c057dd75-749e-446e-806d-abc1685bc248 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A146-319/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01624-2009-7                                      Procesinio sprendimo kategorijos 15.2.1.1; 15.2.3.1                                                                                                                                                                                (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 20 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui R.

B.,atsakovo atstovei I. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. K. ir O. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų V. K. ir O. K. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. PareiÅ¡kėjos 2009 m. spalio 5 d. teismui padavė skundÄ , kurį 2009 m. spalio 21 d. tikslino, praÅ¡ydamos:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Nr. (11.1)1-5606 dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo nedraudiminiu įvykiu;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe ir įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo R. K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe bÅ«tų pripažintas draudiminiu įvykiu;

3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo R. K. skiriama periodinė iÅ¡moka, apskaičiuota nuo 2008 m. balandžio 3 d. iki R. K. mirties dienos, t. y. 2009 m. kovo 31 d.;

4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus ir įpareigoti atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo O. K. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki kol jai sukaks 24 metai arba iki kol ji baigs studijas aukÅ¡tojo lavinimo mokyklos dieniniame skyriuje, skiriama periodinė iÅ¡moka apdraustajam R. K. mirus;

5) priteisti V. K. 9,76 proc. metinių palūkanų nuo R. K. visos periodinės kompensacijos sumos nuo 2009 m. liepos 29 d. iki V. K. bus išmokėta visa R. K. ligos pašalpa, taip pat 9,45 proc. metinių palūkanų nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. iki bus išmokėta V. K. priklausanti kompensacija 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį;

6) priteisti O. K. 9,76 proc. metinių palÅ«kanų nuo 2009 m. liepos 1 d. iki bus iÅ¡mokėta O. K. priklausanti kompensacija nuo 150 proc. dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos mėnesį;

7) priteisti sumokėtÄ Å¾yminį mokestį (1 t., b. l. 5-10, 36-41).Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pirmos instancijos teismo sprendimÄ panaikino ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundÄ patenkino iÅ¡ dalies: panaikino skundžiamus aktus (VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Nr. (11.1)1-5606; VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023, 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2003 bei 2009 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2004) ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo 2009 m. balandžio 3 d.

R. K. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ pripažinti draudiminiu įvykiu, taip pat įpareigojo priimti naujus sprendimus dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , dėl O. K. teisės į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. Administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.PareiÅ¡kėjos 2011 m. gegužės 4 d. teismui padavė patikslintÄ skundÄ (3 t., b. l. 12-17), praÅ¡ydamos priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus:1) V.

K. jos patirtos 21 229,88 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 6-18-2258 dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, atlyginimÄ ;

2) O. K. jos patirtos 406,21 Lt žalos, padarytos 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 6-18-2004 dėl O. K. teisės į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, atlyginimÄ ;

3) priteisti iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus V. K. sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjos rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria buvo panaikinti pirmiau minėti sprendimai. Vadovavosi CK 6.271 straipsniu. Dėl civilinės atsakomybės elemento pagal šį CK straipsnį – valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nurodyta šio teismo 2008 m. nutartimi, kurioje yra pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu, nors Å¡i nutartis buvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, t.y.

VSDFV Vilniaus skyrius neveikė taip kaip turėjo veikti pagal ABTÄ® 13 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , neteisingai taikė kompensacijas numatantį įstatymÄ ir priėmė neteisėtus sprendimus, kuriuos teismas panaikino.Dėl civilinės atsakomybės elemento – žalos - rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi. PaaiÅ¡kino, kad V. K. 2008 m. liepos 24 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad R.

K. yra visiÅ¡kai nedarbingas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2008 m. balandžio 3 d. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir NADPL socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu, R. K. turėjo teisę gauti netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , kiekvienÄ mėnesį iki mirties 2009 m. kovo 31 d. Tuo atveju, jei R. K. turtas bÅ«tų paveldėtas, V. K. gautų visÄ jam priklausiusios periodinės kompensacijos sumÄ .

Paveldėjimo liudijimas dėl kito turto V. K. iÅ¡duotas 2009 m. liepos 28 d. Tuo atveju, jei V. K. bÅ«tų gavusi iÅ¡mokÄ paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo dienÄ (2009 m. liepos 28 d.), ji bÅ«tų padėjusi Å¡iÄ sumÄ Â Ä¯ bankÄ vienerių metų terminui ir pirmaisiais metais gautų mažiausiai 9,76 proc. metinių palÅ«kanų nuo visos R. K. priklausiusios periodinės netekto darbingumo kompensacijos sumos (18 331,35 Lt), kas sudaro 1 813,99 Lt, o antraisiais metais - 3,17 proc. metinių palÅ«kanų nuo visos R.

K. priklausiusios netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir per pirmuosius metus priskaičiuotų palÅ«kanų sumos (20 145,39 Lt). Taigi V. K. padaryta žala negautų pajamų forma lygi 2 271,66 Lt. PareiÅ¡kėjų teigimu, negautomis pajamomis turi bÅ«ti pripažintos ir 2009 m. rugpjūčio mėn. metinės palÅ«kanos nuo numatytos draudimo iÅ¡mokos, lygios 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe mėnesį. MinėtÄ sumÄ V.

K. bÅ«tų galėjusi padėti į bankÄ vėliausiai 2009 m. rugpjūčio 4 d. Žala, padaryta sprendimu dėl vienkartinės draudimo iÅ¡mokos, lygi 18 546,71 Lt. Negautomis pajamomis laikytinos ir 2009 m. liepos mėnesio metinės palÅ«kanos nuo priskaičiuotos ligos paÅ¡alpos. Pagrindas įgyti lėšas galėjo bÅ«ti nustatytas ne vėliau kaip 2009 m. liepos 28 d., ligos paÅ¡alpos sumÄ bÅ«tų galima padėti į bankÄ 2009 m. liepos 29 d. Žala, padaryta sprendimu dėl nelaimingo atsitikimo, lygi 411,51 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad O. K. nelaimingo atsitikimo dienÄ mokėsi aukÅ¡tosios mokyklos dieniniame skyriuje ir jai nebuvo sukakę 24 metai, jai nuo R. K. mirties priklauso pusė R. K. tekusios ligos paÅ¡alpos dydžio kompensacijos, t. y. 3 198 Lt. O. K. žala negautų palÅ«kanų forma, padaryta sprendimu dėl periodinės iÅ¡mokos, lygi 406,21 Lt. Dėl priežastinio ryÅ¡io nurodė, kad tuo atveju, jei VSDF Vilniaus skyrius nebÅ«tų priėmęs neteisėtų sprendimų ir bÅ«tų iÅ¡mokėjęs pareiÅ¡kėjoms priklausiusias iÅ¡mokas, jos bÅ«tų galėjusios disponuoti dėl R.

K. mirties joms priklausiusiomis iÅ¡mokomis ir gauti mažiausiai indėlių palÅ«kanoms lygias pajamas.AtsakovÄ Â atstovaujantis VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į patikslintÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (3 t., b. l. 50-52).PaaiÅ¡kino, kad VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį ir paskyrė bei iÅ¡mokėjo V. K. 148 800 Lt vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, 18 331,35 Lt R. K. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , 3 305,20 Lt R.

K. ligos paÅ¡alpÄ , o O. K. – 3 198 Lt periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjoms atlygino jų patirtÄ Å¾alÄ , t. y. negautas pajamas. PareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti banko indėlių palÅ«kanų suma nelaikytina žala Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio prasme, nes grindžiama teoriniu ketinimu iÅ¡mokas kaip indėlį padėti į bankÄ . Tuo tarpu turtinė žala turi bÅ«ti grindžiama objektyviais įrodymais. AtsakovÄ atstovaujantis VSDF valdyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (3 t., b. l. 62-64).

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡mokėjus pareiÅ¡kėjoms dėl draudiminio įvykio socialinio draudimo iÅ¡mokas, t. y. kompensavus netektų pajamų forma patirtÄ Å¾alÄ , nepagrįstas reikalavimas dar kartÄ atlyginti netektas pajamas dėl galimai laiku neinvestuotų gautų iÅ¡mokų sumų. PraÅ¡oma priteisti banko indėlių palÅ«kanų suma nėra žala CK 6.249 straipsnio prasme, nes negautos pajamos grindžiamos tik teoriniu ketinimu, kurio realumo ir pagrįstumo neįmanoma įrodyti. II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu (3 t., b. l. 70-77) pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė.             Teismas nustatė, kad R.

K. 2008 m. balandžio 3 d. darbo metu, apie 14 val., važiuodamas tarnybiniu automobiliu „Opel Sintra“ kelio Vilnius – Prienai – Marijampolė 21,117 km, įvažiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , nuvažiavo nuo kelio ir griovyje apvirto (1 t., b. l. 115-116). Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. K. 2009 m. kovo 31 d. mirė (1 t., b. l. 168). Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. balandžio 21 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ , kuriame konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose (1 t., b. l. 115-116).

Dėl Å¡io įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 87-1-0132-08, kuris Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu buvo nutrauktas R. K. veiksmuose nenustačius nusikaltimo požymių. Nutarta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ R. K. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (127 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 92-93). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. kovo 31 d. nutarimu Å¡i teisena buvo nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 9 punktu (mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta teisena) (R.

K. administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 228).Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 6-15-1023 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R. K., atsisakyta pripažinti draudiminiu įvykiu, nes apdraustasis nukentėjo dėl savoveikos, susijusios su administraciniu teisės pažeidimu (1 t., b. l. 86). Nepripažinęs nelaimingo atsitikimo draudiminiu įvykiu, VSDFV Vilniaus skyriaus priėmė 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2003 neskirti R.

K. netekto darbingumo periodinės kompensacijos (1 t., b. l. 87), 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2004 neskirti O. K. periodinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (1 t., b. l.

88) ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2258 neskirti V. K. vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (1 t., b. l. 89). VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (11.1)I-5606 atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 bei 2009 m. birželio 30 d. sprendimų Nr. 6-18-2003 ir Nr. 6-18-2004 (1 t., b. l. 50-51). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-504-473/2010 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (2 t., b. l. 108-114).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimÄ panaikino ir pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkino iÅ¡ dalies: panaikino VSDFV 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Nr. (11.1)1-5606, VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023 dėl R. K. nelaimingo atsitikimo darbe, 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2003 dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , 2009 m. balandžio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2004 dėl O.

K. teisės į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2258 dėl V. K. teisės į vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus; įpareigojo VSDFV Vilniaus skyrių priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo R. K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe bÅ«tų pripažintas draudiminiu įvykiu, taip pat priimti naujus sprendimus dėl R. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , dėl O. K. teisės į periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus, dėl V.

K. teisės į vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. BylÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (2 t., b. l. 148-155).             Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 6-15-657 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas R.

K., pripažino draudiminiu įvykiu (3 t., b. l. 29). Minėtu sprendimu pripažinęs nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudiminiu įvykiu, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė Å¡iuos sprendimus: 2011 m. balandžio 6 d. sprendimÄ Nr. 6-18-1233 R. K. skirti netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir mokėti nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2009 m. kovo 30 d. po 2 121 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 31); 2011 m. balandžio 6 d. sprendimÄ Nr. 6-18-1236 O. K. skirti periodinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir mokėti nuo 2009 m. kovo 31 d. iki 2010 m. liepos 26 d. po 1 116 Lt per mėnesį (3 t., b. l. 32); 2011 m. balandžio 6 d. sprendimÄ Nr. 6-18-1229 skirti V.

K. 148 800 Lt vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam R. K. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (3 t., b. l. 35). Po to VSDFV Vilniaus skyrius atitinkamais sprendimais iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjoms: 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-72 iÅ¡mokėjo V. K. 1 010,68 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos iÅ¡mokos (3 t., b. l. 40); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-73 iÅ¡mokėjo V. K. 942,39 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos iÅ¡mokos (3 t., b. l. 41); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-74 iÅ¡mokėjo V.

K. 778,50 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 42); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-75 išmokėjo V. K. 573,63 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 43); 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. SMNI-76 išmokėjo V. K. 18 331,35 Lt mirusiojo R. K. dėl mirties negautos išmokos (3 t., b. l. 44).             Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ir vėliau mirė pareiškėjos V. K. sutuoktinis ir O.

K. tėvas, vieÅ¡ojo administravimo subjektų buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Tik teismui konstatavus atitinkamų sprendimų neteisėtumÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektai priėmė pareiÅ¡kėjoms palankius sprendimus.               PareiÅ¡kėjos patirtÄ Å¾alÄ grindžia negautomis pajamomis, kurias bÅ«tų gavusios bankų įdėlių palÅ«kanų forma. PareiÅ¡kėjų tvirtinimu, V. K. padaryta žalÄ (negautas pajamas) sudaro: I) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 6-15-2003 dėl periodinės kompensacijos: 1) 1 813,99 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y.

R. K. tenkanti periodinės kompensacijos suma 18 331,35 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų (skaičiuojant indėlius litais imama 360 dienų metuose bazė), padauginta iš 365 dienų skaičiaus nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d.; ir 2) 457,67 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 12 d., t. y. R. K. tenkanti periodinės kompensacijos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 20 145,39 Lt (18 331,35 Lt + 1813,99 Lt), padauginta iš 3,17 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 258 dienų nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 12 d.

Iš viso – 2271,66 Lt; II) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. 6-18-2258 dėl vienkartinės draudimo išmokos: 1) 14 256,90 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. tenkanti vienkartinės draudimo išmokos suma 148 800 Lt, padauginta iš 9,45 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 4 289,81 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 7 d., t. y.

R. K. tenkančios vienkartinės draudimo išmokos ir per pirmuosius metus prikauptų palūkanų suma 163 056,90 Lt (148 800 Lt + 4289,81 Lt), padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 246 dienų skaičiaus. Iš viso –18 546,71 Lt; III) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo: 1) 327,07 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. tenkanti ligos pašalpos suma 3 305,20 Lt, padauginta iš 9,76 proc. metinių palūkanų, padalinta iš 360 dienų, padauginta iš 365 dienų skaičiaus; ir 2) 84,44 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., t. y.

R. K. tenkančios ligos paÅ¡alpos ir per pirmuosius metus prikauptų palÅ«kanų suma 3 632,27 Lt (3305,20 Lt + 327,07 Lt), padalinta iÅ¡ 360 dienų, padauginta iÅ¡ 264 dienų skaičiaus. IÅ¡ viso – 411,51 Lt. PareiÅ¡kėjų tvirtinimu, O. K. padaryta žalÄ (negautas pajamas) dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 6-15-1023 sudaro: 1) 316,46 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2010 m. liepos 28 d., t. y. R. K. priklausiusios ligos paÅ¡alpos pusė sumos už 3 mėnesius 3 198 Lt, padauginta iÅ¡ 9,76 proc. metinių palÅ«kanų, padalinta iÅ¡ 360 dienų ir 365 dienų skaičiaus; ir 2) 89,75 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 29 d. iki 2011 m. balandžio 7 d., t. y. 3198 Lt + 316,46 Lt suma, padauginta iÅ¡ 3,17 proc. metinių palÅ«kanų, padalinta iÅ¡ 360 dienų, padauginta iÅ¡ 279 dienų skaičiaus.

Iš viso – 406,21 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. 3-21637 apie mirusiajam R. K. neišmokėtas išmokas (3 t., b. l.

18) nurodyta, kad R. K. priklausanti periodinė netekto darbingumo kompensacija lygi 18 331,35 Lt, vienkartinė draudimo iÅ¡moka – 148 800 Lt, o ligos paÅ¡alpa – 3 305,20 Lt. Periodinė kompensacija V. K. iÅ¡mokėta 2011 m. balandžio 13 d., vienkartinė draudimo iÅ¡moka – 2011 m. balandžio 7 d., o ligos paÅ¡alpa – 2011 m. balandžio 18 d. (3 t., b. l. 19, 21). O. K. mokėtina R. K. priklausiusios ligos paÅ¡alpos suma lygi 3 198 Lt, ji iÅ¡mokėta 2011 m. balandžio 7 d. (3 t., b. l. 22).             Teismas nustatė, kad VSDF Vilniaus skyrius atsisakė mokėti pareiÅ¡kėjoms sprendimuose nurodytas iÅ¡mokas todėl, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino nedraudiminiu įvykiu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kuriame yra nustatyta, jog draudiminiu įvykiu nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba nustatytos Å«mios profesinės ligos, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad Å¡i veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu.

VSDF Vilniaus skyrius konstatavo, kad R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai taikė NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , kad negalima buvo neabejotinai konstatuoti, jog R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, o visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos nukentėjusiojo naudai.Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjos reikalauja priteisti žalÄ dėl to, jog atsakovas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto normas.

Konstatavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimÄ , nepažeidė pagrindinių procedÅ«rų, nepažeidė teisės principų, todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumÄ . NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ nėra visiÅ¡kai tiksli ir aiÅ¡ki; normoje nėra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas turi bÅ«ti konstatuotas kompetentingos institucijos nutarimu, todėl Å¡i norma gali bÅ«ti taikoma įvairiais atvejais.Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, bÅ«tini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Nesant vieno iÅ¡ jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, negautos pajamos yra tokios, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Negautas pajamas kaip nuostolius apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis iÅ¡ tikro asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos ir tai turi bÅ«ti jo grynasis pelnas.

Tai reiÅ¡kia, kad nuostoliai dėl negautų pajamų nėra preziumuojami, todėl asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, turi juos įrodyti. VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, kad žala turi bÅ«ti tikslai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado.Teismas nurodė, kad institucija, spręsdama administracinio sprendimo priėmimo klausimÄ , turi aiÅ¡kinti ir taikyti materialinės teisės normas; jeigu jas aiÅ¡kina ir taiko klaidingai, jos klaidingÄ aiÅ¡kinimÄ , esant ginčui, iÅ¡taiso administracinis teismas, kaip ir buvo Å¡iuo atveju.

Tokiu bÅ«du yra apginamos suinteresuoto asmens teisės. Institucijos nuomonė dėl teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo negali bÅ«ti pagrindas spręsti dėl institucijos pareigos atlyginti nuostolius. Institucija nepažeidė pareiÅ¡kėjų procesinių teisių. Gavusi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus iÅ¡mokėti kompensacijas, atliko vienÄ iÅ¡ veiksmų, kuriuos turėjo teisę atlikti, t.y. pripažino įvykį nedraudiminiu ir dėl to atsisakė mokėti kompensacijas. Pagal CK 6.271 straipsnį tarp Å¡alių atsiradę deliktinės atsakomybės santykiai negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡imtinai privatÅ«s santykiai, nes jie atsiranda iÅ¡ institucijos, veikusios kaip vieÅ¡osios teisės subjektas, veiksmų.

Dėl to nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į minėtus klausimus, susijusius su viešosios teisės reguliavimo dalyku.Teismas nustatė, kad pareiškėjos, skaičiuodamos nuostolių dydį, vadovaujasi palūkanų, kurias būtų gavusios laikant gautas kompensacijas banke kaip indėlį, skaičiavimo dydžiais ir tvarka. NADPL socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Taigi iÅ¡mokų tikslas nėra susijęs su galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau susijęs su galimybe kompensuoti nukentėjusių asmenų iÅ¡laidas, pagal Ä®statymÄ pripažintas bÅ«tinomis. Dėl to negautų pajamų skaičiavimas dėl nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal NADPL socialinio draudimo įstatymÄ negali bÅ«ti laikomas žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį. Be to, nei NADPL socialinio draudimo įstatymas, nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenustato draudimo įstaigos pareigos mokėti papildomas iÅ¡mokas dėl pavėluoto draudimo sumų iÅ¡mokėjimo pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo nuostatas.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais; be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimÄ . PalÅ«kanos, kaip skolininko praleisto piniginių prievolių įvykdymo termino pasekmės, yra sutartinės, bet ne deliktinės civilinės atsakomybės prievolė, todėl dėl deliktinės atsakomybės atsiradę nuostoliai negali bÅ«ti siejami su palÅ«kanomis.

III.              Apeliaciniu skundu (3 t., b. l. 81-89) pareiÅ¡kėjos praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti jų reikalavimus dėl žalos atlyginimo.             Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjos pakartoja pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytus argumentus dėl žalos atlyginimo.             PareiÅ¡kėjos papildomai nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika rodo, jog veiksmų pripažinimo neteisėtais klausimas sprendžiamas įvertinant tai, kad institucijos sprendimas, dėl kurio priėmimo keliamas atsiradusios žalos klausimas, yra panaikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(438)-232/2010).

Todėl galima teigti, jog VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai yra objektyviai neteisėti vien dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, su kuriais nagrinėjamu atveju yra siejamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, yra panaikinti 2011 m. kovo 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011.             PareiÅ¡kėjų nuomone, demokratinėje valstybėje negalima tokia situacija, kai vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įgalintas netinkamai interpretuoti ir taikyti įstatymo nuostatas, tai apibÅ«dinant normalia darbine praktika, kai tuo tarpu privatiems asmenims visais atvejais ir bet kokiomis sÄ lygomis privaloma teisingai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikiamas teisės normas.

Ši privačių asmenų pareiga yra įtvirtinta Konstitucijos 7 straipsnyje, numatančiame, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bei CK 1.6 straipsnyje, numatančiame, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Taigi negali būti taip išplečiamos VSDFV Vilniaus skyriaus kompetencijos ribos, kad jam būtų suteikta teisė netinkamai vykdyti savo tiesiogines profesines pareigas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje yloje Nr. A(556)-601/2008 (Administracinė jurisprudencija Nr. (4) 14, 2008; psl. 32-41) jau buvo pateikęs pozicijÄ , kaip turi bÅ«ti aiÅ¡kinama NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma tuo atveju, kai nėra nusikalstamos veikos ir nėra konstatuotas administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad, tik neabejotinai nustačius administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumÄ , nesant aplinkybių, Å¡alinančių atsakomybę, galima teigti, kad asmens veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu; apdraustojo mirtis neduoda pagrindo nedraudiminio įvykio konstatavimÄ grįsti nepaÅ¡alintomis abejonėmis; visas abejones dėl administracinio teisės pažeidimo buvimo ar nebuvimo privalu aiÅ¡kinti nukentėjusiojo asmens naudai.

VSDFV Vilniaus skyrius Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesirėmė.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad turi bÅ«ti priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos (2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A(756)-2195/2010). Taigi ta aplinkybė, kad palÅ«kanos turi bÅ«ti priteisiamos, nekvestionuojama. Tai reiÅ¡kia, jog, pareiÅ¡kėjoms nepriteisus jokių palÅ«kanų, akivaizdžiai pažeidžiamos jų teisės. PareiÅ¡kėjos žalÄ dėl neteisėto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo patyrė žymiai anksčiau nei prasidėjo teismo procesas, t. y. ne nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento, o nuo VSDFV Vilniaus skyriaus neteisėto sprendimo priėmimo momento.

Dėl Å¡ios priežasties joms priteistinos palÅ«kanos bÅ«tent nuo žalos atsiradimo. Jų praÅ¡omų priteisti metinių palÅ«kanų dydis yra minimaliai didesnis nei minimalios penkių procentų metinės palÅ«kanos, todėl laikytina, kad jis atitinka proporcingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principų reikalavimus. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad galima sutikti su teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog iÅ¡mokos, gaunamos pagal Ä®statymÄ , nėra susijusios su galimybe gauti papildomas pajamas, tačiau yra susijusios su kompensaciniu aspektu.

Vis dėlto, kadangi palÅ«kanos pagal prievoles yra privalomai atlyginamos, skolininkui visais atvejais kyla pareiga jas sumokėti. Dėl Å¡ios priežasties palÅ«kanos nėra ir negali bÅ«ti papildomos pajamos materialia prasme, o pareiÅ¡kėjų naudojimasis savo procesine teise praÅ¡yti privalomai priteisiamų palÅ«kanų negali bÅ«ti laikomas nei papildomų pajamų siekiu, nei nepragrįstu praturtėjimu.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 95-98) VSDFV Vilniaus skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             VSDFV Vilniaus skyrius paaiÅ¡kino, kad 2009 m. birželio 18 d. sprendimu pripažino R.

K. 2008 m. balandžio 3 d. įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ darbe nedraudiminiu įvykiu konstatavęs, kad R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju buvo netinkamai taikytas NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas, nes nebuvo galima neabejotinai konstatuoti, jog R. K. veika buvo susijusi su administraciniu teisės pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotė „veika, susijusi su administraciniu teisės pažeidimu“ nėra visiÅ¡kai tiksli ir aiÅ¡ki bei kad atsakovai savo kompetencijos ribose aiÅ¡kino ir taikė minėtÄ teisės normÄ bei pasirinko vienÄ iÅ¡ galimų sprendimo variantų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovų veiksmų neteisėtumo.Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai.

Santykiai tarp VSDFV Vilniaus skyriaus ir pareiÅ¡kėjų nėra civiliniai teisiniai santykiai, todėl tam, kad bÅ«tų galima priteisti palÅ«kanas, jos turi bÅ«ti numatytos įstatymuose. Tuo tarpu specialieji teisės aktai, reglamentuojantys nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimÄ draudiminiais įvykiais ir socialinio draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ , nenumato nei materialinių, nei procesinių palÅ«kanų mokėjimo. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2010 m. gruodžio 2 d. nutartyje byloje Nr. A(502)-1627/2010 atmetė asmens praÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų palÅ«kanas nuo uždelstos iÅ¡mokėti pensijos.

Be to, pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti banko indėlių palÅ«kanų suma apskritai nelaikytina negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio prasme. IÅ¡mokų, gaunamų pagal NADPL socialinio draudimo įstatymÄ , tikslas nėra susijęs su galimybe gauti papildomas pajamas, todėl negautų pajamų skaičiavimas dėl nesumokėtos draudimo iÅ¡mokos pagal šį įstatymÄ negali bÅ«ti laikomas žala, atlygintina pagal CK 6.271 straipsnį. PareiÅ¡kėjos negautas pajamas grindžia tik teoriniu ketinimu socialines iÅ¡mokas kaip indėlį padėti į bankÄ .

Tuo tarpu turtinė žala turi bÅ«ti grindžiama objektyviais įrodymais, bet ne hipotetiniais pamÄ stymais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (3 t., b. l. 107-109) VSDFV praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.VSDFV nurodo, kad po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A(502)-676/2011 panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimtus sprendimus dėl pareiÅ¡kėjų, VSDFV paskyrė ir iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjoms atitinkamas iÅ¡mokas pagal NADPL socialinio draudimo įstatymÄ .

Å io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas toks pagal jį mokamų socialinio draudimo iÅ¡mokų tikslas – kompensuoti dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams. Taigi, iÅ¡mokėjus pareiÅ¡kėjoms dėl draudiminio įvykio NADPL socialinio draudimo įstatyme numatytas socialinio draudimo iÅ¡mokas, t. y. kompensavus netektų pajamų forma patirtÄ Å¾alÄ , nepagrįstas yra reikalavimas dar kartÄ atlyginti netektas pajamas dėl galimai laiku neinvestuotų socialinio draudimo iÅ¡mokų sumų.VSDFV nurodo, kad pareiÅ¡kėjos nepagrįstai kaltina VSDFV Vilniaus skyrių, kad Å¡is, priimdamas 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį byloje Nr. A(556)-601/2008 (paskelbta LVAT biuletenyje Nr. 4(14), 2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika Å¡io pobÅ«džio bylose priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. TÄ patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis byloje Nr. A(63)-286/2009. Tuo tarpu faktinės R. K. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo iÅ¡ esmės identiÅ¡kos bylos Nr. A(63)-286/2009 faktinėms aplinkybėms. VSDFV nurodo, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡oma priteisti banko indėlių palÅ«kanų suma nėra žala CK 6.249 straipsnio prasme.

PareiÅ¡kėjos Å¡ias negautas pajamas grindžia tik teoriniu ketinimu (kurio realumo ir pagrįstumo neįmanoma įrodyti) socialines iÅ¡mokas kaip indėlį padėti į bankÄ . Tuo tarpu turtinė žala turi bÅ«ti grindžiama objektyviais įrodymais; negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos ar įsivaizduojamos. Teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a: IV.            Apeliacinis skundas netenkinamas.           PareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ to, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. balandžio 3 d. nelaimingÄ Â atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas R.

K. ir 2009 m. kovo 31 d. mirė, pripažino draudiminiu įvykiu ir priėmė sprendimus dėl atitinkamų iÅ¡mokų tik 2011 m. balandžio mėnesį, t.y. po to, kai Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023, kuriuo Å¡is nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu, bei kitus Å¡ios institucijos sprendimus (2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2003 neskirti R. K. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, 2009 m. birželio 30 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2004 neskirti O.

K. periodinės draudimo iÅ¡mokos, 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimÄ Nr. 6-18-2258 neskirti V. K. vienkartinės draudimo iÅ¡mokos).          Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visÄ bylÄ . Teisėjų kolegija patikrino bylÄ atsižvelgdama į Å¡iuos įstatymo reikalavimus. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Atsakomybės subjekto ypatumai (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Å ios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios atsakomybės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sÄ voka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris daro tiesioginę įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

             Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.              Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia.

Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .             Apeliantų nuomone, valdžios institucijos (VSDFV Vilniaus skyriaus) veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka to fakto, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi (administracinė byla Nr.A502-676/2011) panaikino Å¡io vieÅ¡ojo administravimo subjekto 2009 m. priimtus sprendimus, kuriais nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas nedraudiminiu įvykiu (2009 m. birželio 18 d.

Nr.6-15-1023), taip pat sprendimai, kuriais atsisakyta skirti R. K. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ (2009 m. birželio 30 d. Nr. 6-18-2003), O. K. periodinę draudimo iÅ¡mokÄ (2009 m. birželio 30 d. Nr. 6-18-2004) ir V. K. vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ (2009 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 6-18-2258). Be to, VSDFV Vilniaus skyrius netinkamai vykdė savo funkcijas, nes nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, kai nėra nustatoma, kad nukentėjusio nusikalstamos veiklos ir nekonstatuojamas administracinis teisės pažeidimas.              Bylai aktualios redakcijos NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustatė, kad draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo, kuriuos iÅ¡tyrus nustatoma, kad jie atitinka Å¡io Ä®statymo 6 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad Å¡i veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, iÅ¡skyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.             Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties (administracinė byla Nr.A502-676/2011) motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad nepakanka duomenų teigti, jog apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija ar teismas nustatė, kad Å¡i veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu.

Nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius nelaimingÄ atsitikimÄ pripažino nedraudiminiu įvykiu remdamasis Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2008 m. lapkričio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 311, o kiti ginčijami sprendimai grindžiami tuo, jog nelaimingas atsitikimas darbe nepripažintas draudiminiu įvykiu. Teisėjų kolegija vertino, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių dokumentų nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io su nelaimingo atsitikimo kilimu.

Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio bÅ«klė ir jos įtaka įvykio kilimui tyrimo institucijų iÅ¡samiai netirta ir nevertinta, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio greitis buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, kad esant nustatytom kelio sÄ lygom automobilio nebuvo galima suvaldyti tik dėl jo greičio. BylÄ nagrinėjusi teisėjų kolegija sprendime, be kita ko, nurodė, kad visuma nustatytų įvykio aplinkybių suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis nenustatyta, taigi nenustatytas ir pagrindas jį pripažinti nedraudiminiu įvykiu.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovas netinkamai įvertino byloje esančius procesinius dokumentus ir, juose nesant pakankamai duomenų konstatuoti, kad apdraustojo asmens (pareiÅ¡kėjos) veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, nepagrįstai padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir priėmė ginčijamus sprendimus. Remdamasi Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nurodė, kad nepagrįsti atsakovo sprendimai naikinami, o atsakovas įpareigojamas nelaimingÄ atsitikimÄ pripažinti draudiminiu ir atitinkamai iÅ¡spręsti draudimo iÅ¡mokų ir kompensacijos skyrimo klausimus (II t., b.l.148-155).

IÅ¡ minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų matyti, kad teismas, kitaip nė VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas klausimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu, vertino NADPL socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo kontekste ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentus dėl eismo įvykio, kuriame nukentėjo R. K., ir padarė prieÅ¡ingas (palankias pareiÅ¡kėjoms) iÅ¡vadas.            Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, Å¡ias aplinkybes CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste įvertino tinkamai.

VieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas asmeniui nepalankus sprendimas ne visais atvejais gali bÅ«ti traktuojamas kaip valdžios institucijos neteisėtas aktas CK 6.271 straipsnio prasme. Tai, kad teismas panaikina vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ aktÄ , nėra absoliutus pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus aktus CK 6.271 straipsnio prasme. Sprendžiant ginÄÄ dėl žalos, kurios atsiradimÄ asmuo sieja su vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtais aktais, kuriuos teismas panaikino, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai kokios buvo nustatytos aplinkybės, kurios teismui buvo pagrindas panaikinti tuos aktus.

Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties (administracinė byla Nr.A502-676/2011), teisėjų kolegija VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus panaikino nesutikdama su ikiteisminio tyrimo institucijų dokumentų apie eismo įvykį, kuriame nukentėjo R. K., vertinimu, kurį atliko VSDFV Vilniaus skyrius, juos įvertino prieÅ¡ingai ir tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai buvo pagrindas panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimÄ dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo nedraudiminiu įvykiu.

Kiti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai, kuriuos panaikino apeliacinės instancijos teismas, buvo iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmojo, nes iÅ¡mokos yra skiriamos tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudiminiu įvykiu. NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis suteikė VSDFV teritoriniams skyriams kompetencijÄ priimti sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe pripažinimo (nepripažinimo) draudiminiais įvykiais, taip pat dėl iÅ¡mokų nukentėjusiems skyrimo ir mokėjimo. Nekvestionuotina, kad sprendimai turi bÅ«ti pagrįsti iÅ¡samia įvykio aplinkybių analize bei teisės normomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje nenurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, spręsdamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R. K., kuris po to mirė, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, taip pat nenurodyta, kad neatliko kokių nors veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti pagal NADPL socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei NADPL socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimo Nr.265 redakcija) II skyriaus „Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų pripažinimas draudiminiais įvykiais“ reikalavimus, ar kad neatsižvelgė į kokius nors dokumentus, kuriuos privalėjo vertinti, spręsdamas klausimÄ dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Taigi pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A502-676/2011) iÅ¡dėstytus argumentus, kuriais remdamasis teismas panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 18 d. sprendimÄ Nr. 6-15-1023 dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R. K., pripažinimo nedraudiminiu įvykiu, taip pat kitus susijusius sprendimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ių sprendimų panaikinimo faktas gali bÅ«ti vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme kaip valdžios institucijos neteisėti aktai.

IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta esminė vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos), kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sÄ lygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalÄ .CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne hipotetinės. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų ir pan. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek ieÅ¡kovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ , o didesnio, nei faktiÅ¡kai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikÅ¡tų tokio asmens nepagrįstÄ praturtėjimÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-74/2009). Nagrinėjamu atveju apeliantės prašė teismo žala pripažinti negautas pajamas, kurias, pasak apeliančių, jos bÅ«tų gavusios palÅ«kanų banke forma, jei VSDFV Vilniaus skyrius dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuriame buvo sužalotas R.

K., 2009 metais bÅ«tų priėmęs joms palankius sprendimus, t.y. įvykį pripažinęs draudiminiu ir skyręs su tuo susijusias iÅ¡mokas, o pareiÅ¡kėjos gautas pinigų sumas bÅ«tų laikę banke. Minėtus apeliančių argumentus teisėjų kolegija vertina kaip prielaidas. Žala nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjos nagrinėjamu atveju neįrodė nei žalos, kilusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, fakto, nei jos dydžio.

Prielaidomis pagrįsti skaičiavimai teismui negali bÅ«ti pagrindas pripažinti, kad asmuo patyrė žalÄ negautų pajamų forma. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų apeliacinį skundÄ remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ir procesinės teisės normas taikė teisingai.

Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : pareiÅ¡kėjų V. K. ir O. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisėjaiLaimutis Alechnavičius Laimė BaltrÅ«naitė Dalia ViÅ¡inskienė