c05a5d36-6584-4ea6-95ef-ae200fc10da5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-3962-463/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02058-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

Â

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Â

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjai L. V. ir jos atstovui advokatui A. K.,

atsakovo atstovei Simonai Ludavičiūtei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. V. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos policijos mokyklai dėl spendimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

nustatė:

1. PareiÅ¡kėja L. V. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimÄ Nr. 5-IL-6722 „Dėl L. V., pageidaujančios mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Skunde teismui nurodo, kad nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad priimant SprendimÄ buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos. PaaiÅ¡kina, jog pateikė dokumentus dėl mokymosi Lietuvos policijos mokykloje, tačiau Sprendimu buvo nuspręsta, kad ji yra netinkama vidaus tarnybai. Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad į vidaus tarnybÄ negali bÅ«ti priimtas asmuo apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

3. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, jog ji 2010 m. vasario 8 d. Jonavos apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo nutraukta. PaaiÅ¡kina, kad kalta prisipažino, susitaikė su juridiniu asmeniu, taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėja neginčija jokių aplinkybių, kurios konstatuotos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ ir niekada Å¡ių aplinkybių neslėpė. Nuo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžio nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų, charakterizuojama teigiamai. Mano, kad praėjus daugiau nei 11 metų po veikos padarymo, turi teisę studijuoti Lietuvos policijos mokykloje, o jos anksčiau padarytas elgesys negali bÅ«ti laikomas kompromituojančiu ir užkertančiu keliÄ siekti mokslo.

4. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis reglamentuoja priėmimo į vidaus tarnybÄ apribojimus: Ä® vidaus tarnybÄ negali bÅ«ti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka Å¡iame statute nustatytų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informacijÄ apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posÅ«nio, podukros, patėvio, pamotės, uoÅ¡vės, uoÅ¡vio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais), jeigu jie pagal einamas pareigas bÅ«tų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra Å¡io statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

5. PareiÅ¡kėjos teigimu, aplinkybė, jog ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimÄ , pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susijusi su Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimu bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, o ne su kompromituojančių duomenų buvimu. Å iems argumentas pagrįsti remiasi Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio nuostata, kuri reglamentuoja nepriekaiÅ¡tingos reputacijos sÄ vokÄ , jos taikymÄ ir aiÅ¡kinimÄ .

6. Teigia, kad aplinkybė, jog ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo to laiko praėjo daugiau kaip 11 metų, laikoma, kad tai yra reputacijos vertinimo kriterijus, o ne pareiÅ¡kėjÄ kompromituojantys duomenys. Atsakovas tik dėl to, kad ji buvo teisiama prieÅ¡ 11 metų, užkirto keliÄ stoti į Lietuvos policijos mokyklÄ .

7. PareiÅ¡kėja taip pat remiasi Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybÄ gali bÅ«ti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus.

8. Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjos skundo netenkinti.

9. Atsiliepime nurodo, kad atlikus pareiÅ¡kėjos patikrinimÄ valstybės informacinėse sistemose ir registruose bei kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose bei įvertinus surinktus duomenis, buvo priimtas Sprendimas, kuriuo, dėl Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų aplinkybių (kai nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų) pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, buvo nuspręsta, kad pareiÅ¡kėja yra netinkama vidaus tarnybai.

10. Pažymi, kad Vidaus tarnybos statute nėra įtvirtintos kitų kompromituojančių duomenų definicijos. Tiesiogiai kompromituojantys duomenys, Vidaus tarnybos statumo prasme, reiÅ¡kia patikimus duomenis apie pretendentų, kurie leidžia pagrįstai preziumuoti, kad tam tikros asmens dalykinės ar asmeninės savybės, jo ryÅ¡iai (aplinka) ar kitos aplinkybės ateityje jam trukdys tinkamai vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas vidaus tarnyboje. Dėl Å¡ios priežasties Vidaus tarnybos statute nėra įtvirtintas kompromituojančių duomenų baigtinis sÄ raÅ¡as – kiekvienu atveju tokie duomenys vertinami individualiai ir priimamas sprendimas dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai.

11. Atsakovo teigimu, centrinės policijos įstaigos vadovo dispozicijoje įvertinti grėsmes ir rizikas perspektyviai, atsižvelgiant į visuomenės ir kitų policijos sistemos darbuotojų lÅ«kesčius, taip pat į teisinius ir moralės aspektus bei visapusiÅ¡kai įvertinti, kaip tai bus priimta policijos bendruomenėje ir visuomenėje, ir, kaip asmuo galės priimti teisingus, neÅ¡aliÅ¡kus sprendimus bei taikyti teisės imperatyvus. Centrinės policijos įstaigos vadovas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę spręsti, ar turima kompromituojanti informacija apie asmenį yra pakankama, kad bÅ«tų galima atsisakyti jį priimti į vidaus tarnybÄ . Nors pareiÅ¡kėja padariusi nusikalstamas veikas jas pripažino ir atlygino nuostolius, tai palengvino padėtį jai, kuomet buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal keturias atskiras nusikalstamas veikas. Tuo tarpu, bÅ«simam darbdaviui, kuris atsako už institucijos su specialiaisiais įgaliojimais reputacijÄ , pasitikėjimÄ ir institucinį skaidrumÄ , tokie faktai, nustatyti kompromituojantys pareiÅ¡kėjos praeities duomenys, vienareikÅ¡miÅ¡kai rodo pareiÅ¡kėjos asmens netinkamumÄ vidaus tarnybai.

12. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iÅ¡ užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, iÅ¡aiÅ¡kinimas ir atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigÅ«ne, jos anksčiau praeityje visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas įvertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigÅ«no elgesio standartams keliamais reikalavimais. Dėl to Sprendimu konstatuota, kad nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti L. V. asmenį ir jos tinkamumÄ vidaus tarnybai, taip pat atsižvelgta į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto padalinio rekomendacijÄ neiÅ¡duoti siuntimo pareiÅ¡kėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklÄ .

13. Pažymi, kad nors pareiÅ¡kėja formaliai atitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus, tačiau ankstesnių padarytų keturių atskirų nusikalstamų veikų faktas, nesuderinamas su bÅ«simos pareigÅ«nės veikla priimant sprendimus kitų asmenų atžvilgiu bei užtikrinant teisingumÄ policijos sistemoje.

14. Daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis esamu teisiniu reglamentavimu, pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis. Padarytų nusikalstamų veikų faktas pareiÅ¡kėjos praeityje, atsižvelgus į policijos sistemai keliamus uždavinius ir tarnybos specifikÄ , pareigÅ«nams keliamus aukÅ¡tus moralės bei garbės standartus, laikytinas akivaizdžia bei pakankama aplinkybe dėl pareiÅ¡kėjÄ kompromituojančių duomenų buvimo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad toks pareiÅ¡kėjos elgesys ir gyvenimo faktai galėtų nulemti neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ ateityje, akivaizdžiai žemintų vidaus tarnybos autoritetÄ , jį kompromituotų, nėra pagrindo nesutikti su Sprendimo motyvais. Esami faktai laikytini kompromituojančia informacija, leidusiÄ atsakovui, įvertinusiam visus duomenis ir tinkamai naudojantis diskrecijos teise, priimti pagrįstÄ , teisingÄ ir teisėtÄ SprendimÄ , kad pareiÅ¡kėja, vis dėlto, yra netinkama vidaus tarnybai.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos policijos mokykla atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

16. Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas palaikė skunde teismui iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti visÄ .

17. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakydama į teismo klausimus paaiÅ¡kino, kad priimant SprendimÄ buvo vertinama tai, kad pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir bÅ«tent Å¡iuos duomenis buvo įvertinti kaip kompromituojantis duomenis. Kitų pažeidimų nebuvo rasta. Atsakydama į pareiÅ¡kėjos atstovo klausimus nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti, kada duomenis, apie pareiÅ¡kėjos atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, bus vertinami kitaip, t. y. kaip ne kompromituojančiais duomenimis.

Teismas

konstatuoja:

18. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta, kad pareiškėja yra netinkama vidaus tarnybai, teisėtumo bei pagrįstumo.

19. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. vasario 23 d. su praÅ¡ymu „Dėl siuntimo iÅ¡davimo“ kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti siuntimÄ dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklÄ .

20. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas 2021 m. gegužės 19 d. priėmė Å¡ioje byloje ginčijamÄ sprendimÄ . Sprendime nurodoma, kad buvo surinkta informacija ir nustatyta, kad 2010 m. vasario 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė nuosprendį dėl pareiÅ¡kėjos, kai buvo nustatyta, kad ji iÅ¡Å¡vaistė jai patikėtÄ svetimÄ UAB „Top Sport“ priklausantį turtÄ , dėl to bendrovei padarė turtinės žalos. PareiÅ¡kėja kalta prisipažino. Teismas skirdamas pareiÅ¡kėjai bausmę atsižvelgė į tai, kad ji padarė atskiras keturias nusikalstamas veikas. Veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. PareiÅ¡kėja susitaikė su juridinio asmens atstovu, pastarasis jai atleido, taikos sutartimi įsipareigojo atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ . Nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, o baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti. Sprendime nurodoma, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto padalinys nerekomenduoja iÅ¡duoti siuntimÄ pareiÅ¡kėjai dalyvauti atrankoje į Lietuvos policijos mokyklÄ , atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ informacijÄ . Sprendime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja pretenduoja tapti policijos sistemos, kurios viena iÅ¡ užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, iÅ¡aiÅ¡kinimas ir atitinkamo poveikio priemonių taikymas, pareigÅ«nu. Jos visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymas yra vertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, veiksmai nesuderinami su policijos pareigÅ«no elgesio standartams keliamais reikalavimais. Vertino, kad Å¡ių nustatytų duomenų visuma yra kompromituojanti pareiÅ¡kėjos asmenį ir jos tinkamumÄ vidaus tarnybai.

21. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti SprendimÄ .

22. Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis reglamentuoja priėmimÄ Ä¯ statutines profesinio mokymo įstaigas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigÄ Å¡ios įstaigos vadovo įsakymu priimami ir į Å¡ios įstaigos kursantų sÄ raÅ¡us įraÅ¡omi asmenys: 1) ministro nustatyta tvarka iÅ¡duotu siuntimu dalyvavę statutinės profesinio mokymo įstaigos atliekamoje atrankoje, jos metu atrinkti mokytis Å¡ioje įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybÄ sutartį; 2) turintys ne žemesnį kaip aukÅ¡tÄ jį universitetinį ar jam prilygintÄ iÅ¡silavinimÄ , aukÅ¡tÄ jį koleginį, iki 2009 metų įgytÄ aukÅ¡tesnįjį arba iki 1995 metų įgytÄ specialųjį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nusiųsti į įvadinio mokymo kursus statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ir pasirašę stojimo į vidaus tarnybÄ sutartį. Asmenų priėmimo į statutines profesinio mokymo įstaigas tvarkÄ nustato ministras (Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalis). Ä® statutinę profesinio mokymo įstaigÄ draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka Å¡io statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra Å¡io statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnio 3 dalis).

23. Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnis reglamentuoja priėmimo į vidaus tarnybÄ apribojimus. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad į vidaus tarnybÄ negali bÅ«ti priimtas asmuo: 1) kuris neatitinka Å¡iame statute nustatytų nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų; 2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) kuris pateikia informacijÄ apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir Å¡oninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posÅ«nio, podukros, patėvio, pamotės, uoÅ¡vės, uoÅ¡vio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigÅ«nu susijęs svainystės ryÅ¡iais), jeigu jie pagal einamas pareigas bÅ«tų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) kai yra Å¡io statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.

24. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktu. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas netinkamai taikė materialines teisės aktų nuostatas. PareiÅ¡kėjos teigimu, aplinkybė, jog ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimÄ , pripažinta kalta ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra susijusi su Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu reikalavimu bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, o ne su kompromituojančių duomenų buvimu. Tai yra reputacijos vertinimo kriterijus, o ne pareiÅ¡kėjÄ kompromituojantys duomenys.

25. Teisėjų kolegija su Å¡iais pareiÅ¡kėjos argumentais sutinka. Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio „NepriekaiÅ¡tinga reputacija“ 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas pretenduojantiems į vidaus tarnybÄ asmenims ir pareigÅ«nams bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. Pažymėtina, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytos sÄ lygos, bent vienÄ iÅ¡ kurių atitinkantis asmuo pagal Vidaus tarnybos statutÄ nėra laikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu: 1) pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nyko, ar yra panaikintas, arba pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumÄ dėl padaryto nusikaltimo; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (iÅ¡skyrus atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumÄ ) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai; <...>. Taigi, iÅ¡ paminėtų Vidaus tarnybos statuto nuostatų matyti, jog bÅ«tent Å¡i teisės norma (Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnis) pateikia aplinkybes, kuomet asmuo nelaikomas nepriekaiÅ¡tingos reputacijos. BÅ«tent Å¡iose aplinkybėse įvardijamas ir baudžiamosios atsakomybės santykis, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl sistemiÅ¡kai vertinant Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio ir Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio nuostatas, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmens teistumas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėtų bÅ«ti vertinami nepriekaiÅ¡tingos reputacijos kontekste. Pažymėtina, kad ir pati Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata „apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų“ leidžia prieiti iÅ¡vados, kad ji turėtų bÅ«ti taikoma, kuomet yra „kitų“ (nepatenkančių į Vidaus tarnybos statuto 16 straipsnio 1 dalies 1–6 punktus) patikrintų kompromituojančių duomenų.

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas netinkamai taikė Vidaus tarnybos statuto nuostatas, t. y. nagrinėjamu atveju, duomenys apie pareiÅ¡kėjos atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo bÅ«ti įvertinti „NepriekaiÅ¡tingos reputacijos“ kontekste. Dar daugiau, patvirtinant atsakovo pateiktÄ vertinimÄ , susidarytų situacija, kuomet duomenys, susiję su asmens teistumu, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės neribotÄ laikÄ galėtų bÅ«ti vertinami kaip kompromituojantis duomenis, taip nustatant neterminuotÄ draudimÄ asmeniui stoti į vidaus tarnybÄ .

Nagrinėjamu atveju svarbu paminėti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2021 m. balandžio 14 d. nutarime. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „Sprendžiant dėl ginčijamos Statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos atitikties Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciÅ¡kai pagrįsto tikslo užtikrinti valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumÄ , privalo nustatyti inter alia su Å¡ių asmenų reputacija susijusius stojimo į valstybės tarnybÄ reikalavimus, be kita ko, reikalavimÄ nebÅ«ti teistam už tam tikrus nusikaltimus; nustatant šį reikalavimÄ turi bÅ«ti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, pagal kurį negali bÅ«ti nustatyti didesni konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybÄ ribojimai, negu bÅ«tina valstybės tarnyboje einančių pareigas asmenų patikimumui užtikrinti, inter alia negali bÅ«ti paneigta Å¡ios teisės esmė; tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į nusikaltimų pavojingumÄ , todėl neterminuotas draudimas stoti į valstybės tarnybÄ gali bÅ«ti nustatytas tik asmenims, padariusiems itin pavojingus nusikaltimus, inter alia Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybai“ ir pripažino kad Vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata „pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas iÅ¡nyko, ar yra panaikintas“ prieÅ¡tarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sÄ lygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybÄ â€œ, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

27. Ginčo, kad pareiÅ¡kėja atitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimus, byloje nėra, todėl teismas plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako. Atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nagrinėjamu atvejų kitų kompromituojančių duomenų, iÅ¡skyrus faktÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas priimdamas SprendimÄ netinkamai taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ SprendimÄ , kuris naikinamas, o pareiÅ¡kėjos skundas tenkinamas pilnai.

28. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o priteisti 500 Eur bylinėjimosi. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbÄ rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylÄ teisme) bei kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiÅ¡kai įvertinti, ar bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstos, bÅ«tinos, realios. Priteisdamas atstovavimo iÅ¡laidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, į tai, ar proceso Å¡alys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sÄ Å¾iningai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už skundo teismui parengimÄ .

PareiÅ¡kėjos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. birželio 17 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu A. K., kuris įsipareigojo pareiÅ¡kėjai teikti sutartyje nurodytas teisines paslaugas. Advokatas iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjai sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 64 apmokėjimui, kuriÄ pareiÅ¡kėja apmokėjo.

2021 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 566,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ , už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021 m. birželio 17 d. skundo suraÅ¡ymÄ maksimaliai galima priteisti suma bÅ«tų 3 916 Eur (2,5x1566,40). Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2021 m. birželio 17 d. skundo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo 500 Eur. Å i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose už ieÅ¡kinio rengimÄ ar atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 3 916 Eur tiek už ieÅ¡kinio rengimÄ , tiek ir už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, todėl priteistina.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos L. V. skundÄ patenkinti.

Panaikinti 2021 m. gegužės 19 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimÄ Nr. 5-IL-6722 „Dėl L. V., pageidaujančios mokytis Lietuvos policijos mokykloje, tinkamumo vidaus tarnybai“.

PareiÅ¡kėjos L. V. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų patenkinti.

Priteisti L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė