c040f1c5-8d81-4e2b-949e-3e1af87ec92e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-618-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09393-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 28 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-15850-235/2016 pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl patalpų nuomos sutarties pripažinimo sudaryta, trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad su ja nuo 2004 m. birželio mėnesio yra sudaryta neterminuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nuomos sutartis bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Nuo 2004 metų jos Å¡eima nuomojasi Å¡alia esančias patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Patalpos, kaip atskiras turtinis vienetas, suformuotos nuo 2012 metų liepos mėnesio. 2012 m. spalio 26 d. perdavimo-priėmimo aktu nurodytos patalpos buvo perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Patikėjimo teise jas valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Patalpas seniūnija ieškovei išnuomojo neterminuotai kaip negyvenamas (pagalbines), su galimybe ateityje jas privatizuoti, o ieškovė už jas mokėjo nuomos mokestį. Ieškovei priklausantis butas ir nuomojamos patalpos yra sujungtos praėjimu.

Patalpos nuomos sudarymo metu buvo avarinės bÅ«klės, be langų, sienos sutręšusios neÅ¡ildomos. IeÅ¡kovė savo lėšomis patalpas sutvarkė, apÅ¡iltino, įstatė langus, įvedė vietinį Å¡ildymÄ . Nuomos sutartis buvo prarasta, tačiau už patalpų nuomÄ buvo skaičiuojamas ir mokamas nuomos mokestis.Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iki patalpos perdavimo 2012 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybei, Å¡i neprivatizuota patalpa buvo valstybės nuosavybė.

Patalpos buvo perduotos ir yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos – butas, o jokių duomenų apie tai, kad patalpos būtų laikytos negyvenamosiomis ar pagalbinėmis, bei būtų išnuomotos ieškovei, byloje nėra. Byloje nepateikta duomenų, kad patalpų nuomos sutartis apskritai buvo sudaryta, o jei buvo sudaryta – tai kokiam terminui. Ieškovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia, tačiau to nepadarė.Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Patalpas patikėjimo teise valdo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raÅ¡tu. Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ archyvuose nuomos sutarties dėl patalpų iÅ¡nuomojimo nėra. Vien faktas, kad ieÅ¡kovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis neprivatizuotomis patalpomis ir moka joms priskaičiuotus mokesčius, nesudaro prielaidos, jog ieÅ¡kovė minėtomis patalpomis naudojasi tam turėdama teisinį pagrindÄ .

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybė 2013 m. vasario 26 d. perdavė patalpas patikėjimo teise naudoti ir valdyti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri sudaroma raÅ¡tu, vadovaujantis savivaldybės institucijos sprendimu, tačiau ieÅ¡kovė neturi nuomos sutarties, įrodančios, kad ji teisėtai naudojasi patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, jog vien tik faktas, kad ieÅ¡kovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis neprivatizuotomis patalpomis ir moka joms priskaičiuotus mokesčius, nesudaro prielaidos, jog ieÅ¡kovė minėtomis patalpomis naudojasi tam turėdama teisinį pagrindÄ .

Teismas atkreipė dėmesį, kad patalpos nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip butas, patalpa – butas, o ne kaip negyvenamosios patalpos. Buto bendras plotas yra 28,69 kv. m. UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ pažymoje apie priskaičiuojamus mokesčius už kitas paslaugas nurodyta, kad ieÅ¡kovei buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkei, mokesčiai už kitas paslaugas priskaitomi už jai nuosavybės teise priklausantį plotÄ ir neprivatizuotas patalpas (25,60 kv. m.), kuriomis ji naudojasi.

Pažymoje nurodytas kito buto plotas (25,60 kv. m.) nesutampa su buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotu, nurodytu nekilnojamojo turto registre (28,69 kv. m.), todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ pateiktų sÄ skaitų nėra aiÅ¡ku už kokių patalpų nuomÄ UAB „Naujamiesčio bÅ«stas“ iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas, o ieÅ¡kovė jas apmokėdavo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o prijungti papildomus įrodymus, kurių pateikimo bÅ«tinumas atsirado vėliau, paaiÅ¡kėjus, kad teismas atmetė įrodymus arba neteisingai juos įvertino. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Patalpų iÅ¡nuomojimo metu pati savivaldybės įgaliota institucija – Naujamiesčio seniÅ«nija, jas įvardijo kaip negyvenamÄ sias. Skirtumo kaip pavadintos patalpos nebuvo, nes jos buvo iÅ¡nuomotos ir už jas buvo skaičiuojamas bei mokamas nuomos mokestis.Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo inventorizuotos 2012 m. birželio 22 d., tuomet ir buvo nustatytas tikslus buto bendras plotas – 28,69 kv. m.

Pagal ankstesnius VÄ® Registrų centro duomenimis patalpų plotas buvo 27,90 kv. m. Pastatų vidaus plotų eksplikacijoje, sudarytoje 1987 m. birželio 10 d. (paskutiniai įraÅ¡ai padaryti 2005 m. rugpjūčio 24 d.) nurodyta, kad bute Nr. 7 yra nenaudojamos 2,28 kv. m. ploto patalpos (tambÅ«ras), todėl mokestiniuose praneÅ¡imuose Å¡is plotas nebuvo įtraukiamas į nuomos mokestį. Kad nuoma buvo skaičiuojam už mažesnį plotÄ yra atsakinga seniÅ«nija.IÅ¡ pastato butų (patalpų) savininkų sÄ raÅ¡o matyti, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tik vienos patalpos nebuvo privatizuotos, t. y. patalpos, esančios Å¡alia buto Nr. 1.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, nei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ archyvuose nėra patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutarties, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tik faktas, jog ieÅ¡kovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis neprivatizuotomis patalpomis ir moka joms priskaičiuotus mokesčius, nesudaro prielaidos daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė minėtomis patalpomis naudojasi tam turėdama teisinį pagrindÄ .Byloje nėra duomenų, kad buvo sudaryta nuomos sutartis.

Jei tokia sutartis buvo sudaryta, nėra įrodymų, kad ji yra neterminuota. Jeigu nuomos sutartis buvo sudaryta, ji pasibaigė nuosavybės teisę į patalpÄ perleidus Vilniaus miesto savivaldybei.Be to, butas buvo perduotas kaip gyvenamoji patalpa, o ne kaip pagalbinės negyvenamosios patalpos.Apeliantei nepalankus teismo sprendimas nelaikytinas iÅ¡kilusia bÅ«tinybe teikti naujus įrodymus. Juos teikti pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių. Naujai teikiami įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad tarp apeliantės ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudaryta neterminuota ginčo patalpų nuomos sutartis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo SÄ® „Viliaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai konstatavo, kad vien tik faktas, jog ieÅ¡kovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis neprivatizuotomis patalpomis ir moka joms priskaičiuotus mokesčius, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė minėtomis patalpomis naudojasi turėdama teisinį pagrindÄ .FaktÄ , kad ieÅ¡kovė patalpomis naudojasi neturėdama tam teisinio pagrindo patvirtina tai, kad ieÅ¡kovei už naudojimÄ si patalpomis kas mėnesį yra apskaičiuojamas žalos mokestis.IeÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai nekeičia ginčo esmės. Å iuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių kliūčių, todėl nėra pagrindo jų priimti.Pateikti papildomi dokumentai neįrodo fakto, kad su ieÅ¡kove yra sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d.).CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė teismui pateikė naujus įrodymus: Patalpų iÅ¡dėstymo planÄ , Patalpos (buto) vidaus plotų eksplikacijÄ , kuri atlikta 2012 m. birželio 22 d., 2001 m. kovo 7 d. Pastato butų (patalpų) sÄ vininkų sÄ raÅ¡Ä , 2016 m. birželio 1 d. Butų (patalpų) sÄ raÅ¡Ä pastate. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Å¡iuos įrodymus, kadangi, visų pirma, Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, antra, teisėjų kolegijos vertinimu, naujai pateikti įrodymai nėra susiję su ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamais reikalavimais dėl nuomos sutarties pripažinimo sudaryta, kadangi nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, kurias ieÅ¡kovė įrodinėja Å¡ioje byloje (CPK 178 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo pripažinti, kad su ieškove J. S. yra sudaryta neterminuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, nuomos sutartis.Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Butas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise perduotas 2012 m. spalio 26 d. priėmimo - perdavimo aktu Nr. 86V, vadovaujantis 1998 m. liepos 13 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 870. Nuo 2013 m. birželio 26 d. butas perduotas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti ir naudoti patikėjimo teise.Apeliantė įrodinėja, kad su ja buvo sudaryta neterminuota patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.579 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos sutarties formÄ , 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; jÄ pasiraÅ¡o įgaliotas pareigÅ«nas ir nuomininkas.Apeliantė nurodo, kad buto nuomos sutartis buvo sudaryta raÅ¡tu, tačiau vėliau buvo prarasta.Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.).

CK teisės normose, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formÄ , nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta raÅ¡ytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raÅ¡tu, o tik žodžiu. Tai reiÅ¡kia, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nesudarymas raÅ¡tu nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokiu atveju, kai nėra raÅ¡ytinės sutarties, turi bÅ«ti įrodyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad savivaldybei priklausanti nuosavybės teise gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteikta nuomininkui (priimtas sprendimas dėl gyvenamosios patalpos suteikimo ir kt.) ar kad jis kitais teisėtais pagrindais įgijo nuomininko teisę naudotis gyvenamÄ ja patalpa ir gyvenamoji patalpa jo yra naudojama už atlyginimÄ .

Pagal bylos įrodymus vertinama, ar konkretaus buto ar kitos patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, ar ji nėra nutraukta ar kitaip pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013).Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė ne tik mokėjo mokesčius už jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. mokėjo ir už ginčo patalpų nuomÄ (b. l. 29-33).

Apeliantė taip pat pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tik vienas neprivatizuotas butas, kurio Nr. 7, kad butas Nr. 1 ir Nr. 7 yra sujungti praėjimu, kad apeliantei mokesčiai už kitas paslaugas buvo priskaitomi už jai nuosavybės teise priklausančio buto plotÄ , o taip pat neprivatizuotas patalpas, kuriomis ji naudojosi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad labiau tikėtina, jog apeliantė nuomos mokestį mokėjo ir už butÄ esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad nuomos mokestis buvo mokamas tik iki 2011 m. kovo mėn., o Å¡iuo metu apeliantei už naudojimÄ si butu kiekvienÄ mėnesį yra skaičiuojamas žalos mokestis (b. l. 48-50). Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vien faktas, kad ieÅ¡kovė naudojasi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis neprivatizuotomis patalpomis ir moka mokesčius, savaime nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė minėtomis patalpomis naudojasi turėdama teisinį pagrindÄ .

CK 6.577 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad norint įrodyti, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta, neužtenka pagrįsti, kad patalpa yra naudojamasi už atlygį, tačiau taip pat reikia įrodyti, kad valstybei ar savivaldybei priklausanti nuosavybės teise gyvenamoji patalpa buvo teisės aktų nustatyta tvarka suteikta nuomininkui.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodytos aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tų buvę priimti kokie nors administraciniai teisės aktai, leidę apeliantei nuomotis ginčo patalpas ar jomis naudotis. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė neįrodė, kad su ja buvo sudaryta ginčo patalpos nuomos sutartis. IÅ¡tyrusi ir įvertinusi raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei kitus faktinius duomenis byloje, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių nebuvo susiklostę gyvenamosios patalpos (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje) nuomos santykiai.

Aplinkybė, kad J. S. ilgÄ laikÄ faktiÅ¡kai naudojosi ginčo butu, o buto savininkas Vilniaus miesto savivaldybė nereiÅ¡kė dėl to pretenzijų, nesukÅ«rė J. S. teisės į patalpos nuomÄ , nes, kaip jau buvo minėta, į bylÄ nebuvo pateikta raÅ¡ytinė nuomos sutartis, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti, ar ji buvo terminuota, ar neterminuota, kokie sutarties nutraukimo pagrindai ir pan., be to, byloje nėra įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovės nurodoma nuomos sutartis buvo sudaryta, neįrodyta, kad buvo priimti administraciniai teisės aktai dėl leidimo apeliantei nuomoti ginčo patalpas ir t. t. (CPK 178 str.).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, atsižvelgė į teismų formuojamÄ praktikÄ ginčo klausimais, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .            Teisėjai                                                                                                                  Vilija Mikuckienė                                                                                                                                 Vaclovas Paulikas           JÅ«ra Marija Strumskienė