c05733a1-b8a5-4de8-a185-e9ad7732edb8 · Klaipėdos apygardos teismas

PATVIRTINTA Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-661-361/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01413-2014-9                                       Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1.(S)                                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugsėjo 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis patrulis 2014-04-06 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ A. B. už tai, kad jis 2014-04-06, 10 val., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį, taip jį apgadindamas. IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-13 nutarimu nubaudė A.

B. pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, o administracinę bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veiksmuose Å¡io administracinio teisės pažeidimo sudėties.Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro virÅ¡ininkas pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 priimtÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ , kuriuo patraukti A. B. pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinėn atsakomybėn ir paskirti jam 3000 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.

Mano, jog teismas nepagrįstai nutraukė bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., netinkamai įvertino liudytojos E. J. parodymus, kad ji matė kaip automobilis (duomenys neskelbtini) kontaktavo su kitu automobiliu, todėl A. B. negalėjo nepajusti susidÅ«rimo tarp automobilių. Taip pat mano, jog A. B. ir jo draugų parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ A. B. praÅ¡o netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 priimtÄ nutarimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A.

B. – kaltės, todėl pagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinė bylÄ pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant klausimÄ dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Å iame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka.

Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiÅ¡kia aktyviais pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos veiksmais. ApibÅ«dinant subjektyviuosius pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio požymius pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pažeidėjas A. B. girdėjo ir turėjo pajusti automobilių susidÅ«rimÄ , todėl tyčia pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jų nepatvirtina jokie administracinėje byloje esantys duomenys.Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ pagrįstai konstatavo, jog A.

B., iÅ¡girdęs kito automobilio signalizacijÄ , suprato, jog kliudė kitÄ automobilį, tačiau iÅ¡lipęs ir apžiÅ«rėjęs abu automobilius nepastebėjo jokių jų apgadinimo požymių, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo neskubėdamas, sulaukęs draugo ir visiems ramiai susėdus į automobilį, todėl jo veiksmuose nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos. Su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas bei mano, kad A. B. eismo įvykio metu galėjo nepastebėti nežymaus kito automobilio apgadinimo (prieÅ¡rÅ«kinio žibinto sudužimo ir grotelių įlenkimo) kadangi kontaktas buvo nestiprus, be to, Å¡io apgadinimo iÅ¡ pradžių nepastebėjo ir pats nukentėjusysis A.

R., kuriam apie automobilių kontaktÄ pranešė kaimynė E. J., tai patvirtina A. R. parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l. 40-41). Be to, pažymėtina ir tai, kad A. B. savo automobilio niekur nepaslėpė, jo niekur nenuvežė, prieÅ¡ingai, tik sugrįžęs į miestÄ ir sužinojęs, jog jo ieÅ¡ko policija, jis nuosekliai dar tÄ patį vakarÄ policijos pareigÅ«nams iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes. Be to, A. B. savo kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino ir gavęs pretenzijÄ iÅ¡ draudimo bendrovės dėl žalos atlyginimo, jÄ sumokėjo (b. l. 36).

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. neturėjo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro virÅ¡ininko apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                                        Dalius Jocys