c063f2e1-7854-4339-ad2a-68fdff5002b5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-350-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00423-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.17.; 121.21; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-563-547/2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui A.

Č. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 583,01 Eur (2 013 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palÅ«kanų, dėl to kad atsakovas A. Č. 2013 m. gegužės 7 d., jam ir kitiems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiame miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero be projektinės dokumentacijos ant miÅ¡ko paklotės atvežė ir supylė smėlį, sužalodamas 60,8 m2 ploto miÅ¡ko paklotės. Be projektinės dokumentacijos to paties sklypo kitoje dalyje (D dalyje) atvežtu smėliu užpylė 115,2 m2 ploto miÅ¡ko paklotės ir 190 m2 ploto miÅ¡ko paklotės. Viso, užpildamas atvežtu smėliu, sunaikino 366 kv. m. ploto miÅ¡ko paklotės ir Å¡iais neteisėtais veiksmais padarė žalÄ miÅ¡ko paklotei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, priteisė iÅ¡ atsakovo A. Č. 583,01 Eur (2 013 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ­â€“ 2014 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 21,06 Eur (72,70 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Teismas nurodė, kad pagal 2014 m. liepos 29 d.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 7,4313 ha ploto (iÅ¡ jo 7,1506 ha užima miÅ¡ko žemė, o 0,2807 ha keliai) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das rekreacinių miÅ¡kų sklypai. Å io žemės sklypo savininkai (bendraturčiai) yra A. Č. (atsakovas), S. L., K.

K., M. Č., A. S., R. B., A. M., I. S., G. S., L. M. ir R. K..Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. administracinės teisės pažeidimo byloje (b. l. 24-27) buvo konstatuota, kad atsakovas A. Č. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 68 str. (savavaliÅ¡kas miÅ¡ko paklotės naikinimas) ir jam buvo paskirta 14,48 Eur (50 Lt) bauda. Atsakovas Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimÄ apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartimi byloje Nr. ATP-81-317/2014 Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .

Atsakovas 14,48 Eur (50 Lt) administracinę baudÄ sumokėjo.Sprendime teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti visuotini aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Kai žala padaroma aplinkai per se (kaip visuomeninės reikÅ¡mės turtui, visuotinai saugomai vertybei, kai žala padaroma valstybės interesams), Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigÅ«nai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau Å¡iuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su vieÅ¡osios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek Å¡ių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė VÄ® Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad atlikus miÅ¡kų inventorizacijos duomenų patikslinimÄ Å¾emės sklypo kadastrinis Nr. 3820/0007:23, siÅ«lo iÅ¡braukti iÅ¡ MiÅ¡kų valstybės kadastro 829 kvartalo 1 ir 22 taksacinio sklypo dalį, nes ten yra natÅ«rali pieva, kurioje yra įrengta žaidimų aikÅ¡telė (b. l. 44).

Tačiau teismas laikė, kad tokia išvada yra kol kas tik rekomendacinio pobūdžio, dėl jos nepriimti sprendimai ir ji neįregistruota registre. Teismas vadovavosi duomenimis esančiais nekilnojamojo turto registre, nes įregistruoti duomenys yra laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti arba pakeisti kitų aktų pagrindu. Teismas nustatė, kad iš pateiktų dokumentų, fotonuotraukų akivaizdu, jog smėlis kai kur yra laikomas supiltas krūvose, kitur - jis išsklaidytas ir padarytos aikštelės. Visas smėlis yra supiltas ant miško paklotės, miško proskynose.

Å ie veiksmai negali bÅ«ti pripažįstami kaip teisėti. Atsakovas, bÅ«damas miÅ¡ko savininku, privalėjo saugoti miÅ¡kÄ ir jo iÅ¡teklius nuo neteisėtų veiksmų: savavaliÅ¡ko miÅ¡ko kirtimo, miÅ¡ko naudojimo tvarkos pažeidimų, miÅ¡ko iÅ¡teklių grobstymo...; taip pat saugoti miÅ¡kÄ nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miÅ¡ko dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Tačiau savo neteisėtais veiksmais (miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklype, neturėdamas reikalingų dokumentų, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus) iÅ¡pylė smėliu miÅ¡ko paklotę, t. y. atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai, todėl jis privalo atlyginti valstybei padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.246 str. 1 d., CK 6.263 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. praÅ¡o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė vienÄ pagrindinių non bis in idem principÄ reiÅ¡kiantį, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Administracinėje byloje atsakovas buvo pripažintas padaręs administracinį pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 68 str., kadangi savo netyčiniais veiksmais, žemės sklypo C ir D dalyse buvo iÅ¡pylęs smėlį.

Atsakovas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda ir teismo sprendimu priteista žala, neatliko skirtingų veikų, t. y. administracinė nuobauda ir priteista žala buvo dėl tų pačių veikų - iÅ¡pilto smėlio ir be projektinės dokumentacijos įrengtos krepÅ¡inio ir tinklinio aikÅ¡telės. Atsakovas buvo nubaustas administracine nuobauda už tapačius veiksmus.Teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.246 str., 6.249 str., CPK 178 str., 185 str.), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Ä®rodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ , į bylÄ pateikta nebuvo. IeÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktÄ ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Atsakovo kaltės nebuvimas buvo konstatuotas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje nustatyta, kad atsakovas neturėjo tiesioginės tyčios sunaikinti miÅ¡ko paklotę, žemes supylė ketindamas jas panaudoti įrengiant servitutinius privažiavimo keliukus.

Smėlio iÅ¡pylimas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriose plyti pieva (nustatyta valstybinių institucijų byloje pateiktais raÅ¡tais, kuriuos teismas netinkamai vertino tik kaip rekomendacinius) bei servitutiniai keliai, savaime dar nereiÅ¡kia žalos aplinkai padarymo.Teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, tokiu bÅ«du pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, lygiateisiÅ¡kumo, rungtyniÅ¡kumo principus. Ä® bylÄ atsakovo pateiktÄ VÄ® Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto 2014 m. birželio 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 350, kuriame nurodyta, kad atlikus miÅ¡kų inventorizacijos duomenų patikslinimÄ , žemės sklypo (kadastrinis Nr. 3820/0007:23) 829 kvartalo 1 ir 22 taksacinio sklypo dalis yra siÅ«loma iÅ¡braukti iÅ¡ miÅ¡kų kadastro.

Atsakovo veiksmai, išpilant smėlį žemės sklypo dalyse, negali būti kvalifikuotini kaip neteisėti ar gadinantys miško paklotę, nes tokios paklotės faktiškai ten nėra. Minėtas raštas turėjo būti pripažintas oficialiu įrodymu prima facie, nes buvo išduotas valstybės institucijos, neviršijant jos kompetencijos, atitiko visus keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes. Teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veikų ir galimos, neįrodytos žalos.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ (b. l. 124-126) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir apeliantas yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos gamtai atlyginimÄ . Žalos padarymo faktas sukuria jam prievolę atlyginti žalÄ .

Atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje. Prejudicinę galiÄ turi tik aplinkybės, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje ir Å¡ių aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.). Visos aplinkybės, susijusios su atsakovo neteisėtais veiksmais buvo nustatytos Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-458-308/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje teisės pažeidimo byloje.Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių prieÅ¡ tai minėtus oficialius raÅ¡ytinius (prima facie) įrodymus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Å¡ioje civilinėje byloje neteisėti atsakovo veiksmai, jo kaltė yra įrodyta.

Teismas tinkamai vadovavosi nekilnojamojo turto registre esančiais vieÅ¡ais duomenimis, kur nurodyta, kad ginčo sklypas priskiriamas miÅ¡kų Å«kio paskirčiai. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teisės principas non bis in idem reiÅ¡kia, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ pačiÄ veikÄ antrÄ kartÄ . Å is principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d.;

BK 2 str. 6 d. bei ATPK 250 str. 8 p.). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, be kitų svarbių aplinkybių, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas) ir ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas).Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad neatliko skirtingų veikų t. y. administracinė nuobauda ir priteista žala buvo dėl tų pačių veikų - iÅ¡pilto smėlio ir be projektinės dokumentacijos įrengtos krepÅ¡inio ir tinklinio aikÅ¡telės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir remdamasis bylos duomenimis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas administracinės teisės pažeidimo byloje buvo nubaustas pagal ATPK 68 str. (savavaliÅ¡kas miÅ¡ko paklotės naikinimas).

Å ioje byloje buvo sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas, o skundžiamu sprendimu buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d. ir CK 6.263 str. Pagal poveikio priemones civilinė atsakomybė skiriasi nuo administracinės atsakomybės tuo, kad jos tikslas yra kompensuoti nukentėjusiajam patirtus nuostolius, atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Administracinės atsakomybės tikslas - priversti teisės pažeidėjÄ laikytis nustatytos tvarkos, užkirsti keliÄ kitiems teisės pažeidimams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog yra pažeistas non bis in idem principas. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos iÅ¡teklių naudotojai bei asmenys, vykdantys Å«kinę veiklÄ , privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei, iki pirminės bÅ«klės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Å ios įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Å«kio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokiÄ Å¾alÄ aplinkai arba realiÄ jos grėsmę, atsiradusiÄ dėl jų Å«kinės veiklos, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nurodytus atvejus. Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas gamtos iÅ¡teklių naudotojų ir Å«kio subjektų pareigÄ imtis visų priemonių, kad žalos aplinkai bÅ«tų iÅ¡vengta, o jÄ padarius, įpareigoja atkurti aplinkos bÅ«klę, esant galimybei iki pirminės bÅ«klės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civilinei atsakomybei už aplinkai padarytÄ Å¾alÄ taikyti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę už žalÄ gamtai, priteisiant atlyginti nuostolius, padarytus sunaikinant miÅ¡ko paklotę.Byloje nustatyta, kad atsakovas A.

Č. 2013 m. gegužės 7 d., jam ir kitiems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype, be projektinės dokumentacijos ant miško paklotės atvežė ir supylė smėlį, sužalodamas 60,8 m2 ploto miško paklotės. Be projektinės dokumentacijos to paties sklypo kitoje dalyje (D dalyje) atvežtu smėliu užpylė 115,2 m2 ploto miško paklotės ir 190 m2 ploto miško paklotės. Už tai atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 68 str. (savavališkas miško paklotės naikinimas) ir jam buvo paskirta 14,48 Eur (50 Lt) bauda.

Atsakovo neteisėti veiksmai įrodyti ir nustatyti teismų procesiniais sprendimais administracinio teisės pažeidimo byloje Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-458-308/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje teisės pažeidimo byloje. Teismas iÅ¡dėstytas aplinkybes vertino kaip nebereikalaujančias papildomo įrodinėjimo (CPK 182 str. 2 p.). Taigi, neturėdamas projektinės dokumentacijos ir atveždamas, bei supildamas smėlį, atsakovas vykdė neteisėtÄ veiklÄ .

Neteisėtai iÅ¡pilant smėlį buvo sunaikinta miÅ¡ko paklotė t.y. atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai. Tokiais savo veiksmais, atsakovas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, MiÅ¡kų įstatymo 17 straipsnį, MiÅ¡kų įstatymo 23 straipsnį. Remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo, atsakovas turi pareigÄ atsakyti už gamtai padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinės instancijos teismas, nepripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo teisės aktų taikymo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant nagrinėjamu atveju jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, pažeidimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę deliktinę atsakomybę už gamtai padarytÄ Å¾alÄ t. y. be projektinės dokumentacijos ant miÅ¡ko paklotės atvežant ir supilant smėlį, taip sužalojant miÅ¡ko paklotę.Dėl atsakovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas jo veiksmų neteisėtumÄ , pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų, pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – patikrinimo aktais, administracinio teisės pažeidimo protokolais ir nutarimais, kaip paprastais raÅ¡ytiniais įrodymais, kuriuose yra duomenų, reikÅ¡mingų civilinėje byloje dėl gamtai padarytos žalos įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti.

Pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo atliktų veiksmų teisėtumÄ ar aplinkybę, kad jo veiksmais nebuvo padaryta žala gamtai (CPK 178 str.).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog, siekdamas įrodyti žalÄ kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobÅ«dį objektams, tarp jų ir aplinkai, žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

             Minėta, kad žala padaryta sunaikinant miÅ¡ko paklotę. Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama pagal aplinkos ministro patvirtintÄ metodikÄ , įvertinant pirminę bÅ«klę (sÄ lygas), neigiamo poveikio aplinkai reikÅ¡mingumÄ , natÅ«ralaus aplinkos atsikÅ«rimo galimybes ir laikÄ (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str. 4 d.). ŽalÄ gamtai pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo remdamasis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ t.y. už miÅ¡ko paklotės žalojimÄ - 5 litai už 1 kv. metrÄ miÅ¡ko paklotės. Jeigu neteisėta veika miÅ¡kuose padaroma žala aplinkai pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonoje, padarytos žalos dydis skaičiuojamas taikant koeficientÄ 1.1.

IeÅ¡kovas žalÄ yra apskaičiavęs taip: 366 kv. m. x 5 Lt x 1,1= 2 013 Lt (583,01 Eur).             Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiÅ¡kianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu, todėl egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygoms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė gamtai padarytÄ Å¾alÄ , kurios dydis apskaičiuotas pagal Aplinkos ministro patvirtintus įkainius bei tvarkÄ .Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ , tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u t a r i a: Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas                           Egidijus TamaÅ¡auskas