2021-10-20 Nr. AB-21829-3-62-3-01172-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2262-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01172-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 15.8; 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. O. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. O. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-788-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1396-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra pretendentė į nuosavybės teisių į P. U. iki 1940 m. turėtą žemę atkūrimą kaip žemės savininko anūkė. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas, prašant pareiškėjai priklausančią žemę grąžinti natūra namų valdoje (duomenys neskelbtini), kurioje yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Nuo 2004 m. sausio 2 d. yra įregistruotas pareiškėjos prašymas suformuoti 2 115 kv. m naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Tačiau priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos tokios dalys: 1) gyvenamajam namui 2A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0237 ha, 2) gyvenamajam namui 1A1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0218 ha, 3) kiemo rūsiui 610b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0223 ha, 4) ūkiniam pastatui 711ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,0132 ha; pastatų savininkams nustatytos tokios dalys: 1) Kauno miesto savivaldybei – 0,0237 ha, 2) L. O. Š. – 0,0573 ha. Suformuojant mažesnį nei naudojamas žemės sklypas pažeistos pareiškėjos teisės tinkamai naudoti esančius statinius ir užsiimti namų ūkiu. Tai, kad pažeidžiamos pareiškėjos teisės, ji galėjo suprasti iš Įsakymo, kuriuo jai nustatyta teisė naudotis tik 573 kv. m namų valdos sklypo dalimi ir Sprendimo dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo. Pareiškėja turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą visų pirma žemėje, sudarančioje namų valdą. Todėl individualūs administraciniai teisės aktai, kuriais ši teisė yra paneigiama, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

3. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A-566 patvirtino 0,0810 ha žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, o žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 8SK-573-(14.8.100.). Pagal kadastrinių matavimų bylą pastatų savininkams NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymu buvo nustatytos žemės sklypo dalys. Žemės sklypo plotas nustatytas tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas Įsakymu tikslingai nustatė bendraturčiams prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų tenkančias 0,0810 ha žemės sklypo dalis: Kauno miesto savivaldybei – 0,0237 ha dalį, pareiškėjai – 0,0573 ha dalį.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog suformavus 810 kv. m žemės sklypą buvo pažeistos pareiškėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Žemės sklypas buvo suformuotas tinkamai, atitinka jame esančių statinių eksploatavimui keliamus reikalavimus.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo NŽT Kauno rajono skyriaus Įsakymo ir NŽT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais administraciniais aktais, teigia, kad jos istoriškai, teisiškai ir faktiškai naudojamas sklypo plotas yra 2 115 kv. m, todėl atitinkamo dydžio namų valdos sklypas ir turėjo būti formuojamas. Visgi teismas pabrėžė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl NŽT priimtų administracinių aktų, susijusių su žemės sklypo dalių prie nuosavybės teise priklausančių pastatų nustatymu, teisėtumo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos argumentai, kad namų valdos sklypas prie jai nuosavybės teise priklausančių pastatų turėjo būti formuojamas 2 115 kv. m (ar bent 1 664 kv. m) dydžio, atmetami kaip nesusiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčijo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. A-566 ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 8SK-573-(14.8.100.), kuriais ir buvo suformuotas apie 810 kv. m žemės sklypas bei patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-536-422/2020) buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl minėtų sprendimų panaikinimo paduoti ir byla buvo nutraukta. Ši teismo nutartis įsiteisėjusi, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. A-566 bei NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 8SK-573-(14.8.100.) yra nenuginčyti ir galiojantys.

9. Teismas konstatavo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas Įsakymu teisėtai ir pagrįstai nustatė bendraturčiams prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų tenkančias 0,0810 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, dalis: Kauno miesto savivaldybei – 0,0237 ha dalį ir pareiškėjai – 0,0573 ha dalį. Pareiškėjos teiginys, kad Įsakymu nepagrįstai Kauno miesto savivaldybei nustatyta 0,0237 ha žemės sklypo dalis naudotis pastatu – gyvenamuoju namu 2A1ž, – nes nurodytas statinys, kaip avarinis, kaip neatitinkantis esminių statinio reikalavimų, nėra ir negali būti tinkamas naudoti, todėl šio statinio naudojimui jokia sklypo (namų valdos) dalis negali būti priskirta, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro, tiek pareiškėjai priklausantis pastatas 1A1ž(p), tiek Kauno miesto savivaldybei priklausantis pastatas, pažymėtas plane 2A1ž, yra vienodo 67 procentų fizinio nusidėvėjimo.

10. Teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai buvo priimti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, dėl to pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 11. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti NŽT Sprendimą ir NŽT Kauno miesto skyriaus Įsakymą.

12. Pareiškėja iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

13. Atsakovas NŽT atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjos skundą. Pabrėžia, kad teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 8VĮ-1396-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ ir NŽT 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 1SS-788-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Būtent šie reikalavimai teismo buvo priimti nagrinėti byloje.

16. NŽT Kauno miesto skyriaus Įsakymu buvo nustatytos 0,0810 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių pastatų eksploatavimui reikalingos dalys ir nustatytos minėto žemės sklypo dalys jame esančių pastatų savininkams – Kauno miesto savivaldybei ir pareiškėjai. Įsakymas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (2011 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 494 redakcija) (toliau – ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės) 7 ir 8 punktais. NŽT Sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjos pateiktas skundas (gautas NŽT 2019 m. sausio 18 d.), kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo Įsakymą. NŽT Sprendimu konstatuota, kad naikinti Įsakymą nėra teisinio pagrindo. Taigi šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl valstybinės žemės sklypo dalių jame esančių pastatų savininkams (pastatams eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių) nustatymo. Šiuo aspektu ginčą sprendė ir apygardos administracinis teismas. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai (pvz., nagrinėjamu atveju pažeidžiama jos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą) nepaneigia minėtais priimtais nagrinėti jos skundo reikalavimais suformuotos ginčo esmės – valstybinės žemės sklypo dalių nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) laikosi nuoseklios praktikos, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Nors teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, turi atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai nepakeičia civilinės teisinės ginčo prigimties (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2008-04, 2008 m. spalio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-72-08, 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-90-09, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-28-11, 2013 m. kovo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-24/2013, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2017, 2021 m. birželio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2021).

18. Atsižvelgusi į minėtą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja kelia ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 25 str.). Bylos teismingumo nekeičia tai, kad skundu taip pat buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti NŽT Sprendimą, nes, kaip minėta, šis sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma Įsakymą panaikinti.

19. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas atsisakyti skundą priimti arba skundą priėmus bei jį išnagrinėjus tokį teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą atsakovo NŽT buveinės vietos pagrindu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismui (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 2 p., CPK 26, 29 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjos L. O. Š. skundą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė