c04d8b8a-a516-4e83-8288-4e8bbeaf67da · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-309/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00029-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.12; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.2.1.2; 2.4.2.1; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 13 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nuteistajai R.

B., jos gynėjai advokatei Violetai Savickienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalį ir jai skirta 40 MGL dydžio (5 200 Lt) bauda.R. B. pripažinta kalta pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 45 MGL dydžio (5 850 Lt) bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė R.

B. paskirta 45 MGL dydžio (5 850 Lt) bauda.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. B. nuteista už tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini)) nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iÅ¡ jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o bÅ«tent: bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininku ir direktoriumi, bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bÅ«dama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , 2010 metų rugsėjo mėnesį, veikdama tyčia, žinodama, kad bendrovė dirba nuostolingai – 2010-11-01 dienai turi 547 668 Lt nuostolio bei 1 010 972 Lt trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)” esant sunkioje ekonominėje padėtyje, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, po to, kai 2010-09-14 ji pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iÅ¡ jų reikalavimus, t. y. 2010-09-14 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros, serija ATV Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, ji, kaip atskaitingas asmuo, pagal avanso apyskaitÄ tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡mokėjo 9 000 Lt UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už bankroto administravimo paslaugas, taip pat, 2010-09-15 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2007 m. gegužės 31 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, 2010-08-31 Å¡io susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-09-15 iÅ¡raÅ¡ytų pardavimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atitinkamai už skolÄ perleido UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) turto – audiovizualinę ir kompiuterinę sistemÄ , restorano baldus už 20 000 Lt (su PVM) ir UAB ,,N. B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) turto - restorano virtuvės technikÄ už 20 000 Lt (su PVM), taip pat, susijusiam asmeniui, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V.

B. (savo vyrui) 2010-09-20 iÅ¡ įmonės kasos, pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 13 770 Lt, už negyvenamųjų patalpų nuomÄ ir todėl padarė likusiems kreditoriams turtinę 62 770 Lt žalÄ .Be to, R. B. buvo nuteista už tai, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iÅ¡Å¡vaistė įmonės turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent: bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininke ir direktore bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bÅ«dama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01, veikdama tyčia, žinodama, kad bendrovė dirba nuostolingai – 547 668 Lt nuostolio laikotarpio pabaigai, turi 2008-01-01 dienai 2 144 506 Lt, 2009-01-01 – 1 673 186 Lt, 2010-01-01 – 1 333 792 Lt, 2010-11-01 – 1 010 972 Lt trumpalaikių ir ilgalaikių įsipareigojimų, t. y.

UAB „(duomenys neskelbtini)” esant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėdama už susijusiÄ Ä¯monę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) lizingo įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01 sumokėjo 128 632,51 Lt, iÅ¡vaistė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų ir turto už 128 632, 51 Lt, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė 128 632,51 Lt turtinės žalos kreditoriams.Apeliaciniu skundu nuteistoji R.

B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti.Apeliantė mano, kad Å iaulių apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas, nes nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos. Pasak apeliantės, nuosprendyje teismas tinkamai aiÅ¡kina materialinės teisės normas – BK 208 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies sampratas, Å¡ių straipsnio dalių dispozicijÄ , taikymo teorijÄ ir praktikÄ , tačiau netinkamai Å¡ias įstatymines normas taikė Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

BK 208 straipsnis priskiriamas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslui, gina kreditorių interesus. Atkreipia dėmesį į tai, jog bankrotÄ inicijavo ji pati, praÅ¡ydama teismo iÅ¡kelti bankroto bylÄ , o ne kreditoriai, kuriems bÅ«tų buvę didelės skolos ar su kuriais bÅ«tų užsitęsęs atsiskaitymas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių praÅ¡ymu, kurių interesus gina ir juos atstovauja bankroto administratorius, o prokuratÅ«ros, net neturint kreditorių pareiÅ¡kimų dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

BK 208 straipsnis gina kreditorių teises ir teisėtus interesus, tačiau patys UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai nemano, kad ji viena, nusikalstamais veiksmais, pažeidė jų teises, padarydama jiems žalÄ . Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai jai civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Å iaulių apygardos teisme, dėl atsiskaitymų su tais pačiais kreditoriais, jie pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį visiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.Apeliantės vertinimu, Å iaulių apylinkės teismas nepagrįstai jÄ pripažino kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 208 straipsnio l ir 2 dalyse.

Apeliantė teigia, kad neginčija Å iaulių apylinkės teismo teiginių, kad nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01 jau buvo nemoki, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, kad bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį bÅ«dama atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , ji žinojo apie Å¡iÄ situacijÄ ir, kad neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iÅ¡ jų reikalavimus.

Å ios aplinkybės yra nustatytos, Å¡ias aplinkybes ji pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir niekada jų neneigė. Pabrėžia, jog tai darė veikdama sÄ Å¾iningai ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorių naudai. Iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo daugiau ar mažiau atsiskaitinėjama su visais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, kad atsiskaitymai su tais kreditoriais dėl kurių jai pateikti kaltinimai ir yra nuteista, buvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tini, siekiant iÅ¡vengti dar didesnės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galutinai nenutrauktų savo veiklos ir pati galėtų bent kiek mažinti kreditorinius įsiskolinimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad visi jai inkriminuoti kaip nusikalstami atsiskaitymai su kreditoriais, buvo atliekami arba vykdant ilgalaikius sutartinius įsipareigojimus, kurių nevykdymas bÅ«tų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams padaręs žymiai didesnę žalÄ , (atsiskaitymai už patalpų nuomÄ , lizingo gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdytų prievolių mokėjimas), arba siekiant sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsiskolinimus akcininkams naudingiausiomis sÄ lygomis (atsiskaitymai turtu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“), mokėjimai buvo vykdomi akcininkų, turinčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketÄ nurodymu (13 000 Lt skolos iÅ¡mokėjimas A.

B.).Be to, apeliantės teigimu, atsiskaitymai su kreditoriais, kurie pripažinti nusikalstamais ir už kuriuos ji nuteista, nebuvo vieninteliai ir sumos, kurias iÅ¡mokėjo nėra ženklios, lyginant su kitomis iÅ¡mokomis kitiems kreditoriams. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-01, t. y., kuriuo buvo sudaryti, tariamai, nusikalstami sandoriai, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), buvo sumokėta net 218 578 Lt mokesčių, Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – SODRA), buvo sumokėta 172 460 Lt įmokų, sumokėta 1 633 Lt baudų, 242 534 Lt sumokėta prekių tiekėjams, 151 379 Lt sumokėta paslaugų tiekėjams ir kt. (žr.

Å¡vados 47, 48 psl.). Atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovė su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo net ir prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , t. y. 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados, bÅ«tent 2010 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI sumokėjo 30694 Lt PVM, o 2010 m. rugsėjo mėn. 19746 Lt PVM, o rugpjūčio- rugsėjo mėn., t. y. tuo metu, kai, pasak teismo, jau buvo žinoma apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos kreditoriams buvo sumokėta iÅ¡ viso 102100 Lt (61 136 Lt rugpjūčio mėn. ir 40 964 Lt rugsėjo mėn.), o iÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ sÄ skaitos buvo sumokėta iÅ¡ viso 67 279 Lt (atitinkamai 41 649 Lt ir 25 630 Lt), t. y., 2010 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. laikotarpiu iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos kreditoriams buvo sumokėta viso 169 370 Lt (be iÅ¡vadoje nurodytų atsiskaitymų iÅ¡ UAB kasos).

Kyla klausimas, kodėl prokuratÅ«ra ir teismas visų iÅ¡mokų 2008-20l0 m. laikotarpyje, iÅ¡mokėtų visiems kitiems kreditoriams, nevertina kaip nusikaltimo, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko neatsiskaičiusi daugiau nei su 2 kreditoriais ? Apeliantė mano, kad teisėsaugos institucijos taiko dvigubus standartus skirtingiems kreditoriams, todėl toks baudžiamojo įstatymo taikymas prieÅ¡tarauja Konstitucijai ir sveikai logikai.Apeliantė teigia, kad įstatymas nedraudžia skolininkui iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudaryti sandorius su vienu iÅ¡ kreditorių ir tenkinti vieno iÅ¡ kreditoriaus reikalavimÄ , nors ir yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai.

Tai leidžia galiojančios civilinės teisės normos. Teismas jos veiksmuose nenustatė ypatingo nesÄ Å¾iningumo, pyktybiÅ¡kumo, tyčinio sÄ moningo kenkimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo kreditoriams, jos kažkokių savanaudiÅ¡kų paskatų ar siekimo asmeninės naudos, kas leistų jos veiksmus, civilinių teisinių santykių sferoje ir reguliuojamus civilinių teisės normų, pripažinti nesÄ Å¾iningais, o baudžiamųjų įstatymų prasme nusikalstamais. Esant Å¡ioms aplinkybėms nesupranta, kodėl jos keli atlikti sandoriai pripažinti nusikalstamais, nors nepažeistos net civilinės teisės normos, reglamentuojančios įmonių atsiskaitymo su kreditoriais betarpiÅ¡kai prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , tvarkÄ .

Tuo metu, kai ji atliko sandorius už kurių atlikimÄ nuteista, Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas jau nebegaliojo (nustojo galioti nuo 2009-07-01). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas su kreditoriais nebuvo saistomas minėtame įstatyme nustatytos mokėjimų eilės. Joks įstatymas nenumatė, kad bendrovė, visų prima, turėtų pilnai atsiskaityti su valstybe, darbuotojais, o tik paskui su kitais kreditoriais, net jeigu tai bÅ«tų akcininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę pati spręsti, kaip paskirstyti gaunamas ir turimas lėšas bendrovės kreditoriams.

Bendrovė tuo metu atsiskaitinėjo su visais kreditoriais po truputį pagal tuo metu buvusias finansines galimybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (civilinėse bylose), pažymima, kad „sprendžiant, ar ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises, bÅ«tina įvertinti pažeidimo pobÅ«dį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sÄ lygomis“. Apeliantės įsitikinimu, negali bÅ«ti pripažįstami kaip nusikalstami sandoriai, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali bÅ«ti vienintelė racionali iÅ¡eitis iÅ¡vengti bankroto.Apeliantės nuomone, nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ji neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas nuostatas, po to, kai 2010 m. rugsėjo 14 d. pateikė (duomenys neskelbtini) apygardos teismui ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2010-09-14 iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ kaitos-faktÅ«ros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kaip atskaitingas asmuo, pagal avanso apyskaitÄ , 2010 m. rugsėjo 14 d iÅ¡mokėjo 9 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ už bankroto administravimo paslaugas, todėl Å¡i veika nusikalstama.

Pasak apeliantės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis ėmė sunkėti 2008 metų pradžioje, tačiau, kaip ir visos įmonės, ekonominės krizės sÄ lygomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visais bÅ«dais stengėsi „iÅ¡gyventi“, siekti pelno. Iki pat 2010 metų vasaros vidurio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija, taip pat ir ji, laukė ir tikėjosi, jog pažadais maitinęs investitorius savo lėšomis padės stabilizuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinę-finansinę bÅ«klę. 2010 m. liepos mėnesį galutinai tapo aiÅ¡ku, jog jokio investitoriaus nebus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsigaus.

Tapo aiÅ¡ku, kad bankrotas neiÅ¡vengiamas. Pagrindiniai akcininkai jo neįnicijavo, todėl jai neliko nieko kito, kaip tai daryti pačiai. BankrotÄ inicijavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o ne kaip fizinis asmuo, nes bankrutavo jos vadovaujamas UAB, o ne ji asmeniÅ¡kai. Apmokėti iÅ¡laidas įvairiems juristams už dokumentų bankroto bylos iÅ¡kėlimui paruoÅ¡imÄ , bankroto administravimÄ buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolė. Ji, veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, nemokėjo ir negalėjo tinkamai paruoÅ¡ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų bankrotui.

Nežinojo kaip tai daroma, kaip tvarkomi dokumentai, kaip paruoÅ¡iamas ieÅ¡kinys teismui. Be teisininkų konsultacijų ir pagalbos ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, negalėjo apsieiti. AiÅ¡kinosi pas kokius teisininkus jai kreiptis. Verslininkas, kuris jau buvo susidÅ«ręs su įmonės bankroto klausimais, jai patarė kreiptis konsultacijų ne į advokato kontorÄ , o tiesiai į įmonę, kuri administruoja bankrotus, kadangi joms tai įprasti klausimai, tuo labiau, kad jų pagalba bus tiesiog bÅ«tina iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

Atsitiktinai pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio vidurio, konsultavosi visais bylos dėl bankroto iÅ¡kėlimo klausimais, naudojosi visais patarimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai 2010 m. rugsėjo 14 d. paruošė ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurį tÄ pačiÄ dienÄ nunešė į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ . TÄ pačiÄ dienÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo jų praÅ¡omÄ 9000 Lt sumÄ už atliktÄ darbÄ ir už bÅ«simÄ darbÄ , nes buvo patenkinta paslaugų kokybe ir ieÅ¡kinyje prašė leisti ir toliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikti bankroto administravimo paslaugas.

Nežinojo, kad tai, galimai, neteisinga ar neteisėta. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kurioje pasiÅ«lyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2010 m. rugsėjo 22 d. į (duomenys neskelbtini) apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 5000 Lt teismo ir administravimo iÅ¡laidoms, kopijÄ gavo tik apie 2010 m. rugsėjo 20 d., t. y., po to, kai pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėti. Tada ji 2010 m. rugsėjo 23 d. pareiÅ¡kimu, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apygardos teismÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau turi susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl administravimo bankroto byloje, pridėjo kasos pajamų orderio kopijÄ ir prašė panaikinti Å¡iÄ nutartį. 2010 m. spalio 13 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apygardos teismas iÅ¡kėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmiau nurodytais jos veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams žala nepadaryta, kadangi, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu juridinės konsultacijos dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų kreipusis į advokato kontorÄ , tai visų klausimų sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų kainavęs apie 4000 Lt, o, priskaičius 5000 Lt, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų pervedęs bankrotÄ administruojančiai įmonei per teismo depozitinę sÄ skaitÄ , iÅ¡laidos nebÅ«tų mažesnės, negu 9000 Lt.

Už Å¡iuos 9000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo ir juridines paslaugas, paruoÅ¡iant dokumentus teismui ir apmokėjo bÅ«simas teismo bei administravimo iÅ¡laidas. Å itos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, neiÅ¡vengiamos ir ne per didelės, todėl jos veiksmai, jas iÅ¡mokant, negali bÅ«ti pripažinti nusikalstamais. Apeliantės vertinimu, teismo motyvas, kad PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje bei kasos pajamų orderio kvite nėra nurodyta, jog sumokama ir už dokumentų tvarkymÄ ne tik už bankroto administravimo paslaugas, nėra pakankamas motyvas jo veiksmus pripažinti nusikalstamais, nes, apeliantės įsitikinimu, sÄ voka „už bankroto administravimo paslaugas“ plati ir apimanti dokumentų paruoÅ¡imÄ , todėl papildomai tai įraÅ¡yti į PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ nebuvo bÅ«tina.Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ji, 2010 m. rugsėjo 15 d. susitarimo Nr. 7 „Dėl 2007 m. gegužės 31 d.

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr.(duomenys neskelbtini)“, 2010-08-31 Å¡io susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-09-15 iÅ¡raÅ¡ytų pardavimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atitinkamai už skolÄ nepagrįstai, veikdama nesÄ Å¾iningai, perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto - audiovizualinę ir kompiuterinę sistemÄ , restorano baldus už 20 000 Lt (su PVM) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto - restorano virtuvės technikÄ už 20 000 Lt (su PVM), nes dėl Å¡io sandorio UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusiems kreditoriams buvo padaryta 40 000 Lt turtinė žala, todėl Å¡is sandoris pripažintinas nusikaltimu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡io sandorio nenaudingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepripažįsta net patys likusieji UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kurie civilinio proceso tvarka, neieÅ¡ko Å¡iuo sandoriu padarytos žalos. Mano, kad Å¡io sandorio naudingumas likusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams nekelia abejonių. Jis buvo ekonomiÅ¡kai naudingas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmiausia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å¡iuo sandoriu padengė susidariusias skolas už 2010 m. patalpų nuomÄ , komunalines paslaugas bei marketingÄ dviems kreditoriams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y., sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių skaičių.

Perleistas turtas buvo įvertintas aiÅ¡kiai didesne kaina, negu buhalterinėje apskaitoje, kurioje Å¡is turtas skaitėsi nusidėvėjusiu, beveik beverčiu, t. y., itin naudingai sumažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinius įsiskolinimus. Visas Å¡is turtas (virtuvės įrangos dalys, baro įranga, dalis restoranų baldų, audiovizualinė ir restoranų apskaitos kompiuterinė programa) skirtas iÅ¡imtinai restoranų ir kavinių veiklai, kuriÄ rengėsi vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tik todėl jie sutiko su tokia padidinta perleidžiamo turto verte. Jeigu Å¡is turtas bÅ«tų likęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse, bankroto administratorius už didesnę kainÄ jo niekam nebÅ«tų pardavęs ir joks kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius nebÅ«tų jo perėmęs už tokiÄ kainÄ , nes nebuvo kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių, kurie užsiėmė visuomeniniu maitinimu. Sudarydama šį sandorį, ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, veikė, iÅ¡imtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų kreditorių interesais ir naudai, elgėsi sÄ Å¾iningai ir nepadarė jokios žalos.Apeliantė taip pat nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ji, susijusiam asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V.

B. (savo vyrui) 2010 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡ įmonės kasos, pagal kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 13 770 Lt, už negyvenamųjų patalpų nuomÄ , nes, remiantis jos teiginiu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokios veiklos nebevykdo, jai, kaip direktorei, nebuvo reikalo iÅ¡saugoti nuomojamų patalpų, pagal patalpų nuomos sutartį laiku iÅ¡mokant 13 770 Lt dalinį mokėjimÄ už negyvenamųjų patalpų nuomÄ rugsėjo mėn, dėl ko Å¡ie jos veiksmai pripažintini nusikalstamais.

Apeliantės teigimu, Å¡i iÅ¡moka buvo padaryta vykdant Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sutartinius įsipareigojimus. Å iose patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ , buvo sudėtas jos turtas. Dar nebuvo aiÅ¡ku, ar bankroto byla bus iÅ¡kelta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant nors dalinai atsiskaitinėti su kreditoriais, buvo bÅ«tina tęsti savo veiklÄ . Minimos sutarties 13.1 punkte numatyta, kad nuomotojas turi nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu nuomotojas nesumoka nuompinigių 2 mėnesius iÅ¡ eilės, kÄ padaryti pagrasino V.

B.. Be to, tiek jos, tiek V. B. teigimu, tuo metu jų santuokiniai ryÅ¡iai buvo galutinai nutraukti, jis gyveno su kita moterimi, todėl ji Å¡iÄ iÅ¡mokÄ padarė tikrai ne todėl, kad jis susijęs su ja, kaip neteisingai teigia teismas. Atvirkščiai, esant tokiems jos ir V. B. santykiams, ji bijojo, kad jis staiga nutrauks patalpų nuomos sutartį, dėl ko, neiÅ¡vengiamai, bÅ«tų nutrÅ«kusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė-komercinė veikla. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pasak apeliantės, darytina iÅ¡vada, kad jos veiksmuose, atliekant šį mokėjimÄ pagal sutartį, atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesį nulemtÄ susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes kiekvienas protingas ir rÅ«pestingas asmuo, esant tokioms aplinkybėms, bÅ«tų taip elgęsis.Apeliantės manymu, ji nepagrįstai nuteista už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė įmonės turtÄ , kuris galėjobÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams (BK 208 straipsnio 2 dalis), nes bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke ir direktore, veikdama tyčia, žinodama, kad bendrovė dirba nuostolingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ esant nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, toliau mokėjo už susijusiÄ Ä¯monę UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, viso laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01 sumokėdama 128 632,51 Lt, mano, kad jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, atžvilgiu, neteisinga taikyti baudžiamuosius įstatymus, pripažinti kalta ir nuteisti, jeigu, už padarytus veiksmus (atliktÄ sandorį), negalima taikyti net civilinės atsakomybės, kuriÄ vadovui, už žalÄ , padarytÄ bendrovei ir jos kreditoriams galima taikyti tik tuo atveju, jeigu bendrovės vadovo veiksmai buvo tyčiniai ar pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu ir tik esant civilinės atsakomybės pagrindams, numatytiems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio l dalyje, t. y., nustačius, kad vadovas atliko veiksmus, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis arba, juos atliko, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismų praktikoje pažymima, kad „vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančiu aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Kad bÅ«tų galima, taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Mano, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, nenustatytos net bÅ«tinosios jos civilinės atsakomybės sÄ lygos - neteisėti jos veiksmai, sudarant laidavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys tarp jos veiksmų ir žalos, pačios žalos buvimas.

Laidavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 2006-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - laidavimo sutartis), pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti visas lizingo bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtas prievoles , jeigu Å¡i, per dvi savaites nuo lizingo bendrovės raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo apie tai, kad neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jų neįvykdys, buvo sudaryta 2006 m. rugpjūčio l0 d. nepažeidžiant jokių tuo metu galiojančių įstatymų, veikiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jos akcininkų naudai (ABÄ® 19 straipsnio 8 dalis), nes buvo siekiama iÅ¡plėsti, tuo metu pelningÄ kavinių veiklÄ .

JÄ sudarė ir pasirašė vykdydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. rugpjūčio 1 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo Nr. 2006 8 nutarimÄ , kÄ privalėjo, kaip direktorė, daryti. Laidavimo sandoris negali bÅ«ti laikomas neteisėtu vien dėl to, kad verslo prasme, dėl prasidėjusios ekonominės krizės ar kitų objektyvių priežasčių, nepasiteisino. 2006 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pelningai, (2006 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 367 711,00 Lt gryno pelno), ir net nebuvo pagrindo įtarimams, kad pelnas gali mažėti, kad bendrovė nebesugebės atsiskaityti su visais kreditoriais.

Mokėjimai pagal laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėti atlikti ne iÅ¡ karto po jos pasiraÅ¡ymo, o tik nuo 2007 m. balandžio mėnesio. Privalėjo vykdyti pagal laidavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus, kadangi kiekviena sutartis yra privaloma vykdyti (CK 6.189 straipsnis). Tuo metu bendrovės akcininkai ieÅ¡kojo investuotojų, buvo deramasi su keliais asmenimis. Nepaisant susidariusių finansinių problemų, visÄ laikÄ buvo tikima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai tėra laikini ir bendrovė atsigaus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus lizingo bendrovei vykdė iki pat 2010 m. liepos mėn., nes nevykdant įsipareigojimų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo nutraukti lizingo sutartį ir pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimus tiesiogiai iÅ¡ laiduotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Mano, kad baudžiamoji atsakomybė už civiliniais įstatymais reguliuojamus santykius, gali bÅ«ti taikoma bent jau nustačius ir įrodžius jos civilinės atsakomybės pagrindus.Pasak apeliantės, Lietuvoje per nepriklausomybės laikotarpį, ypatingai prasidėjus ekonominei krizei, bankrutavo daug įmonių. Ä®vertinant verslo rizikos faktorių ir buvo iÅ¡leistas Ä®monių bankroto įstatymas, kuriame įmonių bankrotas įtvirtintas kaip natÅ«ralus procesas (ne nusikaltimas), kurio eigÄ Ä¯statymas reglamentuoja.

Visos bankrutavusios įmonės praėjo vienodus etapus: prieÅ¡ paskelbiant bankrotÄ , buvo sunkioje ekonominėje padėtyje, t. y., jų veiklos efektas nepadengė veiklos sÄ naudų, jos tapo nemokiomis, neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, nes įmonių turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiÅ«riu tapo neigiamas. Visas jas sunki ekonominė padėtis privedė prie bankroto grėsmės ir neiÅ¡vengiamai buvo iÅ¡keltos bankroto bylos. Visais atvejais, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo didesnis ar mažesnis skaičius kreditorių, su kuriais bankrutavusi įmonė liko neatsiskaičiusi.

Dauguma atvejų bankrutavusios įmonės dirbo iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo, vykdė veiklÄ , pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais, t.y., patenkino tik dalies kreditorių reikalavimus, nes tokia padėtis yra neiÅ¡vengiama įmonei bankrutuojant. Vertindama visas Å¡ias aplinkybes, apeliantė nesupranta, kodėl, kaip bankrutavusios įmonės vadovė, ji pripažinta nusikaltėle, yra nuteista, kai kitų bankrutavusių įmonių vadovų atžvilgiu, net tais atvejais, kai bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijuoja kreditoriai, ikiteisminiai tyrimai nepradedami ir jie neteisiami.

Teismo nuosprendžio motyvuose tikėjosi gauti atsakymus į Å¡iuos klausimus, t. y., tikėjosi, kad bus motyvuotai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl atsiskaitymas ne su visais kreditoriais iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo, vertinamas kaip nusikaltimas ir, kokiais atvejais favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu yra nusikaltimas. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visų piliečių lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ . Apeliantės manymu, Å iaulių apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu, aiÅ¡kiai demonstruoja, kad Å¡ios konstitucinės nuostatos nepaisoma, pažeistos jos konstitucinės teisės.Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių mano, kad teismas, nepagrįstai jos veiksmus įvertino kaip nusikalstamus, todėl netinkamai pritaikė BK 208 straipsnio l, 2 dalis, nepagrįstai konstatavo, jog atlikdama atsiskaitymus su nuosprendyje nurodytais kreditoriais veikė nusikalstamai, ypatingai nesÄ Å¾iningai ir savo veiksmais padarė žalos likusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl kaltės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vienas iÅ¡ objektyviųjų požymių – pavojinga veika – pasireiÅ¡kia vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. BÅ«tinieji objektyvieji požymiai:

1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas minėtus veiksmus padaro patekęs į sunkiÄ ekonominę situacijÄ , esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui dėl to padarius turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. kai turtinės žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ija 150 MGL sumÄ . Pažymėtina, kad reikalavimÄ užtikrinantis sandoris turi bÅ«ti sudaromas likusių kreditorių nenaudai, suteikiant galimybę iÅ¡skirtiniam kreditoriui užimti aukÅ¡tesnę vietÄ kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilėje.

Neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimus – tai tokia situacija, kai kaltininko įmonės turto aktyvo ir turto pasyvo santykis ekonominiu požiÅ«riu yra neigiamas (kasacinė nutartis Nr. 2K-411/2009). Å io nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalÄ likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis Nr. 2K-450/2013).

Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai Å¡iai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, jog sÄ moningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sÄ moningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis Nr. 2K-450/2009).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01, R. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat tiriamu laikotarpiu žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkiÄ ekonominę padėtį, nemokumÄ ir gresiantį bankrotÄ . Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos gali bÅ«ti apmokamos asmens, pateikusio pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, lėšomis, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte, arba iÅ¡ administratoriaus lėšų, kaip nurodyta Å¡io įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 2 punkte. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo iÅ¡laidos taip pat apmokamos iÅ¡ įmonės savininko (savininkų) parduoto turto, įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, kai Å¡is turtas yra parduotas įsiteisėjus Å¡io įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo iÅ¡laidomis tvarkÄ nustato kreditorių susirinkimas. Byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 3 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį ir bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi paskyrė R.

P.. Taigi Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad R. B. 2010 m. rugsėjo 14 d. apmokėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktÄ sÄ skaitÄ 9000 Lt sumai pažeidė Ä®BÄ® 36 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus ir tokiu bÅ«du padarė žalos kitiems kreditoriams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi R. B. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore privalėjo žinoti su bendrovės veiklos vykdymu susijusius teisės aktus ir veiklÄ organizuoti taip, kad teisės aktų reikalavimai nebÅ«tų pažeisti.

Nors apeliaciniame skunde R. B. teigia, kad ji siekė sumažinti kreditorių kiekį atsiskaitydama su jais, siekė proporcingai dengti įmonės skolas ir veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo prieÅ¡ingai. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as matyti, kad Å¡iame sÄ raÅ¡e iÅ¡ viso yra 101 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma yra 1 196 568,30 Lt.

Patvirtintame kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų suma yra 4676,50 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 20697,87 Lt, taigi R. B. 2010 m. rugsėjo 15 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl 2007 m. gegužės 31 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, 2010-08-31 Å¡io susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedų Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-09-15 iÅ¡raÅ¡ytų pardavimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir ser. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, atitinkamai už skolÄ perleisdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto – audiovizualinę ir kompiuterinę sistemÄ , restorano baldus už 20 000 Lt (su PVM) ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto - restorano virtuvės technikÄ už 20 000 Lt (su PVM), pažeidė kitų kreditorių interesus.

Be to, kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡e V. B. yra pripažintas pirmosios eilės kreditoriumi, kas reiÅ¡kia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo visiÅ¡kai atsiskaitė su V. B. už negyvenamųjų patalpų nuomÄ . Tokiu bÅ«du R. B. suvokdama tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, visiÅ¡kai padengė įsiskolinimÄ V. B., bei didelę dalį įsiskolinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra nustatyta, kad R.

B. bÅ«tų padengusi kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas didesnėmis dalimis. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos 2010 m. rugsėjo mėn. buvo vykdomi iÅ¡ieÅ¡kojimai pagal VMI sprendimus, kurie nelaikytini savanoriÅ¡kais UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimais. Pažymėtina, kad R. B. kaip nusikalstami atsiskaitymai inkriminuoti tik nuo to momento, kai R. B. suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, tai yra priėmė sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliaciniame skunde R. B. teigia, kad 2010 m. liepos mėnesį galutinai tapo aiÅ¡ku, jog jokio investitoriaus nebus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsigaus, taigi bÅ«tent nuo to momento R. B. įgijo pareigÄ vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ taip, kad vykdant atsiskaitymus su vienais ar kitais kreditoriais nebÅ«tų pažeisti likusių kreditorių interesai.Å ios aplinkybės patvirtinta, kad Å¡ie R. B. neteisėti veiksmai lėmė iÅ¡skirtinę V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „N. B.“ padėtį prieÅ¡ kitus kreditorius ir tokiu bÅ«du buvo padaryta 62 770 Lt turtinė žala kitiems kreditoriams.

Nors apeliaciniame skunde R. B. teigia, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė geresnėmis kainomis nei tai bÅ«tų padaręs bankroto administratorius, tačiau tai nepaneigia jos kaltės padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Net ir tuo atveju jei turtÄ R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų pardavusi geresnėmis kainomis nei bankroto administratorius, tokiu atveju vistiek bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių interesai, kadangi pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalį visų pirma tenkinami pirmosios eilės kreditorių reikalavimai, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pripažinti trečiosios eilės kreditoriais, todėl bet koks atsiskaitymas su trečiosios eilės kreditoriais pažeidžia pirmosios ir antrosios eilės kreditorių interesus, ir padaro jiems turtinės žalos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji R. B. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 208 straipsnio 1 dalyje, ir tai patvirtinia ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Dėl kaltės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį Teismas pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Konstituciniu teisinės valstybės principu turi bÅ«ti vadovaujamasi ir taikant teisę, Å¡is principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iÅ¡Å¡vaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.

Būtinieji objektyvieji požymiai:

1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) turto, kuris galėjo bÅ«ti panaudotas skoloms padengti paslėpimas, iÅ¡Å¡vaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį ar nepateisinamai pigus pardavimas turtÄ . Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai skolininkas minėtus veiksmus padaro patekęs į sunkiÄ ekonominę situacijÄ , esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui dėl to padarius turtinės žalos likusiems kreditoriams, t. y. kai turtinės žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ija 150 MGL sumÄ .

Å io nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris paslėpė, iÅ¡Å¡vaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, taip padarydamas turtinę žalÄ likusiems kreditoriams.Byloje neginčijamai nustatyta, kad tiriamu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01, R.

B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat tiriamu laikotarpiu žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkiÄ ekonominę padėtį ir galimÄ nemokumÄ , gresiantį bankrotÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡analizavusi baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, patikrinusi juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-11-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kilusi akivaizdi bankroto grėsmė.

Iš bylos duomenų visumos ir specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. sausio 1 d. nuosekliai mažino įsiskolinimų dydį, o realaus bankroto grėsmė kilo 2010 m. liepos mėn., kai buvo sužinota, jog investitoriaus nebus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsigaus. Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. sausio 1 d. buvo kilusi akivaizdi bankroto grėsmė.Be to, R.

B. nuteista už tai, kad iÅ¡vaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡vaistymas BK 208 straipsnio 2 dalies prasme suprantamas kaip aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kai kaltininkas įmonės turtÄ panaudoja savo ar kitų asmenų interesais ir naudai, už tai kaltininko įmonė negauna jokio ekonomiÅ¡kai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėja skolininko įmonės turto abstrakti vertė.

Teismų praktikoje turto iÅ¡Å¡vaistymu laikoma situacija, kai kaltininkas jam patikėtÄ (arba jo žinioje esantį) turtÄ neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2013; 2K-630/2013 ir kt.). Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl Å¡io nusikaltimo subjektyvinės pusės požymiui – kaltei – bÅ«dinga tyčia – arba tiesioginė, arba netiesioginė.

Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtÄ turtÄ ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalÄ ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K-615/2006). Taigi siekiant inkriminuoti turto iÅ¡vaistymÄ pagal BK 208 straipsnio 2 dalį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas veiksmus atlieka neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 208 straipsnio 2 dalį užtraukia tokie juridinio asmens veiksmai, kurie nėra tiesiogiai nukreipti į pelno siekimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, juridinis asmuo vykdydamas savo veiklÄ turi teisę plėsti verslÄ kurdamas naujas įmones, taip pat plėsdamas veikiančios įmonės veiklÄ , sudaryti verslo sandorius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, prisiimant ir Å¡ių sandorių rizikÄ .

Visuotinai pripažintina, kad verslo kÅ«rimas ir vystymas yra rizikinga veikla. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alys teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis privalo vykdyti. ABÄ® 37 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra R. B., V. B. ir G. P., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai yra V. B. ir G. P., R. B. duodama parodymus nurodė, jog mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal laidavimo sutartį už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievoles mokėjo akcininkų sprendimu, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina rasti, tačiau nepasiraÅ¡yti: 2006-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo sprendimas dėl visuotinio akcininkų susurinkimo suÅ¡aukimo; 2006-08-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini); kurio skiltyje „nuspręsta“ įraÅ¡yta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiduos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nėra duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai bÅ«tų pareiÅ¡kę pretenzijas dėl savavaliÅ¡ko prievolių vykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl daroma iÅ¡vada, kad mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ R.

B. vykdė akcininkų nurodymu. Kadangi R. B. vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo lizingo įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. vykdė sudarytÄ laidavimo sutartį, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Å¡iuos veiksmus ji bÅ«tų vykdžiusi neteisėtai, daroma iÅ¡vada, jog nėra pagrindo teigti, kad R. B. iÅ¡vaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti panaudotas skoloms padengti.

Byloje taip pat nenustatyta, kad tokiu bÅ«du R. B. siekė iÅ¡vengti ar apsunkinti prievolių vykdymÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, t. y. kad atliko tyčinius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis pirmiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad byloje nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-10-01 akivaizdžiai grėsė bankrotas, kad R. B. bÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai vykdžiusi mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimtus įsipareigojimus, konstatuoja, kad R.

B. veiksmuose nėra BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos, todėl ji iÅ¡teisintina kaip nepadariusi nusikaltimo, numatyto BK 208 straipsnio 2 dalyje (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų skundo argumentų Pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ (1 punktas), prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo pradėtas pagal vieno iÅ¡ kreditoriaus, (duomenys neskelbtini) apskrities mokesčių inspekcijos, pareiÅ¡kimÄ dėl galimai neteisėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmų, dėl kurių kreditoriai galėjo patirti žalos (1 t., 19-20 b. l.). Vien tai, kad baudžiamojoje byloje kreditoriai nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, nepaneigia to, kad kreditoriams neteisėtais R. B. veiksmais buvo padaryta žala.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi iÅ¡kelta pagal ieÅ¡kovės R.

B. ir ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinius, todėl apeliantės argumentas, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kelta tik pagal jos praÅ¡ymÄ yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas pirmiau iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. B. pripažino kalta padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl R.

B. kaltės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, dėl šios priežasties Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. pripažinimo kalta pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir paskirtų bausmių subendrinimo naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,             n u s p r e n d ž i a:          Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį pakeisti.         R.

B. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalį kaip nepadarusiÄ veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.           Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinės bausmės nustatymo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                 Zigmas Kavaliauskas Teisėjai                                                                              Raimundas Jurgaitis                                                                               Gražvydas PoÅ¡kus