c063bcbf-c3e8-48c2-91af-67f5a6c5d191 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2190-565/2015Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00836-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 60 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alvydo Barkausko, RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Å vedienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Spartus“ apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Automera“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Spartus“ dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 900,32 Lt skolÄ , 176,04 Lt palÅ«kanas, 6 procentų metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2012-03-20 atsakovu užsakymu pervežė krovinį ir už suteiktas pervežimo paslaugas 2012-04-19 iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai. Atsakovas Å¡ios sÄ skaitos nėra apmokėjęs. Dalis skolos, t.y. 149,53 Lt, ieÅ¡kovo naudai yra priteista Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1787-345/2014.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas yra pervežęs krovinį ir pagal 2011-05-09 atsakovo užsakymÄ , Å¡io vežimo metu buvo sugadintas krovinys, už kroviniui padarytÄ Å¾alÄ atsakovas krovinio siuntėjui atlygino 840 Eur (2 900,35 Lt) žalÄ . IeÅ¡kovas atsisakė atlyginti atsakovui Å¡iÄ Å¾alÄ , nors ieÅ¡kovas, kaip krovinio vežėjas, yra atsakingas už kroviniui vežimo metu kroviniui padarytÄ Å¾alÄ , todėl atsakovas įskaitė 2 900,35 Lt ieÅ¡kovo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯ atsakovo mokėtinÄ atlyginimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160.

IeÅ¡kovas su atsakovo atliktu įskaitymu nesutiko. IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ CMR konvencijos 17 str. 4 d. a p. ir 18 str. 2 d. pagrindu, be to, iki įskaitymo buvo pasibaigęs CMR konvencijos 32 str. nustatytas vienerių metu ieÅ¡kinio senaties terminas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį pagal CMR konvencijÄ , todėl įskaitymo metu atsakovas nebeturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kovui reikalavimo dėl kroviniui padarytos žalos atlyginimo. II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015-01-09 sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai patenkino.

Teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2012-03-20 sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.SV042, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui pervežti krovinį, o atsakovas įsipareigojo už Å¡ias paslaugas sumokėti. IeÅ¡kovas pervežė krovinį ir 2012-04-19 iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai, Å¡ios sÄ skaitos atsakovas neapmokėjo. 2011-05-09 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui pervežti deÅ¡imt automobilių iÅ¡ Lenkijos į ItalijÄ .

Krovinio priėmimo vežti metu automobiliai buvo be defektų, nes ieÅ¡kovo vairuotojas jokių pastabų CMR važtaraÅ¡tyje nenurodė. Tačiau krovinio paskirties vietoje buvo pastebėti vieno automobilio defektai, apie tai pažymėta CMR važtaraÅ¡tyje. 2012-03-27 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui pretenzijÄ dėl 2 900,35 Lt žalos, padarytos vežant krovinį, atlyginimo, pretenzijoje nurodyta, kad atsakovas krovinio siuntėjui atlygino kroviniui padarytÄ Â 840 Eur žalÄ . IeÅ¡kovas žalÄ atlyginti atsisakė, todėl 2013-03-19 atsakovas įskaitė 2 900,35 Lt ieÅ¡kovo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯ atsakovo mokėtinÄ atlyginimÄ pagal PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160.

Teismas nurodė, kad Å¡alys neginčijo fakto, jog 2011-05-12 vežimo metu buvo padaryta žala vienam iÅ¡ automobilių, taip pat neginčijo fakto, kad vežimui buvo panaudota atvira be tento transporto priemonė. CMR konvencijos 17 str. 2 p. numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėluotÄ pristatymÄ , jei tai įvykio ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su iÅ¡vardintomis aplinkybėmis, t.y., kai buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraÅ¡tyje (CMR konvencijos 17 str. 4 p. a pp., 18 str. 2 p.). IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymų į atsakovo pretenzijÄ dėl žalos atlyginimo matyti, kad ieÅ¡kovas atsisakė mokėti žalos atlyginimÄ atsakovui bÅ«tent remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, todėl faktiÅ¡kai nuo to momento tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, kuris turėjo bÅ«ti sprendžiamas CMR konvencijos 30-32 str. numatyta tvarka.

Å iuose straipsniuose numatyti senaties terminai dėl pretenzijų, ieÅ¡kinio pateikimo dėl krovinio sugadinimo. Be to, 2011-05-19 sutartyje Nr.VS 348 taip pat nurodyta, kad, iÅ¡kilus nesutarimams dėl užsakymo ar krovinio pažeidimo, apmokėjimo terminas gali bÅ«ti atidėtas iki bus nustatyti kaltininkas ir tiksli pažeidimų suma. Tuo tarpu automobilio pažeidimai buvo akivaizdÅ«s ir užfiksuoti CMR važtaraÅ¡tyje, bet atsakovas pagal šį užsakymÄ sumokėjo ieÅ¡kovui pervežimo mokestį ir prievolė pagal šį užsakymÄ tuo pasibaigė.

Atsakovas įskaitymÄ atliko pagal kitÄ užsakymÄ , kurio atlikimo ir atsakovo pareigos apmokėti pervežimo mokestį atsakovas neginčija. Įskaitymas buvo atliktas 2013-03-19, tuomet, kai ieÅ¡kovas atsisakė tenkinti atsakovo pretenzijÄ dėl padarytos žalos ir pasibaigus CMR konvencijos 32 str. numatytiems terminams, nes pervežimas atliktas 2011-05-12, pretenzija dėl žalos atlyginimo pateikta 2012-03-27, į jÄ atsakyta 2012-04-23. Teismas sprendė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo galiojantis, vykdytinas reikalavimas, pareikÅ¡tas atsakovui dėl pervežimo mokesčio sumokėjimo už suteiktas paslaugas, o iÅ¡ atsakovo pusės ieÅ¡kovui reikalavimas buvo ginčytinas ir negaliojantis, todėl pripažino, jog atsakovas nepagrįstai įskaitė 2 900, 35 Lt (840 EUR) sumÄ Ä¯ sutartÄ ieÅ¡kovui sumokėti 3 049,45 Lt pervežimo mokestį, ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 2 900,32 Lt skolÄ už suteiktas pervežimo paslaugas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai               Atsakovas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.                Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovas atliko įskaitymÄ 2013-03-19.

Tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (2013-01-21 raÅ¡tas, 2013-03-25 raÅ¡tas), tiek Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartis patvirtina, kad įskaitymas buvo atliktas 2013-01-13 raÅ¡tu atsakovui informuojant ieÅ¡kovÄ apie įskaitymÄ . Vertinant įskaitymo teisėtumÄ kaip pagrindÄ prievolei pasibaigti, įskaitymo atlikimo momentas svarbus vertinant, ar įskaitymo atlikimo metu Å¡alys turėjo abipusius, vienarÅ«Å¡ius, prieÅ¡prieÅ¡inius, galiojančius bei vykdytinus reikalavimus viena kitos atžvilgiu.

CK 6.134 str. 1 d. 1 p. norma gali bÅ«ti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymÄ atlieka esant iÅ¡keltai civilinei bylai teisme. Å ioje byloje atsakovas įskaitymÄ atliko ir ieÅ¡kovui apie tai pranešė iki iÅ¡keliant Å¡iÄ civilinę bylÄ . Todėl įskaitymo metu CK 6.134 str. 1 d. nurodytų atvejų, draudžiančių atlikti įskaitymÄ , nebuvo, ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo reikalavimas įskaitymo atlikimo momentu buvo ginčijamas ir kad skirtingų Å¡alių pozicijų dėl žalos atlyginimo buvimas lemia atlikto įskaitymo neteisėtumÄ .

Teismas, vertindamas atsakovo turimos reikalavimo teisės dėl padarytos žalos atlyginimo buvimÄ (nebuvimÄ ) įskaitymo atlikimo metu, nepagrįstai Å¡iai aplinkybei įvertinti taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, kurios, vertinant įskaitymui atlikti bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ (nebuvimÄ ) bei atitinkamai Å¡io įskaitymo teisėtumÄ , negali bÅ«ti taikomos.Ä®skaitymo, kaip vieno iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindo, institutas CMR konvencijoje nėra įtvirtintas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl užmokesčio už vežimÄ priteisimo, o atsakovui teigiant esant Å¡iÄ prievolei pasibaigus įskaitymu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumÄ analizuodamas nacionalinėje teisėje įtvirtintas įskaitymui atlikti bÅ«tinas sÄ lygas, o ne taikydamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas CMR konvencijoje.Be to, CMR konvencijos 32 str.

įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikytinas tik esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. Atsakovas nebuvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuriam galėtų bÅ«ti taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Be to, ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas savaime nedaro jokios įtakos asmens turimo kreditorinio reikalavimo galiojimui/negaliojimui, t.y. praleidus įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , reikalavimo teisė savaime netampa negaliojanti.

IÅ¡ CK 1.126 str. 1-3 d. galima spręsti, kad teisme ginamas ir toks reikalavimas, kuriam yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi teismas ieÅ¡kinio senaties institutÄ taiko tik esant atitinkam procesiniam praÅ¡ymui. Pagal CMR konvencijos 39 str. 4 d. Å¡ios Konvencijos 32 str. nuostatos taip pat taikomos ieÅ¡kiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra - nuo faktinio atlygio mokėjimo dienos.

Atsakovas reikalavimo teisę į ieÅ¡kovÄ Ä¯gijo 2012-03-20 su transporto įmone Wallenius Wilheimsen Logistics Iberica, S.L.U. pasirašęs tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo suderinimo aktÄ Nr. 02/03/1. Todėl CMR konvencijos 32 str. nurodytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti bÅ«tų pasibaigęs 2013-03-20, neįskaitant laikotarpio, kurio metu buvo pareikÅ¡ta pretenzija dėl žalos atlyginimo bei gautas ieÅ¡kovo atsakymas į jÄ , tačiau atsakovas įskaitymÄ atliko dar 2013-01-13.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad įskaitymo atlikimo momentu buvo visos bÅ«tinos Å¡iam įskaitymui atlikti sÄ lygos. Teismas konstatavo, kad žala kroviniui atsirado jam esant ieÅ¡kovo dispozicijoje, t.y. krovinio vežimo metu. IÅ¡ esančio byloje policijos suraÅ¡yto protokolo turinio matyti, kad automobilio sugadinimai sutampa su žala, kuriÄ galima patirti netikėtai įvažiavus į kliÅ«tį vairavimo metu, galima kliÅ«tis - metalinis, pailgas maždaug 115 cm ilgio objektas, kuris nerastas/nenustatytas.

Taigi akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nų nustatytas žalos pobÅ«dis visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja bei nėra suderinamas su ieÅ¡kovo vairuotojo nurodytomis žalos atsiradimo aplinkybėmis, t.y. neva žala kroviniui atsirado tretiesiems asmenims numetus kažkokius daiktus nuo viaduko. IeÅ¡kovo nurodomos žalos atsiradimo aplinkybės yra tik prielaidos bei spėlionės, nepagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Todėl, galiojant CMR konvencijos 17 str. 1 d. įtvirtintai vežėjo civilinės atsakomybės už krovinio sugadinimÄ prezumpcijai, ieÅ¡kovui nepateikus jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl trečiųjų asmenų, bet ne dėl ieÅ¡kovo vairuotojo veiksmų, darytina iÅ¡vada, kad pagrindų atleisti ieÅ¡kovÄ nuo civilinės atsakomybės už krovinio praradimÄ Å¡ioje byloje nėra.

IeÅ¡kovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais.IeÅ¡kovas teigia, kad nagrinėjamoje ginčo situacijoje, kai Å¡alių buvo sutarta krovinį (10 vnt. „Ford" markės automobilių) vežti atidengta transporto priemone - autovežiu, egzistuoja CMR Konvencijos 17 str. 4 p. a pp., 18 str. 2 p. numatyta ieÅ¡kovo atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Be to, teismas, nustatydamas faktÄ , kad žala buvo padaryta vežimo metu, rėmėsi liudytojo G. R. parodymais, byloje esančiu policijos protokolu, nuotraukomis, kur teigiama, kad žala kroviniui atsirado tretiesiems asmenims (kalti asmenys nebuvo nustatyti) numetus nenustatytÄ daiktÄ nuo viaduko, kai autovežis važiavo po juo, o apgadinimas sutampa su žala, kuriÄ galima patirti netikėtai įvažiavus į kliÅ«tį vairavimo metu.

Atsakovas ginčija minėtų įrodymų vertinimÄ ir pateikia hipotetiÅ¡kas prielaidas, neva „<...> policijos pareigÅ«nų nustatytas žalos pobÅ«dis visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja bei nėra suderinamas su ieÅ¡kovo vairuotojo nurodytomis tikėtinomis žalos atsiradimo aplinkybėmis", tačiau nepateikia jokių kitų ieÅ¡kovo vairuotojo kaltę pagrindžiančių faktiniu aplinkybių ar irodvmų.Atsakovas nepagrįstai teigia, kad įskaitymo atlikimo momentu buvo visos bÅ«tinos Å¡iam įskaitymui atlikti sÄ lygos.

IeÅ¡kovas teigia, kad ieÅ¡kinio padavimo metu atsakovas neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo į ieÅ¡kovÄ . IeÅ¡kovui ginčijant atsakovo reikalavimÄ dėl žalos apmokėjimo, dar nebuvo kilusi pati deliktinė prievolė ieÅ¡kovui apmokėti žalÄ , nes ieÅ¡kovas akivaizdžiai savo veiksmais prievolę ginčijo. Krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino virÅ¡ijimo atvejais vienerių metų senaties terminas prasideda nuo krovinio pristatymo dienos (CMR Konvencijos 32 str. 1 d. a p.), pretenzijų pateikimas raÅ¡tu sustabdo senaties termino veikimÄ iki tos dienos, kai vežėjas raÅ¡tu atmeta pretenzijÄ ir grÄ Å¾ina prie jos pridėtus dokumentus (CMR Konvencijos 32 str. 2d. ), todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo 2011-05-12, neįskaitant laikotarpio nuo 2012-03-27 iki 2012-04-23, kurio metu buvo pareikÅ¡ta atsakovo pretenzija dėl žalos atlyginimo bei gautas ieÅ¡kovo atsakymas į jÄ , todėl terminas ieÅ¡kiniu pareikÅ¡ti baigėsi dar 2012-05-29.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Å ioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios bÅ«tų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.  IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2012-03-20 vežimo sutarties pagrindu pervežė atsakovo nurodytÄ krovinį ir už suteiktas pervežimo paslaugas 2012-04-19 iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160 3 049,85 Lt sumai.

Atsakovas nėra apmokėjęs 2 900,35 Lt Å¡ios sÄ skaitos dalies. IeÅ¡kovas yra pervežęs atsakovo nurodytÄ krovinį ir pagal 2011-05-09 vežimo sutartį, Å¡io vežimo metu buvo sugadintas krovinys (vienas iÅ¡ vežamų lengvųjų automobilių), už kroviniui padarytÄ Å¾alÄ atsakovas 2012-03-20 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr.02/03/1 atlygino 840 Eur (2 900,35 Lt) žalÄ . Atsakovas 2013-01-13 pretenzija Nr.(duomenys neskelbtini) įskaitė 2 900,35 Lt ieÅ¡kovo padarytÄ Å¾alÄ Ä¯ atsakovo mokėtinÄ 2 900,35 Lt atlyginimÄ už krovinio pervežimÄ pagal 2012-04-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160.Pagal CMR konvencijos 17 str. 2 d. vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėluotÄ pristatymÄ , jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti.

Įrodinėjimo, kad nuostolių nebuvo galima išvengti, našta tenka vežėjui (CMR 18 str. 1 p.). CMR konvencijos 17 str. 4 p.

a) pp. nustatyta, kad pagal CMR konvencijos 18 str. 2 ir 5 p. nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje. Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 str. 4 p. nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 str. 2 d.). Byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2011-05-09 vežimo sutarties pagrindu krovinys – 10 Ford markės lengvųjų automobilių – buvo vežami transporto priemonėje be tento, taip pat nekilo ginčas dėl to, kad vežimas transporto priemonėje be tento buvo suderintas tarp šalių.

Tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nenurodinėjo, kad automobilių vežimas transporto priemonėje be tento yra susijęs su ypatinga rizika. Automobiliai pagal savo savybes yra tinkami vežti sausumos keliais transporto priemonėmis be tento ir įprastai yra vežami tokiomis transporto priemonėmis. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad vienas iÅ¡ vežamų automobilių buvo sugadintas dėl aplinkybių, kurių pasekmių ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡vengti, t.y. nenustatytiems asmenims numetus nuo viaduko ant krovininio automobilio nenustatytÄ daiktÄ . 2014-11-17 teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoju apklaustas krovinį vežęs ieÅ¡kovo vairuotojas G.

R., skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ , nenurodė, kad krovinys buvo sugadintas numetus nuo viaduko nenustatytÄ daiktÄ . Liudytojas nurodė, kad jis negali tiksliai pasakyti, kaip krovinys buvo sugadintas, krovinio sugadinimÄ liudytojas pastebėjo 2011-05-12 ryte, po nakvynės degalinės aikÅ¡telėje, liudytojas mano, kad krovinys galėjo bÅ«ti sugadintas numetus nuo viaduko nenustatytÄ daiktÄ , nes, važiuojant pro viadukÄ , ant jo stovėjo keli vaikai, kurie Å¡Å«kavo, mojavo rankomis, tačiau krintančio daikto liudytojas nematė, smÅ«gio nejuto.

Arezzo centrinės policijos nuovados 2011-05-13 praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame apžiÅ«rėjus sugadintÄ lengvÄ jį automobilį Ford, nurodyta, kad sugadinimas sutampa su žala, kuriÄ galimÄ patirti netikėtai įvažiavus į kliÅ«tį vairavimo metu, galima kliÅ«tis – metalinis, pailgas, maždaug 15 cm ilgio objektas, kuris dar nerastas/nenustatytas. Å iame praneÅ¡ime nurodyto sugadinimo mechanizmo negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai laikyti tapačiu liudytojo G. R. nurodytam galimam krovinio sugadinimo mechanizmui.

Taigi, nesant ypatingos rizikos, susijusios su tuo, kad krovinys (lengvieji automobiliai) buvo vežamas transporto priemonėje be tento, ieÅ¡kovui neįrodžius, kad krovinio sugadinimas atsirado dėl aplinkybių, kurių ieÅ¡kovas negalėjo iÅ¡vengti, ieÅ¡kovas yra atsakingas už kroviniui, vežtam pagal 2011-05-09 vežimo sutartį, padarytÄ Å¾alÄ (CMR konvencijos 17 str. 1 d.). CMR konvencijos 39 str. 4 d. nustatyta, kad CMR konvencijos 32 str. nuostatos dėl ieÅ¡kinio senaties termino taip pat taikomos ieÅ¡kiniams, kuriuos vežėjai pateikia vieni kitiems.

Tačiau senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma bÅ«tina sumokėti kompensacinė suma, arba, jeigu tokio sprendimo nėra, - nuo faktinio atlyginimo mokėjimo dienos. Atsakovas 2012-03-20 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo suderinimo aktu Nr.02/03/1 atlygino dėl lengvojo automobilio Ford sugadinimo patirtÄ 840 Eur žalÄ , Å¡i aplinkybė ir žalos dydis byloje nebuvo ginčijami. Todėl atsakovas įgijo atlygintos žalos dydžio regreso teisę į ieÅ¡kovÄ (CMR konvencijos 37 str.

a) pp.), Å¡iam ieÅ¡kovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo 2012-03-20.Kaip jau nurodyta, atsakovas 2013-01-13 pretenzija Nr.(duomenys neskelbtini) įskaitė 2 900,35 Lt (840 Eur) atlygintÄ Å¾alÄ Ä¯ atsakovo mokėtinÄ 2 900,35 Lt atlyginimÄ už krovinio pervežimÄ pagal 2012-04-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160, tÄ patvirtina ieÅ¡kovo 2013-01-21 atsakymas – pretenzija, 2013-03-25 pretenzija, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1787-345/2014 nustatytos aplinkybės. CMR konvencija nereglamentuoja piniginių reikalavimų, kylančių iÅ¡ krovinių pervežimo tarptautiniais marÅ¡rutais kelių transportu teisinių santykių, vykdymo tvarkos, todėl tam taikytini nacionaliniai įstatymai.

CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu, įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 str. 1 d.), įskaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai (CK 6.121 str. 2 d.). Kadangi ieÅ¡kovas ir atsakovas turėjo vienas kitam prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius (piniginius) reikalavimus (atsakovas – sumokėti atlyginimÄ už krovinio pervežimÄ , ieÅ¡kovas – atlyginti kroviniui padarytÄ Å¾alÄ ), Å¡ie reikalavimai galėjo bÅ«ti įskaityti 2013-01-19 vienaÅ¡aliu atsakovo praneÅ¡imu.

Ä®skaitymo metu nebuvo suėjęs CMR konvencijos 32 str. nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas (CMR konvencijos 39 str. 4 d.). Ä®skaitymo metu atsakovo reikalavimas atlyginti kroviniui padarytÄ Å¾alÄ nebuvo ginčijamas teisme, todėl nebuvo draudimo šį reikalavimÄ Ä¯skaityti (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Todėl, atsakovui 2013-01-19 atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , pasibaigė atsakovo prievolė sumokėti ieÅ¡kovui 2 900,35 Lt už pervežimo paslaugas pagal 2012-04-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ AUT Nr.08160 (CK 6.130 str. 1 d.).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius CMR konvencijos normas, reglamentuojančias vežėjo atsakomybę ir ieÅ¡kinio senatį, taip pat CK normas, reglamentuojančias įskaitymÄ , naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 4 d.).

             Priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d.). Kadangi ieÅ¡kinys atmetamas, ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos ieÅ¡kovui neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinos 367,53 Lt (106,44 Eur) ir 70,60 Lt (20,45 Eur) iÅ¡laidos už vertimo paslaugas, 968 Lt (280,35 Eur) iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ pirmosios instancijos teisme ir 27 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:          Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo UAB „Automera“ ieÅ¡kinį atmesti.         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Automera“ atsakovo UAB „Spartus“ naudai 434,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teisėjai                                                                                               Alvydas Barkauskas RÅ«ta Burdulienė Neringa Å vedienė