2013-10-15 Nr. AB-6259-3-63-3-00428-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1099/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00428-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Artilona“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Artilona“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Artilona“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą (1 t., b. l. 7-11) prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2012 m. rugpjūčio 30 d. priimtą sprendimą Nr. (18.113)L2-4253 dėl pareiškėjo išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtojų registro kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas objektyviais faktais (duomenimis), kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinti individualių administracinių aktų bendrieji reikalavimai. Pareiškėjo manymu, negali būti laikomi objektyviais duomenimis Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. (8.13)-AB7-319 (toliau – ir Raštas), kuriuo remiantis priimtas sprendimas. Pareiškėjas teigė, kad šis Raštas jam nebuvo pateiktas, nebuvo supažindintas su juo ir iki šiol pareiškėjui nėra žinoma, kodėl jo atžvilgiu buvo priimtas toks sprendimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 471 punktu, atsakovas savo iniciatyva neturėjo teisės pareiškėjo išregistruoti iš PVM mokėtojų registro, kadangi pareiškėjo veikla susijusi su ilgalaikio turto kūrimu (statymu). Pareiškėjas teigė, jog apie tai, kad jo veikla susijusi su ilgalaikio materialus turto kūrimu (statymu), ne kartą informavo atsakovą ir šios aplinkybės jam buvo žinomos. Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes patvirtina 2012 m. kovo 14 d. pranešimai Nr. ART/SD12-03/14-1 ir Nr. ART/SD12-03/14-2 atsakovui bei priešprojektinis pasiūlymas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad sprendimą pasirašė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė, tačiau nėra jokių duomenų, ar ši pareigūnė yra įgaliota institucijos vardu priiminėti ir pasirašyti tokio pobūdžio sprendimus.

Atsakovas Klaipėdos AVMI atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 106-108) prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVMI II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus specialistė nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, jog: pareiškėjas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2008 m. spalio 8 d.; pareiškėjo deklaruojama vykdoma veikla – nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; pareiškėjas yra įdarbinęs du darbuotojus (direktorę ir vykdančiąją direktorę); pareiškėjas 2008 m. lapkričio 14 d. buvo įregistruotas į PVM mokėtojų registrą; pareiškėjas atsakovo 2012 m. sausio 6 d. sprendimu buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų registro, kaip nevykdantis ekonominės veiklos ir/ar nevykdantis įsigijimų iš kitų Europos Sąjungos narių; atsakovo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjas vėl įregistruotas į PVM mokėtojų registrą; pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pagal 2008 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgyti pastatas – spaustuvė su buitinėmis patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini), bei dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), ir vienas 2009 m. birželio 23 d.

įsigytas automobilis – BMW X6; pastatas – spaustuvė su buitinėmis patalpomis nepritaikytos jokios veiklos vykdymui, patalpose neatlikti jokie statybos darbai; automobilis BMW X6 pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. panaudos sutartį laikinai ir neatlygintinai perduotas naudotis I. U.; pareiškėjas nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. birželio 30 d. PVM deklaracijoje nedeklaravo prekių tiekimų, paslaugų teikimų ir prekių, paslaugų įsigijimų iš Europos Sąjungos valstybių narių, nevykdo ilgalaikio turto įsigijimo (statybos) ar prekių (paslaugų) įsigijimo.

Atsakovas nurodė, kad mokestinio tyrimo rezultato ataskaitoje Nr. AB13-57 specialistė konstatavo, jog pareiškėjas nuo įregistravimo PVM mokėtojų registre dienos iki mokestinio tyrimo atlikimo dienos ekonominės veiklos nevykdė. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nei pranešimuose Nr. ART/SD12-03/14-1 ir Nr. ART/SD12-03/14-2 nurodytos, nei kitokios veiklos, iš kurios būtų siekęs gauti pajamų ar jų gavęs, realiai nevykdė, be to, ir kiti pateikti dokumentai neįrodo ekonominės veiklos vykdymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas priešingai ekonominės veiklos vykdymui ir siekimui gauti pajamų tik patyrė išlaidas turto įsigijimui ir jo išlaikymui.

Be to, pažymėjo, kad sprendimą pasirašė Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė E. C., kuriai tokia teisė suteikta 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos AVMI viršininko įsakymo Nr. VI-363 1.2 punktu (2012 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. VI-177 redakcija).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu (2 t., b. l. 76-82) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą; panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-730-386/2012 pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (18.113)L2-4253 galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje įsigaliojimo.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl Klaipėdos AVMI 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. (18.113)L2-4253 dėl UAB „Artilona“ išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Atsakovas priėmė sprendimą vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 75 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 47.1 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (8.13)-AB7-319. Aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, iš esmės grindžiama PVM deklaracijomis bei 2012 m. rugpjūčio 2 d. - 2012 m. rugpjūčio 13 d. mokestinio tyrimo medžiaga.

Teismas nurodė, kad, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Taip pat būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, Taisyklių 47.1 punktu, PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 471 punktu.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo atsakovui pateiktas PVM deklaracijas laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 14 d., atsakovo 2012 m. rugpjūčio 13 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. AB13-57 bei Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. (8.13)-AB7-319 dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d., t. y. ne mažiau kaip 2 iš eilės mokestinius laikotarpius (kai mokestinis laikotarpis yra mėnuo), PVM deklaracijose nedeklaravo prekių tiekimų, paslaugų teikimų ir prekių įsigijimų iš ES valstybių narių.

Pareiškėjas minėtu laikotarpiu nedeklaravo PVM apmokestinamų tiekimų, o deklaravo tik pirkimo PVM. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad PVM mokėtojas valdo žemės sklypą, bei jame esantį pastatą, sudarytos sutartys dėl tarpininkavimo išnuomojant šį nekilnojamąjį turtą (tačiau jo neišnuomojus), nepasirašytos sutartys dėl nuomos, skelbimai internetiniuose puslapiuose nelaikytinos pakankamomis sąlygomis šiuos veiksmus vertinti kaip ekonominės veiklos vykdymą, iš kurio būtų gaunamos pajamos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 47.1 punkto nuostatas, ne kartą pažymėta, kad išregistravimui iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius ir privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Nurodyti teisės norminiai aktai nenumato, jog, siekdamas išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo, mokesčių administratorius privalo papildomai tirti ir ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo priežastis, taip pat nenustato jokių kriterijų tokioms priežastims ir jų juridinei reikšmei įvertinti.

Būtent ekonominės veiklos (prekių teikimo ar paslaugų teikimo) vykdymas yra esminė įsiregistravimo ir buvimo PVM mokėtojų sąlyga, įtvirtinta PVM įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje, todėl asmenys, kurie buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nebevykdo anksčiau pradėtos ekonominės veiklos (ją nutraukė, sustabdė ir pan.) pagrįstai gali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei tik nustatomos Taisyklių 47.1 punkte išvardintos aplinkybės (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-823/2008;

Administracinė jurisprudencija Nr. 5 (15), 2008 m.). Be to, pareiškėjo pateiktos UAB „Artilona“ ir UAB „Naftos grupė“ bei UAB „Artilona“ ir UAB „Ramusis pamarys“ nuomos sutartys buvo sudarytos 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d., UAB „Artilona“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, kurioje nurodytas ir pardavimo PVM, atsakovui pateikta 2012 m. lapkričio 11 d., t. y. šios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia ekonominės veiklos vykdymą, atsirado vėliau nei buvo priimtas ginčijamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, todėl jomis negali būti paneigtas šio sprendimo pagrįstumas.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo įvertinti ir kuriais galėjo būti grindžiama pareiškėjo vykdoma ekonominė veikla. Minėti įrodymai (nuomos sutartys ir PVM deklaracija) galėtų būti vertinami pareiškėjui kreipiantis į atsakovą su prašymu pakartotinai įregistruoti jį į PVM mokėtojų registrą. Sprendžiant klausimą dėl PVM mokėtojo išregistravimo iš PVM mokesčio mokėtojo registro, atsakovas privalo surinkti įrodymus, patvirtinančius PVM įstatymo 75 straipsnio nurodytas aplinkybes, tačiau teisės aktai nenumato mokesčių administratoriui pareigos prieš priimant sprendimą apie tai pranešti PVM mokesčio mokėtojui.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, kad savo reikalavimų pagrįstumą sieja su galimybe nagrinėjamu atveju taikyti Taisyklių 471 punkto nuostatas, nustatančias, kad mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kuriantys (statantys) ilgalaikį materialųjį turtą. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus poziciją, turėjo teismui pateikti konkrečius, pagrįstus faktiniais duomenimis paaiškinimus dėl ilgalaikio materialiojo turto kūrimo (statymo) fakto. Pareiškėjo teiginiai, kad jis kuria (stato) ilgalaikį materialųjį turtą, nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo pateiktas 2008 metais paruoštas priešprojektinis pasiūlymas laikytinas kaip nepagrindžiantis fakto, kad pareiškėjas 2012 metais kuria (stato) ilgalaikį materialųjį turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktą ir kitų aplinkybių, kurioms esant PVM mokėtojai negali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro mokesčio administratoriaus iniciatyva, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu. Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, vadovavosi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 48.3 punktu, teismų praktika (LVAT 2004 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A3-750/2004, 2008 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A63-994/08, 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-876/2011 ir kt.).

Teismas konstatavo, kad sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis. Taip pat teismas nustatė, jog Klaipėdos AVMI turimi duomenys nurodyti 2012 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime dėl išregistravimo iš PVM mokėtojo registro Nr. (8.13)-AB7-319, taigi sprendime nurodytas jo priėmimo faktinis pagrindas. Be to, ginčijamas sprendimas surašytas pagal Taisyklėse nustatytą formą. Teismas nurodė, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 3 dalį individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Pagal 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos AVMI viršininko įsakymo Nr. V1-363 (2012 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 177 redakcija) 1.2.3. punktą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorei E. C. suteikta teisė pasirašyti sprendimus išregistruoti iš PVM mokėtojų registro. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 48.3 punkto reikalavimus ir dėl to nėra pagrindo jį naikinti. Išnagrinėjusi bei įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatavo, kad Klaipėdos AVMI 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (18.113)L2-4253 dėl UAB „Artilona“ išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 84-90) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti UAB „Artilona“ skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai taikė ir aiškino materialinės ir procesines teisės normas.

2. Kaip faktinį sprendimo priėmimo pagrindą teismas pripažįsta atsakovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. vidinį tarnybinį pranešimą Nr. (8.13)- AB7-319 adresuotą tik kitam tos pačios institucijos skyriui, kuris net nebuvo pateiktas pareiškėjui, su juo pareiškėjas nebuvo supažindintas ir jis nebuvo aprašytas atsakovo priimtame ginčo sprendime. Atsakovo sprendimas visiškai neatitinka ir prieštarauja VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams.

3. Pareiškėjas visą įmonės veiklos laikotarpį nepertraukiamai vykdė ir toliau vykdo ekonominę veiklą, gauna pajamų ir deklaruoja apmokestinamuosius tiekimus. Atsakovas net neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro vadovautis atliktu mokestiniu tyrimu. Mokestinio tyrimo paskirtis yra nespręsti mokesčių mokėtojų registravimo/išregistravimo į/iš PVM mokėtojų registro klausimų. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto nuostatomis, mokestinis tyrimas taikytinas, siekiant nustatyti trūkumus ir/ar prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Juolab, kad ir pats mokestinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas tik dėl PVM permokos (skirtumo) grąžinimo už atitinkamą 4 (keturių) mėnesių laikotarpį, o ne sprendžiant klausimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro. Apie tai, kad šio mokestinio tyrimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, atsakovas nenurodė nei užduotyje atlikti mokestinį tyrimą, nei pranešime pareiškėjui apie jo atžvilgiu atliktą mokestinį tyrimą. Taip pat šiuo atveju yra labai svarbi aplinkybė, jog mokestinis tyrimas buvo užbaigtas 2012 m. rugpjūčio 13 d., o pareiškėjui, dar neužbaigus mokestinio tyrimo, pateikiamas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas apie jo atlikimą, kuriame net neužsimenama, kad pareiškėjas bus išregistruotas iš PVM mokėtojų registro. Tas pačias aplinkybes ir paaiškinimus pareiškėjas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl jų teismas net nepasisako sprendime, nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kaip to reikalauja ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinti teismo sprendimo turiniui keliami reikalavimai. Todėl dar ir dėl šios priežasties bei vadovaujantis to paties įstatymo 142 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punkto nuostatomis teismo sprendimas pripažintinas neteisėtu ir naikintinu.

4. Atsakovas, vadovaujantis Taisyklių 471 punktu, savo iniciatyva net neturėjo teisės išregistruoti pareiškėjo iš PVM mokėtojų registro, kadangi pareiškėjo veikla susijusi su ilgalaikio turto kūrimu (statymu). O minėtų Taisyklių punktu yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, draudžianti apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai savo iniciatyva išregistruoti iš registro PVM mokėtoją, kuris kuria (stato) ilgalaikį materialųjį turtą. Apie tai, kad pareiškėjo veikla yra susijusi su ilgalaikio materialaus turto kūrimu (statymu), jis ne kartą yra informavęs atsakovą ir šios aplinkybės jam buvo žinomos prieš priimant ginčo sprendimą. Tačiau atsakovas šio imperatyvaus draudimo nepaisė. Šias aplinkybes patvirtinantys paaiškinimai ir dokumentai (įrodymai): priešprojektinis pasiūlymas - galimybių studija, planai, schemos, brėžiniai, prezentacijos, sutartys ir kt., taip pat buvo pateikti teismui. Tačiau teismas nepateikia jokių argumentų ir motyvų, kodėl jie nepagrindžia fakto, jog pareiškėjas kuria (stato) ilgalaikį materialųjį turtą. Teismas tik abstrakčiai nurodo ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus bendrus teisingumo ir protingumo kriterijus, net neatskleisdamas jų turinio, kodėl būtent tik jie taikytini sprendžiant pareiškėjo pateiktų įrodymų tinkamumo ir pakankamumo klausimus šioje byloje (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 104-105) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog skundžiamas atsakovo sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, yra nepagrįstas. Sprendimas išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro priimtas dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos - tai aiškiai suformuluota pačiame sprendime. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, buvo nustatyta pareiškėjo atžvilgiu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. atlikto mokestinio tyrimo metu.

Apie tyrimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. AB12-56. Ta pati aplinkybė, kad pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, buvo išdėstyta ir atsakovo Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. (8.13)-AB7-319. Teismas šį raštą pagristai pripažino ginčijamo sprendimo faktiniu pagrindu. Teismas, konstatuodamas, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, vadovavosi ir LVAT suformuota pozicija, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos nenustato, jog sprendimas, t.y. institucijos valia, turi būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte.

Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad pareiškėjas visą įmonės veiklos laikotarpį nepertraukiamai vykdė ir toliau vykdo ekonominę veiklą, kad jo veikla susijusi su ilgalaikio turto kūrimu, todėl nebuvę pagrindo išregistruoti jo iš PVM mokėtojų registro, yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, yra patvirtinta paties pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktomis PVM deklaracijomis, kuriose pareiškėjas nedeklaravo prekių tiekimų, paslaugų teikimų ir prekių įsigijimų iš ES valstybių narių, pareiškėjo Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus pareiškėjo atžvilgiu atlikto mokestinio tyrimo rezultatais, įformintais 2012 m. rugpjūčio 13 d. ataskaita Nr. AB13-57, bei Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus raštu Nr. (8.13)-AB7-319.

Byloje esamus įrodymus apie tai, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo žemės sklypą bei jame esantį pastatą, jog pareiškėjas yra sudaręs sutartis dėl tarpininkavimo išnuomojant nekilnojamąjį turtą, nepasirašytas nekilnojamojo turto nuomos sutartis bei skelbimus internetiniuose puslapiuose teismas pagrįstai nevertino kaip ekonominės veiklos vykdymą. Toks vertinimas yra teisingas - iš minėtų veiksmų pareiškėjas negalėjo gauti ir negavo pajamų, kurios būtų apmokestintos PVM ir deklaruotos. Pareiškėjas nuosavybės teise yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir jame esančią spaustuvę su buitinėmis patalpomis), kurį teigia nuo pat įsigijimo dienos (nuo 2008 m. lapkričio 14 d.) ir šiuo metu ketinanti vystyti (kurti) ir kitaip naudoti įmonės veikloje.

Nurodė, kad pareiškėjas bendravo su gretimos teritorijos savininkais ir nuomininkais dėl bendro teritorijos planavimo ir interesų suderinimo, bendravo su projektuotojais-architektais dėl spaustuvės pastato rekonstrukcijos galimybių, yra parengęs priešprojektinį pasiūlymą - galimybių studiją, planus, brėžinius, svarstė turto pardavimo perspektyvas, ieškojo nuomininkų ir panašiai. Atsakovas pastebi, kad nurodyti veiksmai nebuvo rezultatyvūs. Tai pripažįsta ir pareiškėjas, nurodydamas, jog patalpos išnuomotos pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. lapkričio 19 d. turto nuomos sutartis, kurios buvo pasirašytos jau po pareiškėjo ginčijamo sprendimo priėmimo.

Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas kūrė (statė) ilgalaikį materialųjį turtą ir kad pareiškėjas mokesčių administratoriaus iniciatyva negalėjo būti išregistruotas iš PVM mokėtojų registro Taisyklių 471 punkto pagrindu. Teismas, konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdomos ekonominės veiklos faktą ir kitų aplinkybių, kurioms esant PVM mokėtojai negali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Artilona“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. priimtą sprendimą Nr. (18.113)L2-4253 dėl pareiškėjo išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro.

Ginčo sprendimas priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 47.1 punkto bei Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. (8.13)-AB7-319 pagrindu.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) buvo pasisakyta, jog vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie mokesčio administratoriaus duomenimis: 1) nevykdo ekonominės veiklos; 2) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių; 3) neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar 4) kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.

Taigi įstatymų leidėjas suteikė mokesčių administratoriui teisę bei pareigą iš PVM mokėtojų išregistruoti asmenis, kurie neatlieka ką tik apibrėžtos veiklos.

Mokesčių administratorius prieš priimdamas sprendimą dėl konkretaus mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokesčių mokėtojo registro turi surinkti faktinius duomenis dėl aplinkybių numatytų teisėkūros subjektų, t.y. pareiga pagrįsti išregistravimą tenka mokesčių administratoriui, todėl prieš priimant sprendimą dėl išregistravimo, tai turi būti padaryta kiekvienu konkrečiu atveju.

Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinis išregistravimo pagrindas buvo aptartas Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. (8.13)-AB7-319 (1 T, b.l. 115-117), kuriame ir pasiūlyta nedelsiant priimti sprendimą dėl įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, kadangi bendrovė nevykdo ekonominės veiklos.

Administracinės bylos nagrinėjimo eigoje centriniam mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl pareiškėjo (apelianto) galimai nevykdytos ekonominės veiklos, todėl 2013 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 69-29 „Dėl UAB „Artilona“ skundo“ vietos mokesčių administratoriui buvo pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti sprendimą dėl bendrovės ekonominės veiklos ar veiksmų susijusių su šia veikla.

2013 m. gegužės 23 d. apeliacinės instancijos teismo mokesčių administratorius paprašytas pateikti patikrinimo duomenis, kurie pasitarnautų visapusiškam bei objektyviam bylos išnagrinėjimui bei leistų atsakyti, kiek yra pagrįsti apeliacinio skundo argumentai.

Tokie dokumentai buvo gauti. Jų tarpe Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 2 d. surašytas Pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, bylojantis apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas „Dėl sprendimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. priimtas sprendimas Nr. (18.113)L2-4253 dėl pareiškėjo išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro.

Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad nebeliko ginčo objekto, o tai reiškia, jog nebetenka ir teisinės prasmės pirmosios instancijos teismo sprendimo tikrinimas, nes padarytos išvados nebesukels jokių pasekmių. Tuo tarpu administraciniai teismai turi nagrinėti tik tokias bylas, kuriose priimami sprendimai gali atitinkamiems teisiniams vienetams sukurti papildomas teises ar nustatyti pareigas, t.y. vienaip ar kitaip paliesti administracinės bylos proceso dalyvių teises ar įstatymų saugomus interesus. Priešingu atveju administracinė byla turi būti nutraukta, kas, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, ir atliktina šiuo atveju (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.

Tačiau prieš nutraukiant administracinę bylą apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kitaip liktų Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimas, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. priimtas sprendimas Nr. (18.113)L2-4253 bei būtų privalomas visiems subjektams įvardytiems Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, o tuo pačiu teisinėje erdvėje būtų ir mokesčių administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas „Dėl sprendimo panaikinimo“, kuriuo panaikintas skundžiamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 30 d. priimtas sprendimas Nr. (18.113)L2-4253 dėl pareiškėjo išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro. Tokia padėtis būtų teisiškai ydinga, todėl nutraukiant administracinę bylą turi būti naikintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius