c056dfd2-4401-4bc5-9fed-e679e806eb34 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2A-695/2014                                       Proceso Nr. 2-56-3-00959-2012-4                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        30.11; 99.7 (S)             LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-264/2013 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau tekste – Kelių direkcija) ieÅ¡kiniu prašė priimti dalinį sprendimÄ ir pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau tekste – Nacionalinės žemės tarnybos) direktoriaus 2012-11-19 įsakymÄ Nr. 1P (1.3.)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti iÅ¡ UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypÄ (kadastro Nr. 6962/0004:367), esantį Čiurlių kaime, Veiverių seniÅ«nijoje, Prienų rajone, teisėtu, ir, nustačius, kad minėtas įsakymas teisėtas, leisti Kelių direkcijai sumokėti jame nurodytÄ 2 548,00 Lt atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo UAB „Artransa“ ar į kitÄ teismo nurodytÄ sÄ skaitÄ , panaikinti daiktines teises, nustatytÄ Ä¯ šį visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emės sklypÄ , leisti įregistruoti šį žemės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-11-19 įsakyme, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km ruožui rekonstruoti.

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. daliniu sprendimu Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino ir pripažino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012-11-19 įsakymÄ Nr. 1P (1.3.)-443 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,0-56,50 km ruožui rekonstruoti) Prienų rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta paimti iÅ¡ UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypÄ (kadastro Nr. 6962/0004:367), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., teisėtu.

Leido Kelių direkcijai iki ginčo su UAB „Artransa“ dėl atlyginimo dydžio iÅ¡sprendimo sumokėti minėtame nurodytÄ 2 548,00 Lt atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius į atsakovo UAB „Artransa“ nurodytÄ sÄ skaitÄ . Panaikino UAB „Artransa“ daiktines teises į nurodytÄ Å¾emės sklypÄ . Leido Kelių direkcijai iki ginčo dėl atlyginimo iÅ¡sprendimo įregistruoti paimtÄ 0,1243 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (kadastro Nr. 6962/0004:367, unikalus Nr. 4400-0690-8025), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti jį naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 22,00-56,5 km ruožui rekonstruoti.

Dalinis sprendimas įsiteisėjęs. Priėmus dalinį sprendimÄ , byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo už iÅ¡ atsakovo paimtÄ Å¾emės sklypÄ . IeÅ¡kovas prašė nustatyti už paimtÄ visuomenės poreikiams 0,1243 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalies (kadastro Nr. 6962/0004:367), esančios Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., 2 548 Lt atlyginimo dydį ir nustatyti atsiskaitymo sÄ lygas, tačiau atsakovas nesutiko su   2 548 Lt atlyginimo dydžiu už paimamÄ iÅ¡ atsakovo žemės sklypo dalį.

IeÅ¡kovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos nurodyta suma kompensacijai nustatyta atsižvelgiant į žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančiÄ UAB „STIVVF“ parengtÄ vertinimo ataskaitÄ , kuria rinkos vertė yra nustatyta 2011-09-22 dienÄ . Kadangi turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovui nustatyta kompensacija už paimtÄ Å¾emės sklypÄ yra teisinga ir atspindi paimamos nuosavybės rinkos vertę.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡is vertinimas yra vienintelis įrodymas apie žemės vertę, nes tik jame atsižvelgta į Žemės įstatymo 47 straipsnio reikalavimus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ už paimamÄ visuomenės poreikiams žemę turi bÅ«ti atlyginama teisingai. Todėl tokio dydžio atlyginimÄ už paimtÄ Å¾emės sklypÄ visuomenės poreikiams teismo ir prašė nustatyti atsakovui, nes teismo ekspertizės aktas, parengtas atsakovo praÅ¡ymu eksperto J. U., nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Aktu nustatyta rinkos vertė 2012-11-19 – 8 200 Lt, o 2013-03-06 – 8 600 Lt nesivadovauta Žemės įstatymo 47 str. 1 d. redakcija, galiojusia 2011-07-01, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 patvirtintų žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių 3 skyriaus nuostatomis, parenkant lyginamuosius objektus nesivadovauta taisyklių 17.2 p. nuostatomis, vertinimai parinkti iÅ¡ pasiÅ«los, o ne iÅ¡ artimiausio objekto sandorio. Teismo ekspertas netinkamai taikė Turto ir verslo vertinimo metodikos 58, 61 p., nes ekspertizės akte parinkti 3 faktiniai sandoriai, iÅ¡ kurių tik 1 patenka į metodikoje nurodytÄ 12 mėnesių laikotarpį, įtraukė net 2 pasiÅ«loje esančius žemės sklypus, kuriuos jis laiko panaÅ¡iais į vertinamÄ Å¾emės sklypÄ , nekilnojamojo turto registro duomenimis vieno iÅ¡ jų plotas yra 2, 2433 ha, o ne 50 arų kaip skelbta apie pardavimÄ .

Ekspertizės aktas prieštarauja ieškovo pateiktai turto vertinimo ataskaitai, VĮ Registrų centro pateiktai informacijai, kurios duomenimis žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje Mauručių, Pakeklio, Čiurlių, Petkeliškių, Veiverių, Gustaičių, Lizdeikių kaimuose pagal įvykusius sandorius 1 aro kaina svyruoja nuo 22 iki 150 Lt, o teismo eksperto nustatyta 1 aro kaina svyruoja nuo 660 iki 690 Lt.Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovo nurodyta paimamo žemės sklypo rinkos vertė visiškai neatitinka realios rinkos kainos.

Atsakovas įgijo 1,1300 ha žemės sklypÄ 2007 m. 4 kartus didesne kaina komercinei veiklai, yra privažiavimas, įmonė užsiima transporto veikla. Paėmus žemę visuomenės poreikiams, atsakovo žemės sklypo dalis lieka be nuovažos, todėl netenka vertės, nes įmonė negalės tenkinti savo poreikių. Todėl ieÅ¡kovo siÅ«lomas atlyginimas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Prašė nustatyti rinkos kainÄ pagal eksperto J. U. atliktÄ ekspertizę, kuri atlikta tinkamai ir nekelia abejonių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė, kad atlyginimo atsakovui UAB „Artransa“ už paimtÄ visuomenės poreikiams 0,1243 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. 6962/0004:367, unikalus Nr. 4400-0690-8025), esančio Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., dydis yra 8 200 Lt. Nustatė, kad ieÅ¡kovas Kelių direkcija atsakovui UAB „Artransa“ atsiskaito 5 652 Lt pinigine kompensacija, jÄ iÅ¡mokėdamas per 1 mėnesį įsiteisėjus sprendimui.

IÅ¡ Kelių direkcijos priteisė 200 Lt iÅ¡laidų ekspertui J. U..Teismas, spręsdamas dėl ginčo turto, paimamo iÅ¡ atsakovo UAB „Artransa“ visuomenės poreikiams tenkinti, vertės nustatymo, vadovavosi ne ieÅ¡kovo, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedÅ«ras, užsakymu atliktu turto vertinimu, kuris, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobÅ«džio negali bÅ«ti laikomas eksperto iÅ¡vada CPK 216 straipsnio prasme, o turto vertinimo ekspertizės aktu, kuris yra atliktas CPK nustatyta tvarka, t. y. paskyrus jÄ teismui, kadangi jam nekilo abejonių dėl Å¡iÄ ekspertizę atlikusio eksperto J.

U. kvalifikacijos, jo iÅ¡vadų pagrįstumo. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo argumentai dėl netinkamai parinktų palyginamųjų metodų atliekant teismo ekspertizę, nepagrįsti, kadangi tiek CK, tiek Žemės įstatymo nuostatose įtvirtinta, kad žemės savininkui už paimamÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama pinigais rinkos kaina. Atlikdamas ekspertizę, ekspertas pagrįstai taikė lyginamosios vertės metodÄ , iÅ¡samiai tyrė ir vertino sandorius, sudarytus dėl analogiÅ¡ko turto; į lyginamųjų pavyzdžių sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtrauktas nė vienas sandoris dėl komercinės paskirties žemės pardavimo, palyginamieji objektai atrinkti žemės Å«kio paskirties ir toje pačioje teritorijoje.

Ekspertizės akte nurodyti palyginamieji sandoriai teismui nesukėlė abejonių tiek dėl turto lokalizacijos, tiek dėl tikslinės naudojimo paskirties, kadangi buvo analizuojami žemės perleidimo sandoriai, sudaryti toje pačioje vietovėje bei ieÅ¡kovo vykdomų procedÅ«rų visuomenės poreikiams paėmimo metu, įvertinti pagal faktinę situacijÄ .Atsižvelgiant į tai, kad paimant turtÄ visuomenės poreikiams, silpnesnioji Å¡alis yra Å¡io turto savininkas, kad žemės savininkui už paimtÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama pinigais rinkos kaina, į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtÄ , į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad visuomenės poreikiams paimto ginčo 0,1243 ha žemės sklypo ir kitų su žemės paėmimu susijusių nuostolių rinkos vertė žemės paėmimo momentu – 2012-11-19 yra 8 200 Lt.

Nustatydamas iÅ¡mokamos kompensacijos dydį, teismas įvertino dalinio sprendimo pagrindu atsakovui iÅ¡mokėtÄ 2 548 Lt sumÄ .Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertas J. U. buvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, jis į bylÄ pateikė sÄ skaitÄ dėl 400 Lt apmokėjimo už jo iÅ¡kvietimÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdyje ir Å¡ioms iÅ¡laidoms padengti ieÅ¡kovas nesumokėjo avanso, padarė iÅ¡vadÄ , kad pagrįsta ekspertui kompensuotina suma už atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį - 200 Lt, kuri priteistina jam iÅ¡ ieÅ¡kovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Kelių direkcija praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nustatydamas 8 200 Lt atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę dydį, neteisingai vertino įrodymų turinį – konkrečiai teismo pavedimu paskirto eksperto J. U. atliktos ekspertizės bei suraÅ¡yto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto duomenis dėl kompensacijos dydžio.

PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, teismo ekspertas ekspertizės aktÄ palyginamosios vertės metodu parengė nesilaikydamas visų teisės aktų, reglamentuojančių žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtÄ Å¾emę dydžio nustatymÄ , reikalavimų, be to, teismo posėdžio metu apklausus ekspertÄ , jis taip ir nepagrindė savo atliktos ekspertizės akto iÅ¡vadų. Teismas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančiÄ vertinimo ataskaitÄ laikė tik mokslinio – tiriamojo pobÅ«džio darbu, nors pagal Lietuvos verslo ir turto vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnyba nėra nustačiusi jos neatitikties įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

Nurodo, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimas turi bÅ«ti atliekamas vadovaujantis Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytÄ individualų turto vertinimÄ , o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus. Å ie privalomi kriterijai, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti vertinamas visuomenės poreikiams paimamas turtas, nustatyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“.

Tačiau parenkant lyginamuosius objektus, ekspertizės akte nesivadovauta Å¡ių taisyklių 17.2 punkto nuostatomis, kadangi vertinimui parinkti net 2 lyginamieji objektai iÅ¡ pasiÅ«los, o ne iÅ¡ artimiausiai vertinamo objekto esančių (įvykusių) sandorių. Ekspertas, apklausos metu negalėjo motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl atlikdamas ekspertizę, nesivadovavo ekspertizės metu galiojančia Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, į klausimÄ , kodėl ekspertizės metu netaikė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriaus nuostatų, jis atsakė, kad Å¡ios taisyklės vertinimui neturi reikÅ¡mės. Su tokia pozicija apeliantas nesutinka, kadangi nurodytos taisyklės yra ne rekomendacinio pobÅ«džio dokumentas, o privalomÄ jÄ galiÄ turintis dokumentas, jis privalomas ekspertui, atliekančiam visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertinimÄ .

Ekspertizės akte nenurodomas lyginamųjų žemės sklypų naudojimo bÅ«das, pobÅ«dis ir veiklos apribojimai, kaip to reikalauja 17.1 punktas. Ekspertas nesivadovavo principu, kad panaÅ¡aus ar analogiÅ¡ko turto pasiÅ«los kainos naudojamos tada, kai nėra įvykusių sandorių, ir kaip visų lyginamųjų objektų nepaėmė faktiÅ¡kai tose vietose įvykusių sandorių. Dėl nurodyto teismas netinkamai taikė ir Turto ir verslo vertinimo metodikÄ , patvirtintÄ Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159, nes jos 58.1 punkte numatyta, kad vertintojas turi surinkti informacijÄ apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėn. įvykusių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorių kainas.

Apelianto vertinimu, pagal ekspertizės akto priedus (bylos 140-143 lapai) akivaizdu, kad panaÅ¡ių sandorių, įvykusių ne vėliau kaip prieÅ¡ 12 mėn. yra pakankamai (mažiausiai 13 panaÅ¡ių realiai įvykusių sandorių, tuo tarpu ekspertizės akte 2.4.1.1. lentelėje dirbtinai nurodyti tik 3 faktiniai sandoriai, iÅ¡ kurių tik 1 sandoris patenka į Metodikoje nurodytÄ laikotarpį, o kiti 2 sandoriai yra įvykę prieÅ¡ 16 ir 18 mėn. ir todėl atmestini. IÅ¡ byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad informacija apie panaÅ¡ius sandorius, įvykusius ne vėliau kaip per 12 mėn., buvo surinkta, tačiau ekspertas nesugebėjo tinkamai jais pasinaudoti pasirenkant faktinius sandorius tolesnei analizei, tuo pažeisdamas metodikos 58.1 punktÄ .

Todėl ekspertizės akte (ekspertizės akto 15 lapas, bylos 134 lapas) ekspertas nepagrįstai į lyginamųjų objektų 2.4.3. lentelę įtraukė net 2 pasiÅ«loje esančius žemės sklypus, kuriuos jis subjektyviai laiko panaÅ¡iais į vertinamÄ Å¾emės sklypÄ . Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punktÄ , pasiÅ«los kainos gali bÅ«ti naudojamos tik tuo atveju, jeigu nėra pakankamai informacijos apie faktiÅ¡kai įvykusių sandorių kainas (Å¡ios bylos atveju informacijos apie panaÅ¡ius įvykusius sandorius pakankamai yra (žr. bylos 140-143 lapus).

Todėl akivaizdu, jog lyginamųjų objektų lentelėje 2 ir 3 objektai įtraukti pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos 58 ir 61 punktų reikalavimus.Ekspertizės akte nėra iÅ¡samių turto vertės skaičiavimų, tuo tarpu turėjo bÅ«ti pateikiami ne tik taikytų Å¡ių 2 koeficientų reikÅ¡mių skaičiavimai. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.4 punktÄ , vertindamas turtÄ lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti ne tik taikytas formules bei gautus rezultatus, bet ir atliktų skaičiavimų sekas.

Taip pat nurodo, kad ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, t. y. turto vertinimo ataskaitai bei VÄ® Registrų centro informacijai. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Artransa“ praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti pagrįsto teismo sprendimo.

Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo netinkamai atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, todėl neteisingai nustatyta visuomenės poreikiams paimtos atsakovui priklausiusio žemės sklypo vertė, taip pat, kad turto vertei nustatyti turėjo bÅ«ti vadovaujamasi ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimo ekspertizės aktas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ lyginant su ieÅ¡kovo pateikta vertinimo ataskaita, todėl teismas pagrįstai juo vadovavosi priimdamas sprendimÄ .

Nurodo, kad ieÅ¡kovui kilus abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, jis turėjo teisę praÅ¡yti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau Å¡ia teise nesinaudojo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad ekspertizė yra nepagrįsta (CPK 219 str. 2 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1P (1.3.)-443 už visuomenės poreikiams paimtÄ iÅ¡ UAB „Artransa“ 0,1243 ha ploto žemės sklypÄ (kadastro Nr. 6962/0004:367, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das - kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai), esantį Čiurlių k., Veiverių sen., Prienų r., nustatytas 2 548 Lt dydžio atlyginimas.

Institucija, priėmusi sprendimÄ dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, nustatydama atlyginimo dydį už paimamÄ turtÄ , vadovavosi UAB „Kelprojektas“ parengto žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto medžiaga bei UAB „STIVVF“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr.110926114 (t. 1, b. l. 19-31, 37-53). Atsakovui nesutinkant su nustatyta turto verte, bylos nagrinėjimo metu atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė (t. 1, b. l. 120-155), ekspertizės akte nustatyta Å¡io turto vertė 2012-11-19 buvo 8 200 Lt, o 2013-03-06 – 8 600 Lt.

Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl ginčo turto vertės nustatymo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo pripažinti teismo iÅ¡vadas neteisėtomis ar nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertizė nekelia abejonių dėl jos teisingumo, padarytos iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja teisės aktams.Skunde nurodoma, kad teismo ekspertizės aktas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimÄ , neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pasak ieÅ¡kovo, ekspertizė parengta ne pagal aktualiÄ Å½emės įstatymo 47 straipsnio redakcijÄ , tačiau jis neargumentuoja, kokie materialinės teisės pažeidimai buvo padaryti ekspertui vadovaujantis minėta redakcija. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, ar ji atlikta laikantis šį klausimÄ reglamentuojančių teisės aktų bei juose įtvirtintų reikalavimų, ar atliekant turto vertinimo ekspertizę buvo vadovaujamasi tinkamais turto vertinimo metodais, ir pasiektas tikslas, dėl kurio buvo paskirta ekspertizė.

Ekspertas, vadovaudamasis galiojančiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Finansų ministro priimtu įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, taip pat neaktualia Žemės įstatymo 47 straipsnio redakcija, kitais teisės aktais, duomenimis bei kriterijais, įvykdė teismo jam suformuotÄ užduotį nustatyti, kokia yra ginčo turto rinkos vertė žemės paėmimo bei vertinimo metu. Atsižvelgdamas į ekspertizės aplinkybes, žemės sklypo, paimto visuomenės poreikiams, rinkos vertei nustatyti jis pasirinko lyginamÄ jį metodÄ .

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nė viena iÅ¡ Å¡alių neginčija eksperto pasirinkto lyginamojo metodo ginčo turto rinkos vertei nustatyti, tačiau ieÅ¡kovas nesutinka su Å¡io metodo taikymu, t. y. lyginamųjų objektų parinkimu bei atliktu palyginimu.Apeliantas nurodo, kad ekspertas jo neįtikino, kad faktiÅ¡kai įvykę sandoriai yra nepanaÅ¡Å«s su vertinamu žemės sklypu, taip pat, jo manymu, ekspertas, surinkęs informacijÄ apie panaÅ¡ius sandorius, įvykusius ne vėliau kaip per 12 mėnesius, jÄ netinkamai panaudojo tolesnei analizei, į lyginamųjų objektų lentelę įtraukdamas net 2 pasiÅ«loje esančius žemės sklypus, kuriuos, anot jo, ekspertas subjektyviai laikė panaÅ¡iais į vertinamÄ Å¾emės sklypÄ .

Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ekspertas, taikydamas lyginamÄ jį metodÄ , vadovavosi Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktu, numatančiu, kad yra surenkami ir analizuojami duomenys apie toje bei aplinkinėse vietovėse įvykusius ne mažiau kaip 3 per paskutinius 12 mėnesių analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto sandorius, o jeigu nėra informacijos apie nurodytame punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiÅ¡ko arba panaÅ¡aus turto pasiÅ«los kainas (61 p.).

Ginčydamas tai, kad ekspertas nesivadovavo analogiÅ¡kais sandoriais, o ėmė pasiÅ«los duomenis, apeliantas nepateikia konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad eksperto surinktoje informacijoje esantys duomenys apie faktinius sandorius, tačiau jo nepasirinkti atliekant lyginamÄ jį tyrimÄ , yra tinkamesni už tuos, kuriuos ekspertas, vadovaudamasis turto vertės nustatymo principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.), parinko kaip tinkamiausius Å¡iam konkrečiam atvejui (CPK 178 str.).

Apelianto įvardijami ekspertizės akto trūkumai, tokie kaip: neatskleistos 2.4.2 ir 2.4.3 lentelėse taikomo „palyginamojo objekto reikšmingumo koeficientas“ reikšmės; ekspertizės akte nėra išsamių turto vertės skaičiavimų (akte praktiškai yra tik dviejų pataisų – laiko ir vietos – skaičiavimai); turi būti nurodyti ne tik taikytos formulės ir gauti rezultatai, bet ir atliktų skaičiavimų sekos; ekspertizės akto 11 lape esanti lentelė be pavadinimo, be mato vienetų, - teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia eksperto padarytų išvadų teisingumo dėl ginčo turto vertės nustatymo vadovaujantis lyginamuoju metodu, kadangi šie trūkumai nedaro ekspertizės akto neaiškiu ar nepagrįstu.

Be to, Å¡iuo atveju reikÅ¡minga yra tai, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ekspertas buvo iÅ¡kviestas į teismo posėdį ieÅ¡kovo atstovų praÅ¡ymu, jis papildomai paaiÅ¡kino ekspertizės atlikimo aplinkybes ir dar kartÄ patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepasinaudojo procesine teise skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 str.), nors turėjo tokiÄ galimybę ir žinojo apie jÄ , nes tokių ginčų dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės teismuose nagrinėjama pakankamai daug.Tai, kad ekspertizės akte kaip naudotas Å¡altinis nenurodytos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-08-25 nutarimu Nr. 924, ir kad ekspertas nurodė, kad Å¡ios taisyklės atliekant turto rinkos vertės vertinimÄ jam neturi reikÅ¡mės, esant nustatytoms aplinkybėms apie ekspertizės akte padarytų iÅ¡vadų pagrįstumÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktas parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus turto vertinimo procedÅ«roms atlikti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo ir šį klausimÄ pavesta atlikti teismo ekspertui, kuris, pirmiausia, privalo vadovautis jo veiklÄ ir tiriamÄ klausimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.Apeliantas taip pat nesutinka su ekspertizės akto kaip įrodymo vertinimo kitų įrodymų kontekste nurodydamas, kad jis prieÅ¡tarauja turto vertinimo ataskaitai, kurioje 2011-09-22 nustatyta žemės sklypo vertė yra 2 548 Lt (1 aro kaina 205 Lt) bei VÄ® Registrų centro pateiktai informacijai, iÅ¡ kurios matyti, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijoje esančių Mauručių, Pakelio, Čiurlių, PeteliÅ¡kių, Veiverių, Gustaičių, Lizdeikių kaimuose (dalyse) pagal įvykusius sandorius 1 aro kaina svyruoja nuo 22 Lt iki 150 Lt, o teismo ekspertizės akte 1 aro kaina svyruoja nuo 660 Lt iki 690 Lt.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo pateikta turto vertinimo ataskaita nesivadovavo dėl tos priežasties, kad joje ginčo žemės sklypo dalies kaina nustatyta lyginant sandorius, sudarytus dėl žemės sklypų, esančių ne toje pačioje vietoje kaip ginčo sklypas, be to, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta rinkos kaina 2011-09-22 yra aiÅ¡kiai per maža lyginant su ekspertizės akte nurodyta kaina bei įvertinant tendencijÄ jos didėjimui. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo nesutikti.

Papildomai pažymėtina, kad pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Congestum group“ v.

UAB „Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Šiaulių naujienos“ ir kt. v. UAB „Šiaulių kraÅ¡tas“, bylos Nr. 3K-3-538/2010; kt.). Konstatuoti, kad teismo ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja apelianto nurodomai turto vertinimo ataskaitai nėra pagrindo dėl minėtų priežasčių, taip pat dėl to, kad jÄ rengiant nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , vienas iÅ¡ sandorių sudarytas daugiau kaip prieÅ¡ 12 mėnesių, o tai prieÅ¡tarauja tiek Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatoms, kuriomis turi bÅ«ti vadovaujamasi atliekant turto rinkos vertės nustatymo procedÅ«rÄ .

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismo ekspertizės aktas prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo teismo ekspertizės aktÄ pripažinti netinkamu įrodymu ir juo nesivadovauti sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl visuomenės poreikiams paimamos žemės sklypo dalies rinkos vertės. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl teisingo dydžio už visuomenės poreikiams paimto turto atlyginimÄ , nepateikė Å¡ias iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų.

Net praÅ¡ydamas panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , nekonkretizavo, kokiÄ ginčo turto rinkos vertę jis pripažįsta pagrįsta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo klausimo priimtas ne tik tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, bet ir pagrindinius civilinės teisės principus (CK 1.5 str.), įvertinant tai, kad žemės savininkui už paimtÄ turtÄ turi bÅ«ti atlyginama pinigais rinkos kaina, atsižvelgiant į jo galimybes įsigyti lygiavertį turtÄ (CK 4.100 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo 200 Lt teismo ekspertui Å¡io turėtas dalyvavimo teisme iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo argumentu, kadangi vadovaujantis CPK 91 straipsnio 3 dalimi, sumos, priklausančios ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), iÅ¡mokamos iÅ¡ teismo sÄ skaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietÄ . Å ios sumos pirmiausia padengiamos iÅ¡ Å¡alių sumokėto avanso.

Sumos, iÅ¡mokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ , pirmosios instancijos teismas eksperto turėtas iÅ¡laidas turėjo padengti iÅ¡ teismo sÄ skaitos, o tada, atsižvelgdamas į tai, kad avansas nebuvo sumokėtas, Å¡iÄ sumÄ kaip bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 1 p.), todėl Å¡i teismo sprendimo dalis yra naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės, minėtÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei, o teismÄ Ä¯pareigojant iÅ¡ teismo sÄ skaitos sumokėti ekspertui jo turėtas iÅ¡laidas, kurios pripažintos pagrįstomis.Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias ekspertams priklausančių sumų iÅ¡mokėjimo klausimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimÄ pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priteista ekspertui J. U. jo turėtų 200 Lt iÅ¡laidų, ir šį klausimÄ iÅ¡spręsti taip: įpareigoti Kauno apygardos teismÄ iÅ¡mokėti iÅ¡ teismo sÄ skaitos 200 Lt iÅ¡laidų ekspertui J. U. į jo sÄ skaitoje - faktÅ«roje Nr. 00013 nurodytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, o 200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti iÅ¡ Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, valstybei (įmokos kodas 5660).KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

TeisėjosAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė