Legislator Case Law & Legislation
c03db22e-6ef5-4cce-9d2b-afb96b0a0680 AI generated

c03db22e-6ef5-4cce-9d2b-afb96b0a0680 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c03db22e-6ef5-4cce-9d2b-afb96b0a0680
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-815-153/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkera“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Č. dėl paskolos priteisimo ir pagal atsakovo V.

Legislator headnote

AI generated

c03db22e-6ef5-4cce-9d2b-afb96b0a0680 · Lietuvos apeliacinis teismas: ir atsakovas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Č. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis, kuriomis ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteista 160 000 Lt skola ir atmestas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 dalį dėl 100 000 Lt pripažinti nesudaryta, panaikinti ir ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1106/2012Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.3.; 63.1.(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-815-153/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilkera“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Č. dėl paskolos priteisimo ir pagal atsakovo V.

Č. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilkera“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis ir atsakovo prievolės pripažinimo įvykdyta, tretieji asmenys L. B., R. R., V. R.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi UAB „Vilkera“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė B. A. P.; 2009 m. spalio 29 d. nutartimi, atstatydinęs B.

A. P., UAB „Vilkera“ administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“; 2010 m. vasario 24 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Administratorius, patikrinęs įmonės finansinius dokumentus, nustatė, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartimi Nr. 2008/08/10 iki 2009 m. spalio 10 d. ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 160 000 Lt paskolÄ (1 t., 7-8 b.l.), kuri buvo iÅ¡mokėta dalimis: pagal 2009 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 53 - 100 000 Lt; 2008 m. rugpjūčio 11 d. - 40 000 Lt bei 2008 m. lapkričio 13 d. - 20 000 Lt banko pavedimais (1 t., 9-10 b. l.). 2008 m. lapkričio 10 d. sutartimi Nr. 0055 iki 2009 m. gegužės 30 d. ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 200 00 Lt paskolÄ (1 t., 12-13 b. l.), kuri pagal tuo metu galiojusį Lietuvos banko nustatytÄ valiutų kursÄ atsakovui buvo iÅ¡mokėta JAV doleriais (73 613,31 USD x 2,7169) 2008 m. lapkričio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.

12. Å ių paskolų atsakovas negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, todėl bankrutuojančio ieÅ¡kovo administratorius 2010 m. kovo 2 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso 360 000 Lt negrÄ Å¾intų paskolų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 24-27 b. l.). Atsakovas V. Č. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė ieÅ¡kinį atmesti ir pripažinti, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartis Nr. 2008/08/10 dalyje dėl 100 000 Lt ir 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartis Nr. 0055 yra nesudarytos, o atsakovo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 60 000 Lt pagal 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. 2008/08/10 yra įvykdyta. Atsakovo teigimu, jis yra gavęs iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ viso tik 60 000 Lt 2008 m. rugpjūčio 11 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. banko pavedimais.

Å i paskola buvo užtikrinta 2008 m. rugpjūčio 8 d. L. B. garantiniu raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad ji neatlygintinai perraÅ¡ys UAB „Vilkera“ darbuotojai V. R. 50 000 Lt ir 80 000 Lt vertės 2005 m. automobilius Mazda D.3-6 ir Saab D.3 9-3. GrÄ Å¾inus paskolÄ , Å¡iuos automobilius bendrovė turėjo grÄ Å¾inti L. B.. Automobiliai yra parduoti, jų vertė virÅ¡ijo 60 000 Lt paskolÄ , todėl, atsakovo nuomone, jo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 60 000 Lt yra pasibaigusi. Atsakovo teigimu, 100 000 Lt 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 53 atsakovui nebuvo iÅ¡mokėti, nors Å¡iame mokėjimo dokumente ir yra jo, kaip gavėjo, paraÅ¡as. 200 000 Lt pagal 2008 m. lapkričio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 12 atsakovui taip pat nebuvo iÅ¡mokėti, nes kasos iÅ¡laidų orderis atsakovo nepasiraÅ¡ytas.

Be to, priedu prie 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties Nr. 0055 (1 t., 12-13 b. l.) atsakovas ir R. R. susitarė, kad atsakovas grÄ Å¾ins bendrovei 200 000 Lt tik tuo atveju, jeigu po konkurso UAB „Valda“ perves atsakovui ne mažiau kaip 600 000 Lt; tuo atveju, jeigu pinigai iÅ¡ UAB „Valda“ nebus gauti, 200 000 Lt paskola pagal sutartį Nr. 0055 ieÅ¡kovui nebus grÄ Å¾inama ir paskolos sutartis Nr. 0055 taps negaliojanti. Planuoto verslo su UAB „Valda“ atsakovas nevykdė, todėl UAB „Valda“ neturėjo pagrindo pervesti atsakovui 600 000 Lt, o atsakovas neturi prievolės mokėti ieÅ¡kovui 200 000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ atsakovo V. Č. ieÅ¡kovui BUAB „Vilkera“ 160 000 Lt paskolÄ ; 4 200 Lt žyminio mokesčio ir 198 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; į Kauno apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ liudytojos I. Laurinaitienės 98,67 Lt kelionės iÅ¡laidų; ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl 200 000 Lt priteisimo atmetė; pripažino 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį Nr. 0055 nesudaryta; kitus atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

IÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, 2008 m. rugpjūčio 8 d. Å¡alių pasiraÅ¡yto kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 53 ir 2008 m. rugsėjo 5 d. Å¡alių pasiraÅ¡yto 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 priedo, kuriuo 160 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo terminas iÅ¡ 2008 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į 2008 m. spalio 10 d., teismas nustatė, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį Nr. 2008/08/10 atsakovui buvo iÅ¡mokėta 160 000 Lt paskola. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad 100 000 Lt atsakovui nebuvo iÅ¡mokėti ir kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartis Nr. 2008/08/10 100 000 Lt dalyje nebuvo sudaryta.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad prievolę pagal 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį grÄ Å¾inti 60 000 Lt jis tinkamai įvykdė. Teismas nustatė, kad pagal Å¡iÄ sutartį gautÄ paskolÄ atsakovas turėjo grÄ Å¾inti grynais pinigais, o dėl skolos perkėlimo arba prievolių perėmimo Å¡alys atskiru raÅ¡ytiniu susitarimu nebuvo susitarusios, nes toks susitarimas bylai nepateiktas. Trečiojo asmens L. B. garantinio raÅ¡to teismas nelaikė tinkamu atsakovo prievolių įvykdymo užtikrinimu, motyvuodamas tuo, kad raÅ¡tas 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 Å¡alių nepasiraÅ¡ytas, nors raÅ¡to esmė ir buvo užtikrinti ieÅ¡kovui atsakovo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ Ä¯vykdymÄ .

Teismas nustatė, kad pagal raÅ¡tÄ automobiliai turėjo bÅ«ti perduoti ne ieÅ¡kovui, o fiziniam asmeniui V. R.; kad L. B. nuosavybės teise priklausė tik vienas automobilis; kad automobiliai nebuvo neatlygintinai perduoti V. R.. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo prievolė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui   60 000 Lt pagal 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį nėra pasibaigusi. IÅ¡ atsakovo pateikto 2011 m. vasario 8 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13 (2 t., 6-11 b. l.), kuriame užfiksuoti atsakovo pokalbiai su buvusiu bendrovės vadovu, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad paskola ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta ir atsakovo prievolė pasibaigė.

IÅ¡ protokole užfiksuoto pokalbio turinio teismas sprendė, kad pokalbio dalyviai kalba apie automobilius, automobilių užstatymo faktÄ , jų vertę, lito ir dolerio santykį, ir konstatavo, kad nei vienas pokalbio dalyvis nė karto neįvardino jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su ginčo paskolos grÄ Å¾inimu ir tinkamu prievolės įvykdymu. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tinkamas sandorio įvykdymas negali bÅ«ti įrodinėjamas garso įraÅ¡ais, kurie padaryti nesilaikant įstatymo reikalavimų ir neindentifikavus pokalbyje dalyvavusių asmenų (CPK 178 str., CK 6.875 str. 2 d.).

Teismas nustatė, kad 200 000 Lt pagal 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutartį atsakovui nebuvo iÅ¡mokėti, nes 2008 m. lapkričio 17 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 12, kuriuo grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas, atsakovo nepasiraÅ¡ytas, o kiti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai paskolos davimo neįrodo, nes jie yra sudaryti pagal kasos iÅ¡laidų orderių ir kt. dokumentų duomenis. Vertindamas atsakovo nurodytas su priedu prie 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties Nr. 0055 susijusias aplinkybes, teismas sprendė, kad priede nurodytos aplinkybės nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjamai bylai ir paskolos sutarties Å¡alims neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad susitarimas Nr. 001 nėra sudėtinė 2008 m. lapkričio 10 d. paskolos sutarties Nr. 0055 dalis; kad paskolos sutartyje esantis prieraÅ¡as - ,,priedas Nr. 001. susitarimas 2008.11.10“, sutarties Å¡alių nepasiraÅ¡ytas; kad susitarimo Å¡alimis yra ne paskolos dalyviai (ieÅ¡kovas ir atsakovas), o fiziniai asmenys (R.

R. ir atsakovas). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Č. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovui iš atsakovo priteista 160 000 Lt skola ir atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 dalį dėl 100 000 Lt pripažinti nesudaryta, panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:1.

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėti 100 000 Lt grynais pinigais, yra nepagrįsta. Atsakovas, pasirašęs kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 53 ir taip patvirtinęs 100 000 Lt gavimÄ , suprato, kad tarp Å¡alių iÅ¡kilus ginčui jis turės įrodyti, jog 100 000 Lt jam nebuvo iÅ¡mokėta. Tuo tikslu dar iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio padavimo pradėjo rinkti įrodymus – įrašė su bendrovės buvusiu vadovu vykusius pokalbius, kurių metu, atsakovui teigiant, jog jam buvo iÅ¡mokėta tik 60 000 Lt, buvęs ieÅ¡kovo vadovas neginčijo Å¡ios aplinkybės ir patvirtino automobilių gavimo faktÄ .

Pokalbių turinys rodo, kad paskolos santykiai buvo susiklostę ne tik tarp bendrovės ir atsakovo, tačiau ir tarp R. R., L. B. ir V. R.. Garso įrašas buvo vienintelė galimybė atsakovui pagrįsti savo argumentus ir įrodyti, kad paskolos gavimas ir automobilių perregistravimas buvo tiesiogiai susiję su gauta paskola.    2. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl pokalbių garso įrašų vertinimo, kaip netinkamos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamame ginče. Pagal CK 6.875 straipsnio 2 dalį, ginčijant paskolos sutartį draudžiama remtis liudytojų parodymais, išskyrus CK 1.93 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas turi atsižvelgti į visus byloje esančius įrodymus, kai yra CK 1.93 straipsnyje numatytos aplinkybės ir kai toks draudimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismų praktikoje taip pat laikomasi taisyklės, kad klausimas, ar garso įraÅ¡as yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgiant į įraÅ¡o padarymo aplinkybes, fiksavimo bÅ«dÄ , priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje c. b.

Nr. 3K-3-1406/2002). Atsakovo ir R. R. pokalbių įraÅ¡ai padaryti siekiant įrodyti, kad 100 000 Lt atsakovui nebuvo iÅ¡mokėti; kad automobiliai buvo perduoti kaip paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimas. RaÅ¡ytinių paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 pakeitimų padaryti nebuvo galimybės, nes R. R. to vengė. Ä®raÅ¡ai ieÅ¡kovo buhalteriniuose dokumentuose atlikti pagal R. R. nurodymus, trečiasis asmuo V. R. atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, R. R. slapstosi, todėl tokioje situacijoje tiek garso įraÅ¡as, tiek L.

B. žodiniai paaiÅ¡kinimai ypatingai svarbÅ«s ir Å¡ių įrodinėjimo priemonių nepaisymas prieÅ¡tarautų CK 1.93 straipsnio 6 daliai. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nors ir pripažinęs pokalbių garso įraÅ¡us netinkama įrodinėjimo priemone, teismas įvertino įrašų turinį ir atsisakymÄ jais remtis tinkamai motyvavo. IeÅ¡kovas sutinka su teismo iÅ¡vada dėl garso įrašų, kaip netinkamos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamu atveju, vertinimu.

Garso įraÅ¡ai daryti nesuėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas neketino grÄ Å¾inti paskolos, nes užduodamas menamus klausimus asmeniui, kurį įvardina kaip R. R., ir darydamas jų pokalbio įraÅ¡Ä , siekė gauti įrodymus, kurie padėtų iÅ¡vengti prievolės ieÅ¡kovui įvykdymo.

2. Apeliantas nenurodo, kokios trečiojo asmens L. B. nurodytos aplinkybės galėtų turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir teismo nebuvo įvertintos.3. Byloje nepateikta Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo, kad paskolÄ atsakovas grÄ Å¾ins automobiliais, o ne pinigais, taip pat susitarimo dėl atsakovo teisės grÄ Å¾inti paskolÄ ne bendrovei, o jos darbuotojai, todėl trečiojo asmens automobilio perraÅ¡ymas bendrovės darbuotojai negali bÅ«ti pripažintas tinkamu atsakovo prievolės įvykdymu bendrovei.

Be to, trečiajam asmeniui L. B. nuosavybės teise priklausė tik vienas automobilis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalykÄ sudaro aplinkybių, susijusių su 100 000 Lt paskolos pagal raÅ¡ytinę bylos Å¡alių paskolos sutartį davimu atsakovui ir atsakovo prievolės grÄ Å¾inti gautÄ 60 000 Lt paskolÄ tinkamu įvykdymu, įrodinėjimo, įrodymų leistinumo, sÄ sajumo ir vertinimo klausimai.             Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2008 m. rugpjūčio 10 d. sudarė 160 000 Lt paskolos sutartį Nr. 2008/08/10 (1 t., 7-8 b.l.). 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovo kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 53 atsakovui buvo iÅ¡mokėta grynais pinigais 100 000 Lt, o likusi, 60 000 Lt, paskolos dalis 2008 m. rugpjūčio 11 d. (40 000 Lt) ir 2008 m. lapkričio 13 d. (20 000 Lt) banko pavedimais buvo pervesta atsakovo nurodymu trečiajam asmeniui L.

B. (1 t., 9-10 b. l.). Å ios paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti trečiasis asmuo L. B. 2008 m. rugpjūčio 8 d. iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigojo perraÅ¡yti ieÅ¡kovo darbuotojai V. R. nuosavybės teise priklausančius automobilius – 2005 m. Mazda D.3 6 (kėbulo Nr. ) ir 2005 m. SAAB D.3 9-3 (kėbulo Nr. ), kuriuos, atsakovui grÄ Å¾inus paskolÄ , ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti trečiojo asmens nuosavybėn (1 t., 47, 58 b. l.). Be kitų reikalavimų, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 160 000 Lt negrÄ Å¾intÄ paskolÄ .

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2008 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutarties Nr. 2008/08/10 dalį dėl 100 000 Lt nesudaryta, o prievolę grÄ Å¾inti 60 000 Lt paskolÄ Ä¯vykdyta tinkamai, motyvuodamas tuo, kad garanto automobilius ieÅ¡kovas perleido tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du 60 000 Lt paskola jam yra grÄ Å¾inta. Å iuos atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas atmetė, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje ginčo dalyje patenkino. Atsakovo apeliaciniu skundu kvestionuojamos teismo iÅ¡vados, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė tokį sprendimÄ .

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkindamas iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl 100 000 Lt paskolos gavimo Viena iÅ¡ civilinių teisinių kreditavimo formų yra paskolos sutartis. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis laikoma realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys). Kad paskolos santykiai atsirastų, bÅ«tinas ne tik Å¡alių susitarimas dėl sutarties sÄ lygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas. Jeigu įrodoma, kad pinigai iÅ¡ tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui faktas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju paskolÄ suteikė juridinis asmuo. Pagal CK 6.871 straipsnio 2 dalį, kai paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumÄ .

RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). IÅ¡ Å¡ios normos dispozicijos matyti, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui.Juridinio asmens teikiama paskola yra Å«kinė finansinė operacija. Ji suprantama kaip Å«kio subjekto veikla, keičianti turimo finansinio turto dydį, todėl turi bÅ«ti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais Å«kinę operacijÄ pagrindžiančiais dokumentais.

Paskolos suteikimas kaip juridinio asmens Å«kinė operacija turi bÅ«ti įforminta ir apskaityta, o įrodinėjant tokio asmens iÅ¡laidas (pvz., paskolos suteikimÄ ), jų faktas ir apimtis Å«kio subjekto turi bÅ«ti įrodoma apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis).Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog Å«kio subjektai finansinę apskaitÄ turi tvarkyti taip, jog ji bÅ«tų objektyvi ir iÅ¡sami. SÄ skaitose privalo bÅ«ti nurodyti objektyviai (realiai) įvykę sandoriai, tai yra realÅ«s, tikri duomenys apie Å«kinę operacijÄ .

Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 punktÄ , apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ . Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pinigai iÅ¡mokami pagal kasos iÅ¡laidų orderį. Pinigai iÅ¡mokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraÅ¡tį, praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pinigus, sÄ skaitas ir kitus dokumentus), iÅ¡raÅ¡ius kasos iÅ¡laidų orderį, kurį pasiraÅ¡o Å«kio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas.

Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma: litai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai iÅ¡mokami pagal mokėjimo žiniaraÅ¡tį, suma žodžiais nenurodoma (Taisyklių 5 p.). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , juridinių asmenų Å«kinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sÄ skaitomis-faktÅ«romis, kasos pajamų (iÅ¡laidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui grÄ Å¾inti 160 000 Lt paskolÄ pagrįstas paskolos sutartimi ir ieÅ¡kovo buhalterinės apskaitos dokumentais – banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 53, kuris turi tokiam dokumentui visus bÅ«tinus rekvizitus ir patvirtintas paskolos davėjo ir gavėjo paraÅ¡ais, ir kitais finansinės atskaitomybės dokumentais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡ie dokumentai pakankami spręsti, kad atsakovui buvo iÅ¡mokėta 100 000 Lt paskola grynais pinigais. 160 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ 2008 m. rugsėjo 5 d. susitarimu Å¡alys pratęsė iki 2009 m. spalio 10 d. ir tokiu bÅ«du pakartotinai patvirtino galiojančiÄ atsakovo prievolę.

Nagrinėjamoje byloje paskolos iÅ¡mokėjimo atsakovui faktÄ patvirtina ne tik raÅ¡ytinė paskolos sutartis ir jos priedai, bet ir paskolos davėjo finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 1994 m. liepos 24 d. atsakovas buvo dviejų uždarųjų akcinių bendrovių ir dviejų individualių įmonių savininkas, vadovas bei dalyvis, todėl, akivaizdu, jog yra patyręs verslininkas ir, teisėjų kolegijos nuomone, jam buvo žinoma juridinių asmenų sandorių sudarymo ir įforminimo tvarka, juridinių asmenų finansinių dokumentų tvarkymas, paraÅ¡u patvirtinto paskolos gavimo dokumento teisinė reikÅ¡mė.

Taigi akivaizdu, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 53 ir taip patvirtindamas 100 000 Lt paskolos gavimÄ , pripažino paskolos iÅ¡mokėjimo jam faktÄ ir suprato, kad Å¡is dokumentas bus apskaitytas ieÅ¡kovo buhalterinėje apskaitoje, taip pat suprato dokumento pasiraÅ¡ymo ir jo apskaitymo paskolos davėjo buhalterinėje atskaitomybėje pasekmes. Ginčo, kad kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 53 atsakovas pasirašė, byloje nėra. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia kolegijai spręsti dėl apelianto argumentų apie 100 000 Lt paskolos negavimÄ nepagrįstumo.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. E. U., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Tuo atveju, kai skolos dokumente aiÅ¡kiai patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010, 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).Reikalavimui pripažinti paskolos sutartį 100 000 Lt dalyje nesudaryta pagrįsti atsakovas pateikė 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 53 egzempliorių (2 t., 124 b. l.), kuriame yra tik paskolos davėjo (ieÅ¡kovo) vadovo ir kasininko paraÅ¡ai, ir Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu siekė paneigti 100 000 Lt paskolos gavimÄ .

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nėra pagrindo vadovautis Å¡iuo kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 53 egzemplioriumi, nes, viena vertus, atsakovas pripažįsta pasirašęs, kaip pinigų gavėjas, ieÅ¡kovo pateiktame kasos iÅ¡laidų orderyje, kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų dėl 100 000 Lt paskolos davimo nepatikimumÄ . Atsakovo pateiktas kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 53 egzempliorius, įvertinus byloje liudytoja apklaustos ieÅ¡kovo buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios I.

Laurinaitienės parodymus, galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas atsakovui, kaip paskolos davimÄ patvirtinantis dokumentas, kurio, kaip jam skirto egzemplioriaus, atsakovas galėjo ir nepasiraÅ¡yti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 100 000 Lt paskolos iÅ¡mokėjimo fakto, įvertino ne tik 2008 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutarties ir 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. 53 turinį, bet ir kitas, bylos teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes – kitus ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės dokumentus, įmonės pajėgumÄ suteikti tokio dydžio paskolÄ , ir pagrįstai sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2008 m. rugpjūčio 8 d. kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 53 atsakovui buvo iÅ¡mokėta 100 000 Lt paskola grynais pinigais.

Apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovo teiktų garso įrašų bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų netinkamu vertinimu, kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. CK 1.93 straipsnis reglamentuoja Å¡alių teisinius santykius, įrodinėjimÄ ir pasekmes, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, kuomet sandoris sudarytas nesilaikant įstatymų reikalaujamos formos. Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sandoris sudarytas nepažeidžiant įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos, sandoris ir paskolos davėjo prievolės įvykdymas atsispindi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose, todėl teisėjų kolegijos vertinimu CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatos, sprendžiant šį ginÄÄ nėra aktualios.

Be to, skundžiamame sprendime nebuvo pasisakyta ar paneigta atsakovo teisė grįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus liudytojų parodymais. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , tuo atveju, kai skolos dokumente aiÅ¡kiai patvirtinamas paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/201; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, kad apeliantas nenurodė, kokios trečiojo asmens L. B. nurodytos ir pirmosios instancijos teismo neįvertintos aplinkybės paneigia raÅ¡ytiniais įrodymais (paskolos sutartimi, kasos iÅ¡laidų orderiu ir kt.) pagrįstÄ 100 000 Lt paskolos gavimo faktÄ .Pagal CPK 220 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti garso įraÅ¡ai, kurie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pateiktÄ 2002 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002, buitinių neprasiskverbiančio pobÅ«džio priemonių naudojimas informacijos fiksavimui, kuri pagal skolininko elgesį – laisvÄ dalyvavimÄ pokalbyje vieÅ¡oje vietoje, - yra prieinama įraÅ¡ymui buitiniame lygmenyje, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumÄ tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų asmenų.

Jeigu asmuo nevykdo sekimo ar stebėjimo veiklos, o fiksuoja pokalbį, kurio turinys susijęs su tarpusavio atsiskaitymais pagal sutartį, o įraÅ¡Ä siekiama panaudoti vieÅ¡ame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti, kaip įrodymÄ , ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai iÅ¡vardytų aplinkybių visuma leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistÄ teisę, o garso įraÅ¡o darymas aiÅ¡kinamas tik bÅ«tinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumÄ .

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, slapta panaudodamas garso įraÅ¡ymo priemonę, savo iniciatyva rinko įrodymus, siekdamas juos, kaip įrodymÄ , panaudoti vieÅ¡ame teismo posėdyje, jo teigimu, pažeidžiamoms teisėms ginti ir tik tokiu tikslu jį padarė ir naudojo. Tokiu atveju atsakovo pasirinktas pokalbio fiksavimo bÅ«das ir apimtis nevertintini kaip nukreipti specialiai asmens privatumui pakenkti, todėl negali bÅ«ti vertinami, kaip gauti pažeidus įstatymo nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad iÅ¡ pateiktų garso įrašų nėra galimybės identifikuoti pokalbiuose dalyvavusių asmenų.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pokalbiuose dalyvavę asmenys neįvardina jokių aplinkybių dėl paskolos davimo ar grÄ Å¾inimo fakto. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti garso įraÅ¡ai nepagrindžia atsakovo nurodomų paskolos negavimo aplinkybių. Dėl atsakovo prievolės grÄ Å¾inti 60 000 Lt paskolÄ Ä¯vykdymo 2008 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartis Nr. 2008/08/10 buvo užtikrinta trečiojo asmens L. B. 2008 m. rugpjūčio 8 d. garantiniu raÅ¡tu, kuriuo ji įsipareigojo perraÅ¡yti bendrovės darbuotojai V.

R. nuosavybės teise priklausančius automobilius – 2005 m. Mazda D.3 6 (kėbulo Nr. ) ir 2005 m. SAAB D.3 9-3 (kėbulo Nr. ), kuriuos, atsakovui grÄ Å¾inus paskolÄ , bendrovė turėjo grÄ Å¾inti trečiojo asmens nuosavybėn. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 60 000 Lt pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartį Nr. 2008/08/10 įvykdyta tinkamai, motyvuodamas tuo, kad garanto automobilius ieÅ¡kovas perleido tretiesiems asmenims ir tokiu bÅ«du 60 000 Lt paskola ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta.

Pirmosios instancijos teismas sprendė apie pagrindo pripažinti tinkamÄ atsakovo prievolės įvykdymÄ nebuvimÄ . Å iai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai teisėjų kolegija pritaria, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai jos nepaneigia.CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija tai vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sÄ lygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).

Nagrinėjamoje byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, liudijančių trečiojo asmens L. B. atsiskaitymÄ su ieÅ¡kovu, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. garantiniu raÅ¡tu prisiimta garanto prievolė kreditoriui yra įvykdyta. Garantiniame raÅ¡te nurodyta, kad atsakovo prievolės ieÅ¡kovui įvykdymas užtikrintas L. B. nuosavybės teise priklausančių automobilių perraÅ¡ymu ieÅ¡kovo darbuotojai V. R.. Bylos duomenys liudija, kad į ieÅ¡kovo turto masę minėti automobiliai nepateko; kad tik vienas garantiniame raÅ¡te nurodytas automobilis L.

B. priklausė nuosavybės teise; kad automobilių perleidimo V. R. sandoriai buvo atlygintiniai (1 t., 73-85 b. l.). Å ios bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kurių apeliantas nekvestionuoja, paneigia atsakovo argumentus, kad 60 000 Lt paskolos dalis pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartį Nr. 2008/08/10 ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta garanto ir atsakovo prievolė Å¡ioje dalyje yra pasibaigusi. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ , prašė teismo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ atidėti iki bylos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo.

Pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi šį apelianto praÅ¡ymÄ patenkino (2 t., 152-153 b. l.). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ , nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl apelianto praÅ¡ymo pagal CPK 84 straipsnio nuostatas patenkinimo, nes nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo atsakovas yra atleistas pagal įstatymÄ , todėl tokio mokesčio apskritai neturi mokėti.

IÅ¡ apeliacinės instancijos teisme bylÄ pralaimėjusio atsakovo ieÅ¡kovui priteistini 1 210 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (2 t., 160 b. l.) (CPK 93 str., 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Č. ieÅ¡kovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilkera“ 1 210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                                 Danutė Gasiūnienė                                                                                                                   Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                   Egidijus Žironas