2025-10-01 Nr. AB-15595-3-62-3-02105-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-441-815/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02105-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimo pagal pareiškėjo L. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovo atstovas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo teisė apsipirkti „LIDL“ parduotuvėje buvo suvaržyta, nes, 2020 m. rugpjūčio 1 d., norėdamas nusipirkti tam tikrų prekių, be jokios priežasties ir teisinių argumentų nebuvo įleistas į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas T. G., neįleidęs pareiškėjo į parduotuvę, šaipėsi iš pareiškėjo, išvijo iš aikštelės. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundo prašė pateikti el. paštu, tačiau atsakymo negavo. Pareiškėjas paaiškino, kad per IRD elektroninę sistemą patikrino informaciją ir rado įkeltą pažymą, kurioje nurodytas administracinio nusižengimo numeris – ROIK ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pažymoje tyčia vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsniu. Atsakovo atstovas, turėdamas pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti teises ir laisves, pareiškėjo laisvių ir teisių, kurios buvo pažeistos ir nurodytos skunde, tinkamai negynė.

3. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 7 d. vėl atvyko į parduotuvę „LIDL“. Pareiškėjas tą dieną paklausė apsaugos darbuotojo, ar jis pateiks įsiteisėjusį teismo sprendimą, patvirtinantį, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į parduotuvę. Apsaugos darbuotojas jokių dokumentų nepateikė, tačiau apie pareiškėjo atvykimą į parduotuvę pranešė policijai, tokiais veiksmais tyčia trukdydamas bendrąjį pagalbos centrą. Pareiškėjas nurodė, kad apsaugos darbuotojas pateikė melagingus faktus, jog: „LIDL“ visada buvo informacija apie tai, jog parduotuvėje privaloma dėvėti kaukes, nors pareiškėjas tiek 2020 m. rugpjūčio 1 d., tiek 2020 m. rugpjūčio 3 d. užfiksavo, kad jokia informacija nebuvo pateikta ir pranešė apie tai atsakovo atstovui; pareiškėjas „LIDL“ parduotuvėje kabinėjasi prie personalo ir klientų. Atsakovo atstovas, matydamas, kad T. G. teikė melagingus faktus apie pareiškėją, suteikė apsaugos darbuotojui privilegiją ir nevykdė savo pareigos, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjo teigimu, apsaugos darbuotojas 2020 m. rugpjūčio 7 d. prisipažino, kad turi nepageidaujamų asmenų sąrašą, į kurį „teisiniu“ keliu įtrauktas ir pats pareiškėjas, todėl galėjo būti neteisėtai tvarkomi asmens duomenys.

4. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, jog atsakovo atstovas, išnagrinėjęs 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundą, 2021 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą „Nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną“ (toliau – ir Nutarimas), kuris nepasirašytas elektroniniu parašu, nenurodytas administracinio nusižengimo bylos numeris, pažeistos nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje, pildymo taisyklės. Atsakovo atstovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir turėdamas informacijos apie neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, nesiėmė priemonių perduoti turimą informaciją Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai; Nutarime iškraipyti faktai. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, jog jam atsakovo atstovas laiku neatsakė į 2021 m. sausio 25 d. prašymą dėl informacijos suteikimo (toliau – ir 2021 m. sausio 25 d. Prašymas).

5. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl skunde paminėtų aplinkybių ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jam buvo sukelti nepatogumai, pažeminimas, nusivylimas, neteisybės jausmas, neapgintos jo teisės.

6. Atsakovo atstovas Kauno AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad iš skundo argumentų nėra aišku, kokių veiksmų, pareiškėjo nuomone, Kauno AVPK pareigūnai privalėjo imtis. Nebuvo jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad apsaugos darbuotojas savo paaiškinime pareigūnams nurodydamas, jog pareiškėjas pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų, davė melagingus parodymus. Tai, jog pareiškėjas šias aplinkybes neigia, nesudaro pagrindo įtarti T. G. teikiant melagingus parodymus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. Raštas) į pareiškėjo 2021 m. sausio 25 d. Prašymą, nėra pripažįstama, kad jis tokių veiksmų neatliko. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kartu su skundu buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje pareiškėjas ir kitas asmuo kalbina apsaugos darbuotoją T. G.. Minėtame vaizdo įraše apsaugos darbuotojas nurodė pareiškėjui, kad jis yra nepageidaujamas parduotuvėje. Pareigūnai, matydami tokį vaizdo įrašą, tinkamai nustatė, kad apsaugos darbuotojas nepripažino nieko, ką skunde nurodė pareiškėjas, ir pagrįstai nesiėmė veiksmų išreikalauti minimo sąrašo bei spręsti dėl skundo perdavimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Pareiškėjas, manydamas, jog toks sąrašas yra sudaromas ir yra pažeidžiama jo teisė į asmens duomenų apsaugą, turėjo galimybę pats kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

8. Atsakovo atstovas nesutiko, kad buvo pažeista pareiga imtis visų priemonių, jog būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nutarimas priimtas apklausiant apsaugos darbuotoją, tikrinant „LIDL“ parduotuvę, kaip apsaugos ir kiti darbuotojai elgiasi su pirkėjais. Nutarime nurodyta, kad nėra nustatyta liudytojų, ar kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių T. G. padarytą pažeidimą.

9. Pareiškėjas nedetalizavo savo patirtos neturtinės žalos – patirto pažeminimo dėl Nutarimo formos nesilaikymo, nenurodė, kaip gauto Nutarimo forma sutrukdė jam įgyvendinti jo teises, kokius interesus pažeidė. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas siekia nurodyti kuo daugiau galimų policijos pareigūnų klaidų, taip padidindamas tikimybę gauti neturtinės žalos atlyginimą.

10. Dėl negauto sprendimo atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, jog jam dėl to padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendimas pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties konkretūs sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pagal 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundą pareiškėjui nebuvo teikiami. Minėtos aplinkybės buvo išdėstytos pareiškėjui siųstame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 5-S-18190 „Dėl gauto skundo“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė Kauno AVPK neteisėtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 2 d. pateikto skundo nagrinėjimu, akcentavo, jog nebuvo gautas sprendimas dėl pateikto skundo. Atsakovo atstovas vadovavosi ANK 575 straipsnio 1 dalimi, 578 straipsniu, 620 straipsnio 1 dalimi ir paaiškino, kad pareiškėjas nėra nurodęs, jog jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties konkretūs sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pagal 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundą pareiškėjui nebuvo teikiami. Minėtos aplinkybės buvo išdėstytos pareiškėjui siųstame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 5-S-18190 „Dėl gauto skundo“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu.

12. Dėl pareiškėjo argumento, jog jam nebuvo laiku atsakyta į jo 2021 m. sausio 21 d. Prašymą, atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokią žalą ar nepatogumus patyrė. Atsakovo atstovas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas prašė suteikti informaciją apie jo atžvilgiu gautus kitų asmenų skundus, o ne priimti kokį nors administracinį sprendimą, turėsiantį įtakos jo teisėms ar pareigoms. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokiu tikslu ši informacija jam buvo reikalinga, todėl negalima sutikti, kad, skubiai nepateikus atsakymo, jam buvo sutrukdyta panaudoti šią informaciją ginant savo teises.

II. 13. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad Kauno AVPK pažeidė pareiškėjo teisę nustatytais terminais gauti atsakymą į 2021 m. sausio 25 d. Prašymą, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno AVPK pareigūnų netinkamo skundų nagrinėjimo.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Kauno AVPK pareigūnai, matydami, kad parduotuvės „LIDL“ apsaugos darbuotojas T. G. teikia melagingus parodymus, nesiėmė jokių veiksmų, todėl buvo pažeisti Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, jog iš pareiškėjo pateikto skundo argumentų nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų, pareiškėjo nuomone, pareigūnai privalėjo imtis. Nagrinėjamu atveju tam, kad apsaugos darbuotojo veiksmus būtų galima vertinti kaip melagingų parodymų davimą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjo pateikiamo subjektyvaus vertinimo. Teismas nurodė, jog vien tai, kad surinkti įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo pareiškėjas, ir kad policijos pareigūnai padarė pareiškėjui nepalankias išvadas dėl apsaugos darbuotojo nekaltumo, savaime nereiškia, jog policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užtikrinti ir saugoti pareiškėjo galimai pažeistas teises ir laisves. Pareiškėjas teigdamas, kad policijos pareigūnai neatliko jokių veiksmų, tokiu būdu suteikdami T. G. privilegiją, jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nenurodė, o pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas ir manymas, kad administracinis nusižengimas, visgi, buvo padarytas, policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimui reikšmės neturi.

16. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų bei vaizdo įrašų nustatyta, jog apsaugos darbuotojas nurodė pareiškėjui, kad jis yra nepageidaujamas parduotuvėje, vėliau trečiasis asmuo, esantis šalia pareiškėjo, užduoda apsaugos darbuotojui menamą klausimą: „ar jūs turite kokį nepageidaujamų asmenų sąrašą?“. Nesulaukęs apsaugos darbuotojo atsakymo ir paaiškinimo, pareiškėjas garsiai sako: „ai turit?“, tačiau apsaugos darbuotojas pakartoja, – „jūs esate nepageidaujamas“. Reaguodamas į dviejų asmenų viena po kitos išsakomas replikas, apsaugos darbuotojas pasakė: „neiškraipykit mano žodžių“. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota kaip pareiškėjas ir su kitu šalia esančiu asmeniu klausinėja apsaugos darbuotojo tų pačių klausimų, užduoda menamus klausimus, nesulaukę atsakymo uždavinėja kitus klausimus, nuolatos pertraukinėja, provokuoja panaudoti prievartos veiksmus, įžeidinėja, siekdami pasinaudoti tinkamu momentu ir spaudimu priversti apsaugos darbuotoją skubiai negalvojant pasakyti ką nors tokio, ką būtų galima panaudoti prieš jį ateityje. Teismas sutiko su atsakovo atstovo išdėstytais argumentais, jog iš minėto vaizdo įrašo negalima daryti visiškai pagrįstos nuomonės, jog apsaugos darbuotojas turi sudaręs pareiškėjo minimą nepageidaujamų asmenų sąrašą. Policijos pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą bei įvertindami vaizdo įrašą, tinkamai nustatė, kad apsaugos darbuotojas nepripažino nieko, ką skunde nurodė pareiškėjas, ir pagrįstai nesiėmė veiksmų išreikalauti minimo sąrašo. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu.

17. Pagal Vaizdo stebėjimo viešose vietose informacinės sistemos nuostatas, patvirtintas Kauno AVPK viršininko ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 20-V-699/A-4509, vaizdo duomenys tvarkomi siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą. Šios bylos kontekste teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog apsaugos darbuotojas, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, vienokiu ar kitokiu būdu pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), todėl atsakovo atstovui nekilo tiesioginė pareiga spręsti skundo perdavimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai klausimą. Pareiškėjas, manydamas, jog nepageidaujamų asmenų sąrašas yra sudarytas ir taip yra pažeidžiama jo teisė į asmens duomenų apsaugą, turėjo galimybę pats kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Teismas nustatė, kad pareiškėjo argumentai apie galimai neteisėtą jo asmens duomenų tvarkymą yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetė kaip nepagrįstus jokiais objektyviais duomenimis.

18. Pareiškėjas nurodė, jog: Kauno AVPK priėmė Nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; Nutarime buvo iškraipyta visa skundo esmė, iškraipytos faktinės aplinkybės, šiurkščiai pažeisti teisėtumo, įrodymų vertinimo ir visapusiškumo principai. Teismas iš byloje esančio Nutarimo nustatė, jog 2020 m. rugpjūčio 7 d. parduotuvėje „LIDL“ apsaugos darbuotojas pareiškėjui draudė rinkti informaciją viešoje vietoje. Tokiais savo veiksmais apsaugos darbuotojas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje. Tarnybiniai pranešimai patvirtino aplinkybes, jog 2020 m. rugpjūčio 10 d. Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo L. Z. skundas dėl „G4S“ neteisėto draudimo rinkti informaciją viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės „LIDL“. Nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog skunde yra minimas „G4S“ darbuotojas T. M., tačiau paaiškėjo, jog „G4S“ toks asmuo nedirba. Apklaustas apsaugos darbuotojas T. G. paaiškino, jog jis dirba „LIDL“ apsaugos darbuotoju. Pastarasis yra susipažinęs su parduotuvės elgesio taisyklėmis ir tvarka. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. dirbo parduotuvėje „LIDL“, apie 19.00 val. prie parduotuvės atėjo L. Z., bandė provokuoti, filmuodamas T. G. liepė kviesti policiją, nes neva yra neįleidžiamas su kauke į parduotuvę. Pareiškėjas „LIDL“ parduotuvėje kabinėjasi prie personalo ir klientų, yra buvę atvejų, kai filmavo kasoje sėdinčias darbuotojas. Nurodė, jog tą dieną nedraudė pareiškėjui filmuoti ar kitaip rinkti informaciją. Pagal galiojančias parduotuvės vidaus taisykles parduotuvėje draudžiama filmuoti, fotografuoti ar kitais būdais rinkti informaciją komerciniais tikslais. T. G. jokio nusižengimo teigia neįvykdęs, su klientais visada bendrauja mandagiai ir taktiškai. Po įvykusio pokalbio prie parduotuvės įėjimo apsaugos darbuotojas iškvietė pareigūnus, kaip ir prašė pareiškėjas, tačiau pastarasis jų nesulaukęs iš parduotuvės teritorijos pasišalino.

19. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovo atstovas tyčia neištyrė 2020 m. rugpjūčio 7 d. vaizdo ir garso įrašo, kurį pareiškėjas pateikė su 2020 m. rugpjūčio 8 d. skundu. Skundas tirtas ir Nutarimas priimtas remiantis vienašališkais T. G. parodymais, visiškai nevertinant pareiškėjo pridėtų įrodymų, netiriant vaizdo įrašo ir tyčia neišreikalavus iš „LIDL“ vaizdo bei garso medžiagos, kitų liudytojų parodymų. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, jog vien tai, kad minėtame Nutarime nėra konkrečiai paminėtas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nebuvo tirtas, kadangi Nutarime įvardintos aplinkybės buvo aprašytos, be kita ko, remiantis prie skundo esančiais vaizdo įrašais. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Nutarime buvo iškraipyti faktai, taip pat nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovo atstovo priimtas Nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Teismas įvertino, kad pareiškėjo išsakyti teiginiai yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, nepaaiškinta konkrečiai kokie, jo manymu, Nutarimo faktai buvo iškraipyti.

20. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog atsakovo atstovas, priimdamas Nutarimą, būtų neištyręs visų byloje esančių duomenų, neišanalizavęs pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų ir neatlikęs kitų būtinų procesinių veiksmų. Atsakovo atstovas visapusiškai, objektyviai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ištyrė administracinio nusižengimo bylos duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą teiseną nutraukti. Byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtino atsakovo atstovo veiksmų nepagrįstumo ar neteisėtumo. Atsakovo atstovo išvadų, su kuriomis sutiko teismas, skundo argumentai nepaneigė, todėl teismas nusprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių galėjo patirti neturtinę žalą.

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, jog Nutarimas buvo surašytas ir suformuotas administracinių nusižengimų registre ir, naudojantis registro funkcionalumu, tiesiogiai iš registro išsiųstas pačiam pareiškėjui. Tokiu atveju ant pareiškėjui išsiųsto nutarimo nėra proceso dalyvių parašų, Nutarime buvo nurodytas „ROIK (duomenys neskelbtini)“, kas atitinka reikalavimus tiek dėl tinkamo nutarimo pasirašymo, tiek dėl administracinio nusižengimo bylos numerio nurodymo. Teismas pažymėjo, kad tokia dokumentų siuntimo ir pildymo tvarka yra priimtina ir niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė, nedetalizavo savo patirtos neturtinės žalos – patirto pažeminimo dėl Nutarimo formos nesilaikymo, nenurodė kaip gauto Nutarimo forma sutrukdė jam įgyvendinti jo teises, kokius interesus pažeidė, todėl pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, įvertino kaip abstraktaus pobūdžio, grindžiamus tik prielaidomis.

22. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo gautas sprendimas dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundo. Pažymėjo, jog sprendimą dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundo prašė pateikti el. paštu, tačiau atsakymo negavo.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pradėtoje administracinio nusižengimo teisenos byloje dalyvavo kaip asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Pagal ANK 620 straipsnio 1 dalį nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos registruotu paštu išsiunčiama ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas nurodė, kad įstatymas nenustato nutarimo administracinio nusižengimo byloje įteikimo asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, kuris procese dalyvauja tik tiek, kiek reikalinga surinkti ir patikrinti pateiktus įrodymus. Teismas pažymėjo, kad tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 5651 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Nors pareiškėjas L. Z. buvo asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, tačiau policijos pareigūnams nebuvo nurodęs, kad jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties konkretūs sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pagal 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundą pareiškėjui nebuvo teikiami. Iš atsakovo atstovo pateikto išrašo iš Policijos dokumentų valdymo sistemos teismas nustatė, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“, kuriame išaiškintos minėtos aplinkybės.

24. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo atstovas, neatsiųsdamas pareiškėjui Nutarimo nuorašo, vienaip ar kitaip pažeidė teisės aktų nuostatas ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą. Teismai, nagrinėdami bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikosi nuostatos, jog pagrindu neturtinei žalai priteisti pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Kadangi pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo, todėl šie skundo argumentai teismo atmesti kaip nepagrįsti.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariatui el. paštu pateikė Prašymą suteikti informaciją apie įstaigoje iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. imtinai gautus pranešimus apie pareiškėją iš parduotuvės „LIDL“, esančios Jonavoje, (duomenys neskelbtini), kasininkių ar kitų asmenų dėl pareiškėjo netinkamo elgesio. Pareiškėjas iš atsakovo atstovo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Raštu gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariate iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. imtinai nebuvo gauti pranešimai iš „LIDL“ kasininkų, personalo dėl netinkamo elgesio, kabinėjimosi. Taip pat nurodė, jog nebuvo gauti jokie pranešimai iš kasininkių, dirbusių 2020 m. rugpjūčio 7 d. „LIDL“ parduotuvėje, esančioje Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, jog įstaiga nuoširdžiai atsiprašo už laiku nepateiktą atsakymą į pareiškėjo prašymą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo atstovas, gavęs pareiškėjo skundą, turėjo per 20 darbo dienų jį išnagrinėti. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 3 dalį, esant objektyvioms aplinkybėms, skundo nagrinėjimo procedūra galėjo būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, bei apie tai turėjo būti informuojamas pareiškėjas. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas prašė tik suteikti informaciją apie jo atžvilgiu gautus kitų asmenų skundus, o ne priimti kokį nors administracinį sprendimą, turėsiantį jo teisėms ar pareigoms, neeliminuoja atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo per 20 darbo dienų išnagrinėti prašymą.

26. Taigi, teismas apibendrino, kad šioje situacijoje pareiškėjo skundas turėjo būti užregistruotas ir atsakovo atstovas privalėjo priimti sprendimą VAĮ 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30 punkte nustatytais terminais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas, pateikęs pareiškėjui atsakymą 2021 m. rugpjūčio 10 d., pažeidė pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą ir nesilaikė VAĮ ir Taisyklėse numatytos tvarkos dėl prašymo nagrinėjimo terminų.

27. Spręsdamas pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, teismas įvertino, jog atsakovo atstovo pažeidimas dėl pavėluoto atsakymo yra procedūrinis ir dėl jo pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė; be to, pareiškėjui nebuvo ribojamos galimybės kreiptis su nauju prašymu. Teismas pažymėjo, jog atsakymą (nors ir pavėluotai) pareiškėjas gavo, o iš atsakovo atstovo 2021 m. rugpjūčio 10 d. Rašto turinio matyti, jog net ir nesavalaikis rašto gavimas nedarė įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovo atstovas sąmoningai vilkino pateikti atsakymą. Pareiškėjas nurodė, jog dėl patirtų nepatogumų patyrė pažeminimą, nusivylimą, neteisybės jausmą, tačiau teismas pažymėjo, kad ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais. Be to, nagrinėjamu atveju jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo neturtinę žalą, į bylą nėra pateikta. Atsakovo atstovo nesavalaikis rašto pateikimas į pareiškėjo prašymą, teismo manymu, nėra tokio sunkumo pobūdžio ir intensyvumo, kad galėtų sukelti reikšmingas neigiamo pobūdžio emocijas pareiškėjui. Taigi, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo išgyvenimai laikytini abstrakčiais bei tokiais, jog teisių pažeidimo savalaikiai negavus atsakovo rašto į prašymą fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė savalaikiai gauti atsakymą į prašymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėjas L. Z. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti, iš dalies remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

30.1. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo atstovui pateikė skundą, tačiau jokio sprendimo ar kito procesinio dokumento dėl to negavo 2 metus (ANK 619 str.). Praėjus 2 metams, pareiškėjas per IRD ANR sistemą gavo pranešimą, tačiau nutarimo pridėto nebuvo. Pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš atsakovo atstovo visą medžiagą, tačiau teismas atsisakė ginti pareiškėjo teises.

30.2. T. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d. prisipažino, kad turi sąrašą nepageidaujamų asmenų, į kurį įtrauktas ir pareiškėjas. Pareiškėjas mano, kad tai yra neteisėtas asmens duomenų tvarkymas, tačiau nei atsakovo atstovas, nei teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl įrodymų ištyrimo ir G. S. pateikto atsiliepimo, tačiau teismas vertino tik atsakovo atstovo teiginius, kurie neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjo vertinimu, teismas taip pat netyrė vaizdo medžiagos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įžvelgia teismo nešališkumo principo pažeidimą.

30.3. Atsakovo atstovas, žinodamas, kad pareiškėjas iš tiesų „LIDL“ parduotuvėje nesikabinėja prie personalo ir kitų klientų, teikė privilegiją T. G., kuris teigė, jog L. Z. „LIDL“ parduotuvėje kabinėjasi prie personalo ir kitų asmenų. Tokiu būdu atsakovo atstovas nevykdė savo pareigos, numatytos Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnį, 80 straipsnio 1 dalį ir 78 straipsnio 1 dalį. Atsakovo atstovas, žinodamas, kad tokių aplinkybių nėra, priimdamas Nutarimą, nevykdė pareigos ginti pareiškėjo orumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 ir 3 d.) ir išsiaiškinti aplinkybes, ar pareiškėjas pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų.

30.4. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kurioje pasisakė dėl policijos pareigūnų neveikimo, abstrakčiai nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo orumo žeminimo, nevertino Europos Sąjungos teisės, nors tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

30.5. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo nurodė ne tas faktines aplinkybes, netyrė vaizdo įrašo, pareiškėjo 2023 m. lapkričio 15 d. prašymo bei aplinkybių viseto dėl duomenų tvarkymo.

30.6. Pareiškėjas skunde nurodė, kad T. G. pasakė, kad yra sudaręs sąrašus nepageidaujamų asmenų, į kurį buvo įtrauktas ir pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė vaizdo įrašo, todėl pažeidė ABTĮ 6 straipsnį, 78 straipsnio 1 dalį, 80 straipsnio 1 dalį. Teisėja, priimdama skundžiamą sprendimą, nepagrįstai suteikė privilegiją atsakovo atstovui, todėl buvo pažeista teisė į teisingą teismą ir lygybės principas.

30.7. Teismo sprendime konstatuoti melagingi faktai, kad „pareiškėjas ir su kitu šalia esančiu asmeniu klausinėja apsaugos darbuotojo tų pačių klausimų, užduoda menamus klausimus, nesulaukę atsakymo uždavinėja kitus klausimus, nuolatos pertraukinėja, provokuoja panaudoti prievartos veiksmus, įžeidinėja, siekdami pasinaudoję tinkamu momentu ir spaudimu priversti apsaugos darbuotoją skubiai negalvojant pasakyti ką nors tokio, ką būtų galima panaudoti prieš jį ateityje“. Teismas žinojo, kad tokių faktų nėra, tačiau buvo suinteresuotas taip teigti.

30.8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad: „pareiškėjas, manydamas, jog nepageidaujamų asmenų sąrašas yra sudarytas ir taip pažeidžiama jo teisė į asmens duomenų apsaugą, turėjo galimybę pats kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją“, tačiau nei atsakovo atstovas, nei kita institucija pareiškėjui to nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl skundo / prašymo persiuntimo.

30.9. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į atsakovo atstovą su skundu dėl to, kad jo teisės apsipirkti 2020 m. rugpjūčio 1 d. „LIDL“ parduotuvėje buvo suvaržytos. Pareiškėjas skunde nurodė pateikti skundo pažymą el. paštu, tačiau, tik praėjus 2 metams, interneto svetainėje patalpinta pažyma, kurioje pareiškėjas nurodytas kaip nukentėjusysis (ANK 39 str.). Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. praėjo 2 metai, todėl turėjo teisė gauti nutarimą (ANK 39 str.). Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo atstovo, tačiau teismas nepagrįstai prašymo netenkino, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas gavo nutarimą.

30.10. Teisėja J. M. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo pareiškėjui 2023 m. lapkričio 15 d. pateikus prašymą. Kitas teismo teisėjas, spręsdamas nušalinimo klausimą, nenurodė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos, iš bylos išimti 2 garso įrašai, kurie buvo pridėti prie nušalinimo pareiškimo.

30.11. Dėl kitų skundžiamų teismo sprendimo dalių pareiškėjas nepasisako, nors pažymi, kad sprendimo dalyje „Dėl atsakymo į prašymą“ yra įvertintas neteisėtas atsakovo atstovo veiksmas, tačiau lieka neaišku, kodėl nepriteista žala pinigais.

31. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

32.1. pirmosios instancijos teismas tyrė vaizdo įrašą ir įvertinęs jame užfiksuotų asmenų elgesį, išsakytas frazes, susiklosčiusią situaciją padarė pagrįstas išvadas. Atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikti argumentai ir vertinimas, nurodant konkrečias vaizdo įrašo dalis.

32.2. Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai, matydami tokį vaizdo įrašą, tinkamai nustatė, kad apsaugos darbuotojas aiškiai ir nedviprasmiškai nepripažino nieko, ką skunde nurodė pareiškėjas ir pagrįstai nesiėmė veiksmų išreikalauti minimo sąrašo bei spręsti dėl skundo perdavimo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Policijos pareigūnai turi pareigą visapusiškai ir objektyviai vertinti turimus duomenis. Vieno ar kito žodžio ištraukimas iš konteksto, nematant visos situacijos, negali būti laikomas objektyviu aplinkybių vertinimu. Iš vaizdo įraše užfiksuotos situacijos nėra matyti, kad apsaugos darbuotojas pripažino, jog turi nepageidaujamų asmenų sąrašą, kuriame tvarkomi tokių asmenų duomenys. Galima daryti išvadą, kad apsaugos darbuotojui L. Z. yra žinomas iš ankstesnių susidūrimų parduotuvėje ir jis jį atpažįsta, tačiau tai nelaikoma L. Z. asmens duomenų tvarkymu, ar fizinio tokių asmenų sąrašo vedimu.

32.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo teisenos apsaugos darbuotojo T. G. atžvilgiu nepradėjimo. Akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas pateikė melagingas išvadas, jog jis kabinėjosi prie parduotuvės darbuotojų, taip nevykdydamas savo pareigos, numatytos ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo atstovas nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas nekonstatavo, jog pareiškėjas kabinėjosi prie parduotuvės „LIDL“ darbuotojų. Vertindamas pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl melagingų parodymų davimo, teismas vertino byloje pateiktus T. G. parodymus, juos cituodamas, ir padarė pagrįstą išvadą, kad, nepradėjus administracinio nusižengimo teisenos T. G. atžvilgiu, Kauno AVPK pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir tai nelaikoma apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių konstatavimu.

32.4. Vadovaujantis ANK 620 straipsnio 1 dalimi, nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopija (nuorašas) per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiama šio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar išduodama asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, nukentėjusiajam, o šio kodekso 615 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais – ir institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Toje pačioje teisės normoje nustatyta, kad šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodyto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šio kodekso 5651 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu kopija (nuorašas) išsiunčiama ir asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju pareiškėjas nėra nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju nebuvo priimtas. Dėl šios priežasties konkretūs sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pagal pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundą nebuvo teikiami. Minėtos aplinkybės buvo išdėstytos pareiškėjui siųstame Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. 5-S-18190 „Dėl gauto skundo“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu.

32.5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas neišreikalavo administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundo, nors toks prašymas buvo teiktas, siekiant ištirti aplinkybes. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog atsakymas buvo išsiųstas, tačiau akcentavo, kad nėra įrodyta, jog atsakovo atstovas, neatsiųsdamas pareiškėjui Nutarimo nuorašu, vienaip ar kitaip pažeidė teisės aktų nuostatas ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Kauno AVPK pareigūnų netinkamo skundų nagrinėjimo.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, nustatęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė savalaikiai gauti atsakymą į prašymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad: nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų teisėtumo, neišreikalaujant nepageidaujamų asmenų sąrašo iš apsaugos darbuotojo T. G.; teismas netyrė pateiktos vaizdinės medžiagos, padarė nepagrįstas išvadas, sutikdamas su Kauno AVPK atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis; teismas nepagrįstai pripažino, kad nebuvo pagrindo įtarti esant nepageidaujamų asmenų sąrašą ir pareiškėjo asmens duomenų nepagrįstą tvarkymą; nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo apsaugos darbuotojo T. G. atžvilgiu; nesutinka su teismo išvadomis, jog Kauno AVPK, neatsiųsdamas pareiškėjui Nutarimo, nepažeidė teisės aktų nuostatų ir nesukėlė pareiškėjui neturtinės žalos; teismas neišreikalavo administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundo, nors toks prašymas buvo teiktas; bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taikydama proceso įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, jog teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir įrodymus. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė savalaikiai gauti atsakymą į prašymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. su skundu kreipėsi į atsakovo atstovą, tačiau jokio sprendimo ar kito procesinio sprendimo negavo du metus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas L. Z. buvo asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, tačiau policijos pareigūnams nebuvo nurodęs, kad jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, todėl sprendimas pripažinti jį nukentėjusiuoju nebuvo priimtas (ANK 620 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, konkretūs sprendimai administracinio nusižengimo teisenoje pagal 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundą jam nebuvo teikiami. Pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas, neatsiųsdamas nutarimo nuorašo, pažeidė teisės aktų nuostatas ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš atsakovo atstovo G. S., tačiau teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kodėl prašymas atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. prašyme teismo prašė išreikalauti iš G. S. visą medžiagą, susijusią su 2020 m. rugpjūčio 2 d. skundu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo prašymą išsprendė, nuspręsdamas, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nemato pagrindo ir negali įvertinti, jog byloje nepakanka duomenų reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti (teismo posėdžio garso įrašas nuo 06 min. 48 sek.).

41. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad T. G. 2020 m. rugpjūčio 7 d. prisipažino, jog turi sąrašą nepageidaujamų asmenų, į kurį įtrauktas ir pareiškėjas, todėl neteisėtai tvarko asmens duomenis, ir tai, kad teismas netyrė byloje pateiktos vaizdo medžiagos, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė vaizdo įrašą ir įvertinęs jame užfiksuotą medžiagą, padarė pagrįstas išvadas, jog policijos pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundą bei įvertindami vaizdo įrašą, tinkamai nustatė, kad apsaugos darbuotojas nepripažino nieko, ką skunde nurodė pareiškėjas, ir pagrįstai nesiėmė veiksmų išreikalauti minimo sąrašo. Teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime pateikė melagingas faktines aplinkybes, jog „L. Z. pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų“, todėl buvo pažeistas ABTĮ 6 straipsnis ir ABTĮ 78 straipsnio 1 dalis, o atsakovas, žinodamas, jog tokių aplinkybių nėra, priimdamas Nutarimą, nevykdė pareigos ginti pareiškėjo orumą.

43. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, jog Kauno AVPK pareigūnai, matydami, jog parduotuvės „LIDL“ apsaugos darbuotojas T. G. teikia melagingus parodymus, nesiėmė jokių veiksmų, taip pažeidžiant Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus, vertino atsakovo atstovo argumentus, jog tyrimo metu nebuvo jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad T. G. savo paaiškinime Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams, nurodydamas, kad L. Z. pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų, davė melagingus parodymus. Teismas taip pat nurodė, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 10 d. Rašte į pareiškėjo L. Z. 2021 m. sausio 25 d. Prašymą, nėra pripažįstama, kad jis tokių veiksmų neatliko, tačiau minėtame rašte taip pat nurodyta, kad Kauno AVPK Jonavos rajono policijos komisariate nebuvo gauti pranešimai iš „LIDL“ personalo dėl pareiškėjo netinkamo elgesio ar kabinėjimosi. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nors ir patvirtina, jog dėl pareiškėjo netinkamo elgesio nebuvo kreiptasi į policiją, tačiau neįrodo, kad tokio elgesio išvis nebuvo. Teismas skundžiamame sprendime taip pat vertino T. G. parodymus, juos citavo, tačiau nepadarė išvados, jog pareiškėjas pastoviai kabinėjasi prie parduotuvės klientų ir darbuotojų.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl teisėjos nešališkumo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą arba išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamą teismo sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka.

45. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė prašymą dėl teisėjos J. M. nušalinimo, o kartu su prašymu pridėjo prie bylos 2 garso įrašus, kurie buvo išimti iš bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo duomenys, kuriuos pateikė kartu su prašymu dėl teisėjos nušalinimo, yra prisegti popierinėje byloje.

46. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė savalaikiai gauti atsakymą į 2021 m. sausio 25 d. Prašymą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jam nėra aišku, kodėl teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovo pažeidimas dėl pavėluoto atsakymo yra procedūrinis ir dėl jo pareiškėjo teisinė padėtis iš esmės nepasikeitė, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pažymi, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra bendrinio pobūdžio, nebegalintys pakeisti bylos baigties.

49. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.), ir kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis