2019-09-25 Nr. AB-18243-3-61-3-03412-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1151-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03412-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nibrė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Nibrė“, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. ATK2-82/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Nurodė, kad nesutinka su Departamento ginčijamame Nutarime išdėstyta pozicija, jog UAB „Nibrė“ pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nes UAB „Nibrė“ priklausančiame bare, esančiame M. Riomerio g. 1A, Kaune, barmenė N. Š. pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus neatidarytose pakuotėse, kuriuos pirkėjai išsinešė iš baro patalpų. Pažymėjo, kad barmenės veiksmai negali užtraukti atsakomybės juridiniam asmeniui UAB „Nibrė“, nes barmenė veikė virš jai suteiktų įgaliojimų ir prieš įmonės interesus, nesilaikė jai nustatytos darbo tvarkos. Pareiškėjas ėmėsi būtinų priemonių siekiant užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi – visiems darbuotojams buvo aiškiai ir griežtai nurodyta, jog laiku nuo 22 val. iki 8 val. draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir (ar) vartojimui ne vietoje – Bendrovė visus darbuotojus yra pasirašytinai supažindinusi su AKĮ reikalavimais bei įpareigojusi jų laikytis. Be to, UAB „Nibrė“ nuolatos organizuoja darbuotojų susirinkimus, kurių tikslas užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi ir stengiasi visomis įmanomomis priemonėmis kontroliuoti darbuotojus, kad jie laikytųsi AKĮ reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą, veikė pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Tuo tarpu šioje situacijoje Departamentas nenagrinėjo aplinkybės ar alkoholį pardavusi barmenė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose. Taip pat Departamento surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtino, kad alkoholį pardavusi barmenė viršijo jai pareiškėjo suteiktus įgaliojimus ir veikė prieš įmonės interesus – barmenei nebuvo suteikti įgaliojimai parduoti alkoholinius gėrimus uždarytose pakuotėse ir/ar išsinešimui. Be to, Departamentas ginčijamame Nutarime nenustatė pareiškėjo UAB „Nibrė“ kaltės, pareiškėjo kaltės klausimas Nutarime apskritai nebuvo nagrinėjamas, todėl neįrodžius pareiškėjo kaltės Nutarimas laikytinas priimtu neįrodžius visų pažeidimo sudėties elementų egzistavimo.

3. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad Departamentui buvo pateikta medžiaga, jog pareiškėjas jam priklausančiame bare, nuo 22 val. iki 8 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) nustatė, kad 2017 m. birželio 27 d. apie 22.30 val. pareiškėjo darbuotoja N. Š., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui V. U. už 3 Eur pardavė du 1 l talpos, gamykliniu būdu uždarytus, plastikinius butelius „Kauno“ alaus (alkoholio koncentracija 5,0 proc. tūrio), kuriuos pirkėjas išsinešė iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos. Taip pat 2017 m. liepos 6 d. apie 00.40 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje, darbuotoja N. Š. veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, už 2,80 Eur M. L. pardavė dvi skardines „Wolfas Engelman rinktinis“ alaus (talpa 0,568 l, alkoholio koncentracija 5,2 proc. tūrio), o T. Č. už 8 Eur pardavė alkoholinio gėrimo „Starka“ butelį (talpa 0,35 l, alkoholio koncentracija 43 proc. tūrio), kuriuos abu pirkėjai išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

5. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto draudimo prekiauti nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pažymėjo, kad alkoholį pardavusi barmenė darbo santykiais yra susijusi su pareiškėju. Priimant skundžiamą Nutarimą buvo nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu (tiek 2017 m. birželio 27 d., tiek 2017 m. liepos 6 d.) pareiškėjo darbuotoja veikė pareiškėjo vardu, naudai ir interesais – prekiavo alkoholiniais gėrimais pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje, todėl pareiškėjas yra tinkamas atsakomybės subjektas šioje byloje ir jam teisingai buvo taikyta ekonominė sankcija. Atsakovo teigimu, viešojo maitinimo vietoje pareiškėjas vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešimui, nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus (toliau – ir Kauno AVPK VTV PS) specialistas D. D. surašė 2017 m. birželio 28 d. tarnybinį pranešimą „Dėl prekybos alkoholiu“ Nr. 20-PR2-25718, nurodydamas, kad UAB „Nibrė“ viešojo maitinimo įstaigoje dirbusi pilietė N. Š. parduodama alkoholinius gėrimus išsinešimui po 22 val., nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo normų dėl prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. bei galimai pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnį.

8. Departamento 2017 m. liepos 6 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-097 užfiksuota, jog UAB „Nibrė“ priklausančiame bare prekiaujama alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais; stebint baro prieigas buvo matyti, kad asmenys iš nurodyto baro perka alkoholinius gėrimus uždaroje taroje.

9. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu „Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-82/17 nutarė skirti UAB „Nibrė“ 360 Eur baudą.

10. Santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, reglamentuoja ir valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus nustato Alkoholio kontrolės įstatymas. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios, sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015).

11. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 27 d. apie 22.30 val. pareiškėjo darbuotoja N. Š., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui V. U. pardavė du 1 l talpos, gamykliniu būdu uždarytus, plastikinius butelius „Kauno“ alaus, taip pat 2017 m. liepos 6 d. apie 00.40 val. M. L. pardavė dvi skardines „Wolfas Engelman rinktinis“ alaus, o T. Č. už 8 eurus pardavė alkoholinio gėrimo „Starka“ butelį. Pagal teisėsaugos pareigūnų užfiksuotus duomenis matyti, kad visi pirkėjai išsinešė nupirktus alkoholinius gėrimus iš pareiškėjos viešojo maitinimo vietos. Šias aplinkybes patvirtino Kauno AVPK VTV PS specialistų tarnybiniai pranešimai (D. D., R. K., J. G.), alkoholinius gėrimus pareiškėjui priklausančioje viešojo maitinimo vietoje pirkusių asmenų paaiškinimai bei fotonuotraukos. Visi alkoholį pirkę asmenys paaiškinimuose nurodė, kad pardavėja alkoholio taros nepradarė, nepaaiškino ir neįspėjo, jog po 22 val. alkoholinių gėrimų išsinešti negalima. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pirkti alkoholiniai gėrimai buvo neatidarytomis pakuotėmis. Teismas vertino, kad visi byloje esantys įrodymai yra nuoseklūs ir patvirtinantys faktą, jog pareiškėjo vardu veikiantis asmuo, t. y. N. Š. draudžiamu laiku pardavė alkoholinius gėrimus uždaroje taroje. Nors pareiškėjo darbuotoja N. Š. paaiškinimuose teigė įspėjusi pirkėjus apie tai, kad alkoholį reikia vartoti vietoje, teismas šiuos parodymus vertino kritiškai, nes visos kitos byloje nustatytos aplinkybės paneigė tokius N. Š. paaiškinimus. Be to, net ir vertinant, kad N. Š. įspėjo pirkėjus apie būtinybę alkoholius vartoti vietoje, tai nėra pakankama priemonė siekiant užtikrinti gėrimų pardavimą vartojimui tik vietoje, o ne išsinešimui.

12. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjo teigimu, alkoholį atidarytoje taroje draudžiamu metu pardavusi darbuotoja veikė virš jai suteiktų įgaliojimų ribų, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertintina, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais.

13. Teismas vertino, jog pareiškėjas, kaip darbdavys, yra atsakingas už jo darbuotojų atliekamus veiksmus laikantis AKĮ nustatytų draudimų, todėl turi pareigą užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi ne tik formaliai, bet ir realiai, tokiu būdu, kad būtų įgyvendinti AKĮ nustatyti tikslai. Vien formalus nurodymas, jog pareiškėjo darbuotojai yra supažindinti su AKĮ nustatytais draudimais nėra pakankamas konstatuoti tinkamus pareiškėjo veiksmus siekiant užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą draudimą. Teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintus draudimus. Pažymėjo, kad šiuo atveju darbdavys pats turi imtis aktyvių veiksmų užtikrindamas draudimą parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui po 22 val., o ne remtis vien tik netinkamu savo darbuotojų, atstovaujančių darbdavį, elgesiu. Išvardytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad byloje aptariamas alkoholinių gėrimų pardavimas draudžiamu metu ir būdu įvyko dėl pareiškėjo darbuotojos netinkamo savo pareigų atlikimo, todėl darė išvadą, kad nurodytas pardavimas įvyko dėl pareiškėjo pardavėjos, o atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo darbuotojo veiksmų sąsają, ir paties pareiškėjo kaltės. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai pripažino Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą ir pareiškėjui skyrė baudą. Kadangi pareiškėjas jam skirtos baudos dydžio neginčijo ir šis dydis atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, teismas plačiau dėl to nepasisakė.

14. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Departamento 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. ATK2-82/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

III. 15. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Nibrė“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą.

16. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui teiktame skunde nurodytais argumentais, bei papildomai pažymėjo:

16.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisėtai konstatavo AKĮ pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai barmenės savavališkus ir tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš UAB „Nibrė“, sutapatino su UAB „Nibrė“ veiksmais. Teismas nenagrinėjo nei barmenės veiksmų, nei to, kad ar barmenė veikė intra vires (savo kompetencijos ribose). Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo dėstomi argumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad barmenė veikė prieš UAB „Nibrė“ interesus.

16.2. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai fizinio asmens atsakomybę absoliučiai sutapatino su juridinio asmens atsakomybe. Pažymi, jog juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas veikė intra vires – pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Priešingu atveju, būtų sudaromos galimybės neteisėtai bausti juridinius asmenis net už piktavališkus ir prieš juridinį asmenį nukreiptus darbuotojų veiksmus.

16.3. Ekonominės sankcijos už AKĮ pažeidimus yra siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilyginamos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese.

16.4. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, aiškinančią juridinių asmenų atsakomybės taikymo pagrindus. Nurodo, jog pagal LAT yra galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamą naudą gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo, tačiau juridinis asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, LAT aiškindamas juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindus, yra pabrėžęs ir tai, kad „norint juridinį asmenį pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, turi būti nustatyti ir atitinkami subjektyvūs požymiai <...> juridinio asmens kaltė nėra tapati fizinio asmens kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui.

16.5. Pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo analizuojama UAB „Nibrė“ kaltė. Nėra nurodyta jokių UAB „Nibrė“ kaltės įrodymų ir tai yra pagrindas Nutarimo bei teismo sprendimo panaikinimui. Nebuvo atsižvelgta, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

16.6. Teismas neįvertino UAB „Nibrė“ veiksmų, kuriais buvo (yra) siekiama laikytis AKĮ reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai. Neatsižvelgta, kad pareiškėjas veikia aktyviai bei rūpestingai ir deda visas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų AKĮ reikalavimų.

17. Departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

18. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad samdoma darbuotoja veikė ne pareiškėjo interesais. Pritaria teismo išvadai, kad darbuotoja darbo santykiais susijusi su pareiškėju ir pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu, naudai ir interesais.

19. Departamento poziciją dėl nustatyto pažeidimo patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia ir kitų teismų praktiką sprendžiant juridinio asmens atsakomybės klausimą, pvz., baudžiamosiose bylose, tačiau pažymėtina, kad bylose dėl AKĮ, t. y. specialiais teisės aktais numatytoje teisenoje, praktiką formuoja LVAT, ir vadovaujantis minėto teismo formuojama praktika, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip prieštaraujantys ne tik teisės aktų nuostatoms, bet ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

20. Nesutinka su pareiškėjo argumentu dėl ūkio subjekto darbuotojų veikimo ultra vires (viršijant įgaliojimus). Pažymi, kad šie klausimai ne kartą nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pritaria teismo išvadai, kad darbdavys pats turi imtis aktyvių veiksmų užtikrinant draudimą parduoti alkoholinius gėrimus išsinešimui po 22 valandos.

21. Kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl pareiškėjo kaltės nebuvimo. Pažymi, jog juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Pažeidimas pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą yra formalios sudėties, todėl padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. ATK2-82/17 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo UAB „Nibrė“ paskirta 360 Eur bauda, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Nibrė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad UAB „Nibrė“ darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku ir uždarytoje pakuotėje, dėl ko buvo pažeista AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas nepagrįstai UAB „Nibrė“ barmenės savavališkus ir tyčinius veiksmus, nukreiptus prieš UAB Nibrė“, sutapatino su UAB „Nibrė“ veiksmais, teismas nenustatinėjo Bendrovės barmenės bei UAB „Nibrė“ kaltės, neįvertino UAB „Nibrė“ veiksmų, kuriais Bendrovė siekė užtikrinti, kad darbuotojai nepažeistų AKĮ reikalavimų, teismas neatsižvelgė į LAT išaiškinimus dėl juridinio asmens atsakomybės, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.

25. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos alkoholiniais gėrimai prekiauti draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo daryta išvada, kad UAB „Nibrė“ bare, esančiame M.Riomerio g. 1A, Kaunas, buvo parduoti alkoholiniai gėrimai išsinešimui (uždarytose pakuotėse) draudžiamu prekiauti alkoholiniais gėrimais metu (22.30 val., 00,40 val. ), dėl ko Bendrovei buvo konstatuotas pažeidimas ir skirta bauda.

27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog UAB „Nibrė“ barmenės savavališki ir tyčiniai veiksmai sutapatinti su UAB „Nibrė“ veiksmais, bei, kad teismas nenustatinėjo barmenės ir UAB „Nibrė“ kaltės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą, kaltė yra suponuojama (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-562-261/2018).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Pažymėtina, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

29. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, todėl sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad UAB „Nibrė“ barmenės padarytas pažeidimas nagrinėjamu atveju laikytinas ir pareiškėjo UAB „Nibrė“ padarytu pažeidimu. Taigi, Bendrovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo UAB „Nibrė“ barmenės ir Bendrovės kaltės bei nepagrįstai sutapatino fizinio ir juridinio asmens veiksmus, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad dėl AKĮ nuostatų taikymo analogiškose bylose yra vadovaujamasi LVAT praktika, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad juridinio asmens kaltė turėtų būti nustatinėjama atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Nibrė“ veiksmų, siekiant laikytis AKĮ reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų nepažeistų darbuotojai, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė šiuo klausimu bei nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių tinkamai įgyvendinti AKĮ įtvirtintus draudimus, todėl vien formalus nurodymas, jog pareiškėjo darbuotojai yra supažindinti su AKĮ nustatytais draudimais, nėra pakankamas konstatuoti, kad pareiškėjas ėmėsi atitinkamų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

31. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą išnagrinėjo pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribose, tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tam tikrų bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ar neišnagrinėjo kurio nors iš pareiškėjo skundo reikalavimų, nėra, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Nibrė“ apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nibrė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius