c03c55ac-28cc-4e45-aeb9-9eadecd6a89d · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėjas Eduardas Maškevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-417/2016Teisėjas Albinas Bazilius                                    Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00718-2013-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

             1.2.3.5; 1.2.25.4.5; 2.1.16.2.12.                                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2016 m. sausio 8 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus, teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorams Sauliui Galminui, Juozui Sykui,gynėjai advokatei Stanislavai Jorudienei, išteisintajam A.

U.,nukentėjusiajai I. R.,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Raimundo AukÅ¡takalnio, nukentėjusiosios I. R., iÅ¡teisintojo A. U. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. iÅ¡teisintas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių ir sudėties bei baudžiamoji byla nutraukta.

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. I. R. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Laikinoji apsaugos priemonė – A. U. turto areÅ¡tas, taikyta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi – palikta galioti iki civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo I. R. iÅ¡sprendimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              A.

U. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. liepos 21 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį traktorių T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta savadarbė vienaašė priekaba, prikrauta mėšlo, važiavo lauku, priekaboje, kuri nebuvo pritaikyta vežti keleivius, vežė A. R., kuris buvo neblaivus (kraujyje rasta etilo alkoholio koncentracija – 1,73 promilės), A. R. iškritus iš priekabos, jį pervažiavo priekabos ratas, nukentėjusysis mirė įvykio vietoje, tuo A.

U. pažeidė KET 195 ir 201.5 punktų reikalavimus.             Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė I. R. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. U. kaltu ir priteisti laidojimo iÅ¡laidas ir neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, teismas, vertindamas įrodymus, padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl nusikaltimo požymių, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagrindiniai byloje liudininkai – L.

B. ir K. B. bei kaltinamasis A. U. yra artimai tarpusavyje susiję giminystės ryÅ¡iais ir iÅ¡ anksto galėjo susitarti, kaip liudyti teisme. Teismas turėjo remtis specialisto iÅ¡vadomis ir pirminio tyrimo metu suraÅ¡ytais dokumentais, o ne tikėti vien galbÅ«t Å¡aliÅ¡kais liudytojų parodymais.              Apeliantė teigia, kad A. U. bylos metu pasakė netiesÄ , kad A. R. niekada apie jÄ A. U. neminėjo ir A. U. nieko nežino apie jos bendravimÄ su tėvu A. R.. Nurodo, jog Tauragės rajono apylinkės teisme 2013-10-13 buvo nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, kur Å«kininkas K.

B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 str. l dalį (administracinė byla Nr. A2.1-1545-607/2013). Å ioje byloje liudytoja L. B. nurodė, kad A. R. gyvenant pas juos, ji veždavo A. R. pas jo vaikus, kurie tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Apeliantė teigia, kad su tėvu A. R. bendravo ir išėjusi iÅ¡ vaikų namų, kai jau savarankiÅ¡kai gyveno ir dirbo. Dėl tėvo A. R. mirties patyrė turtinę žalÄ â€“ laidojimo, paminklo pastatymo, kapo sutvarkymo iÅ¡laidų – 3589,49 Eur, taip pat patyrė ir moralinę žalÄ .

             Apeliaciniu skundu prokuroras R. A. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. U. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisti 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ atidėti 2 m. 6 mėn., įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti I.

R. 3 585,49 Eur turtinės ir 17 377,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo.              Prokuroras teigia, kad teismas iÅ¡tyręs įrodymus padarė klaidingas ir nepagrįstas iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad liudytoja L. B. yra iÅ¡teisintojo duktė, o  K. B. – žentas, taigi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir jų parodymai negali bÅ«ti objektyvÅ«s, todėl turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Be to, liudytojos L. B. duoti parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi yra nustatyta, kad mėšlo krÅ«va, į kuriÄ turėjo A.

R. iÅ¡krauti mėšlÄ iÅ¡ priekabos, yra už 200 m nuo namų. L. B. parodė, kad ji matė, kaip jos tėvas iÅ¡važiavo pakrautu traktoriumi į laukÄ , o A. R. ir jos vyras K. B. išėjo paskui traktorių praėjus maždaug 5 min. Atsižvelgiant į traktoriaus važiavimo greitį ir žmogaus ėjimo greitį, traktorius tuos 200 metrų iki mėšlo krÅ«vos per 5 minutes gali laisvai nuvažiuoti. Tokiu bÅ«du A. R. niekaip negalėjo pasivyti važiuojančio traktoriaus ir bandyti į jį įlipti.             VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A.

R., nematant A. U., bandė įlipti į važiuojančio traktoriaus priekabÄ , nuslydo nuo jos ir pateko po ratais. Teisiamojo posėdžio metu surinkta neginčijamų įrodymų, kad A. U. vežė priekaboje A. R. ir pastarasis iÅ¡ jos iÅ¡krito bei buvo pervažiuotas priekabos ratu. Teismo medicinos iÅ¡vadoje nustatyta, kad A. R. buvo pervažiuotas transporto priemonės ratu. Teigia, kad A. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka faktines bylos aplinkybes. Liudytojas O. Å ., kuris apklausė A.

U., neturėjo pagrindo įraÅ¡yti į protokolÄ neteisingų parodymų, tačiau teismas, priimdamas nuosprendį, Å¡iais parodymais nesivadovavo. A. U. apklausos protokole nurodyti faktai, kad A. R. sėdėjo priekabos kairėje pusėje, atitinka ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodytas aplinkybes, kad traktoriaus priekaboje kairėje pusėje yra nulenkta lenta. Taip pat A. R. rastas už priekabos prie kairiojo jos rato. Pagal BPK 20 str. Å¡ie A. U. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu gali bÅ«ti pripažinti įrodymais.

             Prokuroras paneigdamas teismo versijÄ , kad A. R. bandė įlipti į važiuojančio traktoriaus priekabÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietoje A. R. rastas už 3,5 m nuo priekabos rato. Pats traktorius stovi prie mėšlo krÅ«vos, t. y. atvažiavęs iki tos vietos, kur reikėjo iÅ¡krauti mėšlÄ . Kam A. R. reikėjo lipti į važiuojantį traktorių, jeigu jis praktiÅ¡kai jau buvo atvažiavęs į vietÄ . NeaiÅ¡ku, kodėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad A.

R. turėjo lipti per kairę pusę į važiuojančio traktoriaus priekabÄ , kai traktorius jau beveik buvo atvažiavęs iki vietos. Be to, iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad darbo įrankiai, t. y. Å¡akės, buvo įsmeigtos į mėšlo krÅ«vÄ deÅ¡inėje pusėje ir Å¡iuos įrankius buvo daug lengviau paimti iÅ¡ kitos pusės. IÅ¡ deÅ¡inės pusės priekaboje buvo tik viena lenta, t. y. buvo žemesnis priekabos bortas.             Prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog A.

R. kaklo piramidės lūžį galėjo patirti krisdamas ir atsitrenkdamas į priekabos konstrukcijÄ ar į kietÄ bukÄ daiktÄ ant žemės, juo galėjo bÅ«ti akmuo, nes iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matosi, kad įvykio vietoje jokių akmenų ar kraujo dėmių nerasta. Be to, lipdamas per kairę pusę į važiuojančiÄ priekabÄ , kabindamasis į Å¡onines lentas ir nuslydęs nuo jų, A. R. bÅ«tų kritęs tolyn nuo priekabos, ir tokiu bÅ«du susitrenkti galvÄ Ä¯ priekabos konstrukcijas, kad lūžtų kaklo piramidė, neįmanoma.

Tokiu bÅ«du krintant, neįmanoma patekti ir po priekabos ratais taip, kad ratas pervažiuotų krÅ«tinės lÄ stÄ .             Apeliaciniu skundu iÅ¡teisintasis A. U. praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį ir iÅ¡ nuosprendžio dalies paÅ¡alinti aplinkybes, kad miręs asmuo A. R. buvo pervažiuotas A. U. vairuojamo traktoriaus priekabos ratu; panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – A.

U. turto areÅ¡tÄ ; kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Apelianto nuomone, įvykio vietoje jis negalėjo bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas, o galėjo bÅ«ti iÅ¡ jo paimtas tik paaiÅ¡kinimas apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes, todėl jo, kaip liudytojo, protokolas yra ydingas. Taip pat mano, kad ikiteisminio tyrimo metu jam tapus įtariamuoju, jo duoti parodymai nebegali bÅ«ti vieninteliu įrodymu byloje prieÅ¡ jį patį. Pažymi, kad 2013-07-21 liudytojo apklausos protokole yra tokių tariamai nurodytų aplinkybių, kurių niekuomet nežinojo, t. y. A.

R. asmens kodo, gimimo datos, jo dukters I. R. nepažįsta, nežino jos telefono numerio. Po įvykio buvo patyręs Å¡okÄ , stresÄ , suraÅ¡yto apklausos protokolo neskaitė ir nieko nesuprasdamas pasirašė, kur parodė policijos pareigÅ«nas. Tuo tarpu 2013-08-20 duoti parodymai yra nuoseklÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s, juos patvirtina ir liudytojų K. B. ir L. B. parodymai. Tvirtina, jog priekaboje ant mėšlo krÅ«vos nevežė žuvusiojo, pastarasis kartu ėjo pėsčiomis su K. B.. Kokiu bÅ«du A. R. buvo sužalotas ar susižalojo, nežino.

Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad A. R. buvo pervažiuotas priekabos ratu. Taip pat nesutinka su teismo med. eksperto specialisto iÅ¡vada, kad A. R. buvo pervažiuotas. Tvirtina, kad, kai pamatė A. R., jis sėdėjo už priekabos galo per kelis metrus, ant jo kÅ«no ir rÅ«bų nebuvo absoliučiai jokių traktoriaus priekabos žymių. Pervažiavimo žymių nematė ir kiti asmenys, t. y. K. B., L. B., atvykę policijos pareigÅ«nai, medikai. Teismas nesiaiÅ¡kino, kaip teismo med. ekspertas, davęs specialisto iÅ¡vadÄ apie nelaimingÄ atsitikimÄ , niekieno neklausdamas ir nežinodamas įvykio aplinkybių, galėjo pateikti iÅ¡vadÄ apie faktinį eismo įvykį.

Mano, kad bÅ«tina skirti kompleksinę teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimus, koks buvo nelaimingo atsitikimo mechanizmas, ar jis galėjo bÅ«ti susijęs su eismo įvykiu, nes teismas padarė tik prielaidas, o jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų nėra surinkta. Apeliantas teigia, kad teismas be jokio teisinio pagrindo, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir ieÅ¡kinį palikęs nenagrinėtÄ bei baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukęs, paliko A. U. nuosavybės apribojimÄ â€“ turto areÅ¡tÄ .

             Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro ir nukentėjusiosios I. R. apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintojo atmesti. IÅ¡teisintasis bei jo gynėja prašė iÅ¡teisintojo A. U. apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiosios I. R. apeliacinius skundus tenkinti.             Nukentėjusiosios I. R. ir prokuroro apeliaciniai skundai atmestini, iÅ¡teisintojo A. U. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios I.

R. ir prokuroro apeliaciniuose skunduose teigiama, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. U. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d., padarymo, tvirtinama, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus, nesivadovavo specialisto iÅ¡vadomis ir pirminio tyrimo metu suraÅ¡ytais dokumentais, o patikėjo suinteresuotų liudytojų L. B. ir K. B. parodymais, kurie nėra objektyvÅ«s, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdama iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus bei abejones ir iÅ¡samiai atsakyti į apeliacinių skundų argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepagrįstumas, nagrinėdamas bylÄ apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimÄ , kurio metu apklausė teismo ekspertÄ A.

G., taip pat iÅ¡teisintÄ jį A. U..             Ekspertas A. G. paaiÅ¡kino, kad A. R. mirė nuo stipraus krÅ«tinės lÄ stos suspaudimo, dėl to atsirado daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai abiejose pusėse, sulaužytas menties kampas, iÅ¡siliejo kraujas į krÅ«tinės lÄ stÄ bei iÅ¡orinį skilvelį. Å ie sužalojimai bÅ«dingi didelei jėgai, suspaudžiant krÅ«tinės lÄ stÄ . Pagrindinė mirties priežastis – krÅ«tinkaulio suspaudimas. KrÅ«tinės lÄ stos suspaudimas galėjo atsirasti pervažiavus traktoriaus ar priekabos ratu.

Duomenų, kad bÅ«tų pervažiuota per galvÄ , nėra, piramidės stogas galėjo lūžti galbÅ«t A. R. krentant iÅ¡ tos pačios priekabos, po to patenkant po ratu. A. R. buvo pervažiuotas skersai kÅ«no. Pervažiavus tokiam svoriui kiti organai liko nesužaloti. Po tokių sužalojimų žmogus nebegali judėti, nes įvyksta didžiulis suspaudimas jo krÅ«tinės organų, tiek plaučių, tiek Å¡irdies, kompresija Å¡irdies ir jos darbas sustoja, nors Å¡irdis neplyÅ¡ta. Pateiktoje iÅ¡vadoje nurodytos dvi tikėtinos iÅ¡vados.

Sužalojimų padarymas priklauso ir nuo to, kokia yra danga, jei ji minkÅ¡ta, kÅ«nas kartu gramzdinamas, jei kieta, mažiau gramzdinamas. Stuburas ir kiti organai galėjo bÅ«ti nesužaloti, matyt, gana lygus, kietas pavirÅ¡ius buvo, o stuburas daugiausia lūžta nuo jo perlenkimo, o ne nuo kompresijos, suspaudimo, jis iÅ¡sitiesia.              Prokuroras vadovaudamasis BPK 256 str. 1 ir 2 punktais apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, taip pat pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Pasak prokuroro, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra skirtingos nustatytoms teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to, įvykio, kurio metu žuvo A. R., negalima laikyti eismo įvykiu Kelių eismo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 redakcija) 3 str. prasme. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras pakeitė kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis bei veikos kvalifikavimÄ .             Pagal pakeistÄ kaltinimÄ A.

U. kaltinamas tuo, jog 2013m. liepos 21 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ tai į talkÄ pakviestiems A. R. ir K. B. sodyboje pakrovus į A. U. priklausančiÄ savadarbę vienaašę priekabÄ , prikabintÄ prie A. U. priklausančio traktoriaus „T- 40“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), mėšlÄ bei A. R. įlipus į priekabÄ , prieÅ¡ pradėdamas vairuoti mobilųjį darbo įrenginį – minėtÄ traktorių su mėšlu pakrauta priekaba, A. U., bÅ«damas atsakingas už saugų nuvykimÄ Ä¯ iÅ¡krovimo vietÄ , neužtikrino, kad priekaba bÅ«tų įrengta taip, kad A.

R. kelionės metu nekiltų pavojus ir važiavimo metu bÅ«tų užtikrintas jo saugumas, vežė A. R. į dirvÄ , kad joje iÅ¡krautų mėšlÄ . Kelionės metu A. R. važiuojant priekaboje arčiau jos kairiojo kraÅ¡to, pasislinkus netinkamai įtvirtintai priekabos kairiojo borto lentai, A. R. prarado pusiausvyrÄ ir iÅ¡krito iÅ¡ priekabos. IÅ¡kritęs iÅ¡ priekabos buvo pervažiuotas kairiuoju priekabos ratu. Nuo Å¡io įvykio metu patirtų sužalojimų A. R. mirė. Å iais neatsargiais veiksmais A.

U. pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (su 2005-10-17 įsakymu Nr. Al-271 patvirtintais pakeitimais), patvirtintų „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“ 1 priedo 2.7 p. – Reikiamų apsaugos priemonių turi būti imtasi, jeigu yra tikimybė, kad darbo įrenginio dalys gali lūžti, trūkti arba suirti, keldamos pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai; 3.1.1 p. – Darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojai, turi būti įrengtas taip, kad darbuotojams kelionės metu nekiltų pavojus.

Turi bÅ«ti imtasi priemonių, kad darbuotojai nebÅ«tų užkabinti ar įtraukti į mobilųjį darbo įrenginį ratų ar vikÅ¡rų; 2 priedo 2.4 p. – MaÅ¡ininiais vairuojamais mobiliaisiais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygos. Jeigu važiavimo metu bus dirbama, privalo bÅ«ti nustatytas tinkamas greitis; – reikalavimus ir tai buvo pagrindinė sÄ lyga įvykiui kilti. A. U. pažeidė Å¡ias specialiÄ sias elgesio saugumo taisykles ir neatsargiai atėmė gyvybę A.

R. ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 132 str. 3 d.             Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiosios I. R. ir prokuroro apeliaciniuose skunduose dėstomais argumentais, jog byloje esantys duomenys įrodo, kad A. U. atlikti veiksmai atitinka BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., 301 str., iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog A.

U. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių ir sudėties.             Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.             Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naÅ¡tos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).             Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Pirmiausia akcentuotina, jog ne kiekvienas įvykis, kuriame dalyvauja transporto priemonė, gali būti laikomas eismo įvykiu KET 3 straipsnio prasme. Pagal KET 3 straipsnį eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.             Byloje nustatyta, jog A.

R. žuvo A. U. priklausančiuose laukuose, (duomenys neskelbtini), juose vyko žemės Å«kio darbai – kraunamas mėšlas. Taigi A. R. žuvo ne kelyje ar tam prilygintoje vietoje, bet padedant A. U. atlikti laukuose žemės Å«kio darbus – pakrauti ir iÅ¡krauti mėšlÄ iÅ¡ A. U. priklausančios savadarbės priekabos, prikabintos prie traktoriaus T-40, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkybės, kaip A. R. atsirado po priekabos ratais, nėra aiÅ¡kios. Taigi tokioje vietoje, kurioje buvo vykdomi žemės Å«kio darbai, kelių eismas nevyksta, ir joje kitų transporto priemonių bei eismo dalyvių nebÅ«na, todėl A.

R. laikyti eismo dalyviu pagrindo nėra.              Specialios, Å¡iuo atveju KET, taisyklės, kurių 195, 201.5 punktų pažeidimu kaltinamas A. U., numato, kad keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukcijÄ keleiviams skirtose vietose. Krovininio automobilio kėbule keleivius vežti leidžiama tik pritaikius kėbulÄ keleiviams vežti (195 p.); draudžiama vežti keleivius krovininio automobilio kėbule (iÅ¡skyrus Å¡ių taisyklių 195–199 punktuose nurodytus atvejus), krovininio motociklo kėbule, priekabose, prikabinamuose vasarnamiuose (201.5 p.).

Iš bylos duomenų negalima daryti įrodymais pagrįstos neabejotinos išvados, jog A. R. važiavo traktoriaus priekaboje, todėl jį laikyti keleiviu ir šiuo pagrindu negalima.              Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog įvykis, kuriame dalyvavo A. U. priklausanti transporto priemonė – traktorius, prie kurio buvo prikabinta savadarbė priekaba, ir jo metu žuvo A. R., nelaikytinas eismo įvykiu KET 3 straipsnio prasme, todėl pagrindo konstatuoti, jog A.

U. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jam taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 5 d., nėra. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. U. pagal jam pateiktÄ kaltinimÄ iÅ¡teisino nepadarius veikos, turinčios BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo požymių.              Teisėjų kolegijai konstatavus, jog A. R. žuvo ne dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir jo veika negali bÅ«ti kvalifikuotina pagal BK 281 str. 5 d., svarstytinas prokuroro apeliacinės instancijos teisme pakeistas A.

U. kaltinimas dėl specialių elgesio saugumo taisyklių kitose veiklos srityse pažeidimo, kai įvykio metu žuvo A. R..              A. U. apeliaciniame teismo posėdyje dėl naujai pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino, parodė, kad savadarbe priekaba veža tik mėšlÄ bei malkas, žmonių priekaboje neveža. Traktorius senas, kai pirko, jokių instrukcijų nebuvo, priekabÄ pasidarė pats, kad galėtų vežti mėšlÄ , malkas. Priekabos bortai padaryti iÅ¡ lentų.

Tvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu A. R. priekaboje nesėdėjo, jis kartu su K. B. ėjo iÅ¡ paskos. Ä®sukęs su priekaba į pievÄ sustojo prie vakar suvežtos mėšlo krÅ«vos. Nuo tvarto iki laukų, kur buvo mėšlo krÅ«va, nuvažiavo per 10–15 minučių. Kadangi A. R. ir K. B. nepradėjo krauti mėšlo, tuomet nusprendė juos paraginti, iÅ¡lipęs iÅ¡ traktoriaus pamatė, jog A. R. sėdi kojas sukėlęs ir rankas sudėjęs ant kelių už priekabos galo, kažkÄ norėjo sakyti, bet nuvirto ant Å¡ono.

Po to atėjo B., skambino 112. Jei A. R. bÅ«tų sėdėjęs priekaboje, tai bÅ«tų nukritęs į dobilynÄ , o ne po ratu. Lentos padėtis buvo ne tokia, kaip kad iÅ¡važiavus, ji buvo pakelta, o kas ir kaip jÄ pakėlė, nežino, važiuojant tos lentos nepakelsi.              Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Šį nusikaltimÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai:

1) veika (specialias elgesio taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus žūtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, t. y. būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai, kad būtent kaltininko veika (kuri gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu) buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 str. 3 d. asmeniui kyla nustačius, kad kaltininko veika buvo nukentėjusio asmens mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.

Nustačius visų trijų objektyviųjų požymių buvimÄ , taip pat bÅ«tina nustatyti kaltę – neatsargumÄ , pasireiÅ¡kiantį nusikalstamu nerÅ«pestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu dėl kito žmogaus mirties.             BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė ir baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma, nustačius, jog buvo nesilaikyta specialiųjų elgesio saugumo taisyklių. Specialiosios taisyklės, kurių pažeidimu kaltinamas A. U., įtvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d.

įsakymo Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. spalio 17 įsakymu Nr. A1-271 redakcija) (toliau -nuostatai) 1 priedo 2.7, 3.1.1. punktuose ir 2 priedo 2.4. punkte. Šie nuostatai nustato minimalius (būtinuosius) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus darbo įrenginiams ir jų naudojimui. Nuostatai taikomi darbo įrenginiams ir naudojamiems visų rūšių ir ekonominės veiklos sričių bei nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais, privalo imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų laikomasi nuostatuose nurodytų darbuotojų saugos ir jų sveikatos apsaugos reikalavimų darbo įrenginiams ir tai užtikrintų, kad darbo įrenginiai, kuriais naudojasi darbuotojai įmonėje, bÅ«tų tinkami arba pritaikyti darbui atlikti, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbdavys, parinkdamas darbo įrenginius, įvertina specifines darbo sÄ lygas bei pavojus įmonėje, ypač darbo vietoje, taip pat papildomus pavojus, kuriuos kelia naudojamas darbo įrenginys.

             Byloje nustatyta, jog A. U. yra Å«kininkas. 2013-07-20 ir 2013-07-21 A. R. ir K. B. padėjo A. U. atlikti žemės Å«kio darbus – pakrauti į A. U. priklausančiÄ savadarbę priekabÄ prikabintÄ prie jam priklausančio traktoriaus „T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlÄ jo sodybos kieme ir jį iÅ¡krauti A. U. laukuose. IÅ¡teisintasis A. U. teigia, jog A. R. nesamdė, jokių darbo sutarčių su juo nebuvo sudaręs. Nors byloje nėra jokių duomenų, jog A.

R. buvo įdarbintas ir dirbo legaliai A. U. Å«kyje, tačiau iÅ¡ A. U. parodymų matyti, jog A. R. jau ne pirmÄ kartÄ dirba pas A. U., A. U. už darbÄ Â jam atsilygindavo maistu, gėrimais, cigaretėmis, nupirkdavo rÅ«bų bei batų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp A. U. ir A. R. susiklosčiusius santykius, jų pastovumÄ , mano, jog Å¡ie santykiai turėjo darbo santykiams tarp darbdavio ir darbuotojų bÅ«dingų požymių, tarp jų ir atlygintinumo, todėl A. U., kaip darbdavys, turėjo pareigÄ laikytis darbų saugos reikalavimų ir užtikrinti darbuotojo saugias darbo sÄ lygas.

Minėtų nuostatų 2.7 p. punkte numatyti reikalavimai, kurių pažeidimu kaltinamas A. U., numatyta, jog darbdavys turi imtis reikiamų apsaugos priemonių, jeigu yra tikimybė, kad darbo įrenginio dalys gali lūžti, trÅ«kti arba suirti, keldamos pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Byloje nustatyta, jog A. U. kartu su K. B. iÅ¡ automobilio puspriekabės pasigamino priekabÄ , priekabos bortus padarė iÅ¡ lentų, jos techninė apžiÅ«ra neatlikta. A. U. parodė, jog priekabÄ naudojo tik žemės Å«kio darbuose – vežė mėšlÄ , malkas, žmonių niekada su ja nevežė.

Å iuos jo parodymus patvirtino ir liudytojas K. B., papildomai nurodydamas, jog priekabÄ naudojo tik laukuose, į keliÄ su ja niekada nevažiuodavo. Liudytojas K. B. parodė, jog priekabos bortai žemi, tam, kad daugiau prikrautų mėšlo, bortai buvo paaukÅ¡tinami nepritvirtintomis lentomis. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog priekaba prikrauta mėšlo, jos bortai padaryti iÅ¡ lentų. Aptarti duomenys parodo, jog A. U. pagaminta priekaba nebuvo saugi bei nebuvo tinkamai pritaikyta žemės Å«kio darbui bei galėjo kelti pavojų žmonių saugai ir sveikatai.

             Kaltinime nurodytame 3.1.1 punkte, kurį galbÅ«t pažeidė A. U., numatyta, jog darbo įrenginys, kuriuo važiuoja darbuotojai, turi bÅ«ti įrengtas taip, kad darbuotojams kelionės metu nekiltų pavojus. Turi bÅ«ti imtasi priemonių, kad darbuotojai nebÅ«tų užkabinti ar įtraukti į mobiliojo darbo įrenginį ratų ar vikÅ¡rų, 2 priedo 2.4 punkte numatyta, jog maÅ¡ininiais vairuojamais mobiliaisiais darbo įrenginiais darbuotojus vežti leidžiama tik tada, kai tam yra sudarytos saugios sÄ lygos.

Jeigu važiavimo metu bus dirbama, privalo bÅ«ti nustatytas tinkamas greitis.             Kaltinime nurodyta, jog A. U. vežė A. R. priekaboje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra surinkta. A. U. neigia, jog vežė A. R. priekaboje, jo parodymus patvirtina kitų byloje apklaustų liudytojų L. B., K. B. parodymai, kad A. U. iÅ¡važiavus traktoriumi į laukÄ , K. B. ir A. R. pasiliko kieme, po kelių minučių jie nuėjo paskui traktorių iÅ¡mesti iÅ¡ priekabos mėšlÄ .

Vien tai, kad liudytojai yra susiję giminystės ryÅ¡iais su iÅ¡teisintuoju A. U., nesudaro pagrindo netikėti Å¡ių liudytojų duotais parodymais. Byloje nenustatyta, jog liudytojai bÅ«tų sulaužę priesaikÄ , davę melagingus parodymus, todėl nėra pagrindo jų parodymus apie tai, kad A. R. ne važiavo priekaboje, o ėjo pėstute, laikyti neturinčiais įrodomosios vertės. Teismas pažymi, jog visi byloje surinkti duomenys, taip pat ir liudytojų parodymai papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro bendrÄ medžiagÄ , kuriÄ teismas vertina spręsdamas klausimÄ dėl A.

U. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.              Prokuroras teigia, jog tai, kad A. R. važiavo priekaboje, užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu A. U. apklausos protokole. Tačiau A. U. su policijos pareigūnų užrašytais parodymais nesutinka, teigia, jog policijos pareigūnai jį neteisingai suprato, tvirtina, jog niekada nesakė, kad jis vežė A. R., tik parodė, jog užėjęs už priekabos galo rado jį sėdintį. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK normos numato, kad pareigūnai traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens paaiškinimus gauti gali atlikdami tokio asmens apklausas BPK nustatyta tvarka.

Apklausos metu gauta informacija prireikus gali būti tikrinama atliekant parodymų patikrinimo veiksmus. Nagrinėjamu atveju, A. U. vadovaujantis BPK 78–83, 183 straipsniais iš karto po įvykio buvo apklaustas kaip liudytojas, jam įtariamojo statusas suteiktas nebuvo, kaip įtariamasis A. U. buvo apklaustas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, todėl liudytojo apklausos protokole A. U. nurodytos aplinkybės apie įvykį nelaikytinos tinkamu įrodymu baudžiamojo procese prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A.

U. nurodytos aplinkybės, kol jam nebuvo pareikštas įtarimas, nepripažintinos tinkamais ir leistinais įrodymais ir jais negalima remtis ir laikyti juos aukštesnės įrodomosios vertės už BPK nustatyta tvarka užfiksuotus parodymus, kuriuos A. U. davė, kai jam buvo pareikštas įtarimas, bei vėliau teisiamojo posėdžio bei apeliacinio teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliacinės instancijos teisme A. U. duoti parodymai yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti liudytojų parodymai.

Dėl nurodytų priežasčių darytina iÅ¡vada, kad A. U., apklausto kaip liudytojo, nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sÄ vokai ir negali bÅ«ti vertinamos kaip duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.             Kaltinimas A. U. grindžiamas ir specialisto iÅ¡vada, tačiau vien ja remiantis pagrįsti faktÄ , jog A. U., pažeisdamas specialiÄ sias elgesio saugumo taisykles, vežė A.

R. priekaboje, negalima. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados nustatyta, jog A. R. mirties priežastis – suspaudimas, tačiau svarbu akcentuoti tai, jog A. R. žūties mechanizmas ir priežastys nėra aiÅ¡kios. Ekspertas teisiamojoje posėdžio metu nurodė dvi galimas nukentėjusiojo mirties kilimo priežastis: viena iÅ¡ jų, jog A. R. važiavo priekaboje, nukrito, krisdamas atsimušė galva į kietÄ pavirÅ¡ių, nukrito ant žemės ir pakliuvo po ratais, tačiau, kaip jau minėta, neginčijamų įrodymų, jog A.

R. važiavo priekaboje, byloje nėra, kitas eksperto nurodytas mirties mechanizmas, jog A. R. nevažiavo priekaboje, tačiau traktoriui visiÅ¡kai nesustojus, bandė lipti į priekabÄ , kojai nuslydus, galva atsimušė į kietÄ pavirÅ¡ių, nukrito ant žemės ir pakliuvo po ratu. Å iame kontekste svarbu pažymėti, jog pats A. R. nesilaikė darbo saugos taisyklių, t. y. dirbo neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,73 prom.).              Įvertinus surinktÄ bylos medžiagÄ bei nustatytas aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, negalima daryti abejonių nekeliančios iÅ¡vados, jog A.

U. vežė priekaboje A. R. į dirvÄ , norėdamas iÅ¡krauti mėšlÄ , kelionės metu, pasislinkus netinkamai įtvirtintai priekabos kairiojo borto lentai, A. R. prarado pusiausvyrÄ ir iÅ¡krito iÅ¡ priekabos ir papuolė po ratu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, jog A. R. žuvo laukuose lipdamas į priekabÄ , prikrautÄ mėšlo, jo kojai nuslydus, jis nukrito, susitrenkė galvÄ bei papuolė po ratu.              BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Å io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta viena svarbiausių baudžiamosios atsakomybės nuostatų – atsakomybė tik už kaltai padarytÄ veikÄ . Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai BK numatyta veika padaroma viena iÅ¡ įstatyme nustatytų kaltės formų. Tai reiÅ¡kia, kad tik suvoktas, sÄ moningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo pažeidimas gali bÅ«ti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Kaltės principas iÅ¡ baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimÄ , t. y. asmens patraukimÄ baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės.             Atėmimas gyvybės kitam žmogui pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerÅ«pestingumo).

 Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).

             Teisėjų kolegija abejoja, jog A. U. galėjo suvokti, kad, naudodamas netinkamÄ priekabÄ Å¾emės Å«kio darbuose, pažeidžia specialiÄ sias saugumo taisykles, ir dėl to numatyti, kad jo veika gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus mirtį. A. U., suorganizavęs žemės Å«kio darbus ir jų metu naudojęs netinkamÄ bei saugumo reikalavimų neatitinkančiÄ priekabÄ , negalėjo numatyti A. R. veiksmų, t. y., jog pastarasis nesilaikys bendrųjų atsargumo taisyklių reikalavimų ir nesustojus priekabai bandys lipti į jÄ , paslys, susitrenks galvÄ , nukris ant žemės ir paklius po ratu.

Pažymėtina, jog bÅ«tent pats A. R. elgėsi neatsargiai ir nerÅ«pestingai, dirbo darbus, bÅ«damas neblaivus, bandė įlipti į priekabÄ jai nesustojus, dėl to paslydo ir susitrenkė galvÄ bei nukrito po priekabos ratais. Teismo nuomone, tarp A. U. veikos – netinkamos, nesaugios priekabos naudojimo žemės Å«kio darbuose – ir kilusių padarinių – A. R. mirties – nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų dėl nukentėjusiojo mirties aplinkybių, esant abejonių ir trÅ«kstant patikimų įrodymų, kad dėl A.

U. veiksmų žuvo A. R., konstatuotina, jog nėra nusikaltimo sudėties, numatytos BK 132 str. 3 d.             Kadangi A. U. išteisintas pagal BK 281 str. 5 d., nes nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių turinčios veikos, tai nukentėjusiosios civilinis ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės I. R. argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos paliktini nenagrinėti. Pažymėtina, jog nukentėjusioji turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.             Dėl išteisintojo A.

U. apeliacinio skundo              IÅ¡teisintasis A. U. praÅ¡o iÅ¡ nuosprendžio dalies paÅ¡alinti aplinkybes, kad miręs asmuo A. R. buvo pervažiuotas A. U. vairuojamo traktoriaus priekabos ratu. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikta specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog A. R. mirė nuo krÅ«tinės lÄ stos suspaudimo, tai galėjo atsirasti per kÅ«nÄ pervažiuojant traktoriaus ar jo velkamos priekabos ratu. Objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti specialisto padarytÄ iÅ¡vadÄ , nėra, todėl paÅ¡alinti aplinkybę iÅ¡ nuosprendžio, jog A.

R. buvo pervažiuotas A. U. vairuojamo traktoriaus priekabos ratu, nėra pagrindo.             IÅ¡teisintasis A. U. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – A. U. turto areÅ¡tÄ . Atsakant į šį apelianto praÅ¡ymÄ pažymėtina, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu Å¡i priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 str.). Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatomis, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, panaikina procesines prievartos priemones (BPK 307 str. 4 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi A. U. turtui taikytÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ iki civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo I. R. iÅ¡sprendimo. Å ioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinės ieÅ¡kovės I.

R. galimybes iÅ¡ieÅ¡koti padarytos žalos atlyginimÄ , tačiau svarbu įvertinti tai, jog Å¡ioje byloje A. U. pagal BK 281 str. 5 d. yra iÅ¡teisinamas nesant nusikaltimo sudėties ir dėl to nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Pažymėtina, jog ieÅ¡kinį palikus nenagrinėtÄ , nukentėjusiajai paliekama teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu civilinio proceso tvarka, tačiau ar ieÅ¡kovė Å¡ia teise pasinaudos, nėra žinoma. Taigi teismui palikus galioti procesines prievartos priemones – laikinÄ A.

U. nuosavybės teisių apribojimÄ , be jokio teisinio pagrindo bus toliau varžomos A. U. nuosavybės teisės. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas, skirdamas A. U. laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , nepagrįstai nenustatė termino, iki kurio taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir pažeidė baudžiamojo proceso normas (BPK 151 str., 152 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A.

U. turtÄ , taikytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi, – naikintina (BPK 151 str. 8 d.). Esant Å¡ioms aplinkybėms nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręstos procesinės prievartos priemonės – laikino A. U. nuosavybės teisių apribojimo.              Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Raimundo AukÅ¡takalnio ir nukentėjusiosios I.

R. apeliacinius skundus atmesti.Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nuosprendį, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turtui – piniginėms lėšoms, nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                       Eduardas MaÅ¡kevičiusTeisėjai                                                                                     Dalius Jocys                                                                                     Aurelija Sadauskaitė