c05a8ddc-2feb-4a08-bcb6-e0477aee0fd2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-214-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33747-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Dianai Kiverytei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Greičiui, Valerijui Sevostjanovui, kaltinamajai A. S. (dalyje posėdžių nuotoliniu bÅ«du), jos gynėjams advokatams Romualdui MikliuÅ¡ui, Sigitui MikliuÅ¡ui, vertėjoms Erikai Vencevičienei, Eglei Smailienei, Svetlanai Minakovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti, šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. BK redakcija) 207 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 471 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda;

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams ir 36 MGL (4500 Lt) dydžio bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 160 Lt konfiskavimas;

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti darbÄ arba bÅ«ti užsiregistravusiai darbo biržoje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

5. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendis pakeistas ir A.

S. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisinta, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams, paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki laisvės atėmimo 4 metams 3 mėnesiams;

6. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs); kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamų veikų aplinkybės A. S. apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji, iÅ¡ anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu asmeniu, įtikino apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusį M.

P. savo vardu paimti kreditÄ , nurodydama, kad kreditÄ grÄ Å¾ins iÅ¡ savo lėšų, tokiu bÅ«du suklaidinusi M. P. ir 2019 m. birželio 5 d. gavusi iÅ¡ jo prisijungimo prie AB „S“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodų generatorių, 2019 m. birželio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditÄ 15 000 Eur sumai, suformavo paraiÅ¡kÄ kreditui M. P. vardu ir kartu su Å¡ia paraiÅ¡ka pateikė netikrÄ M.

P. sÄ skaitos AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „L“ LTD bei netikrÄ M. P. vardu sudarytÄ darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „L“ LTD, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad M. P. 2013 m. vasario 2 d. yra sudaręs darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikÅ«rusia bendrove „L“ LTD. Po ko, AB „M“ (dabartinis „AS I“) patvirtinus galimybę gauti kreditÄ , nurodytÄ M.

P. vardu pateiktoje paraiÅ¡koje, A. S., veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu L. V., 2019 m. birželio 14 d., laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 11.00 val. nuvežė M. P. adresu (duomenys neskelbtini), į AB „M“ (dabartinis „AS I“) buveinę, kur M. P., vykdydamas Å¡iuo metu mirusio L. V. nurodymus pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Å ios sutarties pagrindu AB „M“ (dabartinis „AS I“) į M. P. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur.

Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , A. S. nuvežė Å¡iuo metu mirusį L. V. ir M. P. į AB „S“ klientų aptarnavimo centrÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur M. P., vykdydamas Å¡iuo metu mirusio L. V. nurodymus 2019 m. birželio 14 d. apie 11.33 val. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 15 000 Eur suteiktÄ kreditÄ , paimtus pinigus, išėjęs iÅ¡ banko ir grįžęs į automobilį, perdavė A. S., o A. S. jam perdavė 150 Eur. Tokiu bÅ«du A. S. apgaule savo naudai gavo 15 000 Eur svetimÄ AB „M“ (dabartinis „AS I“) turtÄ .

Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. A. S., iÅ¡ anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu asmeniu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku įtikino savo veiksmų esmės nesuprantantį R. B. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, prisijungimo prie jo AB „S“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos 2019 m. liepos 4 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių bei pasiraÅ¡yti dokumentuose, 2019 m. liepos 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditÄ 15 000 Eur sumai, suformavo paraiÅ¡kÄ kreditui R.

B. vardu ir prie paraiÅ¡kos pateikė netikrÄ R. B. AB „S“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ nenurodyto darbdavio bei netikrÄ R. B. vardu sudarytÄ darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikÅ«rusia bendrove „D“. Po ko 2019 m. liepos 9 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje A. S. el. bÅ«du, pasinaudojusi iÅ¡ R.

B. paimtu AB „S“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „M“ (dabartinis „AS I“). Å ios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 9 d. AB „M“ (dabartinis „AS I“) į R. B. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000 Eur. Po ko ji 2019 m. liepos 9 d. 19.32 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, pasinaudojusi R.

B. banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi atliko pavedimÄ Ä¯ D. R. AB „S“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai ir 2019 m. liepos 9 d. apie 21.55 val. 500 Eur pavedimÄ Ä¯ O. G. priklausančiÄ AB „S“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , A. S. 2019 m. liepos 10 d. nuvežė Å¡iuo metu mirusį L. V. ir R. B. į AB „S“ klientų aptarnavimo centrÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur R. B., vykdydamas L. V. nurodymus, 2019 m. liepos 10 d. apie 9.19 val. iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė likusiÄ sumÄ iÅ¡ 15 000 Eur suteikto kredito, paimtus pinigus išėjęs iÅ¡ banko ir grįžęs į automobilį, perdavė A.

S. Tokiu bÅ«du A. S. apgaule savo naudai gavo 15 000 Eur svetimÄ AB „M“ (dabartinis „AS I“) turtÄ . Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje. A. S. iÅ¡ anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iÅ¡ AB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu asmeniu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku įtikino apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiÄ J.

R. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, savo asmeninį telefonÄ Samsung, bei pasiraÅ¡yti dokumentuose, 2019 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditÄ 10 000 Eur sumai, suformavo paraiÅ¡kÄ kreditui J. R. vardu, po ko, suklaidinusi J. R. ir gavusi iÅ¡ jos prisijungimo prie AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos 2019 m. liepos 16 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių, 2019 m. liepos 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, prie 2019 m. birželio 25 d. kredito paraiÅ¡kos internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pateikė netikrÄ J.

R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „G“ AS bei netikrÄ J. R. vardu sudarytÄ darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove. Po ko, AB „T“ patvirtinus galimybę gauti kreditÄ , nurodytÄ J.

R. vardu pateiktoje paraiÅ¡koje, A. S., veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu L. V., 2019 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 09.30 val. iki 10 val. nuvežė apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiÄ J. R. į UAB „C“ siuntimų pristatymo punktÄ adresu (duomenys neskelbtini), kur J. R., vykdydama Å¡iuo metu mirusio L. V. nurodymus, 2019 m. liepos 19 d. apie 9.41 val. pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „T“. Å ios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 19 d. AB „T“ į J.

R. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB „A“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , A. S. nuvežė Å¡iuo metu mirusį L. V. ir J. R. į AB „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusi J. R., vykdydama Å¡iuo metu mirusio L. V. nurodymus, iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. apie 14.40 val. paėmė 10 000 Eur suteiktÄ kreditÄ , paimtus pinigus banko skyriuje L.

V. paėmė ir įdėjo į vokÄ , o išėjęs iÅ¡ banko atidavė A. S. Tokiu bÅ«du veikdama tiesiogine tyčia, apgaulės bÅ«du A. S. savo ir kitų naudai įgijo AB „T“ priklaususį turtÄ ir padarė AB „T“ 10 000 Eur turtinę žalÄ . Tokiu bÅ«du A. S. apgaule savo naudai gavo 10 000 Eur svetimÄ UAB „T“ turtÄ . Å iais veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. A. S. iÅ¡ anksto žinodama, kad vartojimo kreditas iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), bus gautas pagal suklastotus netikrus dokumentus, veikdama kartu su Å¡iuo metu mirusiu asmeniu, įtikino apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusiÄ J.

R. perduoti jai savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, savo asmeninį telefonÄ Samsung, prisijungimo prie AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos 2019 m. liepos 16 d., internetinės bankininkystės kodų generatorių bei pasiraÅ¡yti dokumentuose, 2019 m. liepos 19 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siekdama gauti vartojimo kreditÄ 15 000 Eur sumai, suformavo paraiÅ¡kÄ kreditui J. R. vardu ir kartu su paraiÅ¡ka pateikė netikrÄ J.

R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „G“ AS. bei pateikė netikrÄ J. R. vardu sudarytÄ darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove, po ko, tÄ pačia dienÄ , A.

S. tiksliai nenustatytoje vietoje el. bÅ«du, pasinaudojusi J. R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kodų generatoriumi, internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „M“ (dabartinis „AS I“). Å ios sutarties pagrindu 2019 m. liepos 19 d. AB „M“ (dabartinis „AS I“) į J. R. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ AB „A“ banke Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 19 d. pervedė 15 000 Eur. Tęsdama nusikalstamÄ veikÄ , 2019 m. liepos 22 d., laikotarpiu nuo 13.08 val. iki 14.38 val., A.

S. nuvežė Å¡iuo metu mirusį L. V. ir J. R. į AB „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini), kur apie nusikalstamÄ veikÄ nežinojusi J. R., vykdydama Å¡iuo metu mirusio L. V. nurodymus, banko darbuotojai nurodė iÅ¡ savo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti 15 000 Eur suteiktÄ kreditÄ , tačiau, banko darbuotojai atsisakius iÅ¡mokėti J. R. vardu suteiktÄ kreditÄ , nusikalstama veika nebuvo baigta dėl aplinkybių nepriklausančių nuo A. S. valios.

Å iais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su L. V. yra pažįstami gal 10-12 metų. L. V. paprašė jos pagalbos prisijungti prie interneto, atspausdinti dokumentus, kadangi jis gyvena kaime ir negali to padaryti. L. V. nurodė, kad turi pažįstamÄ Å¾mogų, kuris gali padėti paimti paskolas, sužinojo, kad žmonių vardu bus imamos paskolos.

Ji tiesiog galvojo, kad L. V. reikės atspausdinti dokumentus ir pavežioti, nes jis neturėjo automobilio ir už tai gaus 25 proc. nuo visos sumos. PirmÄ kartÄ paskambinus L. V. ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur atėjo jis su M. P. Pasiėmusi L. V. ir M. P., vežė juos į (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini)“ bankÄ . Ten M. P. paėmė kodų generatorių. Visi dokumentai buvo įdėti automobilyje į daiktų dėtuvę. Po to parvežė juos atgal į tÄ kaimÄ .

Po kiek laiko jai paskambino L. V. ir paprašė į jos el. paÅ¡tÄ atsiųstus dokumentus atspausdinti ir atvežti grįžtant pas juos. Atsiųstus dokumentus nuvežė į prekybos centrÄ , atspausdino ir atvežė jiems. Dokumentai, kuriuos spausdino, buvo darbo sutartys, tai jai sakė L. V. Po kelių dienų važiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur L. V. su M. P. nuėjo į bankÄ ir nuėmė 10 000 Eur. Stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo kažkoks vyras, kuriam L.

V. padavė 5000 Eur, minėjo, kad tam žmogui reikia duoti pinigų, nes jis viskÄ sutvarko. Ji gavo 2500 Eur už tai, kad vežiojo, spausdino dokumentus. Vėliau L. V. su M. P. vežė į kredito bendrovę, jie pasirašė dokumentus, M. P. buvo pervesti pinigai į sÄ skaitÄ , kuriuos banke iÅ¡grynino. Po kelių dienų paskambino L. V. ir pasakė, kad reikia nuvežti M. P. į kitÄ kredito bendrovę. Vėl nuvežė L. V. su M. P. į kitÄ kredito bendrovę, bet šį kartÄ kreditas nebuvo suteiktas.

Nuo to laiko M. P. daugiau nematė. Ji niekada neprašė M. P. paimti paskolÄ , o M. P. žinojo, kad ima paskolÄ , nes apie jÄ buvo kalbama. Su M. P. kalbėjo apie kreditus, jis prašė jos gauti kreditÄ ir ji per skelbimus „(duomenys neskelbtini)“ jam davė telefonų numerius, kur galima paimti. J. R. daug kartų teko vežti, ji tikrai žinojo, kad imamas kreditas, kadangi važiuojant automobilyje kalbėjo apie tai. PirmÄ kartÄ J. R. nuvežė į bankÄ (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“.

Laukė automobilyje, o J. R. su L. V. išėjo. Jie paėmė J. R. vardu kreditÄ ir grįžo su 10 000 Eur, iÅ¡ kurių ji gavo 25 proc. Pusę sumos L. V. prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ perdavė stambiam žmogui. Po to parvežė juos atgal. Po kelių dienų vežė juos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į siuntų skyrių. Jie pasirašė ir J. R. gavo kreditÄ . Vėliau į tÄ patį bankÄ nuvažiavus J. R. neiÅ¡mokėjo pinigų bankas. Su J. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ji pasirašė paskolos sutartį, tada važiavo pinigų į bankÄ .

Kartu dėl kompanijos atrodo važiavo A. K. ir D. R. Ji skambino į kredito įstaigas prisistačiusi J. R. vardu, kadangi J. R. sunkiai kalba lietuviÅ¡kai. Buvo paėmusi J. R. asmenį telefonÄ , kad paskambinti, nepamena, kiek laiko jį turėjo, gal 2-3 d., vėliau telefonÄ atidavė L. V. J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porÄ kartų vežė L. V., J. R., R. B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasiraÅ¡yti. PirmÄ kartÄ važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neiÅ¡mokėjo, todėl važiavo antrÄ kartÄ .

L. V. ėjo į bankÄ kartu su R. B. Paimtus pinigus turbÅ«t R. B. iÅ¡grynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitÄ pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L. V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sÄ skaitÄ skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iÅ¡ savo sÄ skaitos. Pervedimai iÅ¡ R. B. sÄ skaitos į D. R. ir O. G. sÄ skaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo. Jos vaidmuo visose kelionėse bÅ«davo patarti, atvežti dokumentus ir vežioti.

Bendra suma, kuriÄ ji gavo, buvo apie 7 500 Eur. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. G.-M. parodė, kad AB „M“ dirbo ekspertinio vertinimo specialiste nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. Vertindavo paraiÅ¡kas, kurios nepraeidavo automatiÅ¡kai. Ä®monėje buvo nustatyti vidiniai reikalavimai dėl banko iÅ¡raÅ¡o formos, kokio formato jis turi bÅ«ti, kokie asmenys yra vertinami ekspertiniu bÅ«du. Banko iÅ¡raÅ¡as turėjo bÅ«ti patvirtintas banko darbuotojo antspaudu. Šį bÅ«dÄ visÄ laikÄ naudojo iki sukčiavimų atvejų, o tada atsirado kitas bÅ«das, kai banko iÅ¡raÅ¡Ä reikėdavo atsiųsti PDF formatu ir jį skanuodavo per tam tikrÄ sistemÄ , tokiu bÅ«du patikrindavo iÅ¡raÅ¡o tikrumÄ .

Tuo laikotarpiu naudojo „Nordigen“ programÄ , bet naudojo ir kitÄ metodÄ , kadangi pagal banko vidines taisykles galėjo su banko darbuotojo paraÅ¡u ir antspaudu suteikti iÅ¡raÅ¡Ä . Jeigu programa neveikdavo, imdavo banko antspaudu patvirtintÄ banko iÅ¡raÅ¡Ä , tiesiog pasižiÅ«rėdavo, ar yra antspaudas ir paraÅ¡as. Ji apskaičiuodavo kokiÄ sumÄ pagal pateiktus dokumentus galima suteikti. J. R. davė paskolÄ , bet vėliau paskambino iÅ¡ banko ir pasakė, kad Å¡i moteris pasiėmė daug paskolų, todėl nėra tikri, kad tai ne sukčiavimo atvejis.

Norint sužinoti, ar asmuo turi pasiėmęs paskolų, tikrindavo pagal banko iÅ¡raÅ¡Ä , žiÅ«rėdavo, ar banko iÅ¡raÅ¡e yra kažkokie faktai, kad asmuo buvo paėmęs paskolų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. G.-M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 168-169), liudytoja parodė, jog parodymai teisingi. Po sukčiavimų atvejų įmonėje liko tik „Nordigen“ programa, jei ji neveikdavo, nesuteikdavo paskolos.

Jeigu atvejis automatiÅ¡kai nepraeidavo per sistemÄ , tada atsirasdavo ekspertinis vertinimas. Å ios bylos atvejais vertinimo rezultatas buvo teigiamas, asmenims buvo suteikta paskola, kadangi buvo pateikta užsienio darbo sutartis, banko iÅ¡raÅ¡as, kuris buvo su darbuotojo paraÅ¡u ir banko antspaudu. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. A. parodė, kad AB „M“ dirba vyresniÄ ja klientų aptarnavimo specialiste. Klientai dėl kredito į įmonę gali kreiptis dviem bÅ«dais – internetu arba atvykti į atstovybę.

Jei kreipiasi internetu ir kyla nesklandumų, paskambina klientui ir kalbasi apie sutarties sÄ lygas, jei nepavyksta susitarti, kviečia atvykti į atstovybę. Dalį kreditingumo rizikos automatiÅ¡kai patikrina duomenų bazė, o kitÄ dalį peržiÅ«ri ji. Jeigu to nepakanka, tada vyksta papildomas vertinimas, kurį tuo metu atlikinėjo kolegė R. J. R. jai yra girdėta. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58), liudytoja parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesÄ .

Prisimena, kai 2019 m. „A“ darbuotojai kreipėsi į jÄ dėl J. R. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 58), K. A. parodė, jog parodymai teisingi, M. P. ir R. B. yra girdėti, buvo atvejis, kuomet buvo atliktas papildomas vertinimas su dokumentas. Atlikus vertinimÄ , skambino klientui, kadangi jis neteisingai atsakė į identifikavimo klausimus. Vėliau pasikvietė jį į atstovybę ir identifikavus sudarė su juo sutartį.

Tuo laikotarpiu visus ekspertinius vertinimus atlikdavo kolegė R. Ji gaudavo dokumentus, juos perduodavo R., kadangi tuo metu ekspertinius vertinimus atlikdavo tik ji ir iÅ¡ jos gaudavo atsakymÄ dėl dokumentų tinkamumo. Ä®monėje dabar yra sistema „Nordigen“, tuo metu ji irgi jau galėjo bÅ«ti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad AB „M“ dirbo prieÅ¡ 3 metus klientų aptarnavimo specialiste. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I.

M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 137), I. M. parodė, jog teisingi parodymai. Neprisimena ties kokiais aspektais, bet kilo įtarimų dėl M. P. identifikavimo, dėl to jį pasikvietė atvykti. Kiek pamena J. R. nebuvo pakviesta. Identifikuojant M. P. klausė el. pašto adreso, kam reikalinga vartojimo paskola, buvo ir kitų klausimų, kurių neprisimena. Ji pati ekspertinio vertinimo neatlikdavo, tuo užsiimdavo kiti darbuotojai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I.

M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 137), I. M. parodė, jog teisingi parodymai. Nežino, kodėl dokumentų sistema nenuskaitė dokumentų, galbÅ«t buvo pateikta bloga kopija ar atsiųstas nepilnas dokumentas. Pagal taisykles, jeigu sistema nenuskaito dokumentų, tuomet vertina asmenys, atsakingi už duomenų ir dokumentų tikrinimÄ . Ji visada perduodavo gautus dokumentus atsakingiems asmenims jų tikrumo įvertinimui, laukdavo, kol dokumentai bus įvertinti, tada susisiekdavo su klientu ir praneÅ¡davo teigiamÄ arba neigiamÄ informacijÄ .

Nagrinėjamoje situacijoje vienÄ kredito sutartį ruošė kolegė, o kitÄ , kai su kliente kalbėjo telefonu, paruošė pati. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. L. parodė, kad AB „M“ dirbo klientų aptarnavimo specialiste, suteikdavo asmenims informacijÄ , ekspertinių vertinimų neatlikinėjo. Darbe sulaukė skambučio, jos paklausė, ar buvo gauti dokumentai, atsakė, kad dokumentai gauti ir buvo perduoti ekspertui. Nežino, su kokiu konkrečiai asmeniu bendravo. Asmeniui, kuris skambino, reikėjo pateikti papildomus dokumentus įvertinimui, susijusius su darbu užsienyje.

Nežino, ar asmeniui buvo iÅ¡duotas kreditas. Apskritai asmeniui dirbančiam užsienyje reikėjo pateikti banko iÅ¡raÅ¡Ä , darbo sutartį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. B. parodė, kad AB „M“ dirbo klientų aptarnavimo specialiste, suteikdavo klientams informacijÄ . Dėl kredito suteikimo spręsdavo kiti specialistai. Užsienyje dirbantiems asmenims reikdavo pateikti darbo sutartį, iÅ¡raÅ¡us. Atsiųstus dokumentus perduodavo atsakingam asmeniui kliento rizikos įvertinimui. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I.

N. parodė, kad „E“ dirbo su pardavimais. Pamena, kad darė pardavimÄ , o po kurio laiko paaiÅ¡kėjo, kad tai buvo melagingas pardavimas. PaaiÅ¡kėjo, kad per parÄ laiko vieno žmogaus vardu buvo paimtos vos ne iÅ¡ visų bendrovių tam tikros piniginės sumos. Tuo metu darbo pobÅ«dis buvo toks, kad klientas internetu užpildo paraiÅ¡kÄ dėl paskolos gavimo, rizikos vertintojai atlieka vertinimÄ ir, jei trÅ«ksta dokumentų, tuomet pardavimų skyrius susisiekia su klientu, papraÅ¡o trÅ«kstamų dokumentų, klientas viskÄ siunčia elektroniniu paÅ¡tu, rizikos skyrius vėl viskÄ vertina ir, jei viskas gerai pardavimo skyrius atlieka pardavimÄ .

Sutartis buvo siunčiama per kurjerius, prieÅ¡ atiduodant sutartį klientui kurjeris patikrina asmenį nuskanuodamas kliento dokumentÄ . Klientas pasiraÅ¡inėjo ant dviejų egzempliorių, vienas likdavo klientui, o kitÄ egzempliorių kurjeris grÄ Å¾indavo. Konkrečiu atveju nepamena kokiu vardu ir pavarde asmuo kreipėsi dėl paskolos. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos I. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 163), I. N. parodė, jog teisingi parodymai.

Programos „Nordigen“ paskirtis yra patikrinti, ar dokumentas nėra suklastotas. Å iuo konkrečiu atveju programa „Nordigen“ nesuveikė ir pajamų vidurkį skaičiavo rankiniu bÅ«du. Tuo metu trÅ«ko žinių, galvojo, kad nesuveikė sistema, o iÅ¡ tiesų sistemos nesuveikimas reiÅ¡kė tai, kad su dokumentu buvo kažkas netvarkoje. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Ž. parodė, kad matė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo jos pavardė ir paraÅ¡as, tačiau to iÅ¡raÅ¡o ji nespausdino.

Mano, kad kažkokiu bÅ«du buvo įterpta jos pavardė, darbinis Å¡tampas, paraÅ¡as. Jai pasakė, kad su tuo patvirtintu sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u buvo paimta paskola. Pats iÅ¡raÅ¡as neatitiko rekvizitų, nes iÅ¡ banko sistemos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra visiÅ¡kai kitaip formuojamas. Ant iÅ¡raÅ¡o, kurį jai pateikė, matė, kad paraÅ¡as buvo padirbtas, ji ne toje vietoje visada pasiraÅ¡inėja. Be to, spaudas buvo ne to banko skyriaus, kuriame ji dirbo. Formuojant sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä sistema įkelia kliento vardÄ , pavardę, sÄ skaitos numerį, adresÄ , yra banko rekvizitai.

Jeigu išrašas yra ilgas, tai ant kiekvieno lapo spausdinami banko rekvizitai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 134-135), R. Ž. parodė, jog nepamena, bet teismas gali remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais. Banko sistema kartais yra keičiama, koreguojama, atnaujinama. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Š. parodė, kad pažįsta M. J., 2019 m. liepos mėn. pas jį dažnai būdavo, susirinkdavo daug įvairių draugų.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo G. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 62), G. Å . parodė, jog teisingi parodymai. Iki 2019 m. J. R. sutikdavo pas M. J. Buvo nurodęs J., kad ji kreiptųsi į bankÄ , to paprašė M. J., o J. lyg ir buvo M. mergina. Jis vežė J. į Migracijos departamentÄ , sumokėjo už J. naujÄ dokumentÄ , jam iÅ¡ to nebuvo jokios naudos, tiesiog J. negalėjo to pati padaryti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Å .

D. parodė, kad AB „F“ Lietuvoje dirbo vadovu. (duomenys neskelbtini) bankas buvo davęs jam įgaliojimÄ atstovauti juos Lietuvoje. Ä®monė teikė vartojimo paskolas. Asmuo kreipėsi į jų įmonę internetu dėl vartojimo paskolos. Vėliau kalbėjo su klientu telefonu, tikslino jo pajamas, įsipareigojimus ir buvo iÅ¡mokėta vartojimo paskola. Vėliau į jį kreipėsi „A“ banko darbuotojai ir informavo, kad yra vykdoma nusikalstama veika, galimai imamos vartojimo paskolos su mintimi jų negražinti.

Asmenys norintys gauti kreditÄ turėdavo pateikti paraiÅ¡kÄ , kurioje nurodo vardÄ , pavardę, telefono numerį, savo pajamas, įsipareigojimus. Klientas patvirtina savo tapatybę atlikdamas 1 euro cento pavedimÄ iÅ¡ savo sÄ skaitos. Pavedimo paskyroje automatiÅ¡kai sugeneruojamas Nd5 kodas, kuriame yra dokumento sutrumpintas Å¡ifras. Tada yra vertinama kliento paraiÅ¡ka, kreipiamasi į SodrÄ , kredito biurus, gyventojų registrÄ , kitus registrus. Å iuo atveju buvo pateikta NorvegiÅ¡ka darbo sutartis, banko iÅ¡raÅ¡as.

Tikrinant duomenis nesuveikė programa, todėl dokumentus įvertino rankiniu bÅ«du. Pagal tuos duomenis, kuriuos pateikė klientė galima buvo suteikti kreditÄ , dokumentus įvertino kaip tinkamus, bet vėliau atidžiau tikrinant pamatė, kad jie galimai suklastoti. Å iuo atveju sutartis buvo iÅ¡siųsta per kurjerį, kuris identifikavo klientÄ pagal asmens dokumentÄ ir tada klientas pasirašė sutartį. Vėliau sutartis buvo grÄ Å¾inta į bendrovę. Kreditas buvo suteiktas J. R. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L.

R. parodė, kad dirbo finansinių nusikaltimų tyrimų prevencijos skyriuje. Ä® jÄ kreipėsi banko darbuotoja, kuriai klientė pasirodė įtartina. PažiÅ«rėjus iÅ¡raÅ¡Ä , jai klientės operacijos pasirodė įtartinos. Pranešė apie tai pareigÅ«nams. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos L. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169), L. R. parodė, jog teisingi parodymai. Jeigu kyla įtarimų dėl kliento elgesio, reikia pildyti klientų duomenų anketÄ .

Å iuo atveju peržiÅ«rėjus klientės anketÄ , kuriÄ ji pildė banke, matė, kad ji yra nedirbanti, todėl prašė patikslinti anketÄ . Klientė sudėtingai bendravo lietuviÅ¡kai, todėl su ja bendravo rusų kalba. Pati asmeniÅ¡kai su klientais nebendrauja. Kadangi kilo įtarimų dėl klientės, uždėjo priminimÄ darbuotojui, kad prieÅ¡ darant operacijÄ jis susisiektų su ja. Prie Å¡itos klientės buvo uždėtas toks priminimas ir jai atvykus pasiimti grynų pinigų darbuotoja dėl priminimo paskambino jai.

Banko darbuotoja, kuri kreipėsi iš (duomenys neskelbtini) padalinio buvo V. B. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad 2019 m. dirbo ir dabar dirba „S“ (duomenys neskelbtini) padalinyje. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos J. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 140), J. S. parodė, jog teisingi parodymai. Asmeniškai R. B. nepažįsta, tik iš matymo, o asmens S. M. neprisimena. Su R. B. bendravo rusų kalba.

Jeigu asmenys turi kokių nors sutrikimų, jie ateina kartu su socialiniais darbuotojas, kurie ateina į bankÄ jiems padėti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad su A. S. jį supažindino miręs L. V. A. S. jam prisistatė V. vardu. A. S. jam pažadėjo, kad paėmus 15 000 Eur kreditÄ už jį kitas žmogus dirbs užsienyje, o jis kiekvienÄ mėnesį gaus pinigus, bet jokių pinigų negavo. Su A. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), ten „Š“ atidarė sÄ skaitÄ , bet vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jis turi „S“ sÄ skaitÄ .

Paskui turbÅ«t J. pervedė į jo sÄ skaitÄ apie 10 Eur ir „S“ jis paėmė generatorių, kuris kainavo apie 10 Eur. Tada PC „(duomenys neskelbtini)“ grynais paėmė 15 000 Eur, pinigus atidavė L. V. PorÄ kartų yra matęs J. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo. J. su juo yra du kartus važiavusi paimti kredito, bet nežino, ar paėmė. Pastoviai visur su juo važiuodavo jau miręs L. V. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M.

P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 89), M. P. parodė, jog teisingi parodymai. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam rodė moterų nuotraukas, atpažino V., kuri iÅ¡ tikrųjų buvo A. Dar jam davė paklausyti garso įrašų, iÅ¡ kurių atpažino L. V. balsÄ . V. L. V. davė 150 Eur, o Å¡is iÅ¡ jų jam davė 50 Eur už tai, kad važinėjo su minėtais asmenimis į bankÄ . Tuo metu pats niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ paÅ¡alpos, (duomenys neskelbtini) nėra buvęs ar dirbęs. Jam buvo parodyti kažkokie dokumentai, suraÅ¡yti anglų kalba, bet jis Å¡ios kalbos nemoka.

Banke tiesiog pasirašė už tai, kad paėmė 15 000 Eur. A. S. prieÅ¡ tai buvo davusi jam pasiraÅ¡yti dokumentus, kuriuos pasirašęs, nuėjo PC „(duomenys neskelbtini)“ į bankÄ . Banke nurodė, kad jam reikalinga paskola bÅ«stui remontuoti, taip jam liepė sakyti A. S. Vėliau sutartį grÄ Å¾ino A. S. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 112), M. P. parodė, jog parodymai yra teisingi, su A.

S. ir L. V. buvo tik (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“, daugiau į jokias kredito įstaigas nevažiavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 105-106), M. P. parodė, jog A. S. 150 Eur davė L. V., o Å¡is jam davė tik 50 Eur. Jis dar važiavo į „M“, ten paėmė kreditÄ . Tuo momentu jam viskas atrodė realiai, jam pažadėjo, kad kiekvienÄ mėnesį gaus pinigus į savo sÄ skaitÄ , kreditÄ grÄ Å¾ins A.

S. Jis neklausė A. S., kodėl ji savo vardu neėmė kredito. Pasitikėjo L. V., kadangi jį seniai pažinojo, jis patvirtino, kad kiekvienÄ mėnesį A. S. perves jam pinigus. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. parodė, kad mažai kÄ prisimena. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 14), M. J. parodė, jog teisingi parodymai. Daug klientų aptarnauja, neprisimena kokia kalba kalbėjo moteris.

Banko sutarties pasiraÅ¡ymui yra daugiau reikalavimų nei paprastoms siuntoms. Å iuo atveju ne tik tikrinamas dokumentas, tačiau pasiraÅ¡oma papildoma sutartis atiduodant siuntÄ . Skaneryje asmuo pasiraÅ¡o, jis patvirtina paraÅ¡Ä ir DPD sistemoje matoma, kad paskola iÅ¡duota, galbÅ«t tai matoma ir banke. Darbo dienos gale visos sudarytos sutartys yra nuneÅ¡amos į Klientų aptarnavimo skyrių, ten jau jis nedalyvauja. Jis netikrina asmenų girtumo, tiesiog iÅ¡duoda dokumentus. Neblaivių asmenų nėra matęs, jam nieks nesukėlė įtarimų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad A. S. jam nėra žinoma. Jis dirba „A“ banke (duomenys neskelbtini) skyriuje. Buvo atvykę keli asmenys atsidaryti banko sÄ skaitos, o vėliau buvo iÅ¡kviestas atvykti į policijÄ dėl sukčiavimo atvejo. Moteris buvo rudomis akimis ir rudais plaukais. Su atvykusia moterimi bendravo ir lietuviÅ¡kai, ir rusiÅ¡kai. Daugiau bendravo su vyru, moteris tik linksėjo. Jo vadovei asmenys atrodė įtartini, kadangi asmenys ilgai stovėjo salėje, tačiau nusprendė jiems atidaryti sÄ skaitÄ su mažais limitais elektroninėje bankininkystėje.

IÅ¡davė generatorių prisijungimui prie elektroninės bankininkystės. Apskritai iÅ¡ savo sistemos iÅ¡spausdintÄ iÅ¡raÅ¡Ä tvirtina, o bÅ«tent Å¡iuo atveju tų asmenų iÅ¡rašų nespausdino, nieko netvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojui A. P. parodžius banko iÅ¡raÅ¡us (1 t., b. l. 41-44) nurodė, kad ant iÅ¡rašų matyti jo paraÅ¡as ir spaudas, bet jis negalėjo tvirtinti tokių iÅ¡rašų, nes klientas buvo atsidaręs sÄ skaitas. Netvirtino spausdinto iÅ¡raÅ¡o, kadangi iÅ¡raÅ¡as neatitinka banko iÅ¡raÅ¡o.

Šiai dienai banke atspausdintame išraše kairiame kampe yra kliento informacija, dešiniame kampe yra banko rekvizitai, po to išrašas. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. parodė, kad A. S. jai nėra žinoma. 2019 m. dirbo „A“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, dabar ten nedirba. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 68), V. B. parodė, jog teisingi parodymai. Neprisimena kokia kalba kalbėjo su J.

R. Ji pati rusų kalbÄ moka. Daugiau bendravo su moterimi, o kur buvo vyras, neatsimena. Kiek pamena moteriÅ¡kei drebėjo rankos. Jei asmenys papraÅ¡o, iÅ¡mokant pinigus grynais, juos įdeda į vokÄ . Kaip buvo Å¡iuo atveju, neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. O. parodė, kad A. S. jai nėra žinoma. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 42), D. O. parodė, jog teisingi parodymai.

Kai gavo J. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , pasirodė, kad kažkas yra negerai. J. R. buvo pasimetusi, sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e buvo labai didelė pinigų suma. Ä®tarimÄ sukėlė tai, kad J. R. reikalavo naujo generatoriaus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad L. V. pasikvietė jÄ pas save į svečius ir ten supažindino su A. S. A. S. jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų. Vėliau jai pasiÅ«lė iÅ¡gerti vyno, degtinės, jÄ visur vežiojo, gal net kažko jai įbėrė ar įpylė, nes nežino, kÄ pasiraÅ¡inėjo, nematė, tuo metu turėjo problemų su alkoholio vartojimu, L.

V. tai žinojo. Kai susipažino su A. S., turėjo savo „S“ sÄ skaitÄ . Kai važiuodavo automobiliu, A. S. ir atrodo A. keitėsi prie vairo. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilyje buvo dar kažkokia moteris, A., ir L. V. A. S. padarė jai generatorių, iki to laiko neturėjo jo. A. S. iÅ¡ jos paėmė telefonÄ ir generatorių, savo telefonÄ ir dokumentus A. S. perdavė per L. V. (duomenys neskelbtini) su L. V. ėjo į bankus ir kredito įstaigas. L. V. jai sakė, kad reikės pasiraÅ¡yti, bet nežino už kÄ .

Su L. V. banke grynino pinigus. Kai paėmė pinigus banke, automobilyje juos L. V. perdavė A. S. Savo sÄ skaitoje turėjo pinigų, tai buvo alga ir vaiko pinigai. Nežino, kaip sÄ skaitoje atsirado tie pinigai, kurie buvo iÅ¡gryninti. Kažkiek grynų pinigų L. V. ir A. S. jai yra davę. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (5 t., b. l. 139-142), J. R. parodė, jog parodymai teisingi. Tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, pragyveno iÅ¡ socialinės iÅ¡mokos.

Su L. V. nebuvo ilgai pažįstami, bet pasitikėjo juo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo parodytos nuotraukos atpažinimui, iÅ¡ pateiktų nuotraukų atpažino A. S., A. ir merginÄ , kurios nepažįsta. „A“ banke buvo du kartus su L. V. ir vienÄ kartÄ su G. Å . R. B. yra jai sakęs, kad L. V. pas jį buvo atvažiavęs su dviem moterimis, jį girdė, vežiojo, tačiau tai vyko po to, kai jÄ vežiojo. Ji pati su R. B. ir A. S. niekur nevyko. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D.

R. parodė, kad gal prieÅ¡ 2 metus vasarÄ dirbo pas A. S. bare. Nežino, kodėl, bet A. S. pervesdavo į jos „S“ sÄ skaitÄ pinigus ir tada praÅ¡ydavo juos nuimti. Jokio atlygio už tai negavo. Neklausė A. S., dėl kokių priežasčių reikėdavo pervesti pinigus. A. S. sakė, kad neturi savo sÄ skaitos. R. B., J. R., M. P. jai nėra žinomi. Neatsimena asmenų, kuriems grynino pinigus ar darė pavedimus. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), kartais su A. S. jos reikalais važiuodavo į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) važiuodavo pas kažkokius žmones, A.

S. su jais šnekėdavo rusiškai. Su vienu žmogumi važiavo iki PC „(duomenys neskelbtini)“ banko, automobilyje be A. S. dar buvo 2-3 žmonės, kurių nepažįsta. Žino, kad A. K. dirbo pas A. S., O. G. pažįsta nuo mokyklos. R. B. nelabai kalbėjo lietuviškai, jį mokė pasirašyti, jis nelabai savarankiškas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 129-130), D. R. parodė, jog teisingi parodymai.

Suprato, kad galimai atliekama nusikalstama veika, nes pati yra ėmusi paskolÄ ir žino, kad reikalingi dokumentai. Važiuojant kelyje Å¡nekėdavosi apie paskolas, siÅ«lė ir jai paimti paskolÄ . Kai suprato, kad galimai atliekama nusikalstama veika, daugiau niekur kartu nevažiavo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. parodė, kad prieÅ¡ 4 metus dirbo barmenu bare pas A. S. Su A. S. daug kur važinėjo, ji praÅ¡ydavo nuvežti į (duomenys neskelbtini). Už tai, kad nuveždavo jam sumokėdavo.

Dar važiuodavo vienas vaikinas, kuris jau yra miręs ir mergina. Jie visi Å¡nekėdavosi, iÅ¡lipdavo iÅ¡ automobilio ir tardavosi, jis neklausydavo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 181-184), A. K. parodė, jog teisingi parodymai. Vokas, kurį paėmė iÅ¡ banko buvo labai plonas. Neklausė kas per vokas, jį atidavė A. S. VienÄ kartÄ važiuojant į bankÄ matė, kad buvo perduodami pinigai.

Kelis kartus vežė J. R. su L. V. į „S“ ar „A“ bankÄ . Tuo metu, kai juos vežė, jie buvo iÅ¡gėrę. J. R. lietuviÅ¡kai neÅ¡nekėjo. Neturi priežasčių apkalbėti A. S. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti L. V., apklausto kaip specialusis liudytojas, (mirusio 2019 m. lapkričio 5 d.) ir liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 70-71, 73-74, 5 t., b. l. 3). IÅ¡ J. R. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 10 000 Eur suma buvo iÅ¡gryninta 2019 m. liepos 19 d. 14.40 val.

IÅ¡ R. B. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 15 000 Eur suma buvo iÅ¡gryninta 2019 m. liepos 10 d. 9.19 val. IÅ¡ M. P. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 15 000 Eur suma buvo iÅ¡gryninta 2019 m. birželio 14 d. 11.33 val. J. R., R. B., M. P. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų apžiÅ«ros protokolais nustatyta, kad į M. P. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. 3 Eur pervedė D. R., 2019 m. birželio 14 d. 10.48 val. į M. P. sÄ skaitÄ pervesta 15 000 Eur iÅ¡ bendrovės M, tÄ pačiÄ dienÄ Å¡i suma iÅ¡gryninta (duomenys neskelbtini).

Ä® R. B. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 4 d. atliktas 1 Eur pavedimas iÅ¡ D. R. sÄ skaitos, 2019 m. liepos 9 d. pervesta 15 000 Eur iÅ¡ bendrovės M, iÅ¡ R. B. sÄ skaitos 2019 m. liepos 9 d. atliktas 200 Eur pavedimas D. R., 500 Eur pavedimas O. G., 2019 m. liepos 10 d. Centro (duomenys neskelbtini) iÅ¡gryninta 14 150 Eur. Ä® J. R. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. pervesta 15 Eur iÅ¡ A. A. sÄ skaitos, 2019 m. liepos 19 d. pervesta 10 000 Eur iÅ¡ bendrovės F ir 15 000 Eur iÅ¡ bendrovės M. 201 m. liepos 19 d. iÅ¡gryninta 10 0000 Eur. 2019 m. liepos 31 d. atliktas 15 000 Eur grÄ Å¾inimas bendrovei M. 2020 m. balandžio 30 d. apžiÅ«ros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo J.

R. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 140-145). 2020 m. liepos 30 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „T“ dėl vartojimo kredito gavimo J. R. vardu, turinys. Iš pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 163-165). 2020 m. birželio 12 d. apžiūros protokolu užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo R.

B. vardu, turinys. IÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 148-153). 2020 m. gegužės 7 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas garso įrašų, pateiktų AB „M“ (dabartinis pavadinimas „AS I“) dėl vartojimo kredito gavimo M. P. vardu, turinys. IÅ¡ pokalbių turinio matyti, kad asmenys bendrauja lietuvių kalba (3 t., b. l. 154-158). 2019 m. rugpjūčio 29 d. AB A bankas pateikė laikmenÄ su J. R. apsilankymų 2019 m. liepos 19 d., 2019 m. liepos 22 d.

AB A banko (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. liepos 31 d. apsilankymų (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vidaus kamerų užfiksuotais vaizdo įrašais (2 t., b. l. 26-27), kurių apžiūra užfiksuota 2019 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuotos šių apsilankymų aplinkybės, išsamus aprašymas nurodytas protokole (2 t., b. l. 28-36). Iš 2020 m. lapkričio 12 d. gautos informacijos iš korporacijos „B“ Ltd.

IÅ¡analizavus pateiktÄ informacijÄ nustatyta, kad pateiktame atsakyme nurodyta, kad elektroninis paÅ¡tas (duomenys neskelbtini) sukurtas 2019 m. birželio 10 d. 19:52:18, paskutinį kartÄ jungtasi prie nurodyto el. paÅ¡to 2019 m. liepos 31 d. 10:01:41, daugiau jokios papildomos informacijos atsakyme nepateikta (3 t., b. l. 30-33, 54-57). IÅ¡ A banko informacijos matyti, kad J. R. 2019 m. liepos 22 d. AB A banko (duomenys neskelbtini) skyriuje ((duomenys neskelbtini), lankėsi 2 kartus – nuo 13.08 val. ir nuo 14.38 val. (4 t., b. l. 35). 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu SR-EP-20-395 AB „S“ informavo, kad 2019 m. liepos 5 d. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. yra netikras ir pagamintas panaudojant dar iki 2018 m. spalio 31 d. banke naudoto spaudo pavyzdį (4 t., b. l. 66).

Lietuvos Respublikos piliečio pasas J. R. buvo išduotas 2019 m. liepos 29 d. (6 t., b. l. 68-69), asmens tapatybės kortelė negalioja nuo 2019 m. liepos 25 d. kaip pamesta, pavogta ar dingusi (proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 72). L. V. mirė 2019 m. lapkričio 5 d. (proceso dalyvių asmens duomenų tomas, b. l. 58). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu, veikiant kartu su L.

V. (M. P. vardu paimtas kreditas) Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. M. P. vardu buvo paimtas vartojimo kreditas AB „M“ (dabartinis „AS I“) 15 000 Eur sumai. IÅ¡ M. P. banko sÄ skaitos AB „S“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 15 000 Eur suma buvo iÅ¡gryninta 2019 m. birželio 14 d. 11.33 val. (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre (4 t., b. l. 18), t. y. iÅ¡ esmės iÅ¡kart po vartojimo kredito suteikimo, kuris į minėtÄ sÄ skaitÄ buvo pervestas tÄ pačiÄ dienÄ 10.48 val.

Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes Å¡iai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras M. P. sÄ skaitos AB „S“ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyti suklastoti duomenys, kad į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „L“ LTD, bei netikra M. P. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „L“ LTD, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad M.

P. 2013 m. vasario 2 d. yra sudaręs darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsikūrusia bendrove „L“ LTD. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. nuosekliai parodė, kad šioje bendrovėje nedirbo, iš jos darbo užmokesčio negavo (2 t., b. l. 112-113, 6 t., b. l. 192-195). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio liudytojo parodymais, tokių priežasčių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad M.

P. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. dirbo UAB „J“, (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 45). Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu M. P. atpažino A. S., kuri jam prisistatinėjo V. vardu (2 t., b. l. 92-94). Tai, kad pateikti kredito įstaigai duomenys buvo melagingi, patvirtina ir AB „M“ esamų ir buvusių darbuotojų R. G.-M.s, K. A., I. M., V. L., R. B. parodymai. Å ių liudytojų parodymais nustatyta, kad dėl kredito įstaigoje buvusios tikrinimo programos veikimo spragų pateikti netikri duomenys, o bÅ«tent banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai, kurie buvo suklastoti, nebuvo programos įvertinti kaip taisyti ar koreguoti, dėl ko vartojimo kreditas M.

P. buvo suteiktas. J. R., R. B., M. P. sÄ skaitų iÅ¡rašų apžiÅ«ra užfiksuota 2020 m. liepos 31 d. apžiÅ«ros protokole (4 t., b. l. 68-70) ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. apžiÅ«ros protokole (4 t., b. l. 72-73). ApžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad į M. P. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 16 d. 3 Eur pervedė D. R. Teismas nustatė, kad D. R. dirbo pas A. S., jos važinėjo kartu į (duomenys neskelbtini). D. R., be kita ko, parodė, jog nežino, kodėl, bet A. S. pervesdavo į jos „S“ sÄ skaitÄ pinigus ir tada praÅ¡ydavo juos nuimti.

Taigi, D. R. pervesdama 3 Eur į M. P. sÄ skaitÄ veikė A. S. iniciatyva. A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji vežė L. V. ir M. P. į (duomenys neskelbtini), į PC „(duomenys neskelbtini)“, į bankÄ , ten M. P. paėmė kodų generatorių. Visi dokumentai buvo įdėti automobilyje į daiktų dėtuvę. Po to parvežė juos atgal į kaimÄ . Po kiek laiko jai paskambino L. V. ir paprašė į jos el. paÅ¡tÄ atsiųstus dokumentus atspausdinti ir atvežti grįžtant pas juos.

Atsiųstus dokumentus nuvežė į prekybos centrÄ , atspausdino ir atvežė jiems. Dokumentai, kuriuos spausdino, buvo darbo sutartys, tai jai sakė L. V. Po kelių dienų važiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“, kur L. V. su M. P. nuėjo į bankÄ ir nuėmė 10 000 Eur. Stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo kažkoks vyras, kuriam L. V. padavė 5000 Eur, minėjo, kad tam žmogui reikia duoti pinigų, nes jis viskÄ sutvarko. Ji gavo 2500 Eur už tai, kad vežiojo, spausdino dokumentus.

Vėliau L. V. su M. P. vežė į kredito bendrovę, jie pasirašė dokumentus, M. P. buvo pervesti pinigai į sÄ skaitÄ , kuriuos banke iÅ¡grynino. Po kelių dienų paskambino L. V. ir pasakė, kad reikia nuvežti M. P. į kitÄ kredito bendrovę. Vėl nuvežė L. V. su M. P. į kitÄ kredito bendrovę, bet šį kartÄ kreditas nebuvo suteiktas. Nuo to laiko M. P. daugiau nematė. Ji niekada neprašė M. P. paimti paskolÄ , o M. P. žinojo, kad ima paskolÄ , nes apie jÄ buvo kalbama. Su M.

P. kalbėjo apie kreditus, jis prašė jos gauti kreditÄ ir ji per skelbimus „(duomenys neskelbtini)“ jam davė telefonų numerius, kur galima paimti. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamosios A. S. parodymus, kad L. V. jai el. paÅ¡tu siuntė kokius nors dokumentus, kad M. P. prašė jos gauti kreditÄ , kad stovint prie PC „(duomenys neskelbtini)“ atvyko kažkoks vyras, kuriam L. V. padavė 5000 Eur. Visų pirma, pastebėtina, kad tokių parodymų nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas.

Antra, pažymėtina, kad tokių aplinkybių A. S. nenurodė nei vienos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tokie jos parodymai duoti tik baigiant nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir yra selektyviai priderinti prie byloje nustatytų aplinkybių, siekiant sumenkinti savo veiksmus ir minimizuoti savo vaidmenį nusikalstamų veikų daryme. Čia svarbu pažymėti, kad A. S. pristatinėjo „V.“ vardu, kas savo ruožtu sustiprina teismo vidinį įsitikinimÄ apie tai, kad A. S. suprato, jog atlieka nusikalstamÄ veikÄ , ir siekė nuslėpti savo tapatybę bei iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu mirusio L.

V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad apie galimybę užsidirbti pasakė savo pusbroliui M. P., Å¡is sutiko. Su juo kartu į (duomenys neskelbtini) vyko 2-3 kartus. Atsimena, kad jis kartu su M. vyko pasiraÅ¡yti dokumentų dėl kredito gavimo į „M“. A. buvo pasakiusi, kad viskas yra sutvarkyta ir kad reikia tik į tÄ Ä¯monę nueiti ir pasiraÅ¡yti dokumentus, taip pat pasakė, pas kÄ konkrečiai kreiptis dėl dokumentų pasiraÅ¡ymo. Å iuos dokumentus M. tvarkė A., kokie tai buvo dokumentai, nurodyti negali, nes nežino.

Atsimena, kad jie su M. ėjo į Å¡iÄ Ä¯monę. A. nuvežė juos prie Å¡ios įmonės, parodė, kur eiti. Kai jie abu nuėjo, tai pakvietė įmonės darbuotojÄ , kuriÄ pasakė pakviesti A. Å i darbuotoja atėjo, padavė pasiraÅ¡yti dokumentus M., jis pasirašė dokumentuose. Po ko jam darbuotoja pasakė, kad už pusvalandžio bus pinigai, tada jie išėjo. Jie nuėjo prie A., kurį jų laukė automobilyje. A. nuvežė juos prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, ten sėdėjo ir laukė.

M. gavo SMS praneÅ¡imÄ , kad pinigai jam yra pervesti į sÄ skaitÄ . Tada jiems buvo pasakyta eiti į bankÄ ir iÅ¡gryninti pinigus. Jie nuėjo į „S“, ten M. pateikė savo asmens dokumentÄ , po ko jam buvo iÅ¡gryninti pinigai. Banko darbuotoja pateikė 15 000 Eur. Su pinigais jie grįžo prie automobilio, kuriame jų laukė A. Pinigus M. atidavė A. Atsimena, kad A. davė pinigų, tik kiek, tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Å iuos pinigus jie pasidalino su M. (2 t., b. l. 70-71, 73-74). Ä®vertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas nustatė, kad A.

S. melagingai žadėjo M. P. grÄ Å¾inti jo vardu paimtÄ kreditÄ , ji disponavo M. P. prisijungimo prie AB „S“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės kodų generatoriumi, kurio pagalba suformavo paraiÅ¡kÄ kreditui M. P. vardu bei teikė kredito įstaigai tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, kad bÅ«tent A. S. turėjo ir pasinaudojo M. P. priklausančiais banko mokėjimo instrumentais, M. P. tik iÅ¡grynino apgaule gautÄ vartojimo kreditÄ ir atidavė pinigus A.

S. Teismas atmeta kaltinamosios A. S. versijÄ , kad ji tik atspausdino jai el. paÅ¡tu siųstus dokumentus ir perdavė juos L. V. Tokie kaltinamosios parodymai neatitinka byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos, be to, teigtina, kad kaltinamosios siekis apkalbėti mirusį L. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu mirė ir teisme nebuvo apklaustas bei nuo tokių teiginių apsiginti negali, yra jos pasirinkta gynybinė versija. Teismas atmeta gynybos argumentus, kad nusikalstamos veikos organizatoriai neva buvo kiti nenustatyti asmenys, galimai veikę iÅ¡ pataisos įstaigų.

Nors iÅ¡ byloje surinktų įrodymų visumos negalima kategoriÅ¡kai atmesti tokios versijos, pažymėtina, kad bÅ«tent kaltinamoji A. S. disponavo banko mokėjimo instrumentais, teikė kredito įstaigai tikrovės neatitinkančius dokumentus, be to, vežė tiek M. P., tiek L. V. tiek į kredito įstaigas, tiek iÅ¡gryninti pinigų, kurie jai ir buvo atiduoti. Teismo vertinimu, kaltinamosios A. S. aktyvių veiksmų visuma liudija apie gerai suplanuotÄ ir iÅ¡pildytÄ nusikalstamÄ sumanymÄ . Tai, kad A. S. minimizuoja savo veiksmų reikÅ¡mę, savo vaidmenį, kaltę dėl nusikalstamų veikų labiau perkeldama ant minėtų nenustatytų asmenų ar ikiteisminio tyrimo metu mirusio L.

V., šiuo atveju niekaip nelengvina kaltinamosios atsakomybės ir jokiu būdu jos nešalina. Tokia kaltinamosios pozicija yra vertintina kaip jos pasirinkta gynybinė versija, nes jokie kiti galimi bendrininkai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti nebuvo. Papildomai pabrėžtina, kad gynybos argumentai, jog A. S. dokumentų neklastojo, taip pat atmestini. Visų pirma, pastebėtina, kad A. S. nėra kaltinama suklastojusi kokius nors dokumentus. Antra, pati A. S. pripažino, kad naudojo minėtus dokumentus, jos teigimu, atspausdino ir perdavė L.

V. Teismas nustatė, kad A. S. betarpiÅ¡kai bendravo su L. V., M. P., taip pat ir su kredito įstaigų darbuotojais, be to, neginčytina, kad jai buvo perduoti iÅ¡gryninti pinigai, sukčiavimo bÅ«du gauti pagal aukščiau minėtÄ vartojimo kreditų sutartį. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tuo, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdama tiesiogine tyčia. Tokia iÅ¡vadÄ sustiprina ir ankstesni A. S. teistumai, ir kitos nagrinėjamos baudžiamosios bylos jos atžvilgiu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir baudžiamosios bylos duomenys, charakterizuojantys kaltinamÄ jÄ ).

Apgaule iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo įgyta 15 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumÄ . Taigi, A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su susijusios su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu, veikiant kartu su L. V. (R. B. vardu paimtas kreditas) Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad R.

B. vardu buvo paimtas kreditas AB „M“ (dabartinis „AS I“) 15 000 Eur sumai. Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes Å¡iai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras R. B. AB „S“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodytÄ banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ nenurodyto darbdavio bei netikra R.

B. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) įsikÅ«rusia bendrove „D“. Teismas nustatė, kad R. B. yra nepakaltinamas, nurodytoje bendrovėje „D“ niekada nedirba ir darbo užmokesčio negavo. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡to SR-EP-20-395 matyti, kad AB „S“ informavo, kad 2019 m. liepos 5 d. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. yra netikras ir pagamintas panaudojant dar iki 2018 m. spalio 31 d. banke naudoto spaudo pavyzdį (4 t., b. l. 66).

Å ias aplinkybes patvirtina ir liudytojos R. Ž. parodymai. R. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo jos pavardė ir paraÅ¡as, tačiau to iÅ¡raÅ¡o ji nespausdino. Mano, kad kažkokiu bÅ«du buvo įterpta jos pavardė, darbinis Å¡tampas, paraÅ¡as. Pats iÅ¡raÅ¡as neatitiko rekvizitų, nes iÅ¡ banko sistemos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as yra visiÅ¡kai kitaip formuojamas. Ant iÅ¡raÅ¡o, kurį jai pateikė, matė, kad paraÅ¡as buvo padirbtas, ji ne toje vietoje visada pasiraÅ¡inėja.

Be to, spaudas buvo ne to banko skyriaus, kuriame ji dirbo. Formuojant sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä sistema įkelia kliento vardÄ , pavardę, sÄ skaitos numerį, adresÄ , yra banko rekvizitai. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos R. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 134-135), R. Ž. parodė, jog teismas gali remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Be to, iÅ¡ AB „S“ pateiktos informacijos matyti, kad R. B. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atidarė 2019 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). IÅ¡ R.

B. banko sÄ skaitos AB „S“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2019 m. liepos 9 d. 16.17 val. į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta 15 000 Eur pagal sutartį su AB „M“; iÅ¡ Å¡ios sumos 200 Eur buvo pervesti D. R., 500 Eur buvo pervesti O. G., mokėjimo paskirtyje nurodant atitinkamai „skolos grÄ Å¾inimas“ ir „sÄ skaitos papildymas“. 14 150 Eur buvo iÅ¡gryninta 2019 m. liepos 10 d. (4 t., b. l. 18). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. B. parodė, kad nepažįstamiems asmenims atidavė savo asmens dokumentus, t. y. pasÄ , invalidumo pažymėjimÄ .

Atsimena, kad važiavo į bankÄ , negali pasakyti, ar pasiraÅ¡inėjo kokius nors dokumentus. Jis asmeniÅ¡kai kredito neėmė, nes yra neįgalus ir nieko nesupranta. Atsimena, kad pinigai buvo paimti, už pinigų paėmimÄ jis pasirašė (5 t., b. l. 3). Tokiais R. B. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, juolab, jog teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nustatyta, kad R. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir Å¡iuo metu negali suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti (5 t., b. l. 53-56).? Liudytoja D.

R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nežino, kodėl A. S. pervesdavo į jos „S“ sÄ skaitÄ pinigus ir tada praÅ¡ydavo juos nuimti, jokio atlygio už tai negavo. R. B. nelabai kalbėjo lietuviÅ¡kai, jį mokė pasiraÅ¡yti, jis nelabai savarankiÅ¡kas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį liudytojos D. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 129-130), D. R. parodė, jog teisingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D.

R. parodė, kad 2019 m. liepos 9 d. iÅ¡ R. B. sÄ skaitos gavo 200 Eur nakvynei vieÅ¡butyje (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 129-130). Liudytojas O. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis R. B. nepažįsta, pažįsta A. S., su ja susipažino per savo draugÄ D. K., Å¡is dirbo pas jÄ alaus bare vadybininku. 2019 m. liepos 9 d. į jo banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 500 Eur, nes to jo paprašė A. S., nurodydama, kad ji yra virÅ¡ijusi limitÄ ir negali nuo savo sÄ skaitos nusiimti pinigų.

Nežino ir nesigilino, dėl ko ir kas pervedė minėtus pinigus, tiesiog A. S. paprašė tokios paslaugos, kad į jo sÄ skaitÄ butų pervesti pinigai, kuriuos jis iÅ¡grynino ir jai padavė (4 t., b. l. 97-100). Taigi, akivaizdu, kad A. S. turi ryšį tiek su O. G., tiek su D. R., Å¡ie asmenys veikė jos praÅ¡omi ir nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porÄ kartų vežė L. V., J. R., R.

B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasiraÅ¡yti. PirmÄ kartÄ važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neiÅ¡mokėjo, todėl važiavo antrÄ kartÄ . L. V. ėjo į bankÄ kartu su R. B. Paimtus pinigus turbÅ«t R. B. iÅ¡grynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitÄ pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L. V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sÄ skaitÄ skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iÅ¡ savo sÄ skaitos.

Pervedimai iÅ¡ R. B. sÄ skaitos į D. R. ir O. G. sÄ skaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo. Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamosios teiginius, kad neaiÅ¡ku, kas pervedinėjo pinigus iÅ¡ R. B. banko sÄ skaitos į su jÄ susijusių asmenų – D. R. ir O. G. – banko sÄ skaitas. D. R., O. G. parodymais neginčytinai nustatyta, kad pinigai buvo pervedami A. S. praÅ¡ymu ir iniciatyva, o iÅ¡gryninus atiduoti jai. Jokie kiti asmenys, susiję su Å¡iais pinigų pervedimais, nebuvo nustatyti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad su A. S. ja supažindino L. V., jai pasiÅ«lė užsidirbti pinigų. A. S. iÅ¡ jos paėmė telefonÄ ir generatorių. Neatsimena, kur lankėsi (duomenys neskelbtini), su L. V. ėjo į bankus ir kredito įstaigas. Atsimena, kad grynino banke pinigus. A. S. taip pat paėmė jos pasÄ . (duomenys neskelbtini) jai neteko dirbti, tuo metu nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje. R. B. atėjo pas jÄ ir pasakė, kad atėjo kažkokia moteris. Jį vežiojo, maitino, davė alaus iÅ¡gerti.

Kai atsitokėjo, suvokė, kad jie pasielgė taip ne su vienu žmogumi. Su R. B. ir A. ji niekur nevyko ir neatidarinėjo su jais banko sÄ skaitų. Tokie jos parodymai buvo esminėse detalėse nuoseklÅ«s ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (5 t., b. l. 139-142). Kaip matyti iÅ¡ mirusio L. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad J. pusbrolis R. B. kartu su J. važiavo į (duomenys neskelbtini), kad atidarytų jo vardu sÄ skaitÄ . TÄ dienÄ jis kartu su jais nevyko. Žino, kad su R.

į bankÄ atidaryti sÄ skaitos ėjo J. Tačiau vienÄ dienÄ , tik tiksliai kada nurodyti negali, jis kartu su R. važiavo į (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad atvyko į SÄ , bet kur tiksliai nurodyti negali, ten jis turėjo nuimti pinigus. Jis į bankÄ nuėjo vienas. Jo ilgai nebuvo. Kadangi jis žino, kad jis yra psichiÅ¡kai atsilikęs, tai jam buvo neramu. Jam A. pasakė nueiti pas R. Jis nuėjo į bankÄ . Ten pamatė, kad R. stovi prie langelio ir jam kažkÄ aiÅ¡kina banko darbuotojas. Jis priėjo prie jo.

Paklausė, kas atsitiko. R. pasakė, kad jam nenori iÅ¡duoti grynųjų pinigų, ir siÅ«lo, kad tuos pinigus kurie yra pas jį sÄ skaitoje, grynintų ne iÅ¡ karto, o bankas jam duos kortelę ir tokiu bÅ«du galės iÅ¡gryninti. Jis jam tada irgi sakė, kad geriau paimtų tÄ kortelę, bet R. užsispyrė, ir sakė ne nori paimti visus 15 000 Eur, nes jam pažadėjo nupirkti garso kolonėlę. Jam nepavyko įtikinti R. B., pinigai buvo iÅ¡gryninti. Tada visus pinigus paėmė R. ir juos atidavė A. (2 t., b. l. 69-72, 73-76).

Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamosios A. S. versijÄ , kad iniciatyvÄ R. B. vardu paimti kreditÄ rodė J. R., kuri, be to, mokė R. B. pasiraÅ¡yti. Teismas nustatė, kad iÅ¡ esmės visus vartojimo kredito gavimui reikalingus veiksmus organizavo ir inicijavo bÅ«tent A. S., kuri disponavo R. B. asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, prisijungimo prie jo AB „S“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos 2019 m. liepos 4 d., internetinės bankininkystės kodų generatoriumi, t. y. iÅ¡ esmės visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais vartojimo kredito paraiÅ¡kai užpildyti bei disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sÄ skaitoje.

Be to, tai, kad A. S. buvo tiek sudarant vartojimo kredito sutartį, tiek išgryninant pinigines lėšas, patvirtina bokšto celių duomenys. Nustatyta, kad tel. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (A. S.) (duomenys neskelbtini), rajone lankėsi 2019 m. liepos 3-4 dienomis, taip pat 2019 m. liepos 8-9 dienomis, t. y. laiku, kai buvo paimtas kreditas R. B. vardu ir pinigai išgryninti, tai pat pažymėtina, kad vyko intensyvus nebūdingas judėjimas (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 94). Teismas atmeta gynybos argumentus, jog nėra pagrindo remtis bokšto celių duomenimis, įrodinėjant A.

S. kaltę. Pastebėtina, kad Å¡ie duomenys patvirtina, jog A. S. buvo tose vietose, kur buvo gryninami pinigai, iÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji ir pati to neginčijo. Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir L. V., J. R., M. P. parodymai. Taigi, vien tai, jog bokÅ¡to celių duomenys, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, Å¡iuo atveju nesudaro abejoti į bylÄ pateiktų duomenų teisingumu ar reikÅ¡me. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad pats R. B., kaip nustatyta byloje, negalėjo suprasti atliekamų veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, juos iÅ¡ esmės pasinaudota įgyvendinant nusikalstamÄ sumanymÄ sukčiavimo bÅ«du įgyjant vartojimo kreditÄ ir Å¡iÄ pinigų sumÄ iÅ¡gryninant.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tai, kad kaltinamoji A. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdama tiesiogine tyčia. Apgaule iÅ¡ AB „M“ buvo įgyta 15 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė virÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumÄ , todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės sukčiavimas. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su sukčiavimu AB „T“ atžvilgiu Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad J.

R. vardu iÅ¡ AB „T“ buvo gautas vartojimo kreditas 10 000 Eur sumai. Teismas nustatė, kad AB „T“ atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes Å¡iai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras J. R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „G“ AS bei netikra J.

R. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ AS, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J. R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove. Teismas nustatė, kad J. R. niekada minėtoje bendrovė nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ nepasirašė, parašas sutartyje ne jos. Nurodytoje bendrovėje niekad nedirbo ir (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo (5 t., b. l. 143-144, 6 t., b. l. 22-24).

Be to, šiuos duomenis patvirtina kiti rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Kaip antai, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas, kuriame nurodyta, kad įmonė G AS (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) įmonė nebeegzistuoja. Nėra duomenų, kad J. R. dirbtų (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 116). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios liudytojos parodymais.

Be to, parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu J. R. atpažino tiek A. S., tiek A. K., kuris vairavo automobilį vežiojant jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 106-111). Čia svarbu tai, kad A. K. nevažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nevežiojo J. R. savo iniciatyva, jis parodė, kad jam už tai mokėjo A. S., kuri to ir neneigė. Tai, kad J. R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d. yra netikras, taip pat patvirtino liudytojas A.

P., kuris parodė, jog dirba „A“ banke (duomenys neskelbtini) skyriuje. Apskritai iÅ¡ savo sistemos iÅ¡spausdintÄ iÅ¡raÅ¡Ä tvirtina, o bÅ«tent Å¡iuo atveju tų asmenų iÅ¡rašų nespausdino, nieko netvirtino. Teisiamajame posėdyje liudytojui A. P. parodžius banko iÅ¡raÅ¡us (1 t., b. l. 41-44) nurodė, kad ant iÅ¡rašų matyti jo paraÅ¡as ir spaudas, bet jis negalėjo tvirtinti tokių iÅ¡rašų, nes klientas buvo atsidaręs sÄ skaitas. Netvirtino spausdinto iÅ¡raÅ¡o, kadangi iÅ¡raÅ¡as neatitinka banko iÅ¡raÅ¡o.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. S. parodė, kad J. R. kalbėdavosi su R. B. dėl kredito. Ji porÄ kartų vežė L. V., J. R., R. B. ir važiuojant automobilyje J. R. mokė R. B. pasiraÅ¡yti. PirmÄ kartÄ važiuojant R. B. nepaėmė pinigų, nes bankas neiÅ¡mokėjo, todėl važiavo antrÄ kartÄ . L. V. ėjo į bankÄ kartu su R. B. Paimtus pinigus turbÅ«t R. B. iÅ¡grynino ir padėjo į daiktų dėtuvę. Ji gavo savo dalį, o kitÄ pasiėmė L. V. Žino, kad pas J. R. buvo įsiskolinimas ir L.

V. jos paprašė pervesti pinigus į J. R. sÄ skaitÄ skolai padengti, o ji paprašė D. pervesti pinigus iÅ¡ savo sÄ skaitos. Pervedimai iÅ¡ R. B. sÄ skaitos į D. R. ir O. G. sÄ skaitas buvo jos gautų pinigų dalis, nežino, kas tuos pinigus pervedinėjo. Sugretinus Å¡ias aplinkybes ir susiejus jas į vieningÄ visumÄ , konstatuotina, kad pagrindinė nusikalstamų veikų iniciatorė ir vykdytoja buvo bÅ«tent kaltinamoji A. S. Teismas nustatė, kad tai bÅ«tent ji disponavo J. R. dokumentu – Lietuvos Respublikos piliečio pasu, mobiliojo ryÅ¡io telefonu bei banko generatoriumi, t. y. bÅ«tent tais duomenimis ir daiktais, kurie reikalingi banko operacijoms atlikti, kredito paraiÅ¡kai užpildyti ir pan.

Nors gynyba teigė, kad J. R. ar L. V. suprato, jog imami kreditai, jų vaidmuo sumenkintas, pastebėtina, kad su šiais argumentais sutikti negalima. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo apklausta ir kaip įtariamoji, tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįsti jos kaltę, jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji vėlesnėse apklausose apklausta kaip liudytoja. Ikiteisminio tyrimo metu L. V. apklaustas kaip specialusis liudytojas. Teismas neturi pagrindo abejoti ar kvestionuoti šių procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Tai, kad šie asmenys davė parodymus, nepalankius kaltinamajam A. S., savaime neleidžia jų duotų parodymų teisingumu. Šioje baudžiamojoje byloje liudytojos J. R. parodymai esminėse detalėse viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, todėl teismas neturi jokio pagrindo jos parodymais nesivadovauti ar jų nepripažinti įrodymais. Papildomai pastebėtina, kad liudytoja D. R. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, dalyje, kurioje parodė, kad A. S. jai siūlė skambinti į kredito įstaigas, apsimesti J.

R. ir pan. Taigi, sugretinus Å¡ias aplinkybes su tuo, kad iÅ¡ garso įrašų matyti, jog bÅ«tent A. S. skambino į kredito įstaigas ir prisistatinėjo J. R., gynybos argumentai, jog J. R. puikiai suprato, kad ji pati ima kreditÄ , yra paneigtini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad A. S. atliko visus reikalingus veiksmus apgaule įgyti AB „T“ priklausantys pinigai, kurie buvo įgyti apgaule paimant kreditÄ J. R. vardu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tai, kad kaltinamoji A.

S. padarė nusikalstamÄ veikÄ veikdama tiesiogine tyčia. Apgaule iÅ¡ AB „T“ buvo įgyta 10 000 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė nevirÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos, todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, susijusios su pasikėsinimu sukčiauti AB „M“ atžvilgiu Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad J. R. vardu iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo gautas vartojimo kreditas 15 000 Eur sumai, kuris nebuvo iÅ¡mokėtas, nusikalstama veika nebaigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo A.

S. valios. Teismas nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė, nes Å¡iai įmonei buvo pateikti melagingi duomenys, t. y. netikras J. R. AB „A“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. liepos 14 d., kuriame nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad į nurodyta banko sÄ skaitÄ yra gaunamas darbo užmokestis iÅ¡ bendrovės „G“ AS bei netikra J. R. vardu sudaryta darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ AS, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad J.

R. 2018 m. lapkričio 12 d. yra sudariusi darbo sutartį su nurodyta bendrove. Kaip ir aukščiau aptartame nusikalstamos veikos epizode su AB „T“, taip ir šiame epizode teismas nustatė, jog J. R. niekada minėtoje bendrovė nedirbo ir darbo užmokesčio negavo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) bendrove „G“ nepasirašė, parašas sutartyje ne jos. Nurodytoje bendrovėje niekad nedirbo ir (duomenys neskelbtini) niekad nebuvo (5 t., b. l. 143-144, 6 t., b. l. 22-24).

Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡ios liudytojos parodymais. Be to, juos patvirtina ir liudytojo G. Å . parodymai. Jo parodymais nustatyta, kad J. R. jam sakė, jog bÅ«dama girta paėmė kreditÄ , bet kur tai buvo, kokia pinigų suma buvo paimta, negalėjo nurodyti, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Taip pat minėjo, kad ji kreditÄ Ä—jo imti ne viena, su ja buvo kažkoks vyras vardu L., taip pat buvo dar kiti žmonės, kurie jÄ ir tÄ vaikinÄ kažkur vežiojo. Jis pasakė, kad mergina turi rimtų problemų, nes ji dar pasakė, kad iÅ¡ jos jie paėmė jos asmens dokumentÄ ir negrÄ Å¾ino.

Jis J. pasakė, kad reikia kažkÄ daryti, reikia kreiptis į policijÄ ir važiuoti į bankÄ , kad viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. VienÄ dienÄ atvažiavo pas J. namo, paėmė jÄ iÅ¡ namų, davė pinigų, kad ji galėtų sumokėti už naujÄ asmens dokumentÄ . Kai J. R. gavo naujÄ pasÄ , iÅ¡ karto nuvažiavo į bankÄ , kuris buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaip jis suprato, tai J. R. kažkas grasino dėl to kredito, nes kol važiavo, tai visÄ laikÄ jai kažkas rašė ir ji dėl to buvo susinervinusi.

Jie atvyko į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, užėjus į vidų, jie iÅ¡ karto kreipėsi į banko darbuotojÄ . Kai pradėjo pokalbį, tai iÅ¡ karto buvo paklausta, ar yra pinigai J. sÄ skaitoje. Banko darbuotoja pasakė, kad J. sÄ skaitoje yra 15 000 Eur ir Å¡ių pinigų jai niekas neiÅ¡duos, nes ji nepateikė savo darbo sutarties. Kiek .Å¡iuo metu jis pamena, tai tiesiog iÅ¡ pokalbio išėjo taip, kad buvo papraÅ¡yta, jog pinigai esantys J. sÄ skaitoje bÅ«tų grÄ Å¾inti atgal ir kad jos sÄ skaita bÅ«tų uždaryta (2 t., b. l. 62-64).

IÅ¡ esmės J. R. parodymams neprieÅ¡tarauja ir L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. L. V. parodė, kad A. S., kuris jÄ ikiteisminio tyrimo metu įvardino kaip jam prisistačiusiÄ â€žV.“ vardu, paklausė J. R., ar Å¡i turi įsiskolinimų ir reikalų su antstoliais. J. atsakė, kad turi įsiskolinimÄ 300 Eur sumai. Tada V. pasakė, kad Å¡iuos pinigus padengs ir pasakė, kad reikia iÅ¡ jos banko generatoriaus, kad Å¡iuos pinigus pervestų antstoliams. J. turėjo sÄ skaitÄ ir generatorių Se, tačiau Å¡ios sÄ skaitos galiojimas buvo pasibaigęs, todėl V. pasakė, kad jos abi kartu turės nuvažiuoti ir atidaryti naujÄ sÄ skaitÄ banke ir paimti banko generatorių.

Buvo susitarta, kad V. atvažiuos kitÄ dienÄ ir nuveÅ¡ J. į bankÄ atidaryti sÄ skaitos. J. pasakė, kad be jo niekur nevažiuos, nes nemoka lietuvių kalbos. KitÄ dienÄ ryte jie vėl susitiko, kartu su J. atsisėdo į automobilį ir jie iÅ¡važiavo. IÅ¡ karto atvažiavo į prekybos centrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Ten J. buvo pasakyta nueiti į A bankÄ kur atidarytų jos vardu sÄ skaitÄ bei paimti banko generatorių. J. nenorėjo viena eiti, pasakė, kad ji lietuviÅ¡kai nemoka, todėl jis ėjo su ja.

A banke J. atidarė savo vardu sÄ skaitÄ , paėmė banko generatorių. Visus dokumentus dėl sÄ skaitos atidarymo pasiraÅ¡inėjo J., jis tik stovėjo Å¡alia jos. Kai sÄ skaita buvo atidaryta, jie su J. grįžo atgal į automobilį. J. atidavė V. savo dokumentus dėl sÄ skaitos atsidarymo. V. tada pasakė, kad teks J. dar kartu su jomis nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tam kad atidarytų dar vienÄ sÄ skaitÄ . Ä® (duomenys neskelbtini) jie atvažiavo į vakarÄ . KitÄ dienÄ ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, jų į vieÅ¡butį paimti atvažiavo V., kuri buvo su ta pačia mergina, su kuria buvo ir prieÅ¡ tai.

Jos atvažiavo su automobiliu Nissan. Jie su J. įsėdo į automobilį ir juos nuvežė į bankÄ . Koks tai buvo bankas, jis negali nurodyti, nes neatsimena. V. pasakė, kad J. turi nueiti į šį bankÄ ir atidaryti sÄ skaitÄ . J. pasakė, kad be jo niekur neis. Jis sutiko su ja nueiti. V. davė J. pinigų 15 Eur, kad tuos pinigus įdėtų į sÄ skaitÄ , bei pinigus, kad sumokėtų už generatorių. Jis kartu su J. nuėjo į bankÄ , kur J. užpildė visus dokumentus dėl sÄ skaitos atidarymo.

J. pati viskÄ pildė, jis tik stovėjo Å¡alia. Kai dokumentus pasirašė, gavo generatorių, tuomet jie grįžo į automobilį Nissan. Ten J. atidavė dokumentus dėl sÄ skaitos atidarymo. Jiems vėl teko nakvoti vieÅ¡butyje. KitÄ dienÄ , maždaug apie 13 val. V. atvažiavo, nuvežė juos atgal į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jam vėl paskambino A. ir pasakė, kad reikia su ja susitikti ir kad ji atvažiuos į (duomenys neskelbtini) paimti jo ir J. Nuo to laiko kai grįžo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir iki to skambučio, jis su A. nebendravo, ir su ja nebuvo susitikęs. Tik iÅ¡ pokalbio su J. sužinojo, kad J. buvo su A. susitikusi ir jos važiavo į (duomenys neskelbtini) pačios, be jo.

Taip pat be jo J. buvo atidavusi A. savo asmens dokumentÄ . Po A. skambučio jis paskambino J. ir pasakė, kad jiems reikės susitikti kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ ryte jie susitiko (duomenys neskelbtini) stotyje. Atėjo J. A. jiems pasakė, kad jai reikės nuvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡yti sutarties. Bet kokiÄ sutartį reikėjo pasiraÅ¡yti nepasakė. Jie iÅ¡važiavo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Kai ten atvyko, jis su J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Jiems buvo pasakyta, kad jie turi nueiti ir pasiraÅ¡yti dokumentus. Jie rado vietÄ , kur yra iÅ¡duodamos ir priimamos siuntos. Užėjo į vidų. J. nekalba lietuviÅ¡kai, todėl jis pasakė Å¡ios įmonės darbuotojui, kad reikia pasiraÅ¡yti dokumentuose J. R. vardu. Tas darbuotojas surado vokÄ , kuris buvo skirtas J. Jie atidarė tÄ vokÄ . Jame buvo dokumentai, bet kokie tai dokumentai, nurodyti negali, nes jų neskaitė. J. pasirašė dokumentuose. Kai dokumentai buvo pasiraÅ¡yti jie su J. išėjo iÅ¡ to pastato ir grįžo prie automobilio Nissan, kur jų laukė A. ir tas vyriÅ¡kis.

Tada jie iÅ¡ karto nuvažiavo prie A banko, kurio adreso nurodyti negali, nes neatsimena. Po to priėjo prie jų A. ir pasakė, kad J. kartu su juo nueitų į banko vidų ir paimtų pinigus. Nesakė, kokie tai pinigai, už kÄ tie pinigai ir kiek tų pinigų bus. Jis nesigilino į tai, ir su J. nuėjo į banko vidų. Banko darbuotoja patikrino J. duomenis ir paklausė, ar ji nori visus pinigus t. y. 10 000 Eur iÅ¡gryninti. J. pasakė, kad taip. Tada banko darbuotoja surašė dokumentus dėl pinigų iÅ¡gryninimo, davė J. pasiraÅ¡yti.

J. pasirašė, po ko jai buvo duoti grynieji pinigai. Jo akivaizdoje pinigai buvo perskaičiuoti ir paduoti J. Buvo 10 000 Eur. Tada jie išėjo iÅ¡ banko ir iÅ¡ karto nuėjo prie automobilio. Ten J. atidavė A. 10 000 eur. A. dar pasakė, kad reikės dar palaukti, nes dar reikės nueiti vėl į bankÄ iÅ¡gryninti 15 000 Eur. Nieko konkretaus nepaaiÅ¡kino dėl tų 15 000 Eur. O jie ir jos neklausinėjo. Jie palaukė apie 20 minučių, po to A. pasakė, kad jam ir J. reikia vėl nueiti į tÄ patį banko skyrių.

Jis pasakė, kad niekur neis, liks automobilyje. Tada J. viena nuėjo į bankÄ . Greitai iÅ¡ banko grįžo atgal. Pasakė, kad jai banko darbuotoja pasakė, kad jai reikia užpildyti kažkokius dokumentus dėl darbo sutarties. J. tÄ popierių atidavė vyriÅ¡kiui vardu A. O A. su tuo popieriumi priėjo prie A., kuri tuo metu sėdėjo automobilyje „Volvo“. KÄ jie ten darė nurodyti negali, nes nematė, tačiau po kurio laiko A. priėjo prie J. ir padavė jai dokumentÄ ir liepė vėl eiti į bankÄ .

J. nuėjo viena. Neužilgo grįžo. J. jiems pasakė, kad banko darbuotoja reikalauja papildomų dokumentų, bet kokių, Å¡iuo metu nurodyti negali, nes neatsimena. A. ir A. pasakė, kad tuos dokumentus padarys ir kad su tais dokumentais jie atvyks pas juos į (duomenys neskelbtini). Tada jį, J. ir M. nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini). Å ioje vietoje svarbu pažymėti, kad asmens parodymo atpažinti metu L. V. atpažino A. S., apie kuriÄ davė parodymus, kaip apie A. (2 t., b. l. 77-79), taip pat L.

V. atpažino A. K., apie kurį davė parodymus, kaip apie asmenį, kuris jį vežiojo į (duomenys neskelbtini) kartu su A. (2 t., b. l. 80-82). Kaltinamoji A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. R. daug kartų teko vežti, ji tikrai žinojo, kad imamas kreditas, kadangi važiuojant automobilyje kalbėjo apie tai. PirmÄ kartÄ J. R. nuvežė į bankÄ (duomenys neskelbtini) prie „(duomenys neskelbtini)“. Laukė automobilyje, o J. R. su L. V. išėjo. Jie paėmė J. R. vardu kreditÄ ir grįžo su 10 000 Eur, iÅ¡ kurių ji gavo 25 proc.

Pusę sumos L. V. prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ perdavė stambiam žmogui. Po to parvežė juos atgal. Po kelių dienų vežė juos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į siuntų skyrių. Jie pasirašė ir J. R. gavo kreditÄ . Vėliau į tÄ patį bankÄ nuvažiavus J. R. neiÅ¡mokėjo pinigų bankas. Su J. R. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ji pasirašė paskolos sutartį, tada važiavo pinigų į bankÄ . Kartu dėl kompanijos atrodo važiavo A. K. ir D.

R. Ji skambino į kredito įstaigas prisistačiusi J. R. vardu, kadangi J. R. sunkiai kalba lietuviÅ¡kai. Buvo paėmusi J. R. asmenį telefonÄ , kad paskambinti, nepamena, kiek laiko jį turėjo, gal 2-3 d., vėliau telefonÄ atidavė L. V. Å ioje vietoje svarbu, kad iÅ¡ apžiÅ«ros protokolų matyti, jog asmenys, skambinę į kredito įstaigas, su Å¡ių įstaigų darbuotojais bendravo lietuvių kalba. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodymus davė dalyvaujant vertėjai, be to, iÅ¡ jÄ charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji baigė ne lietuvių mokyklÄ , kas objektyviai patvirtina tai, jog ji lietuvių kalbos nemoka.

Nors kaltinamoji A. S. ir Å¡iame nusikalstamos veikos epizode buvo linkusi savo veiksmus ir vaidmenį nusikalstamų veikų daryme menkinti, kaltę perkeliant J. R. ir L. V., pastebėtina, jog aktyvų A. S. vaidmenį patvirtina visuma byloje iÅ¡tirtų įrodymų, aptartų aukščiau, kurių teismas nebekartoja, visuma: parodymų atpažinti pagal parodymÄ protokolai, liudytojų R. Ž., I. N., Å . D., L. R. parodymai, skambučių į kredito įstaigas apžiÅ«ros protokolai, banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, fotonuotraukos, bokÅ¡to celių duomenys.

Susiejus aptartus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, į vientisÄ ir nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę matyti, kad kaltinimas ir Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai pasitvirtino. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad A. S. sukčiavimo bÅ«du pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tuo, kad kaltinamoji A. S. pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Apgaule iÅ¡ AB „M“ (dabartinis „AS I“) buvo pasikėsinta įgyti 15 000 Eur. Taigi apgaule pasikėsinto įgyti turto vertė virÅ¡ija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumÄ , todėl A. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas įvykdyti didelės vertės sukčiavimo veikÄ . Teismas atmeta gynybos argumentus, jog nėra pagrindo remtis bokÅ¡to celių duomenimis, įrodinėjant A. S. kaltę. Pastebėtina, kad Å¡ie duomenys patvirtina, jog A.

S. buvo tose vietose, kur buvo gryninami pinigai, iÅ¡ jos parodymų matyti, kad ji ir pati to neginčijo. Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtina ir L. V., J. R., M. P. parodymai. Taigi, vien tai, jog bokÅ¡to celių duomenys, priklausomai nuo teritorijos, skiriasi, Å¡iuo atveju nesudaro abejoti į bylÄ pateiktų duomenų teisingumu ar reikÅ¡me. Papildomai pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog A. S. veikė su Å¡iuo metu mirusiu L. V. Teismas nustatė, jog L. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip specialusis liudytojas, įtarimai jam nebuvo pareikÅ¡ti, jis mirė 2019 m. lapkričio 5 d. (proceso dalyvių asmens duomenų tomas b. l. 58).

Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€ 3.1.3. punktas), apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog A.

S. veikė su Å¡iuo metu mirusiu asmeniu. IV. Bausmės skyrimas BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ padaręs asmuo baudžiamas vienintele galima sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu iki aÅ¡tuonerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigÄ skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas nustatė, kad kaltinamoji A. S. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir padarė vienÄ pasikėsinimÄ padaryti sunkų tyčinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad jos padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir sunkių tyčinių nusikaltimų nuosavybei, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiÅ¡kais motyvais, viena veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę: 53 metų amžiaus, anksčiau ne kartÄ teista, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, Å¡iuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jos atžvilgiu nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos kituose teismuose, bausta administracine tvarka.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas pažymi, kad kaltinamoji A. S. nėra linkusi taisytis, anksčiau jai skirtos Å¡velnesnės bausmės nepasiekė bausmei keliamų tikslų, ji ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, Å¡iuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajai A. S. už nusikalstamų veikų padarymÄ paskyrus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, įvertina tai, kad yra nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytų veikų pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus ir du sunkÅ«s nusikaltimai nuosavybei, pasikėsinta padaryti vienÄ sunkų nusikaltimÄ nuosavybei), neteisėtai įgyto turto – 40 000 Eur – sumÄ , bei mano, kad A. S. skirtinos bausmės, artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, nes labai nesiskiria pagal pavojingumÄ . Teismas nenustatė pagrindų skirti kaltinamajai Å¡velnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė, kad BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas nebendrinta Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis dėl to, kad bÅ«tų iÅ¡vengta dvigubo bausmių subendrinimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai A. S. kardomoji priemonė nepaskirta ir neskirtina, nes, kaip minėta, ji atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę. V. Dėl civilinių ieškinių Byloje AB „T“ pareiškė 14 262,55 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104-105), AS I pareiškė 21 846,96 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (kredito suteikimas R. B. vardu), 22 263 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (kredito suteikimas M.

P. vardu) (1 t., b. l. 112-131). IÅ¡ AB „F“ civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad praÅ¡oma priteisti 10 000 Eur neapmokėtos paskolos dalies, 1856,23 Eur paskolos palÅ«kanų, 6,32 Eur delspinigių ir 2400 Eur administravimo mokesčių, bei 90 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. IÅ¡ AS I civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad praÅ¡oma priteisti banko suteiktÄ vartojimo kredito sumÄ , sutarties mokestį, priskaičiuotas palÅ«kanas, atskirai sumų neiÅ¡skiriant. Civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini iÅ¡ dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Taigi turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismas pažymi, kad pagrindinė prievolė, kylanti iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, yra prievolė grÄ Å¾inti kreditÄ . Akcesorinė, nesavarankiÅ¡ka, priklausoma nuo pagrindinės prievolė, kylanti iÅ¡ vartojimo kredito sutarties, yra prievolė mokėti palÅ«kanas ir kitus mokesčius (Civilinio kodekso 6.870 str., 6.872-6.874 str., 6.886 str., Vartojimo kredito įstatymas).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Taigi kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ kaltininko atlyginti tokias negautas pajamas, kurias jis bÅ«tų gavęs, jei kaltininko teisėtų veiksmų nebÅ«tų nutraukęs neteisėtas neveikimas. Jei civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų grindžiamas aplinkybe, kad kaltinamasis vartojimo kredito sutartį ir nustatytu periodiÅ¡kumu nemokėjo eilinių įmokų, t. y. nedarė to, kÄ pagal sutartį privalėjo daryti (neteisėtas neveikimas), kas bÅ«dinga sutartinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieÅ¡kovas) galėtų vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, pasinaudoti sutartyje įtvirtinta akceleracijos sÄ lyga ir reikalauti sumokėti turtinę žalÄ negautų pajamų forma (netiesioginius nuostolius), kuriuos jis bÅ«tų gavęs, jeigu skolininkas (toliau) bÅ«tų tvarkingai mokėjęs eilines įmokas pagal grafikÄ Â ir sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nebÅ«tų buvusi nutraukta (CK 6.59 str., 6.217 str. 5 d., 6.218 str., 6.221 str., 6.228 str.).

Aptariamu atveju byloje pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡ esmės grindžiami aplinkybe, kad vartojimo kredito sutartys buvo sudaryta apgaule, t. y. atliekant veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas). Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), kas bÅ«dinga deliktinei atsakomybei, nukentėjęs asmuo (civilinis ieÅ¡kovas) gali reikalauti iÅ¡ kaltininko tiktai atkurti iki teisės pažeidimo (neteisėto veikimo) – apgaulės buvusiÄ padėtį, t. y. padengti tiesioginius nuostolius, kaip antai: grÄ Å¾inti turtÄ (turtinę teisę), kompensuoti prarasto ar sugadinto turto vertę.

Jeigu nebÅ«tų buvę nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, susijusių su apgaule (neteisėto veikimo) (delikto civilinės teisės prasme), asmenys nebÅ«tų gavę vartojimo kreditų, todėl nukentėjęs asmuo (civilinis ieÅ¡kovas) negali reikalauti sumokėti turtinės žalos atlyginimo negautų pajamų forma (netiesioginių nuostolių), kaip antai: mokėjimo palÅ«kanų, sutarties sudarymo ar administravimo mokesčių. Baudžiamojoje byloje kaltinamasis gali bÅ«ti įpareigojamas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ (BPK 107 straipsnis), o ne grÄ Å¾inti paskolÄ ar kreditÄ su mokėjimo funkcijÄ atliekančiomis palÅ«kanomis ar kitus priskaičiuotus mokesčius, kylančius iÅ¡ sutarties.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas neanalizuoja vartojimo kredito sutarties sÄ lygų ir dėl jų nepasisako, nes vartojimo kredito sutarties sÄ lygos nesusijusios su inkriminuotų nusikalstamų veikų bÅ«tinaisiais sudėties požymiais. Teismas nustatė, kad AB „T“ dėl apgaulės prarado 10 000 Eur. Tokia turtinė žala buvo padaryta kaltinamosios A. S. nusikalstamais veiksmais. Tarp AB „T“ padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios A. S. nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Todėl iÅ¡ A. S. priteistina atlyginti AB „T“ 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad kitoje dalyje praÅ¡oma priteisti žala – 1856,23 Eur paskolos palÅ«kanos, 6,32 Eur delspinigiai, 2400 Eur administravimo mokesčiai nepriteistini. AB „T“ civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡omos priteisti 90 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

AB „T“ įgaliotas atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ AB „T“ pateiktų dokumentų matyti, kad įmonę baudžiamajame procese atstovavo advokato padėjėjas A. MokÅ¡inas ir dėl to AB „T“ patyrė 90 Eur iÅ¡laidų už civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ . Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-152-303/2017). Å ioje byloje civilinio ieÅ¡kovo AB „T“ įgalioto atstovo civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Å ioje byloje AB „T“ dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalÄ , todėl civilinis ieÅ¡kovas kreipėsi į advokato padėjėjÄ teisinės pagalbos suraÅ¡ant civilinį ieÅ¡kinį.

Atsižvelgiant į suraÅ¡ytÄ civilinį ieÅ¡kinį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumÄ , į tai, kad advokato padėjėjas teisminiame procese nedalyvavo, taip pat į kaltinamosios finansinę padėtį (vidutinio, darbingo amžiaus, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma laikytina proporcinga, todėl priteistina visiÅ¡kai. Teismas taip pat nustatė, kad AB „M“ (dabartinis „AS I“) dėl apgaulės prarado 30 000 Eur (15 000 Eur + 15 000 Eur).

Tokios turtinės žalos buvo padarytos A. S. nusikalstamomis veikomis. Tarp AS I padarytos turtinės žalos ir kaltinamosios A. S. nusikalstamų veikų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl iÅ¡ A. S. priteistina atlyginti AS I filialui 30 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad kitoje dalyje praÅ¡oma priteisti turtinė žala – sutarties mokestis ir palÅ«kanos – nepriteistini, analogiÅ¡kai kaip ir AB „T“ atžvilgiu. VI. Dėl daiktų, dokumentų, turinčių reikÅ¡mės bylai nagrinėti, kitų klausimų Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti – mobilus telefonas „CAT“, saugomas Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (5 t., b. l. 177-179), nuosprendžiu įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas teisėtam savininkui, t. y.

A. S., AB „M“ vartojimo kredito sutartis su M. P. (4 t., b. l. 196-202), AB „T“ vartojimo kredito sutartis su J. R. (4 t., b. l. 77-82), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (pirmas nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu)), ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (antras nusikalstamos veikos epizodas, susijęs su sukčiavimu AB „M“ (dabartinis „AS I“) atžvilgiu)), ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams. A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

A. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti A. S. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinių ieškovų AB „T“ ir AS I civilinius ieškinius tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. S. AB „T“ naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti ir 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, AS I naudai 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais.

Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas