c04782b4-e432-48f2-bc40-0bd40300dfc1 · Kauno apygardos teismas

Baudž

                                                                                                                     Baudž.

byla Nr.1-253-397/10

                                                                                                   Â

    (Proceso Nr. 23-1-00871/2009)

                                                                        Â

                                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.7.2.7.,1.1.8.6.2.,1.2.3.2.3.,                          2.3.6.4.2.,2.1.15.3.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 Â d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujančio Gyčio Večersko ir teisėjų Danguolės Å iugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjui advokatui Alvydui Tamulioniui, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡siskyręs, neteistas, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d. 3 p.,  n u s t a t ė :

                   Â

P. P. nužudė savo artimÄ jį giminaitį. BÅ«tent, laikotarpyje nuo 2009-11-18 iki 2009-11-19 11 val 30 min., tiksliai nenustatytu laiku,  name adresu(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu stÅ«mė savo motinÄ I. P., ko pasekoje Å¡i krito, po to sudavė jai smÅ«gius į krÅ«tinę ir galvÄ Â ir tokiu bÅ«du devyniais trauminiais poveikiais jai padarė poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinėje, krÅ«tinės deÅ¡inės pusės III-IX, VII-IX ir kairės pusės III-VIII Å¡onkaulių lūžius, krÅ«tinkaulio lūžį, abiejų plaučių pažeidimÄ , poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokuose, abiejuose žanduose, smakre, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, apatinio žandikaulio ir deÅ¡iniojo stipinkaulio stipinkaulio lūžius, ko pasekoje nuo kÅ«tinės sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio Å¡onkaulių lūžimais ir deÅ¡inio plaučio pažeidimu komplikavosi oro susikaupimas krÅ«tinplėvės

ertmėse, ūmus plaučių funkcijos nepakankamumas, plaučių židininis uždegimas ir I. P. 2009-11-22 ligoninėje mirė.

Kaltinamasis P. P. kaltu padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2009 metais lapkričio mėnesį pradėjo stipriai vartoti alkoholinius gėrimus, taip pat dėl depresijos dažnai vartojo raminančius vaistus ir bÅ«tent dėl to jam aptemdavo sÄ monė, tapdavo agresyviu. Minimu laiku jis taip pat buvo neblaivus, buvo gėręs ir vaistų, namuose buvo tik jis ir motina, o kai užėjo į kambarį motinÄ rado tupinčiÄ prie lovos. Kaip jai tuo metu sudavė smÅ«gius jis neprisimena, bet mano, kad taip padarė jis, nes daugiau namuose nieko nebuvo, taip pat mano, kad motina galėjo susižaloti ir krisdama ant stalo.

IÅ¡ kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (t-1 b.l. 95, 98-99,108) seka, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad su motina kilo konfliktas, kai jÄ tupinčiÄ keliant nuo grindų iÅ¡sitepė rankas į jos neÅ¡varias kelnaites, o po to motinÄ pastÅ«mė ir Å¡i krito ant stalo, grindų. Taip motinÄ jis paliko gulėti ant grindų iki atvyko policijos pareigÅ«nai ir medikai. Kad bÅ«tų daugiau mušęs motinÄ , kaltinamasis neprisiminė. Mano, kad šį nusikaltimÄ padarė dėl girtumo ir vartotų vaistų.

Tapačias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (parodymų patikrinimo vietoje protokolas t1 b.l. 103-106).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

IÅ¡ nukentėjusios V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (kurie buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p.) seka, kad 2009-11-19, apie 9:50 val., sugrįžusi į namus, ji norėjo užeiti pas tame pačiame name kartu su broliu P. P. gyvenančiÄ motinÄ I. P., tačiau pasibeldus durų niekas neatidarė. Pro langÄ ji pamatė kambaryje iÅ¡vartytus daiktus, todėl kilo įtarimas, kad P. galėjo sumuÅ¡ti mamÄ . Vėliau, atvykus policijos pareigÅ«nams, P.

P. juos įsileido į buto vidų ir užėjus į kambarį jie rado ant grindų gulinčiÄ sumuÅ¡tÄ motinÄ . Taip pat pastebėjo, kad sulaužytas stalas, iÅ¡mėtyti įvairÅ«s daiktai. Ji suprato, kad motinÄ galėjo sumuÅ¡ti tik brolis P., nes be jo bute daugiau nieko nebuvo, be to, paskutiniu metu, brolis iÅ¡ namų niekur neiÅ¡eidinėjo ir negirdėjo, kad pas jį kas nors lankytųsi. Vėliau, 2009-11-23, kai atėjo brolis ir pasiteiravo, kur motina, atsakius, kad Å¡i mirė nuo jo sumuÅ¡imo, pastarasis labai iÅ¡sigando ir nubėgo į namus.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-11-19 į policijos komisariatÄ buvo gautas praneÅ¡imas apie sÅ«naus sumuÅ¡tÄ motinÄ . Atvykus į vietÄ , į namo vidų jų niekas neįleido. Vėliau ten pat atvyko ir moteris, prisistačiusi nužudytosios dukra, dar kartÄ pabeldus į duris, jas atidarė kaltinamasis, matėsi, kad jis stipriai neblaivus. Užėjus į vidų jie kambaryje rado sumuÅ¡tÄ nukentėjusiÄ jÄ , kuri gulėjo ant grindų. Sužalota moteris tepasakė, kad pareiÅ¡kimo neraÅ¡ys, po to atvyko greitoji ir iÅ¡vežė jÄ Ä¯ ligoninę. Paklausus kaltinamojo, ar jis sumušė moterį, iÅ¡ pradžių jis tai neigė, bet vėliau užuominomis davė suprasti, kad tai padarė jis.

Liudytojas Viktoras A. K. parodė, kad 2009-11-19, dirbant greitosios medicinos pagalbos gydytoju, gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvykus ten į vietÄ , rado senyvo amžiaus sumuÅ¡tÄ moterį – I. P.. Å i buvo sÄ moninga, skundėsi skausmais. IÅ¡ sumuÅ¡imų pobÅ«džio jis suprato, kad moteris negalėjo susimuÅ¡ti pati, krisdama. Vėliau Å¡iÄ moterį jų brigada iÅ¡gabeno į ligoninę.

Liudytojas V. V. patvirtino tapačias aplinkybes, kaip ir liudytojas V. A. K..

Liudytojas V. B. parodė, kad 2009-11-19, dirbant ligoninėje krÅ«tinės chirurgu, jis buvo skubiai iÅ¡kviestas apžiÅ«rėti I. P. dėl krÅ«tinės traumos. ApžiÅ«rėjus ligonę, jis jai nustatė krÅ«tinės pažeidimÄ , Å¡onkaulių lūžius, orÄ tarp plaučių ir krÅ«tinės sienos. Nukentėjusioji buvo sÄ moninga, pasakė, kad buvo sumuÅ¡ta, bet sumuÅ¡imo aplinkybių nenurodė.

Liudytoja J. L.

S. parodė, kad anksčiau kartu gyveno su kaltinamuoju, bet po pastarojo smurtavimo, išsiskyrė. Jis pastebėjo, kad išgėrus alkoholio, P.

P. užeidavo pykčio priepuoliai, jis smurtaudavo. Apie I.

P. sumušimo aplinkybes ji nieko nežino.

Iš specialisto išvados Nr. T-N 567/09(02),

medicininės apžiūros akto Nr.1498 ( t-1 b.l. 131, 132) matyti, kad 2009-11-19 P. P. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taip pat

nustatyta, kad tiriamasis yra vartojęs ir medikamentų..

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo (t1 b.l.6-9) matyti, kad 2009-11-19 apžiÅ«rėjus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje, pirmame aukÅ¡te buvo rasta ant grindų gulinti moteris, ant jos kÅ«no matosi sumuÅ¡imo žymės. Taip pat kambaryje rasti iÅ¡mėtyti įvairÅ«s buities daiktai, sulaužytas žurnalinis staliukas, įsilaužimo pėdsakų nenustatyta.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1227/09

(02) (t1 b.l. 27-31) seka, kad I. P., prieš mirtį, buvo padaryti aukščiau paminėti kūno sužalojimai, ko pasekoje, dėl krūtinės sumušimo, jai komplikavosi oro susikaupimas krūtinės ertmėse, ūmus plaučių funkcijos nepakankamumas, plaučių židininis uždegimas ir nukentėjusioji 2009-11-22 ligoninėje mirė.

Tad vertinant virš paminėtuosius įrodymus, tai yra paties kaltinamojo paaiškinimus, jo nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojo parodymus, kuris iš kaltinamojo elgesio ir užuominų suprato,

kad pastarasis sumušė motinÄ , bei įvertinant nustatytas aplinkybes apie I. P. sužalojimo pobÅ«dį, mirties priežastį, kad bute, kuriame

gyveno kaltinamasis ir jo motina I. P., jokie kiti asmenys nesilankė, o patekus į butÄ , ten buvo surasta sužalota nukentėjusioji, kuri taip pat patvirtino, nors ir neįvardydama kaltininko, sumuÅ¡imo faktÄ , darytina

iÅ¡vada, kad nukentėjusiÄ jÄ stumiant, suduodant smÅ«gius, sužalojo P. P.. Å ių sužalojimų pasekoje nukentėjusioji mirė. Tokie kaltinamojo

veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.. Nors kaltinamasis ir neturėjo tyčios nužudyti savo motinÄ , tačiau laikytina, kad suduodant nevienkartinius smÅ«gius nukentėjusiajai jis suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , galimas pasekmes ir todėl veikė tyčia (netiesiogine tyčia). Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl girtumo ir raminamųjų vaistų panaudojimo nesuvokė savo veiksmų, negali jų tiksliai prisiminti, pagrindo manyti, kad jis veikė patologinio girtumo bÅ«senoje, nėra. IÅ¡ teismo psichiatrijos tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. 93TPK-149 (t.1, b.l. 134) matyti, kad P. P. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, pasikartojantis depresinis sutrikimas. Tačiau įvertinant, kad kaltinamasis pats suvokė, jog vartojant alkoholį ir geriant vaistus tai neigiamai veikia jo sÄ monę, laikytina, kad jis veikė sÄ moningai ir tuo pačiu suvokė galimas savo elgesio pasekmes. IÅ¡ kaltinamojo paaiÅ¡kinimų seka, kad jis dar iki konflikto su motina savo veiksmus kontroliavo, suvokė savo pyktį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į

padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, sukeltas sunkias pasekmes. P. P. padarytas nusikalstimas baudžiamojo įstatymo

priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos. Atsižvelgiama taip pat ir į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaltinamajam buvo inkriminuojama tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tačiau įvertinant tai, kad toks jo apsvaigimas turėjo neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, be to kaltinamajam dar buvo diagnozuotas kitas susirgimas – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, ir Å¡ie veiksniai taip pat turėjo įtakos jo mÄ stymui, aplinkos suvokimui, pastaroji aplinkybė nelaikytina atsakomybę sunkinančia. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nors kaltinamasis tiksliai ir nenurodė motinos sumuÅ¡imo aplinkybių, tačiau, įvertinant jo apsvaigimÄ nuo vartoto alkoholio ir vaistų, tikėtina, kad jis dėl to ir negali detaliai jų prisiminti. Kaip asmenybė kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (t.1, b.l. 176).

Tad atsižvelgiant į virÅ¡ paminėtas aplinkybes, jų visumÄ , kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.

Byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų, sudarančių 4815,70 Lt priteisimo tenkintinas. Å i žala Valstybinei ligonių kasai padaryta nusikalstamų P. P. veiksmų pasekoje,  todėl jis jÄ ir privalo atlyginti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d.,

nusprendė:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3p. ir paskirti jam bausmę devynerius metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti kardomojo kalinimo laikÄ ir tokiu bÅ«du bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo P. P. suėmimo dienos – 2009m. gruodžio 2d. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš P. P. 4815,70 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«t skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ .

Pirmininkaujantis                                                                                Gytis

Večerskas

             Teisėjai                                                                                                 Danguolė

Šiugždinytė

                                                                                     Â

                                    Valdas Vitunskas