c0500746-7b4e-42bb-86ed-e40d53f6892b · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                                            Civilinė

byla Nr. 2A-758-212/2010

Procesinio sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovei A. J. ir jos atstovui adv. Vidmantui Žilinskui, atsakovams V. M.,

L. M.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų

V. M. ir L. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. M. ir

L. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo n u s t a t ė:

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų jos sūnui S. J. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, jai – 20 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-05-16 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo jos sūnų S. J. užpuolė ir sukandžiojo atsakovų – kaimynų nuo grandinės nutrūkęs ir iš kiemo į gatvę išbėgęs šuo, kuris buvo laikomas pririštas prie grandinės neaptvertame tvora namo kieme. S. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis iki šiol paniškai bijo šunų, blogai miega, tapo itin jautrus, dažnai dėl menkos priežasties susijaudina.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų S. J. 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2008-12-30, bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; ieÅ¡kovei 20 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo 2008-12-30, bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas: iÅ¡ atsakovų – ieÅ¡kovei, iÅ¡ kiekvieno po 88,68 Lt, valstybei, iÅ¡ kiekvieno po 72,45 Lt; iÅ¡ ieÅ¡kovės 35,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Nustatė, kad 2007-05-04 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), atsakovų Å¡uo užpuolė ir sužalojo S. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jam buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiajame momenyje, pilvo deÅ¡inėje pusėje, poodinė kraujosruva kairiajame momenyje, kÄ stinės žaizdos deÅ¡iniajame žaste ir deÅ¡iniajame dilbyje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Vaikas buvo gydomas iki 2007-05-14, taip pat 2008-07-11. S. J. sužalojęs Å¡uo yra beveislis, nepriskiriamas agresyvių Å¡unų veislei ar jų miÅ¡rÅ«nams. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 76-1-0419-07 medžiagos nustatė, kad prieÅ¡ įvykį Å¡uo buvo laikomas pririÅ¡tas

3 m. grandine prie garažo pastato, esančio atsakovų kieme (duomenys neskelbtini). Ä®vykio metu prasisegė Å¡uns antkaklio sagtis, antkaklis liko prie grandinės, todėl Å¡uo, iÅ¡sinėręs iÅ¡ antkaklio, pabėgo iÅ¡ jo laikymo vietos. Nors byloje besÄ lygiÅ¡kai nenustatyta, kurioje tiksliai vietoje vaikas buvo užpultas Å¡uns, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, kadangi byloje neginčijamai ir neabejotinai įrodyta, kad berniukas buvo užpultas ne Å¡uns laikymo vietoje, t.y. prie garažo pastato, kur Å¡uo buvo pririÅ¡tas, o Å¡uniui nutrÅ«kus ir pabėgus, t.y. kitoje vietoje nei jis buvo laikomas.

Ir bÅ«tent Å¡i aplinkybė turi esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės. Atsakovai, kaip Å¡uns savininkai, neužtikrindami, kad Å¡uo bÅ«tų pririÅ¡tas, jokiomis aplinkybėmis nepabėgtų iÅ¡ jo laikymo vietos, nepadarytų niekam žalos, pažeidė „GyvÅ«nų laikymo Panevėžio rajone taisyklių“, patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2003-09-04 sprendimu Nr. T-191, 1.9, 8.1 punktus, t.y. neįvykdė įstatymuose numatytos pareigos. Atsakovai nurodė, kad žalos atsiradimÄ lėmė paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, kadangi prieÅ¡ įvykį jis erzino Å¡unį, mėtydamas į jį akmenimis.

Tačiau teismas atsižvelgdamas į bylos duomenis, į atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog, jo teigimu, vaikas Å¡unį erzino ne prieÅ¡ pat įvykį, laikė, kad labiau tikėtina, jog Å¡uo prieÅ¡ pat užpuolimÄ nebuvo erzinamas. Teismas manė, kad atsakovai, kaip rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, gyvÅ«no savininkai privalėjo imtis tokių priemonių dėl Å¡uns laikymo, kad Å¡uniui, nors ir erzinamam, nebÅ«tų galimybės nutrÅ«kti ir padaryti žalos kitiems. Teismas laikė, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas nagrinėjamo delikto atveju neįrodytas, ir neturi bÅ«ti vertinamas sprendžiant dėl atsakomybės taikymo.

Nukentėjusiojo didelis neatsargumas, kaip aplinkybė, turinti įtakos atsakovų atsakomybei, bÅ«tų tik tuo atveju, jei S. J. bÅ«tų sužalotas Å¡uns laikymo vietoje jam esant pririÅ¡tam prie grandinės. Tačiau byloje besÄ lygiÅ¡kai nustatytos prieÅ¡ingos aplinkybės - vaikas buvo užpultas ir sužalotas nutrÅ«kusio Å¡uns ir visai kitoje nei jo laikymo vieta. Todėl teismas sprendė, kad byloje nenustatyta nukentėjusiojo S. J. kaltė, dėl kurios žalos atlyginimas gali bÅ«ti mažinamas ar reikalavimas atlyginti žalÄ atmestas.

Vaiko atėjimas į neaptvertÄ , nerakintÄ svetimÄ namų valdÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip jo kaltė dėl įvykio. Dėl Å¡uns užpuolimo S. J. buvo sužalota sveikata, padaryta neturtinė žala. Tyrimo dėl įvykio metu buvo gauta medicinos specialisto iÅ¡vada, už kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo, todėl dėl įvykio patirė žalÄ . Atsakovų neteisėtus veiksmus ir padarytÄ Å¾alÄ sieja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Skolininkų kaltė nėra bÅ«tina nagrinėjamo delikto sÄ lyga.

Atsižvelgiant į tai, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos ir nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovams atsakomybė negalėtų bÅ«ti taikoma ar jie bÅ«tų atleisti nuo atsakomybės.

Sprendė, kad ieškovės turėtos išlaidos dėl sūnaus sužalojimo pagrįstos bylos dokumentai, todėl jas priteisė iš atsakovų. Vertindamas neturtinės žalos pasekmes, teismas atsižvelgė į tai, jog dėl šuns užpuolimo nukentėjusiajam S. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jis buvo gydomas dešimt dienų, bei 2008-07-11 iš žaizdos pašalintas svetimkūnis. Fotonuotraukos patvirtino, kad randai nuo šuns įkandimų S. J. žaste ir dilbyje išlikę iki šiol. Todėl nukentėjusiajam dėl įvykio pasireiškė nurodytos fizinio pobūdžio neturtinės

žalos pasekmės – fizinis skausmas, nepatogumai. Nors ieškovė nurodė, kad S. J. po sužalojimo tapo jautrus, baikštus, susijaudina dėl

menkavertės priežasties, sutrikęs jo miegas, t.y. padaryti dvasinio pobūdžio pakenkimai, tačiau jokiais įrodymais nurodytų aplinkybių ieškovė nepatvirtino. Pats S. J. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad įvykio gerai nepamena, atsakovų šuns bijo, bet kitų šunų ne, nepamena, ar įvykio metu jam skaudėjo, šiuo metu skausmo nejaučia. Pažymoje apie psichologo konsultacijas nėra nenurodoma konsultacijų tikslas ir vaikui nustatyti sutrikimai. Be to, konsultacijos buvo vykdomas beveik po dviejų metų po įvykio, t. y. po ieškinio teismui pateikimo.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog nukentėjusysis buvo konsultuojamas bÅ«tent dėl 2007-05-04 įvykio, todėl žymių žalos dvasinio pobÅ«džio pasekmių nukentėjusiajam nėra iÅ¡likę. Tačiau atsižvelgdamas į vaikui padarytus sužalojimus, jų pobÅ«dį, vaiko amžių, įvykio aplinkybes, teismas pripažino, kad dėl Å¡uns užpuolimo mažamečiui vaikui buvo sukeltas dvasinis sukrėtimas, iÅ¡gyvenimai, t.y. ir dvasinio pobÅ«džio pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, jog Å¡ios neturtinės žalos pasekmės nėra ypatingai žymios.

Atsakovai nepaneigė jų kaip skolininkų kaltės prezumpcijos. IeÅ¡kovės, atsakovės L. M. paaiÅ¡kinimais, liudytojų V. J., L. K. parodymais nustatė, kad atsakovų Å¡uo nutrÅ«ko jau ne pirmÄ kartÄ . Nors Å¡uo nėra priskiriamas agresyvių Å¡unų veislei, tačiau yra didelis ir stiprus, todėl atsakovai, kaip rÅ«pestingi ir apdairÅ«s gyvÅ«no savininkai, turėjo numatyti, kad pabėgęs toks Å¡uo gali padaryti žalos, ir jau pirmÄ kartÄ nutrÅ«kus Å¡uniui, imtis atitinkamų priemonių, kad tai nepasikartotų ir žalos atsiradimui bÅ«tų užkirstas kelias.

Atsakovai privalėjo besÄ lygiÅ¡kai laikytis gyvÅ«nų laikymo taisyklių reikalavimų, tačiau atsakovai to nepadarė. Dėl įvykio yra atsakovų kaltė, kuri pasireiÅ¡kė elementarių, visiems žinomų saugumo reikalavimų, laikant naminį gyvÅ«nÄ , neužtikrinimu. Toks atsakovų elgesys nagrinėjamoje situacijoje vertinamas kaip ypač aplaidus ir nerÅ«pestingas, pasireiÅ¡kiantis didelio neatsargumo forma ir tai yra pagrindas priteisti didesnį žalos atlyginimÄ . Neturtinės žalos pasekmių ir jÄ padariusių asmenų kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais kriterijais (padarytos turtinės žalos dydis, kuris Å¡iuo atveju nėra žymus, ar žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ir kt.), nustatant neturtinės žalos dydį.

Vertindamas atsakovų turtinę padėtį, teismas atsižvelgė, į tai, jog jie yra pensininkai, gauna pastovias pajamas, abu bylos nagrinėjimo teisme metu jiems nuosavybės teise priklausiusius Å¡eÅ¡is nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus, namÄ su priklausiniais, butÄ ) neatlygintinai perleido savo artimiems giminaičiams, taip dirbtinai pasunkindami savo turtinę padėtį. Å ios aplinkybės neleido teismui mažinti nustatomos žalos dydį, atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, jog sužalotas buvo mažametis vaikas, kuriam įvykio metu buvo tik penkeri metai, į įvykio faktines aplinkybes, įstatyme įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, darė iÅ¡vadÄ , kad S. J. dėl atsakovų Å¡uns užpuolimo buvo padaryta 4 000 Lt neturtinė žala. Toks žalos dydis atitinka ir formuojamÄ teismų praktikÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti arba ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir joje surinktų įrodymų, priteista neturtinė žala yra per didelė, nes teismas ne visiÅ¡kai teisingai įvertino bylos duomenis, dėl ko ne visiÅ¡kai tinkamai pritaikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas. Teismas pirmiausia privalėjo nustatyti ar nėra aplinkybių Å¡alinčių atsakovų atsakomybę, numatytÄ CK 6.270 str.

1 d., t. y. nukentėjusio tyčios arba didelio neatsargumo. To nebuvo padaryta, o sprendime buvo apsiribota formaliu konstatavimu, kad nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo nenustatyta. Mano, kad to nepakanka, nes byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ ir kategoriÅ¡k prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 str., nes įrodymai nebuvo įvertinti visumoje, nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, sprendime neaptarta kodėl vienų liudytojų parodymai yra priimtini besÄ lygiÅ¡kai, o kitų atmetami.

Visi Å¡ie pažeidimai sÄ lygojo tai, kad buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. IeÅ¡kovė ir jos sÅ«nus yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymais beatodairiÅ¡kai tikėti negalima ir juos reikėtų vertinti atsargiai ir tik visumoje su kitais įrodymais, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams ir raÅ¡ytinei bylos medžiagai. Tačiau teismas Å¡iuos paaiÅ¡kinimus priėmė besÄ lygiÅ¡kai, jų net nesistengdamas analizuoti ir vertinti su kitais bylos įrodymais, todėl priimtas sprendimas yra be pakankamų motyvų.

Pažymi, jog dėl Å¡io įvykio buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų betarpiÅ¡kai ir nesuinteresuotai surinkta tyrimo medžiaga turi labai svarbiÄ reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, nes tai yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie užfiksuoti iÅ¡kart po įvykio ir nėra nuginčyti. Nurodo, kad atsakovai tinkamai prižiÅ«rėjo Å¡unį, jis buvo pririÅ¡tas namo kieme, todėl grėsmės niekam nekėlė. Atsakovai negalėjo numatyti, kad S. J. su broliu, atėję į jų kiemÄ , ims erzinti Å¡unį, o Å¡is neapsikentęs nutrÅ«ks nuo grandinės. Nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad vaikai erzino Å¡unį ir apmėtė jį akmenimis.

Jei to nebÅ«tų buvę ir Å¡uo nebÅ«tų iÅ¡erzintas, jis niekada nebÅ«tų piolęs vaikų, kaip niekada ir nepuldavo kitų asmenų, kurie lankydavosi atsakovo namuose. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra nurodyta, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė nepakankama vaikų Simo ir L. J. priežiÅ«ra, jiems buvo leidžiama vieniems be suaugusiųjų priežiÅ«ros vaikščioti į kitų privačių namų kiemus, o tuo labiau į atsakovų kiemÄ , prie kurio įėjimo yra prspėjantis užraÅ¡as „atsargiai piktas Å¡uo“, reikalaujantis didelio atsargumo ir protingo elgesio ir, kad bet kokio Å¡uns erzinimas yra pavojingas, o akmenų ar kitų daiktų mėtymas į Å¡unį yra netinkamas elgesys, galintis sukelti žalÄ .

IeÅ¡kovės ir liudytojos L. K. paaiÅ¡kinimus paneigė liudytojos V. K. paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovės vaikai netinkamai elgiasi, vieni vaikÅ¡to po kaimÄ bei dažnai matydavo vaikus atsakovų kieme. Liudytojas A. A. nurodė, kad jis ateidavo į atsakovų kiemÄ ir Å¡uo visada buvo pririÅ¡tas ir tik aplodavo jį, bet nepuldavo. Be to, Å¡is liudytojas kartu su atsakove apgynė S. J. nuo Å¡uns ir Å¡uo net nebandė jo pulti ir visiÅ¡kai neatrodė agresyvus. Mano, kad jei Å¡uo bÅ«tų buvęs agresyvus, tai jis bÅ«tų puolęs ir liudytojÄ A.

A., o ne stovėjęs nuoÅ¡aliai. Tai, kad Å¡uo puolė tik vienÄ S. J. įrodo, kad vaikas netinkamu savo elgiasiu iÅ¡Å¡aukė agresijÄ iÅ¡ Å¡uns pusės. Todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus buvo sužalotas dėl jo paties didelio neatsargumo. Pažymi, jog remiantis LAT nutartimis Å¡ios kategorijos bylose, neturtinė žala negali bÅ«ti atlyginama visiÅ¡kai. Nors ieÅ¡kovės sÅ«nui ir buvo padaryta neturtinė žala, tačiau teismas nepagrįstai priteisė 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes tai yra neprotinga suma, aiÅ¡kiai neatitinkanti teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų, neproporcinga padarytai žalai ir mÅ«sų turtinei padėčiai.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad yra likę pasekmės vaiko psichikai, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie depresijÄ , iÅ¡gÄ stį ir panaÅ¡ius nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė su sÅ«numi nesikreipė pas gydytojus dėl psichologinės pagalbos vaikui suteikimo. IlgÄ laikÄ po Å¡uns įkandimo vaikui nereikėjo lankytis pas psichologÄ , o iÅ¡kėlus byl teisme staiga net 6 kartus per du mėnesius S. J. buvo vedamas pas psichologÄ . Mano, kad tai buvo daroma tik dėl to, kad dirbtinai sukurtų ir pateiktų teismui įrodymus, jog neva vaikui reikalinga psichologinė pagalba.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikas turi kažkokių bendravimo sunkumų, kitų liekamųjų reiÅ¡kinių jo fizinei ar psichinei sveikatai. IÅ¡Â objektyvių įrodymų matyti, kad S. J. sveikatos sutrikdymas buvo trumpalaikis, jo elgesys nepasikeitė. Teismas į Å¡ias svarbias aplinkybes visiÅ¡kai neatsižvelgė ir jų nevertino, todėl priteisė per didelę žalÄ . Teismui paeiktos S. J. nuotraukos su neva iÅ¡likusiais randais negali bÅ«ti tinkamu įrodymu byloje, nes nėra aiÅ¡ku kada ir kokiomis aplinkybėmis Å¡ios nuotraukos buvo darytos, taip pat nėra aiÅ¡kus užfiksuotų žymių atsiradimo priežastys.

S. J. yra mažametis, judrus vaikas, todėl teigti, kad tai likę randai nuo šuns įkandimo negalima. Teismas padarė keleta klaidingų išvadų, kurios yra esminės, todėl buvo neteisingai nustatytas neturtinės žalos dydis ir priteista aiškiai per didelė neturtinė žala. Teismas nesilaikė CK 6.282 str. 1 d. nuostatos ir visų įrodymų neištyrė, netinkamai nustatė S. J. ir atsakovų kaltės laipsnį, o tik formaliai konstatavo, kad byloje nukentėjusio S. J. kaltė nenustatyta.

Todėl atsižvelgiant į atsakovų kaltę, į turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo priteista ieÅ¡kovės sÅ«nui neturtinė žala yra mažintina. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamÄ teismų praktikÄ , protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti Å¡ioje byloje bÅ«tų ne didesnė kaip 500 Lt.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-11 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas tinkamai atskleidęs bylos esmę kvalifikavo atsakovų veikas ir gyvÅ«no savininkų atsakomybės klausimÄ už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovės sÅ«nui. Teismas nustatė teisingÄ kompensacijÄ už patirtus ieÅ¡kovės sÅ«naus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, patirtÄ skausmÄ , sužalojimų sukėlimÄ , kentėjimÄ nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi metu, parinko teisingÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri teisingai kompensuoja nukentėjusiajam sÅ«nui neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatyto praktikÄ , taip pat Europos Teisių Teismo praktikÄ , teismo priteistas 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus ir yra įvertintas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Atsakovai, laikydami naminį gyvÅ«nÄ Å¡unį, kuris gali sukelti pavojų aplinkiniams, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, tinkamai pasirÅ«pinti gyvÅ«no priežiÅ«ra ir neužkirto kelio žalai atsirasti.

Mano, kad teismas atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir įvertinęs surinktus byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto nagrinėjimu, priteisė tinkamo dydžio piniginę satisfakcijÄ , nes naminių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (CK 6.267 str.). Pažymi, jog jei ir buvo Å¡uo pririÅ¡tas prie grandinės, tai grandinė Å¡uniui buvo parinkta netinkama, nes nutrÅ«ko..

Vaiko judėjimo laisvė negali bÅ«ti ribojama vien todėl, kad namo kieme yra netinkamai pririÅ¡tas prie grandinės Å¡uo, kuris nežinia kada gali nutrÅ«kti. Be to, stsakovai tik po įvykio įrengė Å¡uniui stiprų ir patikimÄ voljerÄ . Apeliantų teiginiai apie akmenų mėtymÄ , erzinimÄ yra paremti tik jų niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais. Atsakovai nevertina tai, kad ieÅ¡kovės sÅ«nus yra mažametis ir kad jis patyrė dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, kurių pasekmės ateityje gali bÅ«ti labai skaudžios, nes patirti iÅ¡gyvenimai jau dabar atsiliepia jo elgsenai, sveikatos bÅ«klei, ieÅ¡kovė priversta vaikÄ konsultuoti pas psichologÄ .

Apeliantai iš vis nevertina tai, kad ieškovės sūnui liko šuns dantimis padaryti randai, kurie vasaros metu aiškiai yra matomi, o tai riboja galimybę nešioti lengvus rūbus be rankovių, maikutę ir kt.; jos sūnus patyrė dvasinius ir emocinius išgyvenimus.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

 Byloje nustatyta, kad ieškovės mažametis sūnus Simas, gim. 2001-09-06, buvo užpultas ir sužalotas šuns, priklausančio atsakovams. Tai įvyko 2007-05-04 apie 19 val. prie atsakovų namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vaikui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, po įvykio buvo gydomas iki 2007-05-14, o vėliau buvo kreiptasi psichologo pagalbos, nes po šio įvykio jis blogai miega, tapo itin jautrus, dažnai dėl menkos priežasties susijaudina.

Apeliantai teigia, kad jų atsakomybę, kaip gyvūno savininkų, šalina tik nukentėjusiojo vaiko didelis neatsargumas. Prieš pat įvykį ieškovės sūnus vienas, be

suaugusiųjų priežiūros buvo jų kieme, šunį erzino, mėtė į jį akmenis, šukavo. Visos

Å¡ios aplinkybės nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kuris buvo nutrauktas ir kurio iÅ¡vadų ieÅ¡kovė neskundė. Nurodo, kad Å¡uo vaikÄ užpuolė jų kieme, o ne gatvėje, todėl teisingai ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes, surinktus įrodymus, akivaizdu, kad jie turi bÅ«ti atleisti  nuo atsakomybės. Jei teismas nuspręstų, kad vaiko didelis neatsargumas neįrodytas, pateikia papildomus argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Mano, kad 4 000 Lt suma yra neprotingai didelė, nes vaikui sveikata sutrikdyta nežymiai, gydymas nebuvo ilgas, o kreipimasis į psichologÄ tik dirbtinas, kad sureikÅ¡minti padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie vaiko elgesio pasikeitimÄ , bendravimo sunkumus, kitokius liekamuosius reiÅ¡kinius po įvykio. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į jų turtinę padėtį, amžių ir sveikatÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, iÅ¡dėstytais apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog nukentėjęs vaikas erzino Å¡unį ir buvo atsakovų namo kieme. Kaip matyti iÅ¡ nuotraukų (b. l. 50-51), atsakovų namas nuo gatvės neužtvertas tvora, o vieta, kurioje užpultas vaikas yra prie namo, tačiau netoli įvažiavimo į kiemÄ . Jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad vaikas erzino Å¡unį, iÅ¡skyrus atsakovų paaiÅ¡kinimus, nėra. Atsakovų teiginiai, kad prieÅ¡ įvykį vaikas mėtė akmenis į Å¡unį, vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti atsakomybės. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme neigė, kad Å¡uo jau kelis kartus buvo nutrukęs, tačiau Å¡iÄ aplinkybę pati pripažino teismo posėdyje, patvirtino liudytoja L. K. (b. l. 111-116). Kad Å¡uo yra agresyvus ir sunkiai sutramdomas patvirtina įvykio aplinkybės: pati atsakovė negalėjo Å¡uns suvaldyti, kol neatbėgo kaimynas su strypu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami tik įvykio dalyviai, liudytojai betarpiÅ¡kai matę įvykį ir su juo susiję. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik todėl, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta už tyčinę veiklÄ , o ikiteisminis tyrimas konstatavo, kad padarytoje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad vaikas erzino Å¡unį, mėtė į jį akmenys, įvykio vieta tuojau pat po įvykio neapžiÅ«rėta.

Ä®statymas reglamentuoja, kad naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6. 270 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6. 267 str.). Å alys pripažįsta, kad ieÅ¡kovės vaikai dažnai ateina į atsakovų kiemÄ , kad atsakovų anÅ«kas bendrauja su ieÅ¡kovės vaikais, jie kartu žaidžia, todėl ta aplinkybė, kad 2007-05-04 Simas atėjo į atsakovų kiemÄ ir kvietė jų anÅ«kÄ , neįrodo nukentėjusiojo vaiko didelio neatsargumo ir neÅ¡alina atsakovų atsakomybės, numatytos CK 6. 267 straipsnyje.

Atsakovai, bÅ«dami brandaus amžiaus, su pakankama gyvenimiÅ¡ka patirtimi, privalėjo suvokti, jog Å¡uo yra agresyvus gyvÅ«nas, galintis bÅ«ti ir nesutramdomas. Jie turėjo įvertinti, kad vaikai žaisdami sukelia triukÅ¡mÄ ir tai gali erzinti Å¡unį. Žinodami, kad jų Å¡uo buvo kelis kartus nutrukęs nuo grandinės, neįvertino rizikos, nepasirÅ«pino tinkamu ir saugiu Å¡uns laikymu. Visas Å¡ias aplinkybes tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas neįrodytas.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra pasekmės, jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo ir gydymosi nuo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje. Tėvai, auginantys vaikÄ ir matantys jo elgesį kasdienoje teigia, kad po įvykio sÅ«nus pasikeitė: blogai miega, tapo itin jautrus, dažnai dėl menkos priežasties susijaudina ir susinervina. Kad įvykis vaiko elgesiui turėjo ir turi įtakos patvirtina ir ieÅ¡kovės

lankymÄ sis su Simu pas psichologÄ 2009 m. sausio mėnesį, t. y. po įvykio praėjus pusantrų metų. Atsižvelgtina ir į tai, kad sužalotas vaikas yraÂ

mažametis, gimęs 2001-09-06, jo sužalojimai nurodytomis aplinkybėmis sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, sutrikdė emocinę bÅ«senÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo

priteistu žalos dydžiu, kuris atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus,

teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Apeliantai teigia, kad teismas neatsižvelgė į jų turtinę padėtį, amžių ir sveikatÄ . Negalima sutikti su Å¡iais teiginiais, nes teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų mažinti žalos dydį. PrieÅ¡ingai, atsakovai savo turtinę padėtį pablogino, nes turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ perleido jau bylos nagrinėjimo metu (b. l. 153-173).

Panevėžio miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iÅ¡ atsakovų priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str., b. l. 200).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir

L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 3 Lt (tris litus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                           Laimutė

Sankauskaitė

                                                                       Zina

Mickevičiūtė

                                                                      Laimantas

Misiūnas