c059734b-8a82-4f1b-a4cd-01cb0232a1f3 · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.1-74-503/2010Proceso Nr. 1-07-1-00503-2007-6Procesinio sprendimo kategorija.: (S) 1.2.19.4., 1.2.29.1. NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. balandžio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant V. Å uminienei, H. Ragėnaitei,dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui, kaltinamajam R. Å ., jo gynėjui adv. V. Staugaičiui, kaltinamajam V. M., jo gynėjui adv. L. BarÅ¡auskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija),V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :kaltinamasis R.

Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«ros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, įgaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 įsakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - įvertinti kontroliuojamų miÅ¡kų bÅ«klę, teikti pasiÅ«lymus jos pagerinimui bei iÅ¡duoti leidimus kirsti miÅ¡kÄ , 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iÅ¡ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjo V.

M. ir valstybės įmonės Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiÅ«rint 1.20 ha privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , esančiÄ Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir suraÅ¡ant medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktÄ , kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. TÄ pačiÄ dienÄ , tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, iÅ¡vykus P. Z., jis, R.

Å ., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatÄ , kad blogos sanitarinės bÅ«klės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatÄ , kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miÅ¡ko sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės bÅ«klės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytÄ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principÄ - užkirsti keliÄ aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti iÅ¡vengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytÄ objektyvumo principÄ - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miÅ¡ko savininkų įgaliotam asmeniui G.

M.. turėjusiam tikslÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ , papraÅ¡ius įvertinti tame pačiame miÅ¡ko sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598. 0,9 ha ploto sanitarinę bÅ«klę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miÅ¡ko brėžinį ir biržes taksavimo lapÄ , jis, R. Å ., aukÅ¡tesnio pareigÅ«no - V. M. - nurodymu surašė kitÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ apie tai, jog komisija, susidedanti iÅ¡ jo, R. Å ., V. M., V. L., ir G. M., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę bÅ«klę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ bei jame konstatuotas iÅ¡vadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

Savo paties suraÅ¡ytÄ tikrovės neatitinkantį aktÄ (pagal pavadinimÄ ir turinį tik iÅ¡ dalies atitinkantį galiojusių MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiÅ«vimÄ sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos Å«kinės priemonės gretimuose medynuose), jis, R. Å ., patvirtino savo paraÅ¡u ir pateikė jį pasiraÅ¡yti V. M., apie P. Z. suraÅ¡ytÄ medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ nežinojusiam G.

M. bei apie Å¡iame akte konstatuotas iÅ¡vadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Å ., Vilniaus rajono agentÅ«ros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastotÄ 2006-07-03 miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės aktÄ , G. M. iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miÅ¡ko plotÄ , esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, unikalus Nr. 4117-0600-0598, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iÅ¡kirsta 0,87 ha miÅ¡ko.

Å ias savo veiksmais jis, R. Å ., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sÄ lygas neteisėtai iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sÄ lygojo neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miÅ¡ko funkcijas - padidėjo triukÅ¡mingumas, oro tarÅ¡a, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimÄ aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimÄ iÅ¡kirsto miÅ¡ko pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R.

Å . visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardÄ , sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiÅ¾Ä bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentÅ«ros autoritetÄ , dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. kaltinamas Å¡iais savo veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.Taip pat R. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai.

Jis, R. Å ., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iÅ¡ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiÅ«rint 1,20 ha privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , esančiÄ Vilniaus r.. Vanagines k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir suraÅ¡ant medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktÄ , kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

TÄ pačiÄ dienÄ , tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, iÅ¡vykus P. Z., jis, R. Å ., miÅ¡ko savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ , papraÅ¡ius įvertinti tame pačiame miÅ¡ko sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600- 0598, 0.9 ha ploto sanitarinę bÅ«klę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miÅ¡ko brėžinį ir biržės taksavimo lapÄ , jis R. Å ., aukÅ¡tesnio pareigÅ«no - V. M. - nurodymu surašė kitÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ apie tai, jog komisija, susidedanti iÅ¡ jo, R.

Å .. V. M., V. L. ir miÅ¡ko savininkų įgalioto asmens G. M., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę bÅ«klę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ bei jame konstatuotas iÅ¡vadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

Šį tikrovės neatitinkantį aktÄ (pagal pavadinimÄ ir turinį tik iÅ¡ dalies atitinkantį galiojusių MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiÅ«vimÄ sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos Å«kinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Å ., patvirtino savo paraÅ¡u ir pateikė jį pasiraÅ¡yti V. M., apie P. Z. suraÅ¡ytÄ medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ nežinojusiam G.

M. bei apie Å¡iame akte konstatuotas iÅ¡vadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Å . Vilniaus rajono agentÅ«ros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas šį žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ - remdamasis paties 2006-07-03 suraÅ¡ytu miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktu, iÅ¡rašė ir G. M. iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miÅ¡ko plotÄ , esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, leidimÄ patvirtino savo paraÅ¡u ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«ros antspaudu.

To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iÅ¡kirsta 0,87 ha miÅ¡ko. Å iais savo veiksmais jis, R. Å ., veikdamas kartu su V. M., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sÄ lygas neteisėtai iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sÄ lygojo neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miÅ¡ko funkcijas - padidėjo triukÅ¡mingumas, oro tarÅ¡a, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimÄ aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimÄ iÅ¡kirsto miÅ¡ko pasekmėmis, t.y. kaltinamas Å¡iais savo veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).Kaltinamasis V.

M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vedėjas, įgaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybės apraÅ¡ymo 6.4 punkte nurodytÄ funkcijÄ - kontroliuoti rajonų agentÅ«rų veiklÄ miÅ¡kų bÅ«klės srityje, 6.5 punkte nurodytÄ funkcijÄ - įvertinti kontroliuojamų miÅ¡kų bÅ«klę, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iÅ¡ jo, tai yra V.

M., MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiÅ«rint 1,20 ha privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , esančiÄ Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117- 0600-0598, ir pasiraÅ¡ydamas patvirtino medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktÄ , kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

TÄ pačiÄ dienÄ , tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, iÅ¡vykus komisijos nariui P. Z., jis, V. M., pažeisdamas to paties pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 punkte nurodytÄ funkcijÄ - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miÅ¡kų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę, 6.6 punkte nurodytÄ funkcijÄ - kontroliuoti, kaip laikomasi miÅ¡ko pagrindinių kirtimo patvirtintų normų ir Å¡ių biržių atrėžimo tvarkos, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatÄ , kad blogos sanitarinės bÅ«klės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatÄ , kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miÅ¡ko sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės bÅ«klės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytÄ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principÄ - užkirsti keliÄ aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti iÅ¡vengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytÄ objektyvumo principÄ - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontroles institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miÅ¡ko savininkų įgaliotam asmeniui G.

M., turėjusiam tikslÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ , papraÅ¡ius įvertinti tame pačiame miÅ¡ko sklype, unikalus sklypo Nr.4117- 0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę bÅ«klę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miÅ¡ko brėžinį ir biržės taksavimo lapÄ , jis, V. M., nurodė sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«ros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Å ., taip pat dalyvavusiam apžiÅ«rint minėtÄ miÅ¡ko valdÄ ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ bei konstatuotas jame iÅ¡vadas, suraÅ¡yti kitÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ apie tai, jog komisija, susidedanti iÅ¡ jo, V.

M., V. L., R. Å . ir G. M., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę bÅ«klę, ir jame įraÅ¡yti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Å . suraÅ¡ius nurodytÄ aktÄ (pagal pavadinimÄ ir turinį tik iÅ¡ dalies atitinkantį galiojusių MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiÅ«vimÄ sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos Å«kinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V.

M., veikdamas kartu su R. Å ., žinodamas apie akte įraÅ¡ytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Å . suklaidintas V. L., bei apie P. Z. suraÅ¡ytÄ medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ nežinodamas G. M., pasiraÅ¡ydami patvirtino miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ . Remiantis Å¡iuo aktu 2006-07-04 R. Å . G. M. iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miÅ¡ko plotÄ , esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasekoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iÅ¡kirsta 0,87 ha miÅ¡ko.

Å ias savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Å ., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sÄ lygas neteisėtai iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sÄ lygojo neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miÅ¡ko funkcijas - padidėjo triukÅ¡mingumas, oro tarÅ¡a, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimÄ aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimÄ iÅ¡kirsto miÅ¡ko pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais V.

M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardÄ , sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestiÅ¾Ä bei valstybinės institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetÄ , sau atskaitingiems asmenims - R. Å ., V. L., demonstravo savo nuostatÄ nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. t.y. kaltinamas Å¡iais savo veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.Taip pat V.

M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. Å ., suklastojo tikrÄ dokumentÄ , jį panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, V. M., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iÅ¡ jo, tai yra V. M.. MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiÅ«rint 1,20 ha privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , esančiÄ Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir pasiraÅ¡ydamas patvirtino medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktÄ , kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

TÄ pačiÄ dienÄ , tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, iÅ¡vykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M., miÅ¡ko savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ , papraÅ¡ius įvertinti tame pačiame miÅ¡ko sklype, unikalus sklypo Nr.4117-0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę bÅ«klę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miÅ¡ko brėžinį ir biržės taksavimo lapÄ , jis, V. M., nurodė R. Å ., taip pat dalyvavusiam apžiÅ«rint minėtÄ miÅ¡ko valdÄ ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ bei konstatuotas jame iÅ¡vadas, suraÅ¡yti kitÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ apie tai, jog komisija, susidedanti iÅ¡ V.

M., V. L., R. Å . ir G. M., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę bÅ«klę, ir jame įraÅ¡yti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Å . suraÅ¡ius nurodytÄ aktÄ (pagal pavadinimÄ ir turinį tik iÅ¡ dalies atitinkantį galiojusių MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiÅ«vimÄ sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos Å«kinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V.

M., veikdamas kartu su R. Å ., žinodamas apie akte įraÅ¡ytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Å . suklaidintas V. L., bei apie P. Z. suraÅ¡ytÄ medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ nežinodamas G. M., juos patvirtino pasiraÅ¡ydami. Panaudojant šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ - remiantis miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktu, 2006-07-04 R. Å . iÅ¡rašė ir G. M. iÅ¡davė leidimÄ serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miÅ¡ko plotÄ , esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iÅ¡kirsta 0.87 ha miÅ¡ko.

Å iais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Å ., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sÄ lygas neteisėtai iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sÄ lygojo neigiamÄ poveikį kraÅ¡tovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miÅ¡ko funkcijas - padidėjo triukÅ¡mingumas, oro tarÅ¡a, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimÄ aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimÄ iÅ¡kirsto miÅ¡ko pasekmėmis, t.y. kaltinamas Å¡iais savo veiksmais padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).Kaltinamasis R.

Å . teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė, kad 2006-07-03 iÅ¡vakarėse jo tiesioginiam virÅ¡ininkui M. B. paskambino MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir pranešė, kad atvažiuos, M. B. taip pat pasakė, kad P. Z. vertins sanitarinę medyno bÅ«klę ir R. Å . reikės dalyvauti. 2006-07-03 su P. Z. jis susitiko pas MiÅ¡kų kontrolės skyriaus vadovÄ V. M., kuris dar paskambino Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos girininkui V.

L. ir susitarė susitikti miÅ¡ke -Vilniaus miÅ¡kų urėdijos. Verkių girininkijos 63 kvartale, 7 sklype. TÄ dienÄ jie susitiko prie miÅ¡ko, kitoje pusėje nei yra Riešės gyvenvietė. Jie visi ėjo į miÅ¡kÄ . P. Z. kažkÄ rašėsi. Be to P. Z. apžiÅ«rėjo dalį miÅ¡ko, esančiÄ arčiau plento Molėtai-Vilnius, nurodytÄ P. Z.. Jis (R. Å .) matė kaip P. Z. matavo žingsniais barelius, tačiau tai turėjo bÅ«ti daroma su prietaisais. Be to dalis barelių buvo kitame miÅ¡ke, o dalis miÅ¡ko buvo visiÅ¡kai sveika.

V. M. ir V. L. stovėjo Å¡alia ir viskÄ stebėjo. MiÅ¡ko valda buvo atskirta iÅ¡kirstomis ribinėmis linijomis. Toliau nuo plento Molėtai-Vilnius jis matė apie 3-4 sausuolius, apie 3-4 iÅ¡vartas, ar juos matė P. Z., jis (R. Å .) nežinojo, nors P. Z. negalėjo matyti, nes jis buvo sveikame miÅ¡ko plote. P. Z. pasakė, kad negali duoti leidimo iÅ¡kirsti visÄ miÅ¡kÄ , nes viskas yra tvarkoje. Jis (R. Å .) P. Z. pasakė, kad miÅ¡ke yra sausuolių ir iÅ¡vartų, bet P. Z. pasakė, kad viso miÅ¡ko kirsti negalima leisti, o jei jis (R.

Å .) mato iÅ¡vartas ir sausuolius, tai jau ne jo kompetencija. Ten, kur jie buvo, sausuolių ir iÅ¡vartų nesimatė, jis siÅ«lė P. Z. juos parodyti, bet pastarasis nėjo. PrieÅ¡ iÅ¡vykdamas P. Z. surašė įvertinimo aktÄ , davė pasiraÅ¡yti V. M. ir V. L.. R. Å . pasiraÅ¡yti nedavė, bet jis suprato, kas ten paraÅ¡yta - visÄ miÅ¡kÄ kirsti netikslinga. Jam viskas buvo iÅ¡ karto aiÅ¡ku - P. Z. nepasiraÅ¡ys iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ plynai, nes tik dalis miÅ¡ko buvo iÅ¡retėjusi, o ten, kur buvo įėjęs P. Z., viskas buvo tvarkoje.

Be to, maždaug prieÅ¡ mėnesį iki 2006-07-03 M. B. jo klausė, ar jis žino kÄ nors apie tame miÅ¡ke džiÅ«stantį beržynÄ , juo domėjosi P. Z.. Jis (R. Å .) nuvažiavo ir detaliai apžiÅ«rėjo tÄ sklypÄ ir jau tada suprato, kad savininko praÅ¡ymo iÅ¡kirsti visÄ sklypÄ plynai niekas netenkins, nors jame ir buvo iÅ¡vartos, sausuoliai. Po to, kai jis apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ , pas jį į agentÅ«rÄ buvo atėjęs G. M., kuris pasakė, kad miÅ¡ko sanitarines apsaugos tarnybai yra iÅ¡siuntęs praÅ¡ymÄ , brėžinius, laukia atsakymo dėl visame miÅ¡ko plote džiÅ«stančių beržų.

R. Å . G. M. pasakė, kad buvo nuvykęs į tÄ miÅ¡kÄ ir kad tokiam miÅ¡kui kirsti papratai niekas neduoda leidimo. Tada G. M. paklausė, kaip dėl mažesnės teritorijos, o jis jam paaiÅ¡kino, kad pasidarytų brėžinius mažesnei teritorijai - kur iÅ¡retėjęs miÅ¡kas, kur yra sausuoliai, bet ploto nenurodė. Pasak R. Å ., gali bÅ«ti, kad jis G. M. buvo minėjęs, kad jei plotas yra mažesnis nei 1 ha, tai nereikalinga MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnyba. 2006-07-03 P. Z. iÅ¡vykus, G. M. pateikė miÅ¡ko brėžinį ir biržės taksavimo lapÄ .

G. M. klausė V. M., ar pagal jo brėžinį, kuris buvo 0,9 ha, bÅ«tų galimas plynas sanitarinis kirtimas. G. M. žodžiu paprašė, ar pagal jo pateiktÄ brėžinį bÅ«tų galima iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu nurodytÄ miÅ¡ko plotÄ , kol visa komisija vietoje. Jie visi, t. y. R. Å ., V. M., G. M. ir V. L., stovėjo ratu vienas Å¡alia kito, visi matė brėžinį, visi suprato, kas vyksta. Tuomet jis pasiÅ«lė apžiÅ«rėti miÅ¡ko sklypÄ pagal brėžinyje nurodytas ribas, kas ir buvo padaryta.

Visi matė iÅ¡vartas, sausuolius, ko nematė P. Z.. Be to, jis, apžiÅ«rinėdamas 0,9 ha miÅ¡ko plotÄ , reikiamų matavimo įrankių neturėjo, procentus suskaičiavo iÅ¡ akies, kas yra leidžiama. Be to, jeigu 70 procentų medžio lapų yra pažeista, tai rodo, jog medis džiÅ«sta. O medis džiÅ«sta dėl Å«kinės veiklos ir panaÅ¡iai. ApžiÅ«rėjus jis paklausė visų nuomonės, kokia yra miÅ¡ko sanitarinė bÅ«klė. V. M. pasakė, kad suraÅ¡yti aktÄ ir kad sanitarinė miÅ¡ko bÅ«klė leidžia kirsti miÅ¡kÄ sanitariniu plynu kirtimu, kÄ girdėjo V.

L. ir tam pritarė. R. Å . surašė aktÄ , kuriame įrašė, kad iÅ¡kirtus medynÄ sanitariniu kirtimu, skalsumas liktų 0,4, konstatavo, kad medynÄ bÅ«tina iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu. SuraÅ¡ytÄ aktÄ jis padavė pasiraÅ¡yti V. M., V. L. ir G. M.. Vėliau G. M. pasakė, kad leidimÄ iÅ¡raÅ¡ys kitÄ dienÄ . R. Å . 2006-07-04, remdamasis savo suraÅ¡ytu aktu, Vilniaus rajono agentÅ«ros patalpose iÅ¡rašė ir iÅ¡davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ G. M.. Taip pat, nurodė, jog jis niekam jokios žalos savo veiksmais nepadarė.

Be to nurodė, kad, kilus triukÅ¡mui dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko, jo į sudarytÄ komisijÄ ir į kirtavietę niekas nekvietė. Pagal MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 41 punktÄ Å¾iniaraÅ¡tį jis skaitė. P. Z. jį pasirašė vienas, o paraÅ¡ai turėjo bÅ«ti visų komisijos narių. Buvo suraÅ¡yti du bareliai po 0,15 ha. 19 medžių yra labai mažai. MiÅ¡ko skalsumas priklauso nuo medžių tankumo. 0,05 skalsumas bÅ«tų 19 medžių. Be to, P. Z. dalyvavo aktų suraÅ¡yme ir tyrime prieÅ¡ jį - tai nesuderinami dalykai.

Jei suraÅ¡ai aktÄ , tyrime nedalyvauji. PuÅ¡is iÅ¡kirsti kirtėjams jis neleido ir aplamai jos buvo kitame miÅ¡ko plote. Kai jie dalyvavo vertinime, pušų jau nebuvo. Pagal MiÅ¡ko sanitarines apsaugos taisykles miÅ¡kÄ reikia kirsti arba nereikia. Dėl 344 iÅ¡kirstų medžių, tai malkinis medis netinka niekam, tik malkoms, toks medis yra prastos kokybės. Pagal nukirsto medžio kelmÄ galima nustatyti ar tai beržas, ar liepa, ar kitoks buvo, o ar malkinis medis, ar kitoks buvo sunku nustatyti, bet įmanoma.

Be to per 0,9 ha miÅ¡ko plotÄ buvo 4-5 valksmai. Beje Å¡iame plote kirtimai buvo daryti anksčiau. O komisija paskaičiavo, kad valksmai užima 10 procentų. Vadovaudamasi tuo komisija padidino iÅ¡kirsto miÅ¡ko tÅ«rį. IÅ¡ komisijos medžiagos nesimato, kad bÅ«tų atimta mediena, iÅ¡kirsta pagal kitÄ leidimÄ . Kiek jis žino 2005 metais tai miÅ¡ko daliai buvo sudarytas miÅ¡ko kirtimo projektas. Jokios tyčios jo veiksmuose nebuvo, jis tiesiog dirbo savo darbÄ .Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R.

Å . patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 2, b.l. 126-130).Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, įtariamasis R. Å . patvirtino akistatos su liudytoju P. Z. metu (t. 2, b.l. 133).Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė, kad 2006 metų vasarÄ , gal birželio mėnesio pabaigoje, Vilniaus rajono agentÅ«ros vyresnysis inspektorius R. Å . jam pasakė, kad miÅ¡ko savininkas yra kreipęsis į MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybÄ dėl miÅ¡ko apžiÅ«ros.

Jis paskambino P. Z. ir pasakė, kad pas jį yra praÅ¡ymas iÅ¡ Vilniaus rajono, klausė, ar kas nors atvyks apžiÅ«rėti to miÅ¡ko. P. Z. pasakė, kad jis atvyks pats, nurodė dienÄ , kuriÄ tiksliai jis atvyks. Gali bÅ«ti, kad vėliau P. Z. jam paskambino ir pasakė kelintÄ valandÄ jie susitiks jau miÅ¡ke. Jis tai pasakė R. Å .. MinimÄ dienÄ po pietų pas jį atvyko R. Å . ir jie dviese su R. Å . nuvyko į miÅ¡kÄ . Be to jis nurodė atvykti į miÅ¡kÄ V. L.. MiÅ¡ko savininkas ir R. Å . žinojo kur yra sklypas.

Sanitarines apsaugos taisyklėse yra paraÅ¡yta, kad jei miÅ¡ko valda yra iki 1 ha, tai jį apžiÅ«ri ir sprendžia vietos miÅ¡kų pareigÅ«nas, o jei plotas yra virÅ¡ 1 ha tai, nustatant sanitarinę bÅ«klę, privalo dalyvauti miÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos atstovas. Be jo apžiÅ«roje dar dalyvavo R. Å ., P. Z. ir V. L.. Ten dar dalyvavo dar vienas asmuo, tačiau ar jis buvo savininkas, ar įgaliotas asmuo, jis (V. M.) nežinojo, nors kai jie pasiraÅ¡inėjo aktÄ , tai matė, kad lygtai jo pavardė M.

Atvykus prie to miÅ¡ko, P. Z. lygtai su R. Å . ir su miÅ¡ko savininku nuėjo į miÅ¡kÄ deÅ¡iniau. Jis truputį pasikalbėjo su V. L., pavaikÅ¡tinėjo. P. Z., R. Å . ir V. L. automobiliai buvo vienoje vietoje, kaip, iÅ¡ kur ir kada atvyko savininkas, jis nematė. Po pokalbio su V. L., jis nuėjo į apžiÅ«rimÄ medynÄ ir iÅ¡samiai jį iÅ¡vaikščiojo bei apžiÅ«rėjo, kelis kartus jį nufotografavo. MiÅ¡ko apžiÅ«ra užtruko iki pusvalandžio. Medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktÄ surašė P. Z., visi prie jo priėjo, jis jiems padavė pasiraÅ¡yti.

Jis (V. M.) aktÄ pasirašė, kiti turbÅ«t pasirašė lygiai taip pat. Akte buvo konstatuota, kad medyno, kurio plotas 1,2 ha, kirsti nerekomenduojama. Žiniaraščio jis nematė, kaip ir jo antrosios lapo pusės, pasirašė, kur parodė P. Z.. Be to P. Z. pasakė, kad jo požiÅ«riu, visÄ plotÄ netikslinga kirsti, niekas P. Z. neprieÅ¡taravo, jokių diskusijų dėl konstatuotos iÅ¡vados nebuvo. Dėl to savininkas turėjo pasiraÅ¡yti, bet kad jis rašėsi, jis to nematė. Po to P. Z. atsisveikino ir iÅ¡važiavo.

Jis (V. M.) dar paaiÅ¡kino, kad tikrai visos valdos iÅ¡kirsti negalima, kad teisingai nuspręsta. MiÅ¡ko savininkas ar jų atstovas klausė, kaip bÅ«tų galima sutvarkyti nors tÄ mažesnį medyno gabalėlį, kuris buvo iÅ¡retėjęs, žodžiu paprašė įvertinti iÅ¡ naujo tÄ mažesnį medyno plotÄ , klausė, kÄ jam su juo daryti. Jis (V. M.) diskutavo su R. Å ., V. L. nuomonės tuo klausimu neiÅ¡sakė. Jis nematė, kad savininkas bÅ«tų pateikęs kokius nors dokumentus, jam jis jokių dokumentų nepateikė.

IÅ¡vykus P. Z., 09 ha miÅ¡ko plotas iÅ¡ naujo apžiÅ«rimas nebuvo, nes jau pakankamai buvo apžiÅ«rėtas dar bÅ«nant P. Z., iÅ¡ naujo niekas nieko nematavo, neskaičiavo, nes toje vietoje medynas buvo visai retas, jo skalsumas jau buvo ribinis, per mažas, buvo sausuolių, nulūžusių medžių, ir todėl jį reikėjo kirsti sanitariniu plynu kirtimu. Atėjus prie automobilių, R. Å . nuėjo į automobilį, iÅ¡sitraukė popieriaus lapÄ ir surašė aktÄ automobilyje. Jis nenurodė R.

Å . suraÅ¡yti aktÄ , jam aiÅ¡ku ir taip buvo, kad jis privalo tokį aktÄ suraÅ¡yti. Tas aktas buvo reikalingas R. Å ., nes jis turėjo paskui iÅ¡raÅ¡yti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ . Be to pagal teisės norminius aktus per 3 metus taip iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ privaloma atsodinti. Pažymėjo, kad medžiai, kurie 09 ha miÅ¡ko plote medžiai jų buvo neleisti iÅ¡kirsti, buvo iÅ¡kirsti.Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nui, įtariamasis V. M. patvirtino akistatos su liudytoju P. Z. metu (t. 2, b.l. 185).Liudytojas V.

L. parodė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – LR BPK, 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metų vasarÄ jam paskambino V. M. ir pasakė, kad reikia apžiÅ«rėti privatų miÅ¡kÄ dėl leidimo kirsti medynÄ , nes medynas jo girininkijos įtakos zonoje ir jam reikia dalyvauti. Jis atvyko į vietÄ pirmas, apvažiavo miÅ¡kÄ iÅ¡ abiejų pusių. Kai jis pastatė automobilį, atvažiavo V. M. su R. Å . bei P. Z.. Dar buvo vienas nepažįstamas žmogus, tačiau jis jo nepažinojo.

Tuomet jie ėjo į beržynÄ , P. Z. turėjo kažkokius popierius, matyt praÅ¡ymÄ . P. Z., V. M. ir R. Å . vaikščiojo, žiÅ«rėjo miÅ¡kÄ . Kokį lotÄ jie perėjo jis tiksliai nežino, tačiau bendras sklypo plotas buvo apie vienÄ hektarÄ . Tačiau jis nesikiÅ¡o į miÅ¡ko apžiÅ«ros procesÄ , ėjo kiek tolėliau nuo kitų. Jis tik pasakė, kad čia jau buvo kirsta, buvo kertami beržai, tačiau ne masiÅ¡kai, pasakė, kad jei sugalvos kÄ kirsti, kils triukÅ¡mas. P. Z. surašė aktÄ , kad sanitariniam plynam kirtimui nerekomenduojama.

Jis perskaitęs po Å¡iuo aktu pasirašė. Jokio žiniaraščio jis nematė. Po Å¡io akto pasiraÅ¡ymo R. Å . pasakė, kad nežinÄ s kÄ atsakyti pareiÅ¡kėjui, gal reikia raÅ¡yti, kad miÅ¡kas yra iÅ¡retintas. Tada R. Å . ir surašė tokiÄ pažymÄ , kad miÅ¡kas yra iÅ¡retintas. Jis po Å¡ia pažyma, neskaitęs, nes neturėjo akinių, - juos buvo pamiršęs, ir be to pasitikėdamas V. M., pasirašė. Po to, kai jį pradėjo klausinėti komisija, jis sužinojo, jog jo antrÄ kartÄ pasiraÅ¡yta pažyma buvo pagrindas iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ .

Be to B. vadovaujama komisija jo neklausė apie miÅ¡ko skalsumÄ . Negali pasakyti koks buvo to miÅ¡ko bendras skalsumas, tačiau jis buvo nevienodas, kur buvo kirsta, tai galėjo bÅ«ti 03, o 06 skalsumas yra bendras. Akte, kuriame jis pasirašė buvo paraÅ¡yta, kad ketvirtyje sklypo yra 19 medžių, tačiau jis nežino kaip tai paaiÅ¡kinti. Liudytojas P. Z. parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnyboje faksu buvo gautas miÅ¡ko, esančio Vanaginės kaime, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone, savininkės T.

B. prašymas įvertinti miško būklę. Kartu su šiuo prašymu buvo atsiųsta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie miško priklausomybę asmenims, miško žemės planas ir taksoraštis, bet gali būti, jog jam šiuos dokumentus kažkas pateikė jau būnant miške. Atsižvelgiant į tai, kad miško plotas buvo 1,20 ha tarnyba privalo dalyvauti įvertinant jo sanitarinę būklę. Jis susiderino su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėju V.

M., kadangi tas miÅ¡kas buvo jo kontroliuojamoje teritorijoje, susitarė, kada galės apžiÅ«rėti miÅ¡kÄ . ApžiÅ«roje dar privalo dalyvauti girininkas, kurio teritorijoje yra miÅ¡kas ir savininkas, ar jo įgaliotas asmuo. Pats V. M. galėjo ir nedalyvauti, galėjo dalyvauti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos padalinio kažkuris atstovas. Jis susitarė su V. M. apžiÅ«rėti miÅ¡kÄ 2006-07-03, o pastarasis pakvietė kitus asmenis. 2006-07-03 iki pietų jis atvyko pas V. M. į darbÄ , o tada jie kartu vyko į miÅ¡kÄ .

MiÅ¡kÄ apžiÅ«rėjo apie 13-14 valandÄ . Jis neprisimina asmenų atvykimo sekos, bet miÅ¡kas buvo apžiÅ«rimas dalyvaujant visiems asmenis, kurie privalo dalyvauti. Susirinkus visiems komisijos nariams, jis, V. M., girininkas V. L., savininkas apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ . Taip pat apžiÅ«roje dalyvavo iÅ¡ matymo pažįstamas žmogus iÅ¡ aplinkosaugos sistemos (vėliau sužinojo, kad R. Å .). Kas jam pristatė savininkÄ , ar jis prisistatė, o gali bÅ«ti, kad jis iÅ¡vis nieko nesakė. Be to, jis ir taip suprato, kad tai savininkas ar įgaliotas asmuo, kadangi V.

M. ir R. Å . jis pažino. Jie visi kartu apžiÅ«rėjo praÅ¡omÄ apžiÅ«rėti miÅ¡kÄ . PrieÅ¡ miÅ¡ko apžiÅ«rÄ jam kažkas pateikė sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį, kuriame yra nubraižytas miÅ¡ko plotas. Paprastai tokį planÄ turi turėti ir pateikti savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jie apėjo miÅ¡ko plotÄ , apžiÅ«rėjo medžius. Po to jis pasirinko du po 0.015 ha miÅ¡ko plotus, kuriuose suskaičiavo medžius ir įvertino kiekvieno jų sanitarinę bÅ«klę. R.

Å . ėjo kartu ir apžiÅ«rėjo medžius. Pagal MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisykles reikalinga detaliai įvertinti ne mažiau kaip 2 procentus numatomo kirsti miÅ¡ko ploto. BÅ«tent taip jie ir padarė. Jo iÅ¡silavinimas, įgÅ«džiai ir patirtis leidžia įvertinti miÅ¡ko sanitarinę bÅ«klę. Komisijos nariai yra lygiaverčiai, komisijos pirmininko nėra. Svarbiausias komisijos narys yra tas asmuo, kuris vėliau raÅ¡ys leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , jiems labiau rÅ«pi miÅ¡ko plotas, ribos.

IÅ¡ tiesų įvertinimo aktÄ turėtų suraÅ¡yti inspektoriai, bet kai dalyvauja jis aktÄ visada raÅ¡o pats, nes jam tai yra kaip atsiskaitymo dokumentas už komandiruotę. Ä®vertinus miÅ¡kÄ , jis nustatė, kad miÅ¡kas yra labai geros bÅ«klės, apie 70 metų, miÅ¡ko skalsumas 0.6 (tai yra miÅ¡kas yra vidutinio tankumo), sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Jei miÅ¡ke bÅ«tų nustatyti sergantys (džiÅ«stantys, nesveiki, sausuoliai) medžiai ir juos iÅ¡kirtus miÅ¡ko skalsumas liktų 0.4 ir mažiau, tokiu atveju rekomenduojamas plynas miÅ¡ko kirtimas, jei daugiau nei 0.4, plynas kirtimas negalimas, tokiu atveju galima iÅ¡kirsti tik sergančius medžius, kad neplistų ligos, kenkėjai.

Jo tikslas buvo atrasti kažkokiÄ ligÄ , jei tokia ten buvo, tačiau jis niekur nepastebėjo jokių iÅ¡orinių ligų ar kenkėjų požymių. Negali pasakyti, kiek procentų miÅ¡kas buvo pažeistas ir nematė kiek tiksliai medžių reikėjo iÅ¡kirsti. Be to, visÄ tÄ miÅ¡kÄ apžiÅ«rėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, o smulkiai tik du plotelius. Be to 1, 2, 3 grupės medžiai yra nekirstini, o stipriai nusilpę medžiai taip pat nekirstini. Kertami tik stipriai pažeisti, sausuoliai medžiai. Be to, po apžiÅ«ros jis pasakė, kad miÅ¡kas sveikas, viskas tvarkoje, niekas iÅ¡ komisijos narių neiÅ¡reiÅ¡kė jokių priekaiÅ¡tų, sutiko su jo iÅ¡sakyta nuomone.

Sugrįžus prie automobilių, jis surašė medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktÄ . Jis turi tokio akto blankÄ , kurio forma norminiais aktais nėra apibrėžta. Akto kitoje pusėje yra numatomų iÅ¡kirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų medžių bÅ«klės įvertinimo žiniaraÅ¡tis. Akte jis surašė tai, kÄ nustatė, žiniaraÅ¡tyje - kokiu bÅ«du tai nustatė. Žiniaraščio forma yra apibrėžta MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklėse.

Akte jis surašė, kadastro vietovę - Didžioji Riešė, unikalų sklypo Nr. 4117-0600-059, savininkus - T. B., V. P.. R. J.. Å iuos duomenis jis surašė iÅ¡ duomenų banko iÅ¡raÅ¡o. RaÅ¡ydamas komisijos narius jis paklausė savininko pavardės, jis pasakė J. P., kÄ jis ir įrašė į aktÄ . IÅ¡vadose parašė, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nebuvo rasta. Be to leidimÄ kirsti, ar nekirsti gali duoti tik vadovas. Taip raÅ¡o nuo tada, kai pradėjo dirbti šį darbÄ .

Aktas yra rekomendacinio pobÅ«džio, jis skirtas vadovui. Visi komisijos nariai pasirašė akte, perskaitė, jis jiems sakė, kÄ raÅ¡o. R. Å . visÄ laikÄ buvo kartu su visais ir tikrai turėjo matyti, suprasti ir girdėti, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Jis aktÄ surašė dviem egzemplioriais, vienÄ atidavė V. M., vienÄ pasiėmė pats. Po to apie 14 - 15 valandÄ jis iÅ¡važiavo. IÅ¡ V. M., R. Å ., V. L. elgesio jis nesuprato, kad jie bÅ«tų kažkuo nepatenkinti, jie nieko nesakė, neprieÅ¡taravo.

Savininkas J. P. taip pat nieko nesakė, nepasitenkinimo neiÅ¡reiÅ¡kė. Anot jo, savininkai visada bÅ«na nepatenkinti tokiu sprendimu, nes jie kreipiasi ir kviečia komisijÄ turėdami tikslÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ . V. M.. R. Å ., V. L. jam nesiÅ«lė pakeisti savo sprendimo. Kaip vėliau jis sužinojo, jam iÅ¡vykus, tÄ pačiÄ dienÄ , buvo suraÅ¡ytas naujas įvertinimo aktas, kuriame buvo paraÅ¡yta, kad vertinamo miÅ¡ko plotas yra 0,9 ha ir miÅ¡kÄ galima kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Jo teigimu, per valandÄ negalėjo taip pasikeisti to paties miÅ¡ko sanitarinė bÅ«klė, apžiÅ«rėdamas miÅ¡kÄ , jis nematė bedžiÅ«stančių ir iÅ¡retėjusių medžių, bent jau tiek, kad bÅ«tų galima juos kirsti.

Anot jo, jo suraÅ¡ytas aktas atitinka tikrovę, o vėliau suraÅ¡ytas aktas tikrovės neatitinka. Jei V. M., R. Å ., V. L. matė, kad yra tokia padėtis, kaip parašė savo akte, tai jie galėjo iÅ¡ karto sakyti jam bÅ«nant, raÅ¡ant aktÄ , parodyti tuos medžius, nepasiraÅ¡yti jo suraÅ¡yto akto, tačiau jie to nedarė, sutiko su jo iÅ¡vada, kuri yra įraÅ¡yta į jo suraÅ¡ytÄ aktÄ . Be to, parodė, kad dokumentuose buvo paraÅ¡yta iÅ¡ pradžių 0,15 ha, vėliau buvo iÅ¡taisyta į 0,015 ha.

Tai yra 2 procentai nuo viso ploto. 0,015 ha tiesiog tebuvo raÅ¡ybos klaida. Å iuos dokumentus tyrė Aplinkos ministro sudaryta komisija iÅ¡ 6 narių, vadovaujama B., o kitų jos narių pavardžių jis nežino. Beje jis dalyvavo Å¡ios komisijos 2 posėdžiuose, o kalinamieji Å ., M., Å¡ios komisijos darbe nedalyvavo. IÅ¡ Å¡ios komisijos narių niekas nepastebėjo Å¡ios klaidos. Jis pats Å¡iÄ klaidÄ pastebėjo per jo apklausÄ . Be to, raÅ¡ant akto žiniaraÅ¡tį, jį turi pasiraÅ¡yti visa komisija, o Å¡iuo atveju, jis, V.

M., V. L., miÅ¡ko savininkas. Bet Å¡iuo atveju ant žiniaraščio pasirašė tik jis, o ant jo kitos pusės – visa komisija. Jis nežino kodėl ant žiniaraščio nėra kitų komisijos narių parašų. Be to miÅ¡ko bÅ«klė vertinama vizualiai. Aplinkos ministro sudarytos komisijos iÅ¡vadas jis žino. MiÅ¡ko skalsumas buvo apie 0,5, gali bÅ«ti ir 0,54. Tai nustatoma iÅ¡matavus medžių kelmų skersmenį. Kas matavo kelmus neatsimena, jis kai buvo skaičiuojami kelmai nedalyvavo. Tačiau nustatant skalsumÄ paklaida yra.

Paskutiniam minėtos komisijos tyrime skalsumas nebuvo matuotas, nes nebuvo reikalo. Be to, parodė, kad tame miÅ¡ke senų kelmų buvo nedaug, ir negali atsakyti kodėl dokumentuose neparaÅ¡yta nieko apie senus kelmus. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas P. Z. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 1, b.l. 47-49).Liudytojas G. M. teismui parodė, kad jis buvo miÅ¡ko savininkas ir įgaliotas pažįstamų, kurie turėjo žemės sklypÄ . Pardavęs savo miÅ¡ko dalį, ir bÅ«damas įgaliotas savininkų, jis savo dalies pirkėjÄ informavo kokie darbai miÅ¡ke atlikti ir katu iÅ¡kėlė klausimÄ , kad miÅ¡kÄ reikia iÅ¡kirsti, nes miÅ¡kas buvo ligotas, retas, jame buvo daug sausuolių, tam specialių žinių nereikia. Jokių kitų interesų jis neturėjo.

Be to Å¡iame miÅ¡ke prieÅ¡ tai lyg tai buvo trys sanitariniai kirtimai. Vienas kartas buvo kai savininkai miÅ¡kÄ technika apgadino, už tai jis buvo baustas administracine tvarka. Jis oficialiai praÅ¡ymÄ nuvežė į urėdijÄ , Smolensko gatvėje. Be to, lyg tai kažkoks praÅ¡ymas buvo paduotas Kaune. Kai jis atvažiavo prie miÅ¡ko, tai jau komisijÄ rado. Jie kažkÄ rašė, jis Å¡alia komisijos narių nevaikščiojo, su jais nekalbėjo. Po to Å ., kalbėjo kokį sprendimÄ komisija priėmė.

Po to rašė praÅ¡ymÄ , kad leistų iÅ¡kirsti mažesnį plotÄ . Ä®vyko 0,9 ha miÅ¡ko apžiÅ«ra. Kai Å ., nustatė koks miÅ¡ko plotas pažeistas, tada liepė jam atvykti į urėdijÄ . Ä® urėdija jam reikėjo nuvykti dėl leidimo kirsti miÅ¡kÄ . Dokumentus rytojaus dienÄ atsiėmė pas Å . Liudytojas R. M. parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad savininkui norint iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ sanitariniu kirtimu, reikalinga kreiptis į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentÄ , jei miÅ¡ko plotas yra iki 1 ha.

Jei miÅ¡ko plotas yra didesnis nei 1 ha, tai savininkas turi kreiptis į Kaune esančiÄ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybÄ . Å ios tarnybos direktorius P. Z. surenka komisijÄ ir vyksta į vietÄ tikrinti miÅ¡ko bÅ«klės. Departamento MiÅ¡kų kontrolės skyriaus viena iÅ¡ funkcijų yra įvertinti miÅ¡kų sanitarinę bÅ«klę, todėl į komisija buvo pakviestas Å¡io skyriaus vedėjas V. M.. Taip pat buvo pakviestas eigulys V. L.. P. Z. su komisijos nariais apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ ir nustatė, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais ir surašė apie tai aktÄ .

Toks aktas yra pagrindas inspektoriui iÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ arba jo neiÅ¡duoti. Å iuo atveju leidimas kirsti miÅ¡kÄ nebuvo galimas. Tačiau, iÅ¡vykus P. Z., V. M., V. L. ir Vilniaus rajono agentÅ«ros miÅ¡kų kontrolės pareigÅ«nas R. Å . iÅ¡ naujo apžiÅ«rėjo tÄ patį miÅ¡kÄ . SuraÅ¡ytame akte jie nurodė, jog vertintas miÅ¡ko plotas yra ne 1,20 ha. o 0,9 ha - tokiu atveju nebÅ«tinas P. Z. dalyvavimas. Taip pat apžiÅ«roje dalyvavo miÅ¡ko savininkas G. M.. Po Å¡ios apžiÅ«ros buvo suraÅ¡ytas miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktas, kuriame nurodyta, jog bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas.

Remiantis Å¡iuo aktu 2006-07-04 R. Å . iÅ¡davė leidimÄ , kuriuo leidžiama plynu sanitariniu kirtimu iÅ¡kirsti 0,9 ha miÅ¡ko. NelogiÅ¡ka, kad tÄ pačiÄ dienÄ apžiÅ«rėjus vienÄ ir tÄ patį miÅ¡ko plotÄ , bÅ«tų galima suraÅ¡yti dvi skirtingas iÅ¡vadas dėl miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės. Jo nuomone, V. M. tikėjosi, kad P. Z. pavyks įkalbėti, jog miÅ¡kÄ reikia iÅ¡kirsti, bet tai nepavyko, ir dėl to, iÅ¡vykus P. Z., V. M. įkalbėjo R. Å . dalyvauti jau kaip komisijos nariui ir priimti sprendimÄ iÅ¡kirsti miÅ¡kÄ .

TokiÄ prielaidÄ jis daro todėl, kad R. Å . jam yra sakęs, jog V. M. dažnai jam liepdavo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, o jis jo klausydavo. V. M. ir R. Å . pasiraÅ¡ydami miÅ¡ko įvertinimo aktÄ , nesilaikė MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių, kuriose nurodyta, jog sergančius medžius galima iÅ¡kirsti, tačiau pirmoji komisija buvo nustačiusi, kad sergančių medžių nėra. R. Å ., vykdydamas V. M. nurodymÄ , 2006-07-03 dalyvavo miÅ¡ko apžiÅ«roje, pasirašė niekinį, realybės neatitinkantį įvertinimo aktÄ , kÄ pripažino ir Aplinkos ministro sudaryta kompetentinga komisija.

Å ios komisijos iÅ¡vados teisingos. Taip neteisėtai buvo iÅ¡kirstas 0.87 ha miÅ¡ko plotas Riešėje, Vanagienės kaime, dėl ko padaryta žala valstybei sudaro 26358.75 litus. R. Å . ir V. M. veiksmai 2006-07-03 suraÅ¡ant miÅ¡ko, esančio Vanagienės kaime. Vilniaus rajone, sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ pakenkė aplinkos apsaugos sistemos prestižui, jie savo veiksmais sumenkino ir diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardÄ bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentÄ kaip įstaigÄ , taip pat sukėlė visuomenės nepasitikėjimÄ Å¡ia institucija.

Be to, parodė, kad tam pačiam miÅ¡kui galima suraÅ¡yti du aktus. Å iuo atveju 2 aktų suraÅ¡ymas yra teisėtas, nežiÅ«rint turinio. Jei skiriasi sklypo plotai – faktas taip pat teisėtas. SprendimÄ kirsti ar nekirsti priima pareigÅ«nas. Apie minimo miÅ¡ko skalsumÄ pasakyti nieko negali, žala buvo įvertinta komisijos akte pagal patvirtintÄ Å¾alos skaičiavimo metodikÄ . Be to, miÅ¡ko vertinime turi dalyvauti miÅ¡ko savininkas, kaip suinteresuotas asmuo. Liudytojas M. B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad apie tai, kad MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnyba apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ Riešės seniÅ«nijoje, Vanaginės kaime, ir nustatė, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, jis sužinojo jau po to, kai miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas. 2006-07-07 apie 12 valandÄ jam paskambino departamento direktorius R.

M. ir pasakė, kad kertamas miÅ¡kas Riešėje ir nurodė vykti į vietÄ patikrinti. Jis susirado inspektorių R. Å ., kuris tuo metu atostogavo, ir su juo nuvyko į vietÄ . Važiuojant R. Å . pasakė, kad yra iÅ¡duotas leidimas miÅ¡ko kirtimui Riešėje. R. Å . kvietėsi dėl to, kad jo aptarnaujama teritorija yra Verkių girininkija, miÅ¡kas Riešėje priklauso Å¡iai girininkijai. Atvykęs į vietÄ jis pamatė, kad miÅ¡kas praktiÅ¡kai jau iÅ¡kirstas, mediena buvo kraunama į miÅ¡kovežį, į rietuves, darbininkai tvarkė iÅ¡kirstus medžius.

Kirtimo jau nebebuvo prasmės stabdyti, nes viskas jau buvo iÅ¡kirsta, miÅ¡ko pakraÅ¡tyje gal buvo likę tik keletas medelių. Tuomet jis sustabdė medienos iÅ¡vežimÄ , kol bus iÅ¡siaiÅ¡kinta situacija, R. Å . jo nurodymu surašė privalomÄ nurodymÄ bendrovei ,,Faktinus“ direktoriui A. G. sustabdyti vykdomus darbus, palikti medienÄ nevežtÄ . Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius M., pateikė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , kurį iÅ¡rašė R. Å .. Leidimu buvo leista iÅ¡kirsti 0,9 ha, o miÅ¡ko plotas buvo 1,20 ha.

Jis viskÄ nufotografavo. Tačiau naktį miÅ¡kas buvo iÅ¡vežtas. 2006-07-07 buvo penktadienis (ne darbo diena, nes tÄ savaitgalį buvo 4 laisvos dienos), po to savaitgalis, dėl to veiksmai dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko buvo atliekami 2006-07-10. TÄ dienÄ jis, agentÅ«ros inspektorius R. S., vyresnysis specialistas R. S. nuvyko į iÅ¡kirstÄ miÅ¡kÄ , kur atliko iÅ¡kirsto miÅ¡ko matavimus - matavo ir skaičiavo kelmus, miÅ¡ko plotÄ . Buvo apskaičiuotas iÅ¡kirstos medienos kiekis, plotas. 2007 m. liepos mėnesį buvo sudaryta komisija, kuri tyre šį įvykį, buvo suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, pateikti dokumentai.

Jis dalyvavo komisijos svarstyme, kuriame sužinojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo apžiÅ«rėtas miÅ¡kas ir suraÅ¡ytas aktas, kuriuo rėmėsi R. Å . iÅ¡duodamas leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ , MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnyba buvo apžiÅ«rėjusi miÅ¡kÄ ir buvo nustačiusi, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Jis matė aktÄ , kuris buvo suraÅ¡ytas dėl sanitarinės miÅ¡ko bÅ«klės 2006-07-03, ir jame buvo nurodyta, kad sanitarinis miÅ¡ko kirtimas bÅ«tinas. Tas aktas buvo pridėtas prie leidimo kirsti miÅ¡kÄ .

Akto suraÅ¡ymas yra nelogiÅ¡kas ir neteisėtas, taip negali bÅ«ti. Aktas, kuriame yra pasirašęs P. Z., yra tikras ir atitinkantis tikrovę. Be to parodė, kad skalsumas yra medienos kiekis, tÅ«ris kokiame tai plote. Jo negalima nustatyti kai iÅ¡kirstas miÅ¡kas. SkalsumÄ nustatyti koks buvo iki kirtimo, tai galima. Be to, anksčiau tame miÅ¡ke vyko kirtimai su leidimais.Liudytojas A. B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad dėl 2006 metų liepos mėnesį iÅ¡kirsto miÅ¡ko Riešės seniÅ«nijoje, Vanaginės kaime, Aplinkos ministro pavedimu Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininkas sudarė komisijÄ miÅ¡ko kirtimo teisėtumui patikrinti, kurios pirmininku buvo paskirtas jis.

Kirtavietė buvo apie 1,23 ha ploto, Å¡alia buvo likęs neiÅ¡kirstas miÅ¡kas, ji nebuvo sutvarkyta. Jis buvo nuvykęs į miÅ¡kÄ , jo apžiÅ«rėti vizualiai. Matė Å¡viežius kelmus, senų kelmų buvo vienetai. Skaičiavimų ir matavimų jis nedarė. Komisija apžiÅ«rėjo kirtavietę, pagal nukirstų medžių kelmus buvo apskaičiuotas medyno skalsumas, kuris buvo 0,54, o esant tokiam skalsumui miÅ¡kas negali bÅ«ti kertamas. Be to, tas miÅ¡kas buvo II B grupės - rekreacinis miÅ¡kas, jokiu bÅ«du jo kirsti nebuvo galima.

Pagal kelmus ir likusias Å¡akas neįmanoma nustatyti buvusio miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės. Tačiau komisijos narys P. Z. buvo prieÅ¡ kelias dienas apžiÅ«rėjęs tÄ miÅ¡kÄ ir nustatęs, kad jo sanitarinė bÅ«klė yra gera ir sanitarinis to miÅ¡ko kirtimas nerekomenduotinas. Taip pat pagal iÅ¡kirstų medžių kelmus buvo apskaičiuotas iÅ¡kirstos medienos tÅ«ris - jos buvo 159,75 m3. Skalsumas ir medienos tÅ«ris buvo tik to ploto, kuriam buvo iÅ¡duotas leidimas - 0,9 ha, nebuvo skaičiuotas tas plotas - 0,33 ha, kuris buvo iÅ¡kirstas be leidimo.

Å iaip buvo iÅ¡kirstas visas tas plotas, kurio sanitarinę bÅ«klę ir buvo praÅ¡yta nustatyti - virÅ¡ 1 ha. Komisija taip pat susipažino su dviem miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės nustatymo aktais ir kita medžiaga buvusia Vilniaus rajono agentÅ«roje. AgentÅ«roje buvo leidimo kirsti miÅ¡kÄ antrasis egzempliorius, sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktas, kuriame nebuvo P. Z. paraÅ¡o, jie jį įvardijo Antruoju aktu, kertamo miÅ¡ko ploto paruoÅ¡imo medžiaga (brėžinys, kirstinų medžių taÅ¡kavimo ir biržių taksavimo lapai).

Tarp dokumentų buvo R. Å . suraÅ¡ytas miÅ¡ko sanitarines bÅ«klės įvertinimo aktas. ApžiÅ«rėjus kirtavietę vizualiai, iÅ¡nagrinėjus dokumentus, komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad leidimas kirsti tÄ miÅ¡kÄ buvo iÅ¡duotas neteisėtai - to medyno sanitarinė bÅ«klė buvo nebloga, o tokiu atveju leisti kirsti tÄ miÅ¡kÄ buvo netikslinga. Jo manymu, R. Å ., V. M. ir V. L., žinodami apie pirmojo miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės nustatymo aktÄ ir jame iÅ¡dėstytÄ iÅ¡vadÄ , kad sanitarinis kirtimas nerekomenduotinas, ir suraÅ¡ydami antrÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės nustatymo aktÄ bei jame įraÅ¡ydami visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ rekomendacijÄ dėl miÅ¡ko kirtimo, pasielgė neteisėtai, jų veiksmai niekaip nesuderinami su jų atliekamu darbu.

Be to, parodė, kad miÅ¡kas gali bÅ«ti kertamas arba ne, dėl to nėra rekomendacinio pobÅ«džio dokumentų. Tik komisija sprendžia kirsti miÅ¡kÄ ar ne. Aktas nesuteikia juridinės galios kirsti miÅ¡kÄ . Be to, A. V., R. S. ir M. I. matavo kelmus. M. I. apskaičiavo visÄ tÅ«rį pagal lenteles, tvarkÄ patvirtintÄ ministro. Jo vadovaujama komisija neatliko nei matavimų, nei skaičiavimų. Be to, antrasis aktas yra teisiÅ¡kas, bet prieÅ¡tarauja pirmajam aktui. Jis prieÅ¡tarauja, nes neatitinka natÅ«ros.

Be to, skalsumo nustatymas pagal kelmus turi paklaidÄ . Paklaida nebuvo taikoma jo vadovaujamos komisijos iÅ¡vadose, nes nebuvo prieÅ¡taravimų. Be to, R. Å . iÅ¡duotame leidime nėra leidimo kirsti puÅ¡is. Tačiau į matavimus, skaičiavimus galėjo bÅ«ti neįtrauktos 3,4 puÅ¡ys. Jis nežino, kodėl puÅ¡ys buvo įtrauktos į žalos paskaičiavimÄ . Vadinasi tame plote nėra pušų, arba kaltas tas kas iÅ¡kirto puÅ¡is, nes V. M., R. Å . neleido kirsti puÅ¡is. Be to tai pačiai miÅ¡ko valdai galima suraÅ¡yti du aktus skirtingiems plotams.

Antrasis aktas neatitinka tikrovės, todėl nebuvo teisėtas. Pirmo akto teisėtumas netirtas. Be to, parodė, kad Masaitienė ir Prakapėnas kÄ darė nežino, o P. Z. dalyvavo komisijos posėdžiuose. Liudytojas M. I. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metais liepos mėnesį jo virÅ¡ininkas A. B. nurodė iÅ¡matuoti kelmus ir biržės (iÅ¡kirsto ploto) plotÄ , apskaičiuoti medienos tÅ«rį ir skalsumÄ iÅ¡kirstame miÅ¡ke, buvusiame Vilniaus rajone, Riešės seniÅ«nijoje, Vanaginės kaime.

Taip pat jis nurodė apskaičiuoti aplinkai padarytÄ Å¾alÄ . Jis ten nuvyko ir atliko matavimus. Jam tuos matavimus padėjo atlikti Vilniaus miÅ¡kų urėdijos urėdo pavaduotojas miÅ¡kininkystei A. V. su „rulete“ ir Vilniaus rajono agentÅ«ros darbuotojas R. S.. Å ių dviejų asmenų parašų ant miÅ¡ko apžiÅ«ros, matavimų rezultatų nėra, nes tik jis atlikinėjo matavimo skaičiavimus. Matavimai buvo atlikti 0,87 ha plote. Matavimus atliko vadovaudamasis Aplinkos ministro patvirtinta metodika - matavimo tÅ«rio lentelėmis, Biržių atrėžimo taisyklėmis ir kitais norminiais aktais.

Pirmiausiai jie pamatavo visÄ iÅ¡kirstÄ plotÄ - 0.87 ha. IÅ¡ Å¡io ploto 0.09 ha ploto buvo užversta Å¡akomis - tai valksmos. Jie suskaičiavo ir pamatavo visus Å¡viežius kelmus, iÅ¡skyrus valksmas, nes po Å¡akomis nesimato kelmų - iÅ¡ viso suskaičiavo 426 matomus Å¡viežius kelmus. Å iaip tiksliai nustatyti kada medis buvo nukirstas pagal kelmÄ negalima. Be tame miÅ¡ke nusprendžiau, kad medžiai kirsti Å¡iais 2006 metais. Senų kelmų jis nematė. Po to pagal tuos duomenis apskaičiavo medienos tÅ«rį.

Susidarė 145,23 m3 medienos. Po to, vadovaudamasis kita numatyta metodika, apskaičiavo medienos tÅ«rį buvusį visame plote, tai yra prisumavo medienos turį. buvusį valksmose. IÅ¡ viso susidarė iÅ¡kirstos medienos 159.75 m3. Tuomet, vadovaudamasis ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje“ reglamentuota metodika apskaičiavo aplinkai padarytÄ Å¾alÄ -23962,50 Lt. Taip pat toje metodikoje yra nurodyta, kad neteisėtai iÅ¡kirtus pusamžį medynÄ yra taikomas 1.1 koeficientas, tokiu bÅ«du iÅ¡ viso susidarė 26358,75 Lt žala aplinkai.

Po to jis apskaičiavo buvusio miÅ¡ko skalsumÄ dar papildomai vadovaudamasis skalsumo nustatymo metodika (ji nurodyta miÅ¡kotvarkos taisyklėse). Jo paskaičiavimais buvusio miÅ¡ko skalsumas buvo 0.54. Å ie jo medienos tÅ«rio, skalsumo ir žalos aplinkai paskaičiavimai yra tikslÅ«s. Dokumentus su Å¡iais paskaičiavimais jis pateikė A. B.. Pagal kelmus neįmanoma pasakyti, ar iÅ¡kirstas medynas buvo sveikas, tačiau ant kelmų jokių ligų požymių jis nematė, jokių ligų požymių nebuvo ir ant Å¡akų.

Paklaida matuojant skalsumÄ pagal kelmus yra, be tiksliai neatsimena, gal 5-10%. Prie bendro skalsumo nustatymo paklaida nebuvo pridedama, todėl, kad yra atliekami tikslÅ«s skaičiavimai leistinos paklaidos ribose. Gautas tÅ«ris buvo padidinamas 10%. 10% yra valksmai kur pamatuoti nebuvo įmanoma. Be to parodė, kad jie pasižiÅ«rėjo, ar po Å¡akomis buvo kelmai, tačiau jų nebuvo. Jų niekas neįspėjo, ar skirti naujus kelmus nuo senų. Neatsimena, kad juos bÅ«tų įspėję, jog tame miÅ¡ke buvo keli kirtimai.

Pagal kelmus negalima nustatyti medžių sanitarinės bÅ«klės. Galima nustatyti tik ar medis sausuolis, ar ne. Sausuolių tame miÅ¡ke nebuvo. Liudytojas R. R. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad komisijoje dalyvavo MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir vienas girininkas, apžiÅ«rint privatų miÅ¡kÄ . TÄ dienÄ , kai buvo suraÅ¡ytas aktas, P. Z. po akto suraÅ¡ymo buvo užvažiavęs pas jį į urėdijÄ . P. Z. jam papasakojo, kad buvo nuvykęs įvertinti medyno sanitarinės bÅ«klės. Papasakojo, kad komisijoje dalyvavo V.

L., Vilniaus regiono MiÅ¡kų kontrolės skyriaus virÅ¡ininkas V. M. ir Vilniaus rajono agentÅ«ros inspektorius miÅ¡kininkas R. Å ., kuris buvo pavaldus V. M.. P. Z. suraÅ¡yto akto, kur buvo konstatuota, kad medyno skalsumas atitinka keliamiems reikalavimas ir viso ploto plyni sanitariniai kirtimai yra negalimi, tai yra kirtimui nebuvo leista, jis nematė. Be to P. Z. sakė, kad medelynas yra nevienalytis, bet atsižvelgiant į miesto sÄ lygas jo viso ploto kirsti negalima. Nerekomendavimas kirsti sanitariniam pyniniam kirtimui reiÅ¡kia, kad iÅ¡ vienos pusės miÅ¡ko kirsti negalima, bet jo dalį kirsti galima.

Pagal pirmÄ jį aktÄ viso miÅ¡ko plynai kirsti nebuvo galima. Vėliau, kuomet buvo kelios iÅ¡eiginės dienos, jis sužinojo, jog buvo iÅ¡kirstas miÅ¡kas. Nuvykęs ten, tai pamatė. Apie antrÄ jį suraÅ¡ytÄ aktÄ , kurį surašė V. M., R. Å . ir V. L., jis sužinojo pirmadienį ar antradienį po iÅ¡eiginių. Be to, prie akto yra vedamas žiniaraÅ¡tis, bet P. Z. suraÅ¡yto akto, su kuriuo jis susipažino vėliau, jis nelabai supranta, nes ant jo nėra visos komisijos narių parašų, miÅ¡ko barelio plano.

Be to, nėra miÅ¡ko diametro. O medžių aukÅ¡tis ir diametras apsprendžia miÅ¡ko padėtį, o viso to, kaip minėjo, žiniaraÅ¡tyje nėra. Be to 30 arų esant 19 medžių, tai yra labai mažai. Liudytojas J. P. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2005 metais jo pažįstamas G. M. pasiÅ«lė jam pirkti miÅ¡ko sklypÄ , esantį netoli Riešės kaimo. G. M. jam paaiÅ¡kino, kad to miÅ¡ko savininkų yra keletas, vienas iÅ¡ jų yra G. M. žmona E. M. ir kad visi savininkai yra sutarę parduoti tÄ miÅ¡kÄ .

Jis pats buvo nuvykęs apžiÅ«rėti to sklypo, kuris jam patiko, manė, kad ateityje galės ten pastatyti gyvenamÄ jį namÄ ir nutarė tÄ sklypÄ nusipirkti. Tuo metu to miÅ¡ko savininkų buvo 14 žmonių, o jis sklypÄ pirko kartu su savo žmona V. P., sutartį pasirašė 2005-08-01. T. B. savo dalies miÅ¡ko negalėjo parduoti, nes po jos vyro mirties buvo sprendžiamas palikimo klausimas ir savo dalį miÅ¡ko jam ji pardavė 2006 m. gruodžio mėnesį, T. B. priklausė mažiau nei 1/10 dalis miÅ¡ko.

Iki 2007-03-08, t. y. liudytojo apklausos, jis nežinojo, kad T. B. prašė įvertinti miÅ¡kÄ , su juo toks praÅ¡ymas derintas nebuvo, kokiais tikslais ji tai darė, nežinojo, apie tai galėtų žinoti G. M., kuriam jis buvo davęs įgaliojimÄ tvarkyti to miÅ¡ko reikalus. G. M. jam buvo sakęs, kad miÅ¡kas yra sergantis. Dėl miÅ¡ko iÅ¡kirtimo 2006 m. liepos mėnesį jis su niekuo nesitarė, kiek to miÅ¡ko kirsti ar nekirsti. Tuo klausimu užsiiminėjo G. M. pagal jo įgaliojimÄ , pastarasis minėjo, jog yra gautas leidimas kirsti miÅ¡kÄ .

Jis sutiko, kad miÅ¡kas bÅ«tų iÅ¡kirstas, juo labiau, kad G. M. sakė, jog miÅ¡kas sergantis. MiÅ¡ko kirtimu ir medienos iÅ¡vežimu jis visai nesirÅ«pino, nežinojo nei kokia firma iÅ¡kirs miÅ¡kÄ , nei kas bus daroma su iÅ¡kirsta mediena. Tais klausimais rÅ«pinosi G. M.. Apie tai, kad 2006-07-03 viena komisija nurodė, kad jo miÅ¡ke nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, o kita komisija tÄ pačiÄ dienÄ nurodė, kad 0,9 ha sklype bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, jam nieko nežinoma. Su jokia komisija ir su jokiais valdininkais jis niekada savo miÅ¡ko sklype nebuvo, P. Z., V.

M., V. L. nepažįsta ir akivaizdu, kad tame akte yra ne jo paraÅ¡as. Negali tvirtinti, kad tas paraÅ¡as yra G. M.. Be to, nurodė, kad jis tame miÅ¡ke vienÄ kartÄ buvo, jo nuomone miÅ¡kas buvo blogas, buvo vietų kur nebuvo medžių. MiÅ¡ko plane netgi pavaizduotos vietos, kur neaugo medžiai. Jis nepastebėjo, kad anksčiau Å¡iame miÅ¡ke bÅ«tų buvę kirtimai. Liudytojo apklausos metu J. P. (J. P.) pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2005-08-01 nekilnojamo daikto pirkimo ir pardavimo sutarties kopijÄ , patvirtinančiÄ jo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo Vanaginės kaime, Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 77-82).Liudytoja T.

B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2002 metais ji kartu su savo sÅ«numi D. B. nutarė nusipirkti miÅ¡ko, esančio Vilniaus rajone prie Riešės gyvenvietės. MiÅ¡ko pirkimo iniciatorius buvo sÅ«nus D. Jos su sÅ«numi interesus atstovavo G. M., kuris yra pažįstamas su jos sÅ«numi. Kai miÅ¡kÄ pirko, ji nė karto į tÄ miÅ¡kÄ , nei pas notarÄ nevažinėjo ir jokių dokumentų netvarkė. Po to ji vienÄ kartÄ tame miÅ¡ke yra buvusi. Po to su sÅ«naus pagalba ji tÄ miÅ¡kÄ pardavė.

T. B. nežinojo kas ir kokiais tikslais iÅ¡kirto miÅ¡kÄ , jos sutikimo niekas neklausė ir dėl miÅ¡ko iÅ¡kirtimo niekas į jÄ nesikreipė. Ji asmeniÅ¡kai niekada nesikreipė į jokias instancijas dėl jai priklausančio miÅ¡ko įvertinimo ar leidimo jį iÅ¡kirsti. Jokių pinigų už iÅ¡kirstÄ medienÄ ji negavo ir nieko apie tai nežinojo. Niekam jokių įgaliojimų tvarkyti jos miÅ¡ko reikalų T. B. nėra davusi. T. B. pateikus susipažinti praÅ¡ymÄ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai dėl miÅ¡ko bÅ«klės įvertinimo, ji parodė, kad susipažinusi su pateiktu jos vardu suraÅ¡ytu praÅ¡ymu MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai, gali užtikrintai pareikÅ¡ti, kad tokį dokumentÄ mato pirmÄ kartÄ , apie tokio praÅ¡ymo suraÅ¡ymÄ nieko nežino, jo nerašė ir ant jo nepasirašė.

Kas tokį praÅ¡ymÄ surašė ir kokiais tikslais, jai visiÅ¡kai nežinoma. Ji nieko nežino apie jokiÄ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybÄ , į tokiÄ tarnybÄ niekada nesikreipė. Jos raÅ¡tas yra visai kitoks, paraÅ¡as kitoks, ji silpnai moka lietuvių kalbÄ ir raÅ¡ybÄ . J. P. nepažįsta, su juo bendrauti neteko. Dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko ji niekam pretenzijų neturi. Liudytojos apklausos metu T. B. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui 2002-06-27 pirkimo ir pardavimo sutarties kopijÄ , patvirtinančiÄ jos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį Vanaginės kaime, Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 91-97).Liudytojas R.

Z. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad apie 5 metus jie gyvena Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone, jo namas yra apie 100 - 150 metrų nuo kelio Vilnius - Molėtai. 2006-07-07, apie 11 valandÄ jam ir žmonai paskambino vaikai ir pasakė, kad yra kertamas miÅ¡kas prie namų. Jiems grįžus apie 14 valandÄ miÅ¡kas buvo praktiÅ¡kai visas iÅ¡kirstas, buvo likęs toks kaip iÅ¡sikiÅ¡imas iÅ¡ bendro miÅ¡ko masyvo, beržynas arčiau kelio Vilnius - Molėtai. Buvo iÅ¡kirstas apie 1 ha miÅ¡ko plotas maždaug per vidurį viso miÅ¡ko masyvo.

KitÄ dienÄ , tai yra 2006-07-08, jie atsibudo apie 7 val. 30 min. nuo pjÅ«klų garso, pamatė, kad toliau kertamas dar neiÅ¡kirstas beržynas, tvarkoma iÅ¡kirsta mediena, jie pafotografavo kertamÄ miÅ¡kÄ . Dar esant miÅ¡kui, jame nebuvo nudžiÅ«vusių medžių, tai kas buvo nudžiÅ«vę, buvo iÅ¡valyta gal prieÅ¡ metus. Dėl iÅ¡kirsto miÅ¡ko jam yra padaryta moralinė žala. labai gaila, kad yra iÅ¡kirstas miÅ¡kas, o vietoje jo nėra pasodinta naujų medžių, be to, padaugėjo dulkių, smarkiai padidėjo triukÅ¡mas nuo kelio Vilnius-Molėtai, dėl to jis ir jo Å¡eima jaučia diskomfortÄ .

Be to, parodė, kad miÅ¡kas buvo sveikas, miÅ¡rus, jame augo puÅ¡ys, beržai. MiÅ¡ko kokybė nebuvo bloga, buvo tik vienas kitas iÅ¡džiÅ«vęs medis, jis tÄ miÅ¡kÄ stebėjęs nuo savo namų, o jame vaikščiojo tik po iÅ¡kirtimo.Liudytoja V. Z. davė teismui parodymus analogiÅ¡kus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, ji parodė, jog iki kirtimo ji buvo tame miÅ¡ke, tačiau ankstesnių kirtimų ji nepastebėjo. Be to tame miÅ¡ke augo puÅ¡ys, beržai, eglės. Å is miÅ¡kas buvo sveikas.Liudytojas M.

G. davė teismui parodymus analogiÅ¡kus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, jis parodė, jog iki Å¡io kirtimo buvo to miÅ¡ko valymai, tada virsdavo storiausi medžiÄ . Rastus iÅ¡veždavo, o kelmai likdavo. Be to Å¡is miÅ¡kas buvo miÅ¡rus, vyravo lapuočiai, prie plento augo spygliuočiai.Liudytojas E. J. davė teismui parodymus analogiÅ¡kus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, jis parodė, jog iki kirtimo jis buvo tame miÅ¡ke. Å is miÅ¡kas buvo tankus, jaukus, senas. Iki Å¡io kirtimo Å¡iame miÅ¡ke vyko kirtimo darbai 1-, 2 metus.

Bet tai nebuvo iÅ¡tisiniai kirtimai, tiesiog praretinimai. Be to tame miÅ¡ke augo daugiau pušų, nei beržų. Be to po ankÅ¡tenių kirtimų jam teko matyti kelmus. Be to vienas ankstesnis stambesnis kirtimas buvo tada, kad miÅ¡kÄ kirto 3-4 žmonės.Liudytoja A. J. davė teismui parodymus analogiÅ¡kus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, to miÅ¡ko viduryje augo 40 metų puÅ¡ys, o priekyje ir gale daugiau aukÅ¡ti beržai. Å is miÅ¡kas buvo sveikas. Be to, Å¡iame miÅ¡ke galėjo bÅ«ti ir iÅ¡virtusių medžių.

ŽiemÄ vyko miÅ¡ko retinimas. Be to retinimai vyko per paskutinį pusmetį iki miÅ¡ko iÅ¡kirtimo. Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokÅ¡telę su kertamo miÅ¡ko nuotraukomis. Vienoje nuotraukoje matyti neiÅ¡kirstas miÅ¡kas, kitose matyti kirtavietė, nukirsti medžiai (t. 1, b.l. 130-137).Liudytojas A. G. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad jis apie 5 metus užsiima stataus miÅ¡ko supirkimu. Apie mėnesį prieÅ¡ 2006-07-04 sutarties sudarymÄ su G.

M. dėl stataus miÅ¡ko pirkimo - pardavimo Vanaginės kaime. Vilniaus rajone, jam į mobilų telefonÄ paskambino asmuo prisistatęs stataus miÅ¡ko pardavėju ir pasiÅ«lė pirkti miÅ¡kÄ . Jis sutiko, tačiau neprisiminė kada matė to miÅ¡ko dokumentus ir kada apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ vietoje. Jis su G. M. buvo susitikęs gal porÄ kartų - vienÄ kartÄ jis jam pasakė rekvizitus, reikalingus pirkimo ir pardavimo sutarčiai sudaryti, o kitÄ kartÄ jie pasirašė sutartį. IÅ¡ G. M. jis suprato, kad jis labai nori parduoti stačiÄ miÅ¡kÄ , dėl to su juo užteko susitikti apie porÄ kartų.

Sutartį atspausdino dviem egzemplioriais ir nusivežė jÄ Ä¯ susitikimÄ su G. M. kažkokioje lauko kavinėje prie parduotuvės „Europa“, Vilniuje. MiÅ¡ko pirkimo kaina buvo labai maža, kas pasirodė keista. PasiraÅ¡ant sutartį jie pasirašė ir medienos pirkimo aktÄ , kurį jis buvo atspausdinęs, G. M. akivaizdoje surašė duomenis apie miÅ¡ko kiekį ir kainÄ . Jam atrodo, kad G. M. pardavinėjo tÄ miÅ¡kÄ ne dėl to, kad jam bÅ«tų reikėję pinigų, nes dėl jų sumos jis net nesiderėjo.

PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį ir aktÄ , G. M. pateikė savo paso, miÅ¡ko savininkų įgaliojimo, leidimo kirsti miÅ¡kÄ kopijas. Jis sutartį su G. M. pasirašė apie pietus - laikotarpiu nuo 12 iki 15 valandos. Po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo su G. M. jis daugiau nesimatė, pinigus už miÅ¡kÄ - apie 900 litų - G. M. sumokėjo tikriausiai tÄ dienÄ , kai pasirašė sutartį ir aktÄ , o gal kažkurio ankstesnio susitikimo metu. Kirsti miÅ¡kÄ jis pradėjo 2006-07-07. KirtimÄ vykdė (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

G. M. buvo pasakęs, kad miÅ¡ko plotas yra apie 0.9 ha. TÄ miÅ¡ko plotÄ G. M. buvo parodęs ant miÅ¡kotvarkos projekto. IÅ¡ miÅ¡kotvarkos projekto ir G. M. parodyto parduodamo miÅ¡ko ploto jis susirado tÄ miÅ¡kÄ ir jam buvo aiÅ¡ku, kuris plotas parduodamas, iÅ¡ to galėjo suraÅ¡yti ir minėtus du dokumentus. Tame miÅ¡ke jis atmatavo nuo ten jau buvusių riboženklių 0.9 ha miÅ¡ko plotÄ , kurį pardavinėjo G. M.. TÄ plotÄ dar pažymėjo dviem kuoliukais, kuriuos nudažė raudonais dažais.

Taip pat raudonais dažais pažymėjo linijÄ tarp tų kuoliukų, kad darbininkai kirsdami neiÅ¡eitų už tos ribos. Kertamame miÅ¡ko plote medžių nežymėjo, nes jų nebuvo daug, jų tÅ«rį galėjo suskaičiuoti jų nežymėdamas. MiÅ¡kas turėjo bÅ«ti iÅ¡kirstas plynai, tai nereikėjo žymėti ir paliekamų medžių. 2006-07-07 darbininkams pradėjus kirsti miÅ¡kÄ , jis kartu su jais nevažiavo. Apie 11 valandÄ jam paskambino vienas iÅ¡ darbininkų, kuris pasakė, kad jiems trukdoma kirsti miÅ¡kÄ .

Apie 11 valandÄ jis nuvyko į vietÄ . Ten buvo miÅ¡ko kaimynystėje gyvenantys žmonės, jų buvo apie aÅ¡tuoni, sakė nekirsti miÅ¡ko. Kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ , aplinkos apsaugos darbuotojus, kurie netrukus atvyko. MiÅ¡ko kirtimo niekas nesustabdė. Be to, parodė, kad kirsti plynai reiÅ¡kia, kad nepaliekama jokio medžio. O kirtimas plynai bÅ«na dėl sanitarinės bÅ«klės ir kokių medžių negalima kirsti bÅ«na nurodyta leidime. Tačiau galima kirsti ir kitų rÅ«Å¡ių medžius, kurių nėra įraÅ¡yta leidime.

Leidimas buvo duotas kirsti miÅ¡kÄ plynai. Jeigu puÅ¡ys nebuvo pažymėtos tai jas nebuvo galima kirsti. Be to, iki miÅ¡ko kirtimo jis po šį miÅ¡kÄ vaikščiojo ir matė kelmus, valksmas. Jo kaip miÅ¡kininko manymu miÅ¡kas buvo toks, kad jį buvo galima kirsti sanitariniu kirtimu. Liudytojas A. M. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metų birželio mėnesį G. M. paklausė, ar jam nereikalinga mediena kurui. G. M. sakė, kad greitai susitvarkys dokumentus ir reikės iÅ¡kirsti medienÄ .

Jam Å¡is jo pasiÅ«lymas tiko. Su G. M. apie medienÄ ir jos kirtimÄ kalbėjosi gal du kartus. Jie su G. M. susitarė tik dėl miÅ¡ko pavalymo, - medžių, tinkamų malkoms, iÅ¡kirtimo. G. M. jį patikino, kad su dokumentais viskas tvarkoje, viskas legalu. 2006-07-03 po pietų, gal apie 15 valandÄ , jis susitiko su G. M. Vilniuje prie parduotuvės .,Naktigonė“, kur surašė susitarimÄ . G. M. pasakė, kad miÅ¡ko plotas iÅ¡ tiesų yra didesnis, kurį kirs kita firma, o yra papildomas 0.33 ha plotas, kurį reiks iÅ¡kirsti jam ir sutvarkyti kirtavietę, bet tik 0.33 ha ploto.

Už tai, kad sutvarkys tÄ 0,33 ha plotÄ , jie susitarė, jog A. M. pasiims tÄ iÅ¡kirstÄ medienÄ . Visa tai surašė susitarime, kurį jie abu pasirašė. Taip pat G. M. padiktavo miÅ¡ko adresÄ , savo asmens kodÄ , savo adresÄ . Leidimo kirsti miÅ¡kÄ jis nerodė, bet garantavo, kad viskas bus tvarkoje, viskas legalu, o jis ir nereikalavo. G. M. jam dar anksčiau buvo nurodęs tÄ miÅ¡ko plotÄ iÅ¡kirsti per iÅ¡eigines, nes tada buvo keturios iÅ¡eiginės, liepos 6 buvo Å¡ventinė diena, tačiau kodėl taip reikia daryti nenurodė.

Po susitarimo suraÅ¡ymo, 2006 metų liepos 4 ar 5 dienÄ , jis paskambino seseriai ir pasakė, kad atsiųstų darbininkus kirsti miÅ¡kÄ . Jai papasakojo, kur jis su darbininkais susitiks. Kaip buvo pasakęs G. M., 2006-07-07 anksti ryte, gal apie kokiÄ 6 valandÄ , jis susitiko su darbininkais prie miÅ¡ko, kurį reikėjo kirsti, iÅ¡ Dusetų atvažiavo du darbininkai. KuriÄ miÅ¡ko dalį reikia kirsti darbininkams jis žinojo iÅ¡ G. M. rodytų planų, kuriuose jis jam buvo rodęs tÄ miÅ¡ko dalį. Jis darbininkams nurodė kirsti miÅ¡kÄ , tačiau neplynai.

TÄ dienÄ Ä¯ kirtavietę jis daugiau nevažiavo. Po iÅ¡eiginių, 2006-07-10 ar 2006-07-11, jis nuvyko į urėdijÄ , kuri yra Smolensko gatvėje, vėliau į toje pačioje gatvėje esančiÄ agentÅ«rÄ , kur bendravo su agentÅ«ros vedėju M. B.. KažkuriÄ iÅ¡ minėtų dienų buvo suraÅ¡ytas protokolas, kad jis nelegaliai iÅ¡kirto miÅ¡kÄ . Kaip jis suprato, tam ploteliui, kurį jam leido iÅ¡kirsti G. M., nebuvo leidimo, jis buvo kaip ir apgautas G. M.. Jis su viskuo sutiko ir sumokėjo paskirtÄ baudÄ - 7000 ar 8000 litų.

Be to prieÅ¡ miÅ¡ko kirtimÄ jis tame miÅ¡ke buvo ir jame matė sausuolių, padžiÅ«vusių medžių, be to miÅ¡kas gal anksčiau buvo valytas. Liudytojas A. V. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad G. M. praÅ¡ymu jis rengė miÅ¡kotvarkos projektÄ dėl Vilniaus rajone esančio miÅ¡ko valdos, kuris buvo derinamas su R. Å .. MiÅ¡kotvarkos projektui parengti yra reikalingos dokumentų kopijos: nuosavybės dokumentas, laikinas sklypo planas. Å iuos dokumentus pateikia savininkas arba įgaliotas asmuo, kas Å¡iuo atveju pateikė, jis neprisiminė.

Galėjo bÅ«ti, kad juos gavo iÅ¡ G. M. tiesiogiai, registruotu laiÅ¡ku paÅ¡tu arba bagažo siunta į Kauno autobusų stotį. Tada jis pats susirenka duomenis miÅ¡kotvarkos institute - miÅ¡kų grupės planai, planÅ¡eto kopija (žemėlapis su pažymėtais kvartalais ir taksaciniais sklypais), taksoraÅ¡tis (medyno sudėties apraÅ¡ymas). Å iuos dokumentus gali pats gauti institute arba juos įteikia pats žmogus. Kaip buvo Å¡iuo atveju, neprisiminė. Jo darbuotojas G. D. įtaksavo (nustatė visų medyno rodiklių - medžių amžius, aukÅ¡tis, diametras, medyno sudėtis) medynÄ Å¡iam miÅ¡kotvarkos projektui.

G. D. buvo nuvykęs į Å¡iÄ miÅ¡ko valdÄ ir parvežė visus duomenis projektui. Jis, remdamasis tais duomenimis parengė miÅ¡kotvarkos projektÄ . Jis suprojektavo visas įmanomas Å«kines priemones Å¡iai valdai - kraÅ¡tovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintele įmanoma Å«kinė priemone valdai esančiai II miÅ¡kų grupėje. Ūkinė priemonė - plynas kirtimas - buvo neįmanomas, nes tai yra II miÅ¡kų grupė. Ar ten buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas, jis negalėjo pasakyti, nes iÅ¡ jam pateiktų G.

D. duomenų nematė, kad ten bÅ«tų toks kirtimas galimas. G. M. jo nebuvo prašęs projektuoti plynÄ kirtimÄ , jis pasakė, kad jam reikalingas miÅ¡kotvarkos projektas ir viskas. MiÅ¡kotvarkos projektÄ jis pateikė arba G. M., arba jo žmogui. Liudytojas G. D. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad miÅ¡kotvarkos projektas žemės sklypui, esančiam Vanagienės kaime, Vilniaus rajone, buvo eilinis miÅ¡kotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. įmonėje. Jis atliko miÅ¡ko inventorizacijÄ ir numatė jame Å«kinę priemonę.

Å iuo atveju jis numatė medyne galimÄ landÅ¡aftinį kirtimÄ . Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miÅ¡kas kaip parkas, turėjo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu bÅ«du nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miÅ¡kas buvo rekreacinis. Å iam medynui tinkamiausias buvo landÅ¡aftinis kirtimas - kraÅ¡tovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miÅ¡kas. Jis buvo nuvykęs į ta miÅ¡kÄ 2005 metų vasarÄ arba rudenį.

Ten buvo beržynas su pavienėm puÅ¡im, jo amžius buvo 70 metų, 0.6 skalsumo. Tai buvo brandus miÅ¡kas. Tai buvo pakankamai tvarkingas, niekuo neiÅ¡siskiriantis miÅ¡kas, nebuvo jokių takelių, aikÅ¡telių. Medyno plotas buvo 1,2 ha. Jis, atlikdamas taksacijÄ , privalo apžiÅ«rėti, įvertinti medynÄ , pamatuoti medžių skersmenį, aukÅ¡tį. Medienos kubatÅ«ra buvo tik iÅ¡vestinis rodiklis, jį reikalinga tiksliai suskaičiuoti kertant miÅ¡kÄ . Vaikščiodamas po miÅ¡kÄ jis jame nematė nudžiÅ«vusių medžių, vėjalaužų.

Jis jokių dokumentų nepildė, tik pateikė informacijÄ apie medynÄ ir galimÄ Å«kinę priemonę jame. A. V. įmonė projektus rengia pagal galiojančius įstatymus, o ne vykdo miÅ¡kų savininkų pageidavimus. Jei Å¡is medynas bÅ«tų buvęs ne rekreacinės paskirties, o kitokios, pavyzdžiui eksploatacinis, jei jis bÅ«tų buvęs ne 11 grupės, o III ar IV, tai plynas kirtimas bÅ«tų buvęs įmanomas ir teisėtas ir niekam nebÅ«tų buvę jokios žalos. Liudytojas G. L. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį braižė jis.

Ä® Lietuvos miÅ¡ko savininkų asociacijÄ 2006 metų gegužės mėnesį kreipėsi jam nepažįstamas vyriÅ¡kis. Pagal jį, jis, tikriausiai, buvo miÅ¡ko, esančio Vilniaus urėdijoje, Verkių girininkijoje, kvartalo Nr. 63, sklypo Nr. 7A, savininkas. Ä® jį kreipęsis žmogus prašė atriboti patį medynÄ . Atribojimas - tai medyno pamatavimas realybėje ir Å¡ių matavimų perkėlimas į brėžinį, tai yra nubraižomas medyno brėžinys su tiksliom jo ribom nuo kitų plotų.

Toks brėžinys dažniausiai braižomas pagrindiniam naudojimui - plyniems kirtimams. Tas vyras pasakė, kad tÄ brėžinį pateiks MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai. Jis pasakė, kad tas brėžinys reikalingas plynam kirtimui. MedynÄ apžiÅ«rėjo ir matavo jis vienas. Po to G. M. atvykęs pas jį į kontorÄ pateikė kadastrinį pažymėjimÄ ir valdos planÄ . Å iame brėžinyje įraÅ¡yta savininkė T. B. pas jį nebuvo, jos pavardę įrašė iÅ¡ kadastrinio pažymėjimo.

Su tuo žmogumi buvo kalba apie tai, kad to brėžinio reikia Sanitarinei stočiai, kad gautų leidimÄ kirsti medynÄ . Gali bÅ«ti, kad tÄ brėžinį jis atidavė ne tam vyrui, o nusiuntė į MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybÄ iÅ¡ asociacijos. Tas vyras pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä . Kitus dokumentus taip pat galėjo jis pateikti. TaksoraÅ¡tyje, kuris sudarytas 2005 metais, yra pažymėta, kad medyno skalsumas yra 0.6. Per metus medyno skalsumas galėjo sumažėti.

Kai buvo nuvykęs matuoti medyno, jis matė, kad vidury jo yra išretėjimas, matė senų kelmų. Ties namais iš Riešės pusės medynas buvo tankesnis. Link kelio Vilnius - Molėtai buvo beržų eilė ir pušys, skalsumas buvo apie 0,6, o vidurinioji dalis, kur augo pušys ir drebulės – 0,4 skalsumo. Be to, kita miško dalis buvo kitokio skalsumo. Medyne matė kelias išvartas, keli buvo paversti pakibę, kelios buvo sausos pušys, keli beržai. Jie buvo išsibarstę, o ne vienoje vietoje.

Mano, kad ten buvo tokių sausuolių, iÅ¡vartų nuo 20 iki 30 medžių. Jis su R. Å . apie šį miÅ¡kÄ nekalbėjo. Jis galėjo Sanitarinei stočiai (MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai), kuri yra Kaune, siųsti faksu iÅ¡raÅ¡Ä , savo brėžinį, nuosavybės planÄ , nors jie galėjo gauti ir patys. Tas žmogus paprašė suraÅ¡yti praÅ¡ymÄ MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai dėl medyno įvertinimo. Jis jį ir surašė. Taip dažnai daro dėl to, kad žmonės, ar nemoka patys lietuviÅ¡kai raÅ¡yti, nesupranta, kÄ reikia raÅ¡yti.

Už savininkus jis niekada nepasiraÅ¡inėjo, taip pat nepasirašė ir už T. B.. Pagal jį, pasirašė tas žmogus, nes T. B. pas jį nebuvo. Tas žmogus pas jį buvo du kartus - vienÄ kartÄ prašė viskÄ padaryti, kitÄ kartÄ atvažiavo pasiimti brėžinio ir sumokėti už darbÄ . Brėžinį jis nubraižė 2006-05-18, o praÅ¡ymas T. B. užregistruotas 2006-06-16. Tikrai taip gali bÅ«ti, kad jis tÄ praÅ¡ymÄ ir brėžinį faksu iÅ¡siuntė panaÅ¡iu laiku. Be to nurodė, jog po miÅ¡ko iÅ¡kirtimo galima keliais bÅ«dais nustatyti skalsumÄ , tačiau barelio bÅ«das nėra tikslus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu liudytojas G. L. atpažino G. M. kaip asmenį, kuris 2006 m. gegužės mėn. kreipėsi į jį ir paprašė padaryti medyno brėžinį (t. 1, b.l. 110-112).Liudytojas A. V. teismui parodė, kad, kiek atsimena, buvo pavesta iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl miÅ¡ko Riešėje kirtimo, buvo sudaryta komisija. Jam buvo pavesta suskaičiuoti kelmus. Jis Å¡iame miÅ¡ke buvo vienÄ kartÄ . Å iame miÅ¡ke buvo viskas iÅ¡kirsta, likę buvo tik kelmai ir valksmai. Å iame miÅ¡ke buvo jis, M.

I., iÅ¡ regioninio departamento R. S., inžinierius S. A.. Viskas buvo daroma Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos iniciatyva, jiems reikėjo nustatyti iÅ¡kirsto miÅ¡ko tÅ«rį. Jam asmeniÅ¡kai buvo pavesta iÅ¡matuoti iÅ¡kirsto miÅ¡ko tÅ«rį. Nustatyti skalsumÄ jiems nebuvo pavesta. Po to, viskÄ suskaičiavo M. I.. Jie „rulete“ matavo paskutinio kirtimo kelmus, valksmas ir lygtai biržės plotÄ , kur buvo busoliai. Kitų matavimo priemonių jie nenaudojo. Tačiau kas nors iÅ¡ jų galbÅ«t galėjo įskaičiuoti dar ir ankstesnio kirtimo kelmus.

Kas matavo biržes neatsimena. Be to pažeidėjas turi dalyvauti matavime, tačiau kodėl nedalyvavo nežino. MiÅ¡ke buvo atarimai, bet atsimena ne 100 procentų. Jie viskÄ iÅ¡matavo, ir kiek pamena lyg tai kuoliukai buvo. Neprisimena ar tais kuoliukais pasitikėjo. Be to jie rėmėsi pasiimta taksacine medžiaga, planine medžiaga, kirtimo leidimu. Tame miÅ¡ke jie keturiese matavo kelmus, valksmus, biržę. Å iuo metu neprisimena, bet kažkas kelmus lygtai žymėjo dažais, o gal ir jis, tačiau daug laiko jau praėjo.

Du žmonės apmatavo ploniausias ir storiausias kelmų vietas, po to viskÄ susumavo, o M. I. viskÄ užrašė. Lygai senesnių kelmų nematavo. Jis suprato, kad buvo dvi komisijos, kurios prieÅ¡ tai nustatinėjo skalsumÄ ir kita. Jiems reikėjo nustatyti iÅ¡kirsti miÅ¡ko tÅ«rį, o M. I. pagal etaloninį modelį paskaičiavo skalsumÄ . Nebuvo pritemti ar perdėti skaičiavimai. Jie tikriausiai pasirašė ant dokumentų, bet Å¡iuo metu nebeprisimena. M. I. teikė medžiagÄ R. S., jam. Atskiri pareigÅ«nai teikė medžiagÄ .

Negali atsakyti, kodėl jo parašo ant biržės taksavimo lapo (t.1, b. l. 21), ant pažymos dėl skalsumo nustatymo pagal skerspločių sumas (t. 1, b.l.

22) ir ant aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo (t. 1, b. l.

23) nėra, matyt niekas neprašė pasiraÅ¡yti. Jis ant 2006-07-20 pažymos (t. 1, b.l. 5-9) pasirašė, nors, matyt, kad jam nepateikė visų dokumentų. Tačiau jis dalyvavo visame tame fakte. Ant minėtos pažymos buvo pasiraÅ¡yta visų jų, komisijos keturių narių, be to iÅ¡vada patvirtinta pirmininko A. B.. Be to komisija pateikė matavimui medžiagÄ , o inspektorius M. I. galėjo paskaičiuoti skalsumÄ . Komisija pasivadovavo jo nustatytais skalsumo duomenimis. Komisijos posėdyje P. Z. lygtai nebuvo, o dėl R.

P. bijo pameluoti kaip ir dėl V. M.. Tačiau A. B. posėdyje buvo. Šiuo metu sunku atsiminti kas komisijos posėdyje buvo, kas ne. Komisijos darbas priklausė nuo pirmininko. Vyksta posėdis, protokoluojama. Tačiau lygtai tokio rimto posėdžio nebuvo, nes jo metu nebuvo protokoluojama. Šiuo atveju kiekvienas komisijos narys tyrė kas jam buvo pavesta komisijos pirmininko, o po to išvada sudėta iš atkarpų. Jis P. Z. akto teisėtumo netyriau. Ar tai komisija tyrė jis taip pat nežino. Tačiau spaudimo, nurodymo, kad reikia pateikti neigiamas išvadas prieš R.

Å . ir V. M., bent jam asmeniÅ¡kai nebuvo. Komisijos iÅ¡vadÄ surašė komisijos pirmininkas A. B., nes jis matė jo kabinete kompiuterį. Tačiau nežino, ar jisai moka naudotis kompiuteriu. Be to buvo atvažiavę pas A. B., iÅ¡ pradžių buvo projektinis variantas, o po to kur buvo reikalinga korekcija, tai buvo pataisyta ir galiausiai pasiraÅ¡yta pažyma. Be to parodė, kad tame miÅ¡ke buvo daug kelmų. Tačiau ar buvo senų kelmų sunku atsakyti, bet tame plote buvo mažai medžių. Skirtumas kelmų priklauso nuo sezono, nuo metų laiko ir kitų faktorių, o konkrečiai nupjauto beržo kelmas juoduoja, prasideda vegetacija, prieÅ¡ dvi savaites nukirsto medžio kelmas turi drėgnumÄ , o pusės metų kelmas jau yra iÅ¡sausėjęs. Be to, nurodė, jog pažyma buvo suraÅ¡yta 200-07-20, o miÅ¡ko kirtimas vyko 2006-07-06, 07 d., o kelmus apžiÅ«rėjo ne vėlia kaip po 14 dienų.

Be to 14 dienų kelmai skiriasi nuo pusės metų pjovimo kelmų. Tai jis skiria. 2006-01-30 d. nukistų medžių kelmai jau yra pasenę, jie jų nematavo ir neįtraukė. Be to, nurodė, kad miÅ¡ke matė skiedras ir pjuvenas. Konkrečiau jo dokumentuose suraÅ¡ytų medžių neatsimena, tačiau medžiai buvo nugenėti, nes valksmuose buvo sudėtos Å¡akos. Be to, sveikÄ medį nuo sausuolio atskirti galima, nors gal ir buvo tokių kelmų, kad buvo sunku nustatyti ar jisai sveikas, ar sausuolis. Be to, puÅ¡is ir beržas skirtingi dalykai, jie pagrinde skaičiavo beržus.

Be to, jei vegetacijos metu kerti puÅ¡is, tai jų kelmai greitai mėlynuoja. Metodikoje nėra jokio intervalo. Be to parodė, kad po valksmais nebuvo matuojami kelmai, buvo nustatytas tik valksmų plotas, niekas valksmų neatkasinėjo. TeoriÅ¡kai tie valksmai galėjo bÅ«ti padaryti ankščiau; tačiau visa metodika susideda iÅ¡ apytikslio skaičiavimo.Liudytojas R. S. teismui parodė, kad jis su R. Å . buvo kolegos Vilniaus rajono agentÅ«roje. Be to, jog atsimena Riešės miÅ¡kÄ , nes jame buvo du kartus po iÅ¡kirtimo.

PirmÄ kartÄ sumatavo, kuomet buvo M. B., R. S.. Po to, kitÄ kartÄ dar buvo atstovas kuris kirto miÅ¡kÄ , kažkoks tai direktorius. Jis miÅ¡ke buvo su Ivanausku, Vaitkevičiumi. Jis su jais miÅ¡ke matavo kelmus. Kas jiems ten liepė vykti dabar neatsimena. Vyko sumatuoti savavaliÅ¡kai iÅ¡kirsto medyno, tačiau kas tai sakė nežino. VirÅ¡ininkas buvo M. B.. Jie žinojo, kad padaryti blogi dalykai. Kiek atsimena jis miÅ¡ke kelmus matavo su „rulete“. Å iame miÅ¡ke buvo daug kelmų. Be to, kai jis matavo kelmus kažkokia moteris reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad jis po valksmais kelmus praleido.

Ji stebėjo, kad bÅ«tų sumatuoti Å¡vieži kelmai. Be to, jis miÅ¡kininkas ir senÄ kelmÄ nuo jauno skiria. Jis senų kelmų nematavo. Jie matavo tÄ biržę kur buvo plynai iÅ¡kirsta, o atribojimÄ padarė G. L.. Buvo padarytas valksmo prakirtimas, suraÅ¡ytas plotas, apskaičiuota ir gavosi 0,9 ha. Po miÅ¡ko iÅ¡kirtimo jis skalsumo nenustatinėjo, be to tam yra atskira metodika. Jo skaičiuoti skalsumÄ niekas neprašė. Jo A. B. į komisijos posėdį nekvietė. O I., buvo. Jis daug sumatavo kelmų, tačiau gal ir liko kelmų valksmuose, gal ir netiksliai buvo kelmai suskaičiuoti, tačiau jis turėjo bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas, objektyvus.

Tačiau Å¡is darbas buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai, skubotai. Jokių asmeniÅ¡kumų, spaudimo nebuvo, bet tam tikrų užuominų buvo. Neatsimena, ar po to jie ant kažkokių tai dokumentų pasirašė. Kiek pamena I., skaičiavo pagal 10 formÄ , jų ant taÅ¡kavimo lapų paraÅ¡ai turi bÅ«ti. Busoliai buvo, nes I., apmatavo l0xl2 cm. Jis bendrai visos A. B. vadovaujamos komisijos miÅ¡ke nematė. Be to lyg tai jis dažais kelmus žymėjo. Kelmus matavo visi kartu, I., suraÅ¡ydavo viskÄ kÄ jie jam pasakydavo.

Patikslino, kad kiek pamena kai buvo skaičiuojami kelmai miške buvo jos, A., V., eigulys, urėdo pavaduotojas, I., tačiau Stankevičiaus nebuvo. Be to jis miške Ivanauskui pasakė, kad bus problemų, nes buvo nurodymas pridėti 10 procentų, kas buvo padaryta. Dėl pridedamų 10 procentų jo žodinės pastabos buvo I. atmestos, ir jam buvo atsakyta, kad yra vadovas, o kad būtų paprasčiau pridėsim 10 procentų. Atsakė, kad 2006-01-30 ir 2006-07-06 d., kirsti kelmai skiriasi. Kur jis matavo, jam nepasitaikė senų kelmų.

Jei bÅ«tų tokių kelmų, jis juos bÅ«tų atskyręs.IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra apie 200 metrų nuo kelio Vilnius - Molėtai (A14), pavažiavus apie 200 metrų nuo Vilniaus miesto ribÄ Å¾yminčio kelio ženklo, Vilniaus rajone prie Riešės Senosios gatvės. MiÅ¡ko masyve yra iÅ¡kirstas apie 1,3 ha miÅ¡ko sklypas netaisyklingos stačiakampio formos. Stovint iÅ¡kirstame plote matosi Senojoje gatvėje esantys privatÅ«s namai ir kelias Vilnius - Molėtai.

Kirtavietė nesutvarkyta, yra medžių šakų (t.

1. b.l. 33-39).2006-07-20 pažymoje, pridėtoje prie 2007-01-19 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento praÅ¡ymo Nr. VR-1.7-269 pradėti tyrimÄ , konstatuota, kad 2006-07-03 P. Z., dalyvaujant V. M., V. L. ir vienam iÅ¡ savininkų J. P., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko valdÄ privačiame miÅ¡ke kv. 63, skl. 7 ir surašė aktÄ apie tai, jog medynÄ kirsti plynais sanitariniais kirtimais nerekomenduojama. MiÅ¡ko apžiÅ«rėjime dalyvavo ir R. Å .. IÅ¡vykus P. Z. V. M., R.

Å . V. L. dalyvaujant savininkų įgaliotam asmeniui G. M., surašė miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ , kuriame nurodė, jog miÅ¡ke, esančiame 63 kv. 7 sklype, 0.9 ha plote bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas. 2006-07-04 vadovaudamasis pastaruoju aktu R. Å . iÅ¡raÅ¡e leidimÄ Nr. 0274553 kirsti miÅ¡kÄ . 2006-07-04 G. M. pasirašė stataus miÅ¡ko pirkimo ir pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), o 2006-07-03 raÅ¡tu susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M. dėl medienos iÅ¡kirtimo, kirtavietės iÅ¡valymo ir medienos iÅ¡vežimo iÅ¡ privataus miÅ¡ko 0.3 ha plote. 2006-07-07 UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo kirtimo darbus 0,9 ha plote, o UAB (duomenys neskelbtini) - 0.3 ha plote.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. už neteisėtÄ kirtimÄ nubaustas administracine tvarka, paskiriant jam 3000 Lt baudÄ . Pažymos iÅ¡vadose konstatuota, kad privataus miÅ¡ko 1.2 ha sklype (II B miÅ¡kų grupė), esančiame Vilniaus r., Vanaginės k., vadovaujantis miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 p. ir miÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu, miÅ¡ko kirtimas pagal medyno sanitarinę bÅ«klę nebuvo tikslingas. Taip pat prie praÅ¡ymo pridėtame „Aplinkai padarytos žalos paskaičiavime“ konstatuota, kad dėl iÅ¡kirsto 0,87 ha miÅ¡ko ploto padaryta 26358,75 litų žala aplinkai (t.

1. b.l. 1, 5-24).UAB (duomenys neskelbtini) 2007-05-05 raÅ¡tu pateikė 2006-07-04 medienos pirkimo aktÄ ir 2006-07-04 stataus miÅ¡ko pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. FA 06/07/01 pasiraÅ¡ytus tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. ir G. M. (t. 1, b.l. 139-141).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-10-19 raÅ¡tu Nr. VR-1.7-2748 pateikė 2006-07-03 susitarimo dėl miÅ¡ko paskirties žemės sutvarkymo tarp G. M. ir A. M. kopijÄ (t. 2, b.l. 20-21).MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. pateikė T.

B. vardu paraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ Ä¯vertinti miÅ¡ko, kadastrinis Nr. 4117/0600:598, bÅ«klę. 2005-09-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , miÅ¡ko žemės planÄ ir taksoraÅ¡tį, kuriame suformuota Å«kine priemonė - ,,kraÅ¡tovaizdžio kirtimai“ (kopijas). Taip pat pateikė 2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo brėžinį, kvartalo Nr. 63, sklypo Nr. 7A (kopija) ir 2006-07-03 medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktÄ , kuriame konstatuota, kad komisija, susidedanti iÅ¡ P. Z., V.

M. ir V. L., nustatė, jog medyno, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, 63 kvartalas, 7A sklypas, skalsumas nevienodas, sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais (t. 1, b. 1. 147-151).MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnyba 2007-04-25 raÅ¡tu Nr. Rl-075 informavo, kad medyno sanitarinę bÅ«klę vertinanti komisija suraÅ¡o pažymÄ pagal MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, 2006-07-03 suraÅ¡ytas aktas dėl miÅ¡ko, esančio Verkių girininkijos 63 kv. 7A skl., bÅ«klės iÅ¡ esmės ir yra reikalaujama pažyma (t.

1. b.l. 153).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2007-05-08 raštu Nr. NR-8.6-182 informavo, kad 2005-02-17 buvo išduotas leidimas Nr. 078599 sanitariniam kirtimui ir 2006-01-25 leidimas Nr. 000144 kraštovaizdžio formavimo kirtimui miške, esančiame Vanagienės kaime, Vilniaus rajone, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, prie rašto pridedamos leidimų kopijos, iš kurių matyti, kad juos išdavė R. Š. (t. 1, b.l. 159-170).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pateikė R.

Å . pareigybės apraÅ¡ymÄ (kopijÄ ), kurio 7 p. nurodyta funkcija įvertinti kontroliuojamų miÅ¡kų bÅ«klę, 10 p. - iÅ¡duoti leidimus kirsti miÅ¡kÄ , taip pat pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentÅ«ros nuostatus (kopija), kurių 5.1 p. nurodyta funkcija vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos iÅ¡teklių naudojimo kontrolę Vilniaus rajono teritorijoje, 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi MiÅ¡kų įstatymo, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miÅ¡kų bÅ«klės naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę.

Leidimų kirsti miÅ¡kÄ savininkui registravimo žurnale (kopija) užregistruota, jog 2006-07-04 T. B. iÅ¡duotas leidimas Nr. A024553 kirsti miÅ¡kÄ , taip pat Vilniaus rajono agentÅ«ra pateikė: 1) 2006-07-04 leidimÄ serija A. Nr. 024553 kirsti miÅ¡kÄ , esantį Vanagienės k., Vilniaus miÅ¡kų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kv., 7 sklype, iÅ¡raÅ¡ytÄ R. Å . remiantis miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktu. LeidimÄ gavo G. M.. 2) 2006-07-03 miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ , kuriame komisija, susidedanti iÅ¡ R.

Š., V. M., V. L. ir G. M., konstatavo, jog 0,9 ha miške, esančiame 63 kvartale. 7 sklype, būtinas ištisas plynas sanitarinis kirtimas.

3) biržės taksavimo lapas, sudarytas A. G. 2006-07-02.

4) kirstinų medžių taškavimo lapas, sudarytas A. G..

5) brėžinys dėl plynų sanitarinių kirtimų Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje kvartalas 63, sklypas 7, 11 B miškų grupė, plotas 0,9 ha, sudarytas A. G..

6) įgaliojimas G. M. (kopija) (t. 1, b.l. 171-199).Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-04-02 raÅ¡tu Nr. VR-1.7-1021 informavo, kad numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu medyno bÅ«klės įvertinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintos MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklės. Taip pat praneÅ¡ama, jog 2006-12-21 įsakymu P-255 už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ valstybes tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1, 4, 8 p. V.

M. skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iÅ¡ pareigų. Prie minėto raÅ¡to pridėtoje 2006-08-22 komisijos iÅ¡vadoje konstatuota, kad privataus miÅ¡ko 1.2 ha sklype, esančiame Vilniaus rajono savivaldybės, Riešės seniÅ«nijos, Vanagienės kaime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. ir miÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu miÅ¡ko kirtimas pagal medyno sanitarinę bÅ«klę nebuvo tikslingas. Taip pat konstatuota, kad R. Å ., suraÅ¡ant medyno bÅ«klės įvertinimo aktÄ 0,87 ha miÅ¡ko valdos plotui bei įforminant leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ pažeidė miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d., miÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. ir taip netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. 2006-08-08 įsakymu Nr. P-127 R.

Å . atleistas iÅ¡ einamų pareigų savo noru. V. M. pareigybės apraÅ¡ymo 6.2 p. numatyta funkcija kontroliuoti kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miÅ¡kų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo, atkÅ«rimo ir apsaugos kontrolę; 6.4 p. - teikti metodinę pagalbÄ ir kontroliuoti miestų ar rajonų agentÅ«rų veiklÄ miÅ¡kų bÅ«klės, naudojimo ir kitose srityse; 6.5 - įvertinti kontroliuojamų miÅ¡kų bÅ«klę; 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi miÅ¡ko pagrindinių kirtimo patvirtintų normų tvarkos.

Miškų kontrolės nuostatuose, patvirtintuose 2005-12-20 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-129, numatytos panašios funkcijos kaip ir V. M. pareigybė aprašyme (t.

2. b.l. 3-18).2009-04-27 miškininko specialisto, miškininkystės mokslų daktaro N. K. išvadoje konstatuota, kad sanitarinis miško kirtimas (plynas ar neplynas) vykdomas, jei medyne yra stipriai pažeistų eglių, iškertant šias egles, o kitais atvejais sanitarinių kirtimų vykdyti neprivaloma. Plynas sanitarinis kirtimas yra didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0.4 ir mažesnis medyno skalsumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. II B miÅ¡kų grupės (rekreaciniuose) miÅ¡kuose leidžiami visų rÅ«Å¡ių sanitariniai miÅ¡ko kirtimai, o remiantis to paties straipsnio 6 d. plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Pagal MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis, plynu sanitariniu kirtimu buvo iÅ¡kirstas Vilniaus miÅ¡kų urėdijos Verkių girininkijos 63 kvartalo 7 sklype augęs apie 70 metų amžiaus 0.6 skalsumo grynas beržynas (10B) su labai maža kitų rÅ«Å¡ių priemaiÅ¡a ir 0,3 skalsumo antruoju ardu, susidedančiu iÅ¡ klevo, liepos ir eglės. Teisės aktų, o taip pat miÅ¡kininkystės teorijos nuostatos nenumato bÅ«tinybės tokį medynÄ kirsti plynu sanitariniu kirtimu.

Pagal II miÅ¡kų grupei nustatytÄ minimalų beržynų pagrindinių miÅ¡ko kirtimų amžių toks medynas dar turėjo bÅ«ti auginamas iki pasieks 91 metų amžių ir tik tuomet kertamas neplynais pagrindiniais miÅ¡ko kirtimais, siekiant atkurti naujÄ miÅ¡ko kartÄ ar iÅ¡ esamo antrojo ardo suformuoti naujÄ medynÄ . Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad 2006-07-03 medyno numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas suraÅ¡ytas tam įgaliojimus turinčių specialistų (P. Z., V.

M., V. L.). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 42 p. nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys įrašai aiškūs ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dviejų apskaitos barelių informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpę, tačiau nedžiūstantys.

Remiantis Å¡iuo konkrečiu atveju suraÅ¡ytu aktu ir jo priedu negalima iÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ . TrÅ«kumas yra tai, kad žiniaraÅ¡tį turėjo pasiraÅ¡yti visi komisijos nariai, tačiau pasirašė tik P. Z.. Specialistas nurodė, kad 2006-07-03 MiÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktas (suraÅ¡ytas R. Å .) pagal pavadinimÄ ir turinį tik iÅ¡ dalies atitinka tuo metu galiojusių MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno įvertinimo aktui (pažymai).

Å iame akte nurodoma medyno taksacinė charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo bÅ«tinumas 0,9 ha plote, tačiau nėra nurodyti medynų džiÅ«vimÄ sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos Å«kinės priemonės gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip 1 ha, todėl aktas pasiraÅ¡ytas tam įgaliojimus turinčių specialistų V. M., R. Å ., V. L.. Å iuo atveju žiniaraščio pildyti nereikėjo, kadangi medyno plotas yra iki 1 ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržų yra pažeisti (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo bÅ«tinumas.

Tačiau bedžiūstančių arba išretėjusių beržų kirsti sanitariniais kirtimais nebūtina, nes jie nekelia grėsmės likusio medyno, o taip pat aplinkinių miško ekosistemų sanitarinei būklei. Tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjovartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitų rūšių medžių ir visų rūšių sausuolių iškirtimas nebūtinas.

Todėl tiriamuoju atveju nebÅ«tinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, Å¡io akto pagrindu negalima iÅ¡duoti leidimo kirsti miÅ¡kÄ plynu sanitariniu kirtimu. SprendimÄ iÅ¡duoti ar neiÅ¡duoti leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ plynu sanitariniu kirtimu priimančiam pareigÅ«nui reikėjo vadovautis 2006-07-03 medyno numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktu. Leidimas kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡ esmės atitinka leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o reikalavimus.

Tačiau jame eilutėje „Ypatingos žymos“ nėra nurodyti nekertami medžiai (t. 4, b.l. 102-106).Specialistas N. K. teisme Å¡iÄ iÅ¡vadÄ palaikė (t.5, b. l. 52-59).2009-05-05 specialisto Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pirmininko E. P. iÅ¡vadoje nurodyta, kad medynų skalsumas rodo, kiek aplinkos sÄ lygos, dirvožemio potencinis naÅ¡umas panaudojami medienai iÅ¡auginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augančius, dar neiÅ¡kirstus medžius ir siekė 0.6 + 15 proc. (2005-12-09 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miÅ¡kotvarkos projektas, autorius G.

D.). 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iÅ¡kirstos 63 kv. 7 skl. 0.87 ha ploto dalies skalsumÄ pagal kelmus - 0,54 +20 proc. 2009-04-30 apžiÅ«rėjus iÅ¡kirstÄ sklypo dalį natÅ«roje, nustatyta, kad pakartotinas iÅ¡kirstos sklypo dalies skalsumo nustatymas pagal esančius kelmus netikslingas, nes dalis kelmų yra apirę. Tiksliau nustatyti medyno skalsumÄ pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, Å¡iuo metu neįmanoma. Å i komisija nustatant skalsumÄ pagrįstai į plotÄ Ä¯traukė valksmus ir iÅ¡kirstas 97 puÅ¡is, kadangi valksmai ir iÅ¡kirstos puÅ¡ys yra sudėtinė iÅ¡kirstos biržės dalis.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad perskaičiuotas žalos aplinkai dydis bÅ«tų 23004 Lt (t. 4, b.l. 108-115).Specialistas E. P. teisme Å¡iÄ iÅ¡vadÄ palaikė (t.5, b. l. 38-45, 78-81).Kaltinimui pagrįsti pateikti dokumentai, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1.             PraÅ¡ymas MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos tarnybai T. B. vardu (kopija), 1 lapas.2.             2005-09-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (kopija), 1 lapas.3.             2005-11-28 miÅ¡ko žemės planas (kopija).4.             TaksoraÅ¡tis, 1 lapas.5.             2006-07-03 medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas, suraÅ¡ytas P. Z., 1 lapas.6.             2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinys (kopija), 1 lapas.7.             2006-07-04 leidimas kirsti miÅ¡kÄ N r. 024553, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., 1 lapas.8.             2006-07-03 miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktas (suraÅ¡ytas R.

Å .), 1 lapas.9.             2006-07-02 biržes taksavimo lapas, 1 lapas.10.             Kirstinų medžių taÅ¡kavimo lapas, 1 lapas.11.             Brėžinys, braižytas A. G., 1 lapas.12.             2005-08-02 įgaliojimas (kopija), 2 lapai.13.             Liudytojos V. Z. pateikta kompaktinė plokÅ¡telė „Epro“ su miÅ¡ko, esančio Vanaginės k., Vilniaus r., nuotraukomis, 1 vnt.Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas.IÅ¡tyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji R.

Å . ir V. M. iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) iÅ¡teisintini, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) požymių. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nėra surinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog kaltinamieji R. Å . ir V. M. padarė minėtas nusikalstamas veikas.LR BPK 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.Lietuvos A.

T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 1.1 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, suraÅ¡ytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertintais įrodymais.

Be to, Å¡io nutarimo 3.1.8 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.

Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti, vertinamos kaltinamojo naudai.Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji R. Å . ir V. M. neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismui iÅ¡ esmės parodė, kad jie jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jie, turėdami įgaliojimus, paprasčiausiai dirbo pagal jų pareigybių apraÅ¡ymÄ darbÄ .Prokuroras nurodė, kad P. Z. suraÅ¡ytas medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas teisėtas, tinkamas.

Tačiau teisme apklaustas specialistas N. K. parodė, kad Å¡is kad aktas yra su dideliais trÅ«kumais. Be to įvertinus Å¡io akto turinį, jo priedÄ akivaizdu, kad jisai kelia abejonių, jis suraÅ¡ytas neteisingai. Å i iÅ¡vada daromo todėl, kad Å¡io akto privalomas priedas žiniaraÅ¡tis pasiraÅ¡ytas tiktai P. Z.. Tačiau pagal taisykles, logikÄ Å¡is žiniaraÅ¡tis turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas visų trijų komisijos narių. Be to, akivaizdu, kad iÅ¡ pradžių turi bÅ«ti nustatyti duomenys, o po to jie suraÅ¡yti į žiniaraÅ¡tį, po ko jame visų komisijos narių pasiraÅ¡yta.

Po to turi bÅ«ti suraÅ¡ytas minėtas aktas. Kaltinamieji R. Å¡ermukÅ¡nis, V. M. teisme neigė matę kada, kaip Å¡is žiniaraÅ¡tis buvo suraÅ¡ytas. Liudytojas P. Z. teisme nepatvirtino, jog miÅ¡ke prieÅ¡ akto suraÅ¡ymÄ jis surašė minėtÄ Å¾iniaraÅ¡tį ir jį davė pasiraÅ¡yti minėtiems kaltinamiesiems. Be to, žiniaraÅ¡tyje 2 barelių plotai nurodyti po 0,15 ha. Pirmame barelyje nurodyti 10 nekertamų medžių, o antrame 9. Tačiau įvertinus byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , prokuroro pasisakymÄ , kad P. Z. neva suklydo, akivaizdu, jog minėtame žiniaraÅ¡tyje Å¡ių dviejų barelių plotas turėjo bÅ«ti nurodys po 0,015 ha.

Be to, iÅ¡ P. Z. parodymų matyti, kad jis Å¡ių barelių plotÄ nustatė žingsniais, tačiau specialistai E. P., N. K., kaltinamieji parodė, kad barelio plotas turi bÅ«ti nustatytas tinkama matavimo priemone po ko barelio matymui turi bÅ«ti įsmeigti 4 kuoleliai. Be to minėtame žiniaraÅ¡tyje nurodyta, kad pirmame barelyje yra 10 medžių. Taip pat nurodyta, kad iÅ¡ Å¡ių 10 medžių 3 medžiai 2 kategorijos, tai yra, nusilpę medžiai. Pagal kaltinamuosius Å¡iame barelyje Å¡ių medžių skalsumas 0,01.

Taip pat nurodyta, kad antrame barelį yra 9 medžiai, iÅ¡ kurių 5 medžiai sveiki, 3 nusilpę, o 1 stipriai nusilpęs. Å iuo atveju taip pat skalsumas 0,01. P. Z. suraÅ¡ytame akte nurodyta, kad skalsumas ne vienodas, sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Ä®vertinęs žiniaraÅ¡tyje nurodytus duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad akte nurodyto minėtos aplinkybės prieÅ¡tarauja žiniaraÅ¡tyje nurodytiems duomenims. Juo labiau, kad stipriai nusilpęs medis turi bÅ«ti skubos tvarka nukirstas, kad neapkrėstų kitų medžių.

P. Z. minėtame akte nurodęs iÅ¡vadÄ , kad „nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais“. Tai teismas įvertinęs daro iÅ¡vadÄ , kad tokia iÅ¡vada neteisinga, neatininka vieÅ¡am administravimui keliamiems reikalavimams, nes neįgyvendina vieÅ¡Ä jÄ valdžiÄ , pagal savo pobÅ«dį tiesiogiai palankiai ar nepalankiai nedaro poveikį privataus asmens teisėms, laisvėms ar interesams, nėra teisingumo vykdymo aktas. Kaltinime nurodyta, kad po P. Z. minėto akto suraÅ¡ymo, pažeidžiant įstatymo, teisės norminių aktų reikalavimus R.

Å ., aukÅ¡tesnio pareigÅ«no - V. M. - nurodymu surašė kitÄ miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ apie tai, jog komisija, susidedanti iÅ¡ jo, R. Å ., V. M., V. L., ir G. M., apžiÅ«rėjo miÅ¡ko, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę bÅ«klę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiÅ«stantys arba iÅ¡retėję), bÅ«tinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto suraÅ¡ymÄ bei jame konstatuotas iÅ¡vadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais.

Minėtame akte aiÅ¡kiai nurodyta medžių bÅ«klė, pažeistų medžių kiekis, skalsumas, ir duota aiÅ¡ki iÅ¡vada. Pagal tai ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad Å¡is aktas iÅ¡ esmės atitinka teisės normomis nustatytus reikalavimus, jame esminių, užtraukiančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę pažeidimų nėra. Juo labiau, kad iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos matyti, kad tokiam aktui suraÅ¡yti R. Å ., o jį pasiraÅ¡yti V. M. įgalinimus turėjo.

Specialistas patvirtino, kad specialistas N. K. patvirtino, kad suraÅ¡ant tiek pirmÄ jį, tiek antrÄ jį aktÄ abi komisijos buvo tinkamos sudėties. Be to, dėl MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklių 42 punkto pažeidimo, tai komisija atitinkamÄ pažymÄ turi suraÅ¡yti dėl valstybinių miÅ¡kų apžiÅ«ros, o Å¡iuo atveju buvo apžiÅ«rėtas privatus miÅ¡kas. Specialisto E. P. iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iÅ¡kirstos 63 kv. 7 skl. 0.87 ha ploto dalies skalsumÄ pagal kelmus - 0,54 +20 proc.

Tačiau vadovaujamos A. B. komisijos pažymoje nurodyta, kad atlikus perskaičiavimus nustatyta, kad medyno skaistumas minėtoje biržėje buvo 0,54 (11 priedas). IÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos ir liudytojų M. I. ir R. S. teisme duotų parodymų matyti, kad, atlikęs matavimus miÅ¡ke, šį skalsumo rodiklį nustatė aplinkos apsaugos inspektorius M. I., kuris nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos narys. Be to nors liudytojas A. B. patvirtino, kad visa komisija buvo iÅ¡važiavus į įvykio vietÄ , į kirtavietę, tačiau kiti du komisijos nariai P. Z. ir A.

V. tai teisme nepatvirtino. Pagal tai teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A. B. ir jo vadovaujamos komisijos nei vienas narių kirtavietėje neatliko reikiamų matavimų. A. B. vadovaujama komisija pažymoje tik perrašė M. I. Å¡iai komisijai pateiktÄ skalsumo rodiklį. Be to, iÅ¡ liudytojo A. V. parodymų matyti, kad iÅ¡ vis nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos posėdžio, kuriame dalyvautų visi, ar reikiamo skaičiaus komisijos nariai ir joje bÅ«tų svarstomi iÅ¡kelti klausimai. Be to, komisijos narys A. V. parodė, kad jis buvo miÅ¡ke, matavo kelmus, nustatinėjo tik tai tÅ«rį, skalsumÄ nenustatinėjo.

Su juo kelmus matavusių pareigÅ«nų užduotis buvo ne iÅ¡kirsto medyno skalsumÄ nustatyti, o tÅ«rį. Be to, A. V. parodė, kad skaičiuodami galėjo įskaičiuoti ir senesnio kirtimo kelmus, kad po kelmų paskaičiavimo buvo pridėta 10 procentų. A. S. parodymais teismas neturi priežasties abejoti. Taip pat iÅ¡ jo parodymų matyti, kad kirtavietėje kelmai po Å¡akomis nebuvo iÅ¡matuoti. Be to iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad minėtame miÅ¡ke buvo ankstesni kirtimai, iÅ¡vartos ir kelmai.

Liudytojas E. J. parodė, kad buvo nudžiÅ«vusių ir sergančių medžių, o A. J., kad buvo iÅ¡virtusių medžių, vyko ankstesni sanitariniai kirtimai. M. G. teisme parodė, kad Å¡iame miÅ¡ke anksčiau buvo atliktas retinimas, buvo likę kelmai. J. P. teisme parodė, kad minimas miÅ¡kas buvo labai retas, buvo laukymių plikų, miÅ¡kas nebuvo tankus. IÅ¡ esmės tÄ patį patvirtino, G. L., A. M., A. G., V. Z. ir R. Z.. Pagal tai darytina iÅ¡vada, kad komisijos 2006-07-20 pažymoje nurodytas medyno skalsumo minėtoje biržėje rodiklis 0,54 objektyviai keliantis abejones.

Kad Å¡is medyno skalsumo rodiklis abejotinai teisingas matyti ir iÅ¡ to, jog Å¡iame rodiklyje atsispindi iÅ¡kirstos puÅ¡ys, kurių R. Å . neleido iÅ¡kirsti, kad specialistas E. P. į klausimÄ , koks iÅ¡kirsto miÅ¡ko skalsumas, teismui atsakė, kad jis pagal faktÄ nesiaiÅ¡kino iÅ¡kirsto miÅ¡ko skalsumo, tiesiog pritarė A. B. vadovaujamos komisijos nustatytam medyno skalsumui, kad specialisto N. K. iÅ¡vadoje nėra atsižvelgta į tai, kad R. Å . 2006-07-04 leidime kirsti miÅ¡kÄ nenurodęs kirstinas 97 puÅ¡is, kad iÅ¡ N. K. parodymų matyti, kad Å¡is miÅ¡kas retas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje specialisto E. P. perskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydis 23004 Lt netikslus, abejotinas.IÅ¡ kaltinamųjų R. Å . ir V. M. teisme duotų parodymų matyti, kad jie nepripažįsta padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet pripažįsta konkrečius kaltinime nurodytus veiksmus. Tai yra, jog jie dalyvavo komisijos sudėtyje apžiÅ«rint miÅ¡ko sanitarinę bÅ«klę, rašė ir pasirašė miÅ¡ko bÅ«klės įvertinimo aktÄ , iÅ¡davė leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ .

Vertinant ar Å¡ie veiksmai yra nusikalstami ir pagal juos kaltinamieji turi atsakyti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju kaltinamieji R. Å . ir V. M. nėra kalti padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta, kad R. Å ., V. M. nuo pat jų pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad surašė kitam miÅ¡ko plotui miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ , kuris akivaizdu, kad savarankiÅ¡kas, atskiras, pirminis.

Be to minėti du aktai tarpusavyje skiriasi, skiriasi juose nurodytos iÅ¡vados. Byloje surinktais patikimais įrodymais nepaneigta, kad R. Å . suraÅ¡ytame akte yra tikrovės neatitinkantis duomenys. Juolab, kad byloje nėra patikimai nustatyta, kad R. Å . ir V. M. veiksmus sÄ lygojo kokie tai asmeniniai interesai, kad kas tai nors jų prašė elgtis prieÅ¡ingai teisės normomis nustatytiems reikalavimams, aplinkos apsaugos pareigÅ«no vardui, etikai. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. Å . sprendimÄ leisti miÅ¡kÄ kirsti lėmė faktinė konkretaus miÅ¡ko, jo antrosios komisijos apžiÅ«rėta bÅ«klė ir teisės norminiai aktai.

Be to jis nedavė leidimo kirsti puÅ¡is. O plynas miÅ¡ko kirtimas, tai jo iÅ¡kirtimas po ko tas miÅ¡kas atsodinamas. R. IÅ¡ Å ., parodymų matyti, kad jis duodamas minėtÄ leidimÄ buvo įsitikinęs dėl savo veiksmų teisėtumo, o Å¡i aplinkybė bylos duomenimis nėra paneigta. Lietuvos A. T. baudžiamųjų bylų skyrius pasisakęs, kad piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:

1) pavojinga veika piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbÄ savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo bÅ«tini.

Taikant LR BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo).

Kitokio pobÅ«džio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan.

Sprendžiant klausimÄ , ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikÅ¡minga tokiÄ Å¾alÄ patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodyta, kad R. Å . ir V. M. suvokė pavojingÄ piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo pobÅ«dį, numatė kad dėl jų tokio veikimo gali atsirasti kaltinime nurodyti ir LR BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo. Taip pat neįrodyta, kad jie sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyti ir įrodyti visi Å¡ie svarbÅ«s, reikÅ¡mingi ir bÅ«tini požymiai kaltinamųjų R.

Å . ir V. M. veikoje. Atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamieji R. Å . ir V. M. savo kaltais veiksmais padarė nuostolius, kurie virÅ¡ija 250 MGL sumÄ , jog byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, jog miÅ¡kas kertamas, valomas ir pan., o iÅ¡kirsto miÅ¡ko ruožas atauga, beje, kuris nėra kraÅ¡tinis lyginant su keliu Vilnius - Molėtai, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nėra padaryta didelės žalos aplinkai, valstybei. LR BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tiktai tiesiogine tyčia.

Veikoms su materialiniais padariniais LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčiÄ apibrėžia kaip veikÄ , kuriÄ darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo.Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus ir teismo aukščiau padarytas iÅ¡vadas dėl didelės žalos ir kt., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji R. Å . ir V. M. tiesiogine tyčia suklastojo jiems inkriminuotÄ dokumentÄ .

Be to jų teisme pateikti argumentai ir proceso metu gauti duomenys apie bylos aplinkybes, paneigia kaltinimÄ dėl dokumento suklastojimo. Dėl Å¡io kaltinimo prokurorui įrodymų tyrimo metu buvo pasiÅ«lyta naudotis teise pateikti papildomus duomenis (įrodymus) atliekant proceso veiksmus, tačiau prokuroras Å¡ia teise nesinaudojo.Ä®vertinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkus duomenis (įrodymus) ir pagal aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji R.

Å . ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir yra iÅ¡naudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti klausimÄ dėl kaltinamiesiems R. Å . ir V. M. inkriminuotų veikų padarymo. Kilusių abejonių teismas, iÅ¡tyręs visus esamus duomenis (įrodymus), objektyviais duomenimis (įrodymais) negali paÅ¡alinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų R. Å . ir V.

M. naudai ir jie iÅ¡teisintini pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė :R. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) iÅ¡teisinti, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) iÅ¡teisinti, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Dokumentus, daiktus reikÅ¡mingus bylai tirti –              TaksoraÅ¡tį, 1 lapas, 2006-07-03 medyno, numatomo iÅ¡kirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktÄ , suraÅ¡ytÄ P. Z., 1 lapas, 2006-07-04 leidimÄ kirsti miÅ¡kÄ N r. 024553, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., 1 lapas, 2006-07-03 miÅ¡ko sanitarinės bÅ«klės įvertinimo aktÄ (suraÅ¡ytÄ R.

Å .), 1 lapas, 2006-07-02 biržes taksavimo lapÄ , 1 lapas, Kirstinų medžių taÅ¡kavimo lapÄ , 1 lapas, brėžinį, braižytÄ A. G., 1 lapas, liudytojos V. Z. pateiktÄ kompaktinę plokÅ¡telę „Epro“ su miÅ¡ko, esančio Vanaginės k., Vilniaus r., nuotraukomis, 1 vnt., įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                               Valdas Petraitis