2022-08-03 Nr. AB-19899-3-62-3-00796-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3486-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00796-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. K. A.-F. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. K. A.-F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. K. A.-F. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 21S39978 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, arabas, musulmonas, gyvenęs (duomenys neskelbtini) gubernijoje, nevedęs, vaikų neturi, jokiai politinei partijai nepriklauso. Kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir susidorojimas dėl to, kad jis vykdė verslą, susijusį su alkoholiu. Anot pareiškėjo, jis dirbo užsienio kompanijoje krano operatoriumi, taip pat šiai kompanijai veždavo alkoholį. Kadangi mieste alkoholis yra neleidžiamas, todėl pristatydavo jį neteisėtu būdu. Pareiškėjo teigimu, asmenys, užsiimantys tokių prekių ar paslaugų teikimu, yra laikomi amoraliais. Ginkluoti vyrai nebaudžiami gali įsiveržti į parduotuves, barus, kavines ir kitas vietas, kuriose prekiaujama alkoholiu, jas nusiaubti, sužeisti žmones. Pareiškėjas susidūrė su tokiais asmenimis, kurie netoleruoja „vakarų“ elgesio, todėl jis bet kuriuo metu gali tapti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) taikiniu, jo gyvybei gresia pavojus.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl jam turėjo būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitęs persekiojimas dėl jo vykdomos veiklos, todėl kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, kruopščiai neįvertino jam galinčio kilti pavojaus, formaliai atkartojo Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabar – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra – ESPA) duomenis ir bendrą informaciją apie valstybę, vadovavosi pakankamai senais duomenimis, nesurinko naujausios, aktualiausios informacijos.

4. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Sprendimo dalimis, kuriomis nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Jis bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nepadarė tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus, detalus, informatyvus, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad, apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą kilmės valstybės informaciją pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kontekste, pagrįstai buvo nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei jo tikėtini motyvai ir tikslai persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kils reali individualaus persekiojimo rizika dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktus, nedetalizuotas, bendro pobūdžio, neišsamus bei nepagrįstas, todėl nelaikytinas patikimu įrodymu.

7. Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos skunde nurodytais pareiškėjo pageidaujamais aspektais. Atsakovas teigė išsamiai ir visapusiškai įvertinęs pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei pateikęs jų teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją.

8. Dėl draudimo atvykti atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės apsaugos“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalį užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. A. K. A.-F. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė jokių objektyvų dokumentų, įrodančių gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai faktą, nenurodė konkrečių jam grasinusių asmenų, su tuo susijusių aplinkybių, nepaaiškino, kokie tai buvo grasinimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai iš esmės yra abstraktaus pobūdžio ir paremti hipotetinėmis prielaidomis apie bendrą asmenų, užsiimančių alkoholio prekyba, padėtį (duomenys neskelbtini) ir galimą susidorojimą. Pareiškėjas teigė, kad nėra persekiojamas dėl savo religijos, politinių įsitikinimų, nurodė, kad nebuvo politiškai ar visuomeniškai aktyvus.

11. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) asmenų, užsiimančių alkoholio tiekimu ar su juo susijusių paslaugų teikimu, yra labai nestabili. Pagal (duomenys neskelbtini) teisę viskas, kas susiję su alkoholiu (vartojimas, pardavimas, importas, gabenimas ir pan.), (duomenys neskelbtini) yra draudžiama. Konservatyviose (duomenys neskelbtini) bendruomenėse, pvz., (duomenys neskelbtini) provincijose, parduotuvių, parduodančių alkoholį, veikla yra draudžiama vietiniais įstatymais, o didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip (duomenys neskelbtini) , parduotuvių ir barų veikla apsiriboja konservatyvia politine ir socialine atmosfera.

Ne kartą žiniasklaida pranešė apie incidentus, per kuriuos ginkluoti vyrai, surengė reidus į parduotuves ir klubus, kuriuose buvo parduodamas alkoholis. (duomenys neskelbtini) ekstremistai nebaudžiamai puolė parduotuves ir klubus, parduodančius alkoholį. Ekstremistai mano, kad tokių parduotuvių ir klubų savininkai užsiima ne islamiška veikla. Šios parduotuvės ir klubai pagrinde priklauso religinėms mažumoms, pvz., (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pranešama, kad apie 30 alkoholinių gėrimų parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini) ir jo apylinkėse, užpuolė minia, kuri buvo išprovokuota pamokslu, smerkiančiu „ne islamiškas“ verslo rūšis.

Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir surinktą informaciją apie jo kilmės valstybę, teismas sprendė, kad pareiškėjas galbūt pažeidė (duomenys neskelbtini) valstybės įstatymus, konservatyvias socialines normas ir todėl bijo pasekmių, tačiau tai nėra laikytina persekiojimu dėl konvencinių priežasčių ir pagrindu suteikti prieglobstį. Be to, pareiškėjas nurodė, jog yra gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), todėl žino šalies papročius ir tradicijas, atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog jis žino, kokios pasekmės ir grėsmės gali kiti dėl „neteisėto“ alkoholio gabenimo.

Teismas pažymėjo, jog gimtajame pareiškėjo mieste – (duomenys neskelbtini), atsakovo surinktais duomenimis, dėl alkoholio apsiribojama konservatyvia politine ir socialine atmosfera, todėl pritartina atsakovo pozicijai, kad tikėtina, jog pareiškėjo baimė būti nužudytam yra tik hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybe keisti darbo pobūdį. 2020 m. pabaigoje persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) (pas senelį), ten nedirbo, gyveno iš santaupų, persekiojamas nebuvo, grasinimų nesulaukė. Taigi, teismo vertinimu, išnyko tariamo persekiotojo tikslas ir motyvas persekioti pareiškėją, t. y. pareiškėjo nurodyta grėsmė dėl persekiojimo, net jei tokia ir buvo kilusi, išnyko pareiškėjui išvykus į kitą (duomenys neskelbtini) miestą.

12. Teismo vertinimu, tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo individualus persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios nulemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, abstraktus, neišsamus, nepatvirtintas įrodymais. Pareiškėjas iš pradžių teigė, kad savo telefone turi 2020 m. gruodžio 13 d. grasinančio laiško, paso, ID, įdarbinimo rašto, skundo policijai kopijas, įsipareigojo jas atsiųsti Migracijos departamentui el. paštu. Vėliau apklausos metu sakė, kad savo paso kopiją atidavė Lietuvos pasienio pareigūnams, o jo telefonas nebeveikia, visų dokumentų kopijos yra jo draugo mobiliajame telefone. Taip pat jis teigė, jog vežė krovinį iš (duomenys neskelbtini), patikrinimo punkte jį patikrino ir areštavo, pasodino į kalėjimą, o po kelių dienų išleido į laisvę. Užsiminė, kad vėliau dėl šio įvykio kreipėsi į policiją, tačiau į detales nesileido, plačiau nieko nepaaiškino, rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra prieštaringi bei nenuoseklūs, kas leidžia abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

13. Teismas pažymėjo, jog atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Iš Migracijos departamento surinktos medžiagos nustatyta, nors (duomenys neskelbtini) teritorijoje iš tiesų vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau, remiantis naujausiais 2021 m. EPPB surinktais duomenimis, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai įvertino, jog vien prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) gubernija) nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę ar grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto bei kad jis, būdamas darbingo amžiaus jaunas vyras, pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, negalėtų (duomenys neskelbtini) įsikurti ir saugiai gyventi. Pareiškėjas nurodė turintis profesiją, pasakojo, kad savo kilmės valstybėje dirbo vairuotoju, t. y. turi vairuotojo pažymėjimą, o tai atveria platesnes galimybes kitokio pobūdžio darbo paieškai. Pareiškėjas paaiškino, kad jo finansinė padėtis yra gera, (duomenys neskelbtini) turi giminaičių, (duomenys neskelbtini) gubernijoje gyvena tėvas, pamotė ir jų vaikai, (duomenys neskelbtini) – senelis. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas negalėtų ir toliau saugiai ir savarankiškai gyventi savo kilmės šalyje.

15. Teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti į kilmės valstybę, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, ir pažymėjo, jog nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Atsižvelgęs į tai, teismas sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.

16. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 17. Pareiškėjas M. A. K. A.-F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir surinktą informaciją apie jo kilmės valstybę, konstatuotina, kad pareiškėjas galbūt pažeidė ekstremistinių grupuočių nuostatas (prekiavo alkoholiu) ir todėl bijo pasekmių. Pareiškėjo manymu, tai tapatu persekiojimui dėl konvencinių priežasčių ir laikytina pagrindu suteikti prieglobstį.

19. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra apėmusi ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje.

20. Pareiškėjas mano, kad Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, taip pat informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

21. Pareiškėjas pažymi, jog nusprendus jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

22. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, jog Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas grėsme, susijusia su persekiojimu dėl alkoholio gabenimo. Tačiau tyrimo metu nenustatytas pareiškėjo individualus persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atlikto tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) (alkoholio gabenimas) yra bendro pobūdžio, abstraktus, pasakojimui trūksta konkrečių detalių. Bandant išsiaiškinti papildomas detales pareiškėjas atsakinėjo painiai, vengė konkretaus atsakymo.

24. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis ESPA pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjo kilmės valstybėje būtų iš esmės pasikeitusi, šiuo atveju pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į pareiškėjo individualias savybes, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

26. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 21S39978, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

33. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

34. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

35. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

37. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas.

38. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

40. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jam kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl to, kad jis gabeno alkoholį.

41. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Sprendimo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo nurodyta prašymo suteikti prieglobstį priežastis – baimė būti persekiojam dėl jo vykdyto alkoholinių gėrimų gabenimo – neatitinka visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygos: įvertinus pareiškėjo paaiškinimus dėl persekiojimo priežasčių ir persekiotojo, kuriems patvirtinti jis nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, informacijos apie padėtį kilmės valstybėje kontekste, pagrįstai nenustatytas nei tikėtinas persekiotojas, nei pareiškėjo įvardyto persekiotojo tikslai ir motyvai persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Remiantis atsakovo surinkta pareiškėjo kilmės šalies informacija, pagal (duomenys neskelbtini) teisę viską, kas susiję su alkoholiu (vartojimas, pardavimas, importas, gabenimas ir pan.) (duomenys neskelbtini) yra draudžiama, tačiau, kaip teisingai pastebėjo Migracijos departamentas, prieglobsčio prašytojas yra gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), puikiai žino šalies papročius bei tradicijas, todėl labai tikėtina, jog taip pat žino, kokios pasekmės ir grėsmės gali kilti dėl jo veiksmų. Be to, nors alkoholio draudimas galioja visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tačiau pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio apsiribojama konservatyvia politine ir socialine atmosfera, todėl, tikėtina, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam yra hipotetinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. pabaigoje pareiškėjas persikėlė į (duomenys neskelbtini), kur jis galėjo susirasti naują darbą, bet to nedarė, nedirbo, gyveno iš santaupų ir, galiausiai, išvyko iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

42. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuris įsteigtas siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių.

EPPB 2021 m. sausio mėnesį paskelbtos bendros situacijos (duomenys neskelbtini) analizės ir rekomendacinių gairių (Country Guidance: (duomenys neskelbtini) Common analysis and guidance note, January 2021) duomenimis spręstina, kad, rengiant pastarąją ataskaitą, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Vėliau skelbtuose EPPB pranešimuose ((duomenys neskelbtini) (November 2021); COI Report: (duomenys neskelbtini) (January 2022;

COI Report: (duomenys neskelbtini) (January 2022);COI Report: (duomenys neskelbtini), January 2022), kuriuose dėl saugumo situacijos (duomenys neskelbtini) taip pat pasisakoma, nėra nurodoma, kad beatodairiškas smurtas (duomenys neskelbtini) yra tokio aukšto lygio, kaip iš esmės yra teigiama apeliaciniame skunde. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 ir kt.).

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. K. A.-F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Jolanta Malijauskienė

Dalia Višinskienė