2016-12-21 Nr. AB-24611-3-61-3-05041-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-144-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05041-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. (D. P.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu (II t., b. l. 2–7) atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo D. P. (D. P.) (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (1.45)I-6271, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. SPRE-1848 bei įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjui socialinio draudimo A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. kovo 13 d.

Pareiškėjas 2016 m. spalio 20 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, II t., b. l. 22) padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą (II t., b. l. 11–20), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi (II t., b. l. 26–27) atsisakė priimti D. P. (D. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir pareiškėjui nepareiškus prašymo atnaujinti praleistą terminą.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. lapkričio 16 d. gautas (išsiųstas paštu 2016 m. lapkričio 9 d.) naujas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą pirmosios instancijos teismo sprendimui apskųsti, motyvuodamas tuo, kad jam Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo teisininkas, neturintis advokato įgaliojimų, tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d.

įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399; toliau – ir ABTĮ), kuris nustatė, jog teisininkas nebegalės atstovauti pareiškėjui apeliacinėje instancijoje. Ieškoti advokato, kol nebuvo priimtas pirmosios instancijos sprendimas, buvo netikslinga. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą byloje priėmė 2016 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas užtruko beieškodamas advokato, nes pats Lietuvoje jau nebedirba ir nebeatvažiuoja, be to, nepavyko surasti advokato, kuris puikiai mokėtų lenkų kalbą, o kartu ir praktikuotųsi bylose dėl socialinio draudimo taikytinos teisės nustatymo.

Advokatų, kurie sutiko atstovauti pareiškėjui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, prašomo atlyginimo už teisines paslaugas pareiškėjas nebuvo pajėgus sumokėti. Taigi, pareiškėjas tik 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į savo teisininką su prašymu paruošti apeliacinį skundą. Teisininkas apeliacinį skundą atsiuntė pareiškėjui 2016 m. spalio 19 d. 17.10 val. Lenkijos laiku ir nurodė, jog pareiškėjas apeliacinį skundą būtinai turi išsiųsti tą pačią dieną, t. y. spalio 19 d. Tačiau pareiškėjas buvo vietovėje Bialy Dunajec, Lenkijoje, kur turėjo susitikimą su klientu.

Minėtoje vietovėje vienintelis pašto skyrius, kuris dirbo po 17 val. iki 19.30 val., buvo 50 km nuo pareiškėjo buvimo vietos. Kol pareiškėjas atspausdino skundą, o vėliau užtruko kelyje dėl kelio dangos ir tilto remonto darbų, nurodytą pašto skyrių pasiekė dvi minutes po jo uždarymo. Dėl įvardytų priežasčių pareiškėjo pirminis skundas buvo pateiktas pavėlavus vieną dieną, o pakartotinas apeliacinis skundas išsiųstas jau antrą dieną nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. gavimo dienos.

Pareiškėjas prašė teismo visumą nurodytų aplinkybių pripažinti svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi bei atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

II. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos (TAR, 2016, Nr. 2016-16849) 132 straipsnyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. <...>.

ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.

Nagrinėjamu atveju skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2016 m. rugsėjo 19 d. (II t., b. l. 2–7). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymo normas, darytina išvada, kad ABTĮ 132 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti kitą dieną po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo. Taigi, vieno mėnesio termino eiga prasidėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. ir baigėsi atitinkamai 2016 m. spalio 20 d. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjo pirminis apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo buvo paduotas (išsiųstas paštu) teismui būtent 2016 m. spalio 20 d., t. y. paskutinę įstatymo nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino dieną. Tokiu būdu, pareiškėjas pirmą kartą laiku apskundė apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.

Kaip minėta, pareiškėjo pirminį apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi, netinkamai pritaikius naujos įstatymo redakcijos nuostatas bei nepagrįstai pripažinus, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pažymėtina, kad minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir šiuo konkrečiu atveju jos galiojimo klausimas nėra sprendžiamas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui, kuris buvo gautas teisme 2016 m. lapkričio 16 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas pirmą kartą su apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, taip pat įvertinusi visumą kitų pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytų aplinkybių (ypač tai, kad pareiškėjas yra Lenkijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, jis nemoka lietuvių kalbos, kas sudarė objektyvias kliūtis pareiškėjui operatyviau realizuoti jo teisę į teisminę gynybą), be kita ko, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą apeliaciniam skundui (gautas teisme 2016 m. lapkričio 16 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paduoti.

Apeliacinis skundas atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo D. P. (D. P.) prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui (gautas teisme 2016 m. lapkričio 16 d.) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paduoti.

Priimti pareiškėjo D. P. (D. P.) apeliacinį skundą (gautas teisme 2016 m. lapkričio 16 d.) nagrinėti apeliacine tvarka.

Išsiųsti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apeliacinio skundo nuorašus ir nustatyti terminą pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą – keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo nuorašo išsiuntimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas