2016-02-25 Nr. AB-4437-3-64-3-01638-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-307-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01638-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Kelmės skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui, N. K., valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. 2014 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus (toliau – ir NŽT Kelmės skyrius) 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 28SK-(14.25.110)-521 (toliau – skundžiamas aktas).

Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurių kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančius „(duomenys neskelbtini)“. Šie sklypai šiaurės vakarų pusėje ribojasi su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausančiu N. K.. Į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus visą laiką ėjo kelias, kuriuo jis nuolat naudojosi patekdamas į savo nuosavybę. 2014 m. vasario mėn. buvo ženklinamas N. K. priklausantis žemės sklypas Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių hidroprojektas“ (toliau – ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“) matininkai pareiškėją informavo, kad kelias bus susiaurintas iki 5 metrų pločio.

Su tokiais matininkų siūlymais pareiškėjas nesutiko, nes 5 metrų pločio kelias pažeistų jo interesus, nebebūtų galimybės patekti į savo žemės sklypą su ūkininkavimui naudojama technika. 2014 m. kovo 3 d. ir 2014 m. kovo 4 d. prašymais pareiškėjas kreipėsi į UAB „Šiaulių hidroprojektas“ ir NŽT Kelmės skyrių, prašydamas sustabdyti planų patvirtinimą ir parengti kitą planą. NŽT Kelmės skyrius 2014 m. kovo 17 d. raštu Nr. 28SD-(14.28.104)-1262 „Dėl kelio pločio“ nurodė, kad UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkai, nustatę, kad kelio, vedančio į sodybą, plotis – 5 metrai, yra teisūs. Taip pat rašte pažymėjo, kad abipus minėto kelio auga medžiai, tarp kurių maksimalus atstumas yra apie 6 metrus.

Dėl šio sprendimo pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2014 m. balandžio 10 d. išnagrinėjusi skundą Nr. l55-(10.5)-911 rašte, konstatavo, kad Kelmės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. rašte Nr. 28SD-(14.28.104)-1262 „Dėl kelio pločio“ nurodyta informacija, kad kelio plotis yra 5 metrai, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais). Kelmės skyriaus vedėjui pavesta pakartotinai įvertinti žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“) suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, dalyvaujant R.

A., UAB „Šiaulių hidroprojektas“ žemės sklypo ribas paženklinusiam matininkui bei kitiems suinteresuotiems asmenims ir patikrinti, ar vietovėje esančio kelio plotis atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą šio kelio plotį, priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą bei patikslinti skyriaus rašte Nr. 28SD-(14.28.104)-1262 nurodytą informaciją. Atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. balandžio 10 d. raštą Nr. l55-(10.5)-911, Kelmės skyrius pakartotinai išnagrinėjo žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“) suformavimo dokumentus ir visą turimą kartografinę medžiagą, siekiant nustatyti kelio, einančio į pareiškėjo sodybą, plotį.

Buvo nustatyta, kad turima medžiaga nėra pakankamai informatyvi ir išsami, kad būtų galima patvirtinti konkretų suprojektuoto kelio plotį. 2014 m. gegužės 8 d. susirinkimo metu buvo organizuota išvyka į vietą ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas pažymėjo žemės sklypų ir kelio ribų posūkio koordinates, surašė žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus, kuriuos pareiškėjas pasirašė. Atsižvelgiant į vietoje nustatytas faktines aplinkybes, buvo patikslintas Kelmės skyriaus 2014 m. kovo 17 d. raštas Nr.28SD-(14.28.104)-1262 „Dėl kelio pločio“ nurodant, kad į pareiškėjo sodybą vedančio kelio plotis yra 6 metrai.VĮ Registrų centro 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr.(8.6.5)lNF-4563 pareiškėjui buvo pateikti dokumenta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 28SK-(14.25.110)-521 kopija bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija.

Susipažinus su šiais dokumentais, paaiškėjo, kad N. K. 2014 m. birželio 3 d. NŽT Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr.28SK-(14.25.110)-521 pagrindu išregistravo jai priklausantį žemės sklypą, kurio kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, iš VĮ Registrų centras, kadangi sklypas padalintas į kelis daiktus. Pareiškėjas mano, kad NŽT Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 28SK-(14.25.110)-521 pažeidžia jo, kaip žemės savininko, teises ir teisėtus interesus bei prieštarauja aukštesnę juridinę galią turintiems teisės aktams – Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-23 patvirtintam Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialiajam planui (toliau – ir Specialusis planas), kuriame nustatyta, kad kelias (09-058), einantis į pareiškėjo sodybą, yra 10 metrų pločio.

Pareiškėjas nurodė 2008 m. gegužės 8 d. žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktus pasirašęs, nes buvo suklaidintas. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus asmuo, kuris pasitiki geranorišku ir teisingu valstybės institucijų darbuotojų bei specialistų darbu. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas jam paaiškino, kad kelias, vedantis į sodybą, yra paprastas įvažiavimas, o ne vietinės reikšmės kelias, kuris įtrauktas į Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialųjį planą, taip sąmoningai nuslėpė informaciją apie tikrąjį kelio statusą.

Pareiškėjas buvo tiesiogiai suklaidintas ir apgautas, kai specialistai paaiškino, jog įvažiavimui į sodybą nėra keliami kelio pločio reikalavimai, todėl nėra specialių teisės aktų, kurių privalu laikytis, nustatant kelio plotį ir ribas. Teikdami informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkas piktnaudžiavo pareiškėjo pasitikėjimu jais, kaip specialistais, nes jeigu pareiškėjas būtų žinojęs, kad pateikiama informacija yra neteisinga, niekada nebūtų pasirašęs tokių žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktų.

Taigi, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktai neatitinka tikrosios pareiškėjo valios.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog trečiojo suinteresuoto asmens N. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinių matavimų byla suderinimui Kelmės skyriui buvo pateikta 2014 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98, nustatyta tvarka, 2014 m. gegužės 22 d. buvo užpildyti kadastro duomenų bylų patikrinimo aktai Nr. 28KAM-49245, Nr. 28KAM-49250 ir Nr. 28KAM-49230 (atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypą (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) skiria keliai, buvo suformuoti trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai) ir, vadovaujantis Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų registravimo elektroninėmis priemonėmis tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. 1P-97, buvo užregistruoti elektroniniame žurnale bei paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, nenustačius pažeidimų ir esant žemės sklypo savininkės N. K., pagal įgaliojimą atstovaujamos G. U., prašymui patikslinti pateiktus kadastrinius matavimus, buvo priimtas skundžiamas NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 28SK(14.28.2.)-521. Pažymėjo, jog dar iki minėto skundžiamo sprendimo priėmimo skyriuje buvo nagrinėjamas R.

A. 2014 m. kovo 4 d. prašymas išspręsti ginčą dėl kelio pločio, kuriame buvo teigiama, kad kelio, einančio per N. K. sklypą į R. A. sodybą, plotis visada buvo 8 metrai ir kad matininkai, atliekantys kadastrinius matavimus, jį neteisėtai susiaurino iki 5 metrų. 2014 m. gegužės 8 d. Kelmės skyriuje buvo organizuotas suinteresuotų asmenų susirinkimas ir jo metu buvo išnagrinėta visa skyriuje turima kartografinė medžiaga bei N. K. bei R. A. žemės sklypų matavimų bylų medžiaga. Pažymėjo, jog susirinkimo metu dalyvavo pats pareiškėjas R.

A. ir jo atstovas advokatas V. S.. Susirinkimo metu buvo nustatyta, jog vadovaujantis turimais žemės sklypų dokumentais ir projektine medžiaga tiksliai nustatyti suprojektuoto kelio pločio nėra galimybių. Todėl, visų dalyvaujančių asmenų nuomone, buvo nuspręsta nuvykti į vietą ir, dalyvaujant UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkui, žemės sklypo ir per jį einančio kelio ribas nustatyti vietoje. Kelio koordinatės buvo užfiksuotos valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje, su kuriomis sutiko visi dalyvavę asmenys. Buvo vienbalsiai patvirtinta, jog atsižvelgiant į vietoje nustatytas faktines aplinkybes, maksimalus kelio plotis yra ne daugiau kaip 6 metrai.

Vietoje buvo surašyti žemės sklypų paženklinimo aktai, kuriuose pasirašė visi suinteresuoti asmenys: N. K. pagal įgaliojimą atstovaujanti G. U. ir kaimyninio sklypo savininkas R. A.. Atsižvelgiant į susirinkimo rezultatus, 2014 m. gegužės 12 d. Kelmės skyriaus raštu Nr. 28SD-(14.28.104.)-2136 pareiškėjas R. A. buvo informuotas, jog Kelmės skyrius patikslina anksčiau nurodytus duomenis dėl ginčo kelio pločio ir patvirtina, jog kelio plotis yra 6 metrai. Kadangi šalių ginčas buvo išspręstas vietoje ir, visų suinteresuotų asmenų nuomone, buvo priimtas faktinėmis aplinkybėmis pagrįstas ir objektyvus sprendimas, 2014 m. gegužės 21 d. skyriuje gavus N. K. priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) kadastrinių matavimų bylą su prašymais ją patikrinti, suderinti ir N. K. 2014 m. gegužės 23 d. pateikus prašymus patvirtinti nustatytus kadastro duomenis, nebuvo jokių objektyvių kliūčių ir teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pateiktus prašymus.

Todėl 2014 m. gegužės 26 d. buvo priimtas ginčijamas Kelmės skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 28SK-(14.28.110.)-521 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esančio „(duomenys neskelbtini)“, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Nesutiko su pareiškėjo R. A. argumentais, kad susirinkimo metu jis buvo suklaidintas, kad kaip garbaus amžiaus asmuo buvo apgautas valstybės pareigūnų. Pažymėjo, jog pareiškėjui atstovavo advokatas – asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, turintis patirties ir profesinių žinių.

Todėl teiginys, kad pareiškėjas buvo suklaidintas kaip senyvo amžiaus asmuo, pernelyg pasitikėjęs valstybės pareigūnais, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) buvo patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-23 2014 m. sausio 29 d. Vadovaujantis aiškinamajame rašte nurodytais specialiojo planavimo tikslais, tai perspektyvinis rajono kelių planas, kurio privaloma laikytis rekonstruojant esamus ar įrengiant naujus kelius ir sprendinius detalizuojant parengus žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Atliekant kadastrinius matavimus, negali būti vykdomos jokios rekonstrukcijos ar naujų kelių projektavimas. Kadastrinių duomenų nustatymas yra vykdomas matuojant jau suprojektuotus objektus ir nekeičiant anksčiau nustatytų ribų. Pareiškėjui buvo paaiškinta, jog atliekant kadastrinius matavimus yra vadovaujamasi „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu ir jo papildymais, pirminiais sklypų dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis vietoje. O nustatyta buvo, kad maksimalus faktinis kelio plotis yra 6 metrai, kadangi kelią iš abiejų pusių riboja augančios liepos.

Todėl pareiškėjo įsitikinimas, kad kadastrinių duomenų nustatymo metu ginčo kelias turėjo būti platinamas iki 10 metrų, kaip nurodyta Specialiajame plane, neturi teisinio pagrindo ir yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo skunde nurodyto kelio, Specialiajame plane pažymėto Nr. 09-058, esamas važiuojamosios dalies plotis yra nurodytas 4 metrai, tai patvirtintų 2014 m. gegužės 8 d. vykusio susirinkimo metu vietoje nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau ginčo kelias yra „(duomenys neskelbtini)“ kaime, o pareiškėjo nurodytas kelias, Specialiajame plane pažymėtas Nr. 09-058, yra „(duomenys neskelbtini)“ kaime.

Todėl kyla abejonių, ar pats pareiškėjas neklysta ir neklaidina teismo, nurodydamas ne tą ginčo objektą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis, nekilnojamojo turto registre 3,3200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastrinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, esantis „(duomenys neskelbtini)“, pagal N. K. įgalioto asmens 2014 m. gegužės 27 d. pašymą Nr. 6706296 ir pateiktas kadastrinių matavimų bylas bei NŽT Kelmės skyriaus vedėjo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. 28 SK-(14.28.110.)-521, 2014 m. birželio 3 d. iš nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas. Tų pačių dokumentų pagrindu, padalinus aukščiau nurodytą žemės sklypą, įregistruoti trys žemės sklypai: 1,9795 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 0,5681 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir 0,8531 ha žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentai, kurių pagrindu būtų buvę galima sustabdyti žemės sklypo, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, išregistravimą ir naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo registro tvarkytojui pateikti nebuvo. Dėl pareiškėjo reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2014 m. balandžio 17 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-256 pavedė NŽT Kelmės skyriui: pakartotinai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą; dalyvaujant žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) savininkams ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribas paženklinusiam matininkui nustatyti, ar vietovėje esančio ginčo kelio plotis atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nurodytą šio kelio plotį; priimti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą bei patikslinti NŽT Kelmės skyriaus 2014-03-17 rašte Nr. 28SD-(14.28.104.)-1262 „Dėl kelio pločio“ išdėstytą sprendimą; apie nagrinėjimo rezultatus bei priimtą sprendimą iki 2014-05-12 informuoti R. A. bei Nacionalinės žemės tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyrių.

NŽT Kelmės skyrius, vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 17 d. pavedimą Nr. 1PAV-(1.8.)-256, pakartotinai išnagrinėjo žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“, Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) suformavimo dokumentus ir visą turimą kartografinę medžiagą, siekiant tiksliai nustatyti kelio, einančio per N. K. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) į R. A. sodybą, plotį.

Byloje esantis NŽT Kelmės skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. posėdžio protokolas Nr. 28PRT-(14.28.6.)-19 patvirtina, kad susirinkimo metu, dalyvaujant R. A., jo atstovui advokatui V. S., N. K. atstovei G. U., UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininkui D. V., buvo viešai išnagrinėta visa turima žemės sklypų suformavimo ir kita kartografinė medžiaga ir buvo nustatyta, kad iš pirminių dokumentų negalima tiksliai nustatyti ginčo kelio pločio, nes turima medžiaga nėra pakankamai informatyvi ir išsami. Atsižvelgiant į tai, buvo organizuota išvyka į vietą, svarstyta, ar ginčo kelio plotis atitinka teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir vietoje nustatytas faktinis maksimalus kelio plotis. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“ esantį N. K. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, buvo atliktas žemės sklypo ribų ženklinimas, panaudojant matavimo prietaisą „Geomax Zenith10/20“, ir nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribų posūkio taškų koordinatės bei pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į gamtines sąlygas (abipus kelio augančias liepas) ginčo kelio posūkio taškų koordinates: x-6162283.02 y-442404.75x x-6162279.03 y-442400.85. Nustatyta, kad ginčo kelias N. K. sklypą (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) dalija į du sklypus ir faktinis maksimalus kelio plotis yra 6 metrai. Surašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriuose pasirašė N. K. pagal įgaliojimą atstovaujanti G. U. ir gretimo sklypo savininkas R. A.. Taip pat protokole užfiksuota, kad pareiškėjas R. A. visiškai patenkintas sprendimo būdu ir pasiektu rezultatu, mano, kad ginčas yra išspręstas, pretenzijų neturi.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialusis planas buvo patvirtintas Kelmės rajono savivaldybės 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-23. Vadovaujantis aiškinamajame rašte nurodytais specialiojo planavimo tikslais (numatytas vietinės reikšmės kelių tinklo išsidėstymas: vietinės reikšmės vidaus keliai, vietinės reikšmės vidaus kelių ilgis, plotis, danga), teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad tai – perspektyvinis rajono kelių planas, kurio privaloma laikytis rekonstruojant esamus ar įrengiant naujus kelius ir sprendinius detalizuojant parengus žemesnio lygio teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Pažymėta, kad atliekant kadastrinius matavimus, negali būti vykdomos jokios rekonstrukcijos ar naujų kelių projektavimas. Kadastrinių duomenų nustatymas yra vykdomas matuojant jau suprojektuotus objektus ir nekeičiant anksčiau nustatytų ribų. Bylos duomenimis nustatyta, kad maksimalus faktinis kelio plotis yra 6 metrai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad kadastrinių duomenų nustatymo metu ginčo kelias turėjo būti platinamas iki 10 metrų, kaip nurodyta Specialiajame plane, atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis, tuo, kas išdėstyta, konstatavo, kad esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo padaryta, todėl priimtą atsakovo sprendimą naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos. Pareiškėjui nebuvo ribojama teisė dalyvauti nustatytų kadastro duomenų keitimo procese ir savo teisėmis jis pasinaudojo. Pažymėta, jog pareiškėjui atstovavo advokatas – asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, turintis patirties ir profesinių žinių, todėl argumentas, kad pareiškėjas buvo suklaidintas kaip senyvo amžiaus asmuo, pernelyg pasitikėjęs valstybės pareigūnais, vertintas kritiškai ir atmestas kaip nepagrįstas.

Be to teismas nurodė, kad skundžiamą aktą priėmė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus vedėjas, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje turėtų būti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius. Tai, kad Kelmės skyrius nėra savarankiškas juridinis asmuo, neturi reikšmės, nes pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį atsakovu gali būti institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmas skundžiami. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas negalėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Pažymėjo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė pareiškėjui patikslinti atsakovą, tačiau pareiškėjui nesutikus, teismo iniciatyva Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas mano, kad keičiant kadastro duomenis buvo būtina atsižvelgti į galiojančio Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialiojo plano, patvirtinto 2014 m. sausio 29 d. Kelmės rajono savivaldybės sprendimu Nr. T-23 sprendinius. Mano, kad nustačius 10 m. ploto kelią N. K. teisės nebūtų pažeistos, jai nereikėtų kompensuoti trūkstamo žemės ploto suteikiant jį kitoje vietoje. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pareiškėjas kritiškai vertina teismo poziciją, kad neprivaloma laikytis specialiojo kelių plano keičiant kadastro duomenis. Mano, kad teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas taip pat mano, kad byloje nurodė tinkamą atsakovą. Pažymi, kad NŽT Kelmės skyrius ginčijamą įsakymą priėmė veikdamas NŽT išduoto įgaliojimo pagrindu.

Atsakovas, kartu atstovaudamas ir trečiąjį suinteresuotą asmenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrių, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos. Tvirtina, kad kadastriniai matavimai nėra teritorijų planavimo dokumentas, todėl teismas neturėjo tikrinti kadastrinių matavimų atitikimo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui. Nurodo, kad N. K. priklausantys žemės sklypai nebuvo įtraukti į Specialiojo plano sprendinius, todėl atsakovui nebuvo teisinio pagrindo tikrinti šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo Specialiojo plano sprendinių atžvilgiu ir reikalauti, kad kadastrinių matavimų bylos būtų suderintos su Kelmės rajono savivaldybės administracija. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius ir suformuoti ginčo kelią kaip nekilnojamąjį daiktą nebus įmanoma, įstatymo nustatyta tvarka reikalingos privačios žemės sklypo dalies nepaimant visuomenės poreikiams. Mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Kelmės skyriaus, yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi Kelmės skyrius neturi juridinio asmens statuso.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti.

N. K. mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Tvirtina, kad vėliau priimtas sprendimas dėl specialiojo plano tvirtinimo negali įtakoti savininkų įregistruotų žemės sklypų ribų be savininko sutikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 28SK-(14.28.110.)-521, kuriuo buvo patvirtinti N. K. žemės sklypų (projektiniai Nr. 52, 52-1, 52-2) kadastro duomenys.

Pareiškėjas nesutinka minėtu sprendimu patvirtintais kadastro duomenimis teigdamas, kad jie pažeidžia pareiškėjo, kaip gretimų žemės sklypų savininko, teises ir prieštarauja aukštesnę juridinę galią turinčiam aktui – Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T-23 patvirtintam Kelmės rajono vietinės reikšmės kelių specialiajam planui, kuriame nustatyta, kad kelias, kertantis N. K. žemės sklypus ir vedantis iki pareiškėjo žemės sklypų, yra 10 m. pločio, o ginčijamu sprendimu patvirtintais kadastro duomenimis šio kelio plotis yra 6 m.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atliekant kadastrinius matavimus, negali būti vykdomos jokios rekonstrukcijos ar naujų kelių projektavimas. Kadastrinių duomenų nustatymas yra vykdomas matuojant jau suprojektuotus objektus ir nekeičiant anksčiau nustatytų ribų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko pagrįsta.

Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nekilnojamojo daikto kadastro duomenis apibrėžia, kaip duomenis, apibūdinančius nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Nekilnojamojo daikto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis.

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka: 1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vertės perskaičiavimo; 2) vykdant teismų sprendimus dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų patikslinimo; 3) patikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams; 4) kitais teisės aktų nustatytais atvejais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str. 4 d.).

Ginčo sprendime yra nurodoma, kad jis, be kita ko, yra priimtas vadovaujantis Nuostatų 841.1.1.2.3. punktu, numatančiu, kad gali būti keičiamas žemės sklypo plotas ir 841.1.1.2.5. punktu, kuris numato kadastro duomenų pakeitimą atsižvelgiant į tai, kad buvo keičiamos žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai, taip pat tuo, kad žemės sklypus skiria keliai, kurie į bendrą žemės sklypų plotą nebuvo įskaičiuoti, į N. K. įgalioto asmens prašymą. Ginčo sklypo kadastro duomenys buvo keičiami UAB „Šiaulių hidroprojektas“ matininko atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (Taisyklių 11 p.). Taisyklių 14 punkte numatyta, kokia medžiaga naudojama atliekant kadastrinius matavimus, t. y. išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; statinio projektas; statybos leidimas; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.

Nustatytus kadastro duomenis atsakovas tikrino vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse (2012 m. sausio 4 d. redakcija) numatyta, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visais atvejais, kai žemės sklypų kadastro duomenų byla pateikiama tikrinti teritoriniam padaliniui (4 p.). Šių taisyklių 5.1 punkte inter alia nustatyta, kad tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus. Pagal taisyklių 6.1.1. punktą teritorinis padalinys, atlikdamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą kameraliai, tikrina, ar byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų (6.2. p.); ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede (6.3. p.); ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35-37 punktų reikalavimus (6.4 p.); ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (6.5 p.); ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma (6.6. p.); ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės (6.7 p.); ar žemės sklypo plane pažymėti privažiuojamieji keliai, kaip numatyta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr. 43-1189; 2011, Nr. 165-7881) (toliau – ir Metodika) 110 punkte (6.8. p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Kelmės skyriui išnagrinėjus visą turimą žemės sklypų suformavimo ir kitą kartografinę medžiagą nustatyta, jog iš pirminių dokumentų negalima tiksliai nustatyti ginčo kelio pločio, nes turima medžiaga nėra pakankamai informatyvi ir išsami. Atsižvelgiant į tai, buvo organizuota išvyka į vietą, svarstyta, ar ginčo kelio plotis atitinka teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus ir vietoje nustatytas faktinis maksimalus kelio plotis. Nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“ esantį N. K. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“), dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, buvo atliktas žemės sklypo ribų ženklinimas, panaudojant matavimo prietaisą „Geomax Zenith10/20“, ir nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribų posūkio taškų koordinatės bei pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į gamtines sąlygas (abipus kelio augančias liepas) ginčo kelio posūkio taškų koordinates: x-6162283.02 y-442404.75x x-6162279.03 y-442400.85. Nustatyta, kad ginčo kelias N. K. sklypą (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“) dalija į tris sklypus ir faktinis maksimalus kelio plotis yra 6 metrai. Surašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai, kuriuose pasirašė N. K. pagal įgaliojimą atstovaujanti G. U. ir gretimo sklypo savininkas R. A.. Taip pat protokole užfiksuota, kad pareiškėjas R. A. visiškai patenkintas sprendimo būdu ir pasiektu rezultatu, mano, kad ginčas yra išspręstas, pretenzijų neturi.

Atsakovas, patikrinęs ginčo sklypų kadastro duomenis ir nenustatęs pažeidimų, 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 28SK-(14.28.110.)-521 nusprendė juos patvirtinti.

Pažymėtina, kad iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo remdamasis pareiškėjas ginčija kadastro duomenų teisingumą, yra šių duomenų neatitikimas Specialiojo plano sprendiniams.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Specialusis planas buvo patvirtintas tik 2014 m. sausio 29 d. Šio Specialiojo plano objektas yra inžinerinės infrastruktūros sistemos. N. K. priklausantys žemės sklypai nebuvo įtraukti į Specialiojo plano sprendinius, todėl nebuvo teisinio pagrindo tikrinti šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumą Specialiojo plano sprendinių atžvilgiu. N. K. priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti remiantis „(duomenys neskelbtini)“ kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, pirminiais žemės sklypų dokumentais (abrisu, planu), faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis vietoje dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, remiantis šiais duomenimis nustatytas privažiuojamas kelias. Paminėtina, kad, kaip įtvirtina Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų veiksmais negali būti koreguojami nuosavybės teisiniai santykiai, o nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Šiuo atveju Specialusis planas pats savaime, be jį įgyvendinančių atitinkamų administracinių ar kitų aktų, nedaro įtakos anksčiau suformuotiems žemės sklypams, jų dydžiui, konfigūracijai, riboms, nuosavybės teisėms į juos. Šis Specialusis planas yra prielaida ateityje priimti sprendimus dėl kelio projektavimo, tačiau šie klausimai negali būti sprendžiami N. K. priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ribose, kadangi kadastrinių matavimų esmės ir paskirtis yra visiškai kita, tai yra nekilnojamojo daikto tapatybės nustatymas, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinačių, geometrinių matmenų ir techninių nekilnojamųjų daiktų parametrų, žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų ploto ir kitų šį daiktą apibūdinančių kadastro duomenų nustatymas.

Atmestinas kaip nepagrįstas patikslinto apeliacinio skundo argumentas dėl ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo sprendimas nedaro įtakos Kelmės rajono savivaldybės administracijos teisėms ar pareigoms, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo objektas buvo NŽT veiksmų teisėtumas, o Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Specialusis planas nebuvo šio ginčo objektas, todėl ginčijamas sprendimas niekaip neįtakoja Kelmės rajono savivaldybės administracijos.

Įvertinus tai, kas išdėstyta darytinai išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustačius kadastrinių matavimų atlikimą, kadastro duomenų tikrinimą ir tvirtinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė