2025-05-07 Nr. AB-7964-3-61-3-00185-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1810-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2025-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. N. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 24S301419 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė suteikti jam prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metų laikotarpiui.

2.2. Tiek ankstesniame, tiek naujame Migracijos departamento Sprendime jo (pareiškėjo) pasakojimo patikimumas nebuvo ginčijamas, o visi jo nurodyti faktai buvo pripažinti nustatytais. Vis dėl to naujame Sprendime neįvertinta jo teiktų interviu opozicinei žiniasklaidai aplinkybė – nors anksčiau Migracijos departamentas konstatavo, kad interviu su (duomenys neskelbtini) nepavyko rasti, tačiau kartu su skundu pateiktas susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) žurnaliste. Vien dėl šio interviu pareiškėjas gali būti persekiojamas pagal (duomenys neskelbtini). Tokio pobūdžio baudžiamieji procesai (duomenys neskelbtini) jau buvo vykdomi prieš kitus asmenis, davusius interviu. Atsakovo Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija iš esmės patvirtina pareiškėjo baimę patirti persekiojimo veiksmus, jei teisėsaugos institucijos sužinotų arba norėtų pasinaudoti tuo faktu, kad pareiškėjas buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) streiko komiteto atstovų, kartu įvertinus jo interviu, teisėsaugos institucijos galėtų pareiškėjui inicijuoti politizuotą baudžiamąjį persekiojimą dėl jo vykdytos ekstremistinės veiklos.

2.3. Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkritį, jau po (duomenys neskelbtini), ir vėliau dar du kartus grįžo – 2021 m. birželį aplankyti dukros, o 2022 m. birželį tvarkytis santuokos nutraukimo dokumentų. Atsakovas tai įvertino kaip aplinkybes, rodančias, kad pareiškėjo baimės yra nepagrįstos. Tačiau pareiškėjas paaiškino, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) miesto Tyrimų komitetą ir prokuratūrą, kur buvo įspėtas dėl dalyvavimo nesankcionuotuose renginiuose, tačiau tuo metu teisėsauga neturėjo duomenų apie jo dalyvavimą streiko komitete, o jei ši informacija išaiškėtų, jam grėstų baudžiamasis persekiojimas už (duomenys neskelbtini) įžeidimą ar ekstremistinės veiklos propagavimą.

2.4. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) 2022 m., jis (pareiškėjas) vengė būti oficialiai registruotas, su dukra susitiko ne namuose, o viešose vietose, santuoka dar nebuvo nutraukta, nes jis bijojo lankytis valstybinėse institucijose. Daugiau į (duomenys neskelbtini) jis negrįžo, bijodamas, kad bus sulaikytas ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ką patvirtina ir viešai prieinama kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės pagrindžia realią ir individualizuotą persekiojimo grėsmę jam grįžus į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas socialinėje medijoje dalijosi įrašais, kritikuojančiais (duomenys neskelbtini) valdžią, prenumeruoja (duomenys neskelbtini) kanalus, kurie (duomenys neskelbtini) pripažinti ekstremistiniais, taip pat yra „Facebook“ grupės (duomenys neskelbtini) narys, kur diskutuoja politiniais, ekonominiais, istoriniais klausimais. Tačiau atsakovas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teisės aktuose nenumatyta atsakomybė už tokių „YouTube“ kanalų prenumeravimą, o pareiškėjo pasisakymuose nėra pagrindo pradėti baudžiamąją bylą. Skundžiamame Sprendime pripažįstama, kad pareiškėjas skelbė vaizdo įrašus, kuriuose kritikuojama (duomenys neskelbtini) valdžia, diskutuojama apie (duomenys neskelbtini). Remiantis 2023 m. (duomenys neskelbtini) vykdomos kovos su ekstremizmu apžvalga, asmenys, internete kritikavę (duomenys neskelbtini), palaikę (duomenys neskelbtini), persekiojami pagal (duomenys neskelbtini) – už nacionalinės neapykantos kurstymą. Pavyzdžiui, sulaikyti asmenys už (duomenys neskelbtini) palaikančius įrašus, komentarus, net iki nuosprendžio skyrimo. Ši informacija rodo, kad tokie veiksmai, kokius pareiškėjas atliko, (duomenys neskelbtini) yra realiai persekiojami.

2.5. Kartu su skundu pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai paaiškinta pareiškėjo veikla socialinėje medijoje. Jo veikla socialinėje medijoje ir ryšiai su ekstremistiniais kanalais sudaro realų pagrindą persekiojimui. Pagal teisės aktus, atsakovas privalo išsamiai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes, remtis naujausia kilmės valstybės teisės aktų taikymo praktika, vertinti individualias aplinkybes. Tačiau šiuo atveju atsakovas netinkamai įvertino prieglobsčio prašymo pagrįstumą, kadangi neidentifikavo esminių prieglobsčio prašymo priežasčių, t. y. baimės būti persekiojamam dėl socialinės medijos veiklos ir ryšių su ekstremistiniais kanalais, taip pat nesurinko informacijos apie praktinį (duomenys neskelbtini) teisės aktų taikymą asmenims, kurių veikla analogiška pareiškėjo veiklai, neatsižvelgė į grėsmes, kylančias sugrįžus dėl anksčiau atliktų veiksmų (rinkimų skundų, interviu opozicinei žiniasklaidai, streikų). Dėl šių aplinkybių Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

2.6. Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7496-860/2024 atsakovas buvo įpareigotas visų duomenų kontekste įvertini ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. S., kuri buvo pareiškėjo kolegė organizuojant streikus bei kuri šiuo metu už tai yra persekiojama, parodymai. Nepaisant to, atsakovas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad jo žmona iškeldinama iš būsto dėl to, kad baigėsi nuomos sutarties galiojimo terminas, ir mažai tikėtina, kad šis įvykis yra susijęs su prieglobsčio prašytojo vykdyta opozicine veikla (duomenys neskelbtini), visiškai nevertindamas, kad dėl J. S. (duomenys neskelbtini) streiko komiteto vadovė), su kuria pareiškėjas kartu dalyvavo streiko komiteto veikloje, buvo atliekami analogiški persekiojimo veiksmai. Tokiu būdu atsakovas nesilaikė tiek Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97.3 punkte įtvirtintos pareigos, tiek ir teismo įpareigojimo.

2.7. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo teigimu, jis negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo pareiškėjui klausimą, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjo individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui dėl jo paaiškintų aplinkybių nebuvo ir nebus persekiojamas savo kilmės valstybėje bei kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų.

2.8. Migracijos departamento Sprendime pateikti argumentai dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui yra nepagrįsti ir prieštarauja teismų praktikai. Nors pareiškėjo biografijos faktas apie tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų. Pats atsakovas Sprendime akcentuoja pareiškėjo priešinimąsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra aiškiai ir nedviprasmiškai nusistatęs prieš (duomenys neskelbtini), kas iš esmės paneigia bet kokias galimas prielaidas dėl jo lojalumo (duomenys neskelbtini) ir jos institucijoms ar pareiškėjo galimą bendradarbiavimą, lojalumą režimui. Sprendime nėra jokios informacijos apie pareiškėjo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Taip pat nevertintas ir faktas, kad pareiškėjo tarnyba atlikta iki 2008 metų, kai tuo metu buvo kita geopolitinė situacija, t. y. tuo metu Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe. Taigi, nenustačius konkrečių pareiškėjo veiksmų ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta, kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, nukreipta prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie pareiškėjo tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta. Šios išvados nepaneigia ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikiama bendro pobūdžio informacija apie agentų veikimo kitose valstybėse metodus.

2.9. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Atitinkamai, nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, buvo nepagrįstai priimtas sprendimas ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (kuris motyvuojamas būtent asmens keliama grėsme) bei sprendimas įvesti perspėjimą į SIS.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė konkrečius Migracijos departamento sprendimo trūkumus, kurie buvo detaliai įvertinti Sprendime. Priešingai nei pareiškėjas teigia, Migracijos departamentas informaciją apie pareiškėjo duotą interviu (2020 m. birželio 16 d. naujienų portalo (duomenys neskelbtini) straipsnis, visi kiti rasti straipsniai, minintys pareiškėją remiasi tuo pačiu pareiškėjo pokalbiu su (duomenys neskelbtini) aktyvistais) ir kitą informaciją įvertino ir konstatavo, kad pareiškėjas turi politinę nuomonę, kuri yra netoleruojama (duomenys neskelbtini) valdžios. Šią nuomonę jis išreiškė (duomenys neskelbtini) streikuodamas prieš (duomenys neskelbtini) rinkimus, socialiniuose tinkluose platindamas vaizdo įrašus, prenumeruodamas „YouTube“ paskyras, kurios (duomenys neskelbtini) valdžios yra pripažintos ekstremistinėmis ir ginčydamasis politiniais, istoriniais ir ekonominiais klausimais „Facebook“ grupėje (duomenys neskelbtini). Tačiau nuomonės turėjimas savaime nereiškia, kad pareiškėjui gresia persekiojimas kilmės valstybėje.

4.2. Siekiant įvertinti pareiškėjo situaciją, atlikto tyrimo metu buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) organizacijos puslapis, kuriame yra talpinama informacija apie nuo režimo nukentėjusius (duomenys neskelbtini). Atlikus paiešką, informacijos apie pareiškėją rasta nebuvo. Buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos publikuojamas ekstremistų sąrašas, tačiau ten pareiškėjas nėra minimas. Pats pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė nuotrauką iš (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio, kurioje nurodyta, kad jam nėra taikomi išvykimo iš (duomenys neskelbtini) apribojimai. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos informacinį centrą su prašymu išduoti išrašą iš bendro teisės pažeidimų valstybinio banko. 2021 m. birželio 23 d. pareiškėjas gavo išrašą Nr.54/20/3472-3453, kuriame nurodyta, kad S. N. (duomenys neskelbtini) teritorijoje neteistas. Taigi, (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos pareiškėjo netraktuoja kaip ekstremisto.

4.3. Atlikto tyrimo metu buvo surinkta bei įvertinta pareiškėjo pateikta informacija apie jo dalyvavimą streike bei nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą streike yra išsamus, detalus ir nuoseklus bei neprieštarauja kilmės valstybės informacijai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tikėtina, kad pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) darbuotojų streike. Tačiau atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga taikė represines priemones prieš streiko komiteto narius, šie veiksmai pagrinde buvo nukreipti prieš (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderius ir pavienius narius. Pagal rastą kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju pareiškėjas nebuvo nei (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderis ar narys, nei (duomenys neskelbtini) streiko komiteto lyderis. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad jam grėstų persekiojimas dėl to, kad jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) darbuotojų streike.

4.4. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.

4.5. Pareiškėjo pateikta informacija dėl reiškiamų politinių pažiūrų socialiniuose tinkluose taip pat buvo įvertinta Sprendime. Atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad, atsižvelgus į tai, jog (duomenys neskelbtini) valdžia nežino (pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta baudžiamoji byla, jis nėra paieškomas, jam nėra uždrausta išvykti iš šalies, jis nėra gavęs šaukimo) ir mažai tikėtina, kad gali sužinoti apie pareiškėjo opozicinę veiklą (jo profilis rodo, kad jis neužsiima aktyvia opozicine (duomenys neskelbtini) veikla, jis turi politinę nuomonę ir ją privačiuose „Facebook“ paskyrose išsako, tačiau, reikšdamas nuomonę, jis neįžeidinėja (duomenys neskelbtini), nežemina (duomenys neskelbtini) valdžios atstovų, nekursto žmonių tautiniu, religiniu ar kitu pagrindu, neragina žmonių keisti (duomenys neskelbtini) režimą; prenumeravimas „YouTube“ kanalų, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios yra pripažinti ekstremistiniais, neužtraukia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės; jis nepriklauso opozicinei (duomenys neskelbtini) partijai ar visuomeninei organizacijai; nėra aktyvus (duomenys neskelbtini) režimo kritikas), į tai, kad viešojoje erdvėje nėra informacijos apie pareiškėjo aktyvią opozicinę veiklą (nerašo straipsnių, viešai nekomentuoja apie (duomenys neskelbtini) valdžios daromus nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus) ir į tai, kad du kartus buvo grįžęs į savo kilmės valstybę bei asmeniškai kreipėsi į valdžios institucijas ir nebuvo sulaikytas, mažai tikėtina, jog pareiškėjas kilmės valstybėje bus suimtas ir nuteistas laisvės atėmimo bausme už jo opozicinę veiklą.

4.6. Pareiškėjo nuotrauka, kurioje jis stovi su (duomenys neskelbtini) vėliava, daryta 2020 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo mėn. pradžioje. Pareigūnai pareiškėją kvietė prevenciniam pokalbiui dėl jo veiklos, tačiau pareiškėjo nesulaikė, neiškėlė baudžiamosios bylos, jo nepatraukė administracinėn atsakomybėn. Be to, pareiškėjas du kartus buvo grįžęs į savo kilmės valstybę ir jokių problemų kilmės valstybėje jam nekilo. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas atlikto tyrimo metu įvertino turimus duomenis apie pareiškėją, jo dalyvavimą streike bei simbolikos naudojimą ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

4.7. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės.

4.8. Buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nėra duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius šeimos narius), socialiniai, ekonominiai. Iš jų matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas, priešingai nei pareiškėjas nurodo, vadovavosi ne vien VSD išvada, tačiau atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas 2005–2008 m. tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje ir turėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) bei jos agresyviai užsienio politikai, kuri kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Asmenų, dirbančių (duomenys neskelbtini) institucijose, lojalumą užtikrina (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai reikalavimas taikomas visiems šių valstybių institucijose dirbantiems ar tarnaujantiems asmenims, nepriklausomai nuo pareigų pobūdžio, o net ir administracinės funkcijos kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas, dėl savo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, ryšių su (duomenys neskelbtini) valdžios institucijomis ir pareigūnais bei periodinių kelionių į (duomenys neskelbtini), yra pažeidžiamas ir gali būti panaudotas prieš Lietuvos saugumą. Taip pat pabrėžiama, kad valstybės turi teisę riboti užsieniečių atvykimą ir gyvenimą jų teritorijoje, o teisė gyventi Lietuvoje nėra prigimtinė ir suteikiama tik atitikus įstatymo reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės gali nustatyti užsieniečių teisinę padėtį savo teritorijoje. Šiuo atveju, nėra įrodymų, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) grėstų individualus persekiojimas, nes, nors jis buvo apklaustas teisėsaugos institucijose, tačiau jam nebuvo taikytos sankcijos, ir jis laisvai vyko į / iš (duomenys neskelbtini). Todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui apsaugos ir išsiųsti jį iš Lietuvos, skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 7. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo S. N. skundą, taip pat panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi, pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Migracijos departamento Sprendimo vykdymo sustabdymą iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje – teismo sprendimui įsiteisėjus.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis S. N., pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašymą pareiškėjas grindė baime būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini).

8.2. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S260327 nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu jo skundą patenkino ir įpareigojo Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas nepakeistas Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimas.

8.3. Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2024 m. gruodžio 22 d. priėmė Sprendimą Nr. 24S301419, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi 5 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

9. Teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 4 str. 3, 5 d., 71 str. 4 d. 4 p., 83 str. 2 d., 86 str. 1, 2, 3 d., 87 str. 1, 2 d., 126 str. 1 d. 3 p., 133 str. 5 d., Tvarkos aprašo 97, 99 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklės) ir kt.), vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

10. Įvertinęs Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog Migracijos departamentas neįvertino jo interviu opozicinei žiniasklaidai ir dėl to netinkamai įvertino jo persekiojimo grėsmę, yra neįrodyti. Migracijos departamentas išsamiai ir objektyviai vertino pareiškėjo veiklą bei galimas pasekmes kilmės valstybėje, tačiau pagal surinktus duomenis pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos pareiškėjo netraktuoja kaip opozicijos veikėjo, kurį reikėtų persekioti ar kitaip suvaržyti jo teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjui grėstų realus ir individualizuotas persekiojimas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streike ar dėl priklausymo streiko komitetui. Pripažinimas, kad pareiškėjas dalyvavo minėtame streike, nereiškia, jog jis automatiškai tampa persekiojimo objektu, ypač kai nėra duomenų, kad jis atliko kokias nors veiklas, kurios (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų būtų traktuojamos kaip nusikalstamos ar užtraukiančios atsakomybę.

11. Teismas akcentavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Migracijos departamentas vertino ne tik bendrą kilmės valstybės situaciją, bet ir pareiškėjo individualią situaciją, jos sąsajas su galimomis persekiojimo rizikomis. Migracijos departamentas, remdamasis patikima ir tarptautinių šaltinių pripažįstama kilmės valstybės informacija, nustatė, jog nėra pakankamų duomenų teigti, kad pareiškėjui, kaip individualiam asmeniui, grėstų reali ir individualizuota persekiojimo ar nežmoniško elgesio grėsmė. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl galimos grėsmės jam sugrįžus į (duomenys neskelbtini), itin svarbios aplinkybės yra ir paties pareiškėjo veiksmai, kurie byloje yra objektyviai nustatyti ir patvirtinti dokumentais. Pats pareiškėjas nurodė, kad, jau būdamas Lietuvoje, du kartus buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini): pirmą kartą – nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 7 d., norėdamas aplankyti dukrą, antrą kartą – nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 30 d., siekdamas sutvarkyti santuokos nutraukimo dokumentus. Svarbi aplinkybė yra ta, kad abu kartus pareiškėjas teisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, ir nors jis pats nurodė, kad vieną kartą buvo patikrintas išsamiau, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos jam netaikė jokių represinių priemonių, jis nebuvo sulaikytas, nebuvo apklaustas, prieš jį nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ar taikytos kitokios suvaržymo priemonės. Tai leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) institucijos pareiškėjo nelaiko režimui pavojingu asmeniu ir nesiima jokių persekiojimo priemonių jo atžvilgiu.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamento atliktas tyrimas apėmė vertinimą, ar pareiškėjo veikla, įskaitant politinių pažiūrų reiškimą socialiniuose tinkluose, yra tokio pobūdžio, kad objektyviai keltų jam realią grėsmę. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjas nebuvo viešas opozicijos lyderis, aktyvus protestų organizatorius ar asmuo, žinomas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms dėl sistemingos opozicinės veiklos. Jo veikla neturėjo viešo, matomo masto, kuris (duomenys neskelbtini) dažniausiai lemia represinių priemonių taikymą. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) represijos dažniausiai nukreiptos prieš aukšto profilio opozicijos veikėjus, organizuotų protestų lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, o ne prieš asmenis, kurie ribotai ir neaktyviai reiškė savo nuomonę socialinėje medijoje.

13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, ne tik surinko, bet ir tinkamai įvertino aktualią informaciją apie (duomenys neskelbtini) situaciją, įskaitant informaciją apie grįžtančių asmenų persekiojimą, taip pat įvertino pareiškėjo individualią padėtį šios informacijos kontekste.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jis dėl (duomenys neskelbtini) vėliavos panaudojimo ar kitų su tuo susijusių veiksmų patiria ar gali pagrįstai bijoti patirti persekiojimą. Teismo vertinimu, vien simbolinės opozicinės vėliavos panaudojimas, nesant kitų aktyvios politinės veiklos požymių ir realių persekiojimo ženklų, laikytinas nepakankamu pagrindu suteikti tarptautinę apsaugą.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis reiškė politines pažiūras socialiniuose tinkluose, dėl ko jam esą kyla reali persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės buvo nuodugniai analizuotos ir įvertintos Migracijos departamento Sprendime, taip pat papildomai aptartos atsakovo atsiliepime į skundą. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaruojama politinių pažiūrų raiška socialiniuose tinkluose yra pavienio pobūdžio ir neturi aktyvios ar nuolatinės opozicinės veiklos požymių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nėra iškelta baudžiamoji byla, jis nėra paieškomas, jam nėra paskelbta uždraudimo išvykti iš šalies, jis nėra gavęs jokio oficialaus šaukimo atvykti į teisėsaugos institucijas, todėl nėra pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos žino apie jo išsakytas nuomones ar jas vertina kaip pagrindą pradėti persekiojimą.

16. Teismas taip pat nurodė, kad Migracijos departamento surinkti ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas socialiniuose tinkluose (pvz., „Facebook“) išsakė savo politines pažiūras asmeninėse paskyrose, tačiau jo viešai skelbiami pasisakymai nėra tokio pobūdžio, kuris galėtų būti laikomas aktyvia opozicine veikla ar grėsme (duomenys neskelbtini) režimui. Pareiškėjo pasisakymuose nėra tiesioginio (duomenys neskelbtini) įžeidinėjimo, nėra raginimų smurtauti prieš valstybės vadovus, nėra tautinės, religinės ar kitokios neapykantos kurstymo, taip pat nėra raginimų nuversti (duomenys neskelbtini) režimą. Tai patvirtina, kad pareiškėjo pasisakymai yra nuosaikūs, individualūs ir neperžengiantys nuomonės raiškos ribų, kurios įprastai nesukelia valdžios represijų. Teismas sutiko su Migracijos departamento Sprendimo argumentais, kad pats faktas, jog pareiškėjas prenumeruoja „YouTube“ kanalus, kurie (duomenys neskelbtini) pripažinti ekstremistiniais, nėra pagrindas persekiojimui, kadangi vien tokia prenumerata nesukelia baudžiamosios ar administracinės atsakomybės (duomenys neskelbtini) teisės aktuose. Tai laikytina privačia informacijos gavimo forma, kuri, net jeigu būtų žinoma valdžiai, nebūtinai suponuoja persekiojimą.

17. Dėl papildomos apsaugos suteikimo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių, veiklos ar pažiūrų kiltų grėsmė patirti kankinimus ar kitokį neteisėtą elgesį. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste – tai viena didžiausių ir labiausiai kontroliuojamų vietovių (duomenys neskelbtini). Remiantis naujausia tarptautinių organizacijų (JTVPK, EASO, UNHCR) informacija, šioje vietovėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasižymintis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo šioje teritorijoje asmeniui grėstų pavojus gyvybei, sveikatai, laisvei ar orumui. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų manyti, kad (duomenys neskelbtini) mieste arba kitur (duomenys neskelbtini) būtų susidariusi tokia padėtis, kuri leistų pareiškėjui taikyti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad esą jo grėsmė valstybės saugumui nustatyta formaliai. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, gavęs VSD išvadą, pats savarankiškai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Buvo vertinti ne tik VSD pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, bet ir jo pateikti paaiškinimai, duomenys apie asmeninius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų stiprių šeiminių ar kitokių asmeninių ryšių su Lietuva, kurie galėtų nusverti nustatytą grėsmę valstybės saugumui. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėją su Lietuva sieja išimtinai ekonominio pobūdžio ryšiai, kurie, esant realiai grėsmei valstybės saugumui, negali būti laikomi pakankamu pagrindu prieglobsčiui suteikti.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui buvo vertinta kompleksiškai, t. y. buvo atsižvelgta į pareiškėjo tarnybą (duomenys neskelbtini) kariuomenėje – šis faktas pats savaime pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstamas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas konkretus asmuo ėjo. Tarnyba (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose yra neatsiejama nuo lojalumo šiai valstybei reikalavimo, o atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kai (duomenys neskelbtini), toks ryšys su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis pagrįstai laikytinas rizika Lietuvos valstybės saugumui. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, kad jo tarnybos metu Lietuva (duomenys neskelbtini) nelaikė priešiška valstybe, neturi teisinės reikšmės, kadangi vertinamas esamas, o ne buvęs geopolitinis kontekstas, kuris lemia pareiškėjo buvimo Lietuvoje grėsmę šiuo metu.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, įvertino ir pareiškėjo asmeninius ryšius su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad per ketverius gyvenimo metus Lietuvoje pareiškėjas nesukūrė šeimos, neturi artimų socialinių ar ekonominių ryšių su šia valstybe. Tai rodo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva nėra tokie, kurie galėtų atsverti nustatytą grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl sprendimas dėl jo išsiuntimo laikytinas proporcingu ir pagrįstu. Vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kai asmuo išsiunčiamas dėl kylančios grėsmės valstybės saugumui, jam pagrįstai taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, įspėjimas SIS apie užsieniečio draudimą atvykti yra būtina priemonė siekiant užtikrinti ne tik nacionalinį, bet ir Europos Sąjungos, kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, saugumą. Kadangi pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jo duomenų įrašymas į SIS yra proporcinga ir būtina priemonė, kurios tikslas – užkirsti kelią galimam pavojui tiek Lietuvai, tiek kitoms Šengeno erdvės valstybėms.

21. Pareiškėjo atstovės advokatės teismo posėdžio metu nurodytą argumentą, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas ne darbo dieną (sekmadienį) ir dėl to kyla abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo, teismas laikė nepagrįstu ir neturinčiu teisinės reikšmės sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 6 dalyje nenumatyta, jog administracinis sprendimas privalo būti priimtas ar pasirašytas tik darbo dienomis ar darbo valandomis, svarbiausia yra tai, kad sprendimą priimtų įgaliotas asmuo pagal suteiktus įgaliojimus ir laikydamasis kompetencijos bei VAĮ numatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Sprendimą pasirašė Migracijos departamento direktorė, kuri pagal įstatymą turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties reguliavimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Todėl šis sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir laikytinas teisėtu bei galiojančiu, nepriklausomai nuo jo pasirašymo datos ar savaitės dienos.

22. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino tiek pareiškėjo pateiktus, tiek Migracijos departamento surinktus duomenis, todėl skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jį naikinti remiantis pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad, nepatenkinus pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, nėra pagrindo patenkinti ir išvestinio reikalavimo, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Pareiškėjas S. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 611,50 Eur.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be argumentų, išdėstytų skunde, pažymi, kad:

24.1. Nagrinėjamu atveju nebuvo ištaisyti Regionų administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuoti ankstesni Migracijos departamento prieglobsčio prašymo vertinimo pažeidimai (atsakovas, iš naujo vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, tinkamai neįvertino pareiškėjo veiklos socialiniuose tinkluose, kuriuose jis reiškia savo politinę nuomonę, pasisako dėl protestų, kritikuoja (duomenys neskelbtini) režimą, pasisako prieš (duomenys neskelbtini) ir pan.; neįvertino pareiškėjo prenumeratos (duomenys neskelbtini) kanalo „YouTube“ platformoje, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) dalyvavimo (duomenys neskelbtini) ir kt.; neįvertino J. S. parodymų, nors tą buvo įpareigotas padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1809-556/2024 su nurodytais Regionų administracinio teismo nustatytais tyrimo trūkumais sutiko, palikdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

24.2. Priešingai nei atsakovas ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, pareiškėjas gyveno ir savo opozicinius veiksmus atliko (duomenys neskelbtini) mieste, o ne (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo sprendime nurodoma, kad „pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, jog skundžiamas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 24S301419 buvo priimtas ne darbo dieną (sekmadienį) ir dėl to, jos teigimu, kyla abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo“, nors šį teiginį nurodė ne pareiškėjo atstovė, o pareiškėjas, užduodamas klausimus Migracijos departamento atstovei teismo posėdžio metu. Tai papildomai pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas byloje esančių įrodymų vertinimą, neužtikrino jų visapusiško ir objektyvaus ištyrimo, t. y. Sprendime netinkamai įvertinti įrodymai, kuriuos pareiškėjas pateikė savo pasakojimui pagrįsti.

24.3. Pareiškėjas nebuvo eilinis streiko narys, jis buvo streiko komiteto lyderės J. S. „dešinioji ranka“. Nurodytus teiginius patvirtina tiek paties pareiškėjo pateikti paaiškinimai apklausų metu, tiek J. S. duoti parodymai teisme (2024 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje, vykusiame administracinėje byloje Nr. eI3-7496-860/2024).

24.4. Pareiškėjo veikla buvo aktyvi ir vieša, o jos matomumas yra išlikęs iki šiol (atsakovo Sprendimo 2, 3, 10 išnašos). Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė apie pareiškėjo veiklos turinį „Facebook“ platformoje (duomenys neskelbtini) grupėje. Tiek skunde, tiek pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateikta aktuali kilmės valstybės informacija, patvirtinanti, kad asmenys, atlikę tapačius veiksmus, susilaukė teisinės atsakomybės ir persekiojimo (duomenys neskelbtini), tačiau šių argumentų teismas nevertino.

24.5. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad pareiškėjas ne tik turi politinę nuomonę, kuri nesuderinama su (duomenys neskelbtini) režimu, bet ir viešai ją demonstravo įvairiomis formomis, tačiau, nesant duomenų apie pareiškėjo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ar paiešką, jo baimė patirti persekiojimo veiksmus pripažinta kaip nepagrįsta. Pareiškėjas pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) svetainėje pateikiama informacija tik apie tuos asmenis, kurie jau buvo nuteisti arba yra kalinami. Taigi, informacija apie pareiškėją nugalėjo būti rasta (duomenys neskelbtini) organizacijos svetainėje. Be to, Migracijos departamento darbuotojai galėjo tiesiogiai susisiekti su (duomenys neskelbtini) organizacijos darbuotojais naudodamiesi kontaktiniais duomenimis ir sužinoti bet kokią informaciją.

24.6. Tiek VSD, tiek Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui konstatavo formaliai, neindividualizavo ir nepagrindė pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, kas rodo, jog pareiškėjo grėsmė valstybės nacionaliniam saugumui konstatuota nepagrįstai. Nepagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, nepagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą į SIS.

25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą palikti galioti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir byloje esančius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas. VSD vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 24S301419 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo taikyti to paties ABTĮ straipsnio 2 dalies nuostatų.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 4 str. 3, 5 d., 71 str. 4 d. 4 p., 83 str. 2 d., 86 str. 1, 2, 3 d., 87 str. 1, 2 d., 126 str. 1 d. 3 p., 133 str. 5 d., Tvarkos aprašo 97, 99 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių nuostatas ir kt.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teisėjų kolegija nesikartodama vertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kuriais vertinami ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai.

32. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

33. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepašalino trūkumų, išdėstytų Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendime, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1809-556/2024, paliko nepakeistą.

35. Migracijos departamentas, tinkamai taikydamas Tvarkos aprašo 97.1 papunktyje įtvirtintus reikalavimus, įvertino pareiškėjo veiklą ir pagrįstai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos pareiškėjo netraktuoja kaip opozicijos veikėjo, kurį reikėtų persekioti ar kitaip suvaržyti jo teises. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui grėstų realus ir individualizuotas persekiojimas kilmės valstybėje dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) streike ar dėl priklausymo streiko komitetui. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimo streike faktas savaime nereiškia, jog jis tampa persekiojamu asmeniu, ypač kai nėra duomenų, kad jis atliko kokias nors veiklas, kurios (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų būtų traktuojamos kaip nusikalstamos ar užtraukiančios atsakomybę.

36. Migracijos departamentas, remdamasis patikima ir tarptautinių šaltinių pripažįstama kilmės valstybės informacija (šaltinių nuorodos – Sprendimo išnašose), pagrįstai pripažino, kad nėra pakankamų duomenų teigti, jog pareiškėjui, kaip individualiam asmeniui, grėstų reali ir individualizuota persekiojimo ar nežmoniško elgesio grėsmė.

37. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad vertinant pareiškėjo teiginius dėl galimos grėsmės jam sugrįžus į (duomenys neskelbtini), yra svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas, jau būdamas Lietuvoje, du kartus buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini): pirmą kartą – nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. liepos 7 d., norėdamas aplankyti dukrą, antrą kartą – nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 30 d., siekdamas sutvarkyti santuokos nutraukimo dokumentus. Abu kartus pareiškėjas teisėtai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, ir nors jis pats nurodė, kad vieną kartą buvo patikrintas išsamiau, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos jam netaikė jokių represinių priemonių, jis nebuvo sulaikytas, nebuvo apklaustas, prieš jį nebuvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas ar taikytos kitokios suvaržymo priemonės. Tai, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) institucijos pareiškėjo nelaiko režimui pavojingu asmeniu ir nesiima prieš jį jokių persekiojimo priemonių.

38. Migracijos departamento atliktas tyrimas apėmė vertinimą, ar pareiškėjo veikla, įskaitant politinių pažiūrų reiškimą socialiniuose tinkluose, yra tokio pobūdžio, kad objektyviai keltų jam realią grėsmę. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjas nebuvo viešas opozicijos lyderis, aktyvus protestų organizatorius ar asmuo, žinomas (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms dėl sistemingos opozicinės veiklos. Jo veikla neturėjo tokio viešo, matomo masto, kuris (duomenys neskelbtini) dažniausiai lemia represinių priemonių taikymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini).

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų bei ištirtų įrodymų, todėl konstatuoja, kad atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam teisėtai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Taip pat nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai (mirties bausmė, kankinimai).

40. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, nurodytus šios Nutarties 24.6 punkte. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje faktas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstamas keliančiu grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui nepriklausomai nuo to, kokias pareigas konkretus asmuo ėjo. Tarnyba (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose yra neatsiejama nuo lojalumo šiai valstybei reikalavimo, o atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kai (duomenys neskelbtini), toks ryšys su (duomenys neskelbtini) valstybinėmis struktūromis pripažįstamas kaip potenciali rizika Lietuvos valstybės saugumui.

41. Pagrįstai konstatavus pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, pagrįstai bei neteisėtai priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti perspėjimą į SIS.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

44. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys