c060a6b8-9ad4-48ff-9e46-e201e0e2d25a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-166-881/2021 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00735-2011-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.4.3.12 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios UAB „Ainro“ kreditorius A. K. pateikė skundÄ dėl 2020 m. spalio 2 d. BUAB „Ainro“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimÄ antruoju darbotvarkės klausimu dėl papildomo nemokumo administratoriaus atlyginimo 5 395,80 Eur sumai nustatymo, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ UAB „Ritava“ arba iÅ¡ BUAB „Ainro“, nurodant, kad jos turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos iÅ¡ administravimui skirtų lėšų.

Nurodė, kad kreditoriai jau yra nustatę bankroto administratoriaus atlyginimÄ â€“ 7 884,91 Eur, kuris daugiau kaip du kartus virÅ¡ija jam priklausančio bazinio atlygio dydį (3 035 Eur). Didinti Å¡ios sumos nėra pagrindo. Å is kreditorių nustatytas atlygis administratoriui yra skirtas už visÄ Ä¯monės administravimo laikotarpį ir administratorius jį yra gavęs, todėl turi pareigÄ užbaigti įmonės bankroto procedÅ«ras be papildomo atlygio. PraneÅ¡imuose kreditoriams klaidinančiai teigiama, kad poreikis papildomam atlygiui atsirado kartu su bÅ«tinybe nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkų turtÄ , tačiau Å¡i aplinkybė administratoriui buvo žinoma nuo 2012 metų, kuomet įmonės savininkai buvo įtraukti į bankroto bylÄ bendraatsakoviais, areÅ¡tuotas jų turtas, administratoriaus reikalavimu jie teikė duomenis apie turimÄ turtÄ ir kt.

Todėl Å¡ios aplinkybės buvo įvertintos tvirtinant administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir nustatant administratoriui atlyginimÄ . Kita vertus, administratorius praÅ¡o padidinti jam atlyginimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ siedamas ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis iÅ¡laidomis. Tokios sÄ sajos prieÅ¡tarauja įstatymui. 2020 m. birželio 11 d. praneÅ¡ime kreditoriams nurodoma, kad už ruoÅ¡iamus dokumentus ir atstovavimÄ civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m.) bankroto administratorius iÅ¡ savo lėšų padengė juridines iÅ¡laidas 4 351,30 Eur sumai. 2020 m. rugsėjo 15 d. praneÅ¡ime kreditoriams administratorius teigia, kad jo patirtos juridinės iÅ¡laidos padidėjo 1 044,50 Eur suma ir sudaro 5 395,80 Eur, kuriÄ jis praÅ¡o skirti kaip papildomÄ atlyginimÄ .

Toks praÅ¡ymas neteisėtas. Atlyginimas administratoriui skirtas sumokėti už jo atliekamÄ darbÄ , tačiau iÅ¡ pateiktos informacijos nematyti, kad administratorius bÅ«tų kažkÄ dirbęs, o tik samdė advokatus ir laukė kol baigsis teisminiai procesai, todėl papildomas atlyginimas jam nepriklauso. Be to, administratorius kreditoriams neatskleidė, kad dalį jo nurodytų juridinių iÅ¡laidų patyrė ne bankrutuojanti įmonė, o jis pats kaip savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių subjektas.

Taip pat kreditoriams nėra nurodyta, kad kai kuriuos ginčus inicijavo pats bankroto administratorius, ir jo reikalavimai teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Administratorius nepateikė kreditoriams jokių duomenų apie Å¡ių iÅ¡laidų susidarymÄ , nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, o jo nurodoma informacija atskiruose dokumentuose yra prieÅ¡taringa. Administratorius nurodo virÅ¡ijęs nustatytÄ sÄ matÄ ir juridines iÅ¡laidas ilgus metus, t. y. nuo 2014 ar 2015 m. iki 2020 m. dengęs iÅ¡ savo lėšų.

Administratorius neturėjo teisės to daryti. Jis turėjo pareigÄ Å¡aukti kreditorių susirinkimÄ dėl papildomos sÄ matos tokioms iÅ¡laidoms patvirtinimo, tačiau to nedarė. Administratorius veikė savo rizika, todėl jokios iÅ¡laidos jam negali bÅ«ti kompensuojamos.

2. Bankrutavusios UAB „Ainro“ nemokumo administratorė, atsiliepdama į pareiÅ¡kėjo skundÄ , prašė jį atmesti. Nurodė, kad kreditoriams pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad papildomai už ruoÅ¡iamus dokumentus ir atstovavimÄ civilinėse bylose (nuo 2014 m. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) nemokumo administratorė iÅ¡ savo lėšų padengė juridines iÅ¡laidas 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedÅ«rų vykdymÄ nuo 2015 m. vasario 20 d., taigi, iÅ¡samiai pagrindė, dėl kokių aplinkybių 2020 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime buvo teikiamas klausimas dėl papildomo atlygio nemokumo administratoriui nustatymo, kreditorių dauguma pagrįstai nutarė pritarti pasiÅ«lymui patvirtinti papildomÄ nemokumo administratorės atlyginimÄ 5 295,80 Eur sumai už bankroto procedÅ«rų vykdymÄ nuo 2015 m. vasario 20 d.

BÅ«tinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo nulėmė A. K. ir A. K. veiksmai, dėl kurių kilo visa virtinė įvairių teisminių ginčų. Pastarieji veiksmai buvo vykdomi nuo 2014 metų ir nemokumo administratorė 2012 m. neturėjo galimybių numatyti, kokiu veiksmų bus imamasi vilkinat nekilnojamojo turto pardavimo procedÅ«ras. Pažymėjo, jog 5 395,80 Eur sumÄ tvirtinti kaip kitas administravimo iÅ¡laidas (ne administratoriaus atlygį) bÅ«tų neracionalu, kadangi 5 395,80 Eur iÅ¡laidas patyrė ne bankrutavusi UAB „Ainro“, bet nemokumo administratorė UAB „Ritava“.

UAB „Ritava“ savo (ne bankrutavusios įmonės) lėšomis apmokėjo 5 395,80 Eur sumÄ teisinėms paslaugoms, susijusiomis su bankrutavusios UAB „Ainro“ veikla, todėl yra visiÅ¡kai pagrįsta Å¡iÄ sumÄ skirti nemokumo administratorei kaip papildomÄ atlygį už administravimÄ . Nėra pagrindo vadovautis pareiÅ¡kėjo pateikta bazinio atlygio skaičiuokle, nes, visų pirma, nagrinėjamam ginčui aktuali Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 36 straipsnio redakcija nėra susieta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Taisyklėmis dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių, ir Å¡iuo atveju sprendžiant dėl administratorės atlyginimo dydžio nėra pagrindo jomis vadovautis, antra, bazinėje skaičiuoklėje suvesti duomenys apie turtÄ , kreditorių reikalavimų dydį yra neteisingi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas konstatavo, kad kreditorius nenurodo aplinkybių ir neginčija kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo / nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir (ar) nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta esminių procedÅ«rinių pažeidimų suÅ¡aukiant 2020 m. spalio 2 d. pakartotinį kreditorių susirinkimÄ ir (ar) priimant ginčo nutarimÄ , kurie bÅ«tų nulėmę galimai neteisėtų nutarimų priėmimÄ . Be to, ginčo byloje dėl to nėra.

5. IÅ¡ bankrutavusios UAB „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 18 teismas nustatė, jog pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 44,88 procentus visų patvirtintų kreditinių reikalavimų sumos. Už pasiÅ«lymÄ antruoju darbotvarkės klausimu patvirtinti papildomÄ nemokumo administratoriaus atlyginimÄ 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedÅ«rų vykdymÄ nuo 2015 m. vasario 20 d. (kai atsirado bÅ«tinybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkų turtÄ ) balsavo 76,44 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių, prieÅ¡ – 23,56 procentai, todėl nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas.

Kadangi skundų iÅ¡ kitų kreditorių dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu daugiau negauta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog kreditoriai, balsavę „už“ minėtÄ pasiÅ«lymÄ , nebuvo suklaidinti ir suprato, už kÄ balsuoja. Be to, teismo vertinimu, nemokumo administratorės 2020 m. rugsėjo 15 d. praneÅ¡imas yra aiÅ¡kus.

6. Nemokumo administratorė siÅ«lė patvirtinti papildomÄ jos atlyginimÄ 5 395,80 Eur sumai už bankroto procedÅ«rų vykdymÄ nuo 2015 m. vasario 20 d., kuomet atsirado bÅ«tinybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkų turtÄ . Å ios nutarties 11 punkte nurodyta esminė dalis tiek įmonės savininkų, tiek A. K. veiksmų, kurių pagrindu nemokumo administratorė buvo priversta inicijuoti teisminius procesus pati arba į juos įtraukta minėtų asmenų, ir Å¡ie procesai lėmė nemokumo administratorei papildomų iÅ¡laidų atsiradimÄ bei bÅ«tinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo.

Nors teismas sutiko su pareiÅ¡kėjo A. K. nuomone, jog nemokumo administratorei nuo 2012 metų buvo žinoma, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į įmonės savininkų turtÄ , tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog nemokumo administratorė tikrai negalėjo žinoti ar numatyti to, jog įmonės savininkai ir pareiÅ¡kėjas A. K., siekdami iÅ¡vengti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, sudarys eilę sandorių, dėl kurių teks inicijuoti teisminius ginčus, ar inicijuos teisminius ginčus, į kuriuos bus įtraukta nemokumo administratorė, taigi, Å¡ių aplinkybių nemokumo administratorė negalėjo įvertinti tvirtinant pradinę administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir nustatant administratoriui atlyginimÄ .

7. Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma, be kita ko, atsižvelgiant ir į įmonei iÅ¡keltų bylų bei pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ ir kiekį. Taigi, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog administratorius praÅ¡o padidinti jam atlyginimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ siedamas ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis iÅ¡laidomis. Papildomos iÅ¡laidos bÅ«tent ir susidarė dėl vykusių teisminių procesų.

8. Ä®vertinęs nemokumo administratorės atliktus veiksmus nuo 2015 m. vasario 20 d., kuomet atsirado bÅ«tinybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkų turtÄ , sutarties dėl teisinių paslaugų iÅ¡raÅ¡Ä , nemokumo administratorei teiktų juridinių paslaugų detalizavimÄ , byloje pateiktus mokėjimus už minėtas paslaugas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nutarimas 2- uoju darbotvarkės klausimu priimtas pagrįstai, pareiÅ¡kėjas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir savo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nepaneigė jo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. K. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Savo skunde apeliantas buvo nurodęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, visų pirma, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Ypač tai aktualu esant aplinkybei, kad ankstesniame kreditorių susirinkime kreditoriai nubalsavo „prieš“ papildomÄ administratorės atlyginimÄ . Bankroto administratorė UAB „Ritava“ įpareigotina pateikti teismui visus su 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 2 d. susirinkimų organizavimu susijusius dokumentus, kurių pagrindu bÅ«tų galima patikrinti kreditorių susirinkimo organizavimo procedÅ«rų laikymÄ si bei įsitikinti kreditorių pareikÅ¡ta valia, patikrinti, ar balsai buvo atiduoti nepraleidus nustatyto termino. 9.2.

Teismas nurodė nenustatęs aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo ir (ar) nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė neiÅ¡reikalavęs iÅ¡ UAB „Ritava“ visų su 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 2 d. susirinkimų organizavimu ir nutarimų priėmimu susijusių dokumentų. Balsavimo raÅ¡tu biuletenius buvo praÅ¡oma persiųsti iki 2020 m. rugsėjo 30 d. 8.30 val. el. paÅ¡tu. Administratorius nepateikė teismui jokių įrodymų, kad balsavimo raÅ¡tu biuleteniai buvo gauti iki nustatyto termino, nors apeliantas šį klausimÄ kėlė.

Taigi teismas ir negalėjo nustatyti jokių pažeidimų, nes skundo Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės nenagrinėjo. 9.3. Nors savo skunde kreditorius nurodė, jog bankroto administratorė UAB „Ritava“ įpareigotina pateikti teismui visus su jos atlyginimo Å¡ioje bankroto byloje nustatymu susijusius dokumentus ir informacijÄ , tačiau teismas jokių dokumentų iÅ¡ administratorės nepareikalavo. Liko nežinoma, kokios nuostatos užfiksuotos su administratore sudarytoje pavedimo sutartyje. 9.4. Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visÄ Ä¯monės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai.

Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedÅ«ros trukmės. Teismas dėl Å¡ių kreditoriaus argumentų nepasisakė. 9.5. NeaiÅ¡ku, kokiÄ sandorių eilę teismas turėjo omenyje, nes byla dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo tik viena, ir joje buvo ginčijamas tik vienas sandoris. Be to, buvo bylų, kurias nepagrįstai inicijavo pati administratorė ir jas pralaimėjo, arba dėl administratorės neteisėtų veiksmų bylÄ buvo priverstas inicijuoti kreditorius – Å¡iose bylose patirtas iÅ¡laidas administratorė taip pat nepagrįstai laiko savo atlyginimu, o teismas į tai apskritai nesigilino. 9.6.

Apeliantas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad administratorė praÅ¡o padidinti jai atlyginimÄ Å¡Ä¯ praÅ¡ymÄ siedama ne su savo veiklos rezultatais, o su patirtomis iÅ¡laidomis. Tokios sÄ sajos prieÅ¡tarauja įstatymui. Tačiau skundÄ nagrinėjęs teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nepagrįsti, nes papildomos iÅ¡laidos bÅ«tent ir susidarė dėl vykusių teisminių procesų. Å i teisinė iÅ¡vada ne tik nepagrįsta jokiomis teisės normomis, bet ir stokoja logikos.

Atlyginimas administratoriui skirtas sumokėti už jo atliekamÄ darbÄ . IÅ¡ kreditoriams pateiktos informacijos nematyti, kad administratorė bÅ«tų kažkÄ dirbusi, o tik samdė advokatus ir laukė, kol baigsis teisminiai procesai. Todėl papildomas atlyginimas jai nepriklauso. Jei kiti kreditoriai skundų nepateikė, tai dar nereiÅ¡kia, kad jie nebuvo suklaidinti ir suprato, už kÄ balsuoja. 9.7. Administratorė nepateikė kreditoriams jokių duomenų apie Å¡ių iÅ¡laidų susidarymÄ , nepateikė jas pagrindžiančių dokumentų, o jos nurodoma informacija atskiruose dokumentuose yra prieÅ¡taringa. 9.8.

Administratorė nutylėjo ir kreditoriams neatskleidė, kad dalį jos nurodytų juridinių išlaidų patyrė ne bankrutuojanti įmonė, o ji pati kaip savarankiškas civilinių teisinių santykių subjektas. Taip pat kreditoriams nėra nurodyta, kad kai kuriuos ginčus inicijavo pati bankroto administratorė ir jos reikalavimai teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Teismas šių apelianto argumentų apskritai nenagrinėjo. 9.9. Teismas pasisakė apie bankroto administratorės patirtas išlaidas, tačiau jos nebuvo įrodytos.

Apeliantas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad nors administratorė ir pateikė daug jai iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų, tačiau tik dvi iÅ¡ jų yra lydimos apmokėjimÄ liudijančiais dokumentais (iÅ¡ viso 326,70 Eur). 9.10. Bankroto administratorė teigia, kad iÅ¡laidos patirtos administruojant UAB „Ainro“, tačiau ne visi jos teismui pateikti dokumentai tokiÄ aplinkybę patvirtina. 9.11. Bankroto administratorė kaip pagrindu papildomam atlyginimui laiko ir tas iÅ¡laidas, kurias patyrė reikÅ¡dama nepagrįstus skundus bei sumokėdamas teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų sumas ginÄÄ laimėjusiai Å¡aliai.

Administratorė kreditorių susirinkimui neatskleidė, kad 2 060,90 Eur iÅ¡leido reikÅ¡dama nepagrįstus reikalavimus jos pralaimėtose bylose. Taip pat teismų nustatytas įpareigojimas atlyginti laimėjusios ginÄÄ Å¡alies patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas yra nukreiptas į UAB „Ritava“ tiesiogiai, todėl nekompensuotinos. 9.12. Bankroto administratorė, veikdama rÅ«pestingai, privalėjo pateikti praÅ¡ymÄ kiekvienoje konkrečioje byloje dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies.

Tačiau kai kuriose bylose administratorė laiku nepateikė tokio praÅ¡ymo teismui ir jos patirtos iÅ¡laidos liko nepriteistos. Administratorė elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai, dėl ko bankrutuojančiai įmonei buvo padaryta žala. Už tokį nerÅ«pestingÄ pareigų atlikimÄ administratorė neturi pagrindo reikalauti papildomo atlyginimo. 9.13. Apeliantas bankrutavusiai UAB „Ainro“ yra sumokėjęs iÅ¡ viso 2 475,10 Eur teismo priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ A. K. taip pat yra priteista sumokėti 1 294,70 Eur bankrutavusiai UAB „Ainro“ patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Bankroto administratorės pateiktoje lentelėje Å¡ios sumos neparodytos. 9.14. Bankroto administratorės pretenzijos dėl bankroto procedÅ«rų vilkinimo yra nepagrįstos. Tai, kad bankroto procesas užtruko ir administratorė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, yra jos pačios sprendimų sÄ lygotas rezultatas. 9.15. Administratorė nepraÅ¡o papildomo atlyginimo už jos nurodytus papildomus darbus įmonei bylinėjantis teismuose, o praÅ¡o atlygio, kuriuo bÅ«tų atlyginamos jos patirtos tik tiesioginės iÅ¡laidos, susijusios su BUAB „Ainro“ teisinių klausimų sprendimu.

Tokiu atveju bankroto administratorė apskritai neteisingai suformulavo ir pateikė kreditorių susirinkimui svarstyti darbotvarkės klausimÄ , nes atlyginimas administratorei skirtas sumokėti už jos atliekamÄ darbÄ , o ne patirtų iÅ¡laidų kompensavimui. Administratorė, siekdama sau palankaus sprendimo, nuslėpė nuo kreditorių klausimui spręsti reikÅ¡mingÄ informacijÄ , todėl kreditorių sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtas ir pagrįstas. 9.16. Administratorė nurodo virÅ¡ijusi kreditorių jai nustatytÄ sÄ matÄ ir juridines iÅ¡laidas ilgus metus, t. y. nuo 2014 ar 2015 metų iki 2020 metų dengusi iÅ¡ savo lėšų (nors to ir neįrodė). 2020 m. birželio 29 d. kreditorių susirinkime kreditoriai balsavo „prieš“, t. y. nepatvirtino siÅ«lomos papildomos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos.

Tačiau administratorė ir toliau didino iÅ¡laidas (jos teigimu, juridinės iÅ¡laidos per tÄ laikÄ padidėjo 1 044,50 Eur suma). Administratorė veikė savo rizika, todėl jokios iÅ¡laidos jai negali bÅ«ti kompensuojamos (Ä®BĮ 36 straipsnio 2 dalis).

10. Bankrutavusios UAB „Ainro“ nemokumo administratorė UA „Ritava“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 10.1. Apeliantui turėjo bÅ«ti žinoma apie jo teisę gauti norimÄ informacijÄ iÅ¡ bankrutavusios bendrovės bei Å¡ia teise galėjo pasinaudoti tiek pats, tiek per atstovÄ â€“ advokatÄ . Be to, apeliantas, manydamas, kad jam nepakanka bankrutavusios UAB „Ainro“ kartu su atsiliepimu pateikiamų duomenų, galėjo teismui pateikti atskirÄ procesinį praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo.

Apeliantas nurodytomis teisėmis nesinaudojo, todėl nepagrįstai teigia, kad įrodinėti jo skundo pagrįstumÄ privalėjo pats teismas. 10.2. BÅ«tinybę kreiptis dėl papildomo atlygio nustatymo nulėmė apelianto ir A. K. veiksmai, dėl kurių kilo visa virtinė įvairių teisminių ginčų. Didelis kiekis teisminių ginčų nulėmė neplanuotai didesnes iÅ¡laidas administravimui. 10.3. Tiek Å¡iai bylai aktualus teisinis reguliavimas, tiek aktuali teismų praktika suteikia teisę kreditoriams priimti sprendimÄ dėl papildomo atlygio nemokumo administratoriui nustatymo. 10.4. 5 395,80 Eur sumÄ tvirtinti kaip kitas administravimo iÅ¡laidas (ne administratoriaus atlygį) bÅ«tų neracionalu, kadangi 5 395,80 Eur iÅ¡laidas patyrė ne bankrutavusi UAB „Ainro“, bet nemokumo administratorė UAB „Ritava“. 10.5.

Å ių metų vasarÄ tarp Å¡alių vyko teisminiai ginčai, todėl natÅ«ralu, kad nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. patiriamų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms dydis pakito. 10.6. Bankrutavusi UAB „Ainro“ su atsiliepimu į skundÄ pateikė sÄ skaitų už teisines paslaugas kopijas ir Å¡ių sÄ skaitų suvestinės kopijÄ , todėl apelianto argumentai nepagrįsti. Jei apeliantui reikia papildomų dokumentų, jis turėjo ir turi teisę kreiptis tiesiogiai į nemokumo administratorę dėl jų pateikimo. 10.7.

Skundžiamu nutarimu kreditoriai netvirtino nemokumo administratorei papildomo atlygio, kuris virÅ¡ytų administratorės patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. 10.8. Tai, kad du teisiniai procesai pasibaigė nepalankiai, negali daryti įtakos administratoriaus teisei į atlyginimÄ . Teismas turėtų įvertinti tai, kad absoliučioje daugumoje inicijuotų (ar į juos įtrauktų) teisinių procesų bankrutavusi UAB „Ainro“ gavo palankius teismų sprendimus A. K. ir A. K. atžvilgiu. 10.9. Administratorė teikė praÅ¡ymus atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau dalis Å¡ių iÅ¡laidų buvo nepriteista, kadangi dalis teisinių procesų nutrÅ«ko, dalis iÅ¡laidų buvo patirta jau pasibaigus terminui pateikti iÅ¡laidas į bylÄ , dalis buvo nepriteista, nes du procesai baigėsi nepalankiai. 10.10.

IÅ¡laidos buvo (arba bus) kompensuojamos ne nemokumo administratorei UAB „Ritava“, o bankrutavusiai bendrovei UAB „Ainro“. Kreditoriams nepatvirtinus papildomo atlygio UAB „Ritava“, ji neįgis pagrindo iÅ¡ UAB „Ainro“ reikalauti atlyginti administratorės patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms. 10.11. Administratorė visuomet buvo pasirengusi ginÄÄ baigti taikiai racionaliomis sÄ lygomis. 10.12. Nemokumo administratorė neturėjo pagrindo kreditorių susirinkimui teikti siÅ«lymo skirti pinigų bankrutavusios UAB „Ainro“ iÅ¡laidų kompensavimui, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas patyrė ne bankrutavusi UAB „Ainro“, o UAB „Ritava“. 10.13.

BUAB „Ainro“ patvirtintos iÅ¡laidų sÄ matos nėra virÅ¡ijusi. Papildomų iÅ¡laidų dėl apelianto ir jo motinos inicijuotų ginčų patyrė nemokumo administratorė UAB „Ritava“. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apelianto ginčijamu 2020 m. spalio 2 d. vykusiame pakartotiniame UAB „Ainro“ kreditorių susirinkime priimtu nutarimu kreditoriai nutarė patvirtinti papildomÄ nemokumo administratorės atlyginimÄ 5 395,80 Eur sumai.

15. Kreditorių priimto nutarimo teisėtumas pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išlyga, vertintas pagal ĮBĮ nuostatas. Pastarajame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinkamai taikomas ir apeliaciniame procese.

16. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nenurodo aplinkybių ir neginčija kreditorių susirinkimo sušaukimo / nutarimų priėmimo tvarkos; teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo ir (ar) nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų; ginčo byloje dėl to nėra. Apelianto teigimu, teismas negalėjo nustatyti jokių pažeidimų, nes šios skundo dalies iš esmės nenagrinėjo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų (skundo, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų) turinį, konstatuoja, kad teismui paduotame skunde apeliantas iÅ¡ tiesų buvo nurodęs, jog, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, visų pirma, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ ; nemokumo administratorė įpareigotina pateikti teismui visus su 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. spalio 2 d. susirinkimų organizavimu susijusius dokumentus, kurių pagrindu bÅ«tų galima patikrinti kreditorių susirinkimo organizavimo procedÅ«rų laikymÄ si bei įsitikinti kreditorių pareikÅ¡ta valia, patikrinti, ar balsai buvo atiduoti nepraleidus nustatyto termino.

19. Taigi, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ne visiÅ¡kai tiksliai nurodė, kad ginčo dėl procedÅ«rinių pažeidimų byloje nėra, vis dėlto pagrįstai nurodė, kad apeliantas nenurodė (konkrečių) aplinkybių dėl (pažeistos) kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo / nutarimų priėmimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantas taip pat apsiribojo lakoniÅ¡ku teiginiu, kad „nors administratorius nurodo, kad jokie procedÅ«riniai skundžiamo nutarimo pažeidimai neegzistuoja, tačiau tai galinčių patvirtinti dokumentų į bylÄ nepateikė“, tuo siekdamas perkelti jam tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ nemokumo administratorei.

Taigi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas nenurodė ir neįrodinėjo konkrečių kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimo / nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų, įstatymo reikalavimus (CPK 199 straipsnis) atitinkančio praÅ¡ymo dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo nesuformulavo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai plačiau ginčijamo nutarimo priėmimo procedÅ«rinių aspektų nenagrinėjo. Kaip teisingai nurodo nemokumo administratorė, aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

20. Minėta, kad ginčas byloje yra kilęs dėl papildomo atlyginimo nemokumo administratorei nustatymo. Pagal administratorės pateiktÄ siÅ«lymÄ kreditoriai kaip papildomÄ atlyginimÄ administratorei nustatė administratorės padengtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

21. Bylai aktualios redakcijos (galiojusios iki 2016 m. gegužės 1 d.) Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas. Bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais iÅ¡mokų), kuriems bÅ«tina dalyvauti bankroto procese, iÅ¡skyrus darbuotojus, dalyvaujančius Å«kinėje komercinėje veikloje, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užterÅ¡to dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos.

Prie bankroto administravimo iÅ¡laidų negali bÅ«ti priskiriamos iÅ¡laidos, susijusios su Å«kine komercine veikla, iÅ¡skyrus iÅ¡ Å«kinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimÄ Å«kinei komercinei veiklai mokamÄ atlyginimo dalį (Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalį, administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iÅ¡keltų bylų bei pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumÄ ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali bÅ«ti iÅ¡mokama visa iÅ¡ karto baigus bankroto procesÄ arba dalimis vykdant bankroto procesÄ ) nustatoma pavedimo sutartyje.

23. Teismų praktikoje yra pažymima, kad bankroto (nemokumo) administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1634-798/2019).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Be to, atlyginimas turi bÅ«ti pagrįstas Ä®BÄ® 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais: ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklÄ , parduodamo įmonės turto rÅ«Å¡imi ir jo kiekiu, taip pat įmonei iÅ¡keltų bylų ir pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių sudėtingumu bei jų kiekiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

25. Remiantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktikos išaiškinimais daroma išvada, kad teisinės pagalbos išlaidos, kurios patiriamos bankrutuojančiai įmonei dalyvaujant teisminiuose procesuose, yra kita administravimo išlaidų rūšis; atlyginimas administratoriui yra atlygis būtent už jo teikiamas administravimo paslaugas, o įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių kiekis yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant administratoriaus atlyginimo dydį.

Taigi teisinės pagalbos iÅ¡laidų prilyginimas administratoriaus atlyginimui yra teisiÅ¡kai ydingas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad tiek atlyginimas administratoriui, tiek kitos administravimo iÅ¡laidos (kaip teisinės pagalbos iÅ¡laidos) yra bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurių sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas, netinkamas administravimo iÅ¡laidų kvalifikavimas savaime nelemia kreditorių Å¡iuo klausimu priimto nutarimo neteisėtumo, jeigu administratorius įrodo (ir atitinkamai teismas, kilus ginčui, patikrina), kad atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir kad jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia dėmesį, kad bylai aktuali ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d., todėl apeliantas nepagrįstai cituoja ir remiasi tomis ĮBĮ 36 straipsnio nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d.

26. Ä®BÄ® nuostatos suteikia kreditorių susirinkimui teisę keisti patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalis), todėl, iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms ir teisėtai bei pagrįstai atsiradus didesnėms administravimo iÅ¡laidoms nei nustatyta kreditorių susirinkimo patvirtintoje sÄ matoje, administravimo iÅ¡laidų sÄ mata administratoriaus iniciatyva gali bÅ«ti peržiÅ«rima (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1616- 823/2016).

27. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti, keisti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ ir nustatyti disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ yra iÅ¡imtinė kreditorių susirinkimo teisė, kurios tinkamo įgyvendinimo priežiÅ«rÄ , esant įmonės administratoriaus ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų skundams, atlieka teismas. Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo nustatęs, kad ginčijamas nutarimas neatitinka Ä®BÄ® ir teismų praktikoje nustatytų kriterijų (žr. minėtÄ Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016).

28. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik lakoniÅ¡kai nurodė, kad, įvertinus nemokumo administratorės atliktus veiksmus nuo 2015 m. vasario 20 d., kuomet atsirado bÅ«tinybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės savininkų turtÄ , sutarties dėl teisinių paslaugų iÅ¡raÅ¡Ä , nemokumo administratorei teiktų juridinių paslaugų detalizavimÄ , byloje pateiktus mokėjimus už minėtas paslaugas, daroma iÅ¡vada, jog skundžiamas nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas pagrįstai, o pareiÅ¡kėjas leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais ir savo skunde iÅ¡dėstytais argumentais nepaneigė jo teisėtumo ir pagrįstumo.

Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantas nurodė konkrečius argumentus, kuriais ginčijo administratorės pateiktų dokumentų įrodomÄ jÄ galiÄ : teigė, kad tik dvi administratorei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos lydimos apmokėjimÄ liudijančiais dokumentais; kad kai kurios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos nenurodant konkrečių paslaugų, o administratorės pateikta teisinių paslaugų sutartis sudaryta ne tik dėl atstovavimo su UAB „Ainro“ susijusiuose procesuose; kad kai kurios iÅ¡laidos patirtos reiÅ¡kiant nepagrįstus skundus bei praÅ¡ymus; kad administratorė nesielgė rÅ«pestingai siekdama patirtų iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ ginÄÄ pralaimėjusios Å¡alies; kad administratorės pateiktoje lentelėje neparodytos apelianto sumokėtos ir kitos sumos).

Å ių argumentų vertinimo pirmosios instancijos teismas nepateikė, nors jie, kreditorių susirinkimo patvirtintÄ sumÄ kvalifikavus kitomis administravimo iÅ¡laidomis, o ne atlyginimu administratoriui, įgyja esminės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo sprendimui.

29. Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, byloje netinkamai kvalifikavus bankroto administravimo iÅ¡laidas, tai galėjo lemti neteisingÄ nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimÄ . Dėl Å¡ios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintÄ bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ kitų administravimo iÅ¡laidų, o ne atlyginimo administratoriui, kontekste, spręsdamas, ar atitinkamos iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų yra patirtos ir ar jos buvo bÅ«tinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Tuo tikslu teismas turėtų pasisakyti dėl atitinkamų Å¡alių argumentų.

31. KlausimÄ perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 93, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ainro“ 2020 m. spalio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Vilija Mikuckienė