c04588b1-c06b-45b5-89cf-0e22f00541bb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                               Administracinė byla Nr. I-11132-244/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04639-2015-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.10.8.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovo atstovui D.

K., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. S., K. V. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,n u s t a t ė:Muitinės departamentas 2015-05-25 sprendimu Nr. 1A-225 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2015-03-04 sprendimÄ Nr. 2TR-19-0020 dėl skolos muitinei įregistravimo pareiÅ¡kėjams V.

S. ir K. V. už neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes.Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-01 sprendimu Nr. S-156 (7-152/2015) buvo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-25 sprendimas Nr. 1A-225. PareiÅ¡kėjai V. S., K. V. skunde (b. l. 1-3) praÅ¡o panaikinti:

1) Vilniaus teritorinės muitinės 2015-03-04 sprendimÄ Nr. 2TR-19-0020;

2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-25 sprendimÄ Nr. 1A-225;

3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-01 sprendimÄ Nr. S-156 (7-152/2015). PareiÅ¡kėjai skunde paaiÅ¡kino, kad buvo nepagrįstai pripažinti skolininkais muitinei ir jiems buvo nepagrįstai įregistruota skola muitinei. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais ir nuteisti, paskiriant baudas. Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas, nors muitinės įstaigos žinojo apie bylÄ . PareiÅ¡kėjų manymu, žalos atlyginimo klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėtas baudžiamÄ ja tvarka, todėl jie nepagrįstai pripažinti skolininkais muitinei.

Delspinigių nebÅ«tų arba jie bÅ«tų žymiai mažesni, jeigu civilinis ieÅ¡kinys bÅ«tų pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje. Tiek Muitinės departamento, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendime nėra motyvų, kodėl civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas baudžiamajame procese, nors tai galėjo bÅ«ti padaryta. Minėtos institucijos turėjo atsižvelgti į baudžiamojoje byloje priimtÄ sprendimÄ , kadangi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai turi esminę įtakÄ , sprendžiant skolos pagrįstumÄ muitinei ir laikytini prejudiciniais faktais.

Baudžiamojoje byloje teismo nustatyti prejudiciniai faktai sudaro pagrindÄ dar kartÄ Å¾alos atlyginimo klausimo nenagrinėti, kad pareiÅ¡kėjai nebÅ«tų nubausti antrÄ kartÄ už tÄ pačiÄ veikÄ .Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 26-27) su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato.

Mokesčio prievolė asmeniui negali būti sutapatinta su jam skirta sankcija – bauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams yra apskaičiuotos mokesčių ir delspinigių prievolės. Vilniaus teritorinė muitinė baudos pareiškėjams neskyrė. Pareiškėjams apskaičiuotos mokestinės prievolės nėra sankcija (bauda), o prievolinių santykių pasekmė, todėl pareiškėjų teiginiai dėl non bis in idem principo pažeidimo nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad žalos atlyginimo klausimai jau buvo išnagrinėti baudžiamojoje byloje, kadangi pareiškėjams mokestinės prievolės atsirado mokesčių įstatymų, bet ne Civilinio kodekso, reglamentuojančio žalos atlyginimo santykius, pagrindu.

Be to, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-267-166/2014 pareiÅ¡kėjų civilinės atsakomybės klausimo nenagrinėjo. Skola muitinei iÅ¡nyksta, jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju cigaretės buvo surastos ir paimtos ne jas įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ , o jas jau ten laikant. Todėl ta aplinkybė, jog cigaretės vėliau buvo sunaikintos, prievolei atsirasti skolai muitinei jokios reikÅ¡mės neturi.

Skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų iÅ¡nykti tik tuo atveju, jei prekės bÅ«tų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos iÅ¡orinės sienos. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Taigi pareiÅ¡kėjų skundas nepagrįstas nei teisiniu reglamentavimu, nei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime (b. l. 31-34) nesutinka su pareiÅ¡kėjų skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime paaiÅ¡kino, kad kai nepateiktos muitinės įstaigai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtos prekės gabenamos Å¡ioje teritorijoje, laikoma, kad Å¡ios prekės yra neteisėtai įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ .

Neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritorijÄ importo muitais apmokestinamas prekes, atsiranda skola muitinei. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ momentu. Skolininkais laikomi: asmenys, neteisėtai įvežę ar dalyvavę neteisėtai įvežant tokias prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas, ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 nuosprendis baudžiamojoje byloje patvirtina pareiÅ¡kėjų dalyvavimÄ neteisėtoje veikoje ir tai, kad jie žinojo, jog ginčo prekės (cigaretės) įvežtos neteisėtai. Vilniaus teritorinė muitinė, nustačiusi neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ faktÄ , nepriklausomai nuo baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kėjams paskirtų baudų, privalo apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolÄ muitinei. Å iuo atveju K.

V. ir V. S. laikytini mokesčių mokėtojais. Mokesčių skola muitinei už iÅ¡ trečiųjų Å¡alių įvežamas prekes atsiranda jų įvežimo momentu, nepriklausomai nuo to legaliai ar nelegaliai jos įvežamos. Prievolė sumokėti mokesčius atsiranda, kai nustatomi skolininkai ir įregistruojama skola. Vietos mokesčių administratorius apskaičiuodamas delspinigius griežtai laikėsi MAÄ® 96 - 98 str. įtvirtintų nuostatų. Å iuo atveju solidariai atsakantiems skolininkams mokestinė prievolė atsirado mokesčių įstatymų, bet ne Civilinio kodekso pagrindu, todėl žalos atlyginimo klausimai dėl nesumokėtų mokesčių negalėjo bÅ«ti sprendžiami, nagrinėjant pareiÅ¡kėjų baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Nors MAÄ® 139 str. 1 dalis numato, kad solidariai atsakantiems skolininkams yra skirtina 40 procentų dydžio bauda už deklaruojamų mokesčių nedeklaravimÄ , tačiau dėl non bis in idem principo taikymo, pareiÅ¡kėjams bauda nebuvo paskirta. Skundas netenkintinas. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2015-03-04 sprendimo Nr. 2TR-19-0020, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo pripažinti skolininkais muitinei, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-25 sprendimo Nr. 1A-225, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-01 sprendimo Nr. S-156 (7-152/2015), kurio buvo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-05-25 sprendimas Nr. 1A-225, teisėtumo ir pagrįstumo.Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtų prekių (cigarečių) apmokestinimo importo mokesčiais.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir Teismas) 2014-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-166/2014 pareiÅ¡kėjai buvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, numatytus BK 25 str. 2 dalyje ir 199 str. 1 dalyje (kontrabanda), 25 str. 2 dalyje ir 199 str. 1 dalyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis). Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje kartu su Č. G., 2012 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytÄ dienÄ , susitarė, kad V.

S. atgabens kontrabandos bÅ«du iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ cigaretes. V. S., vykdydamas K. V. ir Č. G. nurodymÄ , 2012-02-22 9.31 val., vykdamas iÅ¡ Baltarusijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ vilkiku VOLVO su puspriekabe-Å¡aldytuvu PACTON, puspriekabės grindyse ir lubose įrengtose slėptuvėse įvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ muitinei privalomus pateikti daiktus – 12 208 pakelių cigarečių „Fest 7“ ir 28 400 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Nuo 2012-02-22 9.31 val. bendrininkai kontrabandos bÅ«du įvežtas cigaretes gabeno iki Kirtimų g. 2, Vilniuje esančios automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kurioje V. S. puspriekabę PACTON atkabino ir paliko iki kol 2012-02-23 11 val. jÄ sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigÅ«nai. IÅ¡ Teismo nuosprendžio matyti, kad pareiÅ¡kėjai dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų kaltę pripažino visiÅ¡kai. Minėtu nuosprendžiu pareiÅ¡kėjams buvo paskirtos bausmės pagal BK: K. V. 5 346 Eur bauda, V.

S. 3 388 Eur bauda.Vilniaus TM, įvertinusi minėtu Teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, 2015-03-04 sprendimu Nr. 2TR-19-0020 pripažino pareiÅ¡kėjus kartu su Č. G. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei, nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritorijÄ cigarečių muitinę vertę: 12 208 pakelių cigarečių „Fest 7“- 2 439,62 Eur ir 28 400 pakelių cigarečių „Fest“ - 5 675,39 Eur ir Å¡ių asmenų atžvilgiu įregistravo 4 674 Eur muitų, 53 891 Eur akcizų, 14 003 Eur PVM, 17 881 Eur akcizų delspinigių, 4 646 Eur PVM delspinigių skolÄ muitinei už neteisėtai iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes.

Muitinės departamentas skundžiamu 2015-05-25 sprendimu Nr. 1 A-225 patvirtino minėtÄ Vilniaus TM sprendimÄ .Mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl neteisėto ne Bendrijos prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respublikos ir tuo pat metu Europos SÄ jungos teritorijÄ atsirado prievolė sumokėti importo PVM ir akcizus už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes. Nepaisant mokesčių įstatymuose ir juos lydinčiuose teisės aktuose numatytų iÅ¡imčių, kurios nagrinėjamu atveju nėra taikomos, tiek importo PVM, tiek akcizai už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes tapo mokėtini, kai atsirado prievolė už tokias prekes apskaičiuoti importo muitus.

Pareiga mokėti akcizus už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes ir importo PVM tenka importuotojui (Akcizų įstatymo 9 str. 12 dalis, PVM įstatymo 94 str. 3 dalis (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija). Importuotoju, vadovaujantis Akcizų įstatymo 9 str. 12 dalimi, laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytÄ importo skolÄ muitinei arba turėtų sumokėti importo skolÄ muitinei, jeigu prekėms bÅ«tų nustatyti importo muitai, žemės Å«kio ar kitos rinkliavos.Pagal Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 punkte apibrėžiamÄ muitinės skolininko sÄ vokÄ (skolininkas - bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolÄ muitinei), galima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju pagal Akcizų įstatymo 9 str. 12 dalį.

Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai teisėtai buvo pripažinti skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies pagrindu, todėl jie taip pat pripažintini importuotojais ir pagal Akcizų įstatymÄ . Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog muitinė pagrįstai pareiÅ¡kėjams solidariai apskaičiavo 53 891 Eur akcizus. Pasisakant dėl pareiÅ¡kėjų prievolės sumokėti importo PVM už įvežtas ir laikytas ginčo prekes, pažymėtina, kad prekės importuotojas, kuriam, vadovaujantis minėta PVM įstatymo 94 str. 3 dalimi, tenka pareiga mokėti importo PVM, yra apibrėžiamas, kaip prekes Å¡alies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas Å¡alies teritorijoje prekes nustatytÄ importo skolÄ muitinei arba turėtų sumokėti importo skolÄ muitinei, jeigu importuojamoms prekėms bÅ«tų nustatyti importo muitai, žemės Å«kio ar kitos rinkliavos (PVM įstatymo 2 str. 25 dalis (2009-12-03 įstatymo Nr. XI-518 redakcija).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtÄ Bendrijos muitinės kodekso 4 str. 12 punkte apibrėžiamÄ muitinės skolininko sÄ vokÄ , galima teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju pagal PVM įstatymo 2 str. 25 dalį ir 94 str. 3 dalį. Taigi pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo pripažinti skolininkais muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 dalies pagrindu, todėl jie taip pat pripažintini importuotojais ir pagal PVM įstatymÄ .

Vadinasi, pagal PVM įstatymo 94 str. 3 dalimi, bÅ«tent jiems tenka pareiga sumokėti PVM už ginčo prekes (cigaretes). Nepagrįsta yra pareiÅ¡kėjų prielaida, kad mokestinė prievolė neturėtų bÅ«ti taikoma, kai prekės yra konfiskuotos. Mokesčių administravimo įstatymo 93 str. 2 d. 3 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi prekės buvo sulaikytos jau įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ , apeinant muitinės patikros postÄ , kai prekės jau turėjo bÅ«ti apmokestintos importo muitais ir kitais mokesčiaisAkcizų įstatymo 22 str. 1 dalyje nurodyta, kad asmenys už Å¡io įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

PVM įstatymo 123 str. 1 dalyje (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) nurodyta, kad asmenims, pažeidusiems Å¡io įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAÄ®) 96 str. 1 d. 2 punktÄ delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį.

Pagal MAÄ® 97 str. 2 dalį nurodytu atveju (MAÄ® 96 str. 1 d. 2 punktas) delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAÄ® 81 str. 2 dalyje nustatytÄ terminÄ (muitinės administruojamo mokesčio - per MAÄ® 81 str. 4 dalyje nustatytÄ terminÄ ), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo.

Ä®vertinus Å¡ias įstatymines nuostatas, konstatuotina, jog Vilniaus TM, nustačiusi, kad akcizai ir PVM už pareiÅ¡kėjų neteisėtai įvežtas ir laikytas cigaretes sumokėti nebuvo, pagrįstai jiems už laikotarpį nuo 2012-02-23 (kita diena po tos, kuriÄ akcizai ir PVM turėjo bÅ«ti sumokėti į biudžetÄ ) iki 2015-03-04 (Vilniaus TM sprendimo Nr. 2TR-19-0020 priėmimo data) apskaičiavo 17 881 Eur akcizų ir 4 646 Eur PVM delspinigius. PareiÅ¡kėjų skunde nurodomi argumentai, kad delspinigiai bÅ«tų buvę neskaičiuoti arba jų dydis bÅ«tų buvęs mažesnis, jeigu baudžiamojoje byloje bÅ«tų pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas delspinigių skaičiavimÄ reglamentuojančias teisės normų nuostatas, kurias mokesčių administratorius taikė tinkamai, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju mokestinės atsakomybės taikymas jų atžvilgiu yra laikytinas non bis in idem principo pažeidimu, nes jie Vilniaus apygardos teismo 2014-10-29 nuosprendžiu jau buvo nubausti. Mokesčiai nėra kriminalinė sankcija pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 str. 1 dalį. Mokesčių teisė - tai finansų teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius nustatant ir surenkant mokesčius į valstybės (savivaldybės) biudžetÄ bei pinigų fondus, visuma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisę prievolė mokėti mokesčius yra objektyvi pareiga valstybei, atsirandanti susidarius atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytoms aplinkybėms. Taigi viena iÅ¡ mokesčių teisės paskirčių užtikrinti pajamų gavimÄ , tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones inter alia baudas, delspinigius už neteisingÄ mokesčių apskaičiavimÄ (neapskaičiavimÄ ), sumokėjimÄ (nesumokėjimÄ ). Taigi mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prievolė mokėti mokesčius nėra kokios nors rÅ«Å¡ies atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos teisę.Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rÅ«Å¡imi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (LVAT 2007-07-05 nutartis adm. byloje Nr. A575-689/2007; 2007-10-01 sprendimas adm. byloje Nr. A39-812/2007; 2008-11-06 sprendimas adm. byloje Nr. A556-1832/2008).Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjams apskaičiavus mokesčių administratoriaus sprendime nurodytus mokesčius ir kitas su jais susijusias sumas, nebuvo siekta jų nubausti, nepaisant tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjams buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir paskirtos baudos, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

PareiÅ¡kėjų skundo argumentai, kad tiek Muitinės departamento, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendime nėra motyvų, kodėl civilinis ieÅ¡kinys nebuvo pareikÅ¡tas baudžiamajame procese, nors tai galėjo bÅ«ti padaryta, nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje, nes Å¡ioje byloje teismas nevertina civilinių teisinių santykių.Komisija, įvertinusi įsiteisėjusiu Teismo 2014-10-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-267-166/2014 nustatytas aplinkybes, patvirtinančias ne tik importo muitais apmokestinamų prekių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ , bet ir jų laikymo faktÄ , pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo pripažinti skolininkais muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 1, 2 ir 3 įtraukas, pagal kurias muitinės skolininkais yra bet kurie asmenys, neteisėtai įvežę prekes arba dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, taip pat bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Mokesčių administratorius pagrįstai nustatė neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritorijÄ cigarečių muitinę vertę – 8 115,01 Eur ir įregistravo importo mokesčių skolÄ muitinei už neteisėtai iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes. Pagal 2001-10-30 Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9 str. 2 dalį (2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1185 redakcija) prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už importuotas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes (pagal Å¡io įstatymo 2 str. 1 d. 2 punktÄ apdorotas tabakas yra akcizų objektas).

Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai ne Europos SÄ jungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos SÄ jungos teritorijÄ . Akcizų įstatymo 9 str. 12 dalyje nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus aukščiau nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytÄ importo skolÄ muitinei arba turėtų sumokėti importo skolÄ muitinei, jeigu prekėms bÅ«tų nustatyti importo muitai, žemės Å«kio ar kitos rinkliavos.

Pagal Akcizų įstatymo 9 str. 13 dalį tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie solidariai atsako už akcizų sumokėjimÄ .Pagal 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVM įstatymas) 3 str. 3 dalį (2004-01-15 įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal Å¡io įstatymo nuostatas laikomos importuotomis Å¡alies teritorijoje. Prekių importas - inter alia ne Bendrijos prekių įvežimas į Europos Bendrijų teritorijÄ arba jų įvežimÄ sukėlę veiksmai (PVM įstatymo 2 str. 24 d. 1 punktas (2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 redakcija).

Nepaisant PVM įstatyme numatytų iÅ¡imčių, kurios nagrinėjamu atveju netaikomos, laikoma, kad ne Bendrijos prekės importuotos Å¡alies teritorijoje, jeigu Å¡ios prekės yra Å¡alies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Bendrijų teritorijÄ (PVM įstatymo 123 str. 1 dalis (2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 redakcija). Pati prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos SÄ jungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus (PVM įstatymo 14 str. 13 dalis (2010-11-30 įstatymo Nr. XI-1187 redakcija).

Kaip matyti iÅ¡ Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimo byloje C-230/08, pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės bÅ«tų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritorijÄ muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos iÅ¡orinės sienos. Tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta, nes prekės buvo sulaikytos už pirmosios muitinės įstaigos (Kirtimų g. 2, Vilniuje) kirtus sienÄ .

Be to, neteisėtai įvežtų, laikomų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi (LVAT 2010-06-04 nutartis adm. byloje Nr. A575-916/2010; 2011-05-30 nutartis adm. byloje Nr. A575-1011/2011 ir kt.). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiami sprendimai yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti jų teisinio pagrindo nėra.Remdamasis iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjų V. S., K. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                  Liudmila Zaborovska