c05fb154-8965-495b-818b-c43b671f52b5 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Valdas Vitunskas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-383/2016Teisėjas Asta Adamonytė-Å ipkauskienė                          Teisminio procesoNr.1-01-1-04570-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.,2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės ir Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armai, nuteistojo E. F. gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. F. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir jam skirta1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti darbÄ , nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Priteista iÅ¡ E. F. 38,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 100 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo S. U.. Priteista iÅ¡ E. F. 10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo E. M..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : E. F., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad vieÅ¡oje vietoje demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o bÅ«tent: 2015 m. sausio 17 d., apie 00.17 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) sav., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t.y. priėjo prie automobilių aikÅ¡telėje stovėjusio automobilio AUDI A8, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. U., kuriame sėdėjo R. B., M. P., D. Å ., E. Å ., S. U. ir atidaręs vairuotojo dureles prašė pavairuoti jo automobilį. Jiems nesutikus, trenkė automobilio durelėmis ir vartodamas necenzÅ«rinius žodžius nuėjo. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ E. F. vėl grįžo prie automobilio AUDI A8, prie kurio stovėjo R. B., M. P., D. Å ., E. Å ., S. U., E. M., O. M., ir tyčia, be jokios dingsties sudavė prie automobilio tuo metu stovėjusiam S. U. kumščiu į veidÄ , po to sudavė smÅ«gį delnu E. Å .

į veidÄ , tuo sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Tuo metu E. M., nubėgo į jam priklausantį automobilį Audi S8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame jau sėdėjo O. M., ir atsisėdęs į jį, bandė uždaryti automobilio langÄ . E. F. pribėgo prie Å¡io automobilio, rankomis atstÅ«mė lango stiklÄ ir sudavė vienÄ smÅ«gį ranka E. M. į ausį, padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairės ausies kauÅ¡elyje, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė E. M. sveikatÄ . E. M. uždarius langÄ , E. F. grasindamas „AÅ¡ žinau kur tu gyveni, kur stovi tavo maÅ¡inos, sudeginsim tavo maÅ¡inas, tavo namus ir tu ilgai negyvensi“ apsisuko ir nubėgo prie S. U. ir sudavė ranka du smÅ«gius jam į veidÄ , o kai automobilyje sėdėjęs R.

B. bandė įtraukti S. U. į automobilį, tuo metu E. F. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė S. U. į kojÄ , o nukentėjusiajam iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, dar kartÄ sudavė smÅ«gį ranka S. U. į veidÄ , tuo savo nusikalstamais veiksmais padarydamas jam poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose ir kairio skruosto srityje, lÅ«pų odos ir gleivinės nubrozdinimus, t.y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po ko, grasindamas, kad „žinom kur gyvenate, sudeginsim jÅ«sų automobilius, kentės Å¡eima“ nubėgo.E. F. apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2015-11-09 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

E. F. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d. ir pritaikius LR BK 39 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti, nutraukiant bylÄ LR BPK 327 str. 2 p. numatytais pagrindais. Sumažinti civiliniams ieÅ¡kovams S. U. ir E. M. priteistų neturtinių žalų sumas. Skunde nurodė, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir pažeidus baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ir nusikalstamos veiklos kvalifikavimÄ , dėl ko netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ir įvertino įvykio aplinkybės, kas nulėmė neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. Apelianto įsitikinimu teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų kurie paneigtų, kad E. F. vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje grasindamas ir smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiuosius suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei bendrais bruožais numatė savo veiksmais sutrikdysiantis visuomenės rimtį ir to norėjo, neatitinka tikrovės ir nustatytų faktinių aplinkybių.

Nuteistojo teigimu, kilusio konflikto metu, jo noras ir tikslas nebuvo sutrikdyti visuomenės rimtį. Pagal įvykio eigÄ matyti, kad jis tik norėjo papraÅ¡yti pagalbos pas pažįstamus žmonės, o dėl to buvo jų necenzÅ«riÅ¡kai „pasiųstas“. Nuo Å¡io momento ji supyko ant nukentėjusiųjų, tačiau vengdamas konflikto pasiÅ¡alino ir tik jiems tęsiant žodinį priekabiavimÄ , tarp jų kilo konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo veikoje nebuvo visuomenės negerbimo, jis nenorėjo pademonstruoti niekinančio požiÅ«rio į aplinkinius, o konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, prieÅ¡iÅ¡kų santykių, t.y.

E. F. veikoje nėra bÅ«tinų nusikalstamos veikos (chuliganizmo) sudėties (subjektyvinės pusės) požymių. Apelianto teigimu, jis nebuvo konflikto pradininkas, prieÅ¡ingai - konflikto iniciatoriai buvo kita vaikinų grupė, kurie siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Skunde nuteistasis taip pat pažymėjo, jog nors įvykio vieta formaliai yra vieÅ¡a, tačiau tuo metu paÅ¡alinių žmonių nebuvo, jokios įstaigos nedirbo ir vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kitų asmenų interesai nebuvo pažeisti.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius, kas nulėmė neteisingÄ nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. Nuteistojo teigimu, jis panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų, todėl jo nusikalstama veika iÅ¡ LR BK 284 str. 1 d., perkvalifikuotina į LR BK 140 str. 1 d. Taip pat nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, turėjo konstatuoti, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys ir Å¡iÄ aplinkybę nurodyti kaip atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ LR BK 59 str. 1 d. 6 p. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad E. F. iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ ir pripažinti tai lengvinančia aplinkybe kaip tai numatyta LR BK 59 str. 2 d.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje ginčytina ir mažintina civilinio ieÅ¡kinio neturtinės žalos suma - 1000 ir 600 Eur., kuria teismas įvertino S. U. ir E. M. patirtÄ neturtinę žalÄ .

Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai nepateikė jokių Å¡ias faktines aplinkybes įrodančių duomenų, todėl jų parodymai gali bÅ«ti vertinami vien tik kaip deklaratyvÅ«s teiginiai. Nei S. U., nei E. M. nepateikė teismui visiÅ¡kai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie po 2015-01-17 įvykio bÅ«tų patyrę ieÅ¡kinyje apraÅ¡ytas psichologinio ar dvasinio pobÅ«džio pasekmes. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiems neturtinę žalÄ , privalėjo atsižvelgti, į tai kad, veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas abiejų civilinių ieÅ¡kovų elgesys ir vadovaujantis Å¡ia aplinkybe sumažinti reikalaujamos priteisti sumos dydį.E. F. nuomone, skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys ir pripažinti tai lengvinančia aplinkybe, nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, į tai, kad nors nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo nežymiai apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡i aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ ir pripažinti tai lengvinančia aplinkybe, pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , jo veiksmuose nėra sunkinančių aplinkybių ir remiantis LR BK 39 str. priimti sprendimÄ atleisti E. F. nuo baudžiamosios atsakomybės.Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundÄ , negauta.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.

Prokuroras apeliacinį skundÄ prašė atmesti.E. F. apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog E. F. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas E. F. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, LR BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu E. F. veika pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. F. kaltės.Nuteistojo E. F., apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nuteistojo teigimu, jis panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų, todėl jo nusikalstama veika iÅ¡ LR BK 284 str. 1 d. turėjo bÅ«ti perkvalifikuota į LR BK 140 str. 1 d. Nuteistojo įsitikinimu, nors įvykio vieta formaliai yra vieÅ¡a, tačiau tuo metu paÅ¡alinių žmonių nebuvo, jokios įstaigos nedirbo ir vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kitų asmenų interesai nebuvo pažeisti.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das. LR BK 284 str. 1 d. apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti LR BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje.

LR BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiÅ¡kia, kad joje apraÅ¡ytos veikos konstatavimui Å¡ie subjektyvieji požymiai reikÅ¡mės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiÅ¡ki arba kitokie. Tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad įvykio metu E. F. vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidė, nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai demonstravo savo įžūliu elgesiu ir grasinimais. Teismo vertinimu, E. F. įžūlus elgesys pasireiÅ¡kė necenzÅ«rinių žodžių, smurto prieÅ¡ nukentėjusiuosius kitų asmenų akivaizdoje vartojimu, konkrečiai smÅ«gių S. U.. E. Å ., E. M. į galvos sritį sudavimu, spyriu S. U. į kojÄ , tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdant S. U. ir E. M. sveikatÄ , o E. Å . sukeliant fizinį skausmÄ .

Tai, kad E. F. savo veiksmais sutrikdė visuomeninę tvarkÄ ir rimtį patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. U., kuris nurodė kad 2015-01-17, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jam beÅ¡nekant su draugais, prie jo automobilio atėjo E. F., kuris atidarė automobilio duris ir pasakė, kad jam yra reikalingas vairuotojas. E. F. be keiksmažodžių buvo pasakyta, kad vairuojančių nėra ir niekas niekur jo neveÅ¡. IÅ¡kart po to į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvažiavo automobilis VW Golf, kuris sustojo prie E. F. kompanijos.

Tada E. F. prisiartinęs prie jo, be jokios priežasties trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, tuomet iÅ¡ karto trenkė E. Å . į veido sritį ir nubėgo prie E. M., kadangi pastarasis Å¡aukė, jog bus iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Grįžęs atgal E. F. vėl du kartus trenkė S. U. į veido sritį. Tada R. B. S. U. tempė į automobilį, o E. F. vienÄ kartÄ spyrė jam į kairę kojÄ , o iÅ¡lipus jam iÅ¡ automobilio dar vienÄ kartÄ trenkė jam į veido sritį. SmÅ«gių metu E. F. grasino sudeginti automobilius bei susidoroti su S. U. bei kartu buvusiais asmenimis, Å¡aukdamas „žinom kur gyvenate, sudeginsim jÅ«sų automobilius“, „kentės visa Å¡eima“.

Po to visi jaunuoliai iÅ¡girdę, kad jie skambina policijos pareigÅ«nams, pasiÅ¡alino. S. U. pažymėjo, kad grasinimus suprato kaip realius, galimus įvykdyti. Nurodė, kad tokiais E. F. veiksmais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis (t. 2 b. l. 66-67). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis E. M., taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog įvykio dienÄ jis sėdėjo kitoje maÅ¡inoje ir kadangi langai buvo atidaryti, girdėjo priėjusio E. F. praÅ¡ymÄ nuvežti pirkti alkoholio, o tada automobilio durelių trenksmÄ .

Kadangi suprato, jog gali kilti konfliktas, liepė broliui iÅ¡kviesti policijÄ . Tada E. M. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir girdėjo E. F. keikiantis. Tuo metu į aikÅ¡telę dar atvažiavo juodas automobilis VW Golf. Tada E. F. prisiartino prie S. U. ir sudavė jam smÅ«gį į veido sritį. Jis tuo metu nubėgo ir greitai atsisėdo į savo automobilį, kuriame jau sėdėjo žmona O. M.. Prie jų automobilio atbėgęs E. F. per atidarytÄ automobilio langÄ sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairės pusės ausį.

Uždarius langÄ , girdėjo kaip jam grasino „AÅ¡ žinau kur tu gyveni, kur stovi tavo maÅ¡inos - sudeginsim tavo maÅ¡inas, tavo namus ir tu ilgai negyvensi“ ir nuėjo link S. U.. E. M. nurodė, kad E. F. jam sudavė dar vienÄ smÅ«gį į virÅ¡utinę galvos dalį, kai jis bandė atsisėsti į savo maÅ¡inÄ , tačiau jokių sužalojimų dėl Å¡io smÅ«gio jis nepatyrė. Pažymėjo, kad tokiais kaltinamojo veiksmais, Å¡auksmais ir grasinimais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka (t. 2 b. l. 67-68).

Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji E. Š. (t. 2 b.l. 68), nukentėjusioji M. U. (P.) (t. 2 b. l. 90-91) bei liudytojai R. B. (t. 2 b. l. 68-69 ) ir O. M. (t. 2 b. l.69). Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, teismas neturi pagrindo nukentėjusiųjų ir liudytojų R. B. bei O. M. parodymus vertinti nepatikimais, nes jie gauti teisėtais būdais, ištirti teisme ir sutampa tarpusavyje bei atitinka byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusieji ar liudytojai galėtų apkalbėti nuteistÄ jį. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. F. kaltu, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais raÅ¡ytiniais byloje surinktais duomenimis: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1 b.l. 6-9); 2015-01-19 VTMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr.G 235/15(01) (t. 1 b.l. 20-21); specialisto O. P. apklausos protokolu (t. 1 b.l. 23); 2015-01-27 VTMT Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 235/15(01) (t. 1 b.l. 55); 2015-01-29 gautu garso įraÅ¡u iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (t. 1 b.l. 114-120).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad nors įvykio vieta formaliai yra vieÅ¡a, tačiau tuo metu paÅ¡alinių žmonių nebuvo, jokios įstaigos nedirbo ir vieÅ¡oji rimtis nebuvo sutrikdyta bei kitų asmenų interesai nebuvo pažeisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nekyla jokių abejonių, kad E. F. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) sav., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kurioje nakties metu buvo daug asmenų ir bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų - įžūlaus elgesio ir grasinimų, tiek nukentėjusieji, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys sutriko, patyrė neigiamas emocijas, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka.Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis panaudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu ne dėl chuliganiÅ¡kų, o dėl asmeninių paskatų.

Nuteistojo teigimu jis nebuvo konflikto pradininkas, prieÅ¡ingai - konflikto iniciatoriai buvo kita vaikinų grupė, kurie siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir tik dėl to, kad nukentėjusieji tęsė žodinį priekabiavimÄ nuteistojo atžvilgiu, tarp jų kilo konfliktas, kuris peraugo į muÅ¡tynes.Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji S. U., E. M., E. Å ., M. U. bei liudytojas R. B. patvirtino tas aplinkybes, jog konfliktas įvyko dėl menkavertės dingsties – atsisakymo E. F. pavežti.

Atsisakius nuteistÄ jį pavežti, bÅ«tent jis trenkė automobilio durelėmis ir nuėjo Å¡aukdamas, grasindamas ir rėkaudamas. Po kiek laiko į aikÅ¡telę atvažiavus automobiliui VW Golf, jo keleiviams ir E. F. priėjus prie nukentėjusiųjų, nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiuosius S. U., E. Å ., E. M. panaudojo smurtÄ kitų asmenų akivaizdoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ byloje surinktų įrodymų bei nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų matyti, jog prieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, konflikto iniciatoriais buvo ne nukentėjusieji, o pats nuteistasis E. F..

Pažymėtina, jog nei vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų nuteistajam E. F. nesudavė nei vieno smÅ«gio, todėl nuteistojo argumentai, kad žodinis konfliktas su nukentėjusiaisiais peraugo į muÅ¡tynes visiÅ¡kai nepagrįstas. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad smurtÄ konflikto metu, nukentėjusiųjų atžvilgiu, naudojo tik pats O. F.. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, jog aplinkybė, kad E. F. įvykio metu, nukentėjusiųjų atžvilgiu, iÅ¡sakė grasinimus, yra įrodyta nukentėjusiųjų S. U., E. M., E. Å . ir M.

U. (P.) bei liudytojų R. B., O. M. parodymais duotais teismo posėdžio metu, kuriuose jie visi nurodė, kad įvykio metu E. F. grasino, jog jis susidoros su jais, kad sudegins jų visų automobilius, namus, nes žino kur jie gyvena, jie ilgai negyvens. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dÄ pagrįstai įvertino, kad E. F. vieÅ¡oje vietoje padaryti veiksmai, grasinimai ir smurtas prieÅ¡ nukentėjusiuosius, padaryti daugelio žmonių akivaizdoje, buvo be priežasties, pažeidžiantys geros moralės normas ir dėl tokių nuteistojo veiksmų tiek nukentėjusieji, tiek kiti įvykio vietoje buvę asmenys sutriko, patyrė neigiamas emocijas.

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. F. veiksmuose nustatyti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, todėl jo veiksmai pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, dėl to teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir jo keisti nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe tai, kad E. F. iÅ¡ esmės prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir sutinka atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ .

Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, E. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių, prisipažino tik iÅ¡ dalies (t. 2 b. l. 66).

Jis prisipažino nukentėjusiesiems sudavęs smūgius ranka, tačiau neigė sudavęs smūgį koja nukentėjusiajam S. U. bei neigė grasinęs nukentėjusiesiems su jais susidoroti. Kaip jau buvo minėta, ta aplinkybė, kad nuteistasis įvykio metu, nukentėjusiųjų atžvilgiu, išsakė grasinimus, yra įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų R. B., O. M. parodymais duotais teismo posėdžio metu, kuriuose jie visi nurodė, kad įvykio metu E. F. grasino, jog jis susidoros su jais, kad sudegins jų visų automobilius, namus, nes žino kur jie gyvena, jie ilgai negyvens.

Apeliacinės instancijos vertinimu, toks neva E. F. prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip savanoriÅ¡kas, nuoÅ¡irdus ir teismo pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašė, sumažinti civiliniams ieÅ¡kovams S. U. ir E. M. priteistų neturtinių žalų sumas Nuteistasis atkreipė dėmesį, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai nepateikė jokių Å¡ias faktines aplinkybes įrodančių duomenų, todėl jų parodymai gali bÅ«ti vertinami vien tik kaip deklaratyvÅ«s teiginiaiLietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymai.

Taigi, bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ â€“ konstitucinis principas. Vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalÄ , visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali bÅ«ti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Asmens teisės į gyvybę ir sveikatÄ , kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iÅ¡ svarbiausių, jas pažeidus, ne visada atkuriamos (sveikata) ar neįmanomos atkurti (gyvybė, sveikata) vertybės. Taigi, nustatant ieÅ¡kovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikÅ¡mingumas turėjo bÅ«ti vienas iÅ¡ lemiamų kriterijų.

Sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultÅ«rines vertybes, kuria savo gerovę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino tai, kad sveikatos sužalojimas nukentėjusiesiems S. U. ir E. M. buvo padarytas tyčiniais nusikalstamais E. F. veiksmais, nukentėjusysis S. U. dėl įvykio iÅ¡gyveno stiprų emocinį stresÄ , jautėsi įžeistas, vieÅ¡ai pažemintas, sutrikęs, o kadangi E. F. jam savo veiksmais padarė kairės akies kraujosruvas, lÅ«pų odos ir gleivinės nubrozdinimÄ , todėl jis savaitę po įvykio negalėjo eiti į darbo susitikimus, paskaitas, jautė pažeminimÄ prieÅ¡ draugus, jam buvo nepatogu valgyti.

Nukentėjusysis E. M. dėl įvykio, iÅ¡gyveno didelį emocinį stresÄ , jautėsi įžeistas, vieÅ¡ai pažemintas, sutrikęs, nesaugus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, teisingai vadovavosi įstatyme ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, todėl nuteistojo E. F. argumentai dėl neteisingai priteisto neturtinės žalos dydžio atmestini.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetÄ , padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. F. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendį.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

E. F. apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Kolegijos primininkas                                        Valdas Vitunskas Teisėjai                                                    Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis