c05ace74-7c9d-4dbf-9cbf-e83e4c448057 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1283/2010

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo akcinės bendrovės bankas „SNORAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-984-578/2010, kuria buvo sustabdyta byla pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės banko „SNORAS“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Upės centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Ranga group“, restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“ ir L. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovas AB bankas „Snoras“ pareiškė Vilniaus apygardos teisme ieškinį atsakovams UAB „Upės centras“, UAB „Ranga group“, RUAB „Ranga IV“ ir L. P. dėl skolos priteisimo, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 10531199,48 Lt skolos pagal 2008-02-12 kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20923665,10 Lt skolos pagal 2008-02-14 kredito sutartį ir 8% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimus atsakovams byloje kildino iš 2008-02-12 kredito sutarties Nr.031-03159, 2008-02-14 kredito sutarties Nr.031-03161, 2008-12-17 skolos perkėlimo sutarties bei laidavimo sutarčių (1 t., b. l. 8-54). Kredito sutarčių įvykdymas yra užtikrintas atsakovei UAB „Upės centras“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros ieÅ¡kovas nėra pradėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės tik iÅ¡siaiÅ¡kinus, ar hipotekos kreditorius (ieÅ¡kovas) turi reikalavimo teisę materialiÄ ja prasme, t. y. kai paaiÅ¡kės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui. Todėl civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo sustabdyta iki kol ieÅ¡kovas AB bankas „SNORAS“ baigs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto atsakovės UAB „Upės centras“ turto, arba hipoteka pasibaigs kitais įstatyme numatytais pagrindais (CPK 164 str. 4 p.).

IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ (t. 2, b. l. 197-213), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – atmesti atsakovų praÅ¡ymus dėl civilinės bylos Nr. 2-984-578/2010 sustabdymo. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:

1) Skundžiama nutartis yra priimta nesant sutartinio ar įstatyminio pagrindo. IeÅ¡kovas neturi nei sutartyse nei įstatyme nustatytos pareigos nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausia į hipoteka ar įkeitimu įkeistÄ turtÄ , o tik po to į laiduotojus (pagal laidavimo sutartis, laiduotojų atsakomybė solidari);

2) Skundžiama teismo nutartis prieÅ¡tarauja Å¡iai dienai jau suformuotai vieningai teismų praktikai, leidžiančiai ieÅ¡kovui (kreditoriui) pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo užtikrinimo  priemonę  realizuoti  ar kokiu  eiliÅ¡kumu realizuoti  kelias  prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1168/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1082/2009  ir kt.).

3) Kadangi ieškinio reikalavimas yra didesnis už prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto vertę, byloje nagrinėtina situacija savo esme yra analogiška nagrinėtai šiose bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008. Apygardos teismas nukrypo ir nuo šiose bylose suformuotos praktikos. Bendra įkeisto turto vertė yra ne didesnė kaip 19

675 000 litų (pagal antstolio V. M. pateiktÄ turto vertės nustatymo pažymÄ Nr. 09/07-748, hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto vertė tesiekė 17 675 000 litų, o įkeistų UAB „Upės centras“ akcijų bendra vertė įkeitimo momentu tesiekė 2 mln litų).

3) Skundžiamoje nutartyje nurodyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.193 str. 1 d. norma negali bÅ«ti taikoma nagrinėjamoje byloje, kadangi Å¡i norma nenustato pareigos kreditoriui nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pirmiausia į hipoteka

ar įkeitimu įkeistÄ turtÄ ir tik po to į laiduotojus. Norma pradeda veikti tik pradėjus įkeisto turto realizavimo

procesÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-191/2010);

4) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria rėmėsi apygardos teismas, šioje byloje nesivadovautina, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes ieškovas nėra pradėjęs įkeisto turto realizavimo procedūros.

4) Skundžiama nutartis priimta remiantis situacijos neatitinkančiais motyvais. Apygardos teismo teiginys, kad hipoteka pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedÅ«romis, nėra tiesa, be to nėra ir negali bÅ«ti ieÅ¡kovo pareigos pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto Å¡altinis bei teisėtas pagrindas sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ . Tokiu pagrindu negali bÅ«ti ir teiginys, kad hipotekos institutÄ sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotÄ padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto. Teismo teiginiai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojus skolÄ iÅ¡ atsakovų bendra tvarka, skolininkui bÅ«tų sukeltos sunkios pasekmės, nepagrįsti atsakovo turtinę padėtį atspindinčiais duomenimis, kurie rodo kitkÄ .

5) Vilniaus apygardos teismas procesine priemone (skundžiama nutartimi) pakeitė tarp Å¡alių kredito ir laidavimo sutartimis aptartų materialiniu teisinių santykių turinį, kadangi teismas skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės paneigė atsakovų solidariÄ atsakomybę, kuri buvo įtvirtinta teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateiktomis sutartimis. Skundžiama nutartis de facto įtvirtina Å¡alių subsidiariÄ atsakomybę, kas iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso

6.6 str. įtvirtintoms nuostatoms. Pažymėtina, kad kreditorius, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikÅ¡ti tokį patį ieÅ¡kinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė bÅ«tų padalyta, ar, kad kreditorius pirma pareikÅ¡tų ieÅ¡kinį kitam bendraskoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2010-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1016/2009, nurodė, kad byla prieÅ¡ laiduotojÄ neturi bÅ«ti stabdoma, kol paaiÅ¡kės, kokiÄ prievolės dalį įvykdys bankrutuojanti įmonė.

6) Skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis nepagrįstai

suvaržo Ieškovo teises, lyginant su teisėmis, kurias ieškovui suteikia CK, CPK bei kiti įstatymai ir teisės aktai. Apygardos

teismas, nutardamas sustabdyti bylÄ iki kol ieÅ¡kovas AB bankas „Snoras“ baigs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeisto atsakovės UAB „Upės centras“ turto, arba hipoteka pasibaigs kitais įstatyme numatytais pagrindais, ieÅ¡kovo teisę iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimÄ susiejo su dviem aplinkybėmis: pirma sÄ lyga – pabaigimas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, antra sÄ lyga – hipoteka pasibaigia kitais pagrindais. Be to, skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja CPK

723 str. 4 d. normai.

UAB „Upės centras“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ (t. 3, b. l. 2-6). Juo praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir nurodo Å¡iuos argumentus:

1) Fakultatyvaus bylos sustabdymo atveju (CPK 164 str.) teismas turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, spręsti, ar tikslinga sustabdyti konkrečiÄ bylÄ . Å ios bylos sustabdymas atitinka Å¡alių pusiausvyros principus.

2) CK 4.193 straipsnis turi būti aiškinamas kaip įpareigojantis kreditorių visų pirma išieškoti iš įkeisto turto.

3) Kai paraleliai nagrinėjama byla ypatingÄ ja teisena dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir byla ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo, remiantis CPK 163 str. 3

p., pastaroji turi būti sustabdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.

2-112/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010). Ši nuostata turėtų būti taikoma ir tada, kai kreditorius dar nėra pradėjęs išieškojimo iš įkeisto turto.

4) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka, nesinaudojimas savo kaip privilegijuoto kreditoriaus teisėmis neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei ekonomiÅ¡kumo principų. Teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ , ieÅ¡kovas galėtų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ neįkeistÄ turtÄ , o kol bÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ neįkeisto turto, hipoteka iÅ¡liktų.

5) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d. taikymo. Ieškovo nurodytose nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-889/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-330/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-03 nutartis, priimta civilinėje

byloje Nr. 2-1358/2009 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1085/2009) teismai aiškiai nepasisakė, ar

kreditorius turi absoliučiÄ teisę rinktis. IeÅ¡kovo pateiktos citatos yra ne teismo, o kreditorių argumentai, kurie nėra teisės Å¡altinis.

6) Apygardos teismo nutartis nepaneigia atsakovų solidariosios atsakomybės.

Atsakovai UAB „Ranga IV“, UAB „Ranga group“ ir L. P. taip pat pateikė atsiliepimÄ (t. 3, b. l. 9-15). Juo praÅ¡o netenkinti atskirojo skundo ir nurodo Å¡iuos argumentus, kurių dauguma savo esme yra analogiÅ¡ki argumentams, nurodytiems UAB „Upės centras“ atsiliepime:

           1) CK 4.193 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip įpareigojantis kreditorių visų pirma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto turto. TokiÄ kreditoriaus pareigÄ suponuoja ir jo kaip privilegijuoto kreditoriaus statusas.

2) Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-112/2010), kai paraleliai nagrinėjama byla ypatingÄ ja teisena dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir byla ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo, remiantis CPK 163 str. 3 p., pastaroji turi bÅ«ti sustabdoma. Å iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ir tada, kai kreditorius dar nėra pradėjęs iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto.

3) Kreditoriaus, kurio reikalavimo įvykdymas užtikrintas hipoteka, nesinaudojimas savo kaip privilegijuoto kreditoriaus teisėmis neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei ekonomiÅ¡kumo principų.

4) Lietuvos teismai nėra suformavę viningos praktikos dėl CK 4.193 str. 1 d. taikymo.

5) Atsakovai neginčija ieškovo teisės į ieškinį, tačiau ieškovo reikalavimai atsakovams gali būti nagrinėjami tik išsiaiškinus, ar ieškovas kaip hipotekos kreditorius turės reikalavimo teisę ir kokia apimtimi.

6) Atsakovai laidavimo sutartis sudarė ieÅ¡kovui primygtinai to reikalaujant, o atsakovai, jas sudarydami, pagrįstai tikėjosi, kad skolininkui nevykdant savo įsipareigojimų, ieÅ¡kovas visų pirma savo reikalavimÄ nukreips į įkeistÄ turtÄ .

7) Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad apygardos teismas nutartimi pakeitė Å¡alių materialinį teisinį santykį ir de facto įtvirtino Å¡alių subsidiariÄ atsakomybę.

8) Apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies netikslumai neturi įtakos jos teisėtumui.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Galiojantis CPK numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylÄ tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina (CPK 164 str. 4 d.). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos.

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai apygardos teismas sustabdė civilinę bylÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ solidarių atsakovų. Todėl nagrinėtina, ar aplinkybės, kurias apygardos teismas vertino kaip trukdančias iÅ¡nagrinėti bylÄ , egzistavo ir ar dėl jų egzistavimo apygardos teismas negalėjo iÅ¡nagrinėti bylos.

IeÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti skola kildinama iÅ¡ kredito sutarties ir laidavimo sutarčių, numatančių solidariÄ atsakovų atsakomybę. Kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai formuoja praktikÄ , kad, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek visÄ prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., 6.81 str.

1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762//2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 ir kt.). Taigi, kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , reikalavimo dalykÄ , bet ir nuspręsti, iÅ¡ kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5, 13 str., CK 6.6 str. 4 d.).

Kolegija taip pat pažymi, kad kreditoriaus, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, privilegijuota padėtis pasireiÅ¡kia tuo, kad jis gali reikalauti prievolės įvykdymo iÅ¡ įkeisto turto (CK 4.192 str.). Tačiau, skirtingai nei teigiama atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ , CK 4.193 straipsnis nepaneigia kreditoriaus teisės pasirinkti vienÄ iÅ¡ galimų savo teisių gynimo bÅ«dų (dispozityvumo principas civiliniame procese) ir neįpareigoja pirmiausia reikalauti įvykdyti prievolę bÅ«tinai iÅ¡ įkeisto turto.

Tokį aiÅ¡kinimÄ atitinka ir formuojama teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-20  nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-308//2010). Minėta kreditoriaus pasirinkimo teisė, skirtingai nei teigia atsakovai, nėra nesuderinama su teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei ekonomiÅ¡kumo principais, kuriais turi bÅ«ti grindžiamas civilinis procesas. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuria remiasi atsakovai, paskirtis – nurodyti, jog kreditorius, įgyvendinęs teisę patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, nepraranda teisės bendra tvarka reikalauti įvykdyti likusiÄ neįvykdytÄ prievolės dalį.

Å i nuostata nėra skirta apriboti kreditoriaus teisę pasirinkti, kokia tvarka reikalauti prievolės įvykdymo. Nuostata reglamentuoja iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto pasekmes. Normos esmė yra ta, kad skolininko, kurio įsipareigojimo įvykdymas buvo užtikrintas įkeitimu, įsipareigojimai kreditoriui nėra apriboti įkeistu turtu. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, užtikrinęs reikalavimo įvykdymÄ Ä¯keitimu ir pasinaudojęs teise reikalauti įvykdyti prievolę iÅ¡ įkeisto turto, vadovaujantis CK 4.193 straipsniu, nepraranda teisės reikalauti įvykdyti neįvykdytÄ prievolės dalį bendra tvarka.

Pastebėtina ir tai, kad CK 4.193 straipsnio vieta CK (skyriuje Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas hipotekos kreditoriaus naudai) taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad CK 4.193 straipsnis taikytinas tik kreditoriui pasirinkus pasinaudoti savo kaip privilegijuoto kreditoriaus (jo reikalavimo įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka) teise nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ . Skirtingai nei teigiama atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ , sistemiÅ¡kai Å¡i norma neturi bÅ«ti taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius pasirenka reikalauti prievolės įvykdymo bendra tvarka, t.y. nepasinaudoja savo teise pirmiausiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ turtÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika 2010-02-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-191/2010. Atitinkamai pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje neturi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kuria nutartį motyvavo apygardos teismas bei rėmėsi atsakovai atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ , kadangi tose bylose kreditorius buvo pradėjęs įkeisto turto realizavimo procedÅ«ras. Å i aplinkybė yra svarbi, kai sprendžiamas klausimas, ar konkrečioje byloje taikytinas CK 4.193 straipsnis.

Konstatavus tai, kad kreditorius, užtikrinęs reikalavimo įvykdymÄ hipoteka, nepraranda teisės pasirinkti, kokia procesine tvarka reikalauti ginti savo pažeistas teises, bylos iÅ¡nagrinėjimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas tampa argumentas, kad laiduotojas, sudarydamas laidavimo sutartį ir prisiimdamas iÅ¡ jos kylančius įsipareigojimus, pagrįstai tikėjosi, jog skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius pirmiausiai nukreips iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ hipotekos objektÄ .

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto tvarkÄ reglamentuojančias teisės normas (CK 4.193 str.) ir todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylÄ , Å¡ie argumentai sudaro pakankamÄ pagrindÄ tenkinti atskirÄ jį skundÄ . Todėl dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimuose į jį pateiktų argumentų (dėl situacijos neatitinkančių apygardos teismo motyvų, dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių pakeitimo apygardos teismo nutarties rezoliucine dalimi, dėl įkeisto turto vertės ir kt.), kolegija nepasisako kaip dėl teisiÅ¡kai nebereikÅ¡mingų atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

        Â

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                              Alė Bukavinienė

Algirdas Gailiūnas

Vigintas Višinskis