c044371c-a837-4094-b6d7-b014e41b3fc7 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-4866-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 41; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 20 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡relės Mažrimienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovams advokatui Gediminui Žliobai, advokato padėjėjai Gintarei Bernotaitei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Julijai Paulikienei, Marijui Mockui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. P. skundÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas P. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl praÅ¡ymo“ (toliau – ir Ginčijamas raÅ¡tas) ir iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ bei jam iÅ¡ atsakovės priteisti 4420 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, kurį patikslino (b. l. 2-7, 105-110), nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Girulių detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), pagal kurį žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nepateko į Detaliojo plano ribas.

Siekdamas pakeisti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio bei atlikti garažo rekonstravimÄ , pareiÅ¡kėjas pasitelkė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Uostamiesčio projektai“ (toliau – ir UAB „Uostamiesčio projektai“), kuri parengė, pavieÅ¡ino ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir „Infostatyba“) suderino mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio, poilsio pastato statybos projektinius pasiÅ«lymus.

Po vieÅ¡o svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. projektiniai pasiÅ«lymai buvo patvirtinti be jokių pastabų. Buvo suformuotas teisėtas lÅ«kestis pareiÅ¡kėjui, kad jis be jokių trikdžių galės pradėti techninio projekto rengimo darbus ir jį parengus, gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Su maÅ¾Ä ja bendrija „Statinių konstravimas“ 2020 m. spalio 22 d. buvo pasiraÅ¡yta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR-2020-38, pagal kuriÄ projektuotojas įsipareigojo Å¡ioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais parengti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio, poilsio pastato statybos darbo projekto konstrukcinės dalies dokumentacijÄ (toliau – ir Darbo projektas) ir Darbo projektas buvo pradėtas rengti.

Atsakovė rekomendavo vykdomÄ projektÄ iÅ¡skaidyti į atskirus etapus, kad viskas vyktų sklandžiau, nes tai esamas statinys, kuriame iÅ¡ esmės niekas nepasikeičia, tik įstiklinami pastate esantys balkonai ir keičiama pastato paskirtis. PareiÅ¡kėjas telefonu buvo patikintas, kad Detaliojo plano korekcijos/keitimo nereikės. Kadangi projektas pradėtas vykdyti etapais, statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo siekiama gauti pirmajam pastatui. PirmÄ kartÄ pilnai parengtas projektas per „Infostatyba“ buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 10 d., vėliau jis buvo pakoreguotas ir 2021 m. sausio 18 d. pateiktas pakartotinai. 2021 m. vasario 23 d. gautas Ginčijamas raÅ¡tas, kuriame nurodyta kad pagal Detaliojo plano Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano galiojimo ribas – planuojamÄ teritorijÄ , todėl turi bÅ«ti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su Ginčijamame sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, mano, jog Žemės sklypas nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, todėl atsakovės reikalavimas dėl Detaliojo plano keitimo/koregavimo yra perteklinis. Pažymi, jog Žemės sklypui jokie privalomieji ir kiti reglamentai nebuvo nustatomi. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl nepagrįsto Ginčijamo raÅ¡to jis patyrė turtinę žalÄ . Nurodo, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad GinčijamÄ raÅ¡tÄ parengė po pritarimo projektiniams pasiÅ«lymams, dėl ko pareiÅ¡kėjas negali gauti statybÄ leidžiančio dokumento.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala susideda iÅ¡ 2420 Eur, sumokėtų UAB „Uostamiesčio projektai“ už projektinių pasiÅ«lymų parengimÄ ir 2000 Eur, sumokėtų mažajai bendrijai „Statinių konstravimas“ už Darbo projekto parengimÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovai nurodė, jog skundÄ palaiko, praÅ¡o jį patenkinti visiÅ¡kai skunde nurodytų ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ nurodo, jog prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, Žemės sklypas patenka į Detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ . Pažymi, jog rengiant GinčijamÄ raÅ¡tÄ , buvo pateiktas užklausimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, siekiant gauti iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Gautame atsakyme buvo nurodyta, kad Detaliojo plano sprendiniai turėjo bÅ«ti rengiami ir teritorijų tvarkymo režimas nustatomas visai teritorijai, apibrėžtai planuojamos teritorijos riba arba žemės sklypai, kuriems nebuvo poreikio rengti detalųjį planÄ , neturėjo patekti į planuojamos teritorijos ribas.

Todėl pareiÅ¡kėjui buvo pateikta pozicija, kad planuojant statybos darbus, turi bÅ«ti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nustatant galimus užstatymo rodiklius. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas teikė vieÅ¡inti projektinius pasiÅ«lymus, kuriems buvo pritarta, turėdamas tikslÄ pateikti informacijÄ visuomenei apie numatomÄ statinių projektavimÄ , nurodydamas, kad jie gali bÅ«ti naudojami, rengiant specialiuosius architektÅ«rinius reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nurodytas tikslas, kuris numatytas STR „Statinio projektavimas.

Projekto ekspertizė“ 13 priedo 3.5 punkte – nustatyti žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Vertina, jog pareiÅ¡kėjo atlikti veiksmai yra visuomenės informavimas apie numatomÄ architektÅ«ros sprendinių idėjÄ , tačiau jai įgyvendinti reikalinga atlikti Detaliojo plano koregavimo ar keitimo veiksmus. Teigia, jog Å¡i informacija buvo pateikiama visuose atsakymuose į pareiÅ¡kėjo teiktus užklausimus ar praÅ¡ymus.

Mano, jog pagal turinį Ginčijamas raÅ¡tas yra informacinio pobÅ«džio ir niekaip nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei vienos CK 6.271 straipsnyje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Teismo posėdžio metu Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovai praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡to Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl praÅ¡ymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus GinčijamÄ raÅ¡tÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam iÅ¡ atsakovės priteisti 4420 Eur turtinės žalos atlyginimÄ . Turėdamas tikslÄ atlikti mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio bei poilsio pastato statybos darbus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į UAB „Uostamiesčio projektas“, kuri parengė ir suderino projektinius pasiÅ«lymus, po vieÅ¡o svarstymo su visuomene 2020 m. rugpjūčio 31 d. jiems buvo pritarta. 2020 m. spalio 22 d. buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis Nr. KR/2020-38, pagal kuriÄ projektuotoja MB „Statinių konstravimas“ įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus projektavimo darbus. 2021 m. sausio 18 d. projekto darbų vadovė architektė S. S. kreipėsi su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Be to, 2021 m. sausio 26 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu pateikti aiÅ¡kų sprendimÄ , ar vykdant mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas. Ginčijamame raÅ¡te nurodyta, kad Detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 23 straipsnyje nurodyta, kokie užstatymo rodikliai turėjo bÅ«ti nustatomi detaliojo plano sprendiniuose.

Pažymėta, kad Žemės sklypui nėra nustatytas galimas pastatų aukÅ¡tis, tankumas, intensyvumas ar statinių statybos zona, statybos riba ar linija. Atkreiptas dėmesys, kad numatant statyti naujus statinius Žemės sklype, turi bÅ«ti atliktas Detaliojo plano koregavimas ar keitimas, nes esamame, galiojančiame plane nėra numatyta naujų statinių statyba ar esamų statinių užstatymo rodiklių didinimas. Be kita ko, Ginčijamame raÅ¡te pažymėta, kad gavusi pareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymÄ dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, įvertinusi planavimo tikslus, atsakovė, kaip planavimo organizatorė, galės spręsti dėl pritarimo iniciatyvai ir nustatyti, ar turi bÅ«ti rengiamas Detaliojo plano koregavimas, ar keitimas.

Iki teismo posėdžio teismui pateiktas pareiÅ¡kėjo 2021 m. rugpjūčio 11 d. praÅ¡ymas dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo, adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo praÅ¡oma inicijuoti Detaliojo plano koregavimÄ Å½emės sklype, siekiant koreguoti statinių statybos zonÄ bei nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus. Atsižvelgdamas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymÄ Nr. AD2-1541 „Dėl pritarimo vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento koregavimo iniciatyvai“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 6 d.

įsakymu Nr. AD2-1695 „Dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento korektūros rengimo tikslų“ nustatyta, kad pradedamas rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Girulių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177 „Dėl Girulių detaliojo plano patvirtinimo“, korektūra suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Korektūros rengimo tikslai – dalyje suplanuotos teritorijos atlikti detaliojo plano sprendinių pakeitimus – nustatyti teritorijos naudojimo reglamento reikalavimus, neprieštaraujančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. AD1-1081 „Dėl planavimo darbų programos patvirtinimo“ buvo patvirtinta planavimo darbų programa vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento – Girulių detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-177, korektÅ«rai suplanuotos teritorijos dalyje – žemės sklypui (duomenys neskelbtini) rengti. Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡to Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl praÅ¡ymo“ teisėtumo ir pagrįstumo Nagrinėjamu atveju matyti, jog Ginčijamu raÅ¡tu nebuvo sprendžiamas praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ klausimas.

Ginčijamame raÅ¡te iÅ¡dėstyta atsakovės pozicija į pareiÅ¡kėjo paklausimÄ , ar vykdant mokslinės paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir garažo rekonstravimo, keičiant paskirtį į poilsio ir pagalbinio Å«kio, poilsio pastato statybos darbus, reikalingas Detaliojo plano keitimas ar koregavimas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismÄ , kad bÅ«tų iÅ¡spręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTÄ® 3 str. 2 d. 1 p., 23 str. 1 d. ), kuris turi atitikti ABTÄ® 24 ir 25, 35 straipsnių reikalavimus.

Pagal ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalykÄ (pareiÅ¡kėjo reikalavimas) ir pagrindÄ (aplinkybės, kuriomis pareiÅ¡kėjas grindžia savo reikalavimÄ , ir Å¡ias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog tik tinkamai suformulavus skundÄ galima tiksliai ir aiÅ¡kiai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalykÄ ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-30/2011).

Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybÄ , turi autonomijÄ pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobÅ«dį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalykÄ , bÅ«tent pareiÅ¡kėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012). Taip pat pabrėžtina, jog pagal ABTÄ® 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ ir dalykÄ priklauso pareiÅ¡kėjui.

Todėl pareiÅ¡kėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiÅ¡kėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylÄ . Taigi Å¡iuo atveju nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ esminę reikÅ¡mę turi pareiÅ¡kėjų skunde suformuluoti reikalavimai bei nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami Å¡ie reikalavimai. PareiÅ¡kėjas skunde nesuformulavo reikalavimų bei nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, jog jam nebuvo tinkamai atsakyta į jo praÅ¡ymÄ .

IÅ¡ skundo turinio akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su Ginčijamame raÅ¡te pateiktu vertinimu, o kitų reikalavimų, iÅ¡ jų dėl teisės į informacijÄ pažeidimo ir / arba dėl Ginčijamo raÅ¡to iÅ¡samumo, nereiÅ¡kia. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTÄ® nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismÄ ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ . Tačiau jos taip pat reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar Å¡ios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu bÅ«du (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Taigi kiekvienam subjektui turi bÅ«ti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad Å¡iÄ teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Nepaisant to, kad įstatymas sieja galimybę kreiptis į teismÄ su manymu, jog yra pažeistos subjekto teisės ir interesai, teismas, gavęs skundÄ , privalo nustatyti, ar ginčijamas aktas arba veiksmai sukelia besikreipiančiam subjektui teisines pasekmes.

Tuo atveju, jeigu ginčijamas aktas arba veiksmas, kuris neturi įtakos besikreipiančio subjekto teisėms ir pareigoms, o toks subjektas nėra įgaliotas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teismas turi atsisakyti priimti skundÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-204/2011 ir kt.). Taigi į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-525-858/2015).

Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas praÅ¡ymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo. Toks praÅ¡ymas teisme kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas pagal ABTÄ® nuostatas negali bÅ«ti pareikÅ¡tas ir nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTÄ® 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi bÅ«ti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos Å¡aliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. paÅ¡alinti padarytÄ teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ , įpareigoti atsakovÄ Ä¯vykdyti konkrečius veiksmus ir panaÅ¡iai.

Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007). Teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas.

Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas ABTÄ® nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ dėl Å¡ių nuostatų aiÅ¡kinimo, įvertinusi pareiÅ¡kėjų skundo dalykÄ ir pagrindÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Ginčijamas raÅ¡tas pareiÅ¡kėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Ginčijamame raÅ¡te vieÅ¡ojo administravimo subjektas iÅ¡dėstė argumentus ir pateikė vertinimÄ , pareiÅ¡kėjo keliamu klausimu, t. y. jis nėra suformuluotas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas, o yra vertinamojo pobÅ«džio, ir pats savaime pareiÅ¡kėjui ir / ar kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių nenustatė bei nesukÅ«rė, juo pareiÅ¡kėjui nesuformuluotos jokios teisės ir / ar pareigos. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu, skundÄ galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundÄ priėmus nagrinėti, administracinę bylÄ nutraukti kaip nepriskirtinÄ administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pagal ABTÄ® 103 straipsnio 1 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, iÅ¡skyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Kadangi pareiÅ¡kėjo inicijuotas ginčas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, t. y. pareiÅ¡kėjo suformuluotas reikalavimas panaikinti GinčijamÄ sprendimÄ negali bÅ«ti skundo dalyku, kas reiÅ¡kia, kad ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme, Å¡ioje dalyje byla nutrauktina ABTÄ® 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl reikalavimo pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ Minėta, kad Ginčijamu raÅ¡tu nebuvo sprendžiamas praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ klausimas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 27 dalyje yra įtvirtinta, jog sprendimÄ neiÅ¡duoti statybÄ leidžiančio dokumento statytojas (užsakovas) turi teisę apskųsti teismui. Teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rÄ sudaro daugybė etapų. PrieÅ¡ pateikiant praÅ¡ymÄ tokį leidimÄ iÅ¡duoti, turi bÅ«ti parengta teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkanti statinio projektinę dokumentacija, jai gauti raÅ¡ytiniai pritarimai, po ko seka statinio projekto tikrinimas, tvirtinimas ir kiti statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo etapai.

Teismui gali bÅ«ti skundžiamas administracinis sprendimas, užbaigiantis statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo procedÅ«rÄ , kuriuo ir iÅ¡sprendžiantis statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo klausimÄ iÅ¡ esmės. Pažymėtina tai, jog teismas nėra vieÅ¡ojo administravimo institucija ir neatlieka vieÅ¡ojo administravimo atitinkamoje srityje. ABTÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019; kt.). Byloje nesant duomenų, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, reikalavimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo Atsižvelgiant į bylos ginčo pobūdį pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).

Turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas minėtame CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat turi bÅ«ti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rÅ«pestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. BÅ«tina pažymėti, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io buvimas ar nebuvimas, bÅ«tina visapusiÅ¡kai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kuriÄ sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingos aplinkybės (žr. pvz. LVAT 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018).

Kaip ne kartÄ konstatuota LVAT praktikoje, pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5374-756/18).

PareiÅ¡kėjas patirtÄ turtinę žalÄ kildina iÅ¡ Ginčijamo sprendimo, kuris buvo priimtas po pritarimo projektiniams pasiÅ«lymams, ko pasėkoje pareiÅ¡kėjas negali gauti statybÄ leidžiančio dokumento. Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog Ginčijamas raÅ¡tas pareiÅ¡kėjui nesukelia teisinių pasekmių. Byloje nėra duomenų, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo. Kadangi nenustatyta viena iÅ¡ esminių sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti – atsakovės neteisėti veiksmai, reikalavimas pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteisti turtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o jam iÅ¡ atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi P skundas netenkintas, pareiÅ¡kėja neįgijo teisės į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

Administracinę bylÄ reikalavimo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (21.11)-UA2-30 „Dėl praÅ¡ymo“ dalyje nutraukti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė AuÅ¡relė Mažrimienė