Legislator Case Law & Legislation
c055808b-6a8a-4eef-a5f5-ef92334fe3ac AI generated

c055808b-6a8a-4eef-a5f5-ef92334fe3ac · Kauno apygardos teismas

Case Number c055808b-6a8a-4eef-a5f5-ef92334fe3ac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24478-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

c055808b-6a8a-4eef-a5f5-ef92334fe3ac · Kauno apygardos teismas: Kad stengiasi nenusikalsti ir iÅ¡ esmės pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , patvirtina ir aplinkybė, jog per laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu nebuvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat nebuvo baustas už jokius kitus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau Å¡ių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, visiÅ¡kai nevertino. Taip pat nevertino ir to, kad jis ilgÄ laikÄ sistemingai ieÅ¡kojo darbo tam, kad padidintų gaunamas pajamas ir galėtų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , užtikrinti dukters bent bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24478-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, Ingai Mieldažytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistajam A.

S., jo gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei, nukentėjusiajam L. L., jo atstovui N. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės (6 mėnesius) ir skirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A.

S. paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (3 mėnesius) ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. (dvi paros). Nukentėjusiojo L. L. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ A. S. priteista 2000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo naudai. Civilinės ieÅ¡kovės – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ A. S. priteista 256,27 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai ir 27 centai) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 50 min. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, atvirai pagrobė nukentėjusiajam G. A. priklausantį, 1,70 eurų vertės turtÄ â€“ cigarečių pakelį „Marlboro Blue ice“, kuriame buvo 10 vnt. cigarečių, iÅ¡plėšdamas cigarečių pakelį iÅ¡ nukentėjusiojo G.

A. rankų.Be to, A. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. gegužės 19 d. apie 18 val. 50 min. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,66 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, stebint aplinkiniams poilsiautojams, grasino žodžiu nukentėjusiajam nepilnamečiui L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir „duoti į galvÄ â€œ, be to, be smurtinį elgesį pateisinančios priežasties, tyčia vienÄ kartÄ deÅ¡iniosios rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui L.

L., gim. (duomenys neskelbtini), į veidÄ , dėl ko dėl poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, muÅ¡tinės žaizdelės virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje, apatinio kairio antro danties kraÅ¡to nuskilimo, nosies kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo nepilnamečio L. L. sveikata, Å¡okiruoti ir sukrėsti aplinkiniai bei nutrauktas jų poilsis, o į įvykio vietÄ kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, tokiu savo įžūliu veiksmu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį.Apeliaciniame skunde nuteistasis A.

S. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti arba skirti Å¡velnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta – kuo trumpesnį realaus laisvės atėmimo terminÄ . Apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta, netinkamai individualizuota, nevertintos nuteistÄ jį bausmės paskyrimo metu charakterizuojančios aplinkybės ir dėl to padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

Nuteistasis tikina, kad Å¡iuo metu yra visiÅ¡kai pakeitęs požiÅ«rį į gyvenimÄ , aplinkÄ , kitus žmones, į visuomenėje nusistovėjusias moralės ir elgesio normas. (duomenys neskelbtini) jam gimė dukra, todėl deda maksimalias pastangas, kad galėtų jai užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. TeigiamÄ Ä¯takÄ jam padarė ne tik dukters gimimas, bet ir vaiko mama. Skundo autorius nurodo, kad savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi, elgesį vertina itin kritiÅ¡kai.

Kad stengiasi nenusikalsti ir iÅ¡ esmės pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , patvirtina ir aplinkybė, jog per laikotarpį nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu nebuvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, taip pat nebuvo baustas už jokius kitus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau Å¡ių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, visiÅ¡kai nevertino. Taip pat nevertino ir to, kad jis ilgÄ laikÄ sistemingai ieÅ¡kojo darbo tam, kad padidintų gaunamas pajamas ir galėtų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , užtikrinti dukters bent bÅ«tiniausių poreikių patenkinimÄ .

Nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Taip pat siekdamas būti doru piliečiu, atitaisyti praeities klaidas, geranoriškai, nesitikėdamas jokio atlygio padeda tretiesiems asmenims. Minėtas aplinkybes patvirtina teismui teikiami šių asmenų paaiškinimai. Skunde teigiama, kad visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis nesigydo nuo nesaikingo alkoholio vartojimo, kas įrodo, jog dėl savo veiksmų nesigaili. A. S. tikina, kad galutinai alkoholio vartojimo atsisakė gimus dukrai.

Nors buvo įsitikinęs, jog pats turės pakankamai valios visiÅ¡kai atsisakyti Å¡io žalingo įpročio, tačiau visgi savo noru nusprendė prisiregistruoti ir MB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam bus suteiktas gydymo paslaugų ciklas nuo alkoholizmo. Apeliantas įsitikinęs, kad paminėti jį kaip asmenį charakterizuojantys duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, nurodo, kad Å¡iuo metu yra visapusiÅ¡kai integravęsis į visuomenę, turi darbÄ , socialiÄ aplinkÄ , Å¡eimÄ , kuriÄ vienintelis tegali iÅ¡laikyti.

Bausmės vykdymo atidėjimas turėtų tik teigiamas pasekmes, o realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jį iÅ¡ esmės sužlugdytų, jis negalėtų matytis su Å¡eima, prarastų darbo vietÄ . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistais ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis ir jo atstovas šį klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , kaltės formÄ , nusikalstamų veikų stadijÄ , nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes. Teismo iÅ¡vados dėl bausmės skyrimo pagrįstos iÅ¡samiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukÅ¡tesnės instancijos teismas su jomis visiÅ¡kai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A.

S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė iÅ¡ pradžių apysunkį nusikaltimÄ , o netrukus po to veikÄ , kuri atitinka apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų požymius. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ . Naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, dėl turtinio pobÅ«džio nusikaltimo padarymo. Nuteistajam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai A. S. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesustabdė.

Å ie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. A. S. savo elgesio nesistengė keisti ir iÅ¡vadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ .

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai skyrė griežčiausiÄ , t. y., laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį kiekvienu atveju nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta 1/3. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobÅ«dį, pavojingumÄ , ji nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija). Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmeniui, kuris turi neiÅ¡nykusį teistumÄ už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, Å¡is institutas neturi bÅ«ti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017).

Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgė tiek į padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neiÅ¡nykusį teistumÄ , jo socialinį pavojingumÄ , polinkį nusikalsti (teisiamas 4 kartÄ ) ir konstatavo, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Su tokiomis motyvuotomis teismo iÅ¡vadomis nėra pagrindo nesutikti. Nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. A. S. padarė du apysunkius ir vienÄ nesunkų nusikaltimus. Anksčiau ne kartÄ teistas. Naujas nusikalstamas veikas, kaip minėta anksčiau, padarė praėjus vos dviem savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo antrÄ kartÄ buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už tyčinio nusikaltimo padarymÄ .

Tokie faktai patvirtina A. S. neteisėtų veiksmų dėsningumÄ , jo neigiamÄ požiÅ«rį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymÄ si ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų iÅ¡vadų nedaro. Apeliantas pripažįsta, kad nusikaltimų darymÄ Ä¯takoja alkoholio vartojimas, ir nors skunde nurodo, kad dėl Å¡ios problemos kreipėsi į gydytojus, tačiau pastebėtina, kad tai padarė tik apylinkės teismui priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Su apeliaciniu skundu pateikė receptÄ vaistams įsigyti, tačiau apeliacinės instancijos teisme visgi pripažino, kad gydytojo paskirtų vaistų nevartoja, kas leidžia abejoti jo teiginių apie siekį atsisakyti alkoholio vartojimo nuoÅ¡irdumu. Apeliacinio skundo argumentai, kad A. S. yra jauno amžiaus, jo deklaruojamas noras, bÅ«nant laisvėje, pasitaisyti, atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , rÅ«pintis neseniai gimusia dukra, dirbti (pastebėtina, kad įsidarbino tik po nuosprendžio priėmimo), vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad šį kartÄ yra pakankamas pagrindas manymui, jog pastarasis padarys teigiamas iÅ¡vadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals.

Be to, Å¡ios skunde nurodytos aplinkybės negali atsverti ir bÅ«ti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, kurį skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes įvertino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek A. S. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmes, menkas pastangas žalai atlyginti (bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginta žala tik Valstybinei ligonių kasai), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad, kaip ir minėta, praeityje A. S. jau buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Todėl nėra pagrindo manyti, kas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Ä®vertinus visa, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                   Albinas Antanaitis                     Evaldas Gražys                     Daiva Jankauskienė