c053a895-e077-4003-89ac-d6dcbf984f32 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1589-640/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 32.5., 128.17.; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2012 m. spalio 19 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko M. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, pagal pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) Danske Ban A/S Lietuvos filialo pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: hipotekos lakÅ¡tu Nr. 01120050014583, 2005-08-01 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, M.

S. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2025-07-22 suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ Ä¯keitė AB Sampo bankui (dab. Danske Bank A/S) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-04-28 nutartimi (b.l. 35-36) minėti įkeisti daiktai buvo areÅ¡tuoti. Kreditorius Danske Bank A/S 2011-11-16 pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl įkeisto daikto pardavimo iÅ¡ varžytinių (b.l. 67-68).

Taip pat prašė ne ginčo tvarka iÅ¡ M. S. kreditoriaus naudai iÅ¡ieÅ¡koti 27 596,35 Lt negrÄ Å¾intos skolos, 135 Lt žyminio mokesčio bei už laikotarpį nuo pareiÅ¡kimo dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo padavimo hipotekos skyriui iki visiÅ¡ko skolos sumokėjimo kreditoriui nuo negrÄ Å¾intos skolos priskaičiuoti 11 proc. metinių palÅ«kanų.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ patenkino, priteisė praÅ¡omas sumas ir nutarė priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių M.

S. priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯keistÄ kreditoriui hipotekos lakÅ¡tu ID (duomenys neskelbtini) (b.l. 110-111). Skolininkas M. S. atskiruoju skundu (b.l. 114-118) praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-05-14 nutartį ir atsisakyti tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir priverstinio pardavimo iÅ¡ varžytinių. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad nenurodžius nutartyje aiÅ¡kaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priteistas 11 proc. metinių palÅ«kanų dydis, pareiÅ¡kėjas negali tinkamai suformuluoti savo atsikirtimų į šį reikalavimÄ , todėl mano, kad skundžiama nutartis naikintina, kaip neatitinkanti CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimÄ .

Taip pat nurodo, kad kredito sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2025 m. liepos 22 d. Iki Å¡io termino pabaigos yra likę daugiau kaip 13 metų, o LR CK 4.196 str. numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ tik esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms sÄ lygoms:

1) kiti kreditoriai reikalauja turto pardavimo įstatyme numatytais atvejais;

2) skolininkas mirÅ¡ta, 3) pradedama bankroto procedÅ«ra arba priimamas sprendimas likviduoti skolininkÄ , 4) sumažėja įkeisto daikto vertė ar 5) nutraukiama įkeisto daikto draudimo sutartis. Nei viena iÅ¡ Å¡ių įstatyme numatytų sÄ lygų skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. Nurodo, kad Kredito sutarties 45 p. 1 d., numatanti galimybę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ neteismine tvarka, laikytina nesÄ Å¾ininga skolininko atžvilgiu, Å¡iuo punktu neabejotinai pažeidžiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, kadangi Å¡is sutarties punktas leidžia nutraukti sutartį dėl menkos negrÄ Å¾intos kredito dalies, lyginant jÄ su visa kredito suma.

Todėl minėtasis sutarties punktas laikytinas negaliojančiu CK 6.188 str. 7 d. pagrindu (žr. 2011-06-15 d. LAT nutartį byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad nutarta iÅ¡ieÅ¡koti jau 7972,6 EUR skolos, t.y. ankstesniame įkaito turėtojo ir Å¡iame pareiÅ¡kimuose nurodytos skolos sumos nesutampa, ir pareiÅ¡kėjas mano, kad priverstinai parduodant įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytinių, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma suma, ne didesnė nei pareikalautoji sumokėti ankstesne nutartimi dėl reikalavimo sumokėti skolÄ bei nekilnojamųjų daiktų areÅ¡to.

Mano, jog akivaizdu, kad ne visos skundžiamoje nutartyje nurodytos sumos buvo nurodytos 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje, ne visų sumų sumokėjimo Kreditorius buvo pareikalavęs iÅ¡ skolininkų iki kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, todėl nėra pagrindo teigti, kad visų priverstine tvarka bandomų įgyvendinti įsipareigojimų įvykdymo terminai suėjo ir įsipareigojimai nebuvo įvykdyti iki skundžiamos nutarties priėmimo, o kreditoriui buvo atsiradęs pagrindas dėl Å¡ių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo kreiptis dėl skundžiamos nutarties priėmimo.Kreditorius Danske Bank A/S, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 136-139) praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ , o M.

S. atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina, jog terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å iuo gi atveju Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (48 punktas) susitarė, jog tuo atveju, jeigu skolos grÄ Å¾inimas vykdomas priverstine tvarka, skolininkas įsipareigoja už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo mokėti 11 proc. dydžio metines palÅ«kanas.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju CK 4.196 norma netaikytina, kadangi kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kredito sutartį ir kredito grÄ Å¾inimo terminas yra laikomas suėjęs. CK įtvirtinta, jog hipotekos kreditorius turi teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto, kai sueina skolos grÄ Å¾inimo terminas (CK 4.192 str.). Taip pat nurodo, kad teismas 2011-09-23 nutartyje Nr. 2S-1761-656/2011 jau pasisakė dėl vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl antrÄ kart dėl to paties dalyko ginčas negalimas.

Nurodo, kad skolininkui ėmus nevykdyti kredito sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kreditorius skolininkui iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriuo papildomai suteikė terminÄ skolininkui paÅ¡alinti daromus Kredito sutarties pažeidimus (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). Ne gana to, vėlavimai tesėsi daugiau kaip du mėnesius, kas taip pat laikytina sutarties esminiu pažeidimu. Susidariusi situacija pagrįstai leido kreditoriui manyti, kad jis negaus to, ko tikėjosi iÅ¡ Kredito sutarties, kadangi sutarties pažeidimas nei per papildomus kreditoriaus terminus, nei per terminÄ , suteiktÄ prieÅ¡ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai Kredito sutartį, nebuvo įvykdytas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neiÅ¡einant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Hipoteka yra ne ginčo procedÅ«rų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimÄ .

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai dėl teisės bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ ir priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ daiktÄ (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedÅ«rų vykdymo teisėtumo.

Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina (revizuoja) tik hipotekos teisėjo atliktus procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su tarp hipotekos šalių kilusiais ginčais. Toks hipotekos teisinių santykių bylų nagrinėjimo ypatumų aiškinimas remiasi kasacinio teismo praktika, formuojama hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo srityje: tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-536/2009, 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008, 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007, 2005-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-523/2005). BÅ«tent hipotekos paskirtis ir tikslai – apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ , bei jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekos procedÅ«rų atlikimas suteikia kreditoriui privilegijuotÄ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, o tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei iÅ¡laikyti egzistuoja ir specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-12/2005), kuris, kaip minėta, nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.Hipotekos kreditoriaus pareiÅ¡kimo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sÄ lygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiÅ¡kimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo arba teisės administruoti įkeistÄ daiktÄ suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areÅ¡tuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiÅ¡kimu – pagrindas perduoti įkeistÄ ir jau areÅ¡tuotÄ turtÄ realizuoti arba administruoti.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiÅ¡kimÄ pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. PrieÅ¡ingu atveju, t.y. nepateiktus tokio praÅ¡ymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areÅ¡tÄ (CPK 558 str. 3 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos iÅ¡sprendus pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Todėl teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieÅ¡kojimo vykdymo procedÅ«ros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiÅ¡kimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad nenurodžius nutartyje aiÅ¡kaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priteistas 11 proc. metinių palÅ«kanų dydis, pareiÅ¡kėjas negali tinkamai suformuluoti savo atsikirtimų į šį reikalavimÄ , todėl mano, kad skundžiama nutartis naikintina, kaip neatitinkanti CPK 270 str. 4 d. 4 p. reikalavimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas, savo nutartyje nurodė, kad palÅ«kanas priteisia CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, kuriame nurodoma, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ios palÅ«kanos nustatytos įstatymu – CK 6.210 str. 1 d. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina, jog terminÄ Ä¯vykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å alys, pasiraÅ¡ydamos kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-19) susitarė, jog tuo atveju, jeigu skolos grÄ Å¾inimas vykdomas priverstine tvarka, skolininkas įsipareigoja už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo mokėti 11 proc. dydžio metines palÅ«kanas (48 punktas). Tokiu bÅ«du negalima teigti, jog skundžiamoje nutartyje nėra teisinio pagrindo dėl palÅ«kanų priteisimo. Taip pat nurodo, kad kredito sutartis, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas turtas, buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2025 m. liepos 22 d.

Iki Å¡io termino pabaigos yra likę daugiau kaip 13 metų. Apeliantas tvirtina, jog skundžiama nutartis prieÅ¡tarauja CK 4.196 str. nuostatoms, nes priimta nesant Å¡iame straipsnyje nurodytų pagrindų. Å ie apelianto argumentais yra nepagrįsti ir atmestini. CK 4.196 str. įtvirtintos specialios normos paskirtis – apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens bankrotas).

Taigi, CK 4.196 str. numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant hipotekos kreditorius turi teisę įstatymo pagrindu reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ . Tačiau tuo atveju, kai tokia kreditoriaus teisė numatyta kreditavimo sutartyje, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ patenkinti prieÅ¡ terminÄ ne tik CK 4.196 str., bet ir sutartyje numatytais atvejais. PrieÅ¡ingas traktavimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo bei sutarties laisvės principų (CK 1.2 str., 1.5 str.).

IÅ¡ to seka, kad pagal kreditavimo sutartį Å¡alys įgyja tokias konkrečias teises ir pareigas, kokios nustatytos sutartimi ar įstatymu. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto kyla iÅ¡ sutartinių santykių (CPK 6.881 str.) ir yra susijusi su skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 str. 1 d. gali bÅ«ti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, jÄ nutraukiant vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Å alys kreditavimo sutartimi susitarė, kad kredito gavėjui per Banko nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus Å¡ios Sutarties pažeidimų, Å¡i Sutartis laikoma nutraukta be atskiro Banko praneÅ¡imo. Nutraukus Å¡iÄ sutartį, visi Kredito gavėjo mokėjimo terminai laikomi suėjusiais. Kreditoriaus 2011-03-09 skolininkui iÅ¡siųsti praneÅ¡imai Nr. dnk1103059 ir Nr.dnk1103057 apie sutarties sÄ lygų nevykdymÄ patvirtina, jog skolininkas raÅ¡tu buvo įspėtas apie pareigÄ per 30 dienų sumokėti pradelstas sumas (b.l. 22, 24) bei nurodyta, jog neįvykdžius Å¡io reikalavimo iki nurodytos dienos, kredito sutartis bus laikoma nutraukta, o Bankas pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯statymuose nustatyta tvarka.

Aptarti įrodymai leidžia spręsti, jog sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ procedÅ«rÄ kreditorius įgyvendino tinkamai: skolininkas buvo informuotas apie galimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , įsiskolinimų per nustatytus terminus nepadengė. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ kredito sutarties įvykdymo terminas nebuvo pasibaigęs, bei, kad toks sutarties nutraukimas prieÅ¡tarauja CK 4.196 str. atmetamas kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstas.

Apeliantas nurodo, kad Kredito sutarties 45 p. 1 d., numatanti galimybę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ neteismine tvarka, laikytina nesÄ Å¾ininga skolininko atžvilgiu, Å¡iuo punktu neabejotinai pažeidžiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, kadangi Å¡is sutarties punktas leidžia nutraukti sutartį dėl menkos negrÄ Å¾intos kredito dalies, lyginant jÄ su visa kredito suma. Todėl minėtasis sutarties punktas laikytinas negaliojančiu CK 6.188 str. 7 d. pagrindu (žr. 2011-06-15 d. LAT nutartį byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus. Kadangi šis klausimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos teisme 2011-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1761-656/2011, nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pakartotinai šis klausimas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas taip pat nurodo, kad nesutampa išieškomos sumos, kad ne visų sumų sumokėjimo kreditorius buvo pareikalavęs. Šie apelianto dėstomi argumentai teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

Ä®statymų leidėjas nenumato hipotekos teisėjui nei teisės, nei pareigos spręsti tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių teisinių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimÄ CPK nustatyta ieÅ¡kinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedÅ«ras gali bylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones (2009-11-27 d. LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2009). Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamÄ nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismasn u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                               RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė