c05fecc5-ada6-42ca-bc4a-89e5be1db70c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1979-264/2015;Teisminio proceso Nr. 3-51-3-00464-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos AuÅ¡ros Baubienės, teisėjo Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-445/2015 pagal ieÅ¡kovo J.

J. ieÅ¡kinį atsakovams UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“, S. L. dėl žalos atlyginimo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. J. ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ ir S. L. solidariai 16598, 12 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2011 metų gegužės 1 d. bei procesines palÅ«kanas nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-08-10 su UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas" sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl stataus miÅ¡ko kirtimo pagal LeidimÄ kirsti miÅ¡kÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su pasiraÅ¡yta sutartimi UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas" direktorius S. L. gavo Leidimo kirsti miÅ¡kÄ kopijÄ , kurioje nurodytas kirtimo bÅ«das. Nuvykus apžiÅ«rėti kirtimo, paaiÅ¡kėjo, kad vietomis buvo kirsta ne einamasis kirtimas, bet atrankinis. Suskaičiavus iÅ¡kirstus medžius ieÅ¡kovas suprato, kad S. L. elgėsi nesÄ Å¾iningai, neteisėtai iÅ¡kirto 521 kub. m didesnį nei sutartyje numatyta medienos kiekį, t.y. vietoj 584 kub. m iÅ¡kirto 1105 kub. m, geranoriÅ¡kai nesprendė atsiskaitymo klausimo.

Atsakovų UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ ir S. L. atstovas advokatas N. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.Priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ ieÅ¡kovui J. J. 9053, 52 Eur, įpareigojant ieÅ¡kovÄ J.

J. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka sumokėti privalomÄ pajamų mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2011 metų gegužės 14 d. (kreipimosi į teismÄ dienos) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 96 eurus žyminio mokesčio, 376,50 eurų iÅ¡laidas dėl turto vertinimo atlikimo, 240 eurų iÅ¡laidas advokatės teiktai pagalbai apmokėti bei valstybei - 10 Eur iÅ¡laidas įteikiant procesinius dokumentus.           Teismas nurodė, kad nėra pagrindo S. L. laikyti atsakovu Å¡ioje byloje, kadangi ieÅ¡kinio dalykas siejamas su sudaryta raÅ¡ytine biržės pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios Å¡alys buvo J.

J. ir UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“, veikiantis S. L. vardu. Vadovo atsakomybė kyla tik konkrečiais įstatymo numatytais atvejais, o Å¡ioje byloje aplinkybės dėl bendrovės vadovo nėra pagrįstos ir įrodytos.Dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nurodė, jog Leidime nurodyta kirtimų rÅ«Å¡is – einamasis kirtimas. Pagal byloje pateiktus įrodymus atskiruose miÅ¡ko plotuose buvo atlikti plynieji ir neplynieji kirtimai. Todėl atsakovo teiginius, kad atsakovas sumokėjo sutartÄ pinigų sumÄ už visÄ 18.6 ha plotÄ ta prasme, kad turėjo teisę iÅ¡kirsti visus tame plote esančius medžius, bet apmokėti privalėjo tik už leidime miÅ¡kui kirsti nurodytÄ medienÄ , laikė nepagrįstais.

Teismas sprendė, kad Leidimu ieÅ¡kovas, kaip miÅ¡ko ploto savininkas ir atsakovas, nustatė susitarimo turinio apimtį – kokiame plote, kiek medžių, kokio likvidinio kiekio medienos tÅ«rio bus iÅ¡kirsta ir parduota atsakovui, todėl laikė, kad susitarimas dėl kainos – fiksuota kaina už sutartyje numatytÄ iÅ¡kirsti medžių skaičių ir gautos medienos kiekį, o ne už iÅ¡kirstÄ miÅ¡ko plotÄ . Teismo vertinimu, kintant sudarytos sutarties sÄ lygoms – iÅ¡kertant daugiau ieÅ¡kovo miÅ¡ko, negu numatyta sutartimi, atsakovas privalėjo dviÅ¡alius prievolinius santykius reguliuoti tokiu pačiu bÅ«du – tarpusavio susitarimu, kaip ir pirminė sutartis, tačiau to nepadarė.

IeÅ¡kovas nesuteikė atsakovui daugiau teisių į jo disponavimÄ ieÅ¡kovo nuosavybe kertant ir realizuojant miÅ¡ko sklypus, negu tai numatė sudaryta sutartis. Neaptartas sÄ lygas negali viena Å¡alis realizuoti savo nuožiÅ«ra, jeigu tam nepritaria kita prievolės Å¡alis. Leistinų kirsti medžių ir neįvardintų leidime kirsti medžių kirtimas, yra sutartinių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Atsakovas neturi tapatinti miÅ¡ko kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieÅ¡kovo turtÄ , kuris nebuvo nurodytas leidime miÅ¡kui kirsti.

Nenukirstas miÅ¡kas yra ieÅ¡kovo, kaip turto savininko nuosavybė, kuria jis turi teisę disponuoti savo nuožiÅ«ra. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateikė informacijÄ raÅ¡tu, kad 2011 m. J. J. miÅ¡ke buvo iÅ¡kirsta 1127 ktm medienos ir sumokėta 35040 Lt , t.y. po 31.09 Lt/ktm (t.1, b.l. 97-101). Tačiau vertinant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo UAB “DzÅ«kijos miÅ¡kas” 2010-08-10 sudarytos raÅ¡ytinės biržės pirkimo-pardavimo sutarties, susitarta kiek bus iÅ¡kirta medžių (pagal leidimÄ miÅ¡kui kirsti) ir numatomas iÅ¡kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris (584 ktm ). 35040 Lt : 584 ktm = 60 Lt.

BÅ«tent tokia kietmetrio medienos kaina buvo susitarta tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sutarties sudarymo metu, o ne 31.09 Lt/ktm, kaip teigia atsakovas. IeÅ¡kovės savo žalÄ grindžia 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu, tuo pačiu patikslinant iÅ¡kirstÄ plotÄ . Ä®vertinime nurodoma, kad bendras likvidinis iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris siekia 1183.6 m3 (t.1, b.l.18). IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ už 521 m3 medienos, t.y. tokį kiekį, kokį pateikęs atsakovas ikiteisminio tyrimo byloje, tenkino, o žalos dydį apskaičiavo po 60 Lt/ktm.Dėl ieÅ¡kinio senaties.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, numatyto CK 1.125 str. 8 d. IeÅ¡kovas sužinojo ir turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos nuo 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžio tÅ«rio įvertinimo darbų atlikimo ir iÅ¡vados pateikimo, o ieÅ¡kinį teisme padavė 2014-05-14. Tai, kad ieÅ¡kovas 2014-04-15 nuvykęs į nuosavÄ miÅ¡kÄ pastebi, kad nukirstų medžių Å¡akos numestos kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai, miÅ¡ke priÅ¡iukÅ¡linta, nereiÅ¡kia, kad jau turi žinoti, kad jo teisės dėl miÅ¡ko kirtimo yra pažeistos, jam padaryta atitinkamo dydžio žala.

Vertinant LR Aplinkos ministerijos 2015-03-08 direktoriaus atsakymÄ ieÅ¡kovui, kuriame nurodyta „ pagal likusius kelmus nėra galimybės nustatyti, kaip kirtimo, metu buvo laikomasi MiÅ¡ko kirtimo taisyklių 3 priedo reikalavimų, skirstant medžius į geriausius, pagalbinius ir kirstinus”, negalima daryti konkrečios iÅ¡vados dėl žalos padarymo“. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovės UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ atstovas advokatas N. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmos instancijos teismo 2015-05-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:1. teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011-07-29 kuomet Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija atliko iškirstų medžių tūrio įvertinimo darbus ir pateikė dėl to išvadas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Ieškovui priklausančio miško kirtimo darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30.

Aplinkybės, kurias kaip faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodo ieÅ¡kovas atsirado ir apie jas ieÅ¡kovas turėjo žinoti minėtuoju laikotarpiu. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo ne vėliau kaip 2011-04-30. IeÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2014-04-30, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014-05-14. IeÅ¡kovo reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. IeÅ¡kovas apie atsakovo veiksmus sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį ir šį faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo 2011-09-09 nutarimas, kuriame užfiksuota, kad ieÅ¡kovas į miÅ¡ko sklypÄ nuvyko 2011-04-15, taip pat užfiksuota, kad ieÅ¡kovas turėjo ne tik galimybę patikrinti, suskaičiuoti nukirstų medžių kiekį, bet nukirstus medžius suskaičiavo.

Šių aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, t. y. pripažino, kad 2011 metų balandį jis lankėsi atliktų kirtimų vietoje ir suprato, kad yra apgautas.

2. teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kas sÄ lygojo klaidingų iÅ¡vadų padarymÄ . Tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje apibrėžta, kad parduodamas „Status miÅ¡kas iÅ¡sikirtimui“, kurio bendras plotas 18,6 ha. Taigi parduodamas „status miÅ¡kas iÅ¡sikirtimui“, o ne tam tikras vienetų skaičius medžių, nurodytų leidime iÅ¡sikirtimui. MiÅ¡ko savininkas fiksuotÄ sutarties kainÄ gauna tiek tuo atveju, kai atsakovas UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas" iÅ¡kerta atitinkamame miÅ¡ko plote mažiau medžių nei nurodytas leidime kiekis, tiek tuo atveju, kai iÅ¡kertama daugiau medžių nei nurodytas leidime kiekis.

Atsakovė 18,6 ha miÅ¡ko plote įgijo teisę iÅ¡kirsti visÄ miÅ¡kÄ , kuris gali bÅ«ti kertamas pagal teisės aktus. Turint leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ atitinkamame miÅ¡ko plote gali bÅ«ti iÅ¡kirsti ir kertami ne tik leidime nurodyti medžiai – atitinkamame miÅ¡ko plote ir tokie kirtimai, kuriems pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktÄ leidimas nereikalingas. Aplinkybę, kad miÅ¡ko plote gali bÅ«ti kertami ne tik leidime įvardinti medžiai patvirtina valstybinių institucijų pareiÅ¡kimai bei ikiteisminio tyrimo eigoje parengti dokumentai.

LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2012-07-25 rašte Nr. R2-550 konstatuota: „Žalos             aplinkai epadaryta. <...> ugdymo kirtimas buvo pagristas". LR Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos 2012-07-25 rašte Nr. R2-2026 nurodoma: „einamaisiais kirtimais Jums nuosavybės teise priklausančiuose miško sklypuose iškirsta dvigubai daugiau likvidinės medienos nei nurodyta Leidime. Išugdyto medyno patikrinimo metu nustatyta, kad po ugdymo kirtimų paliktų medžių skaičius ir medyno skalsumas atitinka Miško kirtimo taisyklių reikalavimus".

LR Aplinkos ministerijos 2012-06-12 raÅ¡te Nr. (12-4)-D8-5410 nurodyta: „po einamųjų miÅ¡ko kirtimų paliktas medžių kiekis JÅ«sų miÅ¡ke atitinka Å¡iose taisyklėse nurodytÄ jį (nevirÅ¡ija leistinų paklaidų)". 2012m. kovo 29d. liudytojo apklausos protokole, kuriame užfiksuoti J. P., einančio vyresniojo valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus pareigas LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos departamento Varėnos rajono agentÅ«ros, nurodoma: „Pagal leidimų iÅ¡kirsti miÅ¡kų buvo leista iÅ¡kirsti 584 kubai žalios medienos.

O iÅ¡džiÅ«vusiems, iÅ¡virtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti miÅ¡kÄ neprivalomas, todėl Å¡ių medžių kiekis ir tÅ«ris gali neatsispindėti atrėžimo medžiagoje. Dėl Å¡ių aplinkybių iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris gali nesutapti su leidime nurodytu medienos tÅ«riu ir medžių skaičiumi. <...> atliekant miÅ¡ko pjovimo ir valymo darbus iÅ¡džiÅ«vę, iÅ¡virtę ir nulaužti medžiai privaloma pagal miÅ¡ko sanitarines prieÅ¡gaisrines taisykles paÅ¡alinti iÅ¡ miÅ¡ko“.

Leistinų kirsti medžių, nors ir neįvardintų leidime kirsti miÅ¡kÄ , kirtimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas kaip sutartinių ir/ar įstatyminių pirkėjo prievolių netinkamas vykdymas. Å ių argumentų bei Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas nevertino, kas nulėmė klaidingų iÅ¡vadų aptariamu klausimu padarymÄ .3. priteisęs ieÅ¡kovui žalÄ , teismas faktiÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ . Sutarties pagrindu apskaičiuotos 521 ktm medienos kainos priteisimas reiÅ¡kia tai, kad teismas Å¡iuo atveju žalÄ tapatino su skola pagal Sutartį, t.y. faktiÅ¡kai priteisė ne žalos atlyginimÄ , o įsiskolinimÄ pagal Sutartį, kai tuo tarpu ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme, pasirinko visiÅ¡kai kitokį jo „pažeistų teisių" gynimo bÅ«dÄ .

Vadovaujantis VÄ® Druskininkų miÅ¡kų urėdijos bei VÄ® Varėnos raÅ¡tais darytina iÅ¡vada, jog maksimali J. J. sklype atsakovės iÅ¡kirstų medžių vertė galėtų sudaryti 31,90 Lt/ktm. UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas" sumokėjo J. J. už iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ rinkos kainÄ - 2011 metais J. J. miÅ¡ke iÅ¡kirsta 1127 ktm medienos, už kuriÄ sumokėta 35 040 Lt kaina, t.y. 31,09Lt/ktm kaina. Taigi realiai ieÅ¡kovo miÅ¡ko kirtimo pasekoje ieÅ¡kovui jokia žala nepadaryta - už iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ jis gavo pinigų sumÄ , visiÅ¡kai atitinkančiÄ rinkos kainÄ , t.y. jo „turto netekimas" pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro lygiai tiek, kiek jam buvo sumokėta pagal Sutartį, todėl pagrindo priteisti jo naudai papildomÄ nuostolių sumÄ nėra.5. teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 376,50 Eur iÅ¡laidų dėl turto vertinimo atlikimo.

IÅ¡laidos, susijusios su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu vertinimu nepatenka į iÅ¡laidų susijusių su bylos nagrinėjimu sÄ vokÄ pagal atitinkamÄ LR CPK str. Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos tik tuomet, kai jos yra faktiÅ¡kai patirtos. Jokių įrodymų liudijančių, jog ieÅ¡kovas atsiskaitė su Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija, t.y. sumokėjo asociacijai už atliktas paslaugas 2011-07-29 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr.2011-356 nurodytÄ pinigų sumÄ , byloje nėra.

IeÅ¡kovas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė Å¡iuos argumentus:1. Apeliantė nenurodo nei vieno LR CPK 329 str. numatyto absoliutaus pagrindo sprendimui panaikinti.2. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad apie savo pažeistas teises ieÅ¡kovas sužinojo 2011 metų balandžio mėnesį, o ne 2011-07-29. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovas, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo savarankiÅ¡kai įvertinti padarytÄ Å¾alÄ ir jos mÄ stÄ .

Å ioje byloje ir prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra objektyvÅ«s duomenys, kad ieÅ¡kovas aktyviai teisinėmis priemonėmis siekė apginti savo teises ir pažeistus interesus baudžiamojo proceso tvarka, taigi, nebuvo pasyvus. Taip pat byloje yra dokumentai, kad prieÅ¡ kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , ieÅ¡kovas raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus, siÅ«lydamas taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2011 netaikytina, nes bylos netapačios, ieÅ¡kinys kildinamas visiÅ¡kai iÅ¡ kitokių civilinių teisinių santykių, žalos pobÅ«dis yra turtinis.

3. Visų medžių iÅ¡kirtimas neatitinka einamojo kirtimo rÅ«Å¡iai. Leidimas kirsti kaip sudedamoji ir privalomoji sutarties dalis aiÅ¡kiai apsprendė kirtimų kvartalus, medžių rÅ«Å¡is ir skaičių, likvidinius medienos kiekius. Tai patvirtina, kad buvo susitarta dėl parduodamų daiktų (medžių) rÅ«Å¡ies, kiekio ir nuo to priklausė kaina, bÅ«tent kaina už numatytÄ iÅ¡kirsti medžių skaičių ir gautos medienos kiekį, bet ne už iÅ¡kirstÄ plotÄ . Teismas pagrįstai pripažino, kad iÅ¡kirtus didesnį medžių skaičių, nei numatyta sutartimi, atsakovas turėjo pareigÄ sureguliuoti dviÅ¡alius prievolinius santykius ta pačia tvarka kaip ir pasiraÅ¡yta sutartis: parengti sutarties pakeitimÄ ar papildymÄ .

4. Apeliantė nepagrįstai teigia, esÄ sutartimi įgijo teisę kirsti ne tik leidime įvardintus medžius. Tokiais teiginiais apeliantė paneigia pačios sutarties ir jos sudedamosios dalies - leidimo teisinę prasmę. 2012-06-12 LR Aplinkos ministerijos raÅ¡tas Nr.(12-4)-D8-5410: apeliantė iÅ¡ Å¡io raÅ¡to cituoja vienÄ teiginį, kad po kirtimų paliktas medžių kiekis atitinka taisyklėse nurodytÄ . Å iame raÅ¡te keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis leidime numatomas iÅ¡kirsti likvidinės medienos tÅ«ris 584 ktm faktiÅ¡kai buvo virÅ¡ytas 599,6 ktm, nurodoma, kad tokios aplinkybės perÅ¡a prielaidÄ , kad rėžiant kirtimų biržę, buvo numatytas iÅ¡kirsti dvigubai mažesnis likvidinis medienos tÅ«ris, nei atitinkamais atvejais leistų MiÅ¡ko kirtimo taisyklės. Å i prielaida atspindi tuo metu medienos versle buvusiÄ situacijÄ : kirstinų medžių kiekį, pagal kurį sumokama miÅ¡ko savininkui, nurodyti kuo mažesnį, o iÅ¡kirsti, kaip apeliantė teigia - visus medžius, už juos tinkamai neatlyginant.

Apeliantė ignoruoja cituojamame raÅ¡te kitÄ nustatytÄ svarbų faktÄ : Aplinkos ministerijos nuomone, 599,6 ktm iÅ¡kirstos medienos pervirÅ¡is nurodytam leidime kirsti miÅ¡kÄ traktuotinas kaip neteisėtas kirtimas. 2012-07-25 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų urėdijos raÅ¡te Nr.R2-2026 nurodoma, kad po kirtimų paliktų medžių skaičius atitinka MiÅ¡ko kirtimo taisyklių reikalavimus - tai akcentuoja apeliantė. Tačiau raÅ¡te nurodyta, kad medienos tÅ«rio skirtumas atsirado dėl prieÅ¡ kirtimÄ neteisingai nustatyto kirstinų medžių tÅ«rio ir skaičiaus.

Svarbus yra konstatavimas: „Kirtimus vykdžiusi UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ privalėjo laikytis Leidime nurodytu sÄ lygų. IÅ¡kirtus Leidime nurodytÄ medienos tÅ«rį, kirtėjas turėjo stabdyti kirtimÄ ir kreiptis į Jus dėl Leidimo patikslinimo, bet to nepadarė, o tęsė kirtimus“.

5. Teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi sutartyje nustatyta kaina - 1 ktm kaina 60 Lt arba 17,38 Eur, ieÅ¡kinio dalyko nepakeitė. Tai nėra skola pagal sutartį, nes sutartyje nebuvo numatyta parduoti apeliantei 1105 ktm (584 + 521) ar daugiau medienos (584 +543; 584 + 599,6), iÅ¡ kurių ji bÅ«tų sumokėjusi tik už 584 ktm. Apeliantė vienaÅ¡aliÅ¡kai virÅ¡ijusi šį sutartinį parduodamos medienos kiekį, pažeidė sutarties sÄ lygas, todėl atsirado civilinė atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, esÄ nustatant 1 ktm kainÄ reikia vadovautis jos pateiktomis kainomis iÅ¡ valstybinių urėdijų. Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, esÄ sutartiniuose santykiuose gali susiklostyti tokia situacija, kai bus iÅ¡kirsta mažiau medžių, nei nurodyta atitinkamame leidime kirsti miÅ¡kÄ . Tačiau tokia situacija negalima, nes į leidimÄ kirstinų medžių rÅ«Å¡is ir skaičių įraÅ¡o miÅ¡kotvarkos specialistai, kurie atrėžia biržes, tai yra apžiÅ«ri kirstinus medžius vietoje.

Pati apeliantė pripažino virÅ¡ijusi leidime nurodytÄ medienos tÅ«rį 543 ktm (1127-584), institucijų nustatytas pervirÅ¡is - 599,6 ktm, ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ už 521 ktm perviršį.6. Nesutiktina su apeliantės teiginiais, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos atliekant turto vertinimÄ nesusiję su bylinėjimusi. Teismų praktikoje pripažįstama pagrįstomis iÅ¡laidomis, Å¡alių patirtos atliekant turto vertinimÄ , ekspertizes, teikiant konsultacines iÅ¡vadas, pateikiant duomenis iÅ¡ VÄ® RC ir pan.

IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos turto vertinimui buvo bÅ«tinos, jos pagrįstos. IÅ¡vados neiÅ¡duodamos, jeigu nėra apmokėta sÄ skaita. SÄ skaitos pateikimas yra pakankamas įrodymas, kad Å¡ios iÅ¡laidos buvo patirtos.                  IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.              Byloje kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagal Å¡alių 2010-08-10 sudarytÄ Â biržės pirkimo – pardavimo sutartį, kuri kvalifikuotina pagal CK 6.305 str. nuostatas. Å iuo atveju pirkėjui (atsakovui) reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kęs pardavėjas reikalavimÄ grindė parduoto stačio miÅ¡ko iÅ¡sikirtimui kiekio virÅ¡ijimu (521 kietmetrių arba ktm) daugiau) nei buvo sulygta sutartyje ir ieÅ¡kovui iÅ¡duotame leidime miÅ¡ko kirtimui (numatomas iÅ¡kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris - 584 ktm).

                Dėl skundo argumentųNesutikimÄ su skundžiamu teismo sprendimu apeliantė pirmiausia grindžia argumentu dėl netinkamo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo bei netinkamai taikytų materialinės teisės normų, kas galėjo sÄ lygoti klaidingų iÅ¡vadų padarymÄ . Teigia, kad sutartimi ieÅ¡kovas pardavė „statų miÅ¡kÄ iÅ¡sikirtimui“, kurio bendras plotas 18, 6 ha, o ne tam tikrÄ Â skaičių medžių, nurodytų leidime iÅ¡sikirtimui, Å¡alių sutarta kaina fiksuota ir nepriklausė nuo faktiÅ¡kai iÅ¡kirsto medžių kiekio.

Tai, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiuose miÅ¡ko sklypuose iÅ¡kirsta dvigubai daugiau likvidinės medienos nei nurodyta Leidime, nereiÅ¡kia sutarties sÄ lygų pažeidimo, nes iÅ¡džiÅ«vusiems, iÅ¡virtusiems, nulaužtiems medžiams leidimas kirsti miÅ¡kÄ neprivalomas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija dėl sutartinių teisinių santykių aiÅ¡kinimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų nebuvimo.Kasacinio teismo nutartyse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai tarp sutarties Å¡alių kyla nesutarimų dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo, teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

AiÅ¡kinant CK 6.193 straipsnyje iÅ¡dėstytÄ reglamentavimÄ , kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes bei kitas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas nuostatas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013).

Teismui taikant įstatyme iÅ¡dėstytus ir kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiÅ¡kinimo bÅ«dus turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz.:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2010). AiÅ¡kinant sutarties, iÅ¡ kurios vykdymo byloje kyla ginčas, turinį ir prasmę svarbu nustatyti tas aplinkybes, kurios atskleistų faktinius Å¡alių veiksmus sutartį sudarant ir jÄ vykdant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė, teisingai sprendė, kad Å¡alių sudarytos sutarties stiprioji pusė ir sutarties sÄ lygas pasiÅ«liusi - yra atsakovė, kurios veiklos rÅ«Å¡is ir yra miÅ¡ko kirtimo ir medienos realizavimo darbai, kad pagal sutarties sÄ lygas atsakovė 18. 6 ha miÅ¡ko plote turėjo teisę iÅ¡kirsti miÅ¡ko savininkui (ieÅ¡kovui) iÅ¡duotame 2010 09 10 Leidime kirsti miÅ¡kÄ nurodytomis sÄ lygomis (statų miÅ¡kÄ pagal kirtimų rūšį – einamas kirtimas, kirstinų medžių rÅ«Å¡is –puÅ¡ys, beržai, kirstinų medžių skaičių, taip pat nurodant apytikrį likvidinės medienos tÅ«rį– 584 ktm) ir apmokėti sutartÄ kainÄ (sutarties 1. 1 p.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinti ir vertinti kitaip nei iÅ¡dėstyta skundžiamame teismo sprendime.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ buvo sudedamoji sutarties dalis lieka nepaneigta.  Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturi tapatinti miÅ¡ko kirtimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieÅ¡kovo turtÄ , kuris nebuvo nurodytas leidime miÅ¡kui kirsti, nes nenukirstas miÅ¡kas yra ieÅ¡kovo kaip turto savininko, nuosavybė. Todėl apelianto nurodytas sutarties 1.1 punktas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas atsietai, neatsižvelgiant į kitas sutarties sÄ lygas (2. 4 p.), kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog Å¡alys buvo susitarę tik dėl 18. 6 ha plote esančių visų medžių iÅ¡kirtimo, o toks apeliantės sutarties 1. 1 p. sÄ lygos aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja CK 6. 193 str. 5 d. įtvirtintai taisyklei.Apeliantės pateikti argumentai dėl 2012-06-12 LR Aplinkos ministerijos raÅ¡to Nr.(12-4)-D8-5410 ir 2012-07-25 LR Aplinkos ministerijos Valstybinės miÅ¡kų urėdijos raÅ¡to Nr.R2-2026 turinio aiÅ¡kinimo, teigiant, kad po kirtimų paliktas medžių kiekis atitinka taisyklėse nurodytÄ , nepaneigia kitų raÅ¡te nurodytų ir byloje nustatytų faktinių duomenų, kad leidime numatytas iÅ¡kirsti likvidinės medienos tÅ«ris 584 ktm faktiÅ¡kai buvo virÅ¡ytas 599,6 ktm, kad medienos tÅ«rio skirtumas atsirado dėl prieÅ¡ kirtimÄ neteisingai nustatyto kirstinų medžių tÅ«rio ir skaičiaus, kad kirtimus vykdžiusi UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ privalėjo laikytis Leidime nurodytu sÄ lygų, kad iÅ¡kirtus Leidime nurodytÄ medienos tÅ«rį, kirtėjas turėjo stabdyti kirtimÄ ir kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl Leidimo patikslinimo, bet to nepadarė, o tęsė kirtimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, virÅ¡ydama ieÅ¡kovo jam suteiktas teises atlikti kirtimo darbus (sutarties 2. 4 p., CK 6.63 str. 1 d. 1 p.), o darbų apimtis, pobÅ«dis, nurodytas leidime kirsti miÅ¡kÄ , iÅ¡ esmės atitiko pardavėjo tikrÄ jÄ valiÄ dėl konkretaus medžių kiekio, rÅ«Å¡ies pardavimo (sutarties dalyko) atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė privalo atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.), esant įrodytoms visoms sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtus atsakovės veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 str.); patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 str.); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 str.); neteisėtus veiksmus atlikusios atsakovės kaltę, kuri, įrodžius pirmÄ sias tris sÄ lygas, preziumuojama (CK 6.248 str.) (CPK 178 str.).

Nuostolių, kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos, turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . Didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ . Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi sutartine kaina - 1 ktm kaina 60 Lt arba 17,38 Eur (sutartinė kaina 35040 Lt : 584 ktm), o ne ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta 1 ktm kaina – 110 Lt (57310 lt :521 ktm).

Apeliantė teigia, kad vadovaujantis VÄ® Druskininkų miÅ¡kų urėdijos bei VÄ® Varėnos raÅ¡tais darytina iÅ¡vada, jog maksimali J. J. sklype atsakovės iÅ¡kirstų medžių vertė galėtų sudaryti 31,90 Lt/ktm. UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas" sumokėjo J. J. už iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ rinkos kainÄ - 2011 metais J. J. miÅ¡ke iÅ¡kirsta 1127 ktm medienos, už kuriÄ sumokėta 35 040 Lt kaina, t.y. 31,09Lt/ktm kaina, todėl žala nepadaryta.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Taigi žala turtui yra ne tik asmens turto netekimas, bet ir negautos pajamos.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bei vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje dėl sutarties pažeidimo ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kurių dydį pirmosios instancijos teismas apskaičiavo pagal Å¡alių sulygto apytikriai nukirsti likvidinės medienos kiekio, asortimento pardavimo kainÄ â€“1 ktm kaina po 60 Lt (17,38 Eur), yra protingo dydžio.

Kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti duomenys apie 2010-2012 m. jos sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl biržės, stataus miÅ¡ko pirkimo-pardavimo (2 t. b. l. 12-19), sudarytų sutarčių kiekis vien tik per 2010 m. metus) rodo, kad apeliantė yra Å¡ios srities profesionalė, jai keliami didesni atidumo ir apdairumo standartai, prisiimant sutartyje numatytus įsipareigojimus, yra subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sÄ lygas. Byloje pateiktų apeliantės sutarčių pavyzdžių duomenys (pvz. dėl 3 ha biržės pardavimo joje nurodyta kaina, 2 t. b. l. 13), yra daug kartų didesnė nei nagrinėjamoje byloje ginčo sutartyje nurodyta, jei laikytis atsakovės pozicijos, jog sumokėta 35 040 Lt kaina už 18,6 ha.

Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ sutartinę prievolę pažeidusio atsakovės nuostolių atlyginimÄ , o ne netesybas, t.y. baudÄ , lygiÄ Å¡ios sutarties 1.1. punkte nurodytai iÅ¡mokamai sumai (sutarties 3.1. p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 9053, 52 Eur nuostolių dydis yra mažesnis nei Å¡alių sulygtas sutarties baudos dydis (10 148 Eur), todėl nekonstatuotina aplinkybių ginčijamo nuostolių dydžio sumažinimui.

Dėl ieÅ¡kinio senaties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikÅ¡ti (CK 1. 125 str. 8 p.) nepraleido, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo gavęs 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžio tÅ«rio įvertinimo darbų atlikimo ir iÅ¡vadas, o ieÅ¡kinį teisme padavė 2014-05-14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovui priklausančio miÅ¡ko kirtimo darbai buvo vykdomi laikotarpyje nuo 2011-02-01 iki 2011-04-30.

Aplinkybės, kurias kaip faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodo ieÅ¡kovas atsirado ir apie jas ieÅ¡kovas turėjo žinoti ne vėliau kaip 2011-04-30, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2014-04-03,o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2014-05-14. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimai turėjo bÅ«ti atmesti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikÅ¡ti (CK 1. 125 str. 8 p.) pradžios skaičiavimo nuo apeliantės nurodytos datos (2011-04-30) ir pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, nes apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo ar turėjo sužinoti nuo 2011-07-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡kirstų medžio tÅ«rio įvertinimo darbų atlikimo ir iÅ¡vados pateikimo, nes ieÅ¡kovas, neturėdamas specialiųjų žinių, negalėjo savarankiÅ¡kai įvertinti padarytÄ Å¾alÄ ir jos mÄ stÄ , ieÅ¡kinį teisme padavė 2014-05-14.

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas 2014-04-15 nuvykęs į nuosavÄ miÅ¡kÄ pamatė, kad nukirstų medžių Å¡akos numestos kirtimo vietoje, palikti sužaloti medžiai, miÅ¡ke priÅ¡iukÅ¡linta, nereiÅ¡kia, kad jau turi žinoti, kad jo teisės dėl miÅ¡ko kirtimo pažeistos ir padaryta atitinkamo dydžio žala.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių bei materialinės teisės normų dėl materialinio reikalavimo nepažeidė.

Todėl Å¡i sprendimo dalis nekeistina.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistomis 376,50 eurų iÅ¡laidomis už atliktÄ Â iÅ¡kirsto miÅ¡ko ploto patikslinimÄ ir iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimÄ , teigia, kad tokios iÅ¡laidos nepatenka į iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sÄ vokÄ ir ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai nepatirtos.Bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pinigai, kuriuos turi sumokėti bylos Å¡alys už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus bei bylos Å¡alių turėtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Kitaip tariant, bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pinigai, kuriuos valstybei ar viena kitai sumoka byloje dalyvavusios Å¡alys ir kurios yra tiesiogiai susijusios nagrinėjama byla. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai bylÄ Å¡aliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Laimėjusiai Å¡aliai atlyginamos jos turėtos iÅ¡laidos siekiant apginti pažeistÄ teisę, toks bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas turi prevencinį pobÅ«dį – skatina asmenis ieÅ¡koti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo bÅ«dÄ (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015; kt.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra bylÄ laimėjusi Å¡alis, tačiau ieÅ¡kovas nėra pateikęs įrodymų patvirtinančių, kad jis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai apmokėjo už paslaugas, nurodytas 2011 07 29 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. 2011-356, kurios pagrindu teismas priteisė 376,50 eurų iÅ¡laidas dėl turto vertinimo atlikimo (1 t. b. l. 23).

IeÅ¡kovas savo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ taip pat teigia, kad specialisto iÅ¡vada neiÅ¡duodama, jeigu sÄ skaita nėra apmokėta, tačiau detaliai nenurodo jokių aplinkybių kada ir kokiu bÅ«du jis apmokėjo, kas lėmė mokėjimo faktÄ patvirtinančio dokumento nepateikimÄ . Todėl kolegijos nuomone, ieÅ¡kovui nepateikus pinigų sumokėjimo faktÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų (kvito, mokėjimo nurodymo), pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu (2 t. b. l. 43) ir jo teigimu, kad sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â apmokėjo, neturėjo teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 376,50 eurų iÅ¡laidų už Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktÄ darbÄ (CPK 178, 185 str.).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinio skundo reikalavimas peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ yra procesinis praÅ¡ymas ir nevertinamas kaip materialinis ieÅ¡kinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-155-186/2015). Kitus apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nereikÅ¡mingais galutiniam ginčui iÅ¡spręsti ir jų neanalizuoja, nes pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį teismo sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ apeliacinio skundo argumentÄ ( Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Ä®statymas numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nėra materialusis ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovei, kad keistina sprendimo dalis nėra susijusi su materialinių ieÅ¡kovo reikalavimų iÅ¡sprendimu, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčo iÅ¡ esmės netenkinamas ir apeliantė nelaikytina bylÄ laimėjusia Å¡alimi.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 170 Eur advokatės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t. b. l. 157).

Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir advokatės darbo ir laiko sÄ naudas, praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija nustatyto Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovui jo patirtos 170 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.LR CPK 92 str. numatyta, kad iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarkÄ nustato teisingumo ministras ir finansų ministras.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad Jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai.

Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteisiamos 5, 62 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).               Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :            Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimÄ pakeisti.Sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui J.

J. iÅ¡ atsakovės UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ priteista 376,50 eurų iÅ¡laidų dėl turto vertinimo atlikimo, panaikinti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ (juridinio asmens kodas-284843250) priteisti 170 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) IÅ¡ UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ (juridinio asmens kodas-284843250) priteisti valstybei 5, 62 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                     Žibutė Budžienė                                                                                                    Aušra Baubienė Egidijus Tamašauskas