypo savininkui neturint teisės atstatyti buvusiÄ sodybÄ , pats fakto nustatymas siejant jį su teise atstatyti buvusiÄ sodybÄ neturėtų jokios teisinės reikÅ¡mės. Galimybė ateityje kitiems asmenims ar apeliantui atkurti buvusiÄ sodybÄ apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nesudaro pagrindo teigti, jog praÅ¡omasnustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas pasisakė dėl aplinkybių, dėl kurių Å¡iuo metu nėra ginčo, t.y. dėl pareiÅ¡kėjo teisės ateityje įgyvendinti teisę atkurti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ . Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , vertino, ar nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Å¡iuo metu esančiomis aplinkybėmis apeliantas įgytų teisę atkurti buvusiÄ sodybÄ ir nevertino, ar tokiÄ teisę apeliantas galėtų įgyti ateityje.

Tuo atveju, jei pasikeitus faktinėms aplinkybėms ar teisiniam reglamentavimui praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukeltų teisines pasekmes apeliantui, apeliantas pakartotinai galėtų kreipti į teismÄ dėl tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias tiek juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , tiek ir pareiÅ¡kimų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo priėmimÄ , pagrįstai pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje įvertinęs ir nustatęs, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apeliantui nesukels jokių teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ .

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis