2020-04-09 Nr. AB-7123-4-45-3-00048-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4021-261/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00048-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal S. F. Respublikos piliečio H. O. (H. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro viršininko teikimą dėl S. F. Respublikos piliečio H. O. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pakartotinai svarstyti S. F. Respublikos piliečio H. O. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo URC klausimą ir palikti galioti teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą.

2. URC nurodė, kad 2019 m. spalio 20 d. 12.50 val., vykdant asmenų, atvykusių reisu Nr. FR4978 iš Atėnų profiliavimą, užsienietis pasienio tikrinimo metu panaudojo, t. y. pateikė pasienio pareigūnams kito asmens kaip savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje, ir sulaikytas bei teismo nutartimi suimtas iki 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimu S. F. Respublikos pilietis H. O. buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams. Užsienietis 2020 m. sausio 22 d., būdamas Užsieniečių registracijos centre, pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. priėmė sprendimą dėl šio prašymo priėmimo nagrinėjimo iš esmės. Todėl URC, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 118 straipsnio 1 dalimi, prašė pakartotinai svarstyti užsieniečio sulaikymo URC klausimą ir palikti galioti teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendimą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimu URC teikimą tenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimą dėl S. F. Respublikos piliečio H. O., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2020 m. balandžio 9 d.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis 2019 m. spalio 20 d. 15.50 val. iš Atėnų atvyko į Lietuvos Respubliką ir pateikė Olandijos Karalystės pasą Nr. NTFK6J1BO, išduotą S. O., gim. (duomenys neskelbtini) d., vardu. Šį dokumentą, neturėdamas teisėto pagrindo laikė prie savęs ir gabeno iki Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto PKP, pateikė šio punkto pareigūnams kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, todėl užsieniečiui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo (jis buvo sulaikytas ir suimtas).

5. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir taikytiną teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad nors Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr.(15/6-15)15PR-11 buvo nuspręsta užsieniečio I. O. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje priimti nagrinėjimui iš esmės ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau šiuo atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose nustatyti pagrindai: iki šiol nėra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, nes užsienietis teisme nurodė įvairius motyvus – ir ekonominius, ir politinius, o dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi praėjus gana ilgam laikui nuo jo sulaikymo/suėmimo, nors turėjo galimybę tai padaryti vos tik atvykęs į Lietuvą, be to, jo asmens tapatybė nenustatyta, t. y. atvyko į Lietuvą su jam nepriklausančiu asmens tapatybės dokumentu, teigdamas, jog savo dokumentą prarado Graikijoje. Teismas padarė išvadą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūromis, siekdamas išvengti grąžinimo į savo tėvynę. Teismas, sutikdamas su URC teikime išdėstytais motyvais, kad nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. sprendime numatytas sulaikymo pagrindas (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.) iš dalies išnyko, sprendė, jog egzistuoja kiti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose.

III. 6. S. F. Respublikos pilietis H. O. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – URC teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

7. Užsienietis nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 bei nepagrįstai jį taikė nagrinėjamoje byloje, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos priimdamas neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Priešingai, nei nurodoma teismų formuojamoje praktikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), net ir nenustatęs apelianto tapatybės, priėmė sprendimą užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėti iš esmės. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui nesant sulaikytam jo prieglobsčio prašymą nagrinėjančiai institucijai neatimama galimybė atlikti veiksmus tapatybei patvirtinti/nustatyti. Be to, negalima teigti, kad apelianto tapatybės (pilietybės) oficialus patvirtinimas turėtų esminės ir lemiamos reikšmės Migracijos departamentui sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, todėl apeliantas neturėtų būti sulaikomas vien tuo pagrindu, kad apelianto tapatybė (pilietybė) nėra oficialiai patvirtinta. Dėl nenustatytos asmens tapatybės kaip pagrindo sulaikyti asmenį atkreipia dėmesį į LVAT 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5451-442/2017 nutartį, kurioje buvo nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog: 1) užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamento sprendimu nuspręsta nagrinėti iš esmės; 2) jam yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas; 3) byloje nėra duomenų, kad asmuo keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; 4) įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, nėra pagrindo tvirtinti, jog jis vengia teikti duomenis kompetentingoms institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar nurodyti aplinkybes, susijusias su duomenų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, gavimu, nėra pagrindo išvadai, kad užsieniečio tapatybė nėra aiški bei gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas URC netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra.

8. Užsienietis dėl sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2–3 punktuose nustatytų pagrindų nurodo, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų (visų ar dalies), vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečių prašymų dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nagrinėjimas yra priskirtas Migracijos departamento kompetencijai. Šioje byloje nėra jokių duomenų ir/ar įrodymų, kad kompetentinga valstybės institucija, t. y. Migracijos departamentas, būtų kreipęsis į URC ir nurodęs, kad yra būtina sulaikyti apeliantą, siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo grįsti apelianto, kuris yra prieglobsčio prašytojas, sulaikymo Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Taip pat įvertinus faktą, jog Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės, yra paneigiama prielaida, jog apeliantas prieglobsčio prašymą pateikė tik tikslu atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo/išsiuntimo į užsienio valstybę. Jeigu Migracijos departamentas būtų nustatęs, kad užsieniečio prieglobsčio prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis, arba pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami, arba pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę, būtų buvęs priimtas sprendimas nagrinėti apelianto prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 76 str. 4 d. 2 p., 4 p., 6 p.).

Apelianto vertinimu, teismas tinkamai nepagrindė, jog egzistuoja realus pagrindas manyti, jog apelianto prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę. Tokia teismo išvada yra paremta tik prielaida, tačiau teismų sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti ir pagrįsti, o ne paremti prielaidomis ir spėjimais.

9. Užsienietis teigia, kad iš bylos duomenų matyti, jog jo tapatybė yra pakankamai aiški, jog jis nebūtų sulaikytas, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir/ar viešajai tvarkai, be to, apeliantas teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl, jo vertinimu, jam turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas URC, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

10. Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

11. Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad priešingai, nei apeliantas teigia savo skunde, administracinėje byloje yra pakankamas pagrindas vertinti tai, jog šiuo atveju mažai tikėtina, kad užsieniečio atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką buvo pasilikti, kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jei jis nebūtų sulaikytas. Tikėtina, kad užsienietis gali pasislėpti. Teigia, kad S. F. Respublikos pilietis H. O., pateikdamas prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje ne iš karto, o tik po 3 mėnesių, piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo suteikimo procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis bei visais įmanomais būdais bando įsitvirtinti Europos Sąjungoje bei tokiu būdu siekia atidėti arba sutrukdyti įvykdyti grąžinimo procedūrą, nes akivaizdu, kad jis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Vien aplinkybė, kad Migracijos departamentas priėmė nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės, vienareikšmiškai nesuponuoja aplinkybių, kad užsieniečio prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje gauti pateikti duomenys yra ypač svarbūs ir tikrovę atitinkantys. Tokį Migracijos departamento sprendimą gali lemti daugelis veiksnių, pradedant tiek nuo informacijos rinkimo būdo, užsieniečio kilmės šalies ypatybių, tiek vidinių, išorinių, žmogiškųjų išteklių ir kt.

12. Užsieniečių registracijos centras pažymi, kad užsieniečio asmens tapatybė nenustatyta/nepatvirtinta, per Lietuvos Respubliką į Vokietijos Federacinę Respubliką jis vyko su suklastotu asmens dokumentu, slėpdamas savo tikrąją asmens tapatybę, būdamas suimtu/sulaikytu jis turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą ir tik sužinojęs, kad jo atžvilgiu nustačius asmens tapatybę bus pradėta vykdyti grąžinimo į kilmės šalį procedūrą, pateikė prieglobsčio prašymą, taigi prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog yra didelė tikimybė, kas šis užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, trukdys priimti reikalingus sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, asmens byloje surinkta medžiaga leidžia teigti, kad minėto užsieniečio atžvilgiu egzistuoja sulaikymo pagrindai, kadangi asmuo sąmoningai naudojosi suklastotu dokumentu keliaudamas Europos Sąjungos viduje. Taigi teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.

13. Apeliantas S. F. Respublikos pilietis H. O. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. balandžio 8 d. prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Apeliantas nurodė, kad šiuo atveju yra išnykęs ginčo dalykas, kadangi Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams 2020 m. balandžio 8 d. priėmus sprendimą, apelianto sulaikymo pagrindas šiuo metu yra ne Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimas, o naujai priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas, kurį apeliantas gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). ABTĮ 136 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

16. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. balandžio 9 d. gautas S. F. Respublikos piliečio H. O. prašymas dėl administracinės bylos Nr. A-4021-261/2020 nutraukimo.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, apeliantui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad S. F. Respublikos piliečio H. O. pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti S. F. Respublikos piliečio H. O. (H. O.) atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal S. F. Respublikos piliečio H. O. (H. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro viršininko teikimą dėl S. F. Respublikos piliečio H. O. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė