AS-444-502-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-502/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00594-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 70.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai (tretieji suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir įsakymo dalies teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. S. (toliau – ir pareiškėja, D. S.) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, Ministerija) Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau - ir Komisija, CMEK) 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimą (pažymą Nr. 4629) neteisėtu ir panaikinti; 2) pripažinti Komisijos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą (pažymą Nr. 107) neteisėtu ir panaikinti; 3) įpareigoti Komisiją pakartotinai atlikti pareiškėjos D. S. sveikatos tyrimą pagal turimus dokumentus ir priimti naują objektyvų sprendimą dėl jos tinkamumo vidaus tarnybai pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade (toliau - Sąvadas) nustatytų tinkamumo sveikatos reikalavimų II ir III skiltį; 4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja taip pat prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 38 punkto teisėtumą.

Paaiškina, kad Aprašo 38 punktas prieštarauja Įsakymui, Sąvadui ir 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintam Vidaus tarnybos statutui (toliau - ir Statutas), todėl jis turi būti pripažintas neteisėtu ir pakeistas 38 punkte išbraukiant žodžius „ir buvusių pareigūnų“, o 44 punktas papildytas, įrašant po žodžių „dėl pareigūnų“ žodžius „ ir buvusių pareigūnų“.

Pareiškėja, remdamasi Aprašo 1, 2, 4, 9 ir 12 punktais, teigia, kad Įsakymo normos prieštarauja vienos kitoms: vienose normose nurodoma, kad yra nauji priimamieji ir jiems keliami skirtingi reikalavimai nei kitiems tiriamiesiems; kitose normose (38 punkte) nauji priimamieji, jų sveikatos būklė prilyginama buvusiems pareigūnams. Pareiškėjos manymu, ji turi būti vertinama ne kaip „nauja priimamoji“, o kaip pareigūnė. Pareiškėjos manymu, Komisija, priimdama sprendimą dėl jos tinkamumo vidaus tarnybai, turėjo taikyti Sąvado II ir/ar III skiltį, numatančią sveikatos būklės reikalavimus pareigūnams, o ne naujiems priimamiems. Pareiškėjos manymu, Aprašo 38 punktas, prilyginantis buvusį pareigūną naujai priimamam, prieštarauja Statutui. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-384 patvirtintų Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių (toliau – ir Grąžinimo taisyklės) 1, 2 punktais, teigia, kad buvusiam pareigūnui yra netaikomas grįžimo į vidaus tarnybą amžiaus cenzas, kuris yra taikomas pagal Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą. Buvusio pareigūno ir naujai priimamo ar pretenduojančio į vidaus tarnybą negalima sutapatinti ir dėl Statuto 12 straipsnyje numatytos priesaikos. Pareiškėja yra davusi priesaiką, todėl ji turėjo būti komisijos įvertinta ne kaip „naujai priimamoji“, o kaip pareigūnė.

Buvusio pareigūno ir naujai priimamo ar pretenduojančio į vidaus tarnybą negalima sutapatinti ir dėl Statuto 13 straipsnyje įtvirtintų pareigūnų laipsnių. Iki 2011 metų kovo 16 dienos pareiškėjai buvo suteiktas vidaus tarnybos majoro laipsnis. Naujai priimamasis jokio laipsnio neturi. Pareiškėjos teigimu, ji buvo ne kartą skatinta už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybą. Naujai priimamasis nei paskatinimų, nei apdovanojimų neturi. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 114-TE pareiškėjai buvo suteikta pirma kvalifikacinė kategorija. Naujai priimamajam kvalifikacinė kategorija negali būti suteikta ir dėl tos priežasties pareiškėja turėjo būti Komisijos įvertinta ne kaip „naujai priimamoji“, o kaip pareigūnė. Naujai priimamas asmuo jokio stažo, patyrimo statutinėje tarnyboje neturi, nebuvo susidūręs su visais pareigūnų darbui būdingais neigiamais faktoriais, dėl šios priežasties turi būti Komisijos vertinami ne kaip „naujai priimamieji“, o kaip pareigūnai. Kiekvienais metais pareiškėja vyko į periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus, atliekamus Ministerijos medicinos įstaigose Vilniuje. Šių patikrinimų metu nebuvo nustatyta jokios priežasties ar sveikatos problemos, kuri keltų abejonių dėl pareiškėjos sveikatos būklės. Gydytoja išvadą dėl sveikatos problemos padarė pamačiusi pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje 2005 metais padarytą šeimos gydytojos įrašą dėl jos nusiskundimų nugaros skausmais. Po to kiekvienais metais, atliekant profilaktinius sveikatos patikrinimus, buvo pateikiama ir asmens sveikatos istorija su minėtu įrašu, tačiau Ministerijos sveikatos priežiūros įstaiga jokių pastabų dėl šios sveikatos problemos neišsakė ir jokių rekomendacijų nesuteikė. Kadangi joks gydymas, stebėjimas ar kitokia priežiūra pareiškėjai nebuvo paskirta, ji mano, kad ši problema, netrukdžiusi jai eiti FNTT Panevėžio apygardos NVTS vyriausiosios tyrėjos pareigų iki 2011 metų kovo 16 dienos, netrukdo jų tęsti ir šiuo metu.

Dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo pareiškėja paaiškina, kad skundžiamų pažymų apatinėje dalyje eilutėje „Komisijos sekretorius .... parašas“ parašai, esantys prie Komisijos sekretorės V. M. asmeninio spaudo vienoje ir kitoje vietoje, yra vizualiai skirtingi. 2011 m. gruodžio 13 d. pažymoje Nr. 4629 (toliau – ir Pažyma Nr. 4629) diagnozė paženklinta Tarptautiniame statistiniame ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtame leidime (toliau - TLK-10) kodu Z98.8 yra nekonkreti, nesusieta su jokia sveikatos problema. Pareiškėjos manymu, šis kodas įrašytas tam, kad sustiprintų prieš tai įrašytų diagnozių reikšmę. Pareiškėjos teigimu, jokių pastovių ir pasikartojančių pooperacinių patologijų nėra. Tai patvirtina, tai kad Komisija skundžiamą sprendimą priėmė nepakankamai išsamiai išanalizavusi pateiktus dokumentus. 2012 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 107 (toliau - ir Pažyma Nr. 107) 3 punkte nurodytos diagnozės M42.12, M42.16, E04.2, R03.0, D50.9 iš dalies skiriasi nuo prieš mėnesį nustatytų diagnozių. Tai, kad vieno mėnesio laikotarpiu ta pati Komisija priėmė du iš esmės skirtingus sprendimus, leidžia manyti, kad ligos ir sveikatos sutrikimai diagnozuoti skubotai, neįvertinus endokrinologo, neurologo, chirurgo ir kitų gydytojų pateiktų ekspertinių išvadų, tyrimų. Pareiškėjos teigimu, ji niekada nėra turėjusi problemų dėl kaklo srities. Be to, Komisija dėl minėtų diagnozių priėmė tik rekomendaciją - šeimos gydytojo stebėjimas.

Pareiškėjos teigimu, abejų pažymų 4 punkte šabloniškai nurašytos tos pačios grėsmės, kurias įvertinusi, CMEK priėmė ekspertinį sprendimą. Komisija neatsižvelgė į tai, kad FNTT, išduodama 2011 m. lapkričio 15 d. siuntimą Nr. 25/4-5-3-12498 ir 2012 m. sausio 5 d. siuntimą Nr. 25/4-5-8-264, nurodė dvi skirtingas pareigybes ir dvi skirtingas Sąvado skiltis: II ir III. Komisija neįvertino šių abiejų pareigybių ypatumų bei neįvertino aplinkybės, kad šiuo metu pareiškėja dirba praktiškai lygiavertį darbą tam, kurį dirbtų grąžinta į vidaus tarnybą. Komisija nesurinko jokių papildomų duomenų apie darbo apimtį, neturėjo jokios informacijos apie fizinius krūvius, streso lygius, todėl jį netinkamai įvertino, neįvertino to, ar abi siuntimuose nurodytos pareigybes reikalauja naktinio darbo. Profesorius V. B. patvirtino tai, kad šiuo metu pareiškėjos atliekamo darbo pobūdis yra analogiškas siekiamam vidaus tarnyboje ir kad pareiškėjos sveikatai tai įtakos neturės. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu jos einamos pareigos sukelia ne mažesnį stresą ar psichologinę įtampą.

Aiškindama dėl Pažymos Nr. 4629 procedūrinių pažeidimų pareiškėja teigia, kad Komisijos pirmininkas S. R., pažeisdamas Aprašo 2, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 28, 35 ir 54 punktų reikalavimus, 2011 metų gruodžio 13 dieną nutraukė medicininę ekspertizę. Pareiškėjos teigimu, Apraše nėra nuostatos, kad vienam iš gydytojų ekspertų pateikus ekspertinę išvadą dėl buvusio pareigūno netinkamumo, ja privalo vadovautis Komisija, priimdama kolegialų sprendimą, arba, kad šiuo pagrindu ekspertizės atlikimas gali būti nutrauktas ar baigtas kitokiu pagrindu.

Pareiškėjos teigimu, skundžiami sprendimai yra nenuoseklūs, subjektyvūs, priimti pažeidžiant Statuto, Aprašo ir Grąžinimo taisyklių reikalavimus, siekiant bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią pareiškėją grąžinti į vidaus tarnybą ir taip pažeidžiant jos teises.

Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą skundui apduoti, kadangi jis praleistas dėl svarbios priežasties – pažyma Nr. 4629 buvo gauta praėjus apskundimo terminui kartu su FNTT 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. 25/4-5-3-2148 ir įteikta pareiškėjai Panevėžyje pašto skyriuje 2012 m. vasario 3 d. (b. l. 46-58).

Atsakovė Komisija atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad, atsižvelgus į Statuto 6, 51 straipsnius, Grąžinimo taisyklių 1, 2 punktus, Sąvado nuostatos, susijusios su naujais priimamaisiais, yra taikomos ir buvusiems pareigūnams. Sąvado nuostatuose buvę pareigūnai nėra atskirti nuo naujų priimamųjų, nes, vertinant Sąvado tvirtinimo pagrindą (Statuto 6 str. 1 d. 4 p.) bei pagal sisteminį ir loginį šių teises aktų nuostatų aiškinimą akivaizdžiai matyti, kad buvusių pareigūnų sveikatai taikomi sveikatos būkles reikalavimai ne kaip pareigūnams, o kaip naujiems priimamiesiems. Statuto, Grąžinimo taisyklių, Aprašo ir Sąvado nuostatos vienos kitoms neprieštarauja ir nėra pagrindo sustabdyti šią bylą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Aprašo 38 punkto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjai, sprendžiant klausimą dėl jos grąžinimo į vidaus tarnybą, buvo taikomos Grąžinimo taisyklių nuostatos. Argumentai dėl amžiaus, pareigūno priesaikos, pareigūnų laipsnio, paskatinimų ir apdovanojimų, kvalifikacinių kategorijų ir vidaus tarnybos stažo, dėl praeityje atliktų, būnant pareigūnu, privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų, yra teisiškai nereikšmingi, nes nepaneigia pagrindo vertinti buvusių pareigūnų sveikatą kaip naujų priimamųjų. Atsakovės teigimu, skiriasi privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai, jų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai (ekspertizės - Aprašas, jos tikslas - nustatyti tinkamumą vidaus tarnybai; sveikatos patikrinimų - Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IV-230, jų tikslas - sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat nustatyti ligas ar sveikatos problemas, susijusias su vidaus tarnyba, kad būtų taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės).

FNTT 2011 m. lapkričio 15 d. siuntime Nr. 25/4-5-3-12498 buvo nustatyta Sąvado II skiltis. Komisija 2011 m. gruodžio 13 d. priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėja netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį. Su šiuo ekspertiniu sprendimu pareiškėja D. S. buvo pasirašytinai supažindinta 2011 m. gruodžio 13 d. Komisijos posėdžio metu (Aprašo 56 p.). Pareiškėjai diagnozuotos pagrindinės ligos: M42.16, M43.16; gretutinės ligos ir sveikatos problemos: Z98.8. FNTT 2012 m. sausio 5 d. siuntime buvo nustatyta Sąvado III skiltis. Komisija 2012 m. sausio 13 d. priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėja netinkama vidaus tarnybai ir pagal Sąvado III skiltį. Pareiškėja D. S. šiame Komisijos posėdyje nedalyvavo, šis ekspertinis sprendimas, vadovaujantis Aprašo 60 ir 61 punktais, buvo išsiųstas FNTT. Pareiškėjai diagnozuotos pagrindinės ligos: M42.16; gretutinės ligos ir sveikatos problemos: M42.12, E04.2, R03.0, D50.9, Z98.8.

Visi veiksmai, susiję su ekspertinių sprendimų įforminimu, buvo atlikti, vykdant Aprašo IX, X dalių bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. V-1114 reikalavimus. Komisija skundžiamus sprendimus priėmė individualiai įvertinusi pareiškėjos sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes (Aprašo 54 p., Sąvado 34.2 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. A438-537/2010). Komisija ekspertinių sprendimų pagrindimus surašė 2011 m. gruodžio 13 d. ir 2012 m. sausio 13 d. ekspertiniuose pagrindimuose, kurie yra sudėtinė specializuotosios medicininės ekspertizės akto (toliau – ir SME aktas) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Nr. A146-461-09, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. A756-1356/2010, 2010 m. kovo 1 d. nutartis byloje Nr. A143-319-10). Iš pareiškėjos asmens sveikatos istorijos matyti, kad jai dar 2005 m. buvo diagnozuoti stuburo juosmeninės dalies slankstelių ir diskų nežymi subchondrinė sklerozė, degeneraciniai pokyčiai. Dėl habil. dr. (hp) profesoriaus V. B. konsultacijos paaiškina, kad MRT tyrimo metu diagnozuota stuburo patologija patvirtinta, neurologines simptomatikos nekonstatuota. Komisija nepažeidė Aprašo 22 punkto, nes pareiškėjos D. S. netinkamumas vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį buvo iš karto konstatuotas, gydytojui neurologui įvertinus jos sveikatos būklę, atlikus būtinas rentgenogramas ir surinkus ekspertiniam sprendimui priimti būtinus medicininius dokumentus. Todėl toliau atlikti kitų Aprašo 22 punkte nurodytų gydytojų ekspertų patikrinimus bei atlikti kitus tyrimus šioje situacijoje būtų beprasmiška ir tai įtakos ekspertiniam sprendimui neturėtų. Nei 2011 m. gruodžio 13 d., nei 2012 m. sausio 13 d. ekspertizės nebuvo nutrauktos. Kad Aprašo 54 punkto nuostata nebuvo pažeista, įrodo Komisijos gydytojų ekspertų parašai ekspertiniuose pagrindimuose ir SME Akte. Komisija nepažeidė Aprašo 58 punkto dėl Pažymos Nr. 4629, nes iš karto, konstatavus pareiškėjos netinkamumą vidaus tarnybai pagal Sąvado II skiltį, taikant Sąvado 34.2 punktą, tolesnės ekspertizės atlikimas (tarp jų ir psichologinio tyrimo atlikimas bei psichologinio tyrimo išvados surašymas) būtų beprasmiškas, nes tai įtakos ekspertiniam sprendimui neturėtų.

Komisija nepažeidė Aprašo 64 ir 65 punktų nuostatų, nes iš SME Akto Nr. 4629 ir SME Akto Nr. 107 matyti, jog gydytojai ekspertai Aprašo 64 ir 65 punktų nuostatas įvykdė tinkamai. Antros ekspertizės metu buvo atlikti visi būtini tyrimai, pareiškėja buvo apžiūrėta visų gydytojų ekspertų bei papildomai įvertinta pateikta MRT. MRT išvada patvirtino 2011 m. gruodžio 13 d. ekspertinį sprendimą, jog pareiškėja D. S. ne tik netinkama vidaus tarnybai pagal Sąvado II, bet ir pagal Sąvado III skiltį. Dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti paaiškina, kad apie 2011 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 4629 pareiškėja žinojo dar 2011 m. gruodžio 13 d., jai buvo išaiškintas sprendimo pagrindimas, kurį ji suprato ir turėjo teisę apskųsti teismui nuo 2011 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. sausio 13 d. (per 1 mėnesį). Taigi dėl 2011 m. gruodžio 13 d. pažymos Nr. 4629 pareiškėja praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties (b. l. 64-72).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Jos manymu, Aprašo 38 punktas neprieštarauja Įsakymui, Statutui ir Sąvadui, jų nuostatos tarpusavyje suderintos, viena kitą papildo, todėl nėra jokio pagrindo sustabdyti šią bylą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Aprašo 38 punkto teisėtumą.

Paaiškina, kad pareiškėja nepateikia nė vieno motyvuoto argumento, pagrindžiančio skunde pateiktų samprotavimų pagrįstumą bei teisėtumą. Grąžinimo taisyklių 2 punkte, Statuto 6 straipsnio 4 dalyje pagrįstai nustatyta, kad, nepriklausomai nuo patekimo į vidaus tarnybą tvarkos (t.y. naujai priimami ar grįžtantys), privalu atitikti nurodytus reikalavimus, tarp jų – ir įtvirtintą Statuto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl ir tikrinama turi būti vienodai. Bet koks kitas aiškinimas ne tik pažeistų vidaus tarnybai keliamus reikalavimus, bet ir būtų diskriminuojantis kitų pretendentų į vidaus tarnybą atžvilgiu (b. l. 118–119).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-2422-121/2012 nutraukė.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl Komisijos 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimo (pažymos Nr. 4629) bei Komisijos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo (pažymos Nr. 107), kuriais Komisija nustatė, jog pareiškėja dėl tam tikrų susirgimų yra netinkama tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų II ir III skiltis. Pareiškėja mano, jog Komisija priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus ir prašo įpareigoti Komisiją pakartotinai atlikti jos sveikatos tyrimą pagal turimus dokumentus ir priimti naują sprendimą dėl jos tinkamumo vidaus tarnybai pagal Vidaus reikalų ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvade (toliau - Sąvadas) nustatytų tinkamumo sveikatos reikalavimų II ir III skiltį. Tokiu reikalavimu pareiškėja iš esmės siekia pašalinti kliūtis grįžti į vidaus tarnybą.

Teismas, remdamasis Statuto 51 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi, Grąžinimo taisyklėmis, nurodė, kad lingvistiniu teisės aiškinimo metodu analizuojant minėtas Statuto bei Grąžinimo taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog buvęs statutinis pareigūnas gali grįžti į vidaus tarnybą tik medicinos ekspertizei nustačius, jog pareigūnas yra tinkamas vidaus tarnybai. Todėl tam, kad pareigūnas galėtų realizuoti teisės aktuose numatytą teisę grįžti į vidaus tarnybą, jo atžvilgiu turi būti ir pareiškėjos D. S. atžvilgiu buvo realiai pradėta administracinė procedūra, kurios pagrindinis tikslas ir rezultatas yra administracinio sprendimo, t. y. individualaus administracinio akto, kuriuo būtų nuspręsta, ar buvęs pareigūnas gali būti sugrąžintas į vidaus tarnybą, priėmimas. Pabrėžė, kad tokios administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai neretai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Nurodė, kad, kaip matyti iš bylai aktualaus teisinio reguliavimo, administracinė procedūra dėl pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą susideda iš kelių etapų, kurių tikslas yra patikrinti, ar asmuo atitinka Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose bei 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir neturi Statuto 11 straipsnyje nustatytų apribojimų inter alia ir iš pretendento sveikatos medicininio patikrinimo. Atsižvelgusi į tai, kolegija mano, kad tik įstaigos vadovo priimtas galutinis neigiamas sprendimas - negrąžinti asmenį į vidaus tarnybą dėl jo sveikatos neatitikimo reikalavimams - yra laikytinas teisines pasekmes sukeliančiu, t.y. paneigiančiu asmens (buvusio pareigūno) teisę grįžti į vidaus tarnybą, aktu, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka ir nagrinėjamas administracinių teismų pagal Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas taisykles.

Teismas vertino, jog CMEK ekspertiniai sprendimai yra tik tarpiniai dokumentai, kurie yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) nagrinėjamos viešojo administravimo procedūros aktą – sprendimą grąžinti buvusį pareigūną į vidaus tarnybą arba atsisakyti grąžinti buvusį pareigūną į vidaus tarnybą. Savo ruožtu CMEK ekspertinis sprendimas nėra administracinis aktas, kuriuo galutinai išsprendžiamas buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą klausimas. Todėl kolegija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011 vertindama kaip taikytiną ir šiai bylai, padarė išvadą, jog šioje byloje skundžiami CMEK ekspertiniai sprendimai (pažymos) negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jie yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas buvusią pareigūnę D. S. grąžinti į vidaus tarnybą, metu surašomų tarpinių dokumentų. Kaip atskiro pobūdžio dokumentai CMEK ekspertiniai sprendimai (pažymos) negali būti laikomi teisės aktais, tiesiogiai nustatančiais pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Tad CMEK ekspertiniai sprendimai dėl tinkamumo vidaus tarnybai kaip atskiras dokumentas asmens teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme jis (tokio pobūdžio dokumentas) nepatenka nei į skųstino individualaus teisės akto, nei į administracinio teisės akto sąvokas (ABTĮ 2 str. 14 – 15 d.), todėl byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu (b. l. 180–186) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. dienos nutartį administracinėje byloje Nr. 1-2422-121/2012 ir klausimus išsprendus iš esmės, tenkinti pareiškėjos prašymą ir reikalavimus: (i) pripažinti 2011 m. gruodžio 13 dienos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertinės komisijos sprendimo (Pažymą Nr. 4629), apskundimo termino praleidimo priežastį svarbia ir atnaujinti apskundimo terminą; (ii) pripažinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punktą neteisėtu, prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų Vidaus tarnybos statutui pavirtintam Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 įstatymui Nr. IX-1538 ir pakeisti 38 punktą išbraukiant žodžius „ir buvusių pareigūnų“, o 44 punktą papildyti, įrašant po žodžių „dėl pareigūnų" žodžius „ir buvusių pareigūnų“; (iii)Pripažinti 2011 m. gruodžio 13 dienos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertinės komisijos sprendimą (Pažyma Nr. 4629) neteisėtu ir panaikinti; (iiii) pripažinti 2012 m. sausio 13 dienos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertinės komisijos sprendimą (Pažyma Nr. 107) neteisėtu ir panaikinti; (iiiii) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertinę komisiją pakartotinai atlikti pareiškėjos D. S. sveikatos tyrimą pagal turimus dokumentus ir priimti naują objektyvų sprendimą dėl jos tinkamo Vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos reikalavimų II ir III skiltį, (iiiiii) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja mano, kad teismas, padarydamas išvadą, jog CMEK priimti sprendimai, kurie yra įtvirtinti 2011 m. gruodžio 13 dienos Komisijos Pažymoje Nr. 4629 ir 2012 m. sausio 13 dienos Pažymoje Nr. 107, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nesivadovavo ABTĮ, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) bei kitais teisės aktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota vienoda teismų praktika taikant įstatymus, neteisingai taikė teismų praktiką.

Teigia, kad CMEK sprendimai dėl pareiškėjos netinkamumo vidaus tarnybai įtvirtinti FNTT pateiktose pažymose atitinka visus individualiems administraciniams aktams taikomus reikalavimus, sukelia jai teisines pasekmes ir dėl to FNTT priėmė neigiamą sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į vidaus tarnybą. Tačiau teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, nesivadovavo FNTT 2012 m. sausio 27 raštu Nr. 25/4-5-3-2148, jo netyrė ir neanalizavo, nevertino kaip įrodymo ir šiam sprendimui turėjusių įtakos CMEK priimtų sprendimų, todėl priimdamas nutartį nutraukti bylą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.

Mano, kad nė vienoje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėta situacija nebuvo panaši į pareiškėjos. Teigia, kad teismas, priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. 1-2422-121/2012 turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu administracinėje byla Nr. A146-461-09, kuriame yra nurodyta, kad „...CMEK priskirtina kitų viešojo administravimo subjektų kategorijai, CMEK sprendimų, nors jie įrašomi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintų formų dokumentus, turinys turi atitikti esminius reikalavimus, kurie keliami individualiam administraciniam aktui pagal VAĮ 8 straipsnį.

Pareiškėja mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino jos argumentų dėl galimo medicininės ekspertizės 2011 m. gruodžio 13 d. akto Nr. 4629 ir 2012 m. sausio 13 d. akto Nr. 107, specializuotosios medicininės ekspertizės 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 4629 ir 2012 m. sausio 13 d. pažymos Nr. 107 suklastojimo.

Pabrėžia, kad teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl liudytojų V. B., R. P. ir V. M. iškvietimo, tačiau teismas tokio prašymo netenkino ir taip neįvertino visų pateiktų faktų, nesiėmė priemonių dėl nusikalstamos veikos nustatymo fakto ir jos ištyrimo (ABTĮ 81 ir 109 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis)

Teigia, kad teismas nutraukdamas bylą ir nenurodydamas į kurią instituciją kreiptis pareiškėjai ir nepasisakydamas dėl žyminio mokesčio grąžinimo pažeidė ABTĮ 102 straipsnio 1 dalį ir 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija atskiruoju skundu (b. l. 173–177) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-2422-121/2012 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovė mano, kad teismas, priimdamas nutartį nutraukti šią administracinę bylą NR. I- 2422-121/2012, neteisingai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką.

Mano, kad teismas neteisingai grindžia nutartį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kadangi šioje nutartyje kalbama tik apie CMEK priimtus ekspertinius sprendimus dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas susijęs su CMEK ekspertiniu sprendimu dėl pareiškėjos D. S. netinkamumo vidaus tarnybai.

Pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 79 punktą - „CMEK ekspertiniai sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85- 2566) nustatyta tvarka“. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką CMEK ekspertiniai sprendimai dėl tinkamumo ar netinkamumo vidaus ir kitai statutinei tarnybai yra individualūs administraciniai teisės aktai (2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-461-09, 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1026/2009, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 1356/2010, 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2215/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1373/2012), kurie turi būti skundžiami tiesiogiai teismui, ir jokio kito individualaus administracinio teisės akto vidaus reikalų ar kita statutinė įstaiga neprivalo priimti, ir tik pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtą praktiką CMEK ekspertiniai sprendimai dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra vieni iš vientisos (vienos) administracinės procedūros (kurios tikslas yra atsakyti į klausimą ar pareigūnui turi būti išmokėta kompensacija (o jei taip - tai kokio dydžio) metu surašomų tarpinių dokumentų, t. y. iš esmės yra tarpiniai vientisos administracinės procedūros administracinio pobūdžio dokumentai (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos ne kartą yra konstatavusios, kad teismų praktika nėra statiškas dalykas, kad ji yra dinamiška, nuolat kintanti ir besivystanti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-67/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A146-1477/2011), todėl Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas turi teisę dar kartą pasisakyti atsakovo keliamu klausimu ir priimti kitą sprendimą palaikant atsakovo šiame atskirajame skunde išsakytą nuomonę ir patenkinus šį atsakovo atskirąjį skundą.

Remdamasi Statuto 6 straipsniu, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu bei Grąžinimo taisyklių 1 ir 2 punktais teigia, kad iš Grąžinimo taisyklių nuostatų aiškiai matyti, kad sprendimą dėl buvusio pareigūno grąžinimo arba negrąžinimo į vidaus tarnybą priima vidaus reikalų centrinėse įstaigose sudaromos grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos, tik kai komisijos nariai, susipažįsta su buvusio pareigūno tarnybos byla bei įvertina jo išsilavinimą asmenines bei dalykines savybes, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis bei motyvus (Grąžinimo taisyklių 8, 12 p.). Ir tik po to, komisijos sprendimą dėl grąžinimo (negrąžinimo) į vidaus tarnybą (nurodant komisijos posėdžio protokolo datą ir numerį), komisijos sekretorius įrašo išvadoje, kuri, pasirašius komisijos pirmininkui ir sekretoriui, saugoma buvusio pareigūno tarnybos byloje. Sprendimas įrašomas ir į buvusio pareigūno tarnybos bylos tarnybos eigos lapą (Grąžinimo taisyklių 16 p.). Jei komisijos sprendimas neigiamas, vidaus reikalų įstaigos vadovas apie tai buvusį pareigūną informuoja raštu. T. y. net Grąžinimo taisyklių nuostatose reglamentuota, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas nepriima ir neprivalo priimti jokio galutinio sprendimo (individualaus administracinio akto). Šios taisyklių nuostatos prieštarauja teismo padarytoms išvadoms.

Pabrėžia, kad iš minėtų Grąžinimo taisyklių nuostatų matyti, kad CMEK ekspertinis vertinimas yra individualus administracinis aktas, nes CMEK neigiamas ekspertinis sprendimas nulemia komisijos neigiamą sprendimą, dėl to vidaus reikalų taigos vadovas toliau nebetęsia buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą procedūrą, ši procedūra iš esmės yra nutraukiama, apie tai buvęs pareigūnas informuojamas raštu, o tai reiškia, kad CMEK ekspertinis sprendimas sukelia buvusiam pareigūnui teisines pasekmes.

Pažymi, kad ir Statuto nuostatos neįpareigojo vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovus tokiais atvejais priimti atitinkamus galutinius sprendimus, kurie yra laikytini individualiais administraciniais teisės aktais.

Atsakovas kelia klausimus, kokiu pagrindu, vadovaujantis kokiais teisės aktais ir koks tai turi būti galutinis sprendimas, kurį turėjo priimti, nagrinėjamu atveju FNTT, jei pareiškėja D. S. nėra FNTT pareigūnas ir nepriklauso FNTT žiniai?

Atsakovas nurodo, kad yra neaišku, kaip turi pasielgti vidaus ar kita statutinė įstaiga, kai CMEK priima ekspertinį sprendimą, kad pareigūnas tinkamas vidaus ar kitai statutinei tarnybai, o šis mano priešingai. Tokiu atveju nei viena iš statutinių įstaigų nepriima jokio atskiro sprendimo, kad pareigūnas toliau gali tarnauti, tiesiog gaunama CMEK pažyma su ekspertiniu sprendimu, kad pareigūnas tinkamas vidaus ar kitai statutinei tarnybai, įdedama į jo asmens bylą ir šis toliau tarnauja vidaus ar kitoje statutinėje tarnyboje. Pagal teismo formuojamą praktiką tokias atvejais pareigūnas iš vis netenka galimybės apskųsti CMEK ekspertinį sprendimą, o vertimas vidaus ar kitą statutinę įstaigą priimti atitinkamą atskirą sprendimą kad toks pareigūnas privalo tarnauti toliau, būtų nelogiškas ir beprasmiškas.

Atsiliepime į pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija prašo tenkinti pareiškėjos skundą dalyje, kurioje prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2422-121/2012, kitus reikalavimus atmetant. Nurodo, kad atsakovo argumentai yra išdėstyti atsiliepime į pareiškėjos patikslintą ir atskirąjį skundus. Papildomai paaiškina, kad teismui pateikė visų turimų medicininių dokumentų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas. Pabrėžia, kad pagrindo kelti baudžiamąją bylą nėra, kadangi CMEK sekretorė V. M. pasirašė po priimtų ekspertinių sprendimų aktų Nr. 4629 ir Nr. 107 4 dalyse, pasirašė 2012 m. sausio 13 d. CMEK pažymoje Nr. 107 ir parengė 2011 m. gruodžio 13 d. CMEK pažymą Nr. 4629, kurią pasirašė kitas CMEK darbuotojas, nes V. M. turėjo skubiai išvykti. Pabrėžia, kad ši aplinkybė neturi įtakos pačiam 2011 m. gruodžio 23 d. ekspertiniam sprendimui, nes jis priimamas kolegialiai CMEK posėdžio metu ir tik po to priimtas ekspertinis sprendimas įrašomas į atitinkamą pažymą (Aprašo 54–58 punktai).

Atsiliepime į pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodo, kad sutinka su pareiškėjos reikalavimu, kad nagrinėjama administracinė byla turi būti nagrinėjama iš esmės. Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų nepasisisako.

Atsiliepime į atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija nurodo, kad sutinka su šiuo atskiruoju skundu.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės atskirąjį skundą ir pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-2422-121/2012 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iš esmės sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais.

Pabrėžia, kad skirtingai nei teismo minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje CMEK ekspertiniai sprendimai (pažymos) sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo yra vieni iš vientisos (vienos) administracinės procedūros metu surašomų tarpinių dokumentų, CMEK ekspertiniai sprendimai (pažymos) dėl tinkamumo vidaus tarnybai laikytini individualiais administraciniais teisės aktais. Tokia išvada darytina remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis kitose administracinėse bylose, kurios, atsižvelgiant į jose padarytas teismo išvadas, skirtingai negu minėtoje nutartyje, taikytinos nagrinėjant administracinę bylą dėl pareiškėjos D. S. skundo (2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2215/2011; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1373/2012).

Pareiškėja D. S. atsiliepimu į atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atskirąjį skundą prašo jį tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-2422-121/2012, o reikalavimą perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atmesti.

Pabrėžia, kad vienas iš skunde pateiktų reikalavimų - „Sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1V-299 „Dėl specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 38 punkto teisėtumą“. Perdavus klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylos nagrinėjimo procesas bus vilkinamas, nebus išspręstas klausimas dėl teisės akto teisėtumo. Be to, ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo.

Nesutinka su atsakovės teiginiai, kad atskiro sprendimo dėl asmens priėmimo į vidaus tarnybą priėmimas būtų nepagrįstas ir netikslingas, bei prieštarautų Grąžinimo taisyklėms ir, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu teigia, kad tik teismas turi teisę aiškinti įstatymus.

Pabrėžia, kad atsakovė neįvertino aplinkybės, jog pareiškėja yra ne pretendentė į vidaus tarnybą, bet buvusi pareigūnė. Remdamasi Grąžinimo taisyklių 2, 6–17 ir 23 punktais teigia, kad grąžinimo į vidaus tarnybą komisijos ir/ar vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus pagal VAĮ 8 straipsnį, tačiau CMEK sprendimai dėl mano netinkamumo vidaus tarnybai įtvirtinti FNTT pateiktose pažymose taip pat atitinka visus individualiems administraciniams aktams taikomus reikalavimus, sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir dėl to FNTT priėmė neigiamą sprendimą dėl jos grąžinimo į vidaus tarnybą. Teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, nesivadovavo FNTT 2012 m. sausio 27 d. raštu Nr. 25/4-5-3-2148, jo netyrė ir neanalizavo, nevertino kaip įrodymo ir šiam sprendimui turėjusių įtakos CMEK priimtų sprendimų.

Teigia, kad atsakovė, nurodydama, kad asmuo, pretenduojantis į vidaus tarnybą kol neatitinka statuto 6 ir 11 straipsnio reikalavimų, net nerašo prašymo priimti tarnauti vidaus tarnyboje ir jis iš pradžių turi pateikti CMEK ekspertinį sprendimą dėl jo tinkamumo vidaus tarnybai, netinkamai aiškino teisės normas t. y. Aprašo I skyrių.

Taip pat nurodo argumentus, išdėstytus skunde (b. l. 1–13), patikslintame skunde (b. l. 46–58) ir atskirajame skunde (b. l. 180–186).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Atskirieji skundai netenkintini.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos ekspertinio sprendimo teisinė reikšmė sprendžiant dėl pareiškėjos grąžinimo į statutinę tarnybą.

Skundžiama 2012 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinei medicinos ekspertizės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.). Priimdamas šį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, kurioje plėtojant ir iš dalies keičiant ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (ABTĮ 13 str. 2 d.) išaiškinta, kad CMEK ekspertinis sprendimas yra tarpinis dokumentas, kuris yra pagrindas (vada) įstaigos vadovui (kitam įgaliotam asmeniui) priimti baigiamąjį (galutinį) viešojo administravimo procedūros (ji šioje nutartyje suskirstyta į du etapus: pirmajame atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūno sveikatos sutrikdymo priežasčių nustatymo; antrajame, jei nustatomas pagrindas siųsti pareigūną į CMEK, atliekamas ekspertinis – medicininis tyrimas dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo) aktą – sprendimą dėl kompensacijos pareigūnui susižeidus ar žuvus ryšium su tarnyba išmokėjimo ar atsisakymo ją mokėti. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje išaiškino, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip – tai kokio dydžio), metu surašomų tarpinių dokumentų. Konkrečias teisines pasekmes dėl kompensacijos išmokėjimo (atsisakymo išmokėti) pareiškėjui gali sukelti tik įstaigos vadovo ar kito įgalioto asmens sprendimas šiuo klausimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi aktualias teisės aktų normas, manė, kad ši nutartis taikytina ir nagrinėjamoje byloje, nors faktinės bylų aplinkybė yra skirtingos.

Apeliantų teigimu nė vienoje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nagrinėta situacija nebuvo panaši į pareiškėjos. Nagrinėjamu atveju CMEK ekspertinis vertinimas yra individualus administracinis aktas, nes CMEK neigiamas ekspertinis sprendimas nulemia komisijos neigiamą sprendimą, todėl vidaus reikalų taigos vadovas toliau nebetęsia buvusio pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą procedūrą, ši procedūra iš esmės yra nutraukiama, apie tai buvęs pareigūnas informuojamas raštu, o tai reiškia, kad CMEK ekspertinis sprendimas sukelia buvusiam pareigūnui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjektų vidaus administravimas. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1V-160 patvirtintų Lietuvos Respublikos ministerijos Medicinos centro nuostatų 1 punktu, Medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 dienos įsakymu Nr. 1V-299 patvirtintų specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 2 punktu, Centrinė medicinos ekspertizės komisija (CMEK) – Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro administracijos padalinys, atliekantis specializuotą medicininę ekspertizę. Aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia aplinkybę, kad CMEK paslaugos nėra administracinės kilmės, tai specializuotos medicininės ekspertinės paslaugos, jas atliekantis subjektas – asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, kuri įstatymu nėra įgaliota atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 4 str.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Reikalavimai asmenims grąžinamiems į vidaus tarnybą nustatyti Statuto 51 straipsnyje (2008 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. X-1705 redakcija), kuriame nurodoma, kad pareigūnas, atleistas iš vidaus tarnybos vidaus reikalų įstaigoje dėl pareigybės panaikinimo, atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu, atleistas iš vidaus tarnybos dėl atsisakymo eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka ar atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Ši tvarka yra nustatyta Vidaus reikalų ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintomis Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklėmis. Grąžinimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad buvę pareigūnai, pageidaujantys grįžti į vidaus tarnybą, turi atitikti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 6 straipsnio 1 dalies 1, 3–6 punktuose bei 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir neturėti Statuto 11 straipsnyje nustatytų apribojimų. Statuto 6 straipsnio 1 dalyje (2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) nustatyta, kad pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo inter alia turi būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnyboje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai (4 p.), o pagal Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą priimti į vidaus tarnybą draudžiama esant CMEK išvadai, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai dėl sveikatos.

Grąžinimo taisyklių 6 punkte numatyta, kad buvęs pareigūnas, pageidaujantis būti grąžintas į vidaus tarnybą, su prašymu grąžinti į vidaus tarnybą kreipiasi į atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovą per vidaus reikalų įstaigą, kurioje norėtų tarnauti, tuomet vidaus reikalų įstaigos vadovas nurodo jam pareigas, į kurias jis galėtų būti grąžintas (Grąžinimo taisyklių 7 punktas), sudaroma speciali komisija (Grąžinimo taisyklių 8 punktas), komisijos nariai, susipažinę su buvusio pareigūno tarnybos byla bei įvertinę jo išsilavinimą, asmenines bei dalykines savybes, fizinį pasirengimą ir sveikatos būklę, atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis bei motyvus, sprendimą priima atviru balsavimu (Grąžinimo taisyklių 12 punktas), vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į komisijos sprendimą, buvusį pareigūną skiria į prašyme grąžinti į vidaus tarnybą nurodytas pareigas. Jei komisijos sprendimas neigiamas, vidaus reikalų įstaigos vadovas apie tai buvusį pareigūną informuoja raštu (Grąžinimo taisyklių 17 punktas).

Lingvistinis šių teisės normų aiškinimas suponuoja, kad buvusio pareigūno grąžinimui į tarnybą, jo atžvilgiu turi būti ir yra pradedama administracinė procedūra, kurios pagrindinis tikslas ir rezultatas yra administracinio sprendimo, t. y. individualaus administracinio akto, kuriuo nusprendžiama, ar buvęs pareigūnas grąžinamas į tarnybą, priėmimas.

Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Administracinė byla Nr. A261-69/2011) teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Atsakovų apeliacinių skundų argumentai, kad esant neigiamam CMEK sprendimui priėmimo į tarnybą procedūra, kurią pradeda statutinė įstaiga, savaime nutrūksta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes prieštarauja tiek teisiniam reglamentavimui, tiek viešojo administravimo principams – įstatymo viršenybės, „vieno langelio“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 p.).

Net darant prielaidą, kad CMEK ekspertinis sprendimas galėtų būti nuginčijamas pareiškus savarankišką reikalavimą byloje, pareiškėjos teisė tęsti grąžinimo į tarnybą procedūrą realiai liktų neapginta, nes tokiu teismo sprendimu negalėtų būti nustatomi kokie nors privalomi vykdyti įpareigojimai tai įstaigai, kurioje pretenduojama užimti tam tikras pareigas. Bylos nagrinėjimas teisme, kai nėra apginama konkreti asmens teisė administracinių santykių srityje, būtų beprasmis. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Taigi galimybė spręsti ginčus teisme vienareikšmiai siejama su subjekto siekiamu tikslu – apginti pažeistą teisę, nagrinėjamu atveju – būti grąžintam į tam tikras pareigas statutinėje tarnyboje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012buvo analogiškai išaiškinta suinteresuoto asmens teisė ginti savo teises teisme, kai jis nesutinka su CMEK ekspertiniu sprendimu, užkertančiu kelią asmeniui užimti tam tikras pareigas tarnyboje. Nurodytas teisių gynybos būdas nepaneigia Aprašo 79 punkte numatytos galimybės ginčyti CMEK ekspertinius sprendimus administraciniame teisme.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad medicininės ekspertizės 2011 m. gruodžio 13 d. aktas yra galimai suklastotas Nr. 4629 ir 2012 m. sausio 13 d. aktas Nr. 107, specializuotos medicininės ekspertizės 2011 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. 4629 ir 2012 m. sausio 13 d. pažyma Nr. 107 yra suklastoti, atmestini. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su galimu parašo klastojimu ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėja naujų argumentų, pagrindžiančių šį teiginį, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl to, kad ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo minimoje Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu byla nutraukiama dėl jos nepriskirtinumo teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis. Tačiau institucijos, kurios kompetencijai būtų priskirta nagrinėti tokio pobūdžio skundus, kokį padavė teismui pareiškėjas, nėra. Todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. pvz. 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3035/2011 ) pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nurodyti sprendime kokios nors institucijos, į kurią galima būtų nukreipti pareiškėją.

Pareiškėja taip pat teigia, jog jai nepagrįstai buvo negrąžintas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą, daro išvadą, kad šis pareiškėjos argumentas yra pagrįstas.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, privalėjo išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą. Šio klausimo neišspręsdamas teismas padarė procesinės normos pažeidimą, tačiau jis nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu. Padarytas pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme sprendžiant teismo išlaidų klausimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei administracinio proceso teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. S., atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjai D. S. grąžinti jos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Virgilijus Valančius