c04b6ea8-cd35-4aeb-b89c-956c22d0cd49 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-563/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 44.2.4.1;

44.2.4.2;.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A

R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės,

Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

nedalyvaujant šalims ir jų atstovams,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka

iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. S. (D.

S. ) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m.

gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-531-253/2009 pagal ieškovo D. S. (buvusi pavardė Bobikov) ieškinį atsakovėms S. S. , notarei B. V. , tretiesiems asmenims uždarajai akcinei

bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo

Lietuva“, S. G. (S.

G. ) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi

civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas D. S. (buvusi pavardė Bobikovas) prašė teismÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių:

61 209 Lt tiesioginių nuostolių,

susijusių su analogiÅ¡ko buto dalies įsigijimu; 44 000 Lt kompensacijÄ už

gyvenamojo ploto skirtumÄ tarp prarasto buto dalies ir įsigyto ploto; 6 891 Lt

nuostolių žalos prevencijai ir jai sumažinti; 10 000 Lt neturtinės žalos

atlyginimo; 9 600 Lt negautų pajamų; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad

atsakovė S. S. (buvusi S. G. ), neįvykdė kreditoriui J. D. hipoteka užtikrintos

prievolės – 8 800 Lt skolos ir dėl to 2004 m. gruodžio 3 d. iš varžytynių buvo

parduotas jam (ieÅ¡kovui) nuosavybės teise priklausantis butas (46/100 dalis), esantis (duomenys neskelbtini), S. S. įkeistas už skolÄ J. D. . Kadangi jis (ieÅ¡kovas), įkeisto buto savininkas,

nėra skolininkas, tai vadovaujantis

CK 4.195 straipsnio 2 dalimi, kai

daiktas buvo parduotas iš varžytynių,

jis (ieÅ¡kovas) įgijo į skolininkÄ atgręžtinio reikalavimo teisę į nuostolių, patirtų dėl daikto praradimo,

atlyginimÄ . Tai, kad jis (ieÅ¡kovas)

prarado savo turtÄ , lėmė atsakovės S. S. neteisėti veiksmai, hipoteka apsaugotos prievolės neįvykdymas, bei notarės B. V. neteisėti veiksmai. Mano, kad atsakovės privalo atlyginti žalÄ solidariai.

Teismo posėdyje ieškovas prašė priteisti taip pat ir 5 proc. dydžio metines

palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo

visiško įvykdymo.

Atsakovė notarė B. V. su ieškiniu nesutiko ir

nurodė, jog pardavus iš varžytynių

ieÅ¡kovui priklausančiÄ buto dalį,

ieškovas žalos nepatyrė, nes už

parduotÄ turtÄ gavo daugiau negu už jį sumokėjo įsigydamas – 37 791 Lt, (2002 m. lapkričio 25 d. ieÅ¡kovas įsigijo buto

dalį už 32 000 Lt.). Tuo metu už lėšas,

gautas pardavus butÄ iÅ¡ varžytynių, ieÅ¡kovas galėjo įsigyti analogiÅ¡kÄ buto

dalį. 2002 m. lapkričio 25 d.,

pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį,

ieškovas buvo susipažinęs su visais sandoriui būtinais dokumentais. Sutartis

nepripažinta negaliojančia, todėl

ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti žalÄ ,

atsiradusiÄ ar galėjusiÄ atsirasti iÅ¡ teisėto sandorio,

yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovė S. S. su ieškiniu taip pat

nesutiko. Nurodė, jog ieškovas

neteisingai interpretuoja ir aiškina anksčiau teismų nustatytus faktus, todėl neteisingai taiko ir aiškina CK 4.195

straipsnio 2 dalies nuostatas dėl skolos išieškojimo,

pardavus svetimo daikto hipoteka įkeistÄ turtÄ . Tam,

kad šio straipsnio pagrindu ieškovas įgytų reikalavimo teisę dėl daikto

praradimo patirtų nuostolių atlyginimÄ bÅ«tina nustatyti,

ar iš varžytynių parduotu daiktu užtikrinta svetimo daikto hipoteka. Svetimo

nekilnojamojo daikto hipotekos klausimai ieškovo iniciatyva buvo keliami

įvairių instancijų teismuose ne vienÄ kartÄ ,

tačiau teismai pasisakė, jog šiuo

atveju nėra svetimo daikto hipotekos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m.

liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2007 konstatavo, kad buto įkeitimo dienÄ ieÅ¡kovas neturėjo teisės į

šį butÄ , dėl to buto įkeitimu

apskritai negalėjo būti pažeistos ieškovo kaip buto bendraturčio

teisės. IeÅ¡kovui ginčijant turto pardavimo varžytynių aktÄ , kasacinis teismas nepripažino negaliojančiu turto

pardavimo iš varžytynių akto, nes

laikė ieÅ¡kovÄ skolininku, o ne kitÄ

asmenį, kuriam nuosavybės teise

priklauso daiktas. 2006 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo

nutartimi civilinėje byloje Nr. 35/2003 teismas paskirstė lėšas, gautas iÅ¡ varžytynių pardavus butÄ . Å ioje

nutartyje nustatyti faktai taip pat neduoda pagrindo išvadai apie svetimo

daikto hipotekÄ , o ir hipotekos

lakÅ¡te jokių duomenų apie svetimo daikto hipotekÄ nėra.

Trečiasis asmuo UADB „Ergo Lietuva“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti,

nurodydamas, kad notarė B. V. negali būti atsakove

Å¡ioje byloje, nes jos patvirtinta

sutartis nėra pripažinta negaliojančia bei panaikinta,

todėl reikalavimas atlyginti žalÄ dėl teisėto sandorio yra neteisėtas ir

nepagrįstas. Pažymėjo, kad draudikas

atsako tik tuo atveju, jeigu įvyksta

draudžiamasis įvykis. Kadangi notarės 2002 m. lapkričio 25 d. patvirtinta

pirkimo-pardavimo sutartis nėra pripažinta niekine ar nuginčyta įsiteisėjusiu

teismo sprendimu, todėl nėra

pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ su ieškiniu

nesutiko. Nurodė, jog notarė B. V. 2002 m. lapkričio 25 d.

ginčijamų notarinių veiksmų atlikimo metu profesinės civilinės atsakomybės

draudimo sutarties su trečiuoju asmeniu UADB „PZU Lietuva“ nebuvo sudariusi,

t. y. atsakovės notarės ir draudimo kompanijos nesiejo draudžiamieji teisiniai

santykiai, todėl draudikui nėra

pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Klaipėdos

apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

priteisė ieškovui D. S. iš

atsakovės notarės B. V. 2

720,90 Lt nuostolių, susijusių su

analogiško buto dalies įsigijimu,

proporcingai patenkintiems reikalavimams,

paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad butas,

esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. spalio 22 d. nuosavybės teise buvo

įregistruotas S. G. , kuri 2001 m. balandžio 30 d.

(hipotekos įregistravimo data) visÄ Å¡Ä¯ butÄ Ä¯keitė,

užtikrindama 8 800 Lt skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ . Klaipėdos miesto

apylinkės teismo 2002 m.

kovo 14 d. sprendimo, kuriuo butas

buvo padalytas buvusiems sutuoktiniams,

pagrindu 2002 m.

balandžio 18 d. į 46/100 šio buto dalis nuosavybės teisė buvo įregistruota S. G. , o į 54/100 dalis – S. G. . S. G. 46/100 dalis šio buto 2002 m. lapkričio 25 d.

pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė D.

S. (sandoryje buvusi ieškovo pavardė Bobikovas).

TÄ pačiÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas ir notariÅ¡kai patvirtintas perdavimo-priėmimo

aktas. Viešame registre D. S. nuosavybės

teisė į 46/100 dalis ginčo buto,

įregistruota 2003 m.

liepos 16 d. Kadangi S. G. neįvykdė

ginčo buto įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo (negrÄ Å¾ino 8 800 Lt

skolos J. D. ), tai buvo pradėtas priverstinis išieškojimas iš

įkeisto turto. Varžytynių, kurios

įvyko 2004 m.

gruodžio 3 d., aktÄ , suraÅ¡ytÄ 2005 m. sausio 3 d.,

patvirtino Klaipėdos m. apylinkės teismas 2006 m. balandžio 14 d.

nutartimi. Teismas nurodė, kad ginčo

buto įkeitimo dienÄ (2001 m.

balandžio 30 d.) D. S. neturėjo

nuosavybės teisės į šį butÄ . Å iÄ teisę į 46/100 dalis jau įkeisto buto ieÅ¡kovas

įgijo tik 2002 m. lapkričio 25 d.,

todėl buto įkeitimu apskritai negalėjo būti pažeistos D. S. teisės. Tokia išvada padaryta 2007 m.

liepos 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje. Įkeitimo momentu šio buto

savininke buvo atsakovė S. S. ,

kuri turtÄ galėjo valdyti, naudotis

ir disponuoti juo savo nuožiūra. Teismas sprendė,

kad esant konstatuotai aplinkybei,

jog buto įkeitimu negalėjo būti pažeistos D. S. teisės,

bei, esant įsiteisėjusiems

procesiniams sprendimams civilinėse bylose Nr. 35/2003,

2-805-637/2005, P2-2866-512/2006, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie svetimo turto

hipotekÄ , todėl neįrodžius atsakovės

S. S. veiksmų neteisėtumo

ir jos kaltės dėl ieškovui kilusios žalos,

ieškinys atsakovei S. S. dėl

žalos atlyginimo atmestinas. Teismas atkreipė dėmesį,

kad sudarant 2002 m. lapkričio 25 d. buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas S. G. pateikė dokumentus,

kuriuose yra nurodytas 2001 m. balandžio 30 d. buto įkeitimas. Nors trečiasis

asmuo S. G. teismo

posėdžio metu nurodė, jog jis

nežinojo apie jam priklausančio buto dalies įkeitimÄ ,

tačiau tai paneigta civilinės bylos Nr. 2-241-04/2002 medžiaga – byloje yra

nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas,

hipotekos lakštas. Šis faktas yra užfiksuotas 2001 m. lapkričio 16 d., 2002 m. sausio 31 d. teismo posėdžio protokoluose.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas, įsigydamas hipoteka apsunkintÄ buto dalį, apie tai žinojo ir/ar turėjo visas galimybes tai

sužinoti. Tačiau kartu teismas iš dalies sutiko su ieškovo argumentais, kad notarės,

tvirtinusios minėtÄ sandorį, veiksmų

neteisėtumas, t. y. neteisingų

duomenų pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtinimas,

iš dalies nulėmė, kad ieškovas

patyrė turtinę žalÄ . Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus – 2002 m. lapkričio 15

d. Kadastro ir registro įmonės Klaipėdos filialo pažymÄ ,

pažymėjimÄ bei 2002 m. lapkričio 25 d. atsakovės notarės B. V. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties

tekstÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė notarė B. V. patvirtindama sutartį ir nurodydama, kad į parduodamÄ turtÄ tretieji asmenys neturi

jokių teisių, jis (butas) neįkeistas

ir pan., nepadarė visko, kÄ toje konkrečioje situacijoje yra protinga iÅ¡

jos reikalauti. Įvertinęs pardavėjo trečiojo asmens S. G. , veiksmus,

kuris žinojo, jog jam priklausanti

parduodamo buto dalis yra įkeista,

ir apie tai neinformavo notarės,

pirkėjo ieÅ¡kovo D. S. veiksmus, kuris turėjo visas galimybes sužinoti, jog įsigyja hipoteka apsunkintÄ nuosavybės dalį

ginčo bute ir notarės, tvirtinusios

pirkimo-pardavimo sandorį, veiksmus, į sutarties tekstÄ neįraÅ¡ant,

jog parduodamo buto dalis yra apsunkinta hipoteka,

teismas nustatė miÅ¡riÄ kaltę ir,

spręsdamas klausimÄ dėl jos proporcijų,

sprendė, kad dėl ieškovo patirtų

nuostolių notarės kaltė yra 10 proc. Kadangi ieškovas nereiškia jokių

pretenzijų trečiajam asmeniui S. G. ,

teismas nedetalizavo sandorio šalių (pirkėjo ir pardavėjo) kaltės ir

atsakomybės laipsnio. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovui priteistino žalos dydžio, teismas rėmėsi 2006 m. gruodžio 6 d. preliminariÄ jÄ

buto pirkimo-pardavimo sutartimi,

kuria ieškovas (pirkėjas) ir pardavėjas susitarė dėl ieškovo perkamos 55/100

dalies buto, esančio (duomenys

neskelbtini), kainos, kuri buvo 65

000 Lt. Å ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas sumokėjo visÄ sutartÄ buto

kainÄ . Å alys Å¡ia sutartimi buvo sutarusios,

kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2007 m. kovo 30 d.

Tačiau sutartÄ butÄ ieÅ¡kovas įsigijo tik 2007 m. rugpjūčio 28 d. už didesnę

kainÄ â€“ 99 000 Lt. IeÅ¡kovo teigimu,

sandoris, dėl kurio buvo susitarta

preliminariÄ ja sutartimi, neįvyko

dėl abipusio šalių susitarimo, nes

jis (ieškovas) pagrįstai tikėjosi,

jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

iÅ¡nagrinėjęs jo kasacinį skundÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto ir

hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais,

patenkins jo reikalavimÄ ir iÅ¡ varžytynių parduota buto dalis bus jam grÄ Å¾inta.

Teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ ,

kad ieškovo argumentai dėl preliminariosios sutarties nerealizavimo yra nelogiški, neatitinka vidutiniškai protingo ir rūpestingo

asmens kriterijų. Sumokėjęs visÄ ketinamo pirkti buto kainÄ ir neįforminęs

galutinės buto dalies pirkimo-pardavimo sutarties,

jis turi prisiimti visÄ su buto kainos padidėjimu susijusiÄ rizikÄ . Teismas, nustatydamas žalos dydį,

pasirinko buto kainÄ , sutartÄ

preliminarioje sutartyje ir ieÅ¡kovo sumokėtÄ ,

t. y. 65 000 Lt. Teismas konstatavęs notarės veiksmų,

netinkamai įforminant 2002 m. lapkričio 25 d. sandorį,

iš kurio ieškovui kildinama žala,

neteisėtumÄ ir notarės kaltės dydį – 10 proc.,

iš atsakovės B. V. priteisė

ieškovui 10 proc. kainų skirtumo (65 000-37 791= 27 209 x 10 proc.), t.y. 2 720,9

Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2002 m. įsigijęs ginčo buto

dalį, kuri buvo išvaržyta 2004 m. gruodžio 3 d., šio turto nenuomojo ir nepateikė įrodymų, kad būtų sudaręs sutartis buto nuomai ateityje.

Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam 9 600 Lt nuostolių –

negautas pajamas. Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 44 000

Lt kompensacijÄ už gyvenamojo ploto skirtumÄ tarp prarasto buto dalies ir

įsigyto ploto, nes iš dalies jau

patenkintas reikalavimas dėl buto kainų skirtumo, įsigyjant analogiÅ¡kÄ butÄ .

Teismas konstatavo, kad ieškovas dėl

jo paties iškeltų įvairių civilinių bylų teismuose patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl jų atlyginimo buvo išspręsta

kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje ir ieškovo reikalavimo dėl tokių

bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino. Teismas netenkino ieškovo prašymo

priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ ,

nes tokia žala neįrodyta. Ieškovo pateiktų rašytinių dokumentų dėl jo

pablogėjusios sveikatos nuo 2004 m birželio 4 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.

teismas nepripažino tinkamais (ligos istorijoje esantys 9 įrašai neįskaitomi).

Teismas, netenkindamas šio ieškovo

reikalavimo, taip pat atsižvelgė ir

į tai, kad ieÅ¡kovas, nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ,

dalyvavo tik viename teismo posėdyje,

o teikdamas paaiÅ¡kinimus, mažai kÄ

prisiminė apie butų pirkimo ir teismų procesų aplinkybes. Teismas netenkino

ieškovo prašymo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos

iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes toks reikalavimas

turėjo būti suformuluotas ieškinyje,

kaip tai numato CPK 135 straipsnis. Teismas atmetė atsakovių ir trečiųjų asmenų

argumentus, kad ieškovas praleido 3

metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo pažeistoms teisėms ginti, nes žala ieÅ¡kovui atsirado tada, kai pastarasis įsigijo buto dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o ne ginčijamo

sandorio sudarymo metu. Teismas netenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo skirti baudÄ

atsakovės S. S. atstovui

advokatui E. Giedraičiui už sÄ moningÄ bylos nagrinėjimo vilkinimÄ , nes teismas nenustatė CPK 95 straipsnyje numatytų

sÄ lygų.

Apeliaciniu skundu ieškovas D. S. prašo panaikinti pirmos

instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį

tenkinti visiškai.

SkundÄ grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį atsakovei S. S. . FaktÄ , kad ginčo turtas buvo įkeistas dėl skolininkės S. S. skolos ir parduotas iÅ¡

varžytynių dėl S. S. skolinio

įsipareigojimo nevykdymo pagal ankščiau minėtÄ hipotekos lakÅ¡tÄ , įrodo 2005 m. vasario 17 d. hipotekos skyriaus

nutartis Nr. 35-5N/2003 bei kiti hipotekos bylos Nr. 35/2003 dokumentai. Å ie

faktai visiÅ¡kai įrodo svetimo turto hipotekÄ . Teismas netinkamai taikė Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 31 d. nutarties iÅ¡traukÄ , nes Å¡ioje nutartyje nurodyta,

kad buto įkeitimo dienÄ apskritai negalėjo bÅ«ti pažeistos jo (ieÅ¡kovo), kaip buto bendraturčio, teisės,

nes šias teises jis įgijo vėliau, t.

y. tinkamu ieškovu dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia galėjo būti buvęs

buto bendraturtis S. G. , o ne jis (D. S. ). Vadovaujantis protingumo principu, iš to,

kad turto įkeitimo metu negalėjo būti pažeistos jo (apelianto D. S. ),

kaip buto bendraturčio teisės,

nereiškia, kad šios teisės nebuvo

pažeistos vėliau, po įkeisto turto

įsigijimo. Be to, minėtoje nutartyje

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė (konstatavo), kad S.

S. įsipareigojimÄ užtikrino ir svetimo D. S. turto hipoteka (CK 4.181 str.), todėl teismas negali pripažinti negaliojančiu

turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ CPK 602 straipsnio pagrindu tais atvejais, kai pagal įstatymus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu turi

būti parduotas ne skolininkui, o

kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis daiktas.

2. Â Teismas

nepagrįstai teigė, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių notarės kaltė yra 10

procentų. Jokiu teismo argumentų pagrindžiančių, kodėl notarės kaltė yra būtent

10 procentų sprendime nėra. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje absoliučiai

negalioja, nes yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

3. Nėra pagrindo sutikti su teismo nuomone, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių nustatytina

mišri (pardavėjo, notaro, pirkėjo) kaltė. Pirkėjas sutarties pasirašymo metu

neturėjo pagrindo abejoti notaro kompetencija,

juolab kai ir pardavėjas, ir notaras

patikrinus pateiktas pažymas,

užtikrino jį (pirkėjÄ ), kad

parduodamam turtui jokių suvaržymų (arešto,

įkeitimo ir t. t.) nėra. Tai pat,

notaras, turintis išsamius ir

patikimus duomenis apie parduodamo turto juridinius faktus, privalo užfiksuoti juos sutartyje, nepaisant pardavėjo žinojimo ar nežinojimo apie

juos, nes tai nekeičia nustatytų

faktų esmės, juridinės galios. Taigi

ieškovo patirta žala – jo išvaržyto turto praradimas – akivaizdžiai susijęs su

notaro neteisėtais veiksmais (solidariai su S. S. veiksmais) ir laikoma šių veiksmų

rezultatu. Pažymėtina, kad pati

notarė B. V. pripažįsta

savo neteisėtÄ veiksmÄ (2009 m. vasario 9 d. teismo posėdžio protokolas).

4. Â Teismas

nepagrįstai vadovavosi 2006 m. gruodžio 6 d. preliminariÄ ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies

pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne

notariškai patvirtinta 2007 m. rugpjūčio 26 d. sutartimi. Kadangi ieškovo

kasacinis skundas buvo priimtas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, preliminari sutartis buvo nutraukta numatytu

abipusio susitarimu. Būtų neprotinga ieškovui iš anksto

įsigyti bÅ«stÄ Å¾alos atlyginimui natÅ«ra,

kol iki galo neišspręstas klausimas dėl jo išvaržyto turto restitucijos ir taip

prisiimti visÄ rizikÄ susijusiÄ su turto įsigijimu ir galimu bÅ«tinumu jį

parduoti svyruojant nekilnojamojo turto kainoms,

jeigu sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas nupirko kitÄ turtÄ už 99 000

Lt, tačiau pažymėtina ir tai, kad kito nekilnojamojo turto dalis 11 kv. m.

mažesnė. Tam, kad turtinė žala būtų

atlyginta visiškai, atsakovai

privalo kompensuoti ieÅ¡kovui nekilnojamojo turto ploto skirtumÄ , nes nuo to priklauso Å¡io turto vertės skirtumas.

5.  Dėl

jautrios psichikos (charakterio),

bei agresyvios kaimynės, negalėdamas

pats gyventi savo būste, ieškovas

neturėjo kito pasirinkimo kaip tik iÅ¡nuomoti šį bÅ«stÄ ,

tam kad bent padengti išlaidas už būsto komunalines paslaugas. Vadovaujantis

protingumo bei teisingumo kriterijais,

bet koks eilinis Å¡alies pilietis iÅ¡nuomotų laisvÄ ,

jam priklausantį gyvenamÄ jį plotÄ ,

todėl analogiški ieškovo teisėti lūkesčiai yra pagrįsti,

natūralūs ir logiški. Bet kuriuo atveju ieškovui neįrodžius žalos (negautų

pajamų) dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

6. Â CK 6.249

straipsnio 4 dalies l punktas numato protingas išlaidas, skirtas žalos

prevencijai ar jai sumažinti įskaičiuoti į patirtus nuostolius. Todėl

laikytina, kad ieÅ¡kovas sÄ Å¾iningai praÅ¡o atlyginti iÅ¡laidas, patirtas

kreipiantis į pirmos instancijos teismÄ dėl restitucijos taikymo. Be to, nė

vienoje ankstesnėje byloje bylinėjimosi išlaidos teismo nebuvo vertinamos tokiu

teisiniu aspektu, kaip protingos išlaidos skirtos žalai sumažinti.

7. Â Negalima

sutikti su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų dėl neturtinės

žalos pagrįstumo. Teismas nurodė tai, kad ieškovo pateikti įrodymai (sveikatos

istorijos kopija D. S. )

neįskaitomi. Tai reiškia, kad pateikti įrodymai teismo nebuvo ištirti. Be to,

vadovaujantis CPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių teismo

pripažintų visiems žinomomis. Visuomenėje laikoma visiems žinomu faktu, kad

teisiniai ginčiai kelia žmogui prieÅ¡iÅ¡kumÄ , stresÄ bei blogas emocijas. Juolab,

kai jie susiję su nuosavo būsto netekimu dėl svetimos skolos ir vyksta kelerius

metus (nuo 2003 metų iki šiol).

8. Â Teismas

nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, nes ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines

palūkanas nekeičia ieškinio sumos (dalyko) bei pagrindo,

todėl negali užvilkinti bylos nagrinėjimo. Vadovaujantis proceso koncentracijos

ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) tikslinga būtų proceso palūkanas

priteisti kartu su priteista suma,

nuo kurios skaičiuojamos palūkanos ir taip nesudaryti prielaidų naujai bylai, dėl procesinių palūkanų priteisimo, atsirasti.

Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ nepateikti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas,

tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes,

ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Apeliacinės

instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį,

tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus,

tačiau bylÄ nagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d.).

Ginčo esmė – turtinės ir neturtinės

žalos, padarytos fizinio asmens ir

notaro neteisėtais veiksmais, dėl

kurių apeliantas prarado nekilnojamÄ jį turtÄ ,

atlyginimas. Iš apelianto nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad šių atsakovių civilinė atsakomybė kildinama iš

delikto. Teisinių santykių kvalifikavimas – teismo priedermė ir ginčo šalies

nurodoma teisės norma teismui nėra privaloma. Civilinei atsakomybei atsirasti

bÅ«tinas tam tikrų sÄ lygų visetas, t.

y. neteisėti veiksmai (teisės pažeidimas),

žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos), o neturtinės žalos atlyginimo atveju – patirtas

dvasinis skausmas, neigiami

išgyvenimai ir t. t. Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.

1 d., CPK 182 str. 4 p.), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės

elementus privalo įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga tenka

apeliantui D. S. .

Apeliantas kildina atsakovės S. S. (buvusi S. G. ) civilinę atsakomybę iš ginčo buto

įkeitimo jos (S. S. )

prievolei užtikrinti. Tačiau dėl ginčo buto įkeitimo ir jo pardavimo iš varžytynių

teisėtumo yra priimta ir įsigaliojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m.

liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2007,

kurioje nustatyta, kad įkeičiant

ginčo butÄ apeliantas nebuvo jo savininkas,

todėl jo (apelianto) teisės negalėjo būti ir nebuvo pažeistos. Nenustatytas nei varžytynių, nei atsakovės S.

S. (S. G. ) veiksmų,

įkeičiant jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį visÄ ginčo butÄ bei

realizuojant jį varžytynėse, neteisėtumas. Minėtoje nutartyje dėl ginčo buto

viešųjų varžytynių konstatuotas apelianto neveikimas – delsimas įregistruoti

ginčo buto dalies pirkimo-pardavimo sandorį viešame registre, taip prarandant teisę naudoti turto pirkimo

sutartį prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.393 str. 3 d.). Nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Å¾emesnės instancijos

teismuose ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dalyvavo ties patys asmenys (ieškovas, atsakovė S.

S. (S. G. ), trečiasis asmuo S. G. , notarė B. V. ir kt.),

todėl minėtoje įsiteisėjusioje nutartyje nustatytos ir nagrinėjamojoje byloje

reikšmingos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.).

Apelianto teiginys, kad pirmosios

instancijos teismas netinkami aiÅ¡kino paminėtÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartį, nepagrįstas. Naujų, atsakovės S. S. veiksmų neteisėtumÄ pagrindžiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė, S. S. veiksmų

neteisėtumas grindžiamas prielaida. Pirmosios instancijos teismas įvertino

visas faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ,

kad apeliantas (ieškovas) neįrodė atsakovės S. S. veiksmų neteisėtumo,

kartu ir jos pareigos atlyginti jam (ieÅ¡kovui) turtinę ir neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl ginčo buto dalies įkeitimo ir jo

pardavimo viešose varžytynėse (CK 6.263,

6. 246 str., CPK 185 str.).

Apelianto nurodyta CK 4.195 straipsnio 2 dalis Å¡iam ginčui netaikytina, nes ne ieÅ¡kovas sudarė ginčo nekilnojamojo turtÄ

įkeitimo sutartį kaip garantijÄ , kad

bus grÄ Å¾inta trečiojo asmens (Å¡ioje byloje atsakovės) S. S. skola (CK 4.181 str.),

o atsakovė S. S. (S. G. ),

kuri turto įkeitimo sandorio metu buvo ginčo turto (buto) savininkė. Apeliantas

gali ginti savo pažeistas teises kitais civilinių teisių gynimo būdais. Vienu

iš jų – turtinės ir neturtinės žalos išieškojimu iš pažeidusių teisę asmenų, apeliantas naudojasi šioje byloje (CK 1.138 str. 6

p.).

Dėl notarės civilinės atsakomybės

Ginčo

sandorio sudarymo metu (2002 m. lapkričio 25 d.) galiojo ir taikytinas 1992 m.

rugsėjo 22 d. Notariato įstatymo su vėlesniais pakeitimais nuostatos,

kurios

įpareigoja notarÄ dokumentus paraÅ¡yti aiÅ¡kiai ir tiksliai,

išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30,

34 str.). Nekilnojamųjų ar

kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų

nustatyta privaloma teisinė registracija,

perleidimo kito asmens nuosavybėn,

nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu,

įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras turi

tvirtinti tik nustatęs, kad daiktas

nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui.

Tvirtindamas nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perleidimo sutartis, notaras įpareigotas Å¡iose sutartyse nurodyti, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ

įgijėjui pereina nuo daikto perdavimo momento,

o sutarties Å¡alys prieÅ¡ trečiuosius asmenis nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį

daiktÄ perleidimo sutartį gali panaudoti tik tuo atveju,

jei nuosavybės teisės perėjimo faktas daikto priėmimo-perdavimo akto ar kito

dokumento pagrindu įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre.

Duomenis apie patvirtintÄ sutartį notaras perduoda vieÅ¡o registro tvarkytojui

per 24 valandas nuo sutarties patvirtinimo momento teisės aktų nustatyta tvarka

(46 str.).

Notariato įstatymo 2 straipsnis apibrėžia notarÄ

kaip valstybės įgaliotÄ asmenį,

atliekantį šiame įstatyme numatytas funkcijas,

užtikrinančias, kad civiliniuose

teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Teisėtumo

civiliniuose teisiniuose santykiuose apsauga – viešoji

funkcija, ir jai įgyvendinti

valstybė notarui suteikė svarbius įgaliojimus. Notaro profesija, jo darbas susiję su didesne rizika padaryti žalÄ

tiek savo, tiek ir trečiųjų asmenų

turtui. Todėl dėl notarų veiklos reikšmingumo ir ypatingumo jiems (notarams)

taikytini griežtesni atidumo,

atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, o tai suponuoja ir notaro griežtos profesinės

atsakomybės ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2004,

2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008 ir kt.).

Notariato įstatymo 16

straipsnis nustato notaro pareigÄ atsakyti civilinio kodekso nustatyta tvarka už žalÄ , padarytÄ kaltais notariniais veiksmais. Taigi notaro atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , taikytinos CK Å eÅ¡tosios knygos XXII

skyriaus pirmojo skirsnio normos,

nustatančios sÄ lygas, bÅ«tinas tokiai

atsakomybei atsirasti. Tai – žala,

neteisėti veiksmai, priežastinis

ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir kaltė. Kaltė yra viena iš

notaro civilinės atsakomybės sÄ lygų,

kurios turinys priklauso nuo notarų veiklos ypatybių ir reikšmės. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, suponuojančios teisines išvadas, jog notaro civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma, t.y. nepakankamas atidumas,

klaida ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/1999).

Byloje nustatyta, kad atsakovė notarė B. V. , ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorio

sudarymo metu ir jį tvirtindama,

neįrašė į sutartį fakto, kad

parduodamas butas nuo 2001 m. balandžio 30 d. apsunkintas hipoteka, nors apie tai notarei buvo žinoma – ji turėjo

šiuos duomenis patvirtinančius viešo registro dokumentus,

o įrašė į sutartį prieÅ¡ingÄ , tikrovę

neatitinkantį faktÄ , kad į

parduodamÄ turtÄ tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, parduodamas turtas <...> neįkeistas

<...>. Jei, kaip teigė

atsakovė B. V. , minėtus

duomenis sutartyje ji įrašė iš trečiojo asmens S. G. žodžių,

tai, turėdama to paties S. G. (pardavėjo) jai

pateiktus vieÅ¡ojo registro duomenis apie nuosavybės teisių į ginčo turtÄ

įregistravimÄ su atžyma apie Å¡io buto 2001 m. balandžio 30 d. įkeitimÄ

(hipotekÄ ) (Civilinė byla Nr. 2A-840-159/2006,

2 t., b. l. 35-40), kilus neaiškumams ir prieštaravimams tarp

pardavėjo teiginio ir faktų dokumente,

privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ jÄ faktinę situacijÄ ir įraÅ¡yti į sutartį teisingus

duomenis arba atsisakyti tokiÄ sutartį tvirtinti (NÄ®

34, 35,

40 str.). Visos šios nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja

pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai,

kad tai pardavėjas trečiasis asmuo S.

G. kaltas dėl tokio įrašo ginčo sutartyje,

nes, žinodamas apie buto įkeitimo

faktÄ , apie tai neinformavo notarės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad visų

šių faktinių aplinkybių pakanka išvadai,

kad notarė, patvirtinusi sandorį su

akivaizdžiai neteisingais duomenimis,

padarė neteisėtus veiksmus dėl savo nerūpestingumo ir dėl šių veiksmų ieškovas

patyrė turtinę žalÄ â€“ jis įgijo įkeistÄ už svetimas skolas ginčo butÄ , kurį vėliau prarado,

jį pardavus varžytynėse. Duomenų,

kad apeliantas buvo supažindintas su į sutartį neįrašytais, bet notarės turimais ir jai žinomais duomenimis

apie buto įkeitimÄ , byloje nėra. Tai, kad apeliantas apie tai turėjo žinot – prielaida.

Byloje nustatyta, kad, sudarydamas ginčo sandorį,

apeliantas buvo labai jauno amžiaus (18 m.),

be gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių. Teismo teiginys, kad su ieškovu,

sudarant sandorį, buvo jo dėdė, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir gyvenimiÅ¡kÄ

patirtį, nepaneigia notaro pareigos

veikti profesionaliai, rūpestingai

ir atidžiai ir laikytis įstatymų reikalavimų. Be to,

nei teismo sprendime, nei kituose

bylos dokumentuose neminima,

apelianto dėdės profesija, todėl

asmuo, kad ir turintis aukÅ¡tÄ jį

iÅ¡silavinimÄ , tačiau ne teisinį, negali žinoti visų teisinių santykių bei notarinių

veiksmų subtilybių. Sudarant sandorius ir juos tvirtinant,

pareiga išaiškinti atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti,

tenka notarui (NÄ® 30 str.).

Pirmosios instancijos teismas padarė

teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė notarė

B. V. padarė neteisėtus

veiksmus, tačiau neteisingai paskirstė

tarp Å¡alių atsakomybės naÅ¡tÄ ir nepagrįstai,

nemotyvuotai sumažino šios atsakovės kaltę iki 10 procentų, nenurodė ieškovui ir trečiajam asmeniui S. G. tenkančios atsakomybės

dydžio. Čia teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo S. G. nuslėpė ginčo buto įkeitimo faktÄ .

Priešingai, jis atsakovei notarei

pateikė viešo registro dokumentus su minėtu įrašu. Teisėjų kolegija sutinka su

pirmosios instancijos teismo išvada,

kad apelianto (ieškovo) prašoma priteisti turtinė žala (prarastos konkrečios

galimybės piniginė vertė) mažintina,

tačiau ne dėl to, kad, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, jis (apeliantas) žinojo ar nežinojo apie hipotekÄ , o dėl to,

kad jis po sutarties patvirtinimo delsė įregistruoti nuosavybės teises į butÄ

viešame registre (įregistravo tik 2003 m. liepos 16 d.),

dėl ko ginčo butas buvo lengviau realizuotas varžytynėse (CK 6.393 str. 3 d.).

Nepagrįstas apeliacinio skundo

argumentas, kad pirmosios

instancijos teismas, nustatydamas

priteistinos žalos dydį, neturėjo

pagrindo remtis 2006 m. gruodžio 6 d. preliminariÄ ja 55/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo

sutartimi, kuria ieškovas

įsipareigojo nupirkti minėtÄ butÄ už 65 000 Lt ir visÄ Å¡iÄ sumÄ sumokėjo

pardavėjui. Byloje nustatyta, kad

pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis,

kuria remiasi apeliantas, sudaryta

tik 2007 m. rugpjūčio 26 d., nors

turėjo būti sudaryta 2007 m. kovo 30 d.,

nurodant kitÄ , didesnę nei buvo

sutarta preliminarioje sutartyje,

buto kainÄ â€“ 99 000 Lt. Nei pirmosios instancijos teisme,

nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių užsitęsė pagrindinės sutarties sudarymas

ir dėl to padidėjo buto kaina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai

nepripažino svarbia apelianto (ieÅ¡kovo) nurodytÄ priežastį – laukimÄ jam

(ieškovui) palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje dėl varžytynių

teisėtumo. Teisėjų kolegija sprendžia,

kad apeliantas be pagrindo delsė sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo

sutartį preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir kaina, nesiėmė priemonių galimiems nuostoliams sumažinti, todėl,

sudarydamas pagrindinę sutartį 34 000 Lt didesne nei buvo sutarta kaina, dėl padidėjusios kainos prisiėmė papildomų nuostolių

atsiradimo rizikÄ (CK 6.259 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį,

pagrįstai rėmėsi preliminarioje sutartyje nurodyta buto pardavimo kaina – 65

000 Lt. Jei, apskaičiuojant

apeliantui priteistinÄ Å¾alos dydį,

remtis apelianto nurodoma 99 000 Lt buto kaina,

tai reikÅ¡tų apelianto nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

Atsižvelgiant į nustatytas faktines

bylos aplinkybes, buto kainÄ , sutartÄ preliminarioje sutartyje ir ieÅ¡kovo

sumokėtÄ , t. y. 65 000 Lt, Å¡alių

veiksmų teisėtumÄ , kaltę, teisėjų kolegija sprendžia,

kad apeliantui turi būti papildomai priteista iš atsakovės notarės B. V. 19 046 Lt. Taigi

pagrįsta apelianto turtinė žala (su pirmosios instancijos teismo priteistais 2

720,9 Lt ) yra 21 766,9 Lt, nes, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant

į apelianto (ieškovo) kaltę,

pasireiÅ¡kusiÄ nepagrįstu neveikimu iÅ¡ atsakovės notarės priteistina žala

sumažinta 5 442 Lt (65 000-37 791-5 442). Todėl teismo sprendimas dėl

apeliantui priteistinos turtinės žalos dydžio keistinas.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu

apeliacinio skundo argumentÄ dėl nepriteistų procesinių palÅ«kanų. CK 6.37

straipsnis nustato du palÅ«kanų Å¡altinius – įstatymÄ ir Å¡alių susitarimÄ .

Įstatymu nustatyta (šio straipsnio 2 d.) skolininko pareiga mokėti palūkanas už

laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Tai imperatyvi norma ir teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo nurodyti

sumÄ už kuriÄ skaičiuojamos palÅ«kanos,

jų dydį ir dienÄ , nuo kada jos

skaičiuojamos. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad palūkanos nepriteisiamos dėl to, kad apeliantas (ieškovas) tokio prašymo nepareiškė

ieÅ¡kinyje teismui. Tačiau tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė bylos nagrinėjimo

teisme metu, ir jis (prašymas)

turėjo būti patenkintas. Prašymas priteisti procesines palūkanas tai šalutinis

prašymas, nesusijęs su ieškinio

dalyko ar pagrindo pakeitimu (CPK 141 str.) ir neapmokestinamas žyminiu

mokesčiu. Todėl teismas jas turėjo priteisti,

vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalių ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies

pagrindu – 5 proc. už priteistÄ sumÄ nuo nagrinėjamos bylos iÅ¡kėlimo teisme

dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas

apeliacinį skundÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo tenkina.

Apeliacinis skundas dėl prašymo

priteisti kompensacijÄ už gyvenamojo ploto skirtumÄ tarp prarasto buto ploto ir

naujai įsigyto buto ploto dalies,

negautÄ naudÄ dėl galimos buto nuomos,

išlaidas žalos prevencijai ar jai sumažinti,

o taip pat išlaidas, patirtas kitose

civilinėse bylose – nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai

ištyrė su šiais reikalavimais susijusias faktines aplinkybes, jas įvertino teisingai,

nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių nuostatų. Teismo iÅ¡vada, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) Å¡ios nuostolių sudėties

nepagrindė įrodymais – pagrįsta. Žala nepreziumuojama.

JÄ Ä¯rodyti privalo ieÅ¡kovas (CPK 178 str.). Apeliantas nepateikė naujų įrodymų

ir argumentų, kurie leistų pirmosios

instancijos teismo išvadas vertinti kitaip.

Netenkintas apeliacinis skundas ir

dėl neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino

ir taikė CK 6.250 straipsnio,

reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimÄ ,

nuostatas, teisingai įvertino

faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nenustatė neturtinės žalos fakto, nes ieškovas to neįrodė (CPK 178 str.).

Atmestinas apelianto teiginys, kad teismas neįvertino jo pateiktų rašytinių

įrodymų – sveikatos istorijos įrašų (3 t.,

b. l. 58-63). Teismas dėl jų pasisakė. Įrašuose apie rizikos faktorius ir

sveikatos tikrinimus 2007 m. rugpjūčio 31 d.,

2009 m. kovo 19 d., kovo 25 d., balandžio 1 d. ir balandžio 3 d. užfiksuoti

apelianto susirgimai dėl peršalimų: sloga,

kosulys ir su tuos susiję kiti negalavimai. Įrašų apie apelianto kitokio

pobÅ«džio negalavimus (nerimÄ , blogÄ

nuotaikÄ ir pan.), kuriuos galėjo

sukelti situacija dėl ginčo sandorio ir buto pardavimo varžytynėse, nėra. 2004

m. birželio 4 d. įrašytas apelianto skundas dėl padidėjusio širdies plakimo, tačiau to priežastis nenurodyta. 2004 m. gruodžio

13 d. įraše nurodyta kad apeliantas jaučiasi geriau,

tačiau vėl jaučiami širdies plakimai,

dirglumas, prakaitavimas, nes namuose turėjo stresinę situacijÄ . Kokia tai

situacija – nekonkretizuota. 2005 m. liepos 21 d. įraše nurodyta, kad savijauta gera. 2006 m. birželio 6 d. įrašyta, kad vėl atsirado stresas,

širdies plakimai be priežasties,

skauda galvÄ . Koks stresas turėjo įtakos apelianto sveikatai – nenurodyta.

Apeliaciniam teismui pateiktame 2010 m. sausio 6 d. išraše iš medicininių

dokumentų (3 t., b. 84) nurodyta

diagnozė – autonominė somatofizinė disfunkcija ir

apibendrinti jau paminėti įraÅ¡ai apie ligÄ ,

nurodant, kad apeliantas serga Å¡ia

liga nuo 2004 m. birželio 4 d.; išvardijami jam skirti vaistai. Nuorodų apie

Å¡ios ligos tolesnę eigÄ ir gydimÄ si nėra. Taip pat Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2007 ir 2009 metais apeliantas buvo gydytas ambulatoriÅ¡kai dėl sinusito. Taigi iÅ¡ Å¡ių įrašų galima

spręsti, kad apeliantas turėjo

trumpalaikių negalavimų, kuriuos

galėjo sukelti tam tikros neigiamos gyvenimiškos situacijos. Tačiau kokios tai

situacijos, kada jos įvyko, dėl kokių priežasčių,

kaip jos susijusios ir ar iš viso susijusios su nagrinėjama byla ir atsakovų

neteisėtais veiksmais, duomenų

nepateikta, t. y. neįrodyta, kad apelianto nurodytÄ ligÄ Ä¯takojo atsakovių S. S. ir notarės B. V. neteisėti veiksmai (CPK

178 str.).

Apelianto nurodomas argumentas, kad teisminiai ginčai kelia žmogui prieÅ¡iÅ¡kumÄ , stresÄ bei blogas emocijas – tai subjektyvi

apelianto nuomonė ir ji nepripažintina visuotinai žinoma aplinkybe. Į esminius

apeliacinio skundo argumentus atsakyta,

kiti – nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

IÅ¡ dalies tenkindama apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto

bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Teisėjų kolegija

pažymi, kad CPK

93 straipsnis

reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ir CPK

straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai

apmokėti atlyginimÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies,

bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų

reikalavimų daliai, o atsakovui –

proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK

93 str. 2 d.).

Ieškinio kaina – 131 700 Lt,

mokėtinas žyminis mokestis – 3 634 Lt (CPK 80,

85 str.). Ieškovas sumokėjo 3 951 Lt,

permokėdamas 317 Lt. Ieškinys patenkintas 21 766,9

Lt, todėl nuo šios sumos B. V. turėtų sumokėti 653 Lt

žyminio mokesčio. Atsakovė B. V. sumokėjo

už pirmosios instancijos teisme paskirtÄ turto vertinimo ekspertizę 1 500 Lt, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo turi bÅ«ti priteista atsakovei 1 251,90

Lt. Ieškovas patyrė pirmosios instancijos teisme 5 000 Lt atstovavimo teisme

išlaidų ir 238 Lt išlaidų, sumokėtų

antstoliui už teismo Å¡aukimo įteikimÄ bylos proceso dalyviui, todėl jam turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovės 827

Lt atstovavimo teisme išlaidų ir 39,37

Lt sumokėtų antstoliui. Iš viso atsakovė turėtų sumokėti ieškovui 1 519,37 Lt.

Ä®skaitant ieÅ¡kovo atsakovei mokėtinÄ sumÄ (1 251,9 Lt),

atsakovė turi atlyginti ieškovui 267,47

Lt išlaidų, patirtų pirmosios

instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ginčijama suma 128

979 Lt. Nuo šios sumos mokėtinas 3 580 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės

instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinis skundas patenkintas dėl 19

047 Lt ir nuo Å¡ios sumos mokėtinas 571 Lt žyminis mokestis, kurį turi sumokėti atsakovė B. V. valstybei. LikusiÄ sumÄ 3 009 Lt turi

sumokėti valstybei ieškovas (apeliantas). Kadangi pirmosios instancijos teisme, sumokėdamas žyminį mokestį,

ieškovas permokėjo 317 Lt, todėl mokėtina valstybei suma mažinama iki 2 692 Lt

(CPK 96 str.).

Iš šalių proporcingai priteisiamos valstybei

dokumentų siuntimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidos (CPK

88, 92-93 str.).

Teisėjų kolegija,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d.

sprendimÄ pakeisti.

Padidinti iÅ¡ atsakovės B. V. ieÅ¡kovui D. S. priteistÄ turtinės žalos atlyginimÄ iki 21

766,9 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio

septynių šimtų šešiasdešimt šešių litų ir devyniasdešimties centų).

Priteisti iš atsakovės B. V. penkių procentų dydžio metines palūkanas už

priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2006 m. gruodžio 13

d., iki teismo sprendimo visiško

įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės B. V. ieškovui D. S. 267,47

Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis litus keturiasdešimt septynis centrus)

bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės B. V. valstybei 571 Lt (penkis šimtus

septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio ir 27 Lt (dvideÅ¡imt septynis

litus) išlaidų, susijusių su

procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo D. S. valstybei 2 692 Lt (du tūkstančius šešis

Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus) žyminio mokesčio ir 131 Lt (vienÄ Å¡imtÄ

trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) iÅ¡laidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė

Gintaras Pečiulis

Nijolė Piškinaitė