2024-05-08 Nr. AB-7378-3-61-3-00686-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-267-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00686-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti atsakovą Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) ištaisyti neteisingus jos asmens duomenis: „be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo”, „Siūloma įsidarbinti pareigybė Skyriaus vedėjas (-a) (duomenys neskelbtini)“.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus: pateikti skundžiamo sprendimo metaduomenis, iš kurių būtų matyti šio sprendimo priėmimo data ir numeris bei duomenis, iš kurių būtų matoma šio sprendimo gavimo data; sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį, pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja, vykdydama teismo nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) įpareigoti Užimtumo tarnybą atlikti veiksmus – ištaisyti neteisingus pareiškėjos asmens duomenis; 2) pripažinti negaliojančiu A. B. išrašą pasiūlyme įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; 3) įpareigoti Užimtumo tarnybą kreiptis į darbdavį (atsakingą dėl darbuotojo atrankos skyriaus vedėjo pareigoms parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), užimti) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą darbdavys pareiškėjos nepriėmė; 4) priteisti žalą, atsiradusią dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų (prarastos išmokos dydis – 1 391,49 Eur ir priskaičiuotas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) dydis – 254,75 Eur), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjos V. K. skundą laikė nepaduotu. Grąžino pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjos skundo turiniu bei jame keliamais reikalavimais, sprendė, kad pareiškėja nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko. Teismas vertino, kad patikslinto skundo reikalavimai iš esmės liko nepakeisti. Pareiškėja nenurodė kurį būtent atsakovo sprendimą ginčija, o pagal pareiškėjos suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką neturi galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų.

Kadangi pareiškėja teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų, kurie laikytini esminiais, nepašalino, teismas skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu. Išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ skundui keliamus reikalavimus.

III. Pareiškėja V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą priimti.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą.

Teigia, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką, kadangi teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsisakė priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą, todėl nutartį atsisakyti priimti skundą priėmęs teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, t. y. nurodyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą, kuriuo remdamasis atsisakė priimti skundą. Šiuo atveju teismas atsisakymo priimti skundą nemotyvavo.

Pareiškėjos vertinimu, teismui neužtenka tik nurodyti, kad reikalavimai „nėra aiškūs”, „identiški”, teismas savo išvadas privalo pagrįsti. Teismas turėjo nurodyti, kaip sukonkretinti skundo reikalavimus, kad jie būtų priimtini nagrinėti.

Pareiškėja pažymi, kad teismas negali atsisakyti priimti nagrinėti skundą dėl formalios priežasties – galbūt netikslaus skundo reikalavimo suformavimo, kadangi tai pažeidžia Konstitucijos 30 straipsnio l dalies nuostatas, užtikrinančias asmens teisę kreiptis į teismą. Be to, teisės doktrina įtvirtina taisyklę, kad galutinai asmens pažeistos teisės gynimo būdą nustato teismas. Net pareiškėjo reikalavimui esant nepakankamai tiksliam, teismas turi teisę pats parinkti tinkamiausią asmens pažeistų teisių gynimo būdą.

Nurodo, kad patikslinto skundo reikalavimai yra vieninteliai galimi išspręsti kilusį ginčą, todėl teismas nepagrįstai pripažino juos tapačiais ir netinkamais.

Pareiškėjos vertinimu, patikslintame skunde reikalavimai suformuluoti tinkamai, o skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir užkerta pareiškėjai teisę kreiptis į teismą, todėl yra neteisėta ir naikintina.

Pareiškėja taip pat teigia, kad teisėja nutartyje išreiškė išankstinę nuomonę, dėl to yra neobjektyvi, o jos aktyvūs veiksmai nepagrįstai atsisakant priimti skundus ir taip užkertant kelią tolesnei bylos eigai, tik patvirtina ir kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos šališkumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti Užimtumo tarnybą ištaisyti neteisingus jos asmens duomenis: „be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo”, „Siūloma įsidarbinti pareigybė Skyriaus vedėjas (-a) (duomenys neskelbtini)“.

Kadangi pareiškėjos skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.

Pareiškėja 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. kovo 6 d. pateikė teismui patikslintus skundus, kuriuose suformulavo tokius reikalavimus: 1) įpareigoti Užimtumo tarnybą atlikti veiksmus – ištaisyti neteisingus pareiškėjos asmens duomenis; 2) pripažinti negaliojančiu A. B. išrašą pasiūlyme įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; 3) įpareigoti Užimtumo tarnybą kreiptis į darbdavį (atsakingą dėl darbuotojo atrankos skyriaus vedėjo pareigoms parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), užimti) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą darbdavys pareiškėjos nepriėmė; 4) priteisti žalą, atsiradusią dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų (prarastos išmokos dydis – 1 391,49 Eur ir priskaičiuotas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) dydis – 254,75 Eur), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėja per teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodoma: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas).

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjos teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų, ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2024 m. vasario 29 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartyje nurodė, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Pareiškėja skunde turi pareikšti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai suformuluotus reikalavimus teismui (panaikinti ginčijamą sprendimą ir pan.). Pareiškėjos reikalavimas turi atitikti teismo priimamų sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Be to, suinteresuotas asmuo gali pateikti reikalavimą įpareigoti atlikti veiksmus tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomus atlikti veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėja neskundžia jokio konkretaus atsakovo sprendimo ar rašto. Kadangi teismas negali perimti priežiūros institucijos, kaip viešojo administravimo institucijos funkcijų, ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, įpareigojo pareiškėją patikslinti reiškiamus reikalavimus, kad jie atitiktų teismo priimamų sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nenurodė, kurį būtent sprendimą skundžia, nepridėjo sprendimo metaduomenų, todėl teismas negali nustatyti ar skundas paduotas nepraleidus termino, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti skundžiamo sprendimo metaduomenis, iš kurių būtų matyti sprendimo priėmimo data ir numeris bei duomenis, iš kurių būtų matoma sprendimo gavimo data. Išaiškino, kad jeigu terminas ginčyti sprendimą yra praleistas, pareiškėja turi pateikti prašymą jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, pareiškėja paduodama skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl įpareigojo pareiškėją sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio primokėjimą patvirtinančius įrodymus, taip pat nurodyti, ar pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Kaip minėta, pareiškėja, šalindama teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriame be pradiniame skunde nurodyto reikalavimo, suformulavo papildomus reikalavimus: pripažinti negaliojančiu A. B. išrašą pasiūlyme įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; įpareigoti Užimtumo tarnybą kreiptis į darbdavį (atsakingą dėl darbuotojo atrankos skyriaus vedėjo pareigoms parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), užimti) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą darbdavys pareiškėjos nepriėmė; priteisti žalą, atsiradusią dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų (prarastos išmokos dydis – 1 391,49 Eur ir priskaičiuotas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) dydis – 254,75 Eur), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama teismo nuožiūra pasirinktu būdu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. kovo 6 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartyje nustatytų trūkumų, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo, patikslintų skundų turinį, atskirajame skunde nurodytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus, pažymi, kad pareiškėja patikslintuose skunduose suformulavo papildomus reikalavimus, be kita ko, suformulavo reikalavimą priteisti žalą dėl Užimtumo tarnybos tarnautojų neteisėtų veiksmų, dėl kurių (ne)priimtinumo nagrinėti teisme pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip galima suprasti iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų turinio, pareiškėja galbūt nesutinka su prie skundo pateiktais Užimtumo tarnybos sprendimais (sprendimu), todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 12 straipsnio nuostatomis, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, turėtų pasiūlyti pareiškėjai, jeigu ji nesutinka su Užimtumo tarnybos sprendimu (sprendimais) suformuluoti reikalavimus skundžiamų sprendimų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjos skunde esančių trūkumų, tačiau teismas, kaip nustatyta ABTĮ 12 straipsnyje, turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitinka ABTĮ nustatytų skundui keliamų reikalavimų, tačiau pareiškėjai pateikus patikslintą skundą su jame suformuluotais naujais reikalavimais, nevertindamas jų (ne)priimtinumo nagrinėti teisme, nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, susiję su teisėjos šališkumu, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-885/2011; 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023 ir kt.). Pareiškėjos teiginiai dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos šališkumo grindžiami argumentais, susijusiais su teismo (teisėjų) jurisdikcine veikla, tačiau jos (veiklos) išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo įrodymas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, jai nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo priimti pareiškėjos skundą nagrinėti, tačiau skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius