c039b3f9-de37-4e07-9f9a-dab39cc857f1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-467-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02531-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. P., atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei Donatai RočiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. skundÄ atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl įsakymo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas D. P. skunde (b. l. 1–5) teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA, Administracija) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas G. L., 2018 birželio 25 d. įsakymÄ Nr. 3BE-314, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – Ä®sakymas). Nurodo, kad Ä®sakymas grindžiamas 2018 m. birželio 15 d. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada dėl D.

P. tarnybinio nusižengimo (toliau – IÅ¡vada). PareiÅ¡kėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Lietuvos transporto saugos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2BE-234 (toliau – Kodeksas), 6.9.3 papunkčio reikalavimų netinkamÄ vykdymÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2018 m. gegužės 7 d. kasmetinių atostogų metu registruotu laiÅ¡ku iÅ¡ Prevencijos ir rizikos valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ apie galimai padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , t. y. kad 2018 m. sausio 19 d., atlikdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė, įmonė) patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjas tikrinimo akte nepažymėjo visų Å¡ios Bendrovės pažeidimų ir taip, galimai aplaidžiai vykdė savo tarnybines funkcijas bei diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ .

Pažymi, kad 2018 m. sausio 7 d. iÅ¡ skyriaus virÅ¡ininko R. V. gavo pavedimÄ atlikti Bendrovės planinį patikrinimÄ . Jis aiÅ¡kina, kad pasitikrino duomenis IS „Keltra“, rado informacijÄ , jog Å¡i įmonė turi 11 transporto priemonių su galiojančiomis Europos Bendrijos licencijų kopijomis bei vietinėmis licencijomis. Patikrinus Bendrovę ir apskaičiavus jos finansinį pajėgumÄ , paaiÅ¡kėjo, jog Å¡iam transporto priemonių skaičiui įmonė privalo disponuoti ne mažesniu kaip 59 000 Eur nuosavu kapitalu, tačiau pagal IS „Keltra“ duomenis, Bendrovė disponavo tik 57 257 Eur nuosavu kapitalu.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad pagal teisės aktus įmonės, vežančios krovinius ir (ar) keleivius, kiekvienais metais iki gegužės mėn. 31 d. privalo valstybės įmonei (toliau – VÄ®) Registrų centrui pateikti duomenis apie finansinį įmonės pajėgumÄ už praėjusius metus. Kadangi Bendrovė 2017 m. rudenį įsigijo dar dvi transporto priemones, tai tikrinant Å¡iÄ Ä¯monę, 2018 metų pradžioje susidarė finansinio pajėgumo neatitikimas. Atsirado formalus finansinio pajėgumo neatitikimas.

Bendrovei nėra prievolės nedelsiant pateikti naujus finansinio pajėgumo duomenis VÄ® Registrų centrui. Bendrovė privalėjo duomenis pateikti ne vėliau kaip iki 2018 m. gegužės mėn. 31 d. Tvirtina, kad tikrinimo metu įmonei finansinio pajėgumo pakako ir taikyti teisinio poveikio priemones (suraÅ¡yti protokolÄ ) nebuvo jokio teisinio pagrindo. Akcentuoja, kad skyriaus virÅ¡ininkui R. V. žodžiu paaiÅ¡kino aplinkybes, dėl ko atsirado finansinio pajėgumo neatitikimas, o Bendrovės vadovas licencijavimo tvarkos nepažeidė, todėl jam ir nebuvo suraÅ¡ytas protokolas.

R. V. su pareiÅ¡kėjo argumentais sutiko ir leido užbaigti įmonės patikrinimÄ . Žodžiu nurodė susisiekti su įmonės vadovu ir paskatinti jį kuo greičiau pateikti finansinio pajėgumo duomenis už 2017 metus. PareiÅ¡kėjas tvirtina, jog įvykdė R. V. nurodymÄ , po savaitės Bendrovės vadovas informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog pateikė finansinio pajėgumo duomenis už 2017 metus ankščiau laiko ir informavo savo tiesioginį vadovÄ . Å ių duomenų pareiÅ¡kėjas neanalizavo, kadangi įmonės patikrinimas buvo baigtas, Å¡ie duomenys nebuvo tikrinamas objektas.

PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Mano, kad buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka, nes valstybės tarnautojui tarnybinis patikrinimas gali bÅ«ti atliekamas ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos. Å iuo atveju, jo tiesioginis vadovas R. V. visas aplinkybes žinojo įmonės patikrinimo užbaigimo metu, t. y. sausio mėnesį, tačiau praneÅ¡imÄ apie galimai netinkamai atliktÄ patikrinimÄ Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento direktoriui jis parašė tik po trijų mėnesių.

PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad jo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir nuobauda paskirta tendencingai, nes tai – trečia nuobauda. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog jis su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentÄ bei Susisiekimo ministerijÄ dėl darbo vietoje patiriamo mobingo. Nurodo, kad dėl nepakeliamų darbo sÄ lygų bei patiriamo vadovų spaudimo išėjo iÅ¡ darbo ir Å¡iuo metu dirba kitoje institucijoje. Skunde pareiÅ¡kėjas akcentuoja, kad formaliai tikrinamos Bendrovės finansinis pajėgumas buvo nepakankamas dėl tam tikrų aplinkybių, kurias jis nurodė, jas įvertino kartu su skyriaus virÅ¡ininku R.

V.. IÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi vyriausioji specialistė konstatavo, kad klausimyno 1.4 punktas nėra aiÅ¡kiai suformuluotas ir, siekdama užtikrinti teisinį aiÅ¡kumÄ , siÅ«lė papildyti minėto punkto nuostatas. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog pagal LTSA nusistovėjusiÄ praktikÄ , panaÅ¡iais atvejais kaip Å¡is, Å«kio subjektams netaikoma administracinė atsakomybė, tačiau LTSA Administracinių paslaugų departamento pareigÅ«nai suraÅ¡o teikimÄ â€ždėl poveikio priemonių taikymo vežėjams“.

Å iuo atveju minėtÄ teikimÄ surašė LTSA Administracinių paslaugų departamento Kauno skyriaus vedėja M. Z.. Å iame teikime Bendrovei nurodoma suteikti ne ilgesnį kaip 6 mėn. terminÄ neatitikimui paÅ¡alinti. Pažymi, kad sankcijos Å¡velnumas pareiÅ¡kėjui rodo, jog pažeidimas yra formalus arba jo iÅ¡ viso nėra. Pastebi, kad pareiÅ¡kėjui skirtos tarnybinės nuobaudos yra neįsiteisėjusios, nes apskųstos teismui, todėl VTÄ® 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punktas Å¡ioje situacijoje negalėjo turėti reikÅ¡mės skiriant tarnybinę nuobaudÄ .

Teigia, kad nustatyta sunkinanti aplinkybė neatitinka tikrovės, pažeidžia pačiÄ nuobaudų skyrimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad užduotį derino su skyriaus virÅ¡ininku. Vadovavosi vadovo žodiniu nurodymu. Mano, kad Bendrovė patikrinimo metu prievolės teikti ataskaitÄ neturėjo iki gegužės 31 d. tokius duomenis turėjo pateikti. Nurodė, kad įgijus dvi transporto priemones tokia suma buvo per maža.

Teigia, kad įmonė pateikė duomenis pagal jo praÅ¡ymÄ telefonu, todėl neteisinga taikyti jam tarnybinę atsakomybę. Žinojo vadovas, kad Bendrovė atitinka finansinius pajėgumus, su juo derino žodžiu ir nurodė, kad nėra bÅ«tinybės taikyti atsakomybės jos vadovui. Buvo derinta žodžiu. Teigia, kad patikrinimas turėjo bÅ«ti pradėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo paaiÅ¡kėjimo apie pažeidimÄ . Å iuo atveju per tris mėnesius pradėjo tarnybinį patikrinimÄ . Atsakovė Administracija nesutinka su skundu (b. l. 29–33).

Atsiliepime nurodo, kad Å«kio subjektas, kuris verčiasi licencijuojama kelių transporto veikla, privalo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrÄ sias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sÄ lygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvÄ 96/26/EB (toliau – Reglamentas) reikalavimus, iÅ¡ kurių vienas – tinkamos finansinės bÅ«klės reikalavimas. Å i Å«kio subjekto prievolė papildomai įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalyje.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas pripažįsta, kad patikrinimo metu įmonės finansinė bÅ«klė neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės VÄ® Registrų centrui pateikta informacija apie Å«kio subjekto finansinį pajėgumÄ neatitiko Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos finansinės bÅ«klės. Vertinant formaliai Bendrovės finansinę bÅ«klę pagal VÄ® Registrų centro pateiktos metinės finansinio pajėgumo ataskaitos duomenis patikrinimo metu neatitiko Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimo.

PareiÅ¡kėjas, patikrinimo metu nustatęs, kad tikrinamas Å«kio subjektas neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam Å«kio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais bÅ«dais įrodyti savo finansinį pajėgumÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Å«kio subjekto finansinė atskaitomybė VÄ® Registrų centrui neturėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai siejama su Å«kio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumÄ vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi.

Pažymi, kad Å«kio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti teikiama VÄ® Registrų centrui, yra tik viena iÅ¡ priemonių, kuriÄ pasitelkus tikrinamas Å«kio subjektas gali įrodyti, kad atitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ finansinio pajėgumo reikalavimÄ . Mano, kad pritarus pareiÅ¡kėjo pozicijai, kad Å«kio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas, pateikti finansinę ataskaitÄ VÄ® Registrų centrui, bÅ«tų toleruojamas minimoje normoje įtvirtinto reikalavimo bet kuriuo metu galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus neįgyvendinimas, o tai suteiktų galimybę Å«kio subjektui piktnaudžiauti savo padėtimi bei iÅ¡kreiptų Reglamento 3 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo esmę.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad LTSA galiojanti tvarka dėl įmonių finansinio pajėgumo nustatymo nebuvo tvari. Ä® tai Administracija pažymi, kad pirminis teisės aktas, kurio pagrindu atliekami Å«kio subjektų patikrinimai, yra Reglamentas. Klausimynas, kuriuo vadovaujantis atliekami Å«kio subjektų patikrinimai, sudarytas vadovaujantis Reglamento nuostatomis. Atsakovės manymu, itin svarbu tai, jog pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡yme nurodyta, kad jis turi bÅ«ti susipažinęs su Europos SÄ jungos teisės aktais, kurie reglamentuoja jo pareigybės veiklos sritis, tad akivaizdu, kad jis, atlikdamas Å«kio subjekto patikrinimÄ , privalėjo žinoti Reglamente įtvirtintus reikalavimus bei mokėti juos taikyti.

Tarnybinio tyrimo metu nustačius, kad pareiÅ¡kėjas klaidingai užpildė KlausimynÄ , siekiant užtikrinti profesionalų Å«kio subjektų patikrinimų atlikimÄ , buvo priimtas sprendimas papildyti Klausimyno 1.4 punktÄ Reglamento tekstu, nurodančiu, kokie veiksmai turi bÅ«ti atliekami, jeigu nustatoma, kad tikrinamas Å«kio subjektas neatitinka finansinio pajėgumo reikalavimų. Atsakovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, vertindamas Bendrovės finansinio pajėgumo pakankamumÄ ir pastebėjęs, kad pagal VÄ® Registrų centre esančiÄ informacijÄ tikrinamo Å«kio subjekto finansinis pajėgumas nėra pakankamas ir Å«kio subjektui nepateikus Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų papildomų dokumentų, įrodančių Å«kio subjekto finansinį pajėgumÄ , patikrinimo metu Klausimyne turėjo pažymėti, kad pastarojo finansinis pajėgumas patikrinimo metu nebuvo pakankamas.

Atsakovė tvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybinis nusižengimas buvo padarytas 2018 m. sausio 19 d., tuomet, kai pareiÅ¡kėjas surašė atlikto patikrinimo aktÄ . Tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepažeidus VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo tarnybinės nuobaudos skyrimo termino. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad tarnybinės nuobaudos apskundimas teismui savaime nesustabdo jos galiojimo, kadangi tai yra individualus teisės aktas, kuris įsigalioja jo priėmimo dienÄ , todėl pagrįstai rėmėsi paskirta nuobauda kaip sunkinamÄ ja aplinkybe.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes. Prašė skundo netenkinti. Nurodo, kad tikrinamas Å«kio subjektas neatitiko Reglamento reikalavimų. PareiÅ¡kėjas suprato, kad turėjo papraÅ¡yti pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius finansinį pajėgumÄ . Tai nustatęs, turėjo pažymėti patikrinimo akte. konstatuoja: Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų, Pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio ir Kodekso 6.9.3 papunkčio reikalavimų netinkamÄ vykdymÄ . Ä®sakyme pareiÅ¡kėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta už tai, kad jis dėl aplaidumo vykdydamas Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2017 rugpjūčio 4 d.

įsakymu Nr. 2BE-132 „Dėl nuostatų ir pareigybių apraÅ¡ymų patvirtinimo“ (toliau – pareigybės apraÅ¡ymas) nustatytÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, žinodamas, kad tikrinamas Å«kio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Ūkio subjekto, vežančio keleivius ir (ar) krovinius, patikrinimo klausimyne pažymėjo, kad Å«kio subjektas šį reikalavimÄ atitinka, tokiais veiksmais diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ (tikrinamas Å«kio subjektas žinojo, kad patikrinimo metu neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų) ir į valstybės biudžetÄ nebuvo surinkta 150 (Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt) eurų, tuo pažeisdamas VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio nuostatÄ , numatančiÄ , kad valstybės tarnautojas „turi bÅ«ti pareigingas, lojalus, atsakingas, sÄ Å¾iningas, bei Kodekso 6.9.3 papunkčio nuostatas, numatančias, kad valstybės tarnautojai privalo vykdyti savo pareigas atsakingai, rÅ«pestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

Ginčo, kad pareiÅ¡kėjui buvo pavesta vykdyti Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, nėra (b. l. 47-49). PareiÅ¡kėjas surašė patikrinimo aktÄ (b. l. 52–54) ir 2018 m. sausio 19 d. klausimyne pažymėjo, kad Bendrovė atitinka finansinio pajėgumo kriterijus (b. l. 55-65). Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus virÅ¡ininkas R. V. 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniu praneÅ¡imu Transporto priežiÅ«ros departamento direktoriui pranešė, jog, gavęs iÅ¡ Kauno paslaugų skyriaus susipažinti medžiagÄ , nustatė, jog pareiÅ¡kėjas netinkamai atliko Bendrovės patikrinimÄ (b. l. 51, 74).

Teikime dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams (b. l. 76–80) nurodyta, kad Bendrovė neatitinka finansinės bÅ«klės reikalavimo. Dėl pažeidimo sudėties Byloje ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas Klausimyne nepažymėjo, jog Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų, nėra. Tai yra neginčytinai nustatyta. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės tokių aplinkybių ir neneigia, tačiau teigia, kad tai formalus pažeidimas, nes Bendrovė iki 2018 m. gegužės 31 d. turėjo tokius informacijÄ pateikti VÄ® Registrų centrui, o patikrinimo metu tokių duomenų neturėjo pateikti.

Teismas su pareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka. PareiÅ¡kėjas neginčija, jog jam buvo neaiÅ¡kios Reglamento nuostatos. Jis atliko Bendrovės patikrinimÄ ir 2018 m. sausio 19 d. surašė patikrinimo aktÄ bei užpildė KlausimynÄ . PareiÅ¡kėjas nei paaiÅ¡kinime, nei skunde teismui, nei teismo posėdyje nenurodė, kad bÅ«tent dėl Klausimyne neaiÅ¡kiai suformuluotų klausimų, jis nepažymėjo, kad tikrinta Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Jis pats nurodė, jog, remdamasis IS „Keltra“ duomenimis, matė, jog įmonė disponuoja 57 257 Eur, o privalėjo disponuoti 59 000 Eur nuosavu kapitalu.

Bendrovės 2017 m. gruodžio balanse buvo nurodyta nuosavas kapitalas 51 359 Eur finansinis pajėgumas (b. l. 87). Teismo vertinimu, tokios aplinkybės buvo aiÅ¡kios ir pareiÅ¡kėjas, matydamas tokius duomenis, turėjo atitinkamai įvertinti Bendrovės finansinio nepajėgumo faktÄ ir tai užfiksuoti Klausimyne bei taikyti atitinkamas poveikio priemones. Taip pat teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas negalėjo paaiÅ¡kinti dėl 57 000 Eur nurodytos sumos. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Bendrovė neatitiko finansinių pajėgumų reikalavimų, tačiau neatitiko dėl objektyvių aplinkybių – įsigytų dviejų transporto priemonių. 2018 m. sausio 16 d. sudarytas balansas, kuriame nurodytas 51 359 Eur suma (b. l. 87), kuri sutampa su Klausimyno 1.4 punkte užfiksuotais duomenimis.

Būtent pareiškėjui, turinčiam teisę tikrinti ūkio subjektus, kyla pareiga nurodyti teisingus duomenis. Be to, pareiškėjas raštu niekur neužfiksavo aplinkybių dėl neaiškaus pažeidimo fiksavimo. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo suprasti, kad Bendrovė neatitiko finansinio pajėgumo reikalavimų. Taigi, pareiškėjas ne tik VĮ Registrų centro duomenimis turėjo remtis, bet ir reikalauti papildomų duomenų. Aplinkybės, dėl kurių susidarė finansinis neatitikimas, neeliminuoja nustatyto pažeidimo.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturėjo pažymėti Klausimyne, kad Bendrovės finansinis pajėgumas yra tinkamas. Taigi, pareiÅ¡kėjas įmonės patikrinimÄ atliko netinkamai. PareiÅ¡kėjas teigia, kad apie situacijÄ informavo tiesioginį vadovÄ ir atitinkamai žodžiu su juo suderino Bendrovės tikrinimÄ . Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. V. parodė, jog jis pareiÅ¡kėjui nurodymo dėl Bendrovės patikrinimo nedavė. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. kovo mėnesio pabaigoje gavo informacijÄ iÅ¡ Paslaugų skyriaus, jog Bendrovė finansinio pajėgumo neatitiko, tuomet atliko patikrinimÄ , įvertino pareiÅ¡kėjo suraÅ¡ytÄ patikrinimo aktÄ .

Nurodo, kad neturėjo galimybių po patikrinimo susipažinti su akte nurodyta informacija. Gavęs informacijÄ , nustatė, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai nepatikrino Bendrovės finansinio atitikimo. TikrinimÄ atliko pareiÅ¡kėjas. Pažymi, kad inspektoriai atliko patikrinimus ir inspektoriai atsakydavo už savo veiksmus. Nurodo, kad jokio tendencingo tyrimo nebuvo, gavęs informacijÄ , turėjo atlikti patikrinimÄ . FiziÅ¡kai patikrinti pareigÅ«nų patikrinimų negali dėl didelio krÅ«vio. Tarnybiniai klausimai sprendžiami elektroniniu paÅ¡tu.

Kai pareiÅ¡kėjas atsiuntė informacijÄ , jokio prieraÅ¡o apie Bendrovės neatitiktį nebuvo. Nurodymo informuoti Bendrovės vadovÄ nedavė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ , skiriant tarnybinę nuobaudÄ , turi bÅ«ti ne tik konstatuojama veika, kuria padaromas tarnybinis nusižengimas, tačiau turi bÅ«ti vertinami ir nusižengimo sudėties subjektyvieji elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui (LVAT administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iÅ¡ teisės pažeidimų rÅ«Å¡ių, taigi, jam bÅ«dingi visi teisės pažeidimo elementai – objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant Å¡ių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumÄ ir veiksnumÄ . Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka.

Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTĮ, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčia, tiek neatsargumu (LVAT administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).

Tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama tik esant visus tarnybinio nusižengimo elementus patvirtinantiems įrodymams, t. y. nesant įrodytoms aplinkybėms, patvirtinančioms bent vienÄ pažeidimo sudėties elementÄ , tarnybinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. LVAT praktikoje nagrinėjant bylas, susijusias su valstybės tarnybos santykiais, nuosekliai nurodoma, kad įrodinėjimo naÅ¡ta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui (VTÄ® 2 straipsnio 14 dalis). Tarnybos santykių specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad tarnautojas iÅ¡ esmės yra silpnesnioji Å¡alis, ypač dėl socialinių aspektų, todėl vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti tarnautojui drausminę atsakomybę.

Taigi, byloje surinkti įrodymai bei liudytojo R. V. parodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas padarė IÅ¡vadoje nurodytÄ tarnybinį pažeidimÄ , t. y. aplaidžiai vykdydamas Pareigybės apraÅ¡yme įtvirtintÄ funkcijÄ â€“ Å«kio subjektų, vykdančių keleivių ir (ar) krovinių vežimo veiklÄ , kontrolę, žinodamas, kad tikrinamas Å«kio subjektas neatitinka Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo, Klausimyne pažymėjo, kad Å«kio subjektas šį reikalavimÄ atitinka.

Reglamento 3 straipsnis įtvirtina vertimosi profesine vežimo kelių transportu veikla reikalavimus, t. y. minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, kurios verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, turi:

a) turėti faktinę ir nuolatinę buveinę valstybėje narėje;

b) būti nepriekaištingos reputacijos;

c) bÅ«ti tinkamos finansinės bÅ«klės; ir d) turėti reikalaujamÄ profesinę kompetencijÄ . Å iuo atveju atsakovė konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinto finansinio pajėgumo. Tai vertintina kaip raÅ¡ymo apsirikimas, kadangi toks reikalavimas įtvirtintas Reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte ir neturintis teisinės reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo tarnybinės atsakomybės vertinimo klausimui kilti. Reglamento 7 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, susijusios su finansinės bÅ«klės reikalavimu, t. y. 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant įvykdyti 3 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytus reikalavimus, įmonė bet kuriuo metu turi galėti įvykdyti finansinius įsipareigojimus per finansinius metus.

Todėl įmonė turi įrodyti, remdamasi savo auditoriaus arba tinkamai įgalioto asmens patvirtinta metine atskaitomybe, kad kiekvienais metais ji disponuoja kapitalu ir rezervais, kurių vertė ne mažesnė kaip 9 000 EUR, kai naudoja tik vienÄ transporto priemonę, ir po 5 000 EUR už kiekvienÄ papildomai naudojamÄ transporto priemonę. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nukrypstant nuo 1 dalies, kompetentinga valdžios institucija gali leisti ar reikalauti, kad įmonė savo finansinę bÅ«klę įrodytų pateikdama vieno ar kelių bankų ar kitų finansų įstaigų, įskaitant draudimo bendroves, suteikiančių įmonei solidariÄ garantijÄ , iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ , pavyzdžiui, banko garantijÄ arba draudimÄ , taip pat profesinės atsakomybės draudimÄ , patvirtinantį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytÄ sumÄ .

Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad pareiÅ¡kėjas, patikrinimo metu nustatęs, jog tikrinamas Å«kio subjektas neatitinka Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų finansinio pajėgumo reikalavimų, turėjo apie tai informuoti Bendrovę ir suteikti galimybę tikrinamam Å«kio subjektui Reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytais bÅ«dais įrodyti savo finansinį pajėgumÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai, kad Å«kio subjektui einamaisiais metais įsigijus papildomų transporto priemonių ir dėl to atsiradus finansinio Å«kio subjekto pajėgumo neatitikimui (trÅ«kumui) Å«kio subjektui nekyla prievolė nedelsiant atnaujinti finansinio pajėgumo duomenų VÄ® Registrų centrui, rodo jo formalų požiÅ«ri į darbinių funkcijų įgyvendinimÄ .

Pats pareiÅ¡kėjas nustatė Bendrovės neatitiktį finansinio pajėgumo reikalavimui, todėl negalėjo pažymėti prieÅ¡ingai. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad tiesioginis virÅ¡ininkas jo pozicijai pritarė, yra nepagrįsti. Å iuo atveju ne vadovas, o pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už atliktÄ patikrinimÄ . Minėta, kad raÅ¡tu jokio derinimo su vadovu nebuvo. Taigi, Å«kio subjekto finansinė atskaitomybė VÄ® Registrų centrui neturėtų bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai siejama su Å«kio subjekto pareiga įrodyti savo finansinį pajėgumÄ vadovaujantis Reglamento 7 straipsnio 1 dalimi.

Visgi, Å«kio subjekto finansinė ataskaita, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi bÅ«ti teikiama VÄ® Registrų centrui, yra tik viena iÅ¡ priemonių, kuria remiantis tikrinamas Å«kio subjektas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo pozicija, kad Å«kio subjektas patikrinimo metu gali neatitikti Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto finansinio pajėgumo reikalavimo iki tol, kol sueina terminas, pateikti finansinę ataskaitÄ VÄ® Registrų centrui, rodo, kad jis iÅ¡ esmės netinkamai vertino Reglamento 3 straipsnio reikalavimus ir netinkamai atliko pareigybės apraÅ¡yme priskirtų funkcijų įgyvendinimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundo argumentai nepaneigia atsakovės IÅ¡vadoje nustatytų faktų. Å iuo atveju aplinkybės, dėl kurių Bendrovė nepateikė duomenų, neturi reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo teisinei atsakomybei taikyti. Pažymėtina, kad atsakovės IÅ¡vadoje nurodyti argumentai, jog pareiÅ¡kėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , yra nepagrįsti, tačiau jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi pareiÅ¡kėjo tarnybinei atsakomybei kilti. Vien tik tokios iÅ¡vados nurodymas, neanalizuojant kaip pareiÅ¡kėjas diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , įvertinus, tai, kad jis aplaidžia atliko savo pareigas, negali bÅ«ti laikoma tinkamai pagrįsta.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , pareiÅ¡kėjo ir atsakovės paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas padarė IÅ¡vadoje nustatytÄ tarnybinį pažeidimÄ ir atsakovė tinkamai atliko tarnybinį patikrinimÄ . Tarnybinis patikrinimas pradėtas, gavus informacijÄ , o ne nuo to momento, kada pareiÅ¡kėjas surašė patikrinimo aktÄ . Ta aplinkybė, kad atsakovė siÅ«lė IÅ¡vadoje patikslinti Klausimyno 1.4 papunktį, savaime nepaneigia, kad pareiÅ¡kėjas nesuprato, kaip užpildyti klausimynÄ .

Tokių duomenų byloje nėra. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo, siekdamas objektyviai nustatyti bylai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ darbo vietos pasiÅ¡alino savavaliÅ¡kai, ar su tiesioginio vadovo leidimu, teismas apklausė kaip liudytojÄ tiesioginį pareiÅ¡kėjo virÅ¡ininkÄ R. V., kuris paneigė pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Bendrovės finansinio pajėgumo derinimo su juo. Taip pat nurodė, kad visi klausimai derinami elektroniniu paÅ¡tu. PareiÅ¡kėjas yra atsakingas už patikrinimo rezultatų užfiksavimÄ .

Taigi, atsakovės IÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatas, numatančias valstybės tarnautojo pareigas laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, taip pat pažeidė pareigybės apraÅ¡ymo 6.8 papunkčio nuostatÄ , įpareigojančiÄ bÅ«ti pareigingu, sÄ Å¾iningu, atsakingu ir lojaliu darbuotoju, Kodekso 9.9.3 papunktį, įpareigojantį vykdyti savo pareigas atsakingai, rÅ«pestingai, atidžiai ir profesionaliai, tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, yra pagrįsta.

PareiÅ¡kėjo padarytas pažeidimas yra aiÅ¡kiai individualizuotas, t. y. jis Klausimyne pažymėjo, kad Bendrovė atitinka finansinio pajėgumo reikalavimus, nors nustatyta prieÅ¡ingai, faktas yra įrodytas. PareiÅ¡kėjas pateikė savo vertinimÄ , tačiau tai nepaneigė atsakovės tyrimo metu surinktų duomenų. Be to, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl patirto psichologinio spaudimo yra abstraktÅ«s ir vertintini kaip jo subjektyvus situacijos vertinimas. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, negali bÅ«ti vertinama kaip psichologinis spaudimas.

Teismas nenustatė tokių aplinkybių. Apklausus liudytojÄ , teismas psichologinio spausimo aspektų nenustatė. Å iuo atveju patikrinimas buvo atliktas ne tendencingai, o gavus oficialiÄ informacijÄ dėl poveikio priemonių taikymo vežėjams. Dėl termino nuobaudai skirti PareiÅ¡kėjas teigia, kad atsakovė pažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo terminÄ , kadangi ji apie jo padarytÄ pažeidimÄ Å¾inojo 2018 m. sausio 19 d., tačiau nuobaudÄ skyrė tik 2018 m. birželio 25 d. įsakymu, t. y. praleidus VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ .

Pagal VTÄ® 30 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Å iais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali bÅ«ti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Taigi, VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė Å¡iuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus Å¡iems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Tačiau Å¡iems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sÄ lygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendrojo pobÅ«džio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės, t. y. kaip specialioji taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu.

Toks Å¡ių taisyklių tarpusavio sÄ veikos pobÅ«dis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferÄ . Ir prieÅ¡ingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudÄ , jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik Å¡ios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑369‑438/2016).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tarnybinį nusižengimÄ padarė 2018 m. sausio 19 d., o tarnybinė nuobauda jam paskirta 2018 m. birželio 25 d., t. y. nepraleidus VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai skirti. Taigi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena, nei VTÄ®, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) nepateikia.

Tačiau, aiÅ¡kindamas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalį, LVAT ne kartÄ nurodė, jog tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 560, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2193/2012).

Pasak pareiÅ¡kėjo, atsakovė pažeidė terminÄ tarnybiniam pažeidimui pradėti, kadangi 2018 m. sausio mėn. jis padarytas, o tarnybinį patikrinimÄ vadovas pradėjo tik po trijų mėnesių. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi, gavęs oficialiÄ informacijÄ 2018 m. kovo mėn., vadovas 2018 m. balandžio 17 d. surašė praneÅ¡imÄ apie netinkamÄ Bendrovės patikrinimÄ (b. l. 51, 68). Å iuo atveju, tik gavus duomenis, atsakovei tapo žinoma apie pareiÅ¡kėjo padarytÄ pažeidimÄ . Minėta, kad patikrinimÄ atlieka pareiÅ¡kėjas, o ne Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Kauno skyriaus virÅ¡ininkas.

Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų, kad pastarajam anksčiau turėjo bÅ«ti žinoma apie padarytÄ pažeidimÄ , konstatuotina, jog terminai nepažeisti. Å iuo atveju IÅ¡vada suraÅ¡yta 2018 m. birželio 15 d., o, kaip minėta, Ä®sakymas priimtas 2018 m. birželio 25 d. Taigi, vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus, nebuvo pažeistas ir Å¡is terminas. Dėl skirtos nuobaudos proporcingumo PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atsakovė nepagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog 2018 m. vasario 21 d. ir 2018 m. birželio 4 d.

įsakymais buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos, nes jos apskųstos teismui. Teismas su Å¡iais pareiÅ¡kėjo skundo argumentais sutinka. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumÄ , jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formÄ ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1617-520/2018). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2381-968/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00996-2018-8) pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino ir panaikino LTSA direktoriaus 2018 m. vasario 21 d.

įsakymÄ Nr. 3BE-69 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“. Minėtas sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-363-426/2019 (3-61-3-02153-2018-5) pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, nusprendė panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojos, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 birželio 4 d. įsakymo Nr. 3BE-233 „Dėl tarnybinės nuobaudos D.

P. skyrimo“ 1 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimÄ , ir laikyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Å is sprendimas taip pat yra apskųstas apeliacine tvarka. Taigi, atsakovės iÅ¡vada dėl sunkinančių aplinkybių buvimo yra nepagrįsta ir Å¡alintina, kadangi įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl pareiÅ¡kėjui taikytos tarnybinės atsakomybės, nėra. Pagal VTÄ® 29 straipsnio 3 dalį,  už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas ir atleidimas iÅ¡ pareigų.

Taigi, pareiÅ¡kėjui skirta antra pagal griežtumÄ nuobaudos rÅ«Å¡is. VTÄ® 30-1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. Minėta, kad tarnybinės nuobaudos yra apskųstos, t. y. negali bÅ«ti vertinama, kad tarnybiniai pažeidimai buvo padaryti, todėl neturi teisinės reikÅ¡mės parenkant pareiÅ¡kėjui nuobaudos griežtumÄ . LVAT yra iÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad teismas Å¡velnina paskirtÄ tarnybinę nuobaudÄ , jei paskirtoji nuobauda pareiÅ¡kėjui yra aiÅ¡kiai per griežta bei bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskyrus jam Å¡velnesnę nuobaudÄ (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pripažinęs, kad pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui Ä®sakymo 1 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra per griežta, todėl Ä®sakymo 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina Å¡velnesne nuobaudos rÅ«Å¡imi – pastaba VTÄ® 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).

SuÅ¡velninus nuobaudos rūšį, bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiÅ¡kėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ir Ä®sakymu paskirtÄ tarnybinę nuobaudos rūšį pakeisti Å¡velnesne, t. y. pastaba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančios administracijos direktorių, 2018 birželio 25 d.

įsakymo Nr. 3BE-314 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. P. skyrimo“ 1 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimÄ , ir laikyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Rūta Miliuvienė