c04fb527-e769-4fa3-bb4d-19082685f75f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-1438-1123/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44495-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Z.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Z. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o bÅ«tent: jis, 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį viravo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Å iais savo veiksmais Z. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis Z. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini) vairavo jam priklausantį automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo į namus iÅ¡ sodo. Buvo tamsu. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Važiuodamas Salotės gatve ir prasilenkdamas su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu, pajuto smÅ«gio garsÄ .

Automobilį sustabdė. IÅ¡sigandęs dėl sukelto eismo įvykio, iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo į namus. Važiuodamas per atgalinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jam iÅ¡ paskos važiuoja BMW markės automobilis ir jam mirksi Å¡viesomis, kad jis sustotų. Automobiliu jis važiavo vienas. Matė, kad BMW automobilyje važiavo du vyrai. Siekdamas pabėgti nuo jį persekiojusių vyrų, padidino greitį ir nuvažiavo į namus. VisÄ laikÄ automobilį vairavo bÅ«damas blaivus. Grįžęs namo, savo automobilio neapžiÅ«rėjo, greitai jį užrakino ir nuėjo į namus.

Namuose iÅ¡kart iÅ¡gėrė dvi stiklines po 200 g degtinės. Tada nusiramino. Policijai apie tai nepranešė. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai ir nusivedė jį į policijos automobilį, kur jam alkotesteriu nustatė girtumÄ . AntrÄ kartÄ jam girtumÄ nustatė policijos komisariate. Policijos pareigÅ«nai jam pasakė, kad jis pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tada jį nuvežė prie to paties BMW automobilio, kurio vairuotojas jį persekiojo. Kai jis sėdėjo policijos automobilyje, priėję jį persekiojusiu automobiliu važiavę vyrai nurodė, kad tai jis vairavo automobilį.

Savo kaltę pripažįsta ir gailisi (b. l.70, 74). Liudytoja A. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, kartu su policijos vyr. patruliu N. P., gavo praneÅ¡imÄ , kad Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje prasilenkdami veidrodėliais susidÅ«rė du automobiliai, iÅ¡ kurių vienas pasiÅ¡alino, o kitas važiuoja iÅ¡ paskos. Vykdami į įvykio vietÄ , telefonu susisiekė su pranešėju V. Å ., kuris, važiuodamas automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡inėjo, kur važiuoja iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinęs automobilis Jeep, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus prie BMW automobilio, vairuotojas pasakė, kad automobilį Jeep iÅ¡ akiračio pametė (duomenys neskelbtini) g. Pagal Jeep automobilio registracijÄ buvo nustatyta, kad automobilio savininkas gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvažiavus prie minėto namo, rado stovintį automobilį Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo viduje nebuvo. Tada nuėjo pas Jeep automobilio vairuotojÄ Ä¯ namus. Duris atidarė neprisistačiusi moteris, kurį įleido į namus ir pakvietė Z.

V., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino vairavęs minėtÄ Jeep automobilį. Jis pasakė, kad važiavo Salotės g. ir pajuto, kad susidÅ«rė su kitu automobiliu, tačiau pagalvojo, kad nieko rimto nepadarė ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Vairuotojas aiÅ¡kino, kad atėjęs namo iÅ¡gėrė apie pusę litro degtinės, kad galėtų užmigti. Kita namuose buvusi moteris prisistatė vairuotoja žmona ir patvirtino, kad Z. V. grįžęs pavartojo alkoholio, tačiau kiek tiksliai, nepasakė.

Vairuotojas neneigė, kad veidrodėliais susidūrė su kitu automobiliu, tačiau teigė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus. 20.04 val. alkotesteriu Z. V. buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas, o 20,38 val. nustatytas 2,57 prom. girtumas (b. l. 40). Liudytojas V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.10 val., Vilniuje vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo iš Savanorių pr. link Pilaitės. Važiuojant Salotės gatve ir išsukus iš Bitėnų gatvės, pamatė priešpriešiais atvažiuojantį Jeep markės automobilį.

Prasilenkdamas su Jeep markės automobiliu, jis pasitraukė kuo arčiau deÅ¡iniojo kraÅ¡to, prie pat bordiÅ«ro, tačiau Jeep markės automobilis prieÅ¡prieÅ¡iais važiavo kelio viduriu ir buvo įvažiavęs į jo eismo juostÄ . Prasilenkiant Jeep markės automobilio vairuotojo pusės atgalinio vaizdo veidrodėlis kliudė jo automobilio kairės pusės vairuotojo atgalinio vaizdo veidrodėlį. SmÅ«gis buvo stiprus. Nuo smÅ«gio jo automobilio kairės pusės atgalinio vaizdo Å¡ildomo ir iÅ¡ salono valdomo veidrodėlio plastmasinis korpusas nukrito.

Buvo nepataisomai sugadintas visas veidrodėlio mechanizmas. Po smūgio jis automobilį sustabdė. Jeep markės automobilis, nuvažiavęs apie 10 metrų, irgi sustojo. Kai jis atidarė vairuotojo dureles, tuo metu Jeep automobilis išvažiavo. Tada jis apsisuko ir važiavo Jeep automobiliui iš paskos, mirksėdamas šviesomis. Įvažiavus į aplinkkelį važiuoti link Ukmergės, Jeep automobilis dešiniajame kelkraštyje pristabdė, bet po to vėl pradėjo važiuoti. Priartėjus prie Jeep automobilio, matė, kad automobilyje sėdėjo tik vienas raudona striuke vilkintis žmogus, t.y. vairuotojas.

Vairuotojas į juos pasižiÅ«rėjo, atrodė neblaivus. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusį vairuotojÄ . Važiuodamas iÅ¡ paskos apsuko du ratus aplinkkelyje. Jeep automobilio vairuotojas važiavo apie 140 km/h greičiu. JustiniÅ¡kių – Rygos gatvių sankryžoje Jeep automobilį iÅ¡ akiračio pametė. Atvykę policijos pareigÅ«nai pagal valstybinius numerius nustatė Jeep automobilio vairuotojo adresÄ ir šį sulaikė. Jis su A. K. atpažino Jeep automobilio, valst.

R. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ (b. l. 44). Liudytojas A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., apie 19.10 val., Vilniuje, važiavo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Å .. Jie važiavo iÅ¡ Savanorių pr. link Pilaitės. Salotės gatvėje, iÅ¡sukus iÅ¡ Bitėnų gatvės, pamatė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį Jeep markės automobilį. Tada V. Å . automobilį vairavo deÅ¡iniau. Jeep markės automobilis važiavo kelio viduriu, buvo įvažiavęs į jų eismo juostÄ , ir prasilenkiant automobilio pusės atgalinio vaizdo veidrodėliu kliudė BMW automobilio kairės pusės vairuotojo atgalinio vaizdo veidrodėlį.

SmÅ«gis buvo stiprus, nes jam iÅ¡ rankų iÅ¡krito telefonas. Nuo smÅ«gio nukrito plastmasinis BMW automobilio kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodėlio korpusas. Po smÅ«gio jie sustojo. Jeep markės automobilis irgi sustojo už 10 metrų, po to vėl pradėjo važiuoti. Greitai apsisukę, jie važiavo paskui Jeep markės automobilį, mirksėdami Å¡viesomis ir signalizuodami garso signalu. Ä®važiavus į aplinkkelį, važiavo link Ukmergės. Kai Jeep automobilio vairuotojas pristabdė deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, jie privažiavo ir matė vairuotojÄ metro atstumu, gerai šį įsidėmėjo.

Vyras iÅ¡ veido atrodė neblaivus. Priartėjus matė, kad automobilyje sėdėjo vienas žmogus (vairuotojas) raudona striuke. V. Å . paskambino tel. 112 ir pranešė apie pasiÅ¡alinusį iÅ¡ eismo įvykio vietos vairuotojÄ . Tada Jeep automobilis vėl pajudėjo ir jie vėl važiavo iÅ¡ paskos. Kol jie vijosi Jeep automobilį, aplinkkelyje apsuko du ratus. Jeep automobilis važiavo apie 140 km/h greičiu, todėl jie negalėjo jo pavyti. JustiniÅ¡kių-Rygos gatvių sankryžoje šį automobilį iÅ¡ akiračio pametė.

Atvykę policijos pareigÅ«nai pagal valstybinius numerius nustatė Jeep automobilio vairuotojo adresÄ ir šį sulaikė. Jie atpažino automobilio Jeep, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojÄ (b. l. 52). Liudytoja A. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. spalio 17 d., vakare, apie 19.45 val., kai buvo namuose, grįžo vyras, kuris atrodė labai iÅ¡sigandęs. Sakė, kad jį vijosi kažkokie vyrai. Jokio alkoholio kvapo jj nejautė. Po keleto minučių miegamajame matė ant lovos sėdintį vyrÄ , kuris rankoje laikė 200 g talpos stiklinę taurę, o ant spintelės prie lovos stovėjo butelis degtinės. Matė, kad vyras greitai iÅ¡gėrė visÄ stiklinę degtinės. Kai vyro paklausė, kas atsitiko, Å¡is sakė, kad nuo Pilaitės prospekto jį vijosi kažkokie vyrai.

Sakė, kad nežino, kodėl jį vijosi. Pro virtuvės langÄ matė, kad į kiemÄ atvažiavo policijos automobiliai. Apie tai pasakė vyrui. Ar bÅ«damas namuose vyras dar gėrė degtinės, ji nematė. Vėliau matė, kad degtinės butelis buvo tuščias. Atėję policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad jos vyras pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nesaugiai vairavo. Policijos pareigÅ«nai vyrÄ iÅ¡sivežė. Nuo tada, kai vyras grįžo namo, iki kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai, praėjo apie 30 min. (b. l. 48). 2019 m. spalio 17 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. spalio 17 d., 19.55 val., Z.

V. buvo nustatyti Å¡ie neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba ir nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrÄ asmens bÅ«klę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ 20 min. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.04 val. nustatytas 2,60 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 20.38 val. nustatytas 2,57 prom. neblaivumas (b. l. 81).

Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0003 išrašuose (b. l. 82). Iš byloje esančio šio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1089162 matyti, kad matavimo priemonė įvykio metu (2019 m. spalio 17 d.) buvo tinkama naudoti, patikra buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 4 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 83). Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Z.

V. (b. 1. 29). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad Z. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino prieÅ¡inga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinęs ir nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, nors eismo įvykio aplinkybės dar nebuvo nustatytos.

Policijos pareigÅ«nai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino Z. V. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. V. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkdamas su prieÅ¡inga kryptimi važiavusiu automobiliu pajuto smÅ«gio garsÄ , t.y. suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iÅ¡sigandęs dėl sukelto eismo įvykio, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir nuvažiavo į namus, kur iÅ¡kart iÅ¡gėrė dvi stiklines po 200 g degtinės. Vėliau atvyko policijos pareigÅ«nai ir patikrino jo neblaivumÄ .

Tai, kad bÅ«tent Z. V. vairavo minėtÄ automobilį, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina, ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. Å . ir A. K., kurie važiavo kitu eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu, parodymai, kurie nurodė, jog važiuodami paskui iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alinusį automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matė Å¡io automobilio vairuotojÄ , kuris automobilyje buvo vienas, ir vėliau jį atpažino, kai pastarasis buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų (šį faktÄ patvirtino ir kaltinamasis Z.

V.). Tai, kad Z. V. vartojo alkoholį grįžęs į namus, be paties prisipažinimo, patvirtino ir Å¡iÄ aplinkybę mačiusi liudytoja A. V.. IÅ¡ liudytojos policijos pareigÅ«nės A. V. parodymų, neblaivumo nustatymo akto bei asmens patikrinimo alkotesteriu rodmenų matyti, kad pareigÅ«nams Z. V. patikrinus alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,57 prom. girtumas. Aptarti įrodymai yra neprieÅ¡taringi, vienas kitÄ patvirtinantys ir papildantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Z.

V. 2019 m. spalio 17 d., apie 19.17 val., Vilniuje, Salotės-Bitėnų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudė ir apgadino priešinga kryptimi važiavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko, nuvykęs į namus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai 2019 m. spalio 17 d., apie 20.38 val., tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Z. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, tokiu bÅ«du jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamasis Z. V. sutiko, kad byla bÅ«tų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, tačiau prašė jam paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis per dviejų metų laikotarpį dėl susiklosčiusių aplinkybių (karantino metu sustojo verslas ir negauna jokių pajamų) (b. l. 100-101).

Teismas, skirdamas bausmę Z. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, anksčiau neteistas, iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka už neÅ¡iurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus.

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velnesnių bausmių – baudÄ , kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, Z. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į Z. V. praÅ¡ymÄ bei į tai, kad jam skirtina piniginė bausmė yra pakankamai didelė, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 12 mėnesių, šį terminÄ skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ baudos bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. spalio 17 d., 20.15 val., iki 2019 m. spalio 18 d., 13.37 val. (2 dienos), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis Z. V. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, jis, vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, po ko, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, ir jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, tokiu bÅ«du jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ .

Vartodamas alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, Z. V. užkirto keliÄ galimybei patikrinti, ar jis automobilį vairavo bÅ«damas blaivus. Savo pavojingumu tokie transporto priemonės vairuotojo veiksmai įstatymo leidėjo yra prilyginti automobilio vairavimui neblaiviam. Pažymėtina ir tai, kad Z. V., po eismo įvykio vartojusiam alkoholį, nustatytas neblaivumas – 2,57 prom., virÅ¡ijo ne tik vidutinio, bet ir sunkaus girtumo ribÄ . Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, anksčiau už automobilio vairavimÄ neblaiviam ar už kitus Å¡iurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, tačiau, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga Z. V. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams – vidutiniam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Z. V. 2019 m. spalio 18 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimÄ (b. l. 76-78), tokiu bÅ«du Z. V. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. spalio 18 d.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 18 d. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis Z. V. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl Å¡is automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 29). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad Z. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 2033 eurų be PVM (b. l. 31).

Ä®vertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo Z.

V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo Z. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Jeep Liberty, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 33).

Atsižvelgiant į tai, kad Z. V. priklausantis automobilis Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Kaltinamajam Z. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 76) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomas vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam Z. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76) – paliktina iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu iš BPC – šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (BBND), tai yra 4500 (keturių tÅ«kstančių penkių Å¡imtų) eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu Z. V. paskirti 60 MGL (BBND), tai yra 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti Z.

V. į bausmę laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. spalio 17 d., 20.15 val., iki 2019 m. spalio 18 d., 13.37 val. (2 dienas), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 56 MGL (BBND), tai yra 2800 (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų baudÄ . Paskirti Z. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, Z. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilį Jeep Liberty, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui Jeep Liberty, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam Z. V., palikti iki Å¡io baudžiamojo įsakymo vykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Kaltinamajam Z. V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje saugomÄ Z. V. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VÄ® „Regitra“. Kaltinamajam Z. V. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti nepakeistÄ iki Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ su garso įraÅ¡u iÅ¡ BPC – Å¡iam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti Z. V., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi bÅ«ti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vienÄ iÅ¡ pasirinktinų sÄ skaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis:

„bauda už“ (bÅ«tina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu.

IÅ¡aiÅ¡kinti Z. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Aušra Ragelienė