c04bf075-b378-4cdd-b92f-b6ff94c6a30e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-557/2016Teisėja L. Venckuvienė                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00458-2016-9              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.;2.4.6.5.1.;2.4.7; KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Arvydo Daugėlos ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Å iurnai,nuteistajam S. S. ir jo gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-24 epizodas) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-26 epizodas) laisvės apribojimu 9 mėnesiams, ir vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., nuteistajam galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-01-26 iki 2016-01-28 (dvi dienos), kurios sudaro 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

S. S. nuteistas už tai, kad sukėlė Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ : 2016-01-24 apie 17.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vienÄ kartÄ spyrė koja savo seseriai L. P. į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2016-01-26 apie 22.15 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka savo seseriai L. P. į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad pagal 2016-03-03 įvykį, byloje yra pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad sesuo apie sumuÅ¡imÄ pranešė melagingai. Tai patvirtina ir ekspertizė. Ji pranešė, kad jis jai spyrė į pilvÄ , tuo tarpu ekspertizės metu nustatyta, jog trauma yra pažasties srityje. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad sausio 3 d. jis spyrė sesei į nugarÄ , o ne į pilvÄ , kaip nurodė sesuo. Å i byla nutraukta ne susitaikius, o nustačius, kad nepadaryta nusikalstama veika. Mano, jog byloje yra pakankamai įrodymų, rodančių, jog sesuo melavo ir buvo labai neblaivi.

Nuosprendyje liudytojos O. K.-M. parodymuose nurodyta, kad dėl 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių jis prašė užbaigti baudžiamÄ jÄ bylÄ baudžiamuoju įsakymu, ir kad apklausa nėra detali, kadangi kaltinamasis dėl neblaivumo įvykių nepamena, tačiau apeliantas pažymi, jog tai netiesa, jis visas 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių aplinkybes labai gerai prisimena, buvo blaivus, norėjo, kad byla bÅ«tų nutraukta, nes prieÅ¡ jį pateikti kaltinimai yra melagingi, oficialių įrodymų, jog jis buvo girtas, nėra, tik žodiniai pasvarstymai.

Nuosprendyje nurodyti nukentėjusiosios parodymai, jog atvykus policijos pareigÅ«nams, jis vartojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«rinius žodžius, ir tai yra nufilmuota, yra taip pat melagingi, nes 2016-01-26, kai atvyko pareigÅ«nai, tuo metu jie nefilmavo ir yra pareigÅ«nės parodymai, jog jis apskritai nieko nesakė, buvo ramus, nes buvo kÄ tik pabudęs ir nesuprato, kas įvyko. Pažymi, jog jo sesuo savo parodymuose taip pat nurodo, kad jis nuolatos girtauja, tačiau jis per 2 mėnesių laikotarpį gėrė tik 3 dienas, kaip ir yra užfiksuota.

KiekvienÄ dienÄ jis negali girtauti, nes gyvena tik iÅ¡ pensijos (236 Eur), kurios užtenka tik susimokėti už paslaugas ir maistÄ . Todėl Å¡ie sesers parodymai taip pat yra melagingi. Teismo metu peržiÅ«rėjus filmuotÄ medžiagÄ buvo aiÅ¡kiai matyti ir ėjo suprasti iÅ¡ kalbos, kad bÅ«tent sesuo buvo neblaivi, nes jis seserį gerai pažįsta. Pabrėžia, kad apylinkės inspektoriaus parodymai, jog jo bute yra nuolatos girtaujama, taip pat yra melagingi. Jis gyvena vienas, kartais iÅ¡geria. Tik kartais į savo namus pasikviečia pažįstamÄ merginÄ .

Iš kaimynų jokių oficialių skundų nėra. Taip pat melagingi jo sesers ir jos draugo G. R. parodymai, jog 2016-01-24 jis buvo neblaivus ir vartojo necenzūrinius žodžius. Šių parodymų nepatvirtina jokie oficialūs duomenys. Pažymi, jog baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02105-16 (dėl pinigų ir telefono vagystės iš jo buto) įtariamoji S. T. paliudijo, kad 2016-01-05 jam grįžus iš areštinės, jo sesuo buvo girta ir kambaryje miegojo ant čiužinio. Iš seifo buvo dingę 20 Eur, kuriuos galimai sesuo ir galėjo paimti.

Per antrÄ teismo posėdį jis pateikė savo telefonų numerių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) skambučių iÅ¡klotines už 2016 m. sausio mėnesį. Nuosprendyje nurodyta, kad sesuo 2016-01-26, paėmusi jo telefonÄ , išėjo į koridorių ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tačiau iÅ¡ iÅ¡klotinių matyti, jog vienu iÅ¡ jo telefono numerių 112 nebuvo skambinta, o telefonas su kitu numeriu ((duomenys neskelbtini)) iÅ¡ jo buvo pavogtas. Mano, kad tai taip pat atskleidžia, jog jo sesuo melavo ir skambino iÅ¡ kito telefono, galimai buvo susitarusi su savo draugu, kuris buvo atėjęs, kai jis miegojo.

Nurodo, jog pagal numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinę matyti, jog kai jis grįžo iÅ¡ areÅ¡tinės sausio 5 dienÄ , ir kai 2016-01-06 apie 8.00 val. pastebėjo, kad nebėra jo telefono „Samsung“, suprato, jog jo niekas negalėjo paimti, tik jo sesuo, nes nieko bute daugiau nebuvo. Šį numerį jis užblokavo 2016-01-06 vakare. Todėl mano galįs teigti, jog telefonÄ galėjo paimti sesuo, ir tuo remdamasis nori, kad bÅ«tų atnaujinta baudžiamoji byloja Nr. 01-1-02105-16 dėl pinigų ir telefono vagystės iÅ¡ jo buto, ir tuo pačiu panaikintas nuosprendis dėl to, kad jis neva sužalojo seserį, nes nėra jokių sužalojimus patvirtinančių duomenų, yra tik žodiniai pasakymai.

Pagal iÅ¡dėstytas aplinkybes laiko akivaizdžiu, jog sesuo melavo ir norėjo nuslėpti padarytÄ nusikaltimÄ . Apie 2016-01-24 dienos įvykį sesuo su draugu pranešė tik po sausio 26 d., o ne tÄ pačiÄ dienÄ , kas, apelianto manymu, taip pat leidžia suprasti, kad sesuo norėjo paslėpti savo nusikaltimÄ . Pažymi, jog liudytojo G. R. parodymai yra tik jo žodžiai, neva S. S. 2016-01-24 įspyrė seseriai į sėdmenis, jis tiksliai matyti smÅ«gio negalėjo, nes S. S. seseriai tik parodė kojos judesiu, o G.

R. tuo metu buvo jam už nugaros. Mano, kad teismas ignoravo jo pateiktus oficialius įrodymus – iÅ¡klotines, kad ne iÅ¡ jo telefono buvo iÅ¡kviesta policija, ir kad galimai jÄ iÅ¡kvietė tuo metu pas seserį atėjęs jos draugas, kai S. S. miegojo.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo S. S. nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų pagal BK 140 str. 2 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajos, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė neteisingÄ ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ S. S. kaltės klausimu. Todėl nuosprendis naikinamas kaip neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl 2016-01-24 įvykio, S. S. nurodo, kad jo metu buvo blaivus, seseriai į sėdmenis nespyrė, nukentėjusioji ir liudytojas G.

R. pateikė melagingus parodymus, Å¡ių parodymų nepatvirtina jokie oficialÅ«s duomenys, G. R. tiksliai matyti smÅ«gio negalėjo, nes S. S. seseriai tik parodė kojos judesiu, o G. R. tuo metu buvo jam už nugaros. Tokia nuteistojo pozicija atitinka jo pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodytÄ versijÄ , jog jis neigia 2016-01-24 spyręs sesei į sėdmenis, nurodo, kad tÄ dienÄ jie namuose buvo trise, alkoholio nevartojo, jokių konfliktų nebuvo nei su sese, nei su G. R.. Jis užėjo į virtuvę, sesuo gamino valgį, G.

R. buvo virtuvėje. Jis pasakė sesei, kad jeigu ji namo vėl grįš girta, tai jis jÄ iÅ¡varys iÅ¡ namų ir su koja tik parodė, kaip tai padarys – kad įspirs. Tačiau tik kojos judesiu (stovint Å¡alia jos, kojÄ pakėlė iki jos sėdmenų lygio) parodė, tačiau jos neužkliuvo ir neturėjo tokio tikslo užkliÅ«ti (t. 1, b. l. 179-181).Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas aukščiau nurodytÄ nuteistojo versijÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį S. S. dėl 2016-01-24 įvykio, jo kaltę iÅ¡ esmės grindė vien nukentėjusiosios L.

P. bei jos draugo liudytojo G. R. parodymais bei tuo, jog S. S. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklÅ«s. Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu apie 2016-01-24 įvykio aplinkybes, L. P. nurodė, kad nuo 2015 m. rugsėjo gyveno pas brolį S. S., nes jai už skolas buvo atjungtas elektros energijos tiekimas. Brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji taip pat turi priklausomybę alkoholiui. 2016-01-24 S. S. parsinešė 6 butelius alaus, visÄ dienÄ gėrė alų. TÄ dienÄ Ä¯ svečius buvo atėjęs G.

R., ji su juo iÅ¡gėrė po stiklinę alaus, ji gamino valgyti. Brolis kartu su jais sėdėjo virtuvėje prie lango. Brolis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir ji pajuto smÅ«gį į sėdmenis. Jis spyrė nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to, jokių ginčų tarp jų nebuvo. Nuo smÅ«gio ji pakilo į orÄ ir vos nenukrito ant karšų puodų. Spirdamas S. S. nieko nesakė, apie komunalinius mokesčius jie nekalbėjo. G. R. sugriebė kaltinamÄ jį, prispaudė jį prie grindų.

Tada brolis nurimo, jiedu paspaudė rankas ir L. P. išėjo, nes G. R. pasakė, kad ji negali ten bÅ«ti, taip jie iÅ¡siskyrė. Policijos tÄ dienÄ nekvietė, nes jis yra jos brolis, ir jai jo pagailo (t. 1, b. l. 181-182). Liudytojas G. R. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog sausio mėnesį jį L. P. pakvietė į svečius. Pabuvo apie 10 minučių, tada prasidėjo konfliktas tarp S. S. ir L. P., S. S. pradėjo stumdytis ir jai spyrė. Spyrė ne iÅ¡ jėgos, L. P. nesuÅ¡uko. Kai spyrė, jis buvo prieÅ¡ais jį virtuvėje, spyris nebuvo imitacija, tikrai buvo spyris.

Dėl ko kilo konfliktas, nežino, tada gėrė alų, bet jis pats nespėjo nė bokalo iÅ¡gerti. Viskas vyko sausio 24 d. apie 11-12 val. dienos. Jie susistumdė, G. R. parvertė S. S. ir laikė, kad nurimtų. Tada jis su L. P. išėjo lauk, jo S. S. nesužalojo. Matė stumdymÄ ir spyrį su koja, su pėda, S. S. buvo basas su kojinėmis, spyrė kažkur į užpakalio kairį Å¡onÄ . Daugiau nespyrė, nes įsikiÅ¡o jis. Pykčio ant S. S. neturi, jie nebendrauja. Blaiviausias buvo jis ir L. P., S. S. buvo įkaušęs. Kodėl brolio ir sesers santykiai blogi, nežino (t. 1, b. l. 192-193).SistemiÅ¡kai vertinant Å¡ių asmenų parodymus matyti, kad liudytojo G.

R. parodymai, kuriuose jis nurodo S. S. veiksmų apimtį, t. y. jog prasidėjus nuteistojo ir sesers konfliktui, jis visų pirma jÄ pradėjo stumdyti, ir tik po to spyrė į sėdmenis, neatitinka nukentėjusiosios parodymų, kuri nurodė, kad S. S. jai spyrė nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to, ginčų tarp jų nebuvo, ir nenurodė, jog jis bÅ«tų jÄ prieÅ¡ tai stumdęs ar kitaip fiziÅ¡kai su ja kontaktavęs. PrieÅ¡taringi liudytojo G. R. ir nukentėjusiosios L. P. parodymai ir dėl S. S. atlikto spyrio stiprumo.

Nukentėjusioji nurodo, jog spyris į sėmenis buvo toks stiprus, jog nuo smÅ«gio ji pakilo į orÄ ir vos nenukrito ant karšų puodų, tuo tarpu G. R. nurodo, kad S. S. buvo basas su kojinėmis, spyrė ne iÅ¡ jėgos, L. P. net nesuÅ¡uko. Å i parodymų analizė neleidžia sutikti su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių visiÅ¡kai sutampa. Be to, liudytojo G. R. parodymai nėra nuoseklÅ«s: 2016-02-02 akistatos su S. S. metu G.

R. nurodė, kad S. S. labai stipriai spyrė koja L. P. į sėdmenis, 2016-02-02 apklausos metu smÅ«gio stiprumo nenurodė, o duodamas parodymus teisme jau nurodė, jog smÅ«gis buvo atliktas ne iÅ¡ jėgos; be to, minėtų 2016-02-02 akistatos ir apklausos metu G. R. nurodė, kad S. S. jis parvertė ne iÅ¡ karto po Å¡io asmens atlikto spyrio, tačiau tuomet, kai S. S. po spyrio atsisėdo, į virtuvę grįžo L. P., ir jis bandė jai įspirti dar kartÄ , tuo tarpu pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad S. S. parvertė iÅ¡kart po smÅ«gio, apie jo bandymÄ spirti dar kartÄ â€“ nenurodė.

Pažymėtina, jog aplinkybę, kad iÅ¡kart po spyrio G. R. ant žemės parvertė S. S., duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir L. P. (t. 1, b. l. 181). Akivaizdu, jog tuo atveju, jei S. S. bÅ«tų spyręs nukentėjusiajai taip, kaip ji nurodo (nuo smÅ«gio pakilo į orÄ , vos neatsitrenkė į puodus), yra didelė tikimybė, jog nukentėjusioji bÅ«tų patyrusi sužalojimų, tačiau jokių sužeidimų ji nepatyrė, į medikus nesikreipė, apie patirtÄ smurtÄ niekam nepranešė, ir kartu su G.

R. išėjo iÅ¡ buto. Kita vertus, abejotina, ar basa koja S. S. galėjo suduoti tokį stiprų smÅ«gį, kaip jį apibÅ«dina nukentėjusioji. Tuo pačiu pastebėtina, jog tiek nukentėjusioji, tiek jos versijÄ palaikantis liudytojas nurodė, jog jie abu buvo vartoję alkoholinius gėrimus, todėl dėl savo apsvaigimo nukentėjusioji galėjo hiperbolizuoti, o liudytojas ne taip suprasti S. S. atliktus veiksmus, ir S. S. nurodomÄ pagÄ sdinimÄ seseriai palaikyti realiu smÅ«giu siekiant sukelti skausmÄ , juolab, jog S. S. teigimu, tuo metu R.

R. buvo jam už nugaros ir aiškiai judesio koja matyti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji gyvena S. S. namuose, nes jos bute už skolas yra atjungta elektra, ji pati teigia, kad yra priklausoma nuo alkoholio, nuolatos konfliktuoja su S. S., jo vengia ir prisibijo, kas atskleidžia, jog nukentėjusioji gali būti suinteresuota, kad brolis būtų nuteistas, jo nebūtų namuose (atliktų bausmę) ir ji galėtų ramiai gyventi brolio bute. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad L.

P., gyvendama kartu su juo, neprisideda prie mokesčių už butÄ mokėjimo, S. S. nurodo pagrindine 2016-01-24 konflikto priežastimi (dėl to jis neva imitavo smÅ«gį į sėdmenis, lyg rodydamas, kad jÄ reikia iÅ¡spirti iÅ¡ namų lauk), be to, jie konfliktuoja ir dėl galimai bute dingusių S. S. pinigų ir mobilaus telefono. Taip pat pastebėtina, jog nukentėjusiosios versijÄ , jog jai buvo spirta koja į sėdmenis, tvirtinantis liudytojas G. R. yra nukentėjusiosios L. P. draugas, bÅ«tent jos pasikviestas jis atvyko į svečius, taigi jis taip pat yra suinteresuotas duoti parodymus, kurie atitiktų jo draugės pateikiamÄ Ä¯vykių versijÄ .

Atsižvelgiant į tai, remiantis vien prieÅ¡taringais nukentėjusiosios, su S. S. konfliktuojančios sesers ir jos draugo parodymais, ir byloje nesant jokių kitų objektyvių Å¡ių asmenų parodymus galinčių patvirtinti duomenų, negalima neginčytinai konstatuoti, jog S. S. 2016-01-24 padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį taip pat akcentavo, jog kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s ir nekintami. Be to, nurodė, jog policijos tyrėjos liudytojos O.

K.-M. parodymai atskleidžia, jog ji apklausos protokoluose užrašė tai, kÄ diktavo S. S.. IÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27, 2016-03-03 ir 2016-04-28 apklausė kaltinamÄ jį S. S.. KÄ sakė kaltinamasis, tÄ užfiksavo apklausos protokoluose. Jis prisipažino kaltu ir norėjo, kad tyrimas bÅ«tų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. KÄ jis sakė, tÄ ji ir rašė (t. 2, b. l. 9-10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį matyti, jog skirtingai nei nurodoma tyrėjos liudytojos O.

K.-M. parodymuose, S. S. iÅ¡ esmės nei vienos apklausos metu nenurodė, jog padarė nusikalstamÄ veikÄ . Apklausiamas įtariamuoju 2016-01-27 ikiteisminio tyrimo metu, S. S. pasakojo tik apie 2016-01-26 įvykį (t. 1, b. l. 107-108), 2016-03-03 apklausos metu įtariamasis S. S. paaiÅ¡kino, kad dėl savo girtumo neprisimena visų įvykių aplinkybių, todėl jeigu sesuo sako, kad jis jai sudavė smÅ«gius, sukėlė fizinį skausmÄ , tai tiki savo sese (t. 1, b. l. 113-114), 2016-04-28 apklausos metu duodamas parodymus apie 2016-01-24 įvykį nurodė, jog tÄ dienÄ nevartojo alkoholio, į svečius jo leidimu buvo atėjęs G.

R.. Virtuvėje jo sesuo gamino valgį, kuomet jis jai pasakė, kad jei ji namo vėl grįš girta, tuomet jis jÄ iÅ¡varys iÅ¡ namų, ir kojos judesiu parodė, kaip tai padarys – iÅ¡spirs. Jis tik kojos judesiu parodė, tačiau sesers neužkliuvo, ir neturėjo jokio tikslo užkliÅ«ti (t. 1, b. l. 119). 2016-02-02 akistatos protokole užfiksuota, jog S. S. suvestas į akistatÄ su G. R. nurodė, jog tik iÅ¡keikė savo seserį, tačiau jai nespyrė (t. 1, b. l. 122-124). Suvestas į akistatÄ su L.

P., S. S. nurodė, kad niekada savo sesers nemušė, 2016-01-24 tik iÅ¡keikė jÄ necenzÅ«riniais žodžiais (t. 1, b. l. 125-127).Taigi ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27, 2016-03-03 ir 2016-04-28 duoti S. S. parodymai, taip pat ir 2016-02-02 akistatų metu duoti parodymai, niekaip neatskleidžia jo parodymų nenuoseklumo dėl 2016-01-24 dienos įvykio. Visų pirma, 2016-01-27 parodymuose jis pasakoja iÅ¡imtinai apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes ir nurodo, kad sesers nemušė, jokio smurto nenaudojo, analogiÅ¡kas aplinkybes nurodo ir 2016-04-28 apklausoje.

Nors duodamas parodymus 2016-03-03 jis nurodė, kad prisipažįsta iÅ¡ dalies, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas tik dėl 2016-01-24 ir 2016-01-26 įvykių, o iÅ¡ byloje esančio 2016-03-03 praneÅ¡imo apie įtarimÄ (t. 1, b. l. 111-112) matyti, jog S. S. prieÅ¡ Å¡iÄ apklausÄ buvo pateiktas įtarimas dėl trijų nusikalstamų veikų (2016-01-03, 2016-01-24 ir 2016-01-26), iÅ¡ Å¡ių parodymų nėra aiÅ¡ku, apie kurios dienos įvykius kalbama, ir dėl kurios veikos jis iÅ¡ dalies prisipažįsta.

Taip pat pažymėtina, jog analizuojant 2016-03-03 parodymų turinį matyti, jog S. S. iÅ¡ esmės nepripažino ir negalėjo pripažinti savo veiksmų, nes jų neatsiminė, ir iÅ¡reiÅ¡kė pasitikėjimÄ savo seserimi nurodydamas, kad jei ji sako, kad jis sudavė, reiÅ¡kia sudavė. Akivaizdu, kad tiek 2016-01-27, tiek 2016-04-28 apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmos instancijos teismo posėdžio metu S. S. nuosekliai nurodytos aplinkybės, kurios tarpusavyje sutampa dėl esminių Å¡io įvykio aplinkybių (kad jis buvo blaivus, kad nespyrė, tik parodė judesį koja, kad priekaiÅ¡tavo dėl sesers girtavimo), neleidžia pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog S. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s ir nekintami.IÅ¡vardytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog įvykį matė ir jame dalyvavo tik įvykio metu neblaivÅ«s buvę nuteistasis, nukentėjusioji ir jos draugas; nukentėjusiosios ir S. S. santykiai konfliktiÅ¡ki; nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai yra prieÅ¡taringi tiek dėl S. S. veiksmų apimties, tiek dėl spyrio stiprumo, o nukentėjusioji ir liudytojas akivaizdžiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; po įvykio nebuvo iÅ¡kviesti medikai ar policijos pareigÅ«nai, ir todėl nebuvo objektyviai užfiksuotos įvykio aplinkybės ir jo padariniai, kelia pagrįstÄ abejonę, ar S. S. spyrė L.

P., o ne tik parodė judesį koja, kaip jis teigė apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu (ar galimai Å¡io judesio demonstravimo metu netyčia koja užkliudė seserį). Visos nepaÅ¡alintos abejonės, nebesant galimybių jas paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinimas S. S. dėl 2016-01-24 veikos nėra įrodytas.Pasisakydamas dėl 2016-01-26 dienos įvykio, apeliaciniame skunde S. S. nurodo, jog sesers tÄ dienÄ nemušė, sesuo davė melagingus parodymus, o be jų nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų.

Sesuo jį apkalbėjo, nes jis prieÅ¡ jÄ tyčia nesmurtavo, atvykus policijos pareigÅ«nams jos nekeikė ir buvo ramus, pati sesuo buvo neblaivi, be to, ji nurodo kvietusi policijÄ iÅ¡ jo telefono, nors iÅ¡klotinės atskleidžia, kad iÅ¡ jo turimų telefonų policijai neskambinta. Tokius argumentus ir 2016-01-26 įvykio aplinkybes S. S. nurodė ir duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, jog tÄ dienÄ iÅ¡ ryto su seserimi gėrė, jis nuėjo apie pietus miegoti, vėliau atsikėlė, pamatė, kad sesuo kalba telefonu ir pamanęs, kad su pareigÅ«nais, atėmė iÅ¡ jos telefonÄ , galimai netyčia užkliuvęs ranka veido sritį, tada telefonÄ padėjo ant staliuko.

Neturėjo tyčios sužeisti seserį. Atvykę pareigÅ«nai pasakė, kad pavartojo prieÅ¡ seserį smurtÄ , liepė apsirengti, iÅ¡sivežė su savimi, jis nesiprieÅ¡ino, apsirengė ir iÅ¡važiavo. PolicijÄ sesuo iÅ¡kvietė tuo metu, kai jis miegojo. Sesuo tuo metu savo telefono net neturėjo. Dėl kokių priežasčių iÅ¡kvietė – irgi nesuprato, nes jokio konflikto nebuvo. Mano, kad sesuo apkaltino jį nebÅ«tais dalykais dėl to, kad pati galimai jį apvogė ir norėdama apsiginti, nuslėpti padarytÄ vagystę apkaltino, neva jis jÄ mušė (t. 1, b. l. 118-120).Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas aukščiau nurodytÄ nuteistojo versijÄ ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį S. S. dėl 2016-01-26 įvykio, jo kaltę iÅ¡ esmės grindė vien nukentėjusiosios L.

P. parodymais bei tuo, kad paties S. S. parodymai yra nenuoseklÅ«s, ir konstatavo, jog S. S. 2016-01-26 apie 22.15 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų kambaryje tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka savo seseriai L. P. į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus įrodymus, negali sutikti su tokiu apylinkės teismo pateiktu aplinkybių vertinimu.Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes, L.

P. nurodė, jog tÄ dienÄ ji su broliu buvo namie, S. S. vartojo alkoholinius gėrimus nuo sausio 24 d. Ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau stengėsi su broliu nebendrauti. Ji sėdėjo, žiÅ«rėjo televizorių. Brolis sėdėjo prie stalo, po to pradėjo su kažkuo Å¡nekėtis, paÅ¡oko ir trenkė jai delnu į veidÄ . Ji pradėjo verkti, o brolis ir toliau iÅ¡ jos tyčiojosi, gÄ sdino. Kadangi buvo jau vėlu, pati buvo iÅ¡gėrusi, negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Apie įvykį pranešė policijai, tikėjosi, kad pamatęs policijos pareigÅ«nus brolis nurims, norėjo, kad brolį iÅ¡vežtų.

Slapta paėmė brolio telefonÄ , nes išėjusi 2016-01-24 iÅ¡ namų su G. R., savo telefonÄ pametė. Pagalvojo iÅ¡sikviesti policijÄ , kad jį apramintų, nenorėjo, kad jį iÅ¡vežtų. Ji paėmė jo telefonÄ , jis jo negriebė. Išėjo į koridorių ir paskambino policijai. S. S. tuo metu buvo kambaryje ir pokalbio negirdėjo. Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, buto duris atidarė ji. Atvykę policijos pareigÅ«nai brolį iÅ¡vežė į policijos įstaigÄ . Ji sužalota nebuvo, tik žandas buvo truputį paraudęs, skaudėjo deÅ¡inę veido pusę.

Atvykus policijai, brolis vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu – tai nufilmavo pareigūnai. Dėl patirtų sužalojimų į medikus nesikreipė. Šiuo metu su broliu nebegyvena, nes girtas jis elgiasi agresyviai. Brolį myli, juo rūpinasi, net susipykusi atneša jam pavalgyti. Už komunalinius mokesčius liko skolinga S. S. 20 Eur (t. 1, b. l. 181-182). Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70).Vertinant šiuos nukentėjusiosios parodymus, matyti, jog jie nors pakankamai nuoseklūs, neatitinka ir prieštarauja ne tik S. S., tačiau ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymams.

L. P. duodama parodymus nurodė, kad 2016-01-26 atvykus policijos pareigÅ«nams, brolis vartojo necenzÅ«rinius žodžius jos atžvilgiu ir buvo agresyvus. Tuo tarpu S. S. nurodė, jog atvykus policijos pareigÅ«nams jis buvo kÄ tik pabudęs, buvo ramus, nesikeikė. IÅ¡ pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustos 2016-01-26 į įvykio vietÄ pagal praneÅ¡imÄ atvykusios policijos pareigÅ«nės liudytojos R. K. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad kaltinamasis neigė smurtavęs, todėl ji negalinti nurodyti, ar nukentėjusioji kvietė policijÄ melagingai.

S. S. buvo Å¡altas, neagresyvus, sėdėjo virtuvėje, o jie bendravo su pranešėja. S. S. elgėsi ramiai, todėl nei iÅ¡ jo elgesio, nei iÅ¡ žodžių nebuvo galima pasakyti, ar jis tikrai smurtavo. Todėl rėmėsi vien moters žodžiais, kad prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama (t. 2, b. l. 11). Å ie liudytojos policijos pareigÅ«nės parodymai atskleidžia, kad L. P. nurodyta aplinkybė, jog atvykus policijos pareigÅ«nams jos brolis buvo agresyvus ir jÄ keikė, neatitinka liudytojos R. K. parodymų, o S. S. smurtavimo faktas buvo nustatinėjamas iÅ¡imtinai iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, nes jokių jos sužalojimų nesimatė.

Liudytoja L. P. taip pat nurodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus po jai suduoto smūgio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo (t. 1, b. l.

51) matyti, jog pagalbos telefonu paskambinusi nukentėjusioji nenurodė, kad prieÅ¡ jÄ yra smurtaujama, neprašė medicinos pagalbos, tiesiog nurodė, kad brolis jÄ gÄ sdina ir triukÅ¡mauja. Akivaizdu, jog jei prieÅ¡ skambutį bÅ«tų patyrusi brolio smurtÄ , nukentėjusioji bÅ«tų apie tai praneÅ¡usi jos pagalbos skambutį priėmusiai dispečerei, tačiau ji apie tai nieko nepasakė. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta tyrėja liudytoja O. K.-M. taip pat nurodė, kad ji skambino apylinkės inspektoriui, kuris kuruoja teritorijÄ , kur gyvena kaltinamasis, iÅ¡ kurio sužinojo, kad kaltinamojo bute yra nuolat girtaujama (t. 2, b. l. 9-10).

Duodamas parodymus patrulis liudytojas R. B. nurodė, kad tarp brolio ir sesers įvyko konfliktas, tuo adresu vyko ne kartÄ . Atvykęs buvo ir 2016-01-03, į įvykio vietÄ taip pat buvo iÅ¡kviesti ir greitosios medicinos pagalbos medikai, nukentėjusioji buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Atvykus policijos pareigÅ«nams S. S. bÅ«na apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 199-200). Å ių liudytojų parodymai rodo, jog S. S. namuose bÅ«na vartojamas alkoholis, vyksta konfliktai, t. y. atskleidžia bendro pobÅ«džio informacijÄ apie kaltinamojo gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau jokiu bÅ«du nepatvirtina, jog 2016-01-24 ir 2016-01-26 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis S. S. panaudojo fizinę jėga prieÅ¡ savo seserį, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-01-27 apklausos metu apklausiamas įtariamuoju S. S. nurodė, jog 2016-01-26 vakare vyko žodinis konfliktas su sese, nes ji nemoka už komunalinius mokesčius. Jie vienas kitÄ iÅ¡keikė, tačiau jis nesmurtavo. Konfliktui pasibaigus, jis toliau žiÅ«rėjo televizorių, sesuo išėjo į virtuvę, kÄ ji ten darė nežino, po kurio laiko atvyko pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 107-109), 2016-04-28 apklaustas įtariamuoju S. S. nurodė, jog 2016-01-26 su sese gėrė alų, jam nuėjus miegoti jis iÅ¡girdo, kad sesuo kalbasi jo telefonu, jis atsistojo, paėmė iÅ¡ jos savo telefonÄ ir padėjo jį ant kompiuterio stalo, viskas vyko kambaryje, netrukus atvyko pareigÅ«nai, kas juos iÅ¡kvietė nežino.

Mano, kad sesuo jį kaltina nebÅ«tais dalykais, nes pati jį galimai yra apvogusi, jokio konflikto nebuvo (t. 1, b. l. 118-119). Kaip jau minėta aptariant 2016-01-24 įvykį, iÅ¡ 2016-03-03 apklausos negalima nustatyti, apie kokios dienos įvykius duoda parodymus S. S., be to, jis nurodo kad įvykio aplinkybių nepamena (t. 1, b. l. 113-114). 2016-02-02 akistatos protokole užfiksuota, jog S. S. suvestas į akistatÄ su L. P., pasisakydamas dėl 2016-01-26 įvykio nurodė, kad jis galėjo netyčia užkliÅ«ti ranka sesers veidÄ , nes atsibudęs pamatė, kad ji kalbasi jo telefonu, kur buvo mažai kreditų.

Jis tik norėjo pasiimti savo telefonÄ , ir bÅ«tent tada netyčia galėjo užkliÅ«ti jÄ ranka, tyčia nieko nemušė (t. 1, b. l. 125-127). Akivaizdu, jog duodamas parodymus apie 2016-01-26 įvykio aplinkybes, S. S. nebuvo visiÅ¡kai nuoseklus kalbėdamas apie to vakaro įvykio detales: 2016-01-27 nurodo, kad su sese sukonfliktavo žodžiu dėl jos nemokamų komunalinių mokesčių, tuo tarpu 2016-02-02 akistatos, 2016-04-28 apklausos ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atėmė iÅ¡ sesers savo telefonÄ , kurio ji kalbėjosi.

Visgi, duodamas parodymus S. S. nuosekliai teigė, jog prieÅ¡ seserį tyčia nesmurtavo arba neatsimena, jog bÅ«tų prieÅ¡ jÄ smurtavęs (2016-03-03 apklausa). Akivaizdu, jog toks S. S. parodymų nevientisumas, atsižvelgiant į tai, jog jis tÄ vakarÄ buvo neblaivus (tai patvirtina ir patikra alkotesteriu (t. 1, b. l. 135)), nelaikytinas pakankamu jo panaudoto smurto prieÅ¡ seserį ir jai sukelto fizinio skausmo nustatymui. Tuo, ar iÅ¡ tiesų brolis 2016-01-26 prieÅ¡ jÄ smurtavo ir jai grasino, verčia abejoti ir L.

P. parodymai, kuriuose ji atskleidžia skambinimo pagalbos telefonu motyvus nurodydama, jog nenorėjo, kad brolis bÅ«tų iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę, o tiesiog siekė, kad policija jį apramintų. Be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad tÄ dienÄ ji buvo iÅ¡gėrusi, todėl neatmestina galimybė, jog ji, bÅ«dama neblaivi, nesugebėjo adekvačiai įvertinti brolio veiksmų nereikÅ¡mingo tarpusavio konflikto metu ir be reikalo iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, o jiems atvykus, norėdama iÅ¡vengti galimo jos pačios patraukimo administracinėn atsakomybėn (nes, kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nės parodymų, policijai atvykus S. S. elgėsi ramiai ir nebuvo panaÅ¡us į smurtavusį asmenį) dėl galimai melagingo policijos kvietimo, skambučio metu nepasakiusi apie neva prieÅ¡ jÄ panaudotÄ smurtÄ tikino, kad brolis jai sudavė delnu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, kad jai brolis trenkė į veidÄ , nuo ko veidas paraudo, vaizdo įraÅ¡e iÅ¡kart po įvykio atvykus pareigÅ«nams stambiu planu filmuojamame jos veide nematyti jokių galimo smurto žymių. Tai, jog po įvykio vykusios apklausos metu nematė sužalojimų ant nukentėjusiosios kÅ«no, nurodė ir policijos tyrėja liudytoja O. K.-M. (t. 2, b. l. 10). Pažymėtina, jog nukentėjusioji nenurodė, jog jai reikalinga medicinos pagalba, todėl ji nebuvo apžiÅ«rėta medikų, ir objektyviai jokie sužalojimai ar sumuÅ¡imai jai taip ir nebuvo nustatyti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. duodama parodymus melagingai nurodė, jog po patirto smurto ji pasiėmė S. S. mobilų telefonÄ , ir išėjusi į koridorių paskambino policijai, nes S. S. neva pateiktos iÅ¡klotinės atskleidžia, kad iÅ¡ jo telefono skambinta nebuvo, tačiau iÅ¡ byloje esančios BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l.

51) matyti, jog iÅ¡ tiesų pagalbos telefonu buvo skambinta iÅ¡ telefono numerio, kurį kaip savo nurodė pats S. S.. Kita vertus, aplinkybė, jog S. S. nematė ir nesuprato, kad pagalbos telefonu buvo skambinta iÅ¡ jo telefono aparato, patvirtina L. P. parodymus, jog ji skambino išėjusi į koridorių, nematant S. S., iÅ¡ ko seka, jog prieÅ¡ jÄ skambinimo metu jau turėjo bÅ«ti smurtauta, tačiau, kaip jau minėta, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog ji apie jokį jos atžvilgiu panaudotÄ smurtÄ ar prievartÄ dispečerei nepranešė (t. 1, b. l. 51).

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, jog S. S. nurodė, kad 2016-01-26 pamatė seserį besikalbančiÄ jo telefonu, pamanė, kad ji skambina policijai, todėl telefonÄ iÅ¡ jos atėmė, taip galėdamas netyčia jÄ užgauti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 140 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika subjektyviai pasireiÅ¡kia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto (pavojingos veikos) gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinė nutartis 2K-152-693/2016).

Taigi, net ir tuo atveju, jei S. S. atimdamas telefonÄ iÅ¡ sesers bÅ«tų netyčia jÄ užgavęs, tokia veika neatitiktų BK 140 str. 2 d. subjektyviosios pusės požymių. Kita vertus, tokį netyčinį S. S. veiksmÄ L. P., pati galimai bÅ«dama neblaivi, galėjo klaidingai palaikyti brolio agresyvumu, ir dėl to be pagrindo kreiptis pagalbos.Kaip jau minėta, tarp nukentėjusiosios L. P. ir jos brolio S. S. yra susiklostę konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, Å¡ios aplinkybės neneigia abu asmenys, jie nesutaria dėl komunalinių mokesčių mokėjimo už butÄ , pykstasi dėl neva dingusių S. S. pinigų, taip pat kaltina vienas kitÄ dėl nuolatinio alkoholio vartojimo.

Akivaizdu, jog egzistuojant tokiems prieÅ¡iÅ¡kiems tarpusavio santykiams, remtis iÅ¡imtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais dėl neva jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, sukėlusio jai fizinį skausmÄ , nuteistajam S. S. kategoriÅ¡kai neigiant, jos jis tyčia sudavė nukentėjusiajai į veidÄ , pačiai nukentėjusiajai kviečiant policijos pareigÅ«nus nenurodžius, jog prieÅ¡ jÄ smurtaujama, atvykusiai policijos pareigÅ«nei nemačius agresyvaus S. S. elgesio ir jokio nukentėjusiosios sužalojimo, tokio sužalojimo nesimatant ir byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e, L.

P. pačiai nesiskundus sužalojimais ir medikams neapžiÅ«rėjus bei objektyviai nenustačius jokių jos sužeidimų, negalima daryti neginčytinos iÅ¡vados, jog 2016-01-26 S. S. tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį ranka savo seseriai L. P. į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymÄ baudžiamajame procese.Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis S. S. 2016-01-24 ir 2016-01-26 padarė nusikalstamas veikas, abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina S. S. kaltės padarius BK 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Remiantis išdėstytu, apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., 326 str. 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 331 str., n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: S. S. dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 2 d. (2016-01-24 ir 2016-01-26 veikos) iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. S. S. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Kolegijos pirmininkas                                                     Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                                  Arvydas Daugėla                                                                               Eduardas MaÅ¡kevičius