c04f7ef1-c32b-4c90-99b2-5aa4e76fabdd · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

N U T A R T I SBaudžiamoji byla Nr. 1-622-870/2012Baudžiamojo proceso Nr.1-18-1-02160-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2 (S)                  N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio mėn.21 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, sekretoriaujant JolantaiVainorienei, dalyvaujant prokurorei A. N., prokurorui Tomui Uldukiui,kaltinamojo gynėjai – advokatei O. K.,nukentėjusiajai V. C.,nukentėjusiosios atstovui advokatui R.

S.,vertėjaujant Audronei Adomavičienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:             J. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, teistas 1) 2008-10-28 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - 40 parų areÅ¡to. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

J. P. kaltinamas tuo, kad jis, pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibraudamas į patalpÄ ir į saugyklÄ , o bÅ«tent: jis, nuo 2010-08-23 iki 2010-10-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ tiksliÄ valandÄ , veikdamas kartu su A. G. (kurio atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo priimtas baudžiamasis įsakymas), pastarajam pasinaudojus pagrobtu raktu, atrakino V. C. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), duris, ir iÅ¡ miegamojo spintos apatinės lentynos, pagrobė kelioninį krepšį, 100 Lt vertės, medžiaginę kuprinę 120 Lt vertės, jis paėmęs iÅ¡ minėtos spintos virÅ¡utinės lentynos dėžutės raktÄ , įėjęs į tamsųjį kambarį atrakino ant spintos rankenėlių kabėjusiÄ spynelę ir iÅ¡ spintos pagrobė auksinį laikrodį, 2000 Lt vertės, keturis butelius degtinės, vieno vieneto vertė - 20 Lt, viso 80 Lt vertės, iÅ¡ tamsiojo kambario iÅ¡ prekybinių krepÅ¡ių pagrobė: likerio butelį, 80 Lt vertės, vyriÅ¡kÄ skėtį, 70 Lt vertės, 6 kriÅ¡tolinių taurių rinkinį, 80 Lt vertės, puodukų rinkinį, metaliniame stove, 40 Lt vertės, 2 vienetus kilimėlių, vieno vieneto vertė - 45 Lt vertės, viso 90 Lt vertės, svarstykles PHILIPS, maistui sverti, 160 Lt vertės, didelį krepšį, 8 Lt vertės, plaukų džiovintuvÄ PHILIPS, 60 Lt vertės, kelioninę dujinę viryklę, 400 Lt vertės, dvi moteriÅ¡kas batų poras, vieno vieneto vertė – 140 Lt, viso 280 Lt vertės, 7 komplektus lininės dvigulės patalynės, vieno vieneto vertė 70 Lt, viso 490 Lt vertės, keturis frotinius rankÅ¡luosčius, vieno vieneto vertė - 10 Lt, viso 40 Lt vertės, 14 vienetų įvairių kvepalų buteliukų, vieno vieneto vertė – 15 Lt, viso 210 Lt vertės, du moteriÅ¡kus raudonus Å¡alikus, vieno vieneto vertė – 32 Lt, viso 64 Lt vertės, su minėtais daiktais kartu su A.

G. iÅ¡ buto pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du įsibraudamas į patalpÄ ir į saugyklÄ , pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajai V. C. priklausantį, 4372 Lt vertės turtÄ .Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis J. P. paaiÅ¡kino, kad nebuvo jokios vagystės su A. G., jis tik atėjo atsiimti savo daiktus. Nežino, kodėl A. (G.) taip sako. Gal dėl to, kad jam buvo baisu. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis gyveno kaltinime nurodytame bute. Neprisimena kada gyveno. Kai su G. ėjo į butÄ , tada ten gyveno G., o jis jame jau nebegyveno.

Jis raktų neturėjo. Duris atrakino G.. Kartu su jais buvo K.. Jis apačioje laukė prie maÅ¡inos, nes jo daiktus reikėjo pervežti. Jis norėjo pervežti savo daiktus - kompiuterį, gitarÄ , įvairius pajungimo laidus, monitorių, rÅ«bus. Jo daiktai buvo beveik visuose kambariuose, taip pat koridoriuje. Tamsiajame kambaryje jokie jo daiktai nebuvo laikomi. Ä® tamsųjį kambarį gal ir pasižiÅ«rėjo, kad nieko nepaliktų. IÅ¡ tamsaus kambario nieko nepaėmė. Nežino, kodėl G. sakė, kad kažkÄ iÅ¡ tamsaus kambario paėmė.

Jų santykiai su G. buvo geri. Daiktus iÅ¡sinešė per 2 kartus. Daiktus susidėjo į parduotuvės maiÅ¡us. Neatsimena, bet susidėjo gal į 3-4 maiÅ¡us, bet ne daugiau. Tie daiktai buvo sunkÅ«s. Visko tiksliai pasakyti negali, nes tai buvo seniai. Tuos daiktus nuvežė pas savo tėvus. K. nuvežė daiktus pas tėvus. Atvažiavus jų laukė N., kuris padėjo nuneÅ¡ti gitarÄ . G. taip pat padėjo neÅ¡ti daiktus. Žinojo, kad tamsiajame kambaryje yra kai kurie daiktai, bet niekada prie jų nelindo.

Tamsiajame kambaryje ne kartÄ buvo pasidėjęs savo batus. Kai gyveno tame bute, bÅ«davo, kad pats A. C. atvažiuodavo, tai jis iÅ¡ to buto iÅ¡važiuodavo, kad netrukdyti. G. atsikraustė tada, kai jis jau buvo iÅ¡sikraustęs. Girdėjo, kad Arnoldas irgi gyveno. Nežino ar tame bute, jam nebegyvenant vykdavo kokios nors iÅ¡gertuvės. Jo ten nebuvo, tai jis nežino. Jis neneigia, kad ir dabar yra skolingas už komunalines paslaugas. Gyvendamas matė tas taÅ¡es (priklausančias V. C.), bet jis nieko neėmė.Ikiteisminio tyrimo metu J.

P. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus. Jis paaiÅ¡kino, kad dėl pareikÅ¡to įtarimo, savo kaltės nepripažįsta visiÅ¡kai. Galimai 2010 m. nuo vasario mėn. 22 d. iki kovo mėn. 31 d. jis gyveno pas A. C. bute (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad butas priklauso A. C. mamai, pastarasis sutiko jį įsileisti, nes tuo metu jis nesutarė su tėvais. Jam atrodo, kad jis net gyveno bute, kai A. C. buvo iÅ¡važiavęs į užsienį. Jokie daiktai tuo metu iÅ¡ jo namų nedingo. Niekada neidavo į miegamÄ jį, nes žinojo, kad ten yra A.

C. mamos kambarys, jis naudojosi tik vienu kambariu, nuomos jokios nemokėjo, taip pat nebuvo su A. C. aptarę, kaip jis apmokės komunalinius mokesčius. Negali pasakyti, kada tiksliai į A. C. butÄ atsikėlė gyventi bendras jų pažįstamas A. G.. Taip susiklostė, kad jis kaip tik tuo metu nusprendė iÅ¡ buto iÅ¡sikraustyti. Tuo metu A. C. buvo bute, negali tiksliai pasakyti, bet jis su juo sutarė, kad jam už komunalinius skolÄ jis padengs, kuri galėjo bÅ«ti apie 300 Lt, kai turės pinigų, ir kaip užstatÄ jis paliko savo: procesorių, monitorių, stiprintuvÄ , gitarÄ , taip pat bute liko kažkokie jo rÅ«bai:

žieminė striukė, patalynė: pagalvė, užklotas. Jis bute daugiau nesilankė, kol, negali pasakyti kada tiksliai, jis sutiko A. G. prie savo namų, kuris pasiÅ«lė nuvažiuoti į A. C. butÄ ir pasiimti savo daiktus. Jų bendras pažįstamas V. K. juos vežė savo automobiliu BMW, valstybinių numerių negali nurodyti. Ar tuo metu A. G. gyveno (duomenys neskelbtini), jis negali pasakyti, bet jis minėjo, kad turėjo to buto raktÄ , iÅ¡ kur jis raktÄ gavo, neklausė. Å iuo metu supranta, kad pasielgė neatsakingai, kad be Å¡eimininko dalyvavimo įėjo į butÄ , jis net A.

C. nepaskambino ir nepaprašė leidimo pasiimti tuos daiktus, pažadėdamas sumokėti skolÄ vėliau, jis tiesiog paklausė A. G. ir užėjo į butÄ . Duris atrakino A. G. turėtu raktu. Užėjus į butÄ , jis savo daiktus rado jau sudėtus į maiÅ¡elius ir jie buvo ne kambaryje, kuriame jis gyveno, bet kitame kambaryje. Jis tikrai nebuvo užėjęs į miegamÄ jį kambarį, ir nerakino jokių tamsiojo kambario durų, jis net nežinojo, kur yra nuo tų durų raktai. Jam matant, A. G. į miegamÄ jį nebuvo užėjęs, jokių svetimų daiktų, nei jis, nei A.

G. neėmė. Negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, kad jie visus jo daiktus iÅ¡nešė per kelis kartus, buvo trys krepÅ¡iai, procesorių, monitorių, stiprintuvÄ ir gitarÄ teko neÅ¡ti rankose, į jokius maiÅ¡elius nedėjo. V. K., kol nešė daiktus, liko sėdėti automobilyje. Jis matė, kad į automobilį atnešė vien savo daiktus. Jis tikrai durų neužrakino, nes tuo metu A. G. turėjo raktus. Visus daiktus V. ir A. parvežė pas jį namo ir atrodo, dar A. G. padėjo daiktus jam suneÅ¡ti į jo butÄ , jis tikrai matė, kad jis jokių svetimų daiktų neėmė.

Gailisi, kad užėjo į butÄ be savininkų leidimo, gal dėl to ir susiklostė tokia situacija (t. 1, b.l. 94).Apklaustas įtariamuoju J. P. 2012-05-14 paaiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti, kad įtarime nurodytu laiku 2010 m. rugpjūčio ar spalio mėn. kažkuriÄ dienÄ , jis susitiko su A. G., ir pastarasis jam pasiÅ«lė nueiti į A. C. butÄ , (duomenys neskelbtini) ir pasiimti jo daiktus: tai yra gitarÄ , kompiuterį ir kitus daiktus. IÅ¡ kur A. G. buvo gavęs buto raktus, jis neklausė. Nuvažiavus, kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, jis susirinko tik savo daiktus, jokių svetimų daiktų neėmė.

Ä® miegamÄ jį jis net nebuvo užėjęs, taip pat nematė, kad kokius daiktus bÅ«tų ėmęs A. G., bet jis rankose nešė tik jo sukrautus maiÅ¡elius su daiktais, jis jokių svetimų daiktų, jam bÅ«nant iÅ¡ buto neiÅ¡nešė, jis taip pat nebuvo užėjęs į miegamÄ jį. Kaip ir minėjo visus jo daiktus padėjo nuvežti jo draugas V. K. su automobiliu. Visi įtarime nurodyti daiktai galėjo bÅ«ti pavogti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, bet tikrai jam nedalyvaujant. Jis tik pripažįsta savo kaltę dėl to, kad pateko į butÄ be savininkų žinios ir leidimo, dėl to labai gailisi. (t. 1, b.l. 102).Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V.

C. teismui paaiÅ¡kino, jog G. visÄ Å¾alÄ jai atlygino, jokių pretenzijų ji neturi, bylÄ dėl jos galima nutraukti. J. P. jokių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Ji dirbo Anglijoje. Ji atvažiuodavo tik kartÄ Ä¯ metus. Iki to laiko Anglijoje dirbo apie 6 m. ir viskas buvo gerai, paskutinį kartÄ kai atvažiavo, pastebėjo, kad nėra pusės daiktų, nes jos tašės buvo prikrautos iki pat lubų, o geriausius daiktus buvo užrakinusi į spintÄ â€“ auksÄ . Spinta buvo be spynos, buvo tik rankenos, tai ji tas rankenas užrakino spyna.

Jos sÅ«nus niekada nevogdavo, ji iÅ¡ pradžių pagalvojo, kad gal tai jis viskÄ pavogė. Jai net nekilo minčių, kad jos bute galėjo gyventi kažkokie vaikinai. Raktai gulėjo miegamajame spintoje ant lentynos, o tamsus kambarys nebuvo užrakintas. Atvažiavusi pastebėjo, kad pusės taÅ¡ių nebėra. Kitos tašės buvo atidarytos ir iÅ¡ jų paimti geresni daiktai. Kai sÅ«nui paskambino ir pasakė, kad dingo daiktai. Jis jai papasakojo, kad ten gyveno trys jo draugai, jis pasakė, kad pasitikėjo savo draugais, o jie taip padarė, pavogė raktus ir jos daiktus.

SÅ«nus paminėjo, kad gyveno trys vaikinai – G., kaltinamasis ir dar kažkas. SÅ«nus dar klausė ar yra likusi gitara, kompiuteris, nes tie jo draugai paliko juos kaip užstatÄ . Taip pat jis sakė, kad jis gyveno, tuomet ir jie gyveno, kai jis iÅ¡važiuodavo, jie ten negyvendavo, bet jie buvo prasiskolinę už komunalines paslaugas ir kaip užstatÄ paliko kompiuterį bei gitarÄ . SÅ«nus jos paklausė ar yra tie daiktai, ji pasakė, kad nėra. Tada jis pasakė, kad greičiausiai kai jie atėjo pasiimti savo daiktų, kartu paėmė ir tuos daiktus.

Liepė jai kreiptis į policijÄ . Daiktai buvo sudėti ir tamsiame kambaryje, ir sekcijoje kriÅ¡tolas stovėjo. Tamsus kambarys buvo nerakinamas. Tamsiajame kambaryje stovinčios spintos raktas gulėjo miegamojo spintos dėžutėje. Jos brolis paimdavo jos iÅ¡ Londono siųstas taÅ¡es ir laikydavo pas save. Tada kai ji grįždavo, pasiimdavo tas taÅ¡es ir kartu su jo žmona nusiveždavo tuos daiktus pas save į namus. TaÅ¡ių izoliacija niekada nebuvo nuplėšta ir brolis daiktų nepasisavindavo.              Ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-13 nukentėjusioji V.

C. parodė, kad 2010-10-05 7.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad bute iÅ¡ spintos dingo auksinis laikrodis kartu su auksine apyranke – 2000 Lt, auksinė grandinėlė – 180 Lt, auksinis pakabukas – 300 Lt, auksinis vestuvinis žiedas – 120 Lt, auksiniai auskarai – 270 Lt, keturi buteliai degtinės – 1 vnt. vertė 20 Lt, viso 80 Lt, du buteliai sulipdyti į vienÄ likeris – 80 Lt, pavogta didelė tašė – 8 Lt, kurioje buvo plaukų džiovintuvas – 60 Lt, kelioninė dujinė viryklė – 400 Lt, moteriÅ¡ki batai – 280 Lt, 7 patalynės komplektai 1 vnt. 70 Lt, viso 490 Lt, keturi rankÅ¡luosčiai 1 vnt. 10 Lt, viso 40 Lt.

Paskutinį kartÄ minėtus daiktus matė 2009-08-03, prieÅ¡ iÅ¡važiuodama į AnglijÄ . IÅ¡ Anglijos grįžo 2010-09-25 ir atsigulė į ligoninę, todėl dingusių daiktų nepastebėjo. Butas neiÅ¡laužtas. Minėti visi daiktai buvo spintoje, kuriÄ rakino su spyna, o raktÄ paliko taip pat Å¡alia atviroje vietoje, spintoje. Minėtu laikotarpiu, kaip dabar iÅ¡siaiÅ¡kino, jos sÅ«nus A. C. bute buvo įleidęs gyventi savo draugus tai yra A. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., J. P. gim. (duomenys neskelbtini) m.

A. N. gim. (duomenys neskelbtini) m. Visi trys turėjo buto raktus. Jos sÅ«nus apklausos metu buvo Anglijoje ir į LietuvÄ grįš vėliau. Jis jai pasakė, kad mano, jog vagystę galėjo įvykdyti, A. G. ir J. P.. Bendra žala 4309 Lt (t. 1, b.l. 21).Nukentėjusioji V. C. 2010-11-08 patikslino savo anksčiau duotus parodymus, paaiÅ¡kindama, kad jos butas buvo iÅ¡nuomotas jos sÅ«naus, jai nežinant. SÅ«nus buvo užsiminęs: „kad gal iÅ¡nuomoti“, bet ji jam pasakė: „kad geriau nereikia“.

Tai, kad kažkokie asmenys vis dėl to gyveno bute, sužinojo tik grįžusi 2010-09-25. Taip pat sužinojo, kad tie asmenys gyveno vieni, kai jos sÅ«nus buvo taip pat iÅ¡vykęs į užsienį. Ji per metus nuo 2009-08-03 iki 2010-09-25 dirbo užsienyje ir ten pigiau įsigytus buitinius prietaisus, kitus daiktus, siuntė į LietuvÄ . Jos sÅ«nus, arba jos brolis, paimdavo tuos siuntinius ir visus sudėdavo į spintÄ , todėl spintoje ir buvo tiek daug taÅ¡ių su įvairiais daiktais. Ji pasigedo vienos didelės tuščios tašės, į kuriÄ , jos nuomone, vagys, iÅ¡ visų taÅ¡ių iÅ¡sirinko kas buvo vertingo ir iÅ¡sinešė.

Buto durų spyna yra sugedusi ir jas galima atrakinti vienu raktu. Ar su jos sÅ«numi tie asmenys atsiskaitė - sumokėjo nuomÄ , ji negali pasakyti. SÅ«nus minėjo, kad jie jokių pinigų nemokėjo, tačiau minėjo, kad jie bute paliko savo daiktų kaip užstatus: gitarÄ , kompiuterį, dar kažkÄ , ji Å¡ių daiktų grįžusi namo nematė. Vakar vakare ji paÅ¡to dėžutėje rado laiÅ¡kÄ adresuotÄ G. A. ir LINDORFF įmonės, ji tokio asmens nepažįsta ir jo vardÄ ir pavardę girdi pirmÄ kartÄ .

Tik pabendravusi su sÅ«numi sužinojo, kad bÅ«tent Å¡is asmuo kurį laikÄ gyveno pas juos bute, kaip nuomininkas (t. 1, b.l. 23).2010-12-27 nukentėjusioji V. C. patikslino savo ankstesnius parodymus, ji paaiÅ¡kino, kad geriau apžiÅ«rėjusi savo daiktus, iÅ¡ spintos pasigedo skėčio 70 Lt vertės, kelioninės tašės, 100 Lt vertės, 6 krikÅ¡tolinių taurių 80 Lt vertės, kuprinės, 120 Lt vertės, 6 puodukų metaliniame įdėkle, 40 Lt vertės, 2 kilimėlių, 90 Lt vertės, svarstyklių maistui sverti, 160 Lt vertės, dviejų moteriÅ¡kų Å¡alikų, vieno vertė 32 Lt, viso 64 Lt vertės, 14 buteliukų kvepalų.

Viso Å¡iuo nusikaltimu man padaryta 5242 Lt turtinė žala (t. 1, b.l. 27).Teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. teismui paaiÅ¡kino, kad J. P. yra jos sÅ«nus. Apie viskÄ sužinojo ne per seniausiai. SÅ«nus nusprendė pagyventi pas draugÄ , kadangi jie gyveno viename kambaryje. Jis pasakė, kad ten gyvens. Jis ateidavo pas jÄ pavalgyti, kiekvienÄ dienÄ ateidavo namo. VasarÄ jis visÄ laikÄ gyveno namie. Vienintelis dalykas, tai nebuvo gitaros, tai buvo jo tėvo dovana jam. Ji jam nupirko pagalvę su antklode. Jam svarbiausia buvo gitara.

Kai sÅ«nus atsivežė daiktus, tarp jų buvo gitara, kompiuteris, monitorius. Å iuos daiktus jie atskirai atnešė. Trys maiÅ¡ai su daiktais. Vienas maiÅ¡as buvo suplyšęs, nes antklodė netilpo. Kažkokius laidus atvežė. Ji iÅ¡pakavo tuos daiktus, nieko ten nerado. O sÅ«nus buvo laimingas atgavęs gitarÄ . Jo atneÅ¡tus maiÅ¡us ji iÅ¡pakavo, ten buvo jo rÅ«bai. Daiktus atnešė K., J.. V. su jais tikrai nebuvo, tik kažkur susitiko ir padėjo užneÅ¡ti daiktus. Kiek tiksliai buvo maišų, neprisimena, prisimena, kad viename buvo antklodė, kitus du ji iÅ¡rinko, dar vienÄ maiÅ¡Ä su laidais nunešė į virtuvę.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A.

G. paaiÅ¡kino, kad yra pripažintas kaltu dėl vagystės iÅ¡ V. C. buto. 2010 m. rugpjÅ«tį gyveno su A. N. ir A. C.. J. P. prieÅ¡ tai gyveno, bet kai jis atsikraustė jis jau nebegyveno. Kai ten gyveno jis iÅ¡ buto pavogė auksÄ . Jam iÅ¡sikraustant, pamatė, kad yra likusių J.aus daiktų ir pasiÅ«lė jam juos pasiimti. Nuvažiavo su V. K., kuris vairavo automobilį pasiimti daiktų. Nežino iÅ¡ kur raktÄ gavo. Jis jį turėjo su savimi. Lyg tai buvo jį grÄ Å¾inęs, bet tarp savo daiktų rado tÄ patį raktÄ .

Su J.umi nuvažiavo, susikrovė daiktus ir iÅ¡vežė. Kas buvo maiÅ¡uose nežino, nes jis jų neapžiÅ«rinėjo. Ten buvo gal 4-5 maiÅ¡ai. J. iÅ¡sinešė savo asmeninius daiktus – kompiuterį, gitarÄ , kubÄ , kas buvo maiÅ¡uose, jis nežiÅ«rėjo. Bute užtruko gal 20-30 min. Nematė, kad J. imtų kokius svetimus daiktus. Kol jis krovėsi daiktus, jis kompiuterį, gitarÄ nunešė į maÅ¡inÄ . ŽalÄ atlygino dėl to, kad buvo pripažintas kaltu. Å ių daiktų – skėčio, kuprinės, kriÅ¡tolinių stiklinių ir kitų kaltinime iÅ¡vardytų daiktų jis neėmė.

Nuosprendžio neapskundė dėl to, kad nuosprendį gavo po 20 d. Tyrėja jam pasakė, kad kai bus kitas teismas, jeigu J.us bus pripažintas kaltu, jis galės susigrÄ Å¾inti pinigus. NežiÅ«rėjo kÄ J. dar nešėsi, žino, kad tarp tų daiktų buvo jo asmeniniai daiktai. A. N. ne vagis. Nežino kaip tie daiktai galėjo dingti. Nežino, ar buvo iÅ¡neÅ¡ti kokie nors svetimi daiktai. Jis žinojo, kad tai yra J.aus daiktai ir jis juos ramiai nešė. Jis nepaėmė nei vieno svetimo daikto. J. vaikščiojo po visÄ butÄ .

Jo daiktai buvo tik viename kambaryje. Tamsiame kambaryje jo daiktų nebuvo. Gali bÅ«ti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. iÅ¡ tamsaus kambario išėjo su pilnais maiÅ¡ais. Tamsiame kambaryje buvo laikomi Å¡eimininkės daiktai. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus jis patvirtino, kad jie teisingi. Atsakydamas į teismo klausimus, liudytojas nurodė, kad J.us knisosi po tamsųjį kambariukÄ . IÅ¡ tamsaus kambariuko jis iÅ¡nešė 1-2 maiÅ¡us. Tamsiame kambaryje jis užtruko apie 10 min.

Visko pilnai neatsimena. Automobilio bagažinėje buvo dujų balionas, dar tilpo 4 maiÅ¡ai. Automobilio salone padėjo monitorių, du maiÅ¡us, gitarÄ . Visi maiÅ¡ai buvo J.aus. Tiksliai negali pasakyti kiek buvo maišų, bet ne daugiau 4-5. Jis jo neÅ¡tų daiktų netikrino, negali pasakyti kokius ten daiktus jis nešė. Jis tų maišų netikrino, bet ir negali pasakyti, kad ten buvo svetimi daiktai. J. kraustė svetimus krepÅ¡ius. Jis buvo pasilenkęs tarp tų maišų. Važiuojant automobiliu, viename iÅ¡ maišų matė svarstyklių dėžutę.

Tos svarstyklės įtaria, kad buvo paimtos iÅ¡ nukentėjusiosios buto, nes kol jie nešė į maÅ¡inÄ maiÅ¡us, matė svarstyklių dėžę. Bet ar tai buvo svarstyklės, jis negali pasakyti. Patvirtino, kad P. nešė iÅ¡ tamsaus kambario daiktus.2010-11-10 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. nurodė, kad dėl pateikto įtarimo savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Kad jis per savo draugÄ J. P. sužinojo, kad vienas pažįstamas A. nuomoja butÄ , jis buvo tuo metu išėjęs iÅ¡ namų, nes nesutarė su savo patėviu.

Jis nuėjo ir taip pat paprašė, kad jam iÅ¡nuomotų kambarį, tuo metu turėjo Å¡iokias tokias pajamas, nes dirbo pas draugÄ statybose. Tame bute pragyveno 2 mėnesius. Kaip suprato buto savininkė – A. mama - buvo iÅ¡vykusi į užsienį. Bute buvo trys kambariai, jam atsikrausčius, J.us iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto, jam atrodo, nes jis susipyko su A.. Su jais tuo pat metu gyveno dar toks Arnoldas. Jie visi gyveno atskiruose kambariuose pas A. į kambarį užeidavo, matė, kad tamsiajame kambaryje stovi rakinama spinta, jis susidomėjo ja, ir dienÄ , kai namuose buvo tik jis vienas, nusprendė pasižiÅ«rėti, kas yra tos spintos viduje.

Jis ieÅ¡kojo pas A.Ä kambaryje kokio nors rakto, kuris tiktų atrakinti tÄ spintelę. Rado miegamojo spintoje panašų, ir pabandė atrakinti. Ten matė visokių daiktų: dėžutėje buvo daug juvelyrinių dirbinių, daug drabužių. Jis užrakino ir viskÄ paliko, kaip buvo. Kai A. susiruošė iÅ¡važiuoti į užsienį, jis susirinko daiktus, grÄ Å¾ino jam buto raktus ir išėjo gyventi pas savo draugę. Jis taip pat po to savaitei iÅ¡važiavo į užsienį kartu su tėvais, tačiau bÅ«damas ten jis dar labiau susipyko su tėvais.

Grįžęs pas draugę, jis kažkaip ne tyčia tarp savo daiktų, atneÅ¡tų iÅ¡ A. buto, pastebėjo raktus panaÅ¡ius į jo buto raktus. Kadangi žinojo, kad A. iÅ¡važiavęs į užsienį, jis nuėjo į jo butÄ apie pietus, lauke dar buvo Å¡viesu, ir pabandė atrakinti buto (duomenys neskelbtini), duris. Jis nebijojo, nes kaimynai jį buvo matę, kai jis ten gyveno, todėl galvojo, niekas nieko neklaus. Duris atsirakino. Jis iÅ¡karto susirado tÄ patį raktelį nuo spintos ir atsirakino, paėmė tÄ pačiÄ dirbinių dėžutę ir pradėjo ieÅ¡koti kÄ paimti, jis buvo pakėlęs ir geltono metalo laikrodį, tačiau nerado prabos, todėl jį paliko, jis tik pasiėmė auksinę grandinėlę, auksinį pakabukÄ (kvadratinį su egiptietiÅ¡kais raÅ¡tais), auksinius auskarus ir vestuvinį žiedÄ , daugiau nieko neėmė.

Jokio alkoholio butelių iÅ¡ viso nematė. Jis viskÄ užrakino ir išėjo. Jis auksinius dirbinius savo vardu pridavė lombarde Pilaitės mikrorajone, prie parduotuvės Rimi. Jam atrodo gavo apie 200 Lt. Po to, jis netyčia, susitiko su J.., ir jo paklausė: „ar jam reikalingi jo daiktai, kuriuos matė pas A. bute“. Jis atsakė: „kad labiausiai norėtų atgauti savo gitarÄ â€œ. Jis pasakė, kad turi to buto raktus ir gali abu važiuoti. Jis su savo draugu V., pastarojo automobiliu atvažiavo prie A. buto ir dviese su J.. nuėjo į vidų.

Jis iÅ¡ to kambario, kur gyveno, surinko visus nuo kompiuterio, gitaros, stiprintuvo buvusius laidus į vienÄ maiÅ¡Ä ir laukė koridoriuje, kol J. vaikščiojo po kambarius ir rinko savo daiktus. J. A. kambaryje buvo ilgai, ar jis tuo metu galėjo įlysti ir į tÄ pačiÄ spintÄ , jis negali pasakyti. IÅ¡ buto buvo iÅ¡neÅ¡ti keli dideli krepÅ¡iai. Jis tikėjo, kad tai yra J.aus daiktai, kas tiksliai buvo tuose maiÅ¡uose, jis negali pasakyti. Išėję iÅ¡ buto, jie nuvažiavo prie J.aus buto, jis visus daiktus iÅ¡ A. buto nunešė į savo namus, A.

P. K. g. KÄ veikė vėliau, jis negali pasakyti, negali pasakyti, kaip iÅ¡ buto dingo visi kiti daiktai, jis negali pasakyti, nes jis paėmė tik keturis juvelyrinius dirbinius. Dėl to labai gailisi (t. 1, b.l. 49).2010-12-16 apklaustas įtariamuoju A. G. paaiÅ¡kino, kad jis negali tiksliai prisiminti, kada jis iÅ¡nešė auksinius dirbinius iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), tačiau gali bÅ«ti, kad A. C. dar gyveno tuo metu bute ir nebuvo iÅ¡vykęs į užsienį. Negali taip pat nurodyti kiek tiksliai laiko praėjo nuo to laiko, kai jis įsikraustė į minėtÄ butÄ , ir iki tada, kai jis iÅ¡ buto iÅ¡nešė auksinius dirbinius.

Tik gali patikinti, kad paėmęs auksinius dirbinius, iÅ¡ karto tÄ pačiÄ dienÄ , jis juos ir nunešė į lombardÄ . Taip pat dabar prisiminė, kad auksinius dirbinius jis ėmė per kelis kartus, pirmÄ kartÄ , kai visai pas jį buvo pasibaigę pinigai, tai buvo mėnesio pradžia, reikėjo pasipildyti nuolatinį, taip pat reikėjo cigarečių, maisto. Kai pasibaigė pinigai, jis dar kartÄ pasiėmė auksinius dirbinius ir juos pridavė į tÄ patį lombardÄ , VydÅ«no g. 7, Vilniuje. Dabar jau negali nurodyti, kokius dirbinius paėmė pirmÄ kartÄ , kokius antrÄ kartÄ .

Jam atrodo, po gegužės mėn. vidurio, jis įsidarbino pas pažįstamus statybose. IÅ¡ A. buto iÅ¡sikraustė, dar dirbdamas tose pačiose statybose. Tuo metu pinigų turėjo, ir daugiau jokių daiktų nebevogė. Dėl ėjimo į butÄ kartu su Juliumi nieko negali prisiminti, kada tiksliai jie su juo susitiko, kada nusprendė eiti į butÄ . Jis žinojo, kad jį įleidžia į svetimÄ butÄ , tačiau nieko blogo negalvojo.Įėjus į butÄ , J. iÅ¡ pradžių rinko tik savo daiktus, vaikščiojo po kambarius, pasiėmė gitarÄ , kompiuterį, laidus.

Taip pat buvo užėjęs į miegamÄ jį, ir po to jis jam garsiai pasakė, kad jis dar matė tamsiajame kambaryje daug krepÅ¡ių su daiktais. Jis matė, kad J. pradėjo raustis po tuos krepÅ¡ius, jam pasidarė ne malonu, kad jis taip darė. Jis J.ų ragino eiti, tačiau jis, atsisukęs nuo krepÅ¡ių pasakė: „kad jis palauktų“. Jis tada paėmė gitarÄ ir kompiuterį ir iÅ¡nešė iÅ¡ buto. Kai grįžo, J. jau buvo kažkokius daiktus sudėjęs iÅ¡ tų krepÅ¡ių į MAXIMOS maiÅ¡elį, jis buvo pilnas, tačiau kas ten buvo, jis nematė.

Jis iÅ¡nešė MAXIMOS maiÅ¡elį, į kurį buvo sudėti laidai, o J. nešė kitÄ MAXIMOS maiÅ¡elį, kuriame, kaip jis suprato, kad buvo kažkokie daiktai iÅ¡ tų krepÅ¡ių. Žinojo, kad J. vagia daiktus, tačiau nieko nedarė, kad jį sustabdytų. Kaip ir minėjo, jie su Vitalijumi, kuris Å¡iuo metu yra Londone, su jo automobiliu, grįžo prie J.aus namų, ir jis J.ui padėjo parneÅ¡ti namo daiktus, gitarÄ , kompiuterį, taip pat matė, kad J. nešė MAXIMOS maiÅ¡elį. Jam atrodo, jis pas J.ų buvo užlipęs vienÄ kartÄ Â su daiktais, o J. lipo dar ir antrÄ kartÄ , o jis liko su Vitalijumi laukti prie automobilio.

Dabar jau negali tiksliai pasakyti, ar J. dar važiavo su jais kažkur, ar parnešęs daiktus liko pas save bute. Jis nieko iÅ¡ daiktų iÅ¡neÅ¡tų iÅ¡ buto nematė, nes jam buvo neįdomu. (t. 1, b.l. 52). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-10-25 (apklaustas įtariamuoju) A. G. parodė, kad dėl pareikÅ¡to įtarimo, savo kaltę pripažįsta pilnai, nes auksinius dirbinius paėmė pats, o kitus daiktus nors paėmė J., bet jo padedamas, nes jis turėdamas raktus, jį įleido į butÄ . Parodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų, tik nori patikslinti, kad galėjo bÅ«ti, taip, kad dar pačiam savininkės sÅ«nui A.

C. gyvenant bute (duomenys neskelbtini) nutaikė progÄ , kai jis buvo kažkur iÅ¡važiavęs ilgesniam laikui, ir nusprendė apsižiÅ«rėti A. gyvenamajam kambaryje. Labiausiai jį sudomino tamsusis kambarys, ten buvo ant žemės sudėti dideli prekybiniai maiÅ¡ai ir stovėjo spinta, kurios durys buvo rakinamos. Vedamas susidomėjimo, pradėjo visur ieÅ¡koti raktelio, kurį rado kambario spintoje. Norėjo tik pasižiÅ«rėti, kas ten tamsiojo kambarėlio spintoje yra, nes dar domino, kad ji buvo rakinama.

Atrakinęs, pamatė daug įvairių daiktų - rÅ«bų, patalynės ir pastebėjo stovinčiÄ papuoÅ¡alų dėžutę, atidaręs jÄ , pamatė auksinius papuoÅ¡alus. Negali dabar tiksliai pasakyti, kÄ pirmiausiai paėmė, nes į tÄ spintÄ lindo du kartus ir abu kartus paėmė kažkokius dirbinius, tik gali patvirtinti, kad paėmęs auksinius dirbinius tÄ pačiÄ dienÄ Â nuneÅ¡davo į LombardÄ , VydÅ«no gatvėje ir paduodamas savo asmens dokumentÄ , tuos juvelyrinius dirbinius pardavė, kaip minėjo, tai padarė per du kartus ir abu kartus pritaikęs, kai namuose nieko nebuvo.

Matė papuošalų dėžutėje gulintį ir geltono metalo laikrodį, bet jį apžiūrėjęs nerado prabos, todėl pagalvojo, kad laikrodis ne auksinis, todėl jo neėmė. Laikrodis buvo moteriškas, jei neklysta laikrodžio apyrankė buvo nelanksti. Auksinius papuošalus paėmė ir pardavė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui, su tėvais buvo nutraukęs ryšius, o tuo metu niekur nedirbo. Dėl paimtų auksinių dirbinių nesibaimino, žinojo, kad A. mama, kuriai ir priklausė auksiniai dirbiniai tuo metu buvo Anglijoje, o A. nebūtų ėjęs ir tikrinęs. Iš buto (duomenys neskelbtini) išsikraustė, prieš A. išvykstant į užsienį.

Jis visus savo asmeninius daiktus iÅ¡ buto pasiėmė, buto raktÄ padėjo ant staliuko ir dar kelias dienas ten su Arnoldu ir A. gyveno, iÅ¡einant ir grįžtant visada kas nors bÅ«davo namuose. Rakto tyčia tikrai nepasiliko, iÅ¡ A. namų jis iÅ¡sikraustė kelioms savaitėms pagyventi pas V. I.. Pas jÄ , iÅ¡kraudamas daiktus, ir keldamas rÅ«bus iÅ¡ krepÅ¡io pastebėjo, kad iÅ¡krito raktas. Ant rakto buvo pabraižymų, todėl iÅ¡ karto suprato, kad tai yra nuo A. buto (duomenys neskelbtini) durų raktai.

Nors A. buvo dar sutikęs vieÅ¡ojo transporto stotelėje, bet raktų, jam negrÄ Å¾ino. Be to dar 10 dienų su tėvais iÅ¡važiavo į AnglijÄ ir kai grįžo, pasiteiravo pas ViktorijÄ ir sužinojo, kad A. jau buvo iÅ¡vykęs. Negali pasakyti, kada tiksliai, bet tai galėjo bÅ«ti tų pačių metų vasarÄ , jis susitiko su J., kuris taip pat kartu su jais gyveno pas A., (duomenys neskelbtini), bet jis iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė anksčiau už juos visus, ir jis dar gyvendamas bute matė, kad jis ten paliko savo kompiuterį, gitarÄ .

Kiek žinojo, kad gitarÄ jis buvo palikęs, kaip užstatÄ , kad jÄ turėjo atgauti tada, kai grÄ Å¾ins skolÄ už nuomÄ . Jis sutiko J.ų, kuris buvo su draugu Vitalijumi. Bendraujant su J., Å¡is pasakė: „kad norėtų susigrÄ Å¾inti savo gitarÄ â€œ, jis pasakė: „ kad turi A. buto raktus, ir kad gali jį įleisti, o jis galės pasiimti savo paliktus daiktus“. Jie visi su Vitalijaus automobiliu BMW, apie 16.00 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis vienÄ spynÄ atrakino turėtu raktu, o kita spyna nors ir buvo užrakinta, bet jÄ galima atrakinti bet kokiu pailgu daiktu, tai jis jÄ atsuko su tuo pačiu raktu.

Vitalijus su jais nėjo, liko laukti automobilyje. Nežino, kodėl, bet J., atidarinėdamas duris, pasiėmė savo marÅ¡kinėlių rankovę užsismaukė ant rankos ir su ja atidarė buto duris, kodėl jis taip padarė, jo neklausė, bet tikriausiai, kad neliktų pirÅ¡tų pėdsakų. Jis vis dar galvojo, kad jis tik pasiims savo daiktus ir iÅ¡eis. J. nuėjęs į virtuvę, paėmė kelis didelius prekybinius MAXIMOS maiÅ¡elius, o jis tuo metu atjunginėjo kompiuterį, klaviatÅ«rÄ ir juos iÅ¡nešė į koridorių, dar J. atėjęs numetė jam kelis maiÅ¡elius, ir jis pradėjo visus kompiuterio ir gitaros laidus krauti į maiÅ¡elius, taip pat J. ant žemės numetė dar savo rÅ«bų, kuriuos jis taip pat krovė į maiÅ¡us.

Jam bededant Å¡iuos daiktus, matė, kad J. nuėjo į tamsųjį kambarį ir ten kažkÄ kraustė. Ten jis negyveno, ir jo jokių daiktų neturėjo bÅ«ti, jis nors J.ų ir įleido į butÄ , bet nieko nepadarė, kad J. nepaimtų svetimų daiktų. J. atėjo nuo tamsiojo kambario pusės pas jį į koridorių neÅ¡inas dviem MAXIMOS maiÅ¡eliais. MaiÅ¡eliuose, kuriuos jis nešė, buvo kompiuterio laidai, gitaros laidas, kitame maiÅ¡e buvo drabužiai: striukė, batai, kelnės. Kokie daiktai buvo pas J.ų maiÅ¡eliuose, jis negali pasakyti, nes nekreipė dėmesio.

Nunešė su J. keturis maiÅ¡elius į automobilį. NeÅ¡ant dar prisimena, kad J. kažkÄ sakė: „kad matė geras maistines svarstykles“, jis jo tiksliau neklausė. AntrÄ kartÄ grįžus į butÄ , J. iÅ¡ karto nuėjo į tamsųjį kambarį, kur Å¡alia rakinamos spintos (iÅ¡ kur jis paėmė auksinius dirbinius) buvo sukrauti dideli prekybiniai krepÅ¡iai su įvairiais daiktais, matė, kad J., atsisegęs vienÄ maiÅ¡Ä , pradėjo kraustyti daiktus, jis numojo į jį ranka sakydamas:

„kad tegul jis daro kÄ nori“, supratęs, kad J. knisasi tarp svetimų daiktų, jis grįžo į koridorių ir paėmė procesorių ir stiprintuvÄ . Jis stovėjo koridoriuje, kol J. grįžo iÅ¡ to kambariuko vėl neÅ¡inas dviem prekybiniais maiÅ¡eliais. Matė, kad jie nebuvo tokie pilni, kaip pirmieji maiÅ¡eliai, bet vėl visi daiktai buvo atneÅ¡ti nuo tamsiojo kambariuko pusės, suprato, kad visi daiktai J.ui nepriklauso, nes antrÄ kartÄ Â J. net nebuvo užėjęs į kambarį, kuriame gyveno, tas kambarys iÅ¡ koridoriaus jam matėsi tiesiai.

Jis, stovėdamas koridoriuje, taip pat J.ui nieko nesakė, tik ragino, kad jis greičiau ateitų. Jis su procesoriumi ir su stiprintuvu išėjo iÅ¡ buto ir nunešė į automobilį, visus daiktus krovė į bagažinę, kas netilpo, dėjo į salonÄ ant sėdynės. J. į butÄ nubėgo dar ir trečiÄ kartÄ , nes koridoriuje dar buvo likęs monitorius. TÄ kartÄ , J. buvo tik su monitoriumi, J. taip pat buvo iÅ¡ jo paėmęs raktÄ , užrakino duris, po paskutinio - trečio apsilankymo ir raktÄ grÄ Å¾ino, jam, o jis raktÄ pateikė prie ikiteisminio tyrimo.

Važiuojant nuo Pilaitės mikrorajono, J.aus namų link, apie iÅ¡neÅ¡tus daiktus, nieko nekalbėjo. Privažiavus prie namų J., jo paprašė padėti užneÅ¡ti daiktus į devintÄ aukÅ¡tÄ . Visus daiktus jis J.ui padėjo nuneÅ¡ti iki lifto, o jau į viršų kilo tik J., jis liko su Vitalijumi automobilyje. Visus daiktus, paimtus iÅ¡ buto, J. nusinešė į savo butÄ ir nieko neiÅ¡nešė, jis jokių daiktų iÅ¡ to buto neėmė. KÄ tiksliai paėmė J., taip pat negali pasakyti, nes jis nekalbėjo.

Dėl padarytos veikos gailisi, praÅ¡o pakeisti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , kad galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajai savo nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . (t. 1, b.l. 61,62).Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. N. paaiÅ¡kino, kad žino, jog buvo vagystė. Apie jÄ beveik nieko nežino. J. jo paprašė tik padėti daiktus nuneÅ¡ti. Tai buvo apie pora maišų, kompiuteris, gitara. Kas buvo maiÅ¡uose jis nežino. Svarstyklių nematė. Jis yra J.aus draugas, kaimynas.

Jam atrodo, kad daiktus nešė kartu su J.. Nežino kiek jis nešė maišų. Atsimena, kad buvo gitara, kompiuteris, kolonėlė.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. I. paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje žino tik vienintelį dalykÄ , kad pas A. G. buvo raktai nuo buto. Kaip jie pas jį atsirado, ji nežino. Apskritai apie šį įvykį nieko nežino, nes tuo metu su jais nebendravo. Žinojo, kad G. slapčia nuo C. turėjo raktus nuo buto. Nežino dėl ko slapčia. Kai jie buvo nuomininkai, C. nebuvo jiems davęs raktų nuo buto.

Jis tuos raktus duodavo, o po to pasiimdavo. Žino, kad G. buvo padaręs dublikatÄ .Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. Č. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, kad iÅ¡ Anglijos jam buvo siunčiami siuntiniai. Nežino kas apvogė sesę. Žino tik faktÄ , kad sesę apvogė. Kas buvo pavogta, jis nežino. Sesė pasakė, kad jÄ apvogė. Pavogė auksÄ ir kitus daiktus. Sesė sakė, kad už pavogtus daiktus jai grÄ Å¾ino virÅ¡ 4 000Lt. TaÅ¡es laikydavo iki tol, kol sesė grįždavo.

NežiÅ«rėdavo kas tose tašėse yra.Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. paaiÅ¡kino, kad jis gyveno prieÅ¡ dvejus metus tame bute. Jame gyveno su C. ir G., gyveno draugiÅ¡kai ir gerai sutarė, jam net nekilo minčių, kad A. kažkas gali apvogti. J. P. pažįsta. Tuo metu kai jis gyveno, jis jau negyveno. Jo daiktai buvo palikti. Svetainėje buvo kompiuteris, gitara ir kubas. J. paliko daiktus dėl to, kad A. kiek minėjo, kad J. nebuvo atsiskaitęs už nuomÄ . J. jam nieko blogo nepadarė.

Jis jo draugas. Yra pažįstami nuo 2006 m. ir negali pasakyti, kad jis bÅ«tų kÄ nors blogo padaręs, ar pavogęs.Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo V. K. (kuris gyvena užsienyje) parodymai. Jis 2011-11-18 paaiÅ¡kino, kad negali nurodyti tikslios datos, nes tai tikrai buvo eilinė diena, bet tyrėjai teiraujantis, prisimena, kad buvo toks atvejis, kad A. G. ir J. P. paprašė jo su savo automobiliu BMW v/n (duomenys neskelbtini) nuvežti juos į Pilaitės mikrorajonÄ , kur jie minėjo kad nuomojosi butÄ .

Negali nurodyti tikslaus mėnesio ir dienos, bet prisimena, kad ant automobilio buvo eksplotuojamos jau vasarinės padangos. Negali dabar nurodyti, kas jam paskambino, bet jis atvažiavo pas J. prie namų į kiemÄ , į jo automobilį įsėdo A. ir J.. J. pažįsta nuo seniau, susipažino per bendrus pažįstamus, jam atrodo, tuo metu J. niekur nedirbo, ar jis vartojo narkotikus negali pasakyti. A. G. susipažino, nes pažinojo jo seserį ir jis ateidavo pas juos į kiemÄ . Jam atrodo, kad tuo metu A. G. kažkur dirbo, bet kur tiksliai, negali pasakyti, kokie buvo jo pomėgiai - negali pasakyti.

Tai kaip minėjo, atvažiavo pas J. į kiemÄ , ir jie įlipę į automobilį jam sakė kur važiuoti. Jie nuvažiavo į I. Kanto gatvę ir sustojo prie penkiaaukščio namo, jis liko sėdėti automobilyje. Važiuojant automobilyje, tarp A. G. ir J. P. jokių kalbų apie vagystę nebuvo, jis net nežinojo, kad į tÄ butÄ jo du pažįstami užeis be savininko žinios, bÅ«tų tikrai tam paprieÅ¡taravęs. Negali pasakyti tiksliai, bet gali bÅ«ti, kad iÅ¡ buto daiktus į automobilį nešė per du kartus.

Kokie tiksliai daiktai turėjo bÅ«ti, kuriuos turėjo pasiimti, jis net nežinojo. Taip pat jis net nežinojo, kas tiksliai važiuoja pasiimti daiktų, ar A., ar J.. Tiksliai matė, kad į automobilį buvo atneÅ¡ta J.aus gitara, nes anksčiau jÄ buvo matęs pas jį namuose, ir taip pat atneÅ¡tas kompiuteris, bet kas kÄ nešė negali pasakyti, matė, kad taip pat į automobilį buvo atneÅ¡ti keli prekybiniai maiÅ¡eliai, viename iÅ¡ maiÅ¡elių jis kažkodėl užfiksavo, kad buvo užklotas, kokios spalvos negali dabar nurodyti, tas maiÅ¡elis buvo padėtas į automobilio bagažinę, tame maiÅ¡elyje buvo dar kažkas, bet kas, jis nematė.

Jis stovėjo prie automobilio ir rÅ«kė, vėliau įsėdo, todėl galėjo bÅ«ti, kad antrÄ kartÄ atnešę daiktus, dar kažkÄ Ä¯dėjo į bagažinę, ko jis jau ir nebematė, jokių skambančių butelių negirdėjo. Automobilio salone buvo ant sėdynės padėta gitara ir dar gal kompiuteris. Visko tiksliai neįsidėmėjo, nes net negalvojo, kad tai yra pagrobti daiktai. Ä®sėdę į automobilį, jie tarpusavyje nieko apie atneÅ¡tus iÅ¡ buto daiktus nekalbėjo. J.us pasakė:

„kad dabar jį vežti namo“. Už daiktų vežimÄ jam niekas neatsilygino, tai padarė norėdamas tik padėti. Parvežus daiktus vėl į J.aus kiemÄ , A. kartu su J. nešė daiktus, jam atrodo, kad taip pat per vienÄ kartÄ , visų daiktų jie nepaėmė ir atėjo dar antrÄ kartÄ . Po to jis iÅ¡važiavo. Ar su juo važiavo A., jis negali pasakyti. Jį nustebino tyrėjos skambutis, tikrai nieko iÅ¡ bendrų pažįstamų negirdėjo, kad J. bÅ«tų nusikaltėlis, todėl kas galėjo atsitikti, kad jis taip pasielgė negali paaiÅ¡kinti.

Nuo 2012 sausio ruošėsi vėl išvykti į užsienį gyventi, prašo teisme remtis jo liudytojo apklausos metu duotais parodymais. (t. 1, b.l.

36) Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo A. C. (kuris Å¡iuo metu gyvena užsienyje) parodymai. Jis 2010-10-26 parodė, kad gyvena bute adresu, (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. jis gyvena ir mokosi Anglijoje, į LietuvÄ grįžta tik kelioms savaitėms 2010 nuo vasario mėn. 10 d. iki 22 d., jis buvo grįžęs į LietuvÄ . Nuo 2010-02-22 iki 2010-03-31, minėtame bute gyveno J. P. gim. 1988 m., nuo 2010-04-26 iki 2010-07-01 minėtame bute gyveno A. G. gim. 1992 m., nuo 2010-06-01 iki 2010-07-01 bute gyveno A.

N. gim. 1987 m. Jis pats taip pat vėl buvo grįžęs į LietuvÄ ir gyveno minėtame bute nuo 2010-03-31 iki 2010-08-23. Bute gyveno su A. G. ir A. N.. Visiems trims vaikinams buvo davęs buto raktus ir kai jie iÅ¡sikraustė, jie jam raktus grÄ Å¾ino. Apie tai, kad jo mama miegamajame V. C. spintoje laikė aukso papuoÅ¡alus, jis žinojo, bet kad raktas nuo užrakintos spintos yra Å¡alia, kitoje spintoje - nežinojo. Su minėtais vaikinais apie laikomus vertingus daiktus nekalbėjo ir spintos atidaręs niekada nebuvo.

Spinta niekada iÅ¡laužta nebuvo. Paskutinį kartÄ , kai buvo bute įtartinų vagystės požymių nepastebėjo. Apie bute dingusius daiktus, jis sužinojo 2010 spalio mėn. pradžioje iÅ¡ savo mamos, kai ji grįžo į LietuvÄ . 2010-10-24 jis grįžo į LietuvÄ , ir be mamos minėtų daiktų, bute pasigedo 2010-03-31 J. P. paliktų elektrinės gitaros – 500 Lt, personalinio kompiuterio – 400 Lt. Å iuos daiktus, jis pagal susitarimÄ , turėjo grÄ Å¾inti J. P., kai Å¡is jam atiduos už nuomÄ 800 Lt.

Visi trys vaikinai jam liko skolingi už buto nuomÄ . Vagystė buvo įvykdyta nuo 2010-08-23, kai iÅ¡vyko į AnglijÄ , iki 2010-09-25, kai iÅ¡ Anglijos grįžo jo mama. Kai iÅ¡važiavo, gitara ir kompiuteris buvo bute. 2010-10-24 grįžęs iÅ¡ Anglijos, jis kalbėjo su drauge V. I., kuri jam pasakė, kad bendravo su A. G. ir jis pasakė: „kad turi jo buto rakto dublikatÄ â€œ, taip pat klausinėjo: „ ar tame bute kas nors Å¡iuo metu gyvena“. Vagyste jis įtaria visus tris vaikinus, bet labiausiai A.

G. ir J. P., kurie yra draugai. (t. 1, b.l.31, 32).             Iš kvito šaknelės serija LAT Nr. 196985 matyti, kad V. C. sumokėjo tris šimtus litų advokatui R. S. (t. 2, b. l. 18). Nukentėjusioji prašo atlyginti proceso išlaidas.             Iš 2010-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), nufotografuotas įėjimas į tamsųjį kambarį, pats tamsusis kambarys, ant žemės sudėti prekybiniai krepšiai su įvairiais daiktais (t. 1, b. l. 17-20).Iš Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-11-11 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A.

G. pateikė raktÄ (t. 1, b. l. 24).IÅ¡ 2010-11-18 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad A. G. pagal 2010-11-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ pateikto rakto ir V. C. pagal 2010-11-18 daiktų pateikimo protokolÄ pateikto rakto danteliai visiÅ¡kai sutapo (t. 1, b. l. 25-26).IÅ¡ 2012-04-17 akistatos protokolo matyti, kad prieÅ¡taravimai tarp J. P. ir A. G. duotų parodymų paÅ¡alinti nebuvo (t. 1, b. l. 72, 73). Ä®rodymų vertinimas ir teismo iÅ¡vados Ä®vertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei iÅ¡klausęs kaltinamojo, nukentėjusiosios V.

C. parodymų, apklausus teisiamajame posėdyje liudytojus, pagarsinus kai kurių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo J. P. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. P. savo kaltę neigė, paaiÅ¡kino, jog kaltės nepripažįsta, jis svetimų daiktų neėmė, o bute, (duomenys neskelbtini) buvo pasiimti savo daiktų, kuriuos anksčiau, kai dar nuomojosi pastarÄ jį butÄ buvo palikęs.Niekas iÅ¡ apklaustų liudytojų nematė, kad J.

P. nešė iš nukentėjusiajai V. C. buto jam inkriminuojamus, V. C. priklausančius daiktus. Liudytojas V. N., kuris padėjo panešti daiktus nurodė, kad buvo apie pora maišų, kompiuteris, gitara. Kas buvo maišuose jis nežino. Svarstyklių nematė. Atsimena, kad buvo gitara, kompiuteris, kolonėlė. Liudytojas V. K. (šiuo metu gyvena užsienyje, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymai buvo teisiamajame posėdyje pagarsinti), kuris padėjo parvežti su automobiliu J. P. daiktus nurodė, kad važiuojant automobilyje, tarp A.

G. ir J. P. jokių kalbų apie vagystę nebuvo. Kokie tiksliai daiktai turėjo bÅ«ti, kuriuos turėjo pasiimti J. P., jis net nežinojo. Taip pat jis net nežinojo, kas tiksliai važiuoja pasiimti daiktų, ar A., ar J.. Tiksliai matė, kad į automobilį buvo atneÅ¡ta J.aus gitara, nes anksčiau jÄ buvo matęs pas jį namuose, ir taip pat atneÅ¡tas kompiuteris, bet kas kÄ nešė negali pasakyti, matė, kad taip pat į automobilį buvo atneÅ¡ti keli prekybiniai maiÅ¡eliai, viename iÅ¡ maiÅ¡elių jis kažkodėl užfiksavo, kad buvo užklotas, kokios spalvos negali dabar nurodyti, tas maiÅ¡elis buvo padėtas į automobilio bagažinę.

Automobilio salone buvo ant sėdynės padėta gitara ir dar gal kompiuteris. Kaltinamojo motina R. P. paaiÅ¡kino, kad sÅ«nus atsivežė į namus daiktus, tarp jų buvo gitara, kompiuteris, monitorius. Buvo trys maiÅ¡ai su daiktais. Vienas maiÅ¡as buvo suplyšęs, nes antklodė netilpo. Kažkokius laidus atvežė. Ji iÅ¡pakavo tuos daiktus, nieko ten nerado. Kiti liudytojai A. N., J. Č., V. I. nieko konkretaus negalėjo papasakoti apie įvykdytÄ vagystę iÅ¡ nukentėjusiÄ jai V. C. priklausančio buto, žinojo tik patį vagystės faktÄ .

Teismo vertinimu, tiek kaltinamojo, tiek apklaustų liudytojų (iÅ¡ dalies skiriasi tik A. G.) parodymai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vienų kitiems. Neabejotinai nustatyta, kad A. G. ir J. P. buvo nuvykę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), be Å¡eimininkės V. C. leidimo. Atsirakino buto duris raktu, kurį turėjo A. G.. J. P. nešė iÅ¡ buto daiktus, kuriuos anksčiau kaip užstatÄ buvo palikęs už nesumokėtÄ nuomos mokestį (kelis prekybinius maiÅ¡elius, kuriuose buvo gitara, kompiuteris, procesorius, stiprintuvas, laidai, antklodė, rÅ«bai).

Ar kartu su jam priklausančiais daiktais jis paėmė ir svetimus daiktus ir kokius niekas nematė.Vienintelis liudytojas A. G., (kurio atžvilgiu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-12-06 teismo priimtas baudžiamasis įsakymas) kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo nurodė, kad matė, jog J. P. buvo tamsiajame kambaryje ir „suprato, kad knisasi tarp svetimų daiktų“. Jis taip pat suprato, kad „buvo kažkokie daiktai iš tų krepšių“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklaustas teisiamajame posėdyje A.

G. priešingai tvirtino, kad nematė, kad J. imtų kokius svetimus daiktus. Kas buvo maišuose jis nežiūrėjo. Nežino, ar buvo išnešti kokie svetimi daiktai. Jis žinojo, kad yra J.aus daiktai ir jis juos ramiai nešė. Tačiau paklausus teisėjai ar jis patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (kurie buvo pagarsinti), jis atsakė, kad patvirtina.Teismas vertindamas A. G. parodymus atkreipia dėmesį į tai, kad jie labai nenuoseklūs ir nepastovūs. Jo parodymai iš esmės skiriasi duoti teisiamajame posėdyje nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu jis daugiau kalbėjo apie savo įvykdytÄ veikÄ , apie tai kaip jis paėmė auksinius dirbinius, kuriuos pridavė į LombardÄ . Nelabai suprantama, kodėl A. G. parodymai toje dalyje apie J. P. iÅ¡neÅ¡tus daiktus (samprotavimÄ apie tai, kad tarp jam priklausančių daiktų galėjo bÅ«ti ir V. C. priklausantys daiktai) skiriasi teisiamajame posėdyje nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Galimai dėl to, kad jis atlygino visÄ Å¾alÄ (5242 Lt), kurios prašė nukentėjusioji V.

C. (t. 1, b. l. 66, 67, 196, 197) ir dar kaip jis paminėjo jam tyrėja sakė, kad „kai bus kitas teismas, jeigu J.us bus pripažintas kaltu, jis galės susigrÄ Å¾inti pinigus“. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo parodymai (t. 1, b. l.

49) dalyje dėl to, ar J. P. nešė iš buto svetimus ne jam priklausančius daiktus skiriasi iki kol jam buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ir po to (kardomoji priemonė buvo paskirta 2011-06-30 (t. 1 b. l. 54).Net jai tikėti A. G. parodymais, pažymėtina, kad jis net ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, jog suprato, kad kažkokius daiktus J. P. paėmė iš tamsaus kambario (tuos, kurie priklausė ne jam), negalėjo įvardyti nei vieno konkretaus daikto, kurį paėmė kaltinamasis.

Teisiamajame posėdyje pažymėjo, kad kai vežė daiktus į J. P. namus matė svarstyklių dėžę. Bet ar tai buvo svarstyklės jis negali pasakyti.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. P. kaltinime įvardytų daiktų skaičius yra labai didelis, ir savo apimtimi nemaži daiktai (keturi buteliai degtinės, 6 krištolinių taurių rinkinys puodukų rinkinys, plaukų džiovintuvas, kelioninė dujinė viryklė, dvi moteriškos batų poros, 7 komplektai lininės dvigulės patalynės ir kt. daiktai), todėl neįtikinamai atrodo galimybė sutalpinti juos į du, tris ar keturis prekybinius maišus.

Visi apklausti teisiamajame posėdyje asmenys patvirtino, kad buvo iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ buto 3-4 prekybiniai maiÅ¡ai (kuriuose buvo laidai, antklodė ir t. t.).Aukščiau iÅ¡vardytos aplinkybės suteikia pagrindÄ abejoti J. P. reiÅ¡kiamu kaltinimu. Byloje esantys įrodymai nepaneigia J. P. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje pateiktos versijos, kad jis atvykęs kartu su A. G. į V. C. priklausantį butÄ , nuo kurio raktÄ turėjo A. G. pasiėmė tik savo asmeninius daiktus, kuriuos anksčiau, kai nuomojosi pastarÄ jį butÄ buvo palikęs. Pastebėtina, kad nei vienas daiktas nurodytas kaltinime, kuriuos neva tai J.

P. pagrobė nebuvo surastas.Baudžiamajame procese įrodinėjimo pareiga negali bÅ«ti perkelta kaltinamajam, o abejonės, iÅ¡naudojus visas įstatymo numatytas galimybes joms paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Ä®rodinėjimo tikslu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį yra neabejotinos kaltinamojo kaltės nustatymas. Ä®rodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesurinkta.Teismų praktika taikant LR BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ bei 2003 m. birželio 20 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.Taigi, Å¡iuo atveju neįrodyta, jog J.

P. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl jis už tai negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas negali remtis prielaidomis, iÅ¡vedžiojimais ir samprotavimais. Nesant neginčytiniems kaltės įrodymams apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nėra galimas. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes J. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos LR BK 178 str. 2 d., turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad J.

P. dalyvavo padarant inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). V. C. praÅ¡ymas atlyginti proceso iÅ¡laidas netenkintinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).Vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).KardomÄ jÄ priemonę – periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam J.

P. panaikinti.Nukentėjusiosios V. C. praÅ¡ymo atlyginti proceso iÅ¡laidas netenkinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto antrÄ apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                  Virginija Liudvinavičienė