2017-03-21 Nr. BB-1582-1-52-3-00002-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-696/2017

Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00002-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; 1.2.4.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. (Z. Š.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Z. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 iki 6.00 val., uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiuoju S. T..

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nuteistojo Z. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Z. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 20.00 val., prie miško, esančio Vilniaus r., Kalvelių sen., Žvėryno k., tyčia dujų balionėliu papurškė S. T. į veido ir akių sritis, dėl to jis patyrė abiejų akių junginių cheminį nudegimą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

2.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė BK 28 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Kasatorius, remdamasis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, teigia, kad pripažįstant asmenį veikus būtinosios ginties situacijoje būtina nustatyti būtinosios ginties teisėtumo sąlygas – pavojingą kėsinimąsi, kėsinimosi akivaizdumą ir realumą, žalos besikėsinančiam asmeniui padarymą ir būtinosios ginties ribų neperžengimą. Pasak kasatoriaus, būtinosios ginties situacija gali atsirasti ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir esant realiai jo grėsmei (kai ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Kasaciniame skunde dėstydamas savąją įvykio versiją kasatorius nurodo, kad tamsiu paros metu nuošalioje vietoje nepažįstami asmenys užblokavo jo vairuojamą automobilį, nepagrįstai apkaltino brakonieriavimu, darė asmens ir automobilio apžiūrą, neteisėtai laikė ir negrąžino pagrobto šuns, buvo ištraukę ir nutaikę šaunamąjį ginklą, grasino šauti į galvą, todėl jis turėjo pagrindą nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų neteisėtus veiksmus vertinti kaip pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, nukreiptą tiek į jo ir jo brolio sveikatą bei gyvybę, tiek ir į jo nuosavybę. Kasatoriaus įsitikinimu, nukentėjusiojo ginklo ištraukimas laikytinas pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi pradžia, todėl nuo to momento jis įgijo teisę į būtinąją gintį. Kartu kasatorius mano, kad būtinosios ginties ribų neperžengė, nes jo prieš nukentėjusįjį atlikti gynybiniai veiksmai buvo adekvatūs ir pateisinami: papurškęs dujų balionėliu ir taip atrėmęs akivaizdų kėsinimąsi (grasinimą šaunamuoju ginklu), pasiėmė iš nukentėjusiojo automobilio jam priklausantį šunį ir išvažiavo. Jokio perteklinio smurto prieš nukentėjusiuosius ar kitus asmenis nenaudojo, dujų balionėlį panaudojo kaip savigynos priemonę, o kitų galimybių atsiimti šunį ir išvengti konflikto nebuvo. Be to, kilę padariniai – nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas neapima nė vieno iš BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytų padarinių.

2.2. Kasatorius nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų veiksmų bei jų teisėtumo nevertino, o apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad nukentėjusiojo bei kitų asmenų veiksmai nors ir pripažintini netinkamais, tačiau negali būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis. Dėl to, anot kasatoriaus, teismai negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl jo veiksmų, kurie buvo atsakas į nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų veiksmus, teisinio įvertinimo.

3. Nukentėjusysis (privatus kaltintojas) S. T. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

3.1. Nukentėjusysis (privatus kaltintojas) nurodo, jog teismai pagrįstai konstatavo, kad nebuvo būtinosios ginties sąlygų visumos, kad nuteistajam ar jo turtui nebuvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis būtų turėjęs gintis. Atsiliepime nukentėjusysis dėsto savąją įvykio versiją, teigia, kad jis su kitais medžiotojais nuteistojo automobilio tyčia neblokavo, įtardami nuteistąjį ir jo brolį brakonieriavimu prašė jų parodyti rankas, atidaryti automobilio bagažinę, apžiūrėjo jų automobilį, tačiau visa tai darė mandagiai, be agresijos ir grasinimų. Tuo tarpu nuteistasis, pamatęs medžiotojų automobilyje savo šunį, suaktyvėjo, bandė atidaryti automobilio dureles, o nukentėjusiajam pasakius, kad reikia pasikalbėti, kartu su broliu nuėjo į savo automobilį, grįžo su dujų balionėliais ir ėmė į juos purkšti. Pasak nukentėjusiojo, medžiotojų ginklai buvo sudėti į dėklus, gulėjo automobilio bagažinėje, todėl, priešingai nei teigia nuteistasis, gintis nuo nuteistojo ir jo brolio apgalvoto puolimo teko jiems.

4. Nuteistojo Z. Š. kasacinis skundas netenkinamas.

Dėl būtinosios ginties

5. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad konflikto metu nukentėjusiajam S. T. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – abiejų akių junginių cheminis nudegimas, paveikus chemine medžiaga. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistojo Z. Š. veiksmais, tačiau kasatorius teigia, kad teismai netinkami byloje taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnį), nes nuteistasis veikė esant būtinosios ginties situacijai, todėl byla jam turi būti nutraukta.

5.1. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Asmens veiksmai laikomi padaryti esant būtinajai ginčiai, jei jie atitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygas. Sprendžiant klausimą, ar buvo būtinosios ginties situacija, didelę reikšmę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusią teismų praktiką būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi būti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016).

5.2. Šioje byloje teismai padarė išvadą, kad nebuvo pavojingo kėsinimosi BK 28 straipsnio prasme, todėl nekilo teisė gintis panaudojant jėgą. Teismai nustatė, kad tarp nuteistojo bei jo brolio D. Š. ir medžiotojų – nukentėjusiojo bei liudytojų Z. S. ir O. B. – buvo kilęs konfliktas dėl brakonieriavimo. Konflikto pradžioje medžiotojai automobiliais užblokavo nuteistojo ir jo brolio automobilį, neleido išvažiuoti, o išlipę iš automobilių prašė jų parodyti rankas, atidaryti bagažinę, švietė prožektoriumi, neleido nuteistajam atidaryti nukentėjusiojo automobilio durelių ir pasiimti savo šuns. Tokį nukentėjusiojo ir su juo buvusių asmenų elgesį apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip netinkamą, tačiau nepripažino jo pavojingu kėsinimusi. Kartu teismai nustatė, kad dujas nuteistasis ir jo brolis prieš nukentėjusįjį ir su juo buvusius asmenis panaudojo pirmieji po to, kai šie atsisakė atiduoti šunį. Tokios aplinkybės nustatytos įvertinus nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus. Teismai teisingai nustatė, kad konflikte dalyvavusių asmenų parodymai dėl įvykio skiriasi, ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojų Z. S. ir O. B. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, tapatūs ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinę bylos įrodymus teismai nenustatė, kad nagrinėjamo įvykio metu nuteistajam ar jo turtui būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis galėtų gintis. Priešingai, teismai padarė išvadą, kad nuteistojo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, t. y. nukentėjusiajam po nuteistojo ir jo brolio išpuolio grįžus į automobilį pasiimti šautuvo ir belipant lauk nuteistasis papurškė jam dujomis į veidą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamo įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Kartu pažymėtina, kad kasatoriaus teiginiai, jog nukentėjusiajam dujomis papurškė gindamasis, po to, kai nukentėjusysis ištraukė iš automobilio šaunamąjį ginklą ir į jį nutaikė, grasino šauti į galvą, buvo paneigti bylos medžiaga. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

6. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog Z. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra teisinga, t. y. baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Z. Š. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Piesliakas