c040f7c0-299d-40d1-9cd0-0b397cd0a82f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1720-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04608-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ direktoriui A. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. D. ir V. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundÄ atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija nustatė:

1. PareiÅ¡kėja UAB „Patikimas verslas“ (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., b. l. 1–4), kuriuo praÅ¡o panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ Nr. EKS-51/18 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – Sprendimas). PraÅ¡oma priteisti pareiÅ¡kėjos priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas (sumokėtÄ Å¾yminį mokestį).

2. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Sprendime nurodomas „neigiamai kritikuojamas asmuo“ yra ne Komisijai skundÄ padavęs V. V., o metų prokuroras Z. T., kiti (galimai) korumpuoti teisėsaugos pareigÅ«nai. V. V. įvardintas teikiant visuomenei informacijÄ apie Z. T. ir kitų viešų asmenų veiklÄ ir (galimai) įvykdytas nusikalstamas veikas. 2.2. V. V. akivaizdžiai melavo ir meluoja, neigdamas akivaizdų faktÄ , kad fotografijose, kurias jis pats yra pateikęs 15min.lt redakcijai, yra ne jis.

Toks V. V. neadekvatus elgesys turėjo priversti kritiÅ¡kai vertinti V. V. skundo teiginius dėl publikacijose iÅ¡dėstytų faktų. 2.3. Atliekant tyrimÄ , nebuvo įvertinta, kad publikacijose kalbama ir pateikiami įrodymai, patvirtinantys, jog V. V. yra įvykdęs sunkų nusikaltimÄ . InformacijÄ apie tai pareiÅ¡kėjai pateikė visų įvykių liudininkas L. T., kuris pats dalyvavo Komisijos posėdyje ir patvirtino visus laikraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis Lietuvai“ apraÅ¡ytus įvykius. Visgi Sprendime nurodytos publikacijos buvo publikuojamos gavus informacijÄ ne tik iÅ¡ L.

T., bet ir iš kitų šaltinių (gauti liudijimai kitų asmenų, kurie nenorėjo būti viešinami, gautas atsakymas iš Kaišiadorių prokuratūros). Tai įrodo, kad publikacijose pateikiami faktai buvo patvirtinti iš kelių šaltinių. 2.4. Nors V. V. skunde prašė įvertinti, ar publikacijos atitinka Kodekso nuostatų reikalavimus ir priskirti A. D. ir laikraštį „Laisvas laikraštis Lietuvai“ prie profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų, tačiau Komisija nieko apie tai Sprendime nepasisakė. 2.5.

Formali ir nepargrįsta iÅ¡vada, kad V. V. nebuvo suteikta galimybė pasisakyti. Publikacijose cituojamas pats V. V., pateikiama informacija, paimta iÅ¡ V. V. socialinių tinklų, kuriuose jis pasakoja, kaip važinėja gatvėmis 200 km/val. greičiu ir giriasi dėl to. 2.6. Tai, kad publikacijų publikavimo metu nebuvo žinomi V. V. kontaktai ir nepavyko su juo susisiekti nereiÅ¡kia, kad publikacija neturėjo bÅ«ti vieÅ¡inama. Nebuvo galimybės iÅ¡klausyti V. V.. Be koks delsimas paskelbti publikacijose pateikiamÄ informacijÄ bÅ«tų žalingas visuomenei.

3. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.

4. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – ir Asociacija) atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ (1 t., b. l. 47–49) su juo nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

5. Asociacija nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentu, kad skundÄ padavęs asmuo buvo tik paminėtas, teikiant visuomenei informacijÄ apie prokurorÄ , nes ginčo publikacijoje skundÄ padavęs asmuo buvo kaltinamas nužudymu, o tokia informacija neabejotinai laikytina neigiama kritika. Be to, Kodekso 20 straipsnis nenumato iÅ¡lygų, leidžiančių nesuteikti neigiamai kritikuojamam asmeniui atsakymo teisės, jeigu Å¡is asmuo arba jo veikla nėra pagrindinis ir (ar) vienintelis kritikos objektas. Taip pat Å¡iame straipsnyje įtvirtinta pareiga suteikti neigiamai kritikuojama asmeniui atsakymo teisę nėra siejama su paskleistos informacijos atitikimu tikrovei, todėl su tuo susiję pareiÅ¡kėjos skundo argumentai atmestini.

Ginčo publikacijoje pateiktos citatos iÅ¡ V. V. socialinio tinklo negali bÅ«ti laikomos tinkamu neigiamai kritikuojamo asmens atsakymo teisės įgyvendinimu. Nesant galimybės iÅ¡klausyti skundÄ padavusio asmens nuomonės, pareiÅ¡kėja turėjo apie tai nurodyti ginčo publikacijoje, tačiau nei vienoje iÅ¡ ginčo publikacijų tai nebuvo padaryta. VieÅ¡o intereso skubiai skelbti tinkamai nepatikrintÄ informacijÄ Å¡iuo atveju nebuvo.

6. Teismo posėdyje Asociacijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimu (2 t., b. l. 1–4) su skundu nesutiko ir prašė teismo atmesti skundÄ kaip nepagrįstÄ .

8. V. V. nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad publikacijose kritikuojami teisėsaugos pareigūnai, kadangi pačių publikacijų turinys patvirtina, kad publikacijose neigiamame kontekste yra paminėtas būtent V. V.. Komentarų skiltis po publikacijomis buvo uždaryta, todėl net ir čia nebuvo galima paneigti tiesos neatitinkančius publikacijų teiginius. Pareiškėjos teiginiai, kad ruošiant publikacijas buvo remtasi ne tik L. T., bet ir kitų asmenų parodymais, kelia abejonių, nes jokie Žiežmarių gyventojai niekada neturėjo V.

V. jokių priekaiÅ¡tų, kiti asmenys policijos apie V. V. veiklÄ neinformavo. PareiÅ¡kėjos atstovo pateiktas susiraÅ¡inėjimas su prokuratÅ«ra dėl G. Z. mirties aplinkybių vyko 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. kai jau buvo iÅ¡spausdintos publikacijos. Tai įrodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, publikacijos buvo ruoÅ¡iamos remiantis tik vieno asmens L. T. melaginga informacija. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, kad pareiÅ¡kėjai nebuvo žinomi V. V. kontaktai. Publikacijų informatorius yra V.

V. giminaitis L. T., kuris nuo 2010 m. gyvena Žiežmariuose su tėvais, 100 metrų atstumu nuo V. V. gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad L. T. buvo gerai žinoma V. V. gyvenamoji vieta ir kontaktai. Be to, 2009 m. pats V. V. buvo susitikęs su pareiškėjos atstovu. Nesutinka ir su skundo teiginiais, kad delsimas paviešinti publikacijas būtų buvęs žalingas visuomenei. Tiesos neatitinka ir publikacijų teiginiai, kad V. V. yra dangstomas teisėsaugos atstovų. Atsiliepime taip pat paaiškinta, kad L. T. praeityje yra melagingai apkaltinęs V.

V. dėl galimo kelių eismo pažeidimo.

9. Teismo posėdyje V. V. palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad santykiai tarp jo ir L. T. yra įtemti, todėl jo pateikta informacija, kuri nurodyta publikacijose, yra abejotina. Teisėjų kolegija konstatuoja:

10. Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo konstatuotas Kodekso 20 straipsnio pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. kreipėsi į KomisijÄ su skundu (1 t., b. l. 68–72, skundo papildymas: 1 t., b. l.

73) dėl publikacijų laikraÅ¡tyje „Laisvas laikraÅ¡tis Lietuvai“, portale laisvaslaikrastis.lt ir žurnalisto A. D. įrašų socialiniame tinkle „Facebook“. Skundo svarstyme, kuris įvyko 2018 m. lapkričio 19 d. (1 t., b. l. 110–113), dalyvavo V. V., pareiÅ¡kėjos direktorius A. D. ir L. T., suteikęs publikacijų autoriui informacijÄ . Komisijos nariai, įvertinę, kad socialiniame tinkle „Facebook“ buvo paskelbti publikacijų anonsai, nusprendė vertinti tik publikacijas: publikacijÄ â€žKaip „Metų prokuroras“ Z.

T. pridengia nusikaltimus, nes ir nužudymus“ (1 t., b. l. 19–25) ir publikacijÄ â€žGeneralinė prokuratÅ«ra – mafijos grupuotė“ (1 t., b. l. 55–57). Komisijos posėdyje Komisijos nariai nusprendė, kad publikacijose V. V. yra neigiamai kritikuojamas, tačiau jo paties pozicija Å¡iuo klausimu nepateikta (byloje pateiktas garso įraÅ¡as (bylos Nr. I-1720-463/2019 priedas, b. l. 1)). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi V. V. skundÄ , priėmė skundžiamÄ SprendimÄ (1 t., b. l. 116–117), kuriuo nusprendė pripažinti, kad publikacijose buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi bÅ«ti suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ , o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti Å¡ia galimybe, bÅ«tina apie tai praneÅ¡ti tame pačiame kÅ«rinyje, ir įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ paskelbti šį SprendimÄ .

Sprendime konstatuota, kad neigiama kritika apie V. V. laikytini publikacijų teiginiai, kad V. V. nužudė žmogų, tačiau korumpuotų prokurorų dėka jam pavyko išvengti už tai atsakomybės.

12. Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) (2018 m. rugsėjo 11 d. redakcija). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Kodekso nuostatomis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato, be kita ko, Kodeksas.

Pagal Ä®statymo 46 straipsnio 1 dalį, Asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymÄ si, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimÄ visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sÄ moningumÄ vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis vieÅ¡Ä ja informacija. Komisija Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytÄ kompetencijÄ priimantis organas. Ä® Komisijos kompetencijÄ patenka asmenų skundų dėl vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat vieÅ¡osios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų nagrinėjimas (Ä®statymo 461 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Kodeksas buvo priimtas 2016 m. vasario 29 d. vieÅ¡osios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Asociacijos narių atstovų susirinkime. Kodekso 20 straipsnyje, kurio pažeidimu remtasi priimant skundžiamÄ SprendimÄ , įtvirtinta nuostata, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi bÅ«ti suteikta galimybė paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ . Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti Å¡ia galimybe, bÅ«tina apie tai praneÅ¡ti tame pačiame kÅ«rinyje. Ä®statymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžta, kas yra asmens kritika – tai asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.

Komisija, įgyvendindama vieÅ¡Ä jį administravimÄ , turi laikytis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taikomų individualiems administraciniams aktas, kurie turi bÅ«ti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

13. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai, kaip subjektui, kuriam taikomos Kodekso nuostatos (ginčo dėl to nėra), nustatyta pareiga užtikrinti, kad asmuo, kuris yra neigiamai kritikuojamas, turėtų galimybę paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti informacijÄ . Jeigu pareiÅ¡kėja neturi galimybės to įgyvendinti arba jeigu kritikuojamas asmuo pats atsisako pasinaudoti tokia galimybe, tai turi bÅ«ti nurodyta tame pačiame kÅ«rinyje, kuriame asmuo yra neigiamai kritikuojamas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: pirma, V. V. nėra neigiamai kritikuojamas asmuo; antra, pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės kreiptis į V. V. dėl publikacijose pateikiamos informacijos.

14. Ä®vertinus publikacijų turinį matyti, kad publikacijoje „Kaip „Metų prokuroras“ Z. T. pridengia nusikaltimus, nes ir nužudymus“ nurodoma, kad V. V. partrenkė ir taip nužudė kitÄ asmenį, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir nuslėpė žmogaus nužudymo įrankius, keliamos abejonės dėl V. V. kaip liudytojo statuso kitame ikiteisminiame tyrime, pasisakoma apie neva nepagrįstai V. V. atžvilgiu buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 7 punkto ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnio nuostatas, abejojama dėl tokio sprendimo teisėtumo, pateikiama informacija apie V.

V. gyvenimÄ iÅ¡ neigiamos pusės (apie važinėjimÄ dideliu greičiu), kritiÅ¡kai pateikiama informacija, susijusi su neva paties V. V. keliamais video, iÅ¡ kurių matyti, kad jam patinka greitis, Å¡iame neigiamame kontekste pateikiama informacija ir apie V. V. atžvilgiu pradėtÄ kitÄ ikiteisminį tyrimÄ . Kitoje publikacijoje „Generalinė prokuratÅ«ra – mafijos grupuotė“ iÅ¡ esmės tęsiama ta pati istorija, paminimas V. V. kaip „kelių erelis“, iÅ¡vengęs baudžiamosios atsakomybės. Nors publikacijose yra raÅ¡oma ir apie kitus teisėsaugos pareigÅ«nus ir jų dalyvavimÄ korupcinėse schemose, tačiau akivaizdu, kad jose V.

V. minimas neigiamame kontekste taip pat. Vadinasi, kritikuojamas asmuo yra ir V. V.. Konstatavus, kad neigiamai kritikuojamas asmuo yra V. V., vertinama, ar pareiÅ¡kėja įvykdė pareigÄ suteikti V. V. galimybę realizuoti savo teisę į atsakymÄ .

15. Siekiant atsakyti į šį klausimÄ aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1441-552/2016, kurioje nurodyta, kad kritikuojamam asmeniui visuomet turi bÅ«ti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiÅ¡kinti, paneigti klaidingÄ informacijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Atitinkamai ir pagal Kodekso 20 straipsnyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ kreiptis į kritikuojamÄ asmenį turi pats vieÅ¡osios informacijos rengėjas, skleidėjas, žurnalistas ar leidėjas.

Kodeksas nenustato pareigos pačiam kritikuojamam asmeniui praÅ¡yti, kreiptis į vieÅ¡osios informacijos rengėjÄ , skleidėjÄ , žurnalistÄ ar leidėjÄ pasinaudoti savo atsakymo teise. Tai reiÅ¡kia, jog nustačius aplinkybę, kad publikacijoje skelbiamai informacijai bÅ«dingas kritikos požymis, turi bÅ«ti užtikrinta kritikuojamo asmens teisė į atsakymÄ . Pažymėtina, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Kodeksas nustato atsakymo teisę dar prieÅ¡ paskelbiant informacijÄ kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę ir tai turi padaryti žiniasklaidos atstovai – kreiptis į kritikuojamÄ asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1123-1062/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad publikacijose nėra V. V. atsakymo į apie jį pateiktÄ informacijÄ . Taip pat publikacijose nėra nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės pasikreipti į V. V., ar kad pats V. V. atsisakė atsakyti į publikacijose pateikiamÄ informacijÄ . Vadinasi, Kodekso 20 straipsnis yra pažeistas. Ä®vertinus teisinį reguliavimÄ ir aptartÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ nagrinėjamu klausimu darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, jog publikacijose pateikta citata iÅ¡ V.

V. socialinių tinklų, kuriuose jis pasakoja, kaip važinėja gatvėmis 200 km/val. greičiu ir giriasi dėl to, ir yra V. V. atsakymas į publikacijose pateiktÄ informacijÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Kritikuojamo asmens citatų pateikimas neįrodo, ar vieÅ¡osios informacijos rengėjas, skleidėjas, žurnalistas ar leidėjas įvykdė pareigÄ kreiptis į neigiamai kritikuojamÄ asmenį dėl jo teisės paaiÅ¡kinti, patikslinti, paneigti konkrečiÄ informacijÄ , nurodytÄ konkrečiose publikacijose.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentai yra prieÅ¡taringi, nes jau vėliau pareiÅ¡kėja teigia, kad publikacijas privalėjo paskelbti vieÅ¡ai, nes delsimas bÅ«tų žalingas visuomenei. Pirmiausia, Å¡is skundo argumentas vertinamas kritiÅ¡kai, nes nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Ir, antra, Å¡is argumentas neturi teisinės reikÅ¡mės, konstatavus Kodekso 20 straipsnio pažeidimÄ , t. y. ne skunde teismui, o publikacijoje turėjo bÅ«ti nurodyta, kodėl nebuvo galimybės pasikreipti į V.

V.. Taip pat pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia ir tuo, kad publikacijose pateikta informacija gauta ne iÅ¡ vieno Å¡altinio, kad pateikta informacija atitinka tikrovę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kodekso 20 straipsnyje įtvirtinta pareiga nesiejama su Å¡altinių, iÅ¡ kurių gaunama informacija, pakankamumu ar paskleistos informacijos atitikimu tikrovei. Todėl nurodyti skundo argumentai dėl Å¡altinių pakankamumo publikacijose pateiktos informacijos atitikimo tikrovei ar dėl informacijos patikimumo, teismo posėdyje dalyvavusio liudytojo L.

T. argumentai dėl jo pateiktos informacijos patikimumo ir atitikimo tikrovei, nėra teisiÅ¡kai susiję su skundžiamu Sprendimu, todėl iÅ¡ esmės nevertinami. PareiÅ¡kėjos skundo argumentai dėl to, kad Komisija, neva netinkamai iÅ¡nagrinėjo V. V. skundÄ , nes nepasisakė dėl visų V. V. skundo reikalavimų, laikytini deklaratyviais, nes pareiÅ¡kėja nepagrindė, kaip tai pažeidė jos teises ir įstatymų saugomus interesus bei kokias neigiamas pasekmes jai tai sukėlė. Tokie argumentai nesudaro pagrindo vertinti skundžiamo Sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl atmestini kaip nepagrįsti.

16. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus, Komisija iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai iÅ¡nagrinėjo faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ SprendimÄ , todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjos skundo, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Patikimas verslas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas