2019-01-23 Nr. AB-2116-3-63-3-00026-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-32-448/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.; 24.7.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi skundu į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 1.7 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojantis su Padvarių tvenkiniu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 yra įtrauktas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Pareiškėja teigia, jog šalia jos sklypo yra bendro naudojimo kelias, pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo pareiškėja patenka į savo sklypą iš vietinės reikšmės viešojo kelio „Kretinga – Darbėnai“. Sklypas yra miško paskirties ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, miško savininkui numato prievolę tvarkyti ir prižiūrėti mišką, saugoti nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir pan., be to didelė dalis sklypo patenka į Padvarių tvenkinio apsaugos juostą, kurios tvarkymui taip pat keliami papildomi reikalavimai. Pareiškėja pažymi, kad siekiant įgyvendinti aukščiau nurodytas pareigas jai reikalingas privažiavimas prie jos sklypo per visą kelio perimetrą, todėl itin svarbu išsaugoti esamą kelią.

3. Pareiškėja teigė, kad ji kreipėsi į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, prašydama inicijuoti, jog Kretingos rajono savivaldybės taryba svarstytų klausimą dėl bendrojo naudojimo kelio, pažymėto Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte gretimybėje su pareiškėjos žemės sklypu, įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Vyriausybės atstovė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu persiuntė pareiškėjos atstovės prašymą Kretingos rajono savivaldybės tarybai nagrinėti pagal kompetenciją. Kretingos rajono savivaldybės meras pareiškėjos prašymo svarstymą įtraukė į 2016 m. lapkričio 24 d. Tarybos posėdžio dienotvarkę. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas R. Š. parengė sprendimo projektą, kuriame Tarybai siūloma nepritarti bendrojo naudojimo kelio, esančio prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėja, susipažinusi su sprendimo projektu 2016 m. lapkričio 24 d. Kretingos rajono savivaldybės merui, pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog atsiima prašymą dėl kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, tačiau nepaisant šio prašymo, klausimas dėl kelio vis tiek buvo svarstomas ir buvo priimtas pareiškėjai nepalankus sprendimas. Taigi atsakovas svarstė klausimą dėl kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą prieš jos valią ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintoms Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintiems objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams ir kitiems teisės aktams.

4. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės prašymą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 buvo sudaryta darbo grupė. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 14VĮ-567-(14.42.2.) patvirtino žemėtvarkos projektą, kuriame pagal pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį yra suprojektuotas III kategorijos 4 metrų bendrojo naudojimo kelias. Kretingos seniūnija 2016 m. spalio 17 d. rašte Nr. V2-219 nurodė, kad dauguma sklypų, esančių šalia žemėtvarkos projekte suprojektuoto kelio yra žemės ūkio paskirties ir į juos privažiavimai yra suprojektuoti iš kelio Nr. 218 Kretinga – Skuodas, todėl nėra būtinybės įtraukti kelią pagal sklypą į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Darbo grupė nutarė siūlyti teikti Kretingos rajono savivaldybės tarybai sprendimo projektą dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 24 d. Kretingos rajono savivaldybės merui pateiktame prašyme prašė nesvarstyti į Tarybos dienotvarkę įrašyto klausimo dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą bei leisti dalyvauti ir pasisakyti Tarybos posėdyje. Pareiškėjai buvo sudaryta galimybė dalyvauti Tarybos posėdyje ir tiesiogiai Tarybos nariams pateikti motyvus, kodėl prašo nebesvarstyti pateikto prašymo. Pažymėjo, kad Tarybos veiklą reglamentuoja Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-77 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento“ patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – ir Reglamentas) ir klausimas dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą iš darbotvarkės gali būti išbrauktas tik Reglamente nustatyta tvarka, t. y. Tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista tik Tarybos sprendimu, Komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip 24 valandas iki posėdžio pradžios. Atsakovas vertino, kad pareiškėjos teiginiai dėl Sprendimo prieštaravimo Taisyklėse ir VAĮ įtvirtintiems principams bei reikalavimams yra nepagrįsti ir neargumentuoti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuosavybes teise valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sav. Pareiškėjos žemės sklypo gretimybėje yra bendro naudojimo kelias, kuris pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuriuo ji gali patekti į sklypą iš vietinės reikšmės viešojo kelio „Kretinga – Darbėnai“. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugpjūčio 26 d. atsakyme į pareiškėjos prašymą Nr. (4.1.9) D3-401 „Dėl kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ nurodė, jog artimiausiu metu nenumatoma šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo esantį bendrojo naudojimo kelią įtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

Pareiškėja, nesutikdama su Kretingos rajono savivaldybės administracijos atsakymu, 2016 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą, nurodydama, kad prašymų dėl bendrojo naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą nagrinėjimas yra išskirtinė Kretingos rajono savivaldybės tarybos kompetencija ir Kretingos rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės spręsti šio klausimo. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba persiuntė Kretingos rajono savivaldybės tarybai nagrinėti pagal kompetenciją.

Atsižvelgdamas į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2016 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. (1.15.)-S13-174, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę pareiškėjos prašymui išnagrinėti, kuri nutarė Kretingos savivaldybės administracijos direktoriui siūlyti Tarybai teikti projektą dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Projektas buvo paviešintas ir įtrauktas į 2016 m. lapkričio 24 d.

Tarybos posėdžio dienotvarkę. Pareiškėja, susipažinusi su Tarybos sprendimo projektu, pateikė prašymą, kuriuo prašė klausimo dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, nesvarstyti. Taryba 2016 m. lapkričio 24 d. posėdyje šį klausimą svarstė ir 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ atsisakė bendrojo naudojimo kelią, esantį prie žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

9. Teismas nurodė, kad byloje keliamas ginčas dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“ teisėtumo, o ginčo dėl bendro naudojimo kelio, esančio greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, egzistavimo nėra, taip pat pareiškėja neneigia, jog minėtu keliu turi galimybę pasiekti jai priklausantį žemės sklypą be jokių apribojimų, tačiau teigia, jog siekiant, kad vienintelis privažiavimas būtų išsaugotas ir ateityje, kreipėsi į atsakovą dėl bendro naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl administracinės paslaugos, prašydama išspręsti klausimą dėl greta pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio bendrojo naudojimo kelio įtraukino į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, o ne su skundu ar pranešimu, siekdama apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, todėl minėtas pareiškėjos prašymas turėjo būti nagrinėjamas Taisyklių nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą buvo saistomas ne tik pareiškėjos valios dėl pateikto prašymo nagrinėjimo, bet ir institucijos, vykdančios savivaldybių administracinę priežiūrą įpareigojimo išspręsti klausimą pagal kompetenciją. Pareiškėja iš esmės prašymo atsisako ne dėl to, kad jis nebeaktualus ar nebesiekia administracinės paslaugos gavimo, o kvestionuoja atsakovo veiksmų teisėtumą teikiant Tarybos nariams svarstyti parengtą sprendimo projektą dėl pareiškėjos prašymo. Taigi pareiškėja tokiu būdu iš esmės siekė, kad nebūtų priimtas administracinis aktas, kuriuo jos prašymą atsisakoma tenkinti. Teismas pažymėjo, kad subjektas, kuriam pagal kompetenciją yra priskirtas klausimo nagrinėjimas, priimdamas administracinius aktus turi diskreciją svarstomu klausimu, kuris įforminamas atitinkamu administraciniu aktu, todėl minėtos aplinkybės, dėl kurių pareiškėja atsisakė pateikto prašymo, nebuvo kliūtimi Tarybai svarstyti pateiktą prašymą ir dėl jo priimti ginčijamą sprendimą. Teismas nustatė, kad Tarybos nariai nesprendė nei dėl darbotvarkės papildymo nei dėl pakeitimo, nebuvo pateiktas ir siūlymas balsavimui dėl svarstomo klausimo atidėjimo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas išbraukti klausimo svarstymą iš posėdžio darbotvarkės nesukelia pareigos Tarybai jį vykdyti.

11. Teismas taip pat vertino, kad atsakovas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę, nesielgė subjektyviai ar šališkai pareiškėjos atžvilgiu. Ginčijame Sprendime yra nurodyta, kokiais kriterijais remiantis priimtas sprendimas, t. y. Kretingos savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. V2-219 „Dėl bendrojo naudojimo kelio įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“, Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-843 sudarytos darbo grupės 2016 m. spalio 17 d. posėdžio protokolu Nr. D8-1608. Teismas konstatavo, kad Tarybos nariai, nagrinėdami pareiškėjos prašymą, atsižvelgė į Kelių įstatymo nuostatus ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintus vietos savivaldos tikslus, viešų ir privačių interesų pusiausvyrą, finansines Kretingos rajono savivaldybes galimybes. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Sprendime yra faktinės aplinkybės išdėstytos, nurodyta individualaus administracinio akto apskundimo tvarka, todėl toks administracinis aktas iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo jo panaikinimui.

12. Teismas padarė išvadą, kad įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įtraukti visus bendrojo naudojimo kelius į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, Kretingos rajono savivaldybės taryba Sprendimu pagrįstai (kaip neatitinkantį kriterijų) ir teisėtai (nepažeidžiant Kelių įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo normų) atsisakė tenkinti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 6 d. prašymą, kuris Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti Tarybai. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra pateikta jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, jog pareiškėjai yra ar bus trukdoma naudotis keliu patenkant į sklypą ar kitokiu būdu ribojamos jos teisės naudotis keliu jo neįtraukus į vietinės reikšmės kelių sąrašą.

III. 13. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T2-302 „Dėl nepritarimo bendrojo naudojimo kelio įtraukimui į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą“.

14. Pareiškėja nurodo, kad teismas, spręsdamas, jog atsakovas turėjo teisę svarstyti pareiškėjos prašymą, nors ji aiškiai ir nedviprasmiškai kelis kartus išreiškė valią atsiimti savo prašymą, netinkamai taikė ir aiškino VAĮ ir Taisykles. Atsakovas pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą objektyvumo principą, VAĮ 3 straipsnio 4 punkte nurodytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nesilaikė individualiam administraciniam aktui keliamo reikalavimo būti pagrįstam objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.), taip pat neatsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nurodytą savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą.

15. Pareiškėja pažymi, kad teismas netinkamai vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės 2016 m. rugsėjo 9 d. raštą, neteisingai spręsdamas, jog atsakovas buvo saistomas Vyriausybės atstovės įpareigojimo išspręsti klausimą pagal kompetenciją. Priešingai, Vyriausybės atstovė šiame rašte teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių priežiūros įstatymo 4 straipsnio 8 dalį Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

16. Pareiškėja teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, kodėl būtent buvo pateiktas prašymas nesvarstyti klausimo dėl kelio, esančio prie pareiškėjos sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Pareiškėjos nuomone, yra tam tikra teisės spraga dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų sudarymo, tačiau Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalies negalima aiškinti siaurinamai, t. y. tokiu būdu, kad savivaldybė selektyviai gali pasirinkti ir kai kurių vietinės reikšmės kelių neįtraukti į sąrašą.

17. Pareiškėja nurodo, kad jai jau po prašymo dėl kelio registravimo pateikimo tapo žinoma, jog Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema buvo patvirtinta Tarybos 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T2-193 (toliau – ir Schema). Atsakovas pateikė Schemą į bylą, tačiau ji oficialiame atsakovo tinklapyje paviešinta nebuvo. Šiuo atveju atsakovas apskritai negalėjo spręsti klausimo dėl minėto kelio įtraukimo ir/arba neįtraukimo į kelių sąrašą, nes nebuvo atlikti paruošiamieji darbai. Kelias visų pirma turėtų būti pažymėtas žemėtvarkos schemoje arba bent jau parengta kelio kadastrinių matavimų byla. Pareiškėja tiek raštu, tiek susitikimo Kretingos merijoje metu įsipareigojo atlikti minėto kelio kadastrinius matavimus savo lėšomis. Tačiau į šias aplinkybes teismas visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino. Teismas neatsižvelgė į Schemą, nors į ją Schemos rengėjas VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas įtraukė visus tuo metu Kretingos rajono savivaldybėje pažymėtus žemės reformos žemėtvarkos projektuose vietinės reikšmės viešuosius kelius, kurie buvo naudojami nepaisant jų būklės.

18. Pareiškėja vertina, kad ginčo kelias bent dviem aspektais atitinka schemoje nurodytus kriterijus, kuriais remiantis keliai buvo įtraukiami į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklą , t. y. kelias yra naudojamas, kelias veda prie lankomo gamtos objekto Padvarių tvenkinio, kuris yra įtrauktas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą. Šių faktų teismas tinkamai nevertino, taip pat nevertino pasitarimo protokolo, iš kurio matyti, kad gretimo sklypo savininkas K. K. bando inicijuoti minėto kelio atkarpos, esančios tarp jo ir pareiškėjos sklypo panaikinimą, nes atlikus tikslius kadastrinius Keblio sklypo matavimus jam trūksta apie 0,04 ha ploto žemės. Panaikinus kelio atkarpą pareiškėja negalėtų privažiuoti prie savo sklypo per visą jo perimetrą ir jį tinkamai tvarkyti.

19. Pareiškėja nesutinka, kad vietinės reikšmės kelių tvirtinimas yra savarankiška ir išimtinė savivaldybės funkcija, pažymėdama, jog teismas nepagrįstai sutapatino vietinės reikšmės kelių remonto ir priežiūros funkciją su kelių registracijos pareiga, nors tai nėra tapačios funkcijos. Pagal Kelių įstatymo 6–7 straipsnius būtent įstatymu savivaldybėms pavesta rinkti, tvarkyti ir saugoti duomenis apie vietinės reikšmės kelius bei teikti šiuos duomenis atitinkamoms institucijoms bei valstybės kadastrams, taigi akivaizdu, jog vietinės reikšmės kelių registracija yra valstybės savivaldybėms deleguota funkcija.

20. Pareiškėja vertina, kad atsižvelgiant į aplinkybes, jog Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių tinklas išdėstytas žemėtvarkos schemoje ir į pakitusias Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklių nuostatas, taip pat į tai, kad nuo schemos rengimo praėjo daugiau kaip 7 metai ir per tą laiką buvo suprojektuota naujų vietinės reikšmės kelių, pareiškėja pasiūlė atsakovui pavesti Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kaip planavimo organizatoriui, pradėti Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos koregavimo procedūrą su tikslu papildyti šią žemėtvarkos schemą naujais vietinės reikšmės keliais, tarp jų įtraukiant ir kelią, esantį prie Padvarių tvenkinio, taip pat pasiūlė nustatyti 1,5 metų terminą žemėtvarkos schemos koregavimo procedūrai užbaigti. Tik atlikus schemos koregavimo procedūrą, Taryboje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo papildymo.

21. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai pasisakė dėl Tarybos teisės svarstyti pareiškėjos prašymą ir teisingai konstatavo, jog subjektas, kuriam pagal kompetenciją yra priskirtas klausimo nagrinėjimas, priimdamas administracinius aktus, turi diskreciją svarstomu klausimu, kuris įforminamas atitinkamu administraciniu aktu, todėl aplinkybės, dėl kurių pareiškėja atsisakė pateikto prašymo, nebuvo kliūtimi Tarybai svarstyti pateiktą prašymą ir dėl jo priimti ginčijamą Sprendimą. Pabrėžia, kad Taryba svarstė ginčo klausimą Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka.

23. Atsakovas teigia, kad teismas tinkamai vertino, jog Taryba, priimdama Sprendimą, buvo saistoma ne tik pareiškėjos valios dėl pateikto prašymo nagrinėjimo, bet ir institucijos, vykdančios savivaldybių administracinę priežiūrą, įpareigojimo išspręsti klausimą pagal kompetenciją. Pareiškėja iš esmės siekė, kad nebūtų priimtas administracinis aktas, kuriuo jos prašymą atsisakoma tenkinti.

24. Atsakovas pažymi, kad teisės aktais Kretingos rajono savivaldybei nenustatyta pareiga patvirtinti lokalų teisės aktą, kuriame būtų išdėstyti principai ir kriterijai, pagal kuriuos Kretingos rajono savivaldybės keliai yra įtraukiami į vietinės reikšmės kelių sąrašą bei nustatyta tokio sąrašo sudarymo ir papildymo tvarka. Savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali pakeisti Savivaldybės taryba. Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau teisės aktų normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėja, kad Taryba apskritai negalėjo spręsti klausimo dėl minėto kelio įtraukimo ir (arba) neįtraukimo į kelių sąrašą, nes nebuvo atlikti paruošiamieji darbai. Teismas tinkamai sprendė, kad įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įtraukti visus bendrojo naudojimo kelius į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, Kretingos rajono savivaldybės taryba Sprendimu pagrįstai (kaip neatitinkantį kriterijų) ir teisėtai (nepažeidžiant Kelių bei Vietos savivaldos įstatymų normų) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, kuris Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti Tarybai.

26. Atsakovas nurodo, kad rengiant Schemą buvo išnagrinėta medžiaga: reljefo planai, ortografiniai žemėlapiai, žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės kadastro, baziniai kartografinio pagrindo duomenys, ši Schema buvo rengiama apie 1,5 metų ir visos procedūros buvo atliktos tinkamai. Schema buvo rengiama dėl kelių būklės nustatymo, siekiant išsiaiškinti, kuriuos kelius būtina tvarkyti, skirti lėšų jų remontui, kuriose teritorijose įrengti naujus kelius. Schemoje pažymėti keliai, kuriuos savivaldybė privalo tvarkyti savo lėšomis. Iškilus būtinybei, patvirtinta Schema gali būti koreguojama.

27. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos skunde įvardytas bandymas inicijuoti minėto kelio atkarpos panaikinimą, nepažeidė pareiškėjos interesų. Pareiškėja neneigia, jog minėtu keliu turi galimybę pasiekti jai priklausantį žemės sklypą be jokių apribojimų. Taigi ginčijamu Sprendimu Kretingos rajono savivaldybės taryba nepažeidė pareiškėjos interesų, nes privažiavimo klausimas prie žemės sklypo yra išspręstas.

28. Atsakovo nuomone, teisės aktai nesukuria pareiškėjai subjektinės teisės reikalauti konkrečiu metu įtraukti konkretų kelią į registrą, o sukuria tik tam tikrą atskaitomybę, kad klausimai dėl kelių registracijos būtų svarstomi ir įvertinami.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. inicijavo administracinę procedūrą, kuria siekė, jog bendro naudojimo kelias, pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau - ginčo kelias), būtų įtrauktas į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

30. Pagal Kelių įstatymo 3; 4; 5 ir 6 straipsnio nuostatas vietinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims, kurie ir yra atsakingi už šių kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros užsakovo funkcijų vykdymą. Savivaldybių taryboms pavesta tvirtinti vietinės reikšmės kelių sąrašus.

31. Kelių įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre, kuriam duomenis apie kelius teikti yra įpareigoti kelių savininkai arba jų įgalioti valdytojai.

32. Byloje nustatyta, kad ginčo kelias nuosavybės teise priklauso atsakovui, Kretingos rajono savivaldybei.

33. Aptartas teisinis reguliavimas ir faktinė situacija – ginčo kelio nuosavybės teise priklausymas Kretingos rajono savivaldybei - lemia, kad subjektinės teisės, kiek tai susiję su ginčo kelio įtraukimu/neįtraukimu į vietinės reikšmės kelių sąrašą, Kelių registrą ir pan., priklauso atsakovui, Kretingos rajono savivaldybei.

34. Ir priešingai, pareiškėjai tokia subjektinė teisė nepriklauso. Ji šiuo atveju teisę inicijuoti, byloje nagrinėjamą administracinę procedūrą įgyvendina, realizuodama kitą konstitucinę teisę- tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų darbą ir pan. (Konstitucijos 33 str.), teikdama atitinkamo pobūdžio prašymus viešojo administravimo subjektams, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

35. Visa tai lemia, kad atsakovas, Kretingos rajono savivaldybė, nepriklausomai nuo to, kas inicijavo ginčo kelio, įtraukimo į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą, administracinę procedūrą, turėjo subjektinę teisę priimti sprendimą dėl ginčo kelio įtraukimo/neįtraukimo į minėtą sąrašą, nepaisant to, kad šios administracinės procedūros iniciatorė, vėliau atsisakė savo pareiškimo.

36. Dėl šių priežasčių pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėjai atsisakius savo prašymo, kuriuo ji inicijavo aptariamą administracinę procedūrą, atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamo sprendimo, yra nepagrįsti bei neteisingi.

37. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį „Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme.“

38. Kelių įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. (1 d.) Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. (2 d.).

39. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad inžinerinis statinys, kaip kelias, įgyja tokį statusą tuomet, kai jis yra suprojektuojamas, pastatomas bei pripažįstamas tinkamu naudoti, pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

40. Byloje nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad ginčo kelias yra tik pažymėtas Kurmaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tačiau duomenų, jog yra atlikti šio kelio projektavimo darbai, jis pastatytas bei pripažintas tinkamu naudoti pagal teisės aktų reikalavimus, nėra. Tai, kad nėra atlikti tokio pobūdžio darbai nurodo ir atsakovas. Priešingų šiuo klausimu aplinkybių pareiškėja teismui nepateikė.

41. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog ginčo kelio atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio statusą.

42. Tai savo ruožtu lemia, kad yra neįrodyta, jog buvo teisinės prielaidos bei sąlygos ginčo kelią įtraukti į Kretingos rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą. Dėl ko priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

43. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

44. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

45. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

46. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys