2019-05-06 Nr. AB-10845-3-61-3-01190-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Veslava Ruskan

Administracinė byla Nr. eA-250-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01190-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys R. S., Ž. (Ž.) A., R. B., AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (dabar – Lietuvos administracinių ginčų komisija) (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Nr. 3R-85(AG-51/02-2016) (toliau – ir 2016 m. kovo 3 d. sprendimas); 2) pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau – ir Ligoninė) skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 1–10).

2. Tarnyba paaiškino, kad Komisija ginčijamu 2016 m. kovo 3 d. sprendimu iš dalies tenkino Ligoninės skundą, panaikino Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. T4-7 (toliau – ir Įsakymas), 2016 m. sausio 11 d. kontrolės ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) bei įpareigojo Tarnybą išnagrinėti R. S. 2015 m. rugsėjo 23 d. skundą iš naujo.

3. Tarnyba taip pat paaiškino, kad Įsakymu buvo konstatuota, jog 2015 m. liepos 13–18 d. Panevėžio ligoninėje pacientei R. S. ir jos naujagimei dukrai T. S. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tarnyba, darydama šią išvadą, vadovavosi savo srities profesionalo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo dr. G. M. (toliau – ir Konsultantas), turinčio specialių medicininių žinių ir ilgametės klinikinės patirties, išvada. Tarnyba, atlikusi privalomą supaprastintą viešųjų pirkimų procedūrą, sudarė su Konsultantu sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo. Komisija 2016 m. kovo 3 d. sprendime, pasak Tarnybos, pateikė ydingą plečiamąjį aiškinimą, kad Tarnyba galėjo konsultacijos kreiptis tik į asmenis, kurie yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 (toliau – ir Sąrašas). Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Sąraše esantys specialistai paslaugas teikia neatlygintinai (jų veiklos sritis yra kur kas platesnė nei konkrečių klinikinių atvejų nagrinėjimas), o Tarnyba iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kiekvienais metais gauna finansavimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolei užtikrinti pasitelkiant reikiamus medicinos specialistus konsultantus.

4. Tarnyba nurodė, kad Komisija ginčijamame sprendime nepagrįstai teigia, kad Konsultanto, teikusio paslaugas Tarnybai, ir konsultanto, esančio Sąraše, doc. dr. V. G. profesinė kvalifikacija skiriasi. Tarnyba pažymėjo, kad abu šie specialistai turi licencijas verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.

5. Tarnyba taip pat nurodė, kad Ligoninė pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 64:2008, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 (toliau – ir MN 64:2008) 11.2 punkto nuostatas, kuriose formuluojama pareiga kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje, t. y. prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti kitą patologinį gimdymą (MN 64:2008 17.100 punktas). Gydytojos akušerės ginekologės Ž. A. ir R. B. netinkamai pasirinko pacientės ir jos naujagimės dukros gimdymo priežiūros taktiką. Atsiradus antrai (duomenys neskelbtini) abi gydytojos nepastebėjo pablogėjusios vieno iš dvynių būklės, abi gydytojos neteisingai vertino (duomenys neskelbtini) duomenis, abi šios gydytojos buvo atsakingos už sprendimo atlikti neatidėliotiną (duomenys neskelbtini) operaciją priėmimą, dėl abiejų gydytojų netinkamai pasirinktos gimdymo priežiūros taktikos pacientės naujagimė dukra negimė per 30 minučių, abi gydytojos buvo susipažinusios su pacientės sveikatos būkle ir abi priėmė sprendimą dėl užimtų gimdyklų laikinai atidėti (duomenys neskelbtini) operaciją, todėl abi gydytojos, pasak Tarnybos, yra atsakingos už tinkamos gimdymo priežiūros taktikos neužtikrinimą. Akušerijos diagnostikos ir gydymo metodikoje „(duomenys neskelbtini) operacija. Indikacijos“ 3.5.3.1 punkte nustatyta, kad sprendimo-gimimo intervalas, esant neatidėliotinai operacijai, yra 30 minučių. Nagrinėjamu atveju pirmas naujagimis gimė po 49 minučių po sprendimo priėmimo.

6. Tarnyba pastebėjo, kad Komisija klaidingai nurodė, jog Tarnyba nevertino Ligoninės papildomai pateiktų dokumentų. Tai, kad minėti dokumentai buvo vertinami patvirtina 2016 m. sausio 8 d. protokolas, kuris nurodytas ir Tarnybos Įsakymo preambulėje. Be to, Komisija klaidingai teigė, kad Tarnyba nevertino ir audito išvadų. Tarnyba šias išvadas įvertino ir dėl jų pasisakė Ataskaitoje.

7. Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime prašė atsakovo skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 6–12).

8. Ligoninės nuomone, Tarnyba pažeidė konsultanto specialisto pasirinkimo tvarką ir procedūras, nesirinkdama konsultanto iš Sąraše esančių specialistų, nors taip privalėjo daryti. Ligoninė nurodė, kad jai yra žinoma, jog Konsultantas jau eilę metų akušerijos srityje nepraktikuoja, o nepraktikuojant ilgesnį laiką, galimas tam tikras atotrūkis toje srityje.

9. Ligoninė nurodė, kad sutinka su Komisijos išvadomis, jog Tarnyba turėjo nustatyti, kokių konkrečiai veiksmų neatliko (netinkamai atliko) gydytojos. Ligoninė pastebėjo, kad gydymo planą sudarė dvi gydytojos, tačiau jį vykdė tik viena gydytoja Ž. A. Pasak Ligoninės, (duomenys neskelbtini) operacija turėjo būti atlikta ne neatidėliotinai (iki 30 min. laikotarpiu), o skubiai (iki 75 min.). Ligoninė pastebėjo, kad jos poziciją patvirtina ir Perinatologijos centro 2015 m. lapkričio 16 d. protokolo Nr. 3 išraše išdėstytos išvados.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. (toliau – ir Pacientė) atsiliepime prašė atsakovo skundą patenkinti (II t., b. l. 14–16).

11. Pacientė pažymėjo, kad Sąraše nėra numatytas draudimas pasitelkti kitus, taip pat ir į Sąrašą neįtrauktus, specialistus. Pacientė pastebėjo, kad doc. dr. V. G. išvados padarytos be jokių klinikinių duomenų analizės, nesusipažinus su Pacientės bylos medžiaga, medicininiais dokumentais. Taip pat nėra aišku, kokiais duomenimis yra paremta Vilniaus perinatologijos centro 2015 m. lapkričio 16 d. išvada. Pacientė paaiškino, kad jos sveikatos būklė buvo priskirtina I skubumo grupei (neatidėliotina dėl ūmaus pavojaus gimdyvės ar vaisiaus gyvybei).

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – Ligoninės skundą atmesti (II t., b. l. 19–23).

13. Pacientė skunde nurodė, kad pagal MN 64:2008 17.100 punktą, gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją turi mokėti prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti kitą patologinį gimdymą. Ataskaitoje nurodyta, kad gydytojos Ž. A. ir R. B. neužtikrino tinkamos gimdymo priežiūros taktikos. Šie duomenys kitomis tyrimo išvadomis nėra paneigti. Doc. dr. V. G. nuomonė nepagrįsta medicininių dokumentų vertinimu, todėl negalima teigti, kad dr. G. M. ir doc. dr. V. G. nuomonės nesutampa.

14. Pacientės nuomone, Vilniaus perinatologijos centro 2015 m. lapkričio 16 d. išvadoje konstatuota Pacientės naujagimės T. S. (duomenys neskelbtini) mirties priežastis, bet ne šios priežasties kilimo aplinkybės. Minėtas centras neatliko specialaus tyrimo dėl Pacientės priežiūros ir jai teiktų paslaugų kokybės bei savalaikiškumo, todėl remtis tiesiogiai šia išvada, nevertinant kitų duomenų, taip pat ir Konsultanto išvados, negalima.

15. Pacientė nurodė, kad Ligoninė neprašė Komisijos panaikinti Tarnybos Ataskaitą, todėl Komisija, panaikindama Ataskaitą, peržengė nagrinėjamo Ligoninės skundo ribas.

16. Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime prašė trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 31–36). Ligoninė taip pat atsiliepime prašė teismo pavesti Sąraše esančiam doc. dr. V. G. ir (arba) gydytojai D. R. atlikti Pacientės medicininės dokumentacijos tyrimą ir paprašyti jų išvadų tais klausimais, kuriuos Tarnyba buvo pateikusi Sąraše nesančiam Konsultantui. Ligoninė prašė pakviesti į teismo posėdį ir jame apklausti doc. dr. V. G. ir gydytoją D. R..

17. Ligoninė pakartojo atsiliepimo į atsakovo skundą argumentus, taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) Perinatologijos centras įvertino ne kaip patologinę, o tik kaip abejotiną, todėl (duomenys neskelbtini) operaciją (vertintiną kaip skubią, o ne kaip neatidėliotiną) reikėjo atlikti ne per 30 min., o per valandą nuo sprendimo priėmimo. Ligoninė taip pat nurodė, kad sutinka su Komisijos sprendimu panaikinti ne tik Įsakymą, bet ir Ataskaitą.

18. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. skundu (II t., b. L. 26–27).

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. skundus patenkino, panaikino Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir pareiškėjo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą Komisijai atmetė (II t., b. l. 132–143).

20. Teismas konstatavo, kad dr. G. M. turi tiek ginekologo, tiek ir akušerio licenciją, daug metų teikia kvalifikuotas konsultacijas, vertindamas įvairaus sudėtingumo akušerinius-ginekologinius klinikinius atvejus, jo turima profesinė kvalifikacija ir kompetencija buvo tinkama kokybiškai įvertinti Pacientei ir jos naujagimei dukrai T. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo abejoti šio Konsultanto pateiktų išvadų objektyvumu ir teisingumu. Teismas konstatavo, kad jokie teisės aktai nedraudžia vadovautis į Sąrašą neįtrauktų asmenų išvadomis medicinos srityje.

21. Teismas taip pat konstatavo, kad gydytojos akušerės ginekologės Ž. A. ir R. B(duomenys neskelbtini) 6.10–6.45 val. neužtikrino tinkamos gimdymo priežiūros taktikos, nesudarė sąlygų pirmajam naujagimiui gimti per 30 minučių ir tuo pažeidė MN 64:2008 11.2 punkto nuostatą. Teismas darė išvadą, kad abi gydytojos buvo susipažinusios su Pacientės sveikatos būkle, abi priėmė sprendimą laikinai atidėti (duomenys neskelbtini) operaciją, todėl abi yra atsakingos už tinkamos gimdymo priežiūros taktikos neužtikrinimą. Teismas taip pat darė išvadą, kad Tarnyba įvertino visus tiek pradinėje patikrinimo stadijoje, tiek ir vėliau pateiktus dokumentus, taip pat Įsakymo 1 punkte pagrįstai nurodė bendrąją formuluotę, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų kokybės kontrolės laikotarpis apėmė 2015 m. liepos 13–18 d. Pacientei teiktas paslaugas.

III. 22. Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. skundus atmesti bei palikti galioti Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą (II t., b. l. 146–163).

23. Ligoninė nurodo, kad Tarnybos Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiems teisės aktams, nes Įsakyme nenurodyta, kokio konkrečiai specialisto išvadomis remiamasi, prie Įsakymo nepridedama ir pati specialisto išvada.

24. Ligoninės nuomone, Tarnyba turėjo pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio nuostatas ir pirmiausiai kreiptis į specialistus, esančius Sąraše, ir tik tokiu atveju, jeigu Sąraše nebūtų reikiamos kvalifikacijos specialistų, Tarnybą galėtų (turėtų) kreiptis į specialistus, nenurodytus Sąraše. Ligoninė pažymi, kad Tarnybos pasirinktas Konsultantas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu akušerijos srityje nedirba, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Pasak Ligoninės, Tarnyba negalėjo vadovautis vien tik Konsultanto išvada, tačiau turėjo vertinti bei pasisakyti ir dėl kitų įrodymų – Vilniaus perinatologijos centro protokolo, gydytojų paaiškinimų, biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo.

25. Ligoninė pažymi, kad Konsultantas neteisingai įvertino (duomenys neskelbtini) duomenis (netinkamai pakitimus (duomenys neskelbtini priskyrė (duomenys neskelbtini)) bei operacijos skubumo grupę. Tai, pasak Ligoninės, patvirtina priešingos kitų specialistų išvados. Ligoninė akcentuoja, kad priešingą išvadą pateikę specialistai yra aukštesnės profesinės ir mokslinės kvalifikacijos specialistai nei dr. G. M.. Ligoninė atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nesiremia ir nesivadovauja Vilniaus perinatologijos centro išvada. Be to, teismas nevertino ir doc. dr. D. R. ir doc. dr. V. G. paaiškinimų, deklaratyviai nurodydamas, kad kitų specialistų išvados yra nepakankamai aiškios ir informatyvios. Teismas, remdamasis išimtinai vienu įrodymu ir nevertindamas jį paneigiančių įrodymų, Ligoninės nuomone, pažeidė įrodymų pakankamumo vertinimo taisykles, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.

26. Ligoninė nurodo, kad Tarnyba Įsakyme neindividualizavo gydytojų atsakomybės ir nemotyvavo skiriamos sankcijos, todėl, Ligoninės nuomone, Įsakymas turėjo būti panaikintas ir šiuo pagrindu. Pasak Ligoninės, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo Ligoninės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 172–186).

28. Tarnyba nurodo, kad Ligoninės argumentai dėl Įsakymo netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti, nes Tarnyba neturėjo Įsakyme pakartoti Ataskaitos, kuri yra neatsiejama Įsakymo dalis, turinio. P. T., Ligoninė nepagrįstai nurodo, kad Tarnyba, pasirinkdama specialistą konsultacijai pateikti, turėjo pagal analogiją taikyti CPK nuostatas, nes Tarnybos pasitelkiamų konsultacinių išvadų teikimas nėra tapatus procesas teismo skiriamai (duomenys neskelbtini) ekspertizei. Tarnyba pakartoja skundo argumentus, kad neturėjo pagrindo abejoti Konsultanto išvadomis, taip pat, kad buvo įvertinti ir kiti Ligoninės pateikti dokumentai.

29. Tarnyba paaiškina, kad pasitelkdama konsultantus galutinę konstatuojamąją išvadą teikia Tarnybos vardu, nors konsultantų išvados yra inkorporuojamos į ataskaitas ir tampa neatskiriama jų dalimi. Vilniaus perinatologijos centro nuomonė Tarnybos nesaisto ir ji buvo įvertinta kritiškai, nes šio centro protokole jokia klinikinės situacijos analizė nebuvo atlikta, joje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) operacijos užbaigimo savalaikiškumą, o pateikiamos išvados – lakoniškos ir nemotyvuotos. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Ligoninė tendencingai nutyli apie Ataskaitos 6 lape pacituotą pačios Ligoninės 2015 m. spalio 9 d. parengtą vidaus audito tyrimo išvadą dėl pavėluotai atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos (duomenys neskelbtini). Šios išvados patvirtina Konsultanto išvadų teisingumą.

30. Tarnybos nuomone, teismas kvietė į posėdį Ligoninės nurodytus specialistus, juos išklausė, gilinosi į bylos aplinkybes, vertino faktinių duomenų visumą. Be to, teismas pagrindė savo poziciją dėl abiejų gydytojų akušerių ginekologių atsakomybės įvertinimo, sprendime individualizavo konkrečius veiksmus, kurių neatliko kiekviena iš gydytojų.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. atsiliepime prašo Ligoninės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 188–191).

32. Pacientė nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo laikomasi individualiam administraciniam aktui keliamų adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, Pacientės nuomone, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Konsultantas turėjo teisę teikti išvadas Tarnybai.

33. Pacientės nuomone, Konsultanto išvados yra pagrįstos ir buvo atsakingai įvertintos. Pacientė nurodo, kad atvykusi į Ligoninę 3 valandas nebuvo prižiūrima, stebima ir vėliau, po 6 val. ryte atsiradus pokyčiams T. S. (duomenys neskelbtini) buvo delsiama atlikti (duomenys neskelbtini) operaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. 2015 m. liepos 13–18 d. Panevėžio ligoninėje pacientei R. S. ir jos naujagimei dukrai T. S. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. (duomenys neskelbtini) 3.31 val. R. S. atvyko į Panevėžio ligoninės Akušerijos skyrių, gydytojų konsiliumo (gydytojų Ž. A. ir R. B.) gimdyvė apžiūrėta, įvertinta motinos ir vaisių būklė, sudarytas gimdymo priežiūros planas. Atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, 7.34 val. gimė moteriškos lyties naujagimis, 7.35 val. gimė vyriškos lyties naujagimis. Po gimimo moteriškos lyties naujagimio (T. S.) būklė buvo sunki, (duomenys neskelbtini) naujagimė mirė.

35. R. S. kreipėsi į Panevėžio ligoninę dėl jai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Panevėžio ligoninė naujagimio priežasčių nagrinėjimo akte konstatavo nėščiosios priežiūros trūkumus stacionare – paklaida echoskopinio tyrimo metu, vertinant vaisių svorius bei konstatavo gimdymo priežiūros trūkumus – neteisingai įvertinta vieno vaisiaus būklė, dėl ko pavėluotai atlikta (duomenys neskelbtini) operacija. 2015 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio ligoninės sudaryta komisija sprendė, kad atvykus pacientei į akušerijos skyrių pasirinkta teisinga gimdymo priežiūros taktika, atsiradus vaisiaus (duomenys neskelbtini) pakitimams, nepriimtas sprendimas, keisti gimdymo priežiūros planą.

36. R. S. kreipėsi su 2015 m. rugsėjo 23 d. pareiškimu į Tarnybą dėl netinkamai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Paaiškino, kad jai nebuvo suteiktos tinkamos medicininės paslaugos, nepagrįstai ir neteisėtai buvo delsiama imtis priemonių, kad naujagimiai gimtų gyvi ir sveiki. Dar iki gimdymo pradžios buvo nustatyta, jog gimdymas bus atliekant (duomenys neskelbtini) operaciją. Tuomet, kai gydytoja nebegirdėjo vieno iš kūdikių tonų, skubūs ir neatidėliotini veiksmai nebuvo priimti. R. S. prašė pripažinti nepagrįstu 2015 m. rugpjūčio 14 d. Panevėžio ligoninės atliktą vidaus auditą, atlikti išsamų skundo tyrimą ir konstatuoti Panevėžio ligoninės pažeidimus teikiant medicinos paslaugas R. S. ir naujagimei T. S..

37. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. T4-7:

37.1 nustatė, kad 2015 m. liepos 13–18 d. R. S. ir jos naujagimei dukrai T. S. Panevėžio ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ((duomenys neskelbtini) 6.10–6.45 val. gydytojos akušerės ginekologės Ž. A. ir R. B. pacientei R. S. neužtikrino tinkamos gimdymo priežiūros taktikos: 6.10 val., atsiradus antrai (duomenys neskelbtini), turėjo būti priimtas neatidėliotinas sprendimas atlikti neatidėliotiną (duomenys neskelbtini) operaciją, nepastebėta pablogėjusi vieno iš dvynių būklė, neteisingai vertinti (duomenys neskelbtini) duomenys, būtent teigta, kad (duomenys neskelbtini) neregistruojama vieno iš dvynių širdies veikla dėl jo didelio judrumo, nors (duomenys neskelbtini) kokybiškai registruota abiejų dvynių širdies veikla ir matėsi patologinio pokyčiai, 6.45 min. pacientė pervežta į operacinę naujagimiai vertinant (duomenys neskelbtini) pokyčius kaip patologinius, turėjo gimti per 30 minučių, šiuo atveju pirmas naujagimis gimė po 49 minučių. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 17.100 (Gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba reikalavimus turi mokėti prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti kitą patologinį gimdymą.) ir 11.2 (Gydytojas akušeris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją <...>.) punktai;

37.2 įspėjo Panevėžio ligoninę dėl šio įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų pažeidimų;

37.3 įpareigojo Panevėžio ligoninės vadovą teikti reikalavimą patikrinti gydytojų akušerių ginekologių Ž. A. ir R. B. profesinę kompetenciją.

38. Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. T4-7 priimtas remiantis Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 11 d. kontrolės Nr. T3-305/2015 ataskaita, kurioje aprašyta R. S. skundo pagrindu Tarnybos atlikta Panevėžio ligoninėje R. S. ir jos naujagimei dukrai T. S. 2015 m. liepos 13–18 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė. Rengiant Ataskaitą vertintos R. S. ir T. S. Gydymo stacionare ligos istorijos, R. S. Gimdymo istorija, kita medicininė dokumentacija, kurioje aprašytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, dėl kurių atliekama kokybės kontrolė, kitais dokumentais. Rengiant Ataskaitą remtasi medicinos specialisto konsultanto dr. G. M. (VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo), vertinusio R. S. ir jos naujagimės klinikinį atvejį, išvada.

39. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi Panevėžio ligoninės skundą, 2016 m. kovo 3 d. sprendimu panaikino Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. T4-7 ir Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2016 m. sausio 11 d. kontrolės ataskaitą ir įpareigojo Tarnybą išnagrinėti R. S. skundą iš naujo bei priimti sprendimą atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

40. Atsakovas Tarnyba kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą. R. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi bylas pagal minėtus skundus sujungė į vieną bylą.

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu atsakovo Tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. skundus patenkino, panaikino Komisijos 2016 m. kovo 3 d. sprendimą ir pareiškėjo Panevėžio ligoninės skundą atmetė.

42. Panevėžio ligoninė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo. Panevėžio ligoninė nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad Tarnybos sprendimas yra teisėtas.

V. 43. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2007 m. sausio 1 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

44. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (redakcija nuo 1998 m. gruodžio 12 d.) (toliau – ir SPĮĮ) 2 straipsnio 8 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinis medicininis auditas – asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūra, teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinė priežiūra.

45. SPĮĮ 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę atlieka <...> Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą.

46. SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. SPĮĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

47. SPĮĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės; 2) pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai. SPĮĮ 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai svarstomas dalyvaujant jos atstovams. Jeigu įstaigos atstovai neatvyksta į klausimo svarstymą, sprendimas taikyti kontrolės priemonę priimamas be jų.

48. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (redakcija nuo 1998 m. gruodžio 23 d.) (toliau – ir SSĮ) 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą.

49. SSĮ 2 straipsnio 9 dalyje buvo (iki 2015 m. gruodžio 22 d.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį. SSĮ 2 straipsnio 11 dalyje buvo (iki 2015 m. gruodžio 22 d.) nustatyta, kad sveikatos priežiūros tinkamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą.

50. SSĮ 2 straipsnio 30 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros kokybė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma. SSĮ 2 straipsnio 32 dalyje (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) nustatyta, kad sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį.

51. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtinti Valstybinės akreditavimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 10 punkte buvo nustatyta, kad Tarnyba, įgyvendindama veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: <...> 10.38. pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų; <...> 10.40. vykdo pacientų teisių ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; <...> 10.47. pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus; <...>.

52. Nuostatų 11 punkte buvo nustatyta, kad Tarnyba, siekdama savo veiklos tikslų ir vykdydama nustatytas funkcijas, turi teisę: <...> 11.13. atliekant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kviesti dalyvauti sveikatos priežiūros specialistus konsultantus, naudotis asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidaus medicininio audito medžiaga, teismo medicinos ekspertizės išvadomis bei kitais dokumentais, reikalingais patikrinimui atlikti; <...>.

53. Valstybinės akreditavimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintas Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 25 punkte buvo nustatyta, kad Tarnyba skundo nagrinėjimui gali pasitelkti kitas valdžios institucijas ir įstaigas, medicinos specialistus – konsultantus. Aprašo 26 punkte buvo nustatyta, kad skundo nagrinėjamas vykdomas tokia tvarka: <...> 26.5. Gavus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos šio aprašo 26.1. papunktyje nurodytų visų skundo nagrinėjimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar) įstaigos darbuotojų paaiškinimus, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, darbuotojas/tarnautojas surašo Kontrolės ataskaitos (3 priedas) projektą dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo, kuris vizuojamas Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Kontrolės ataskaitos projekte teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo; 26.6. Tarnybos darbuotojo/tarnautojo, rengusio Kontrolės ataskaitos projektą, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už pacientų teisių priežiūrą, vadovo ar direktoriaus pavaduotojo iniciatyva gali būti kreipiamasi į medicinos specialistus – konsultantus dėl klinikinio atvejo įvertinimo skunde nurodytais pagrindais.

54. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170 patvirtinta Lietuvos medicinos normą MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir MN 64:2008). MN 64:2008 11.2 punkte buvo nustatyta, kad gydytojas akušeris ginekologas privalo kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje. MN 64:2008 17.100 punkte buvo nustatyta, kad gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi mokėti prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir būkles (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10) kitą patologinį gimdymą O66.

55. MN 64:2008 6 punkte buvo nustatyta, kad teisę verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.

56. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-280 patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai, kurie pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-928. Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiuose nuostatuose buvo nustatytos bendrosios nuostatos, specialisto konsultanto pareigos bei teisės. Prie specialistų pareigų buvo nurodyta pareiga dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų išorinio audito procedūrose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę (11 p.), dalyvauti gyventojų skundų tyrimų komisijų veikloje (16 p.).

57. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame aktualiu laikotarpiu buvo gydytojai akušeriai ginekologai buvo nurodyti V. G. (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos) ir D. R. (Viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-928 Sąrašas pripažintas netekusiu galios.

VI. 58. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. T4-7, t. y. dėl administracinio sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pacientės R. S. skundą dėl Panevėžio ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kaip tai yra suprantama pagal SSĮ 2 straipsnį. Taigi skundžiamu administraciniu sprendimu buvo vertinamos asmeniui suteiktos sveikatos priežiūros sąlygos, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, kuris suprantama kaip valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį (SSĮ 2 straipsnis).

59. Tarnybai atliekant teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, būtent vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valstybinę priežiūrą, priimtas skundžiamas įsakymas, kuris priimtas išnagrinėjus klausimą (pagal asmens skundą) kaip tai yra įtvirtinta minėtuose teisės aktuose, t. y. laikantis nustatytų procedūrų ir taisyklių. Tarnybos išnagrinėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo klausimas yra detaliai aprašytas Kontrolės ataskaitoje, kaip tai yra įtvirtinta Nuostatuose. Kontrolės ataskaitoje nurodyti dokumentai (kuriuos būtina vertinti pagal Nuostatų reikalavimus) vertinti kontrolės metu, Kontrolės ataskaitoje yra detaliai aprašytos faktinės aplinkybės nustatytos iš vertintuose dokumentuose padarytų aprašymų, Kontrolės ataskaitoje yra išdėstyta medicinos specialisto konsultanto, vertinusio pacientės ir jos naujagimės klinikinį atvejį, išvada bei tokios išvados motyvai. Kontrolės ataskaitoje kaip ir Įsakyme yra nurodytos teisės normos, kurių nesilaikė gydytojos akušerės ginekologės, teikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei bei jos naujagimei.

60. Įsakymo bei Kontrolės ataskaitos turinys patvirtina, kad skundžiamas sprendimas priimtas remiantis šiuose dokumentuose nurodytomis teisės normomis, kurios taikytos atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes. Tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, pritaikė priemones pagal savo kompetenciją įtvirtintą SPĮĮ 58 straipsnyje, būtent įspėjo Panevėžio ligoninę dėl nustatytų teisės aktų pažeidimo bei pareikalavo patikrinti gydytojų profesinę kvalifikaciją. Klausimas dėl kontrolės priemonės taikymo įstaigai buvo svarstomas dalyvaujant įstaigos atstovams, kaip tai yra įtvirtinta SPĮĮ 59 straipsnio 2 dalyje. Taigi skundžiamas Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, o apeliacinio skundo motyvai dėl Įsakymo neatitikimo šių reikalavimų, yra nepagrįsti.

61. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Tarnybos Įsakyme yra nurodytos bendro pobūdžio normos, kurios buvo pažeistos, būtent minėtos MN 64:2008 11.2 punktas bei 17.100 punktas, kuriuose nurodytos bendro pobūdžio gydytojo akušerio pareigos – kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją ir pan. Tai, kad Tarnybos Įsakyme yra nurodytos bendro pobūdžio normos, kurias pažeidė gydytojos akušerės ginekologės, nepaneigia įsakymo teisėtumo. Minėta, kad Tarnyba pagal savo kompetenciją tikrina įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kuri be kita ko, suprantama kaip valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslo principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį. Taigi Tarnyba, tikrindama pagal savo kompetenciją teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, vertina gydytojų veiksmus remiantis medicinos mokslo principais bei medicinos etikos reikalavimais, kurie nėra ir negali būti detaliai sureguliuoti teisės normose, todėl vertinant tokius veiksmus ir remiamasi teisės normose nustatytais reikalavimais teikti kvalifikuotas ir kokybiškas paslaugas, nepažeidžiant profesinės etikos (kurios pažeidimai negali būti detaliai išvardinti) reikalavimų.

62. Minėta, kad Tarnyba priimdama skundžiamą Įsakymą, rėmėsi medicinos specialisto konsultanto dr. G. M. (VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjo), vertinusio R. S. ir jos naujagimės klinikinį atvejį, išvada. Tarnyba rėmėsi medicinos specialisto konsultanto išvada, nes tokia Tarnybos teisė yra įtvirtinta Nuostatuose, Apraše, kuriuose nėra detalizuojama kokius specialistus konsultantus gali pasitelkti Tarnyba, tokių apribojimų nėra įtvirtinta ir minėtose įstatymų normose, įtvirtinančiose Tarnybos kompetenciją vykdant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės valstybinę priežiūrą. Apelianto minėti teisės aktai – Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-280 patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginiai nuostatai bei Sąrašas nereguliavo klausimo ir neįtvirtino jokių taisyklių, kuriais atvejais šis Sąrašas taikomas, taigi neįpareigojo Tarnybos pasitelkti savo veikloje specialistus, nurodytus minėtame sąraše.

63. Apibendrinant spręstina, kad Tarnyba priimdama skundžiamą Įsakymą, remdamasi medicinos specialisto konsultanto dr. G. M., vertinusio R. S. ir jos naujagimės klinikinį atvejį, išvada, veikė pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti skundžiamo sprendimo neteisėtu tuo požiūriu, kiek šis sprendimas yra paremtas specialisto konsultanto padaryta išvada dėl nagrinėto klausimo esmės. Dėl nurodytų motyvų, neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui apelianto motyvai dėl to, kad kiti atitinkamos medicinos mokslo srities specialistai turėjo kitokią nuomonę dėl nagrinėto klausimo esmės. Be to, pirmosios instancijos teismas išklausė posėdyje visų specialistų paaiškinimų ir motyvuotai sprendė, kad byloje nėra pateikti įrodymai, paneigiantys medicinos specialisto konsultanto dr. G. M., išvados.

64. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad Tarnyba skundžiamame Įsakyme nekonkrečiai ir neaiškiai pasisakė dėl dviejų gydytojų akušerių ginekologių, dėl to Įsakymas yra neteisėtas. Minėta, kad Tarnyba taikė kontrolės priemones įstaigai – Panevėžio ligoninei, klausimas dėl gydytojų profesinės atsakomybės nėra sprendžiamas skundžiamu Įsakymu, todėl minėtu požiūriu Įsakymo nėra pagrindo pripažinti neteisėtu. Skundžiamu Įsakymu sprendžiamas klausimas dėl suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, kurią vertinant buvo pasisakyta dėl nagrinėjamo klausimo esmės, kiek tai buvo būtina paciento skundo išnagrinėjimui. Apelianto nurodytas klausimas būtų aktualus sprendžiant gydytojų profesinės atsakomybės klausimą ir taikant jiems poveikio priemones, arba sprendžiant žalos atlyginimo klausimą geruoju ar civilinėje byloje, kurioje galėtų būti skiriamos medicininės ekspertizės, jeigu būtų siekiama patikslinti ar paneigti asmens sveikatos priežiūros kokybės valstybinės priežiūros metu padarytas išvadas.

65. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamas ir žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34, 35 str.). R. S. paduodama pirmosios instancijos teismui skundą, sumokėjo 28,55 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei, todėl Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus trečiojo suinteresuoto asmens skundą, R. S. iš pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės priteisiamas žyminis mokestis už skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti R. S. iš pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės 28,55 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 55 centus) sumokėtą žyminį mokestį paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė