c06a429a-8ca4-477e-b1ed-0228c8a392f0 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1993-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15159-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.2.1.4.; 3.3.2.4.; 3.4.2.4.5 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. J. ir L. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų A.

J. ir L. J. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys: A. G., „EDS Guarantee“, UAB „Agrochema“, UAB „Ampolis“, UAB „Imlitex grÅ«dai“, Jiezno UAB „Juta“, AB „L. A.“, UAB „Baltic Oil“, UAB „A. B.“, UAB „Juris LT“, UAB „Žvalguva“, UAB „Saurida“, UAB „Rapasta“, UAB „Agrokoncerno grÅ«dai“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „D. A.“, UAB „Agrimatco Vilnius“, UAB „Kauno skuba“, UAB „I.

A.“, UAB „Imlitex“, UAB „Intrum Lietuva“, UAB „Scandagra“, UAB „Baltic agro“, UAB „Žemaitijos technika“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Biržų žemtiekimas“, UAB „Precision Farming“, UAB „Ž.Ū. P.“, Lietuvos sėklininkystės asociacija, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, A.

Å ., G. Z., S. S., K. S., M. O. Å , E. S., G. Å ., J. A., R. B., A. S., UAB „Admija“, A. J. Å«kis, UAB „Barzdų agroservisas“, UAB „Kvieta“, K. K., UAB „Nordfenster“, UAB „Nova rent“, antstolis M. P., antstolė S. V., antstolė R. P., antstolis V. K., antstolis S. U., antstolė A. A., antstolė R. G., antstolis V. Z., antstolis R. S.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami iÅ¡kelti jiems fizinio asmens bankroto bylÄ .

Nurodė, kad jų santuoka sudaryta 1988-04-09. Nėra sudarę nei ikivedybinės, nei povedybinės vedybų sutarties, santuokoje įgyto turto nėra pasidalinę jokiu kitu įstatyme numatytu bÅ«du. Prievoliniai įsipareigojimai buvo sudaromi abiejų pareiÅ¡kėjų (sutuoktinių) interesams tenkinti, todėl abu pareiÅ¡kėjai (sutuoktiniai) yra solidariai atsakingi už Å¡ių prievolių vykdymÄ . Nemokumas atsirado dėl pareiÅ¡kėjo A. J. vykdytos Å«kininko veiklos. PareiÅ¡kėjas A. J. nuo 2001-05-15 yra Å«kininkas.

PareiÅ¡kėja L. J. tiesiogiai niekada Å«kininko veikloje nedalyvavo. Esant bÅ«tinybei padėdavo sutuoktiniui. PareiÅ¡kėja užsiima pedagogine veikla – dirba mokytoja. PareiÅ¡kėjui pradėjus Å«kininkauti ir norint, kad Å«kis bÅ«tų pelningas bei naÅ¡us, teko įsigyti atitinkamos žemės Å«kio technikos, žemės, trÄ Å¡Å³. Plėtojant savo veiklÄ , pareiÅ¡kėjui/ams teko prisiimti piniginių įsipareigojimų, t. y. imti paskolas iÅ¡ kredito įstaigų. Ūkininkavimas sekėsi ir Å«kis sėkmingai plėtėsi, su kreditoriais buvo atsiskaitoma laiku.

Visus sprendimus dėl Å«kio veiklos priimdavo pareiÅ¡kėjas. Didžioji dalis technikos buvo perkama gavus paskolas. Už trÄ Å¡as, sėklas buvo atsiskaitoma tiekėjams atidedant mokėjimus ar atsiskaitoma grÅ«dinėmis kultÅ«romis. Ūkio pajamos labai priklausydavo nuo oro sÄ lygų. Kol nebuvo sausrų, kitų stichinių nelaimių, Å«kis laikėsi gana neblogai. Gaunamų pajamų užtekdavo atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau 2017 m. siautė liÅ«tys – derlius supuvo arba buvo toks prastas, kad derliaus pardavimo pajamos nesiekė net 50 procentų pajamų, įdėtų į derliaus užauginimÄ , nuėmimÄ .

Pradėjo kauptis skolos, pareiÅ¡kėjas pradėjo vėluoti mokėti kreditoriams. PareiÅ¡kėjas bandė tartis su kreditoriais, tikėdamasis, kad 2018 m. bus geresni, tačiau 2018 m. buvo sausra (Å¡alyje buvo paskelbta ekstremali situacija), todėl derlius buvo labai menkas, gautų pajamų nebeužteko atsiskaityti su kreditoriais net už ankstesnių metų skolas. 2018 m. visų skolų grÄ Å¾inimo pareikalavo UAB „Agrokoncernas“, bankai, VMI ir kiti kreditoriai. Skolų iÅ¡ieÅ¡kojimus pradėjo vykdyti antstoliai, buvo areÅ¡tuotos visos sÄ skaitos.

PareiÅ¡kėjo Å«kis buvo paralyžiuotas – nei kuro, nei trÄ Å¡Å³, nei sėklų nebebuvo galima įsigyti, todėl Å«kio veikla visiÅ¡kai sustojo. Susikaupė nemokėtos palÅ«kanos ir delspinigiai, kurie ir toliau nuolat didėja. PareiÅ¡kėjas, negaudamas apyvartinių lėšų, buvo priverstas Å«kininkavimo veiklÄ nutraukti, nes nebėra jokių vilčių Å¡iÄ veiklÄ paversti pelninga. Skolų pareiÅ¡kėjai niekaip neiÅ¡galės iÅ¡mokėti iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio ir A.

J. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos. Skolų suma yra 1 850 842,49 Eur. Visų mokėjimų terminai yra suėję. PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kė, kad nebuvo sudarę jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar atlikę kitokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti nesÄ Å¾iningais, dėl kurių atsirado skola ir jie tapo nemokÅ«s. PareiÅ¡kėjai tapo nemokÅ«s ne dėl savo žalingų įpročių, ne dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai.

PareiÅ¡kėjo pajamas per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 161,88 Eur pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ir apie 40 Eur gaunamo darbo užmokesčio, nes likusios sumos yra iÅ¡ieÅ¡komos priverstine tvarka. PareiÅ¡kėjos pajamas vidutiniÅ¡kai sudaro apie 943,67 Eur per mėnesį. Taigi, pareiÅ¡kėjų pajamos sudaro apie 1 145,55 Eur per mėnesį. PareiÅ¡kėjai turi nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė yra 94 414,21 Eur. Taip pat jiems priklauso keturios transporto priemonės. PareiÅ¡kėjų bÅ«tiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1 060 Eur suma.

LikusiÄ pajamų dalį – 85,55 Eur per mėnesį galėtų skirti kreditorinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų mokėjimui. PraÅ¡oma bankroto administratore paskirti MB „Lasis“.

2. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog pareiÅ¡kėjai tik abstrakčiai ir formaliai nurodė, kad nemokumÄ sukėlė Å«kininkavimo veikla, stichinės nelaimės (sausra, liÅ«tys), tačiau nekonkretizavo, kada ir kokia apimtimi sumažėjo pareiÅ¡kėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kaip ir kokios konkrečios priežastys lėmė pareiÅ¡kėjų finansinius sprendinius, kam konkrečiai buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, kodėl buvo priimti sprendimai skolintis, kur buvo panaudojamos lėšos iÅ¡ Å«kininkavimo veiklos.

Kartu su pareiÅ¡kimu nebuvo pateikti ir įrodymai, iÅ¡ kurių Å¡ias aplinkybes bÅ«tų galima nustatyti. Susiklosčiusiai situacijai (pareiÅ¡kėjų tariamam nemokumui) didelę ir esminę įtakÄ padarė nesÄ Å¾iningi pačių pareiÅ¡kėjų veiksmai, neapgalvotas skolinimasis ir nepagrįstas, neteisėtas vengimas atsiskaityti pagal priklausančias prievoles. Nenurodydamas aiÅ¡kių kreditorinių reikalavimų atsiradimo laikotarpių ir pagrindų, pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡vengti prievolės nurodyti tikrÄ sias skolų susidarymo priežastis.

PareiÅ¡kime nurodoma, kad 2017 m. jau buvo prastas derlius, tačiau 2018 m. įsipareigojimai ir toliau kryptingai buvo didinami. Toks pareiÅ¡kėjų elgesys negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir pagrįstu. PareiÅ¡kėjai, žinodami savo finansinę padėtį, buvo nesÄ Å¾iningi, prisiėmė itin didelius finansinius įsipareigojimus ir Å¡is pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumas turi tiesioginę įtakÄ jų nemokumui. PareiÅ¡kėjai nededa pastangų mažinti turimus įsiskolinimus, pareiÅ¡kėjas gauna tik nežymias pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡skaitymai kreditoriams yra ribojami.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-10-08 duomenimis pareiÅ¡kėjas A. J. valstybės biudžetui skolingas 115 951,60 Eur (115 587,05 eurų – mokestinės nepriemokos ir 364,55 eurus – pagal teismo vykdomuosius dokumentus), o pareiÅ¡kėja L. J. valstybės biudžetui neskolinga. Nurodė, kad neprieÅ¡tarauja dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustačius, kad į bylÄ pateikta pakankamai bankroto bylos iÅ¡kėlimui reikalingų įrodymų.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimu. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai skolingi kreditorei pagal 2016-01-12 kredito sutartį. Bendra skolos suma yra 28 666 Eur, 2 918,72 Eur palÅ«kanų, 5 315,27 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 28 666 Eur sumos. Mano, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kime nėra nurodoma visa aktuali ir bylos nagrinėjimui svarbi informacija, pareiÅ¡kėjai taip pat nėra pateikę informacijos apie visÄ turimÄ turtÄ , todėl nėra galimybės įsitikinti pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumu ir tikraisiais jų ketinimais. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjai kredito unijoje turi papildomÄ pajinį įnaÅ¡Ä , kurio suma 5 360,62 Eur, todėl kyla abejonių dėl kito galimai pareiÅ¡kime nenurodomo pareiÅ¡kėjų turimo turto. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija pateikė praÅ¡ymÄ dėl kreditoriaus pakeitimo naujuoju kreditoriumi R. B..

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NMA) pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė netenkinti pareiÅ¡kimo. Aplinkybės, lėmusios nemokumo atsiradimÄ , apraÅ¡ytos labai abstrakčiai. PareiÅ¡kime nurodyta, jog skolos pradėjo kauptis 2017 m., 2018 m. situacija pablogėjo, tačiau nenurodyta, kokių aktyvių veiksmų pareiÅ¡kėjai ėmėsi situacijai suvaldyti. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio nėra aiÅ¡ku, ar pareiÅ¡kėjai FABÄ® 1 straipsnio 1 dalies prasme yra sÄ Å¾iningi fiziniai asmenys, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ bÅ«tų pasiektas FABÄ® tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai gauna nuolatines pajamas.

IÅ¡ pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjai nededa pastangų atkurti savo mokumÄ , geriau apmokamų darbų neieÅ¡ko. NMA 2019-10-18 priėmė sprendimÄ â€žDėl susidariusios skolos sugrÄ Å¾inimo“, kuriuo vadovaujantis pareiÅ¡kėjas privalo grÄ Å¾inti NMA susidariusiÄ skolÄ . PareiÅ¡kėjas 2018-05-26 pateikė NMA paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kÄ , kurioje buvo deklaruota 478,01 ha žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės iÅ¡mokos ir 478,01 ha žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo iÅ¡moka.

Dėl pareiÅ¡kėjo 2018 m. paraiÅ¡kos NMA „Pasitikėjimo linija“ buvo gautas praneÅ¡imas dėl galimai neteisėto/neteisingo žemės sklypų deklaravimo 2018 m. paraiÅ¡koje. PareiÅ¡kėjas per praneÅ¡imuose nurodytÄ terminÄ praÅ¡omų 2018 m. ParaiÅ¡koje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę bei žemės dirbimo faktÄ Ä¯rodančių dokumentų nepateikė nei į vienÄ praneÅ¡imÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad 2018 m. ParaiÅ¡koje teisėtai deklaravo visus laukus, todėl pažeidimo plotas (nepateikti žemės valdymÄ bei dirbimÄ Ä¯rodantys dokumentai) – 478,01 ha.

PareiÅ¡kėjui laiku nesumokėjus skolos, NMA kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus su praÅ¡ymu priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 37 589,99 Eur skolÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos lėšų dalies, nuo 2019-12-31 iki visos skolos sugrÄ Å¾inimo dienos. 2020-09-01 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3816-554/2020 NMA praÅ¡ymas patenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jos naudai antstolė A. A. atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. J.. PareiÅ¡kėjai pateikė per mažai duomenų, kad bÅ«tų galima vertinti ar atitinka sÄ lygas tam, kad jiems bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla. Yra abejojama, ar pareiÅ¡kėjai yra sÄ Å¾iningi, teigdami, kad nevykdo Å«kinės veiklos.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams fizinių asmenų bankroto bylÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. J. ir suinteresuotas asmuo sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias pareiÅ¡kėjas tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl antstolė vykdo priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Bendra pareiÅ¡kėjų skola visiems kreditoriams – 1 850 842,49 Eur yra labai didelė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo nėra aiÅ¡ku, kaip tokio dydžio skolos susidarė, kur dingo įsigytos prekės arba kur buvo panaudoti gauti pinigai už iÅ¡augintus ir parduotus grÅ«dus, kur buvo panaudoti gauti kreditai.

PareiÅ¡kėjų nurodoma 85,55 Eur suma kas mėnesį kreditorinių reikalavimų bei administravimo iÅ¡laidų padengimui yra per maža pajamų dalis, skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. PareiÅ¡kėjai nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamÄ darbÄ bei dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams mažinimo. PareiÅ¡kėjų nemokumas galimai nulemtas jų pačių neapdairaus, nepakankamai rÅ«pestingo ir atsakingo elgesio vykdant Å«kininkavimo veiklÄ .

PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių konkrečių duomenų, jog turi realių galimybių atkurti mokumÄ , gauti pajamų ir bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl galima teigti, kad pareiÅ¡kėjai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ne dėl to, kad siekia sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius ir nedidinti skolinių įsipareigojimų, bet dėl to, kad nori jog bÅ«tų nuraÅ¡ytos labai didelės jų skolos. Fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimas bÅ«tų nenaudingas kreditoriams, pažeistų jų teises, o naudÄ duotų tik pareiÅ¡kėjams, nes skolos minimaliomis pastangomis bÅ«tų nuraÅ¡ytos, kas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslo.

8. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Guarantee“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė atmesti pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus duomenis nėra galima konstatuoti pareiÅ¡kėjų nemokumo, o pateiktos informacijos nepakanka nustatyti priežastis, sukėlusias pareiÅ¡kėjų nemokumÄ . PareiÅ¡kėjai nepateikė duomenų apie savo finansinę bÅ«klę ir apie savo galimai gaunamas pajamas, todėl toks elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningu. 2019-11-26 žurnalistų kalbintas pareiÅ¡kėjas A. J. buvo nurodęs, kad valdo 700 ha augalininkystės Å«kį Dievogaloje, Å«kyje naudoja 8-9 transporto priemones. Ä®vertinus pateiktÄ ir vieÅ¡ai skelbtÄ informacijÄ bei esančius neatitikimus, kyla abejonių, kad teismui galimai nebuvo pateikta visa informacija apie pareiÅ¡kėjų turtinę padėtį, apie valdomÄ Å«kį ir turimÄ /valdomÄ technikÄ , bei tai, ar pareiÅ¡kėjas A. J. netęsia Å«kininkavimo veiklos.

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ atsiliepimu prašė atsisakyti iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams fizinių asmenų bankroto bylÄ . PareiÅ¡kėjai nurodė, kad dėl pareiÅ¡kėjo A. J. vykdytos Å«kininkavimo veiklos atsirado nemokumo priežastys, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, į bylÄ nepateikė, todėl nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos priežastimis, lėmusiomis sunkiÄ dabartinę pareiÅ¡kėjų finansinę bÅ«klę. PareiÅ¡kėjai neatsakingai skolinosi pinigus bei prisiėmė įsipareigojimus kreditoriams, nepaisydami ir nevertindami, kad prisiimti įsipareigojimai virÅ¡ija jų finansines galimybes bei puikiai žinodami ir suprasdami, kad Å«kininkavimo veikla yra rizikinga, kad Å¡ios veiklos rezultatai iÅ¡ dalies priklauso ir nuo oro sÄ lygų, o aplinkybėms susiklosčius nepalankiai, neturės galimybės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

PareiÅ¡kėjų tariamam nemokumui didelę ir esminę įtakÄ padarė nesÄ Å¾iningi pačių pareiÅ¡kėjų veiksmai, neapdairus pinigų skolinimasis bei kitų įsipareigojimų kreditoriams prisiėmimas, nepagrįstas vengimas atsiskaityti pagal priklausančias prievoles. PareiÅ¡kėjas pirko iÅ¡ suinteresuoto asmens prekes, tačiau neatsiskaitė ir suinteresuotas asmuo buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl skolos priteisimo. Antstoliui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ buvo iÅ¡ieÅ¡kota nedidelė pinigų suma, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai buvo pasyvÅ«s ir nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti ir nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su savo kreditoriais, kas tik patvirtina pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ .

PareiÅ¡kėjai pateikė neiÅ¡samų viso turimo turto sÄ raÅ¡Ä . PareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodė, kad turi skolininkÄ , tačiau nurodo, kad skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, nes skolininkas miręs, taip pat nepateikė jokių duomenų, ar yra vykdomi kokie veiksmai siekiant iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ iÅ¡ skolininko paveldėtojų. PareiÅ¡kėjai, vykdydami Å«kininkavimo veiklÄ , naudojo nuosavus ir kitus tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, taip pat teikė paraiÅ¡kas gauti tiesiogines ir papildomas iÅ¡mokas už žemės Å«kio naudmenų ir pasėlių plotus, tačiau nepateikė duomenų, kad gautas pajamas bÅ«tų skyrę kreditorių reikalavimams tenkinti.

10. Suinteresuotas asmuo Valstybinis socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame neprieÅ¡taravo dėl L. J. ir A. J. fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu teismas nustatytų aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjai yra nemokÅ«s ir nebÅ«tų nustatyta pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo. A. J., vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , VSDFV Kauno skyriuje draudėju įregistruotas 2001-06-18, draudėjo kodas 447759. Draudėjo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2020-10-19 sudaro 507,42 Eur, iÅ¡ jų: 438,84 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus ir 68,58 Eur delspinigių. A. J., vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , turi vienÄ apdraustÄ jį. L. J. įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi.

11. A. R. P atsiliepimu prašė dėl pareiškimo spręsti teismo nuožiūra, pagal byloje pateiktus dokumentus. Ji vykdo išieškojimus iš A. J. kreditorėms UAB „Imlitex“, UAB „Imlitex agro“ ir UAB „Imlitex grūdai“. Išieškoma bendra suma yra apie 40 000 Eur.

12. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su pareiÅ¡kimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PareiÅ¡kėjai jos neinformavo apie siekį bankrutuoti ir apie iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ sužinojo tik pateikusi pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pagal 2014-03-03 tarp jos ir pareiÅ¡kėjo A. J. sudarytÄ paskolos raÅ¡telį. PareiÅ¡kėjas, susidÅ«ręs su Å«kininkavimo problemomis, toliau skolinosi pinigus ir didino savo kreditorių sÄ raÅ¡Ä , todėl mano, kad toks pareiÅ¡kėjų elgesys laikytinas kaip parodantis akivaizdžiai neprotingÄ ir nerÅ«pestingÄ pareiÅ¡kėjų elgesį savo esamų kreditorių atžvilgiu, todėl tokie veiksmai turėtų bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais ir sutinkant su FABÄ® normomis sudaro pagrindÄ neiÅ¡kelti jiems fizinio asmens bankroto bylÄ .

13. Suinteresuotas asmuo UAB „Admija“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimo. Nurodė, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimas pareiÅ¡kėjams pažeistų kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrÄ , neatitiktų fizinio asmens bankroto instituto paskirties. PareiÅ¡kėjai, turėdami virÅ¡ 1 850 842,49 Eur skolų, bankroto bylos administravimo iÅ¡laidoms ir kreditorių reikalavimų dengimui ketina skirti tik 85 Eur per mėnesį. Bankroto administravimo iÅ¡laidos tokioje byloje galėtų bÅ«ti apie 60 Eur per mėnesį, kreditoriams, kurių yra virÅ¡ 50, bÅ«tų skirstoma tik apie 25 Eur.

Nors pareiÅ¡kėjai ir turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį bÅ«tų galima realizuoti, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tokį turtÄ realizavus bÅ«tų pakankamai patenkinti ir kreditorių interesai. PareiÅ¡kėjai visiÅ¡kai nenurodo, kaip jie ketina atkurti savo mokumÄ , kokių priemonių bus imtasi siekiant gauti didesnes pajamas ir mokėti didesnes įmokas kreditoriams. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad pareiÅ¡kėjas A. J. gauna itin mažas pajamas, tačiau pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo visiÅ¡kai nėra nurodoma, ar jis ketina ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo ir pan.

IÅ¡ pateiktų dokumentų galima teigti, kad pareiÅ¡kėjai siekia ne sÄ Å¾iningai bankrutuoti, o tiesiog nuraÅ¡yti skolas, kas yra nesuderinama su fizinio asmens bankroto institutu.

14. Suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nėra pagrindo iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams fizinio asmens bankroto bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 15. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams, priteisė iÅ¡ A. J. ir L. J. valstybei 151,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

16. Teismas nustatė, kad A. J. ir L. J. sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini). A. J. 2001-05-15 įregistravo Å«kininko Å«kį (duomenys neskelbtini). L. J. iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, A. J. – aukÅ¡tesnysis. 2020-06-11 A. J. ir L. J. pranešė savo kreditoriams pagal sÄ raÅ¡Ä apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. A. J. ir L. J. priklausomybės ligų 5 m. laikotarpyje nesigydė, psichiatrijos ligų konsultacijų kabinete nesilankė ir nebuvo registruoti. Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neteistas.

17. A. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 204/652 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1134/22762 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

18. A. J. vardu registruotos transporto priemonės: „Humbaur HT 354118“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Humbaur HN 152616“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Humbaur universal 3500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota L. C.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratinis traktorius „VTZ VMTZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (parduotas varžytynėse 2020-05-25), ratinis traktorius „MTZ“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė „Metaltech“, valstybinis Nr. A585D. L. J. vardu transporto priemonių, traktorių, žemės ūkio mašinų nėra registruota.

19. Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. J. sudarytos žemės sklypų panaudos sutartys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). 2015-02-05 Å akių rajono apylinkės teismo priimtu teismo įsakymu A. J. iÅ¡ A. M. nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 27 514 Eur skolÄ , procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. A. J. pagal 2020-02-05 darbo sutartį dirba UAB „Ainuva“ konsultantu, darbo užmokestis per mėnesį 80 Eur. L. J. pagal 2018-08-31 darbo sutartį dirba Kauno rajono Garliavos Jonučių progimnazijoje pradinio ugdymo mokytoja metodininke. Sodros duomenimis A. J. nuo 2017-06-01 mokama 161,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Iš šios sumos daromos 48,56 Eur dydžio išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus. A. J. dirba UAB „Ainuva“.

21. Neįvykdyti skoliniai A. J. ir L. J. įsipareigojimai: 1) 161 449 Eur skola UAB „EDS Guarantee“ (pagal 2018-10-05 paskolos sutartį ir vekselį); 2) 14 802,89 skola UAB „Dotnuva Baltic“ (pagal 2018-06-08 vykdomÄ jį dokumentÄ ); 3) 70 362,50 Eur skola UAB „Baltic Agro“ (pagal 2018-09-20 vykdomÄ jį dokumentÄ ); 4) 26 182,21 Eur skola UAB „Agrokoncerno grÅ«dai“ (pagal 2018-09-20, 2019-02-28 vykdomuosius dokumentus); 5) 250 750,58 Eur skola UAB „Agrokoncernas“ (pagal 2018-09-20 vykdomÄ jį dokumentÄ ); 6) 153 253,74 Eur skola UAB „Agrochema“ (pagal 2020-03-31, 2020-07-09 vykdomuosius dokumentus); 7) 4 584 Eur skola UAB „Ampolis“ (pagal 2019-07-23 sutartį); 8) 29 168,02 Eur skola UAB „Imlitex grÅ«dai“ (pagal 2019-03-21 taikos sutartį); 9) 706,43 Eur skola UAB „Imlitex“; 10) 3 384,55 Eur skola UAB „I.

A.“; 11) 15 035,50 Eur skola S. S.; 12) 43 287,02 Eur skola UAB „Žemaitijos technika“ (pagal 2018-06-27 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ); 13) 1 819,80 Eur skola Jiezno UAB „Juta“ (pagal 2019-11-05 vykdomÄ jį dokumentÄ ); 14) 14 705,94 Eur skola G. Z. (pagal 2018-11-09 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ); 15) 284 881,73 Eur skola AB „L. A.“ (pagal 2018-11-14, 2019-03-08, 2019-11-12 vykdomuosius įraÅ¡us); 16) 11 033,59 Eur skola UAB „Baltic Petroleum“ (pagal 2019-02-21 vykdomÄ jį dokumentÄ ); 17) 598,48 Eur skola UAB „A.

B.“ (pagal 2019-04-25 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 18) 115 951,60 Eur (115 587,05 eurų – mokestinės nepriemokos ir 364,55 eurus - pagal teismo vykdomuosius dokumentus) VMI; 19) 1 739,43 Eur skola UAB „Baltic oil“ (pagal 2019-07-02 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 20) 194 198,73 Eur skola UAB „Scandagra“ (pagal 2020-04-07 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 21) 92 461,71 Eur skola UAB „Žvalguva“ (pagal 2019 m. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 22) 6 756,88 Eur skola UAB „Agrimatco Vilnius“ (pagal 2018 m. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 23) 35 134,69 Eur skola UAB „Intrum Lietuva“ (pagal 2018 m. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 24) 2 347,13 Eur skola UAB „Rapasta“ (pagal 2019-02-28 vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ); 25) 301,64 Eur skola UAB „D.

A.“ (pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras); 26) 310,39 Eur skola UAB „Kauno skuba“ (pagal 2018-11-13 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 27) 71 359,13 Eur skola K. S. (pagal 2019-01-22 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 28) 310,74 Eur skola UAB „Biržų žemtiekimas“ (pagal 2020-05-05 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ); 29) 6 325,70 Eur skola UAB „Precision Framing“ (pagal 2017-11-13 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ); 30) 3 630 Eur skola UAB „Ž.Ū. projektai“ (pagal 2017-12-03 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ); 31) 1 576,42 Eur skola Lietuvos sėklininkystės asociacijai (pagal 2019-09-30 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras; 32) 38 529,76 skola Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai; 33) 507,42 Eur skola VSDF valdybos Kauno skyriui; 34) 36 899,99 Eur skola Vilniaus kredito unijai (pagal 2016-01-14 hipotekos sandorį).

Bendra skolų, kurių apmokėjimo terminai pasibaigę, suma – 1 850 842,49 Eur.

22. Vilniaus kredito unijoje esančiose A. J. sÄ skaitose 2020-10-13 buvo 5 360,62 Eur suma. 2020-08-28 antstolės A. A. užsakymu atlikus A. J. ir L. J. priklausančių žemės Å«kio paskirties žemės sklypų rinkos vertės ekspertizę, nustatyta, kad bendra trijų žemės sklypų (11,2510 ha, 1,0042 ha, 4,0953 ha) rinkos vertė – 75 420 Eur. 23. 2018-05-26 A. J. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos paramos už žemės Å«kio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiÅ¡kÄ . 2018-12-06, 2019-03-05 nustatytas galimai netikslus ir/arba neteisėtas plotų deklaravimas. 2019-10-18 sprendimu Nr. SP1-1551 „Dėl susidariusios skolos sugrÄ Å¾inimo“ buvo pritaikyta tiesioginių iÅ¡mokų finansinė drausmė (mažinimas) vadovaujantis Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsniu ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2018/1710, 1 straipsniu kuriame nustatyta, kad tiesioginių iÅ¡mokų, skiriamų Å«kininkui už 2018 kalendorinių metų paraiÅ¡kÄ , bendra iÅ¡mokų sumos dalis virÅ¡ijanti 2 000,00 Eur, mažinama 1,411917 proc.

Skolos suma yra 37 589,99 Eur. 24. 2018 m. A. J. deklaravo pasėlius žemės sklypuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini) (dalyje), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. A. J. deklaravo pasėlius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 25. 2016-08-08 tarp A. J. ir UAB „Scandagra“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. GJ-16/019, kuria UAB „Scandagra“ įsipareigojo parduoti A.

J. prekes, o A. J. įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. 26. 2017-07-17 tarp UAB „Agrochema“ ir A. J. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MP/LD/17/122, pagal kuriÄ UAB „Agrochema“ įsipareigojo parduoti A. J. trÄ Å¡as ir kitas prekes, o Å¡is įsipareigojo už jas atsiskaityti. 2019-08-09 Kauno apygardos teismas iÅ¡ A. J. priteisė UAB „Agrochema“ 139 366,11 Eur skolÄ , procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2020-07-02 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimas nepakeistas. 2020-07-09 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. 27. 2018-04-18, 2018-06-22 grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartimis A.

J. įsipareigojo parduoti UAB „Agrochema“ grÅ«dus. 2019-11-07 Kauno apylinkės teismo galutiniu sprendimu iÅ¡ A. J. priteista 11 028,13 Eur bauda už nepristatytÄ produkcijÄ , procesinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos UAB „Agrochema“. 2020-03-12 Kauno apygardos teismas nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimÄ iÅ¡ esmės nepakeistÄ . 2020-03-31 iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas. 28. 2017-12-29 tarp A. J. ir UAB „L. A.“ sudarytos sutartys, kuriomis A. J. įsipareigojo nuo 2018-07-20 iki 2018-09-30 pristatyti grÅ«dus, o UAB „L.

A.“ įsipareigojo grÅ«dus nupirkti. 2018-02-23 susitarimu tarp A. J. ir UAB „L. A.“ susitarta, kad A. J. skola įmonei yra 146 107,86 Eur, 15 411,38 Eur palÅ«kanų. Ä®sipareigojimams pagal šį susitarimÄ užtikrinti 2018-03-08 notarine tvarka patvirtinta įkeitimo sutartis, kuria A. J. įkeitė kreditorės UAB „L. A.“ naudai nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypus), kurių bendra vertė – 161 519,24 Eur, nustatyta Å¡alių susitarimu. Užtikrintos prievolės dydis – 161 519,24 Eur. 29. 2019-03-19 sudaryta taikos sutartis, kuria A.

J. pripažino UAB „Žvalguva“ reikalavimus ir įsipareigojo iki 2019-09-30 sumokėti 88 350,07 Eur skolÄ , 1 299,03 Eur palÅ«kanas, procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å iaulių apygardos teismas patvirtino taikos sutartį ir 2019-06-03 iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 30. 2014-03-03 tarp A. J. ir A. S. sudaryta raÅ¡ytinė paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad A. J. pasiskolino iÅ¡ A. S. 14 000 Eur, įsipareigojo mokėti 2,5 procentų dydžio palÅ«kanas kas mėnesį.

Skolos grÄ Å¾inimo terminas – 2018-12-01. 31. 2019-08-02 A. G. raÅ¡tu informavo A. J., kad nutraukia žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 2017/05/03, Nr. 2017/05/04, Nr. 2017/05/05, Nr. 2017/05/02, Nr. 2017/05/01, Nr. AG016-05-02, Nr. AG016-05-03, Nr. AG016-05-04, Nr. AG016-05-01. 32. 2020-04-18 portale „tv3.lt“ publikuotame straipsnyje „Pakaunės Å«kininkai nebežino ko imtis: laukus niokoja dykinėjantys vairuotojai“ A.

J., prisistatęs kaip ūkininkas, kalbėjo apie tai, kad po dirbamus laukus važinėja keturračiais.

33. Pagal 2016-03-10 darbo sutartį G. J. dirbo UAB „Scandagra“. 2019 m. A. J. skirta 2 445,54 Eur iÅ¡moka. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2018-01-01 – 2018-06-30 A. J. grÄ Å¾inta 23 098 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2018-07-01 – 2018-12-31 į biudžetÄ mokėtina 35 417 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2019-01-01 – 2019-06-30 į biudžetÄ mokėtina 24 841 Eur. Pagal pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ už 2019-07-01 – 2019-12-31 į biudžetÄ mokėtina 9 598 Eur.

Pagal A. J. ūkio parduotų materialinių vertybių žiniaraščius 2018 m. pelnas siekė 74 206,09 Eur, 2019 m. – 231 438,69 Eur. L. J. 2018 m. deklaravo gavusi 12 404,48 Eur dydžio pajamas, 2019 m. – 17 475,47 Eur. A. J. 2018 m. deklaravo gavęs 3 405,30 Eur pajamų, 89 696,82 Eur neapmokestinamų pajamų, 368 991,32 Eur individualios veiklos pajamų. 2019 m. – 236 760,24 Eur pajamų. Nuo 2019-09-17 iki 2020-10-27 A. J. ūkyje pagal darbo sutartį dirbo P. M., jo darbo užmokestis buvo 555 Eur.

L. J. deklaravo 2017 m. gavusi 12 119,67 Eur pajamų, 2020 m. gavusi 19 135,77 Eur pajamų. A. J. deklaravo iÅ¡ individualios veiklos gavęs 40 592,41 Eur, 2020 m. – 82 371,90 Eur. 2017 m. A. J. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad jis gavo 136 873 Eur grynojo pelno, 2018 m. – 27 738 Eur, 2019 m. – 68 280 Eur, 2020 m. – 159 601 Eur. A. J. Vilniaus kredito unijoje turi papildomÄ pajų, kurio vertė 5 340 Eur ir pagrindinį pajų, kurio vertė – 28,96 Eur. 2020-08-10 ir 2020-08-24 varžytynėse buvo parduoti pareiÅ¡kėjams priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai, teikdami bendrÄ pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, turėdami skirtingus kreditorius, neiÅ¡skyrė kiekvieno iÅ¡ pareiÅ¡kėjų įsipareigojimų dydžio ir nenurodė konkrečių kreditorių, todėl sprendė, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas.

35. Dėl pareiÅ¡kėjų nemokumo teismas konstatavo, kad pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjo A. J. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai yra apie 1 850 842,49 Eur, t. y. suma virÅ¡ija 25 MMA. PareiÅ¡kėjos L. J. skolinių įsipareigojimų suma nėra aiÅ¡ki, nes skolininkė nepripažino savo atsakomybės pagal daugumÄ prievolių. Pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, ji davė sutikimÄ prisiimti bendrus skolinius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams (AB „L. A.“, K. S.), kurių bendra suma yra didesnė nei 25 MMA, todėl teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja taip pat atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies kriterijų. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų nurodomas gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, t. y. yra nemokÅ«s.

36. Teismas, pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjų ne(sÄ Å¾iningumo), vertino pareiÅ¡kėjų elgesį 2017 m. - 2020 m., t. y. trijų metų laikotarpiu iki pareiÅ¡kimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo. Teismas įvertinęs faktinių aplinkybių visumÄ , sprendė, kad pareiÅ¡kėjai neatitinka sÄ Å¾iningo žmogaus, siekiančio bankrutuoti, standarto. Teismas pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo nerodo jų elgesys kreipiantis į teismÄ ir viso teismo proceso metu.

PareiÅ¡kėjai nuolat nepateikdavo reikalaujamų duomenų, teismas kelis kartus turėjo pratęsti terminus, dėl ko buvo praleistas FABÄ® numatytas pasirengimo nagrinėti bylÄ terminas. Duomenys bÅ«davo pateikiami dalimis prieÅ¡ teismo posėdžius, visiÅ¡kai nepaisant kreditorių nei teismo galimybių laiku ir iÅ¡samiai su jais susipažinti. Teismas turėjo skirti baudÄ pareiÅ¡kėjų atstovei už piktnaudžiavimÄ procesu. Nors bauda buvo panaikinta, tačiau procesinis elgesys nepasikeitė (dokumentai, kurie galėjo bÅ«ti pateikti kartu su pareiÅ¡kimu, buvo pateikti prieÅ¡ baigiamÄ sias kalbas).

PareiÅ¡kime buvo nurodyta, jog pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurie, kaip paaiÅ¡kėjo nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, buvo parduoti varžytynėse dar prieÅ¡ pareiÅ¡kimo pateikimÄ teismui. Teismas laikė nepagrįstais pareiÅ¡kėjų teiginius, kad jie nežinojo apie įvykusias varžytynes, nes antstolio pareiga praneÅ¡ti apie jas ir jų rezultatÄ , o skolininkų pareiga yra domėtis vykdymo proceso eiga, ypač tada, kai varžytynėse yra pardavinėjamas jų turtas.

PareiÅ¡kėjai nebuvo suinteresuoti operatyviu ir ekonomiÅ¡ku procesu. Teismas pastebėjo, kad pareiÅ¡kėjai nemokumo priežastimi nurodė žuvusį 2017 m. – 2019 m. derlių, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių derliaus žuvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas net nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ , Prekybos ir amatų rÅ«mus dėl kompensacijos už žuvusį derlių. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, kad 2017 m. buvo gauta 136 873 Eur grynojo pelno, jau atskaičius pastovias ir einamÄ sias Å«kio sÄ naudas, nesudaro pagrindo vertinti, kad Å«kio finansinė padėtis buvo bloga.

Å i grynojo pelno suma galėjo bÅ«ti panaudota dalimis atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tai nebuvo padaryta. Nežinoma, kam buvo panaudota Å¡i suma. Teismas nustatė, kad po prastų 2016 m., žuvus 2017 m. derliui ir negavus pajamų, pareiÅ¡kėjas 2018 m. laidavo už dukters A. J. piniginę prievolę UAB „EDS Guarantee“, t. y. prisiėmė pareigÄ Ä¯vykdyti skolinį įsipareigojimÄ , kurio dydis 161 449 Eur. PareiÅ¡kėjų dukra 2020 m. gegužės mėnesį taip pat kreipėsi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas rodo, jog 2018 m. pateko ir į jos trejų metų vertinamÄ jį laikotarpį.

Teismas konstatavo, kad tiek pareiškėjas, tiek jo dukra, jau turėdami finansinių sunkumų, sudarė didelės vertės sandorį, prisiimdami finansinius įsipareigojimus. Teismas pastebėjo ir tai, kad pagal 2017 m. – 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitas buvo gaunamas ženklus grynasis pelnas. Nors pareiškėjai nurodė, kad iš jų buvo atsiskaitoma su kreditoriais fiziniais asmenimis, kuriems skolos grįstos skolos rašteliais, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Be to, pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. iš UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m.

– 161 391,55 Eur. Duomenų kam Å¡ie pinigai buvo panaudoti byloje taip pat nėra, iÅ¡skyrus deklaratyvius pareiÅ¡kėjo teiginius. Teismas konstatavo, kad tokio dydžio grynųjų pinigų cirkuliavimas apyvartoje, kai pareiÅ¡kėjams tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas, laikinosios apsaugos priemonės vertinamas kaip vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimas ir neabejotinas pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumas. Teismas pastebėjo, kad jeigu tokio dydžio pinigų suma, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo panaudota skoloms fiziniams asmenims sumokėti, tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai turi (turėjo) dar daugiau kreditorių nei yra nurodyta pareiÅ¡kime ir įtraukta Å¡ioje byloje ir jų skoliniai įsipareigojimai yra kur kas didesni, o tai vėlgi rodo, kad buvo pateikta galimai ne visa informacija.

37. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjų nurodyti mokumo atkÅ«rimo planai yra teoriniai. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ pradžių teigęs, kad jo sveikatos bÅ«klė nebeleidžia dirbti (nors duomenų apie jo sveikatos bÅ«klę nebuvo teikiama), baigiamojoje kalboje jau nurodė ketinantis toliau vykdyti Å«kininko veiklÄ , kažkaip dirbti likusius žemės sklypus, iÅ¡sinuomoti dar žemės, tikintis gauti apie 4 000 Eur pajamų. Teismui kilo abejones už kokias pajamas jis ketina nuomoti žemės sklypus, kokia technika juos dirbtų.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėja J. J. visÄ atsakomybę perkėlė valstybei, kad bus padidintas jos kaip pedagogės darbo užmokestis ir neketina imtis kitų nuo jos priklausančių priemonių (pvz., dirbti korepetitore, tobulinti (keisti) kvalifikacijÄ ) padidinti galimybes gauti pajamų, kad bÅ«tų grÄ Å¾inta bent dalis skolų, kurių bendra suma virÅ¡ija 1 mln. eurų. PareiÅ¡kėjas 2019 m. – 2020 m. teikė atlygintinas paslaugas UAB „Ainuva“, už kurias sumokėta virÅ¡ 260 000 Eur grynaisiais pinigais (pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitose nėra duomenų apie tokius mokėjimų srautus), o prasidėjus teismo procesui pareiÅ¡kėjas dirba UAB „Ainuva“ tik konsultantu vienÄ dienÄ per savaitę ir, atlikus atsiskaitymus, gauna apie 40 Eur.

Teismui kilo klausimas, kodėl pareiÅ¡kėjas neketina toliau teikti tokių ir tokiu dydžiu apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iÅ¡ esmės pagerintų savo mokumÄ . Teismas nustatė, kad Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai pateikus duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjų žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys, kas rodo, kad pareiÅ¡kėjai nedirbo žemės sklypų, kurių produkcija buvo įkeista kreditoriams. Nėra duomenų, kad Å¡ie sklypai buvo nuomojami tam, kad bÅ«tų gautos pajamos.

Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad buvo tyčia nevykdoma veikla, jog nebÅ«tų atsiskaitoma su kreditoriais, o gaunamos didelės pajamas grynaisiais pinigais iÅ¡ UAB „Ainuva“ ir jomis disponuojama.

38. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad kreditoriai „nieko nelaimės“, jeigu antstoliai toliau vykdys iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes bus atskaitytos vykdymo iÅ¡laidos, teismas laikė patvirtinimu pareiÅ¡kėjo atsainaus požiÅ«rio į kreditorius ir nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo mokumo plane nurodyta kreditoriams ir administravimo iÅ¡laidoms skirtina 85 Eur suma yra iÅ¡ esmės nesuderinama su kreditorių interesais. Todėl teismas sprendė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas Å¡iuo atveju prieÅ¡tarautų FABÄ® tikslui – atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ , užtikrinant subalansuotÄ kreditorių reikalavimų tenkinimÄ siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl teismas pareiÅ¡kimÄ atmetė (FABÄ® 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Netenkinęs pareiÅ¡kimo, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų teismas priteisė 151,43 Eur dydžio iÅ¡laidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 39. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir jų pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas, kadangi pareiÅ¡kėja pripažino, jog tik dalis prievolių kreditoriams yra solidarios.

Apeliantai pažymi, kad sutuoktinių turtas yra bendras, todėl kilę prievolės kreditoriams tenkinamos iÅ¡ sutuoktinių bendro turto. Todėl Å¡iuo atveju sutuoktiniai laikytini solidariais skolininkais. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja pripažino, jog visos prievolės yra solidarios, iÅ¡skyrus vienÄ , kurioje pareiÅ¡kėjas laidavo už dukterį, kadangi tai asmeninė jo prievolė. Teismas dar pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje turėjo nuspręsti, kad pareiÅ¡kėjai negali bankrutuoti vienoje byloje, tačiau to nepadarė.

Vadovaujantis FABÄ® 41 straipsnio 3 punktu, teismas, nustatęs, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas, turėjo iÅ¡skirti į atskirÄ bylÄ , to nepadaręs pažeidė FABÄ® nuostatas. 39.2. Teismas neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimus, nevertinęs pareiÅ¡kėjams naudingų byloje esančių įrodymų bei jų paaiÅ¡kinimų, nepagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjams iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ . 39.3.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgė tame, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Nacionalinę mokėjimo agentÅ«rÄ , Prekybos ir amatų rÅ«mus dėl kompensacijos už žuvusį derlių. Pažymi, kad apie tokiÄ galimybę jis sužinojo tik vėliau, jau pasėliams žuvus, ir savalaikiai negalėjus surinkti tam patvirtinti reikalingų dokumentų iÅ¡ atitinkamų institucijų bei juos pateikti Pramonės ir amatų rÅ«mams. Jeigu bÅ«tų sužinojęs laiku, Å¡ia galimybe bÅ«tų pasinaudojęs, o gautas lėšas bÅ«tų panaudojęs atsiskaitymui su kreditoriais.

PareiÅ¡kėjas nebuvo sÄ moningai suinteresuotas negauti sau naudos. Be to, jo žemdirbiavimo teritorija nepakliuvo į nukentėjusiųjų nuo stichijų teritorijas ir netgi jeigu jis bÅ«tų teikęs paraiÅ¡kÄ , jokių iÅ¡mokų nebÅ«tų gavęs. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad kreipimasis dėl kompensacijos, kai trejus metus iÅ¡ eilės žuvo derlius, net jei nebÅ«tų ženkliai pagerinęs Å«kio finansinės bÅ«klės, tačiau bÅ«tų palaikęs stabiliÄ finansinę situacijÄ ir neleidęs jos ženkliai pabloginti. 39.4.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi pareiÅ¡kėjai nemokumo priežastimi nurodė žuvusį 2017 m. – 2019 m. derlių, nors nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių derlius žuvimo faktÄ . PareiÅ¡kėjas teismui niekuomet nenurodė aplinkybių, jog negavo derliaus 2017 m. – 2018 metais ir visas derlius žuvo. PareiÅ¡kėjas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad 2017 m. – 2019 m. derlius dėl liūčių ir sausrų buvo prastas, t. y. 2017 m. derlius paskendo, negalėjo pasėti žieminių kultÅ«rų.

Pavasarį pasėjus vasarines kultūras, viskas išdegė. Nukentėjo su vasarinėmis kultūromis, o žieminių buvo pasėta labai minimaliai. Antri metai buvo didelės liūtys, todėl nespėjo visko pasėti, o vasarinės labai nukentėjo. Pats teismas nustatė, kad 2017 m. – 2019 metais pareiškėjas gavo išmokas už pasėlius bei deklaravo pajamas. Negavus planuoto derliaus, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo užsibrėžtų planų bei atsiskaityti su kreditoriais. 39.5.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų skolų sumÄ , darė iÅ¡adÄ , kad planuojama kreditoriams skirti 85 Eur suma pagal mokėjimo atkÅ«rimo planÄ yra iÅ¡ esmės nesuderinama su kreditorių interesais, t. y. egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp pareiÅ¡kėjų ir jų kreditorių interesų. Apeliantai pažymi, kad iki mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teise nustatyti bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydį. Be to, teismas nėra saistomas pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos nustatyti sumos, todėl įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma nustatyti suma yra per didelė, galėjo jÄ sumažinti.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjų atstovė nurodė, jog jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjų nurodoma būtinųjų poreikių suma yra per didelė, tuomet prašė teismo nustatyti būtinųjų poreikių dydį. 39.6. Teismas nepagrįstai kritikuoja pareiškėjų siekį uždirbti daugiau pajamų ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo sveikatos būklę, nors tokie duomenys byloje pateikti.

Apeliantai pažymi, kad neturi apyvartinių lėšų bei priemonių tokiai veiklai vykdyti. Pareiškėjas yra pensininkas ir kitokio darbo dirbti nemoka. Tuo tarpu jeigu kreditoriai sudarytų galimybę dirbti dar šiai dienai pareiškėjų disponuojamus žemės sklypus ir tam skirti apyvartinių lėšų bei nepardavinėtų likusios žemės ūkio technikos, jis vien tik iš pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų galėtų gauti ne mažiau nei 4000 Eur gryno pelno, o ne pajamų, kaip nurodė teismas.

Be to kreditoriams sudarius galimybę disponuoti apyvartinėmis lėšomis, pareiÅ¡kėjas galėtų iÅ¡sinuomoti ir kitus žemės sklypus ir juos dirbti, ir taip gauti papildomo pelno, kuriuo bÅ«tų dengiami turimi kreditoriniai įsiskolinimai. Tuo tarpu neturint apyvartinių lėšų ir žemės Å«kio technikos pareiÅ¡kėjas neturi jokios realios galimybės vykdyti žemės Å«kio veiklos, t. y. iÅ¡dirbti žemės sklypų, jų apsėti ir nuimti pasėlių. 39.7. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas neketina toliau teikti apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iÅ¡ esmės pagerintų savo mokumÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nesiaiÅ¡kino.

Pažymi, kad pajamos, uždirbtos iÅ¡ UAB „Ainuva“, buvo gautos tretiesiems asmenims finansuojant pareiÅ¡kėjÄ , o be apyvartinių lėšų nėra galimybės užsiimti Å«kio veikla. 39.8. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja J. J. visÄ atsakomybę perkelia valstybei, kad bus padidintas jos kaip pedagogės darbo užmokestis ir neketina imtis kitų nuo jos priklausančių priemonių (pvz., dirbti korepetitore, tobulinti (keisti) kvalifikacijÄ ) padidinti galimybes gauti pajamų, kad bÅ«tų grÄ Å¾inta bent dalis skolų, kurių bendra suma virÅ¡ija 1 mln. eurų.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja tiesiog paaiÅ¡kino, kad ji yra pedagogė, nuolat kelia savo kvalifikacijÄ bei stengiasi pasididinti darbo krÅ«vį ir jos darbo užmokestis pastoviai auga. Darbas yra ne komercinio pobÅ«džio, ji yra pradinių klasių mokytoja, o jai atlyginimÄ skiria valstybė pagal nustatytus darbo įkainius, jos atlyginimo augimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės skiriamų lėšų Å¡vietimo biudžetui. PareiÅ¡kėja yra kvalifikuota specialistė ir kaip moteris ji gauna tikrai pakankamai nemaÅ¾Ä darbo užmokestį – apie 1000 Eur.

Tuo tarpu atsižvelgiant į jos amžių bÅ«tų ne tik, kad neįmanoma, bet ir bÅ«ti neprotinga keisti kvalifikacijÄ . 39.9. Nepagrįstos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjų žemės sklypų deklaravimo. Pažymi, kad iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros raÅ¡to matyti, jog dalį žemės sklypų pareiÅ¡kėjas deklaravo pats. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui iki byloje negavus raÅ¡to iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, nebuvo žinoma, kad pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys.

Kodėl taip buvo padaryta, paaiÅ¡kinti negali. Pažymi, kad UAB „Ainuva“ deklaravo žemės sklypus su pareiÅ¡kėjo žinia ir už tai pareiÅ¡kėjas gavo pajamas, kurias panaudojo veiklos sÄ naudų dengimui. Pažymi, kad žemės Å«kio veikla nebuvo vykdoma tyčia, kaip nurodo teismas, bet dėl to, kad antstoliai kiekvienÄ dienÄ pardavinėjo pareiÅ¡kėjų žemės sklypus ir žemės Å«kio technikÄ ir žemės Å«kio technikÄ Ä¯sigiję asmenys atvažiuodavo jos pasiimti. Todėl tiek kreditoriai, tiek teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad visos pareiÅ¡kėjo A.

J. gautos pajamos buvo pelnas, kuris turėjo dengti kreditorinius įsiskolinimus. 39.10. Teismas nepagrįstai laikė, kad pareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad iÅ¡ gauto pelno dengė skolas fiziniams asmenims, nesugebėjo pagrįsti kam buvo panaudotos nurodytos grynojo pelno sumos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad fiziniai asmenys, kuriems pareiÅ¡kėjas padengė savo įsiskolinimus, atsirado bylos nagrinėjimo metu vykdant pareiÅ¡kėjui veiklÄ , kuriÄ Å¡ie asmenys ir finansavo. Tuo tarpu fiziniai asmenys, finansavę pareiÅ¡kėjÄ , atsisakė bÅ«ti pavieÅ¡inti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Todėl pareiÅ¡kėjas ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo pateikti Å¡ių duomenų. 39.11. Nepagrįstai teismas pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgia vertinant jų elgesį bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad duomenys iÅ¡ VÄ® Registrų centro buvo iÅ¡imti 2020 m. liepos mėnesį, tuo tarpu teismo nurodyti žemės sklypai antstolių buvo parduoti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau apie tai, kad jie buvo realiai parduoti pareiÅ¡kėjai neturėjo ir, rugsėjo mėnesį teikiant pareiÅ¡kimÄ , negalėjo pateikti teismui Å¡ių duomenų.

Be to, nurodomų žemės sklypų pardavimas tik padėjo padengti dalį turimų įsiskolinimų. Todėl teismas nepagrįstai laikė šį apsirikimÄ nesÄ Å¾iningu bei sÄ lygojančiu atsisakymÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . PrieÅ¡ingai nei nustatė teismas, pareiÅ¡kėjai stengėsi pateikti visus dokumentus, suvokę, kad yra trÅ«kumai, juos taisė. 39.12. Teismas nepagrįstai iÅ¡kreipė pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl pasekmių, jeigu pareiÅ¡kėjams nebus iÅ¡kelta bankroto byla, t. y. kad kreditoriai „nieko nelaimės“.

Pažymi, kad mokumo atkÅ«rimu pareiÅ¡kėjai yra ne mažiau suinteresuoti nei kreditoriai, nes pareiÅ¡kėjai banktutuodami praranda visÄ savo gyvenimo uždarbį bei sukauptÄ turtÄ . 39.13. Pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad „2020-04-18 portale „tv3.lt“ publikuotame straipsnyje ,,Pakaunės Å«kininkai nebežino ko imtis: laukus niokoja dykinėjantys vairuotojai“ A. J., prisistatęs kaip Å«kininkas, kalbėjo apie tai, kad po dirbamus laukus važinėja keturračiais.

Minėtame portale nurodytas asmuo nėra pareiÅ¡kėjas. Teismui nustačius tikrovės neatitinkančius faktus, liko neatskleista bylos esmė ir taip yra grubiai pažeistos pareiÅ¡kėjų teisės į teisingÄ teismÄ . 39.14. Teismas nepagrįstai laikė pareiÅ¡kėjo A. J. elgesį 2018 m. laiduojant už dukters įsipareigojimus UAB „EDS Guarantee“ nesÄ Å¾iningu. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjų dukra pradėjo Å«kininkauti dar 2010 metais ir nuo to laiko pareiÅ¡kėjo ir dukros Å«kiai bendradarbiaudavo.

Ūkininkaujant iÅ¡ didžiųjų kreditorių pusės, tokių kaip UAB „Agrokoncernas“, UAB EDS GUARANTEE buvo reikalaujama arba įkeisti turimÄ turtÄ , arba pateikti kito asmens laidavimÄ nurodant, kad tai tik formalumas. Sandorių terminus taip pat iÅ¡imtinai nurodydavo kreditoriai. Tokiu bÅ«du vykdant veiklÄ pareiÅ¡kėjas laiduodavo už dukters sandorius, o dukra laiduodavau už jo sandorius. Todėl laiduojant už dukrÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų nesuvokė, kad laiduodamas už dukrÄ gali pakenkti savo mokumui, nes ir tuomet UAB „Agrokoncernas“ bei UAB „SME Finance“ (teisių perėmėjas UAB EDS GUARANTEE) nurodė, kad nesiims jokių priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimų nei prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nei prieÅ¡ jo dukrÄ ir leis dirbti.

Jeigu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų suvokęs, kad dukters Å«kio finansinė padėtis yra labai bloga ir ji neturės galimybės grÄ Å¾inti prisiimtų įsiskolinimų, ir tuos įsipareigojimus reikės grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui, jis jokiu bÅ«du nebÅ«tų laidavęs. Pažymi, kad laidavimas buvo atliktas 2018 metais, tai yra dar tuomet kai pareiÅ¡kėjas nesuvokė, jog yra nemokus ir, kad netolimoje ateityje taps nemokus. Jeigu kreditoriai laiko, kad laidavimo sandoriai yra nesÄ Å¾iningi, pareiÅ¡kėjai sutinka juos panaikinti.

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo skola kreditoriui UAB „Agrokoncemas“ liktų jo atsakomybėje, o kreditoriaus EDS GUARANTEE liktų A. J. atsakomybėje. Tačiau dėl Å¡ių argumentų teismas nepasisakė ir kreditorių elgesio neanalizavo. Teismas vertindamas laidavimo sandorį nepagrįstai nevertino tai, kad pareiÅ¡kėjui padengus dalį skolos pagal laidavimÄ , pareiÅ¡kėjas įgis regreso teisę į A. J., ir iÅ¡ jos gauti pinigai bus panaudoti pareiÅ¡kėjų kreditoriniams reikalavimams dengti. 39.15.

Teismas nepagrįstai nesÄ Å¾iningu elgesiu laikė, kad su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėjai nepateikė visų duomenų apie savo finansinę bÅ«klę. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems pateiktiems įrodymams. PareiÅ¡kėjai bendradarbiavo ir stengėsi pateikti visus praÅ¡omus dokumentus, kuriuos jie turėjo. Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pabaigos nei teismas, nei kreditoriai nenurodė kokių konkrečiai dar dokumentų reikėtų tam, kad iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

40. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 40.1. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjams, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje konstatuotų aplinkybių.

Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiÅ¡kėjai neapdairiai skolinosi pinigus iÅ¡ skirtingų kreditorių, nevertindami, kad skolos ženkliai virÅ¡ija pareiÅ¡kėjų galimybes jas grÄ Å¾inti. PareiÅ¡kėjas Å«kininkauja ilgÄ laikÄ , todėl nepagrįstai nevertino rizikos dėl nepalankių oro sÄ lygų ir prasto derliaus. IÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas mato vienintelę – Å«kininkavimo galimybę, kaip pajamų Å¡altinį. PareiÅ¡kėjai elgėsi nerÅ«pestingai vis gilindami finansines problemas, todėl, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nebÅ«tų pasiektas FABÄ® tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, juo labiau, kad pareiÅ¡kėjai gauna nuolatines pajamas.

VisiÅ¡kas skolų panaikinimas pažeistų skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ .

41. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo A. S. praÅ¡o teismo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 41.1. Apeliantų elgesys nesÄ Å¾iningas, kadangi jie skolindavosi pinigus, kurių neketino grÄ Å¾inti. PareiÅ¡kėjas su suinteresuotu asmeniu dar 2014 m. kovo 3 d. pasirašė skolos raÅ¡telį, kurio pagrindu skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau skolos negrÄ Å¾ino, suinteresuotam asmeniui nepranešė apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir jos neįtraukė į kreditorių sÄ raÅ¡Ä .

42. Suinteresuotas asmuo UAB „SCANDAGRA“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 42.1. Suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai neatitinka sÄ Å¾iningo žmogaus, siekiančio bankrutuoti, standarto. PareiÅ¡kėjai vilkino dokumentų pateikimÄ teismui, juos teikė neiÅ¡samius, nepaisydami nei kreditorių, nei teismo galimybių laiku ir iÅ¡samiai su jais susipažinti. 2018 m. pareiÅ¡kėjas A.

J. sudarė didelės vertės laidavimo sandorį, kuriuo laidavo už savo dukrÄ , nors tuo metu tiek jo dukra, tiek pats pareiÅ¡kėjas A. J. jau turėjo finansinių sunkumų. Be to, pagal byloje esančius pareiÅ¡kėjų pateiktus buhalterinius dokumentus (iÅ¡raÅ¡ytų dokumentų sÄ raÅ¡us, pateiktus su pareiÅ¡kėjų 2021 m. birželio 28 d. praÅ¡ymu dėl papildomų duomenų pateikimo) matyti, kad 2019 m. pareiÅ¡kėjas A. J. iÅ¡ UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m.

– 161 391,55 Eur. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kam buvo panaudoti Å¡ie pinigai ir neinformavo antstolių apie Å¡iuos gautus grynuosius pinigus, nors tuo metu pareiÅ¡kėjui A. J. buvo taikytas turto areÅ¡tas (2018 m. spalio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-4992- 614/2018, teisminio proceso numeris 2-55-3-01869-2018-0 pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones kreditoriaus UAB „SCANDAGRA“ reikalavimų užtikrinimui 175.477,88 Eur sumai, areÅ¡tuojant nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant, ar esant nepakankamai – pinigines lėšas esančias pas A.

J. ar trečiuosius asmenis). Tokio dydžio grynųjų pinigų cirkuliavimas apyvartoje, kai pareiÅ¡kėjui A. J. tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas, suinteresuoto asmens nuomone, vertinamas kaip vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimas ir neabejotinas pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumas. PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių įrodymų apie jų nemokumÄ sukėlusias priežastis. NeaiÅ¡ku kaip bÅ«tų atkuriamas pareiÅ¡kėjų mokumas, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ .

43. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo AB „L. A.“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 43.1. Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos raÅ¡ytinius įrodymus, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus ir remiantis jais padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio pagrindo kelti pareiÅ¡kėjams fizinio asmens bankroto bylÄ . Byloje nustatyta, kad 2017 m. pareiÅ¡kėjas gavo 826 336 Eur pajamų ir padengus visas tų metų Å«kio sÄ naudas jam dar liko net 136 873 Eur grynojo pelno.

Be to, tais pačiais metais pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 146 107,86 Eur įsiskolinimÄ AB „L. A.“ (kuris buvo įtrauktas į tų metų sÄ naudas), tačiau to nepadarė. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas 2017 m. laisvai disponavo ne mažesne nei 282 944,86 Eur suma (137 873 Eur pelnas + 146 107,86 Eur nesumokėta suma AB „L. A.“ = 282 944,86 Eur), bet nors ir turėdamas realias galimybes, pareiÅ¡kėjas įsipareigojimų nedengė, o Å¡ias lėšas panaudojo savo neaiÅ¡kiems tikslams ir nuo to laiko toliau tik didino skolas kreditoriams.

Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai parodo nuo kada ir kaip pareiÅ¡kėjas pradėjo sÄ moningai vengti vykdyti įsipareigojimus ir iÅ¡augino skolas kreditoriams. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. iÅ¡ UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur, o 2020 m. – 161 391,55 Eur, tačiau iÅ¡ Å¡ių sumų nebuvo skirta nei kiek kreditoriaus skolos dengimui. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad nuo 2017 metų yra sunkioje finansinėje situacijoje, tačiau per paskutinius savo tariamo nemokumo metus gavo net 423 331,04 Eur dydžio pajamas, Å¡ias lėšas toliau naudoja savo nuožiÅ«ra, todėl ketina vengti atsiskaitymo su kreditoriais ir fizinio asmens bankroto procedÅ«ros pagalba ketina iÅ¡sisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. 43.2.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjo nesikreipimo gauti kompensacijos už žuvusį derlių. Kaip teisingai nurodė teismas, byloje be pareiÅ¡kėjų teiginių nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti patį derliaus žuvimo faktÄ . Pateikti pareiÅ¡kėjų buhalterinės apskaitos dokumentai ir paaiÅ¡kinimai posėdžio metu paneigia Å¡iuos teiginius, nes 2017 metais pareiÅ¡kėjo Å«kis gavo ne tik įprasto dydžio pajamas – 826 336 Eur, bet ir pakankamai didelį pelnÄ â€“ 136 873 Eur. 2021-09-02 posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad geras metinis Å«kio pelnas yra iki 200 000 Eur (01:29 – 01:30 posėdžio garso įraÅ¡as), todėl 2017 metų derlius nei supuvo, nei sugedo, o buvo įprasto dydžio, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo jokio reikalo kreiptis dėl kompensacijos gavimo.

Todėl aplinkybės dėl derliaus žuvimo neįrodytos. 43.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino pareiÅ¡kėjų bÅ«tinuosius poreikius ir jų ketinimus skirti po 85 Eur. PareiÅ¡kėjai planuojama mokėti kreditoriniams reikalavimams dengti 85 Eur palyginus su tuo, kad paskutiniais dvejais savo tariamo nemokumo metais gavo net 423 331,04 Eur dydžio pajamas, iÅ¡ kurių jokia dalis nebuvo skirta atsiskaityti su kreditoriais, rodo pareiÅ¡kėjo interesų ir kreditorių interesų disproporcijÄ , o tokie pareiÅ¡kėjo mokumo atkÅ«rimo planai negali bÅ«ti įvertini nei kaip nuoseklÅ«s, nei kaip sÄ Å¾iningi. 43.4.

Nors apeliantai teigia, kad teismas girdėjo tik tai kÄ norėjo, o ne tai kÄ sakė pareiÅ¡kėjai, suinteresuoto asmens vertinimu, teismas nuosekliai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus ir palygino juos su pareiÅ¡kėjų duotais paaiÅ¡kinimais. 43.5. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiÅ¡kėjų sklypų deklaravimo, nes nėra nusistovėjusios praktikos domėtis ar kiti asmenys nenaudoja pareiÅ¡kėjui priklausančių sklypų, o už UAB „Ainuva“ deklaruotus žemės sklypus buvo gautos pajamos sÄ naudų dengimu, trečiųjų asmenų įsipareigojimams dengti, tačiau atsisakoma pavieÅ¡inti Å¡iuos asmenis.

Pažymi, kad ketinantis bankrutuoti asmuo turi sÄ Å¾iningai atskleisti visÄ informacijÄ apie savo turtinę padėtį, pajamas, sÄ naudas, skolas ir galimybes vykdyti įsipareigojimus. Å iuo atveju nėra aiÅ¡ku, kokia tikroji pareiÅ¡kėjo situacija, nes yra naudojamas jo turtas, gaunamos pajamos, tačiau kaip ir kokiu tikslu jos naudojamos, be pareiÅ¡kėjo teiginių nėra jokių kitų įrodymų. PareiÅ¡kėjas posėdžio metu nurodė, kad gautas didžiules pajamas naudojo savo nuožiÅ«ra, tariamų kreditorių reikalavimams dengti, taip pažeisdamas atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ , ignoruodamas kitus kreditorius, todėl teismas tinkamai įvertino tokį pareiÅ¡kėjo elgesį kaip nesÄ Å¾iningÄ . 43.6.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjų elgesį bylos nagrinėjimo metu, kaip nesÄ Å¾iningÄ . Pažymi, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios duomenys apie pareiÅ¡kėjo finansus, turtÄ ir pajamas buvo pateikti ne pačių pareiÅ¡kėjų iniciatyva, o tik suinteresuotiems asmenims to primygtinai reikalaujant. Taip pat bylos nagrinėjimo metu vertinant įrodymus ir pareiÅ¡kėjo teiginius iÅ¡kilę klausimai taip ir nebuvo atsakyti, pareiÅ¡kėjas atsisakė pateikti duomenis kaip ir kur naudojo gautas pajamas, atsisakė pateikti duomenis apie kitas savo skolas, kitus kreditorius, todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai byloje nebuvo atviri ir sÄ Å¾iningi, dėl ko nesant galimybės nustatyti tikrosios situacijos, nėra pagrindo iÅ¡kelti pareiÅ¡kėjams fizinio asmens bankroto bylÄ . 43.7.

Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino pareiÅ¡kėjo teiginį, jog kreditoriai nieko nelaimės, kaip atsainų požiÅ«rį, nes pareiÅ¡kėjas ketina toliau dirbti ir dengti skolas. Suinteresuoto asmens nuomone, toks teiginys yra nepagrįstas, nes atsainus pareiÅ¡kėjo požiÅ«ris į kreditorius ir įsipareigojimus yra akivaizdus. PareiÅ¡kėjas ketina skirti 85 Eur per mėnesį kreditoriams, tačiau paskutiniais tariamo nemokumo metais yra gavęs daugiau nei 400 000 Eur pajamų, iÅ¡ jų nei kiek neskyrė skolų kreditoriams dengimui, pinigus naudojo savo nuožiÅ«ra ir toliau byloje iÅ¡sako pozicijÄ , kad „kreditoriai nieko nelaimės“, toks pareiÅ¡kėjo požiÅ«ris negali bÅ«ti įvertintas kitaip.

44. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo UAB „Agrochema“ praÅ¡o teismo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 44.1. PareiÅ¡kėjams pagrįstai neiÅ¡kelta bankroto byla. PareiÅ¡kėjas A. J. nuolat vilkino skolų priteisimo procesus, skųsdamas žemesnės instancijos teismų priimtus sprendimus, nors ir skolų suinteresuotam asmeniui UAB „Agrochema“ neginčijo. A. S. V, vykdydama priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A.

J., suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ieÅ¡kojo tik 398,68 Eur. PareiÅ¡kėjų skola visiems kreditoriams apie 2 mln Eur, yra labai didelė. NeaiÅ¡ku, kaip tokio dydžio skolos susidarė, kur dingo įsigytos prekės, kur buvo panaudoti gauti pinigai už iÅ¡augintus ir parduotus grÅ«dus, kur buvo panaudoti gauti kreditai. PareiÅ¡kėjų skirtina 85,55 Eur kas mėnesį kreditorinių reikalavimų bei administravimo iÅ¡laidų padengimui suma yra per maža skirtina kreditorių reikalavimų patenkinimui. PareiÅ¡kėjai nėra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir gali susirasti geriau apmokamÄ darbÄ bei dėti visas pastangas, siekiant skolų kreditoriams sumažinimo, o ne bankroto iÅ¡sikėlimo, turint kreditorinių reikalavimų nuraÅ¡ymo tikslÄ .

PareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs suinteresuotam asmeniui jokio raÅ¡ytinio praneÅ¡imo apie nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimÄ jo Å«kyje. PareiÅ¡kėjai nuslėpė faktÄ , kad turi daugiau turto, nei nurodė pareiÅ¡kime. Suinteresuotas asmuo Vilniaus kredito unija savo atsiliepime nurodė, kad kredito unijoje Å¡ie asmenys turi papildomÄ pajinį įnaÅ¡Ä sumoje 5 360,62 Eur. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai yra nesÄ Å¾iningi. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2017 m. derlius supuvo, 2018 m. siautė sausra, o pareiÅ¡kėjas neprašė Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, kad jam bÅ«tų iÅ¡mokėta/skirta kompensacinė iÅ¡moka už žuvusius žemės Å«kio augalus.

Tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai tik įrodo jo nesÄ Å¾iningumÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas pasielgė neatsakingai kreditorių atžvilgiu, negaudamas kompensacijos už žuvusius pasėlius, iÅ¡ kurios galėjo bÅ«ti dengiami kreditoriniai reikalavimai. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokio įrodymo, kad pareiÅ¡kėjo derlius 2017 m. supuvo, ar 2018 m. derlius buvo paveiktas sausros. Be to, pareiÅ¡kėjas bÅ«damas nemokus 2018 m. laidavo už savo dukrÄ A. J., taip didindamas savo įsipareigojimus kreditoriams, kas taip pat rodo pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ .

Pajamos buvo gaunamos grynaisiais pinigais, 260 000 Eur pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ UAB „Ainuva“, kurioje pats dirba konsultantu. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Å¡iuos pinigus panaudojo skolų dengimui – kreditoriams fiziniams asmenims. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėjų nemokumas nulemtas jų pačių neapdairaus, nepakankamai rÅ«pestingo ir atsakingo elgesio, vykdant Å«kininkavimo veiklÄ . Bankroto procesu pareiÅ¡kėjai siekia ne atkurti mokumÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, bet nuraÅ¡yti skolas kreditoriams.

45. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS GUARANTEE“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 45.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai konstatavo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ . Pirmosios instancijos teismas labai aiÅ¡kiai, konkrečiai ir pakankamai plačiai iÅ¡aiÅ¡kino dėl fizinio asmens (ne)sÄ Å¾iningumo FABÄ® prasme. PareiÅ¡kėjai siekia vienintelio tikslo – kuo mažesnėmis sÄ naudomis iÅ¡vengti prievolių grÄ Å¾inti kreditoriams susidariusius įsiskolinimus, veikia nesÄ Å¾iningai, atlyginimus už paslaugas gaudami grynaisiais pinigais, atsisakant teismui pateikti ir nurodyti, kam ir kur daugiau nei 420 000 Eur buvo panaudoti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjų siekis per penkerių metų laikotarpį skirti bankroto procedÅ«roms 5100 Eur (85eur x 12 x 5), kuomet viso kreditorių reikalavimai sudaro beveik 2 000 000 Eur, iÅ¡ esmės neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principo. PareiÅ¡kėjai viso procesu metu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Esminę reikÅ¡mingų raÅ¡ytinių įrodymų dalį pareiÅ¡kėjai į bylÄ pateikė tik po to, kai suinteresuoti asmenys (kreditoriai) teismui pateikė procesinius praÅ¡ymu dėl konkrečių raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo.

PareiÅ¡kėjai visÄ procesÄ slėpė informacijÄ , teikdavo prieÅ¡ pat teismo posėdžius ar prieÅ¡ teismo posėdį, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjai nurodė, jog jiems priklauso 10 nekilnojamojo turto objektų. Teismo posėdžio iÅ¡ esmės metu paaiÅ¡kėjo, jog 2 iÅ¡ 10 nekilnojamojo turto objektų dar iki pareiÅ¡kimo, t. y. 2020-08-10 ir 2020-08-24 varžytynėse buvo parduoti pareiÅ¡kėjams priklausantys žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjai melagingai pateikė informacijÄ apie tariamai jiems priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, prieÅ¡ pat baigiamÄ sias kalbas paaiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėjas turi ir daugiau atidarytų banko sÄ skaitų, į kurias gaudavo pajamų. Å iÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjas pateikė ne gera valia, o pagal pareikalavimÄ . PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog sutinka, kad tik trijų kreditorių prievolės yra solidarios, kurias pareiÅ¡kėja yra pasiryžusi įvykdyti solidariai, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, nėra pagrindo kelti fizinio asmens bankroto bylÄ pagal bendrÄ pareiÅ¡kimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

47. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kėjams atsisakyta iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

48. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡io įstatymo paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumÄ , užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Dėl bendro sutuoktinių fizinio asmens bankroto 49. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai L.

J. vertinant, kad ne visos prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės, pareiÅ¡kėjams nesiėmus jokių procesinių veiksmų dėl prievolių pobÅ«džio įrodinėjimo, Å¡ioje situacijoje negalima atskirai įvertinti pareiÅ¡kėjos prievolių apimties ir jos nemokumo sÄ lygų bei mokumo atkÅ«rimo. Todėl teismas sprendė, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas. Apeliantų nuomone, visos prievolės kreditoriams yra jų solidarios prievolės. Vienintelė prievolė, kuriÄ pareiÅ¡kėja laiko asmenine tai pareiÅ¡kėjo A.

J. iš laidavimo kilusi prievolė UAB „EDS Guarantee“.

50. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Å«kininko Å«kis, kaip Å«kininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma, laikytinas turtiniu vienetu (tam tikra verslo forma, kuriai nereikia įsteigti įmonės ir kuri neturi savarankiÅ¡ko Å«kio subjekto statuso), galinčiu bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, pareiÅ¡kėjo vardu įregistruotas Å«kininko Å«kis pripažintinas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iÅ¡ jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariÄ sias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ . Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga.

51. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai yra sutuoktiniai. PareiÅ¡kėjų santuoka buvo sudaryta 1988-04-09. A. J. 2001-05-15 įregistravo Å«kininko Å«kį (duomenys neskelbtini). Vadinasi Å«kininko Å«kis įregistruotas santuokos metu. Apeliantų teigimu, jų prievoliniai įsipareigojimai buvo sudaromi abiejų pareiÅ¡kėjų (sutuoktinių) interesams tenkinti, todėl bÅ«tent abu pareiÅ¡kėjai (sutuoktiniai) yra solidariai atsakingi už Å¡ių prievolių vykdymÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėja bylos nagrinėjimo metu tik patikslino, kad jai buvo žinomi tik keli kreditoriai, t. y. K. S., UAB „Intrum Lietuva“ (buvęs DNB bankas) ir UAB „L. A.“, apie kitus kreditorius ji nieko nežinojo, nes nedalyvavo Å«kio veikloje. Tačiau kadangi ir likusios prievolės yra įgytos santuokoje, Å¡eimos poreikiams tenkinti, pareiÅ¡kėja jų neginčijo ir sutiko dėl solidariosios atsakomybės.

52. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl prievolių pobÅ«džio (asmeninės, dalinės ar solidarios), pareiÅ¡kėjos L. J. skolinių įsipareigojimų sumos dydžio, jos nemokumo sÄ lygų bei mokumo atkÅ«rimo, teismas kilusias abejones turėjo aiÅ¡kintis bylos nagrinėjimo metu, o ne Å¡ių aplinkybių detaliai neiÅ¡siaiÅ¡kinus konstatuoti, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas.

53. Be to, vadovaujantis FABÄ® 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas nepriima fizinio asmens praÅ¡ymo įstoti į bylÄ arba kelių asmenų pateiktÄ bendrÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ iÅ¡skiria į atskiras bylas, kai nusprendžia, kad Å¡ie bankrutuoti pagal vienÄ bylÄ siekiantys fiziniai asmenys nėra siejami bendro turto ir (ar) bendru prievolių kreditoriams.

54. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, vadinasi teismas nelaikė, kad pareiÅ¡kėjai negali bankrutuoti bendru pareiÅ¡kimu vienoje bankroto byloje. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad jeigu teismas nustatė, jog bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas, vadovaujantis FABÄ® 41 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo pareiÅ¡kėjų bendrÄ pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ iÅ¡skirti į atskiras bylas, o to nepadarydamas, pažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas.

Pastebėtina ir tai, kad nors teismas konstatavo, kad bendras pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas negali bÅ«ti nagrinėjamas vienoje byloje, tačiau konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos padėtis atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies kriterijų, t. y. konstatavo pareiÅ¡kėjos nemokumÄ . Dėl nemokumo ir pareiÅ¡kėjų ne(sÄ Å¾iningumo) 55. FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra Å¡io įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: pareiÅ¡kėjas yra mokus (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas); pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 - 4 punktai); pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas); paaiÅ¡kėja, kad fiziniam asmeniui yra iÅ¡kelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ nesÄ Å¾iningumas yra nemokaus fizinio asmens atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ teisinis pagrindas.

56. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens bÅ«klė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma virÅ¡ija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliÄ sias mėnesines algas (MMA). Kasacinės instancijos teismas, aiÅ¡kindamas šį teisinį reglamentavimÄ yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygų (FABÄ® 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma virÅ¡ija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės Å¡ias skolas padengti nei Å¡iuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingÄ terminÄ (Lietuvos A. T. 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

57. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal pareiÅ¡kėjų pateiktus duomenis pareiÅ¡kėjo A. J. neįvykdyti skoliniai įsipareigojimai yra apie 1 850 842,49 Eur, t. y. suma virÅ¡ija 25 MMA. Pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, kad ji davė sutikimÄ prisiimti bendrus skolinius įsipareigojimus konkretiems kreditoriams (AB „L. A.“, K. S.), kurių bendra suma yra didesnė nei 25 MMA, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėja taip pat atitinka FABÄ® 2 straipsnio 2 dalies kriterijų. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų nurodomas gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjai negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, t. y. yra nemokÅ«s.

58. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl apeliantų nemokumo (FABÄ® 2 straipsnio 2 dalis), tačiau kilo ginčas dėl jų sÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė apeliantams iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

59. Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ , teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , jeigu paaiÅ¡kėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingÄ informacijÄ kreditoriams apie finansinę bÅ«klę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sÄ moningo neveikimo, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABÄ® tikslÄ â€“ sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumÄ .

60. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, sÄ Å¾iningai pateikė visÄ informacijÄ , antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sÄ Å¾iningai (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesÄ Å¾iningumas gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti iÅ¡kelti bankroto bylÄ tik tuo atveju, jei jis turėjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ asmens nemokumui (Lietuvos A.

T. 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktÄ sÄ Å¾iningumo aspektu turi bÅ«ti vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys bÅ«tent per paskutinius 3 metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

61. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡kelti bankroto bylÄ tuo pagrindu, kad pareiÅ¡kėjas (-jai) yra nesÄ Å¾iningas (FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), įrodinėjimas turi savo specifikÄ . Civilinėje byloje galiojant sÄ Å¾iningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, kol neįrodyta kitaip. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , prieÅ¡ingai nei ginčo teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, nėra skirtinga jų baigtimi suinteresuotų Å¡alių, kurios dispozityviai įrodinėja savo reikalavimus ir atsikirtimus, inter alia, teikia duomenis, paneigiančius kitos ginčo Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Tokius duomenis teismui gali pateikti kreditoriai, kurie, laikydami save suinteresuotais asmenimis, gali iÅ¡dėstyti pozicijÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, savo pareiÅ¡kimu įstoti į bylÄ tam, kad pateiktų teismui duomenis, taip pat ir apie skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . Dėl to teismas vertindamas fizinio asmens nemokumÄ sukėlusias priežastis ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ pateiktų duomenų bei kreditorių pateiktų duomenų (jei tokie pateikiami) nustatęs, kad yra pagrindas abejoti pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumu, jei tokių duomenų nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog nemokumÄ lėmė nesÄ Å¾iningi pareiÅ¡kėjo veiksmai, padaryti, turi bÅ«ti aktyvus ir pareikalauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikti papildomus įrodymus apie prisiimtų prievolių vykdymo ar kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių pagrindu galėtų padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl asmens sÄ Å¾iningumo (nesÄ Å¾iningumo) (Lietuvos A.

T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

62. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priimtas 2020 m. rugsėjo 30 d., todėl vertintinas laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų kartu su pareiÅ¡kimu iÅ¡kelti jiems bankroto bylÄ pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis, nenustatė, jog yra pagrindas neabejotinai teigti, kad pareiÅ¡kėjai laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus galėjusius turėti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ jų nemokumui.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjų galimo nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , nes nepakanka konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumo, kadangi turi bÅ«ti padarytos aiÅ¡kios iÅ¡vados ir dėl nesÄ Å¾iningo elgesio įtakos nemokumui aktualiu laikotarpiu (per paskutinius trejus metus iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ priėmimo).

64. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesÄ Å¾iningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryÅ¡ys – nesÄ Å¾iningumas turi daryti reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ nemokumui. Tai reiÅ¡kia, kad menkaverčiai ir reikÅ¡mingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiÅ¡kėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

65. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad nors pareiÅ¡kėjai ir nurodė, kad 2017 metais derlius supuvo, o 2018 metais ir 2019 metais siautė sausra, tačiau neprašė Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, kad jiems bÅ«tų iÅ¡mokėta/skirta kompensacinė iÅ¡moka už žuvusius žemės Å«kio augalus. Todėl teismas sutiko su suinteresuotų asmenų argumentais, jog toks pareiÅ¡kėjų elgesys, kai patyrus nuostolius dėl prasto derliaus, esant galimybei gauti kompensacinę iÅ¡mokÄ , jos nepraÅ¡oma, laikytinas nesÄ Å¾iningu kreditorių atžvilgiu, kadangi gavus kompensacijÄ už žuvusius pasėlius, galėjo bÅ«ti dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Teismas kėlė abejones ar tikrai dalis derliaus nebuvo nuimta, ar derliaus nebuvo leista nuimti kitiems asmenims, iÅ¡ ko pareiÅ¡kėjas galėjo turėti pajamų, tačiau su kreditoriais neatsiskaitinėjo bei apie gautas pajamas duomenis nuslėpė.

66. Apeliantai su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigiant, kad teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjų elgesį dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti augalus gavimo nesikreipimo vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡iais apeliantų argumentais bei sprendžia, jog tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl nepalankių gamtos sÄ lygų patyręs nuostolius neprašė kompensacijos už prarastÄ derlių, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad jeigu pareiÅ¡kėjas ir bÅ«tų kreiptasi dėl kompensacinės iÅ¡mokos gavimo, tai dar nereiÅ¡kia, kad kompensacija bÅ«tų suteikta.

67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. priėmė nutarimÄ Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. TS-358 „Dėl Kauno rajono žemės Å«kio subjektų atleidimo nuo žemės mokesčio“ nusprendė atleisti žemės Å«kio subjektus, 2017 m. deklaravusius žemės Å«kio pasėlius, nuo 2017 m.

žemės mokesčio už žemės sklypus, esančius Kauno rajone, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamÄ sÄ raÅ¡Ä , siekdama palengvinti žemės Å«kio subjektų, deklaravusių žemės Å«kio pasėlius Kauno rajone, patirtus nuostolius, bei atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ dėl meteorologinių reiÅ¡kinių padarytos žalos žemės Å«kio sektoriui.

68. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant įstatymÄ , pripažintinas nesÄ Å¾iningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis padėtį pabloginti (jos negerinti) (Lietuvos A. T. 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantai sÄ moningai, tyčiniais veiksmais (neveikimu) bÅ«tų nesikreipę dėl kompensacinės iÅ¡mokos už žuvusius ir (arba) negalėtus pasėti žieminius žemės Å«kio augalus gavimo.

Todėl negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog nesikreipimas dėl kompensacinės iÅ¡mokos gavimo turėjo lemiamos įtakos pareiÅ¡kėjų nemokumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertinant Å¡iuo aspektu aiÅ¡kiai nenustatė (nenurodė) pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių asmuo tapo nemokus, o iÅ¡ esmės tik kėlė abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo.

69. Pirmosios instancijos teismas apeliantų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgė ir tame, kad po prastų 2016 m., žuvus 2017 m. derliui ir negavus pajamų, pareiÅ¡kėjas 2018 m. laidavo už dukters A. J. piniginę prievolę UAB „EDS Guarantee“, t. y. prisiėmė pareigÄ Ä¯vykdyti skolinį įsipareigojimÄ , kurio dydis 161 449 Eur. PareiÅ¡kėjų dukra 2020 m. gegužės mėnesį taip pat kreipėsi į teismÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas teismo vertinimu tik patvirtina, jog 2018 metai pateko ir į jos trejų metų vertinamÄ jį laikotarpį.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad minėtos aplinkybės tik patvirtina, jog tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo dukra, jau turėdami finansinių sunkumų, sudarė didelės vertės sandorį, prisiimdami finansinius įsipareigojimus. Tuo tarpu apeliantai atskirajame skunde teigia, kad pareiÅ¡kėjas, laiduodamas už dukrÄ UAB „EDS Guarantee“ naudai, nesuvokė, kad tokiu veiksmu gali pakenkti savo mokumui, nes pagal nusistovėjusius tarpusavio verslo santykius UAB „EDS Guarantee“ nurodė, kad nesiims jokių priverstinių iÅ¡ieÅ¡kojimų nei prieÅ¡ tėvÄ , nei prieÅ¡ dukrÄ ir tai yra tik formalumas.

Pažymėjo, jog vertinant laidavimo sandorį, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad laidavimo sandoris atsirado pareiÅ¡kėjos ir jos tėvo Å«kiams bendradarbiaujant ir vienas kitam padedant, siekiant uždirbti pinigines lėšas bei atsiskaityti su kreditoriais, o ne siekiant kokių nors nesÄ Å¾iningų veiksmų, iÅ¡vengti atsiskaitymo su savo kreditoriais. Tokie santykiai yra susiklostę dar nuo Å«kininkavimo 2010 metais pradžios ir jie nebuvo atnešę jokių nuostolių.

70. Pirmosios instancijos teismas detaliai netyrė ir nepasisakė dėl laidavimo įsipareigojimų įtakos pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumui, todėl nepagrįstai darė iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutarties sudarymas savaime reiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, pažymėtina ir tai, jog minėta laidavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m., dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. liepos 3 d. priimant nutarimÄ â€žDėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje Å¡alyje dėl sausros padarinių žemės Å«kio sektoriuje, kuri labiau tikėtina, jog turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ apelianto Å«kinei veiklai, po 2017 m. spalio 4 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje Å¡alyje dėl meteorologinių reiÅ¡kinių padarytos žalos žemės Å«kio sektoriui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-825-924/2021, nagrinėdamas apeliantės A. J. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta jai iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ , vertino jos 2018 metais sudarytas laidavimo sutartis, kuriomis ji laidavo už savo tėvo A.

J. (nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo) prisiimtas prievoles kreditoriams ir jose neįžvelgė pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo bei siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai – laidavimas už dukters prievoles kreditoriams, susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, laikytini neapdairiu, gal net aplaidžius elgesiu, bet nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė reikÅ¡mingų argumentų, kodėl minėtas laidavimo įsipareigojimas laikytinas pareiÅ¡kėjo nemokumÄ sukėlusiomis priežastimis ar pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo įrodymu.

71. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur grynaisiais pinigais, o 2020 m. – 161 391,55 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kur Å¡ie pinigai buvo panaudoti, nors pareiÅ¡kėjams tuo metu buvo taikomas turto ir piniginių lėšų areÅ¡tas. Todėl tokius pareiÅ¡kėjų veiksmus teismas laikė vykdymo proceso teisės normų, kreditorių teisių pažeidimu ir neabejotinu pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumu.

Apeliantai, nesutikdami su tokiu teismo vertiniu, pažymi, kad iÅ¡ gautų piniginių lėšų buvo atsiskaityta su fiziniais asmenimis, kuriems pareiÅ¡kėjas padengė savo įsiskolinimus, kurie atsirado bylos nagrinėjimo metu vykdant pareiÅ¡kėjui veiklÄ , kuriÄ Å¡ie asmenys ir finansavo. Tuo tarpu fiziniai asmenys, finansavę pareiÅ¡kėjÄ , atsisakė bÅ«ti pavieÅ¡inti bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Todėl pareiÅ¡kėjas ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalėjo pateikti Å¡ių duomenų.

72. Nors apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ dalies sutinka, jog minėti pareiÅ¡kėjo veiksmai kelia abejones dėl jo sÄ Å¾iningumo kreditorių atžvilgiu, tačiau minėtos sumos (261 939,49 Eur ir 161 391,55 Eur), atsižvelgus į visų pradelstų įsiskolinimų sumÄ kreditoriams (pirmosios instancijos teismo nustatyta 1 850 842,49 Eur suma), nelaikytinos tiek reikÅ¡mingomis, kad galima bÅ«tų konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusiu pareiÅ¡kėjų nemokumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjų (ne)sÄ Å¾iningumo turėjo imtis aktyvių veiksmų (apklausti pareiÅ¡kėjo nurodytus asmenis, kuriems buvo sumokėtos atitinkamos piniginės sumos, pareikalauti pateikti papildomus įrodymus byloje apie sudarytas paskolos sutartis ar paskolos raÅ¡telius, pinigų perdavimÄ patvirtinančius įrodymus), o ne tik apsiriboti konstatavimu, kad pareiÅ¡kėjai turi (turėjo) dar daugiau kreditorių nei yra nurodyta pareiÅ¡kime ir įtraukta Å¡ioje byloje, o jų skoliniai įsipareigojimai yra kur kas didesni, nei nurodė pareiÅ¡kėjai.

Teismas vertino, kad buvo pateikta galimai ne visa informacija apie kreditorius ir sandorius, tačiau detaliai to nesiaiÅ¡kino. Todėl nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas pateikė ne visÄ informacijÄ apie sudarytus sandorius ir kreditorius, kas sÄ lygojo jo nesÄ Å¾iningumÄ kitų kreditorių atžvilgiu.

73. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apeliantų nesÄ Å¾iningÄ elgesį patvirtina pareiÅ¡kėjų elgesys kreipiantis į teismÄ ir viso teismo proceso metu, kadangi pareiÅ¡kėjai nuolat nepateikdavo reikalaujamų duomenų, teismas kelis kartus turėjo pratęsti terminus, dėl ko buvo praleistas FABÄ® numatytas pasirengimo nagrinėti bylÄ terminas, duomenys bÅ«davo pateikiami dalimis prieÅ¡ teismo posėdžius, visiÅ¡kai nepaisant kreditorių ir teismo galimybių laiku ir iÅ¡samiai su jais susipažinti. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjų procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu negali bÅ«ti sutapatinamas su pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumu, nurodytu FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, nagrinėjant klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kitaip tariant pareiÅ¡kėjų procesinis elgesys nėra priežastiniame ryÅ¡yje su pareiÅ¡kėjų nemokumu.

74. Be to, nors pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgė ir tame, kad pareiÅ¡kime buvo nurodyta, jog pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, kurie, kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, buvo parduoti varžytynėse dar prieÅ¡ pareiÅ¡kimo pateikimÄ teismui. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai nurodė, kad duomenys iÅ¡ VÄ® Registrų centro buvo iÅ¡imti 2020 m. liepos mėnesį, tuo tarpu teismo nurodyti žemės sklypai antstolių buvo parduoti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau apie tai, kad jie buvo realiai parduoti pareiÅ¡kėjai neturėjo ir, rugsėjo mėnesį teikiant pareiÅ¡kimÄ , negalėjo pateikti teismui Å¡ių duomenų.

Apeliantai pažymėjo, kad nurodomų dviejų žemės sklypų pardavimas tik padėjo padengti dalį turimų įsiskolinimų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad pareiÅ¡kime iÅ¡kelti bankroto bylÄ teismui nurodomos fizinio asmens nemokumÄ sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumÄ pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti). PareiÅ¡kėjai nurodo, jog pateikė visus turimus dokumentus, reikalingus bankroto bylai iÅ¡kelti ir kurių prašė teismas.

Apeliacinės instancijos teismo vertiniu, teismui laikant, kad trÅ«ksta duomenų nustatyti vienas ar kitas aplinkybes, pareiÅ¡kėjams neturint galimybės jų gauti, teismas savo iniciatyva galėjo juos iÅ¡sireikalauti. Todėl pareiÅ¡kėjų negalėjimÄ pateikti visų dokumentų teismas nepagrįstai laikė jų nesÄ Å¾iningumu.

75. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodyti mokumo atkūrimo planai yra teoriniai. Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę. Patikrinus bylos duomenimis, nustatyta, kad dar 2020 m. lapkričio 17 d. kartu su kitais pateiktais teismui papildomais duomenimis, buvo pateiktas ir medicinos išrašas, kuriame nurodyti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatytas ligas. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra aišku už kokias pajamas pareiškėjas ketina nuomoti žemės sklypus, kokia technika juos dirbtų.

Pastebėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir vertinant pareiÅ¡kėjo galimybes vykdyti konkrečiÄ veiklÄ , iÅ¡ kurios gautas pajamas bÅ«tų galima panaudoti kreditorių reikalavimams padengti, kilus neaiÅ¡kumų dėl mokumo atkÅ«rimo planų, teismas turėjo pareigÄ detaliai iÅ¡siaiÅ¡kinti minėtas aplinkybes, prieÅ¡ konstatuojant, kad pareiÅ¡kėjų nurodyti mokumo atkÅ«rimo planai yra teoriniai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2019-2020 m. pareiÅ¡kėjas teikęs atlygintinas paslaugas UAB „Ainuva“, už kurias sumokėta virÅ¡ 260 000 Eur grynaisiais pinigais (pareiÅ¡kėjo banko sÄ skaitose nėra duomenų apie tokius mokėjimų srautus), prasidėjus teismo procesui UAB „Ainuva“ dirba tik konsultantu vienÄ dienÄ per savaitę ir, atlikus atsiskaitymus, gauna apie 40 Eur.

Konstatavus minėtas aplinkybes, teismui tapo neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas neketina toliau teikti tokių ir tokiu dydžiu apmokamų atlygintinų paslaugų UAB „Ainuva“ ar kitiems asmenims, kad atkurtų ar iÅ¡ esmės pagerintų savo mokumÄ , tačiau Å¡ių klausimų nekėlė ir nurodytų aplinkybių nesiaiÅ¡kino bylos nagrinėjimo eigoje. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjai nurodė, kad pajamos, uždirbtos iÅ¡ UAB „Ainuva“ buvo gautos tretiesiems asmenims finansuojant pareiÅ¡kėjÄ , o be apyvartinių lėšų nėra galimybės užsiimti Å«kio veikla.

76. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumÄ Ä¯Å¾velgė ir tame, kad Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai pateikus duomenis, paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjų žemės sklypus deklaravo tretieji asmenys. Teismas darė prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėjai nedirbo žemės sklypų, kurių produkcija buvo įkeista kreditoriams, nėra duomenų, kad Å¡ie sklypai buvo nuomojami tam, kad bÅ«tų gautos pajamos. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad buvo tyčia nevykdoma veikla, jog nebÅ«tų atsiskaitoma su kreditoriais, tuo tarpu gaunant dideles pajamas grynaisiais pinigais iÅ¡ UAB „Ainuva“ ir jomis disponuojant.

PareiÅ¡kėjai atskirajame skunde pripažino, kad UAB „Ainuva“ deklaravo žemės sklypus su pareiÅ¡kėjo žinia ir už tai pareiÅ¡kėjas gavo pajamas, kurias panaudojo veiklos sÄ naudų dengimui. Todėl tiek kreditoriai, tiek teismas visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad visos pareiÅ¡kėjo A. J. gautos pajamos buvo pelnas, kuris turėjo dengti kreditorinius įsiskolinimus. Atsižvelgiant į apeliantų nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad teismas pilnai nesiaiÅ¡kino aplinkybių, susijusių su pareiÅ¡kėjo žemės sklypų deklaravimu, o iÅ¡vadÄ dėl pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo padarė vadovaudamasis tik prielaidomis.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pajamas per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro 161,88 Eur pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija ir apie 40 Eur darbo užmokestis. Likusios sumos yra iÅ¡ieÅ¡komos priverstine tvarka. PareiÅ¡kėjos pajamas vidutiniÅ¡kai sudaro apie 943,67 Eur per mėnesį. Taigi, pareiÅ¡kėjų pajamos sudaro apie 1 145,55 Eur per mėnesį. PareiÅ¡kėjai turi nekilnojamÄ jį turtÄ , kurio vertė yra 94 414,21 Eur. Taip pat jiems priklauso keturios transporto priemonės. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad jų bÅ«tiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 1 060 Eur suma.

LikusiÄ pajamų dalį – 85,55 Eur per mėnesį galėtų skirti kreditorinių reikalavimų ir administravimo iÅ¡laidų mokėjimui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjų skolų suma, siekianti 1 850 842,49 Eur bei planuojama joms mokėti skirtina 85 Eur suma pagal mokėjimo atkÅ«rimo planÄ yra iÅ¡ esmės nesuderinama su kreditorių interesais, t. y. egzistuoja akivaizdi disproporcija tarp pareiÅ¡kėjų ir jų kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.

Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos A. T. taip pat yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių bÅ«tinumÄ patvirtinti raÅ¡ytiniais ar kitokiais įrodymais. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo poreikiams tenkinti bÅ«tinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ informacijÄ ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos iÅ¡nagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABÄ® 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos A.

T. 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai teikdami pareiÅ¡kimÄ prašė nustatyti 1060 Eur sumÄ bÅ«tinosioms iÅ¡laidoms tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kokios yra bÅ«tinosios pareiÅ¡kėjų iÅ¡laidos, t. y. nepateikta bÅ«tinųjų iÅ¡laidų detalizacija. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iki mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo, tik teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, turi teisę nustatyti bÅ«tinųjų iÅ¡laidų dydį.

Be to, teismas nėra saistomas pareiÅ¡kėjų praÅ¡omos nustatyti sumos, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus bei manydamas, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma nustatyti suma yra per didelė, galėjo jÄ sumažinti, atitinkamai padidinant pajamų dalį, skirtinÄ kreditorių reikalavimų tenkinimui ir administravimo iÅ¡laidų apmokėjimui.

78. Kaip jau minėta civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl aiÅ¡kiai nenustačius (nenurodžius) pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningų veiksmų, dėl kurių jie tapo nemokÅ«s, o iÅ¡ esmės tik iÅ¡kėlus abejones dėl galimo pareiÅ¡kėjų nesÄ Å¾iningumo, negali bÅ«ti atsisakoma iÅ¡kelti asmeniui fizinio asmens bankroto bylÄ . Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjų sÄ Å¾iningumo, turėjo vertinti jų elgesį sÄ Å¾iningumo aspektu kompleksiÅ¡kai visų nurodytų aplinkybių kontekste.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjų veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais, gali bÅ«ti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sÄ Å¾iningumas kreditorių atžvilgiu jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ yra vertinamas pakartotinai ir žymiai iÅ¡samiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje, pvz. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesÄ Å¾iningumÄ , gali kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABÄ® 24 straipsnio 9 punktas).

79. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti apeliantams fizinio asmens bankroto bylÄ FABÄ® 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, pareiÅ¡kėjai neįrodinėjo, o teismas detaliai nesiaiÅ¡kino kada ir kokia apimtimi sumažėjo pareiÅ¡kėjų galimybės atsiskaityti su kreditoriais, kaip ir kokios konkrečios priežastys lėmė pareiÅ¡kėjų finansinius sprendinius, kam konkrečiai buvo panaudotos pasiskolintos lėšos, kodėl buvo priimti sprendimai skolintis, kur buvo panaudojamos lėšos iÅ¡ Å«kininkavimo veiklos, kokių aktyvių veiksmų pareiÅ¡kėjai ėmėsi situacijai suvaldyti. Pastebėtina, kad bÅ«tent tokių duomenų nebuvimÄ byloje ir jų neįvertinimÄ akcentavo savo procesiniuose dokumentuose suinteresuoti asmenys.

80. Suinteresuotas asmuo AB „L. A.“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjų atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad 2017 m. pareiÅ¡kėjas gavo 826 336 Eur pajamų ir padengus visas tų metų Å«kio sÄ naudas jam dar liko 136 873 Eur grynojo pelno. Byloje pareiÅ¡kėjai turėjo įrodyti, o teismas įvertinti, kur Å¡ias lėšas pareiÅ¡kėjas panaudojo, nes nuo to laiko skolos kreditoriams tik didėjo. Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. iÅ¡ UAB „Ainuva“ gavo 261 939,49 Eur, o 2020 m. – 161 391,55 Eur.

PareiÅ¡kėjams nurodžius, kad jie atsiskaitė su kreditoriais, kurie nenori bÅ«ti vieÅ¡inami, tuomet jie turėjo pateikti duomenis, kada ir kokio dydžio paskolas pareiÅ¡kėjai gavo iÅ¡ Å¡ių kreditorių ir kur Å¡ias lėšas panaudojo, kodėl pirmenybė atsikaitant buvo teikiama Å¡iems kreditoriams. Todėl konstatuojama, kad dėl įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

81. Apeliantai praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo, panaikinus ginčijamÄ nutartį, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto iÅ¡kėlimo tenkinti. Pažymėtina, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo sprendimas pagal FABÄ® normas priskirtinas pirmosios instancijos teismo, o ne apeliacinės instancijos teismo, kompetencijai, kuris priimdamas nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ turi iÅ¡spręsti ir kitus su tuo susijusius klausimus (pvz. paskirti bankroto administratorių, nurodyti lėšų sumÄ , kuriÄ bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedÅ«roms atlikti, fizinio asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planÄ Ä¯siteisėjimo dienos ir kt., FABÄ® 6 straipsnis).

Todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui pareiÅ¡kėjų fizinio asmeniui bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Dalė Burdulienė