c0572397-8f18-4473-9b42-28a5fc901709 · Lietuvos apeliacinis teismas

Skundas Nr                                                                                                                 Skundas Nr. 1S-110-518/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 1-09-2-00031-1999-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, kaltinamojo J.

M. (J. M.) gynėjai advokatei Galinai Kardanovskajai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 12 d. Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-54-655/2017 medžiaga, n u s t a t ė : J. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnį, BK 101 straipsnį, BK 103 straipsnio 1 dalį, BK 111 straipsnio 1 dalį, BK 112 straipsnį tuo, kad bÅ«damas Tarybų SÄ jungos komunistų partijos (toliau – TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų SÄ jungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų Å¡aulių divizijos 106-ojo tankų pulko bÅ«rio vadu, veikdamas D.

J. (D. J.), B. P. (B. P.), V. K. (V. K.) ir O. Å . (O. Å .) suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iÅ¡ kaltinamojo ir Å¡imto penkiasdeÅ¡imt devynių kariÅ¡kių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieÅ¡ civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politikÄ bei turėdamas tikslÄ neteisėtu bÅ«du pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarkÄ , kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumÄ , nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamÄ planÄ , užgrobė septyniolika strategiÅ¡kai svarbių objektų ir kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, o bÅ«tent:- 1991 m. sausio 11 d. tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieÅ¡ civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“ ir Å¡turmo metu sunkiai sužalojo du civilius, trisdeÅ¡imt vienam civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir dvideÅ¡imt keturiems civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus;- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijÄ bei televizijÄ ir Å¡turmo metu tyčia nužudė vienÄ civilį, tyčia sunkiai sužalojo septynis civilius, tyčia nesunkiai sužalojo Å¡imtÄ aÅ¡tuonis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo devyniasdeÅ¡imt penkis civilius;- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo bei televizijos centrÄ (TV bokÅ¡tÄ ) ir Å¡turmo metu tyčia nužudė dvylika civilių, tyčia sunkiai sužalojo dvideÅ¡imt tris civilius, tyčia nesunkiai sužalojo du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ civilį.Be to, tęsdamas nusikalstamas veikas, 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. sausio 28 d., neteisėtai įvestos komendanto valandos metu, kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus – tyčinį sunkų vieno civilio sveikatos sutrikdymÄ ir tyčinį vieno civilio nužudymÄ .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi J.

M. paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . 2014 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu paskelbta J. M. paieÅ¡ka, o 2014 m. kovo 12 d. jis buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. M. buvo tęsiamas.Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam J.

M. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 12 d. Suėmimas taikomas vienu pagrindu, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kaltinamojo J. M. gynėja advokatė Galina Kardanovskaja skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį. Nurodo, jog skundžiamos nutarties argumentai, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje gali bėgti ir slėptis nuo teismo, yra niekuo nepagrįsti.

Remiantis EŽTT jurisprudencija, sprendžiant asmens suėmimo klausimÄ bÅ«tina įrodyti konkrečius faktus, kurie nusvertų pagarbos asmens laisvei taisyklę. Teismas turėtų taikyti griežtesnį įrodymų pakankamumo standartÄ , tai yra reikalauti įrodymų, konkrečiai pagrindžiančių asmens pabėgimÄ , o ne remtis vien bendro pobÅ«džio argumentais (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ). Gynėjos nuomone, teismo argumentai, kad kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir leidimo gyventi Lietuvoje, yra nepriimtini.

EŽTT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ar Å¡eimos ryÅ¡ių neturėjimas nėra pakankamos aplinkybės, didinančios asmens pabėgimo rizikÄ (EŽTT sprendimas byloje Sulaoja prieÅ¡ EstijÄ ). Be to, EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės tikimybė pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog suėmimas yra bÅ«tinas (EŽTT sprendimas byloje Tomasi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Advokatė atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis J. M. yra suimtas nuo 2014 m. kovo 12 d., t. y. jau daugiau nei 3 metus jis yra laikomas LukiÅ¡kių TI-K.

Gynėja mano, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo suėmimas tęsiasi pernelyg ilgai ir gali bÅ«ti prilyginamas bausmės atlikimui, nors apkaltinamasis nuosprendis byloje nėra priimtas. Å ios aplinkybės verčia abejoti teismo Å¡aliÅ¡kumu, t. y., kad teismas turi iÅ¡ankstinę nuomonę dėl J. M. kaltumo ir jam skirtinos bausmės. Advokatės nuomone, BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymas, kai byloje nėra priimtas nuosprendis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.Gynėja pažymi, kad apygardos teismo posėdžio metu buvo pateiktas praÅ¡ymas skirti kaltinamajam kitas kardomÄ sias priemones - intensyviÄ priežiÅ«rÄ bei namų areÅ¡tÄ .

Atmesdamas šį praÅ¡ymÄ , teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo J. M. gynėjos skundÄ atmesti, kaltinamojo gynėja prašė tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytais motyvais. Kaltinamojo J. M. gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundas netenkinamas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.BÅ«tina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis J. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra liudytojų V. S. (V. S.), I. K. (I. K.), D. B. (D. B.), S. D. parodymai, specialisto J. A. paaiškinimai, teismo medicinos ekspertizės aktai, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti (fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.), įvykio vietų, daiktų ir dokumentų apžiūrų, parodymų atpažinti protokolai, teisinių pagalbos prašymų vykdymo metu gautuose dokumentuose užfiksuoti bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo J. M. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį (iÅ¡teisinamÄ jį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami.

Å ie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iÅ¡ esmės iÅ¡tiriami, įvertinami bei iÅ¡sprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikÅ¡minga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai iÅ¡spręsti.Nagrinėjamu atveju J. M. kaltinamas galimai padaręs nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, iÅ¡ kurių keturi priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymÄ gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė.

Todėl esant įstatyme nustatytoms sÄ lygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ 3 mėnesiams, jeigu bÅ«tų konstatuota, kad yra bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam J. M. suėmimo terminÄ pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindÄ apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra iÅ¡nykęs.Skiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y.

įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. J. M. kaltinamas galimai padaręs nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, iÅ¡ kurių keturi priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymÄ baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 101 straipsnyje, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nors gynėja skunde pagrįstai nurodo, jog gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ . IÅ¡ pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. M. yra užsienio valstybės – Rusijos Federacijos pilietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, Å¡ioje Å¡alyje neturintis pastovios gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo Å¡altinio.

Taigi, su Lietuvos Respublika kaltinamojo nesieja jokie šeiminiai, darbiniai ar kitokie socialiniai ryšiai. Kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai – nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas pragyvenimo šaltinis, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje, o Rusijos Federacijoje. Kaltinamojo gynėja skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios mažintų J. M. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad J.

M., bÅ«damas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nors J. M. yra suimtas ilgÄ laiko tarpÄ (nuo 2014 m. kovo 12 d.), tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytÄ bausmę už J.

M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Nors kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų taikymas, kai byloje nėra priimtas nuosprendis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui, tačiau tokios savo pozicijos aiškiai nepagrindė. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl BPK 127 straipsnio 11 dalies galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamoms nuostatoms.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartÄ yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog vieÅ¡ojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sÄ lygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Å ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡skirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimÄ , yra J. M. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, sunkumas, skaičius, sukelti padariniai.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad J. M. veikdamas organizuotoje grupėje galimai padarė nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, kurių metu buvo nužudyta 14 žmonių ir 831 žmogui buvo padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai. Ä®vertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas J. M., pobÅ«dį, sunkumÄ , skaičių, Å¡iuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam J. M. suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.             Teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo taikymo pagrindai, vertinant trijų mėnesių laikotarpiu, neiÅ¡nyko, o įvertinus kaltinamojo J.

M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryÅ¡ius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. Nenustatyta teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo nutartį.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r ė : atmesti kaltinamojo J.

M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam J. M. pratęstÄ suėmimo terminÄ trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 12 d.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                           Laima Garnelienė                                                                                            Kęstutis Jucys                                                                                            Linas Žukauskas