2021-10-06 Nr. AB-20562-3-62-3-01501-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2750-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01501-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, A. K. B. įpėdinė O. N. B., dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 19 d. raštą Nr. 8SD-1562-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. gegužės 21 d. raštą „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas); 3) įpareigoti atsakovo Kauno miesto skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo pastato, unikalus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas).

2. Pareiškėjos skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. B. ir senelės E. B. iki 1940 m. turėtą žemę natūra. Ilgą laiką pareiškėjai nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos natūra, todėl ji pakeitė valią paprašydama už valstybės išperkamą žemę jai atlyginti lygiaverčio miško plotu kaimo vietovėje. Atitinkamas prašymas nebuvo įgyvendintas, pareiškėjai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę mišku. Atsakovo parengta išvada buvo grąžinta atsakovui. Paaiškėjus, jog nuosavybės teisės į žemę gali būti atkuriamos natūra, išnyko pagrindas kompensuoti už valstybės išperkamą žemę, nes žemė nėra išperkama.

2.2. Pareiškėja 2020 m. vasario 14 d. pakartotinai pateikė prašymą atkurti jai žemę natūra prie nuosavybės teise valdomo Pastato – garažo. Atsakovo Kauno miesto skyrius Raštu pateikė atsakymą, jog nuosavybės teisės į atitinkamą žemę bus atkuriamos natūra su kitu pretendentu, grąžintinas žemės sklypo dalis nustatant proporcingai pagal kiekvienam pretendentui likusios grąžinti žemės plotą. Atsakovas nepaaiškino, kodėl nebus tenkinamas pareiškėjos prašymas atkurti jai vienai nuosavybės teises natūra prie jai priklausančio Pastato. Atsakovo raštas neišsamus ir nemotyvuotas, todėl neatitinka gero viešojo administravimo principui keliamų reikalavimų.

2.3. Nesutikdama su atsakovo Raštu, kreipėsi į atsakovo vadovą su skundu, prašydama panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus Raštą bei įpareigoti atsakovo Kauno miesto skyrių atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo Pastato – garažo.

2.4. Pareiškėja 2020 m. gegužės 21 d. el. paštu gavo NŽT sprendimą, kuriame nurodyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-4294 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtino 0,0621 ha laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), planą ir perdavė NŽT Kauno miesto skyriui nuosavybės teisių atkūrimui vykdyti. Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas sklypas. Žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės E. B. valdytą žemę, į kurią turi teisę atkurti nuosavybės teises pareiškėja ir kitas pretendentas. Žemės sklype yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas – garažas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kategorija – neypatingasis. Pastato – garažo fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Žemės sklype nustatytas 0,0214 ha servitutas, suteikiantis teisę statinių savininkui naudotis žemės sklypu, t. y. Pastato – garažo savininkei pareiškėjai naudotis Žemės sklypu. NŽT nurodė, kad neturi duomenų, jog pareiškėja, nesutikdama su žemės sklypo suformavimu grąžinimui natūra, būtų apskundusi Administracijos direktoriaus Įsakymą, todėl Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, o ne Pastatui – garažui eksploatuoti, ir nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą turi būti atkuriamos piliečiams bendrosios nuosavybės teise, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. B. valdytą žemę.

2.5. Raštas ir NŽT sprendimas nepagrįsti, kadangi nuosavybės teisių atkūrimui suformuotame Žemės sklype stovi pareiškėjai priklausantis Pastatas – garažas, todėl Žemės sklypas nėra ir negali būti laikomas laisvu (neužstatytu) žemės sklypu. Šiuo metu suformuotas Žemės sklypas yra užstatytas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Pastatu, todėl nuosavybės teisės į jį gali būti atkurtos tik pareiškėjai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Nors atsakovas nurodė, jog Administracijos direktorius Įsakymu patvirtino Žemės sklypo planą, tačiau Žemės sklypas yra užstatytas, jis negali būti laikomas laisvu ir nuosavybės teisės į jį gali būti atkuriamos tik kaip į užstatytą žemės sklypą. Atsakovas privalo atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į žemę prie jai priklausančio Pastato. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat kituose teisės aktuose nėra jokių apribojimų pastato, prie kurio yra atkuriamos nuosavybės teisės natūra į naudojamą žemės sklypą, paskirčiai.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog:

3.1. Pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises į 1/2 dalį E. B. žemės, t. y. į 0,1501 ha. Pareiškėja 1992 m. sausio 27 d. prašyme nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra. Į kitą E. B. 1/2 dalį žemės, t. y. į 0,1501 ha, turi teisę atkurti nuosavybės teises A. K. B., kuris 1992 m. kovo 18 d. prašyme nurodė, kad pageidauja žemę susigrąžinti natūra. NŽT 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 8S-61-(14.8.3.) A. K. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0667 ha žemės, grąžinant naudojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT 2020 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 8S-270-(l4.8.3.) nuosavybės teisės jam atkurtos perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0459 ha naują žemės sklypą Kaune. A. K. B. liko negrąžinta 0,0375 ha žemės dalis.

3.2. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 70-2-3119 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus prašymą nustatyta, jog iki 1940 m. E. B. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą, kuriuo išreiškė valią atkurti nuosavybės teises mišku už likusią E. B. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę. Kauno miesto skyrius pareiškėjai už 0,0501 ha 2019 m. rugpjūčio 8 d. parengė išvadą Nr. 8IP-141 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

3.3. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 70-2-121 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), dokumentų perdavimo“ pateikė Kauno miesto skyriui laisvos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) (E. B. turėtos žemės vietoje), kadastrinių matavimų bylas. Nustatytas laisvos žemės plotas – 0,0621 ha. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 70-2-2409 „Dėl preliminariai laisvos neužstatytos žemės sklypo“ parengė preliminariai laisvos neužstatytos žemės sklypo (apie 642 kv. m) prie (duomenys neskelbtini), skirtos nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams, schemą bei nurodė, kad Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 19 d. išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklype yra Pastatas – garažas, nuosavybės teise priklausęs D. L. ir J. L. (nuo 2020 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai), tačiau Pastatas neturi aiškios funkcinės priklausomybės, nes netarnauja pagrindiniam statiniui ar jo priklausiniui, todėl atskiras sklypas jo eksploatacijai nesuformuotas.

3.4. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, 1061 punktu ir kitais teisės aktais. Taigi vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas, o ne Pastatui – garažui eksploatuoti, nuosavybės teisės į šį Žemės sklypą gali būti atkuriamos piliečiams tik bendrosios nuosavybės teise, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. B. valdytą žemę, t. y. pareiškėjai ir A. K. B.. Pretendentai nėra pateikę susitarimo dėl suformuoto natūra grąžinamo Žemės sklypo dalių, todėl žemėtvarkos skyriaus vedėjas natūra grąžinamos Žemės sklypo dalis nustatys proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusios grąžinti žemės plotą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjos V. G. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi teisę į nuosavybės atkūrimą ir tokią pat teisę turi kitas buvusios savininkės E. B. įpėdinis A. K. B., kurio teisių perėmėja yra trečiasis suinteresuotas asmuo O. N. B. ir nurodė šiais bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintas 0,0621 ha ploto laisvo žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), planas, buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės vietoje. Žemės sklypas suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas sklypas. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. sausio 10 d. raštu Nr. 70-2-121 „Dėl 621 kv. m žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini), dokumentų perdavimo“ pateikė atsakovui dokumentus apie laisvos žemės, buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės vietoje, sklypą prie (duomenys neskelbtini).

5.2. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. liepos 19 d. išrašo duomenys patvirtina, kad buvusios iki nacionalizacijos savininkės E. B. turėtos žemės teritorijoje yra Pastatas – garažas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, fizinis nusidėvėjimas 70 proc. bei kuris nuo 2020 m. vasario 14 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Buvę Pastato – garažo savininkai D. L. ir J. L. 2018 m. lapkričio 12 d. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdami suformuoti žemės sklypą prie garažo, tačiau atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. SFP-883-(14.8.36) atsisakė išduoti minėto projekto rengimo reikalavimus, motyvuodamas tuo, jog negali būti formuojamas žemės sklypas prie ūkinio pastato, kurio naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kuris netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais skundžiamas nebuvo.

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 46 punkte nurodyti žemės sklypų formavimo apribojimai. Paminėtame punkte įtvirtinta, kad atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, taip pat žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros statiniai, kuriems prižiūrėti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas, šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka, ginčo atveju nėra.

7. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, priėjo prie išvados, kad prie pareiškėjai priklausančio Pastato – garažo žemės sklypas šiam Pastatui eksploatuoti negali būti formuojamas.

8. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju sąlygų išpirkti žemę iš buvusios savininkės E. B. įpėdinio A. K. B. nebuvo, nes prie pareiškėjai priklausančio statinio atskiras žemės sklypas nebuvo ir negalėjo būti suformuotas teritorijų planavimo dokumentu, kuris patvirtintų, jog nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga žemė užimta Pastatui eksploatuoti reikalingu žemės sklypu.

9. Teismas nurodė, kad Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 70-2-2409 pateikė atsakovui preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo schemą, pagal kurią visa teritorija, įskaitant Pastatą – garažą, pažymėta kaip preliminariai laisva (neužstatyta) žemė. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 8SD-4016-(14.8.125E.) kreipėsi į Administraciją, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Administracija atliko schemoje pažymėto preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė Žemės sklypo planą, kuris buvo patikrintas ir suderintas atsakovo. Žemės sklype buvo suprojektuotas 214 kv. m servitutas, skirtas Pastato – garažo savininkams. Žemės sklypo planas patvirtintas Administracijos direktoriaus Įsakymu. Patvirtintas planas perduotas NŽT Kauno miesto skyriui tolimesnėms nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms atlikti. Teismas aptarė Tvarkos 106 punktą ir priėjo prie išvados, kad kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, viena iš teisinių prielaidų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas.

10. Teismas nurodė, kad Žemės sklypo planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus Įsakymu, yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl sukuria teisines pasekmes. Būtent Administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintas Žemės sklypo planas yra teisinis pagrindas atsakovui atkurti nuosavybės teises į suformuotą Žemės sklypo planu žemę natūra. Teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai atsisakė Raštu ir NŽT sprendimu atkurti nuosavybės teises į ginčo žemę natūra tik vienai pareiškėjai, nes pareiškėja, nors ir turi grąžintinos žemės vietoje Pastatą, tačiau žemės sklypas prie Pastato nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu. Teismas sprendė, jog žemės sklypas negali būti formuojamas prie ūkinio pastato, kurio naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kuris netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (Taisyklių 46 p.).

11. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, Rašte ir NŽT sprendime nurodytos esminės faktinės aplinkybės, argumentai ir teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas rėmėsi, priimdamas skundžiamus administracinius aktus. Skundžiamų administracinių aktų motyvai išdėstyti pakankamai aiškiai, kad pareiškėja galėtų suprasti, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypą bus atkurtos ne tik pareiškėjai, bet ir kitam buvusios savininkės E. B. įpėdiniui A. K. B., t. y. kiekvienam pretendentui nustatant Žemės sklypo dalis proporcingai pagal tenkantį neatkurtos žemės plotą. Teismas nusprendė, kad Raštas ir NŽT sprendimas neprieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, todėl naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinęs Rašto ir NŽT sprendimo teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra prie nuosavybės teise valdomo Pastato.

III. 12. Pareiškėja V. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, taip pat pažeidė proceso normas, ir dėl šių pažeidimų netinkamai buvo išspręsta byla, dėl ko sprendimas yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 1 d. ir 147 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

13.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Žemės sklypas yra laisvas. Pareiškėja prašė ginčą spręsti vadovaujantis visuotinai pripažįstamu ir taikomu turinio prieš formą viršenybės principu, t. y. ginčą spręsti pagal turinį – natūroje stovintį Pastatą, o ne formą (Įsakyme vartojamą žodį). Teismas Žemės sklypą vertino kaip laisvą vien tik dėl Administracijos direktoriaus Įsakymo, ir nevertino įrodymų, kurie patvirtina, jog Žemės sklype stovi Pastatas ir jis negali būti laikomas laisvu.

13.3. Teismas netinkamai aiškino tiek Taisyklių, tiek ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2.4 punkte numatyta, jog asmenys pagal šias taisykles gali be aukciono įsigyti žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai pagalbinio ūkio pastatus sutapatino su neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais.

13.4. Pastaruoju metu ginčai dėl valstybei priklausančių žemės sklypų formavimo prie pastatų yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams. Vienoje iš naujausių bylų atsakovas, vadovaudamasis tais pačiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi ir šioje byloje, teigdamas, jog pagalbinio ūkio pastatai tarnauja pagrindiniam statiniui kaip jo priklausiniai ir nėra savarankiški daiktai, todėl šiems pastatams eksploatuoti negalėjo būti suformuotas ir išnuomotas žemės sklypas, siekė nutraukti (pripažinti negaliojančia) valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas (toliau – ir LAT) 2019 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-916/2019, atitinkamus atsakovo argumentus atmetė. LAT pripažino, kad pagalbinio ūkio pastatai gali būti naudojami įvairiai paskirčiai, o ne tik tarnauti kitiems statiniams. Pareiškėjai priklausantis statinys yra garažas. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.3 punktu ir 7.7 punktu, garažas – patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti. Taigi, pareiškėjai priklausantis statinys turi aiškią funkcinę paskirtį, jis skirtas transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti. Todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog prie atitinkamo pareiškėjai priklausančio pastato negali būti suformuojamas žemės sklypas, dėl ko atitinkama žemė laikytina laisva.

13.5. Aplinkybė, jog buvusiam savininkui atsakovas nesutiko pradėti žemės sklypo formavimo procedūras, negali būti laikoma neginčijamu pagrindu, kad tokios teisės neturi ir pareiškėja. Nėra jokio pagrindo formuoti žemės sklypą, kai atitinkamas žemės sklypas jau suformuotas. Teisės aktai, kuriais remiantis buvo priimtas atsisakymas išduoti projekto rengimo reikalavimus, reglamentuoja valstybinės žemės pardavimą (ar nuomą) lengvatine ne aukciono tvarka. Būtent teisės aktai numato, kad negali būti ne aukciono tvarka parduodama (išnuomojama) valstybei priklausanti žemė prie atitinkamos paskirties statinio. Tačiau šiuo atveju kalbama apie nuosavybės teisių atkūrimą – teisingumo atstatymą, o ne apie lengvatine tvarka parduodamą valstybinę žemę. Teismo sprendime nurodyti argumentai, jog pareiškėja neskundė Administracijos direktoriaus Įsakymo taip pat nėra pagrindas Žemės sklypą laikyti laisvu. Tiek atsakovas, tiek ir teismas turi teisę nuspręsti ir nustatyti ar atitinkamas žemės sklypas yra laisvas ar užstatytas. Konstatavus, jog žemės sklypas yra užstatytas, atitinkamas žemės sklypas negali būti laikomas laisvu ir nuosavybės teisės į jį gali būti atkuriamos tik kaip į užstatytą žemės sklypą.

13.6. Pareiškėja atitinkamo sprendimo neginčijo vien dėl to, jog valstybės institucijos kelis dešimtmečius nevykdė pareigos suformuoti žemės sklypą ir atitinkamai atkurti nuosavybės teises natūra. O atsakovui suformavus Žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, pareiškėja iškart pareiškė prašymą atkurti jai į jį nuosavybės teises, o ne puolė ginčyti atitinkamą Įsakymą. Jei pareiškėja būtų užginčijusi Įsakymą vien tik dėl to, jog savivaldybė Įsakyme pavartojo žodį „laisvas“, nuosavybės teisių atkūrimas nusitęstų mažiausiai keliems metams. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, jog prie pareiškėjai priklausančio Pastato yra suformuotas jos naudojamas žemės sklypas. Ši žemė nėra valstybės išperkama, taip pat pareiškėja pageidauja ją susigrąžinti. Todėl atsakovas turi atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į žemę prie jai priklausančio Pastato. Aplinkybė, kad pareiškėja praradusi viltis, jog prie jai priklausiusio garažo bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, buvo Pastatą pardavusi, taip pat negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad pareiškėja prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

14. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog Žemės sklypo planas, patvirtintas Administracijos direktoriaus Įsakymu yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl sukuria teisines pasekmes. Būtent Administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintas Žemės sklypo planas yra teisinis pagrindas atsakovui atkurti nuosavybės teises į suformuotą Žemės sklypo planu žemę natūra. Teismas nenukrypo nuo teismų praktikos nutartyje nurodydamas, jog žemės sklypas negali būti formuojamas prie ūkinio pastato, kurio naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, kuris neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ir kuris netarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui (Taisyklių 46 p.). Pagrįsta teismo išvada, kad Raštas ir NŽT sprendimas, neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat, kad nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. kovo 19 d. rašto Nr. 8SD-1562-(14.8.94.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra“ ir NŽT 2020 m. gegužės 21 d. rašto „Dėl skundo išnagrinėjimo“, kuriais buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos V. G. 2020 m. vasario 14 d. prašymą atkurti nuosavybės teises natūra prie jos nuosavybės teise valdomo Pastato – garažo, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų susijusių reikalavimų.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, jog atsakovas Raštu ir NŽT sprendimu pagrįstai atsisakė atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą natūra tik vienai pareiškėjai, nes pareiškėja, nors ir turi Žemės sklype Pastatą, tačiau žemės sklypas prie Pastato nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes – Žemės sklypas, kuriame stovi Pastatas, negali būti laikomas laisvu, nepagrįstai pagalbinis ūkio pastatas sutapatintas su neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos statiniais, prie kurių negali būti suformuojamas žemės sklypas, netinkamai išaiškino ir pritaikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėja neskundė Administracijos direktoriaus Įsakymo, nėra pagrindas Žemės sklypą laikyti laisvu.

18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

19. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, priimdamas sprendimą pagrįstai rėmėsi galiojančiu ir teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytu Administracijos direktoriaus Įsakymu, kuris patvirtina, kad Žemės sklypas buvo suformuotas kaip laisvas natūra grąžintinas žemės sklypas. Šios teismo išvados niekaip nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad Žemės sklypas negali būti laikomas laisvu vien dėl to, jog šiame Žemės sklype stovi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis Pastatas.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad prie jai priklausančio Pastato yra suformuotas jos naudojamas žemės sklypas. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 8SK-289-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo, prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir servitutų nustatymo“ suformavo žemės sklypą ir patvirtino Žemės sklypo kadastro duomenis (1 p.) bei nustatė Žemės sklypui 214 kv. m servitutą, suteikiantį teisę pastato – garažo savininkams naudotis žemės sklypo dalimi <...> (2 p.) (E. B. nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijos 175–176 l.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors pareiškėja ir turi grąžintinos žemės vietoje Pastatą, tačiau žemės sklypas prie Pastato nėra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu, kuris patvirtintų, jog nuosavybės teisių atkūrimui reikalinga žemė užimta pastatui eksploatuoti reikalingu žemės sklypu.

22. Apeliaciniame skunde nėra jokių kitų argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, padaryti kitas išvadas dėl Rašto bei NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines, su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šio sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė