2020-12-09 Nr. AB-23288-3-62-3-00795-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2830-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00795-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas yra kalinamas Kybartų pataisos namuose (toliau tekste – ir Kybartų PN). 2019 m. kovo 18 d. Kybartų PN administracijai pateikė prašymą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnio pagrindu suteikti eilinę trumpalaikę išvyką į namus. Anksčiau į trumpalaikes išvykas buvo išleistas ir keliamų reikalavimų nepažeidė, į pataisos namus visada sugrįždavo laiku. Kybartų PN pareigūnas R. B. 2019 m. kovo 26 d. surašė tarnybinį pranešimą, kad pagal dienotvarkę laisvalaikiui skirtu laiku, t. y. 15.45 val., pamatė A. G. bibliotekoje. 2019 m. kovo 29 d. Kybartų PN drausmės komisija rekomendavo, o Marijampolės PN pareigūnas skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą papeikimą. Nei Kybartų PN drausmės komisija, nei nutarimą skirti nuobaudą pasirašęs Marijampolės PN pareigūnas nesugebėjo paaiškinti, už kokį režimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas yra baudžiamas. Buvo pažeista teisė pateikti raštišką pasiaiškinimą, taip pat pateikti argumentus gynybai žodžiu.

1.2. Marijampolės PN (Kybartų) drausmės komisija nutarė direktoriui siūlyti nuteistajam A. G. neleisti trumpalaikės išvykos metu išvykti į namus, nes yra paskirta drausminė nuobauda. 2019 m. balandžio 5 d. buvo įteiktas oficialus atsakymas į prašymą Nr. 4.19-23, kuriame nurodoma, kad trumpalaikę išvyką atsisakoma suteikti. Dar neišnagrinėjus pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos teisėtumo klausimo, Marijampolės PN direktorius ėmė bausti jį pakartotinai, drausminės nuobaudos papeikimo skyrimo fakto pagrindu atimdamas dar ir teisę į trumpalaikę išvyką. Atsisakymas realizuoti teisės aktuose numatytą teisę į trumpalaikę išvyką yra jo šeimos ir jo vaikų teisėtų lūkesčių pažeidimas.

2. Atsakovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas pažeidė režimo reikalavimą, nurodytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymo 2018 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1/10-370 „Dėl nuteistųjų naudojimosi taksofonu, lankymosi koplytėlėje, salėje ir bibliotekoje grafiko patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) reikalavimus. Todėl už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 ir 143 straipsniais, pareiškėjui 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 buvo skirta nuobauda – papeikimas, pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Iš karto po įvykio pareiškėjui buvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl pažeidimo. Pareiškėjas nurodė, jog nežinojo, kad dar nėra 16 val., t. y. laiko nuo kada pareiškėjas galėjo naudotis kompiuteriu bibliotekos patalpose. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

2.2. Nuteistojo asmenybės charakteristika yra ta neformali sąlyga, kurią pataisos įstaigos pareigūnai privalo įvertinti itin kruopščiai ir atidžiai, nes būtent nuo šio faktoriaus priklauso tinkamas viešojo intereso gynimo reikalavimo įvykdymas. Aplinkybė, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, yra svarbi priežastis netenkinti pareiškėjo prašymo dėl trumpalaikės išvykos į namus. Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas už tai, kad 2019 m. kovo 26 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu. Savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Įsakymo reikalavimus.

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuobauda paskirta įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjas paaiškinime nurodė, jog būrio koridoriuje nėra privalomo sieninio laikrodžio ir jis nepaklausė bibliotekininko, ar jau yra 16.00 val., todėl atsiprašo pareigūno už sudarytą nepatogumą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis BVK 142 straipsniu, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pataisos namų direktoriaus 2019 m. kovo 29 d. nutarimas nebuvo įstatymų nustatytais terminais apskųstas Kalėjimų departamentui. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė, o pareiškėjas neginčijo ir šioje administracinėje byloje neprašė atnaujinti skundo padavimo termino. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie, pareiškėjo teigimu, kilo jam nepagrįstai paskyrus nuobaudą, nes nėra duomenų, jog nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka.

6. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovas veikė nepagrįstai ir neteisėtai, taigi atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima.

III. 7. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu, prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti skundą visa apimtimi, arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.

7.1. Teismas sprendime pateikė ydingą ir oficialiai konstitucinei doktrinai priešingą teisės aiškinimą, dėl ko skundžiamas sprendimas privalo būti panaikintas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat teismas pateikė tikrovės neatitinkančius teiginius ar klaidingą teisės aiškinimą. Teismas pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą teismą.

7.2. Nėra duomenų, kad drausmės komisijai būtų suteikti įgaliojimai svarstyti kalinamo asmens prašymą išleisti į trumpalaikę išvyką, taigi tokia veika buvo neteisėta. Pareiškėjas neprivalėjo dėl jo netenkinančio sprendimo kreiptis į Kalėjimų departamentą.

8. Atsakovas Marijampolės PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai, vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

8.2. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecijos teisė suteikti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, t. y. nuteistojo asmenybę, atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog pareiškėjas turi teisę, kad jo prašymas dėl trumpalaikės išvykos į namus būtų svarstomas drausmės komisijoje ir pataisos namų direktoriaus, tačiau pataisos įstaiga neprivalo tenkinti pareiškėjo prašymo. Šiuo atveju drausmės komisija pagrįstai laikė pareiškėją turinčiu nuobaudą, pagrįstai vertino kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Kybartų sektorius atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis ne kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Be to, pareiškėjas jo prašymo svarstymo komisijoje metu turėjo galiojančią nuobaudą. Taigi teismas padarė teisingą išvadą, kad sprendžiant pareiškėjui suteikiamas trumpalaikės išvykos į namus klausimą, buvo tinkamai įvertintos teisės aktuose nustatytos trumpalaikės išvykos suteikimo sąlygos ir kriterijai bei visos kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, darančios įtaką trumpalaikės išvykos nesuteikimui. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, atsirado dėl neteisėtai pareiškėjui paskirtos drausminės nuobaudos Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, atlyginimo.

10. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

11. Drausminė nuobauda Kybartų PN 2019 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 5/48-260 buvo paskirta dėl to, kad pareiškėjas apie 15.45 val. Nuteistųjų bibliotekoje naudojosi kompiuteriu ne 2-o būrio lankymosi metu, todėl pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Įsakymo reikalavimus. Nutarime nurodyta, kad nuobauda skundžiama Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Taigi iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o pastarojo sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

13. Byloje nėra jokių duomenų, (išskyrus paties pareiškėjo teiginį skunde pirmosios instancijos teismui), kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas Nutarimas buvo BVK nustatytais terminais apskųstas Kalėjimų departamento direktoriui, apygardos administraciniam teismui. Priimtas Nutarimas yra įsiteisėjęs, apskundimo terminas, kuomet Nutarimas galėjo būti apskųstas per vieną mėnesį, seniai pasibaigęs.

14. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie, pasak pareiškėjo, kilo jam nepagrįstai skiriant nuobaudą, nes nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad šiuo metu nėra pagrindo teismui vertinti, ar nuobauda Nutarimu buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė ir pareiškėjas neskundė bei neprašė atnaujinti šio termino.

15. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

16. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016, ir kt.).

17. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų negalima konstatuoti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė