2025-12-10 Nr. AB-22348-3-63-3-02128-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-352-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02128-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos 7.2.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Klaipėda“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gren Klaipėda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą byloje Nr. J09-1190/2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 850 Eur ekonominė sankcija.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Remdamasis 2022 m. gruodžio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA-72771 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatytomis aplinkybėmis, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyrius (toliau – ir Skyrius) 2023 m. kovo 29 d. protokolu (toliau – ir Protokolas Nr. 1) nustatė pareiškėjui išduoto TIPK leidimo Nr. T-KL.I-3/20143 (toliau – ir Leidimas) pažeidimą, t. y. buvo pažeista TIPK leidimo 15-toje lentelėje nurodyta sąlyga „Leidžiamas laikyti nepavojingų atliekų kiekis“, kadangi vietoj TIPK leidimo 15-toje lentelėje nurodyto didžiausio vienu metu leidžiamo naudoti atliekos kodu 19 12 03 05 (kiti spalvotieji metalai ir jų lydiniai, o dar detaliau – „išsilydžiusio aliuminio gabaliukai“, toliau – ir IAG) 1,7 t kiekio vienu metu buvo laikoma 3,02 t, įvertinus pareiškėjo 2022 m. II k. ir III k. atliekų tvarkymo suvestines. Protokole Nr. 1 nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) nuostatas (55 str. 5 d.).

2.2. 2023 m. birželio 7 d. nutarime dėl papildomo tyrimo atlikimo Departamentas nurodė, kad „Bendrovės padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuojamas pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį“, todėl nusprendė atlikti papildomą tyrimą, siekiant surinkti įrodymus dėl nustatyto pažeidimo ir tinkamai kvalifikuoti pažeidimą bei surašyti naują protokolą.

2.3. Departamentas 2023 m. rugpjūčio 8 d. protokolu Nr. J09-1190/20235 (toliau – ir Protokolas Nr. 2) konstatavo identiškas faktines aplinkybes, tačiau skirtingai kvalifikavo tariamą įmonės pažeidimą, nurodydamas, jog pareiškėjo atsakomybė kyla AAĮ 80 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ne AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pagrindu, kaip buvo nurodyta Protokole Nr. 1.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, tačiau Departamentas, neatsižvelgdamas į juos, priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė AAĮ nuostatas (80 str. 2 d.), bei nusprendė skirti pareiškėjui 850 Eur dydžio ekonominę sankciją.

2.5. Papildomas tyrimas negalėjo būti atliktas, kadangi neegzistavo pagrindai, nustatyti AAĮ (50 str. 1 d. 3 p.) Iš 2023 m. birželio 7 d. nutarimo atlikti papildomą tyrimą turinio bei Protokolo Nr. 1 ir Protokolo Nr. 2 turinio akivaizdu, jog papildomas tyrimas buvo pradėtas tik dėl to, jog, Departamento nuomone, Protokole Nr. 1 buvo netinkamai kvalifikuotas pažeidimas. Tai negali būti pagrindas atlikti papildomą tyrimą, kadangi įstatymas nesuteikia tokios teisės Departamentui. AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta taisyklė leidžia teigti, kad galima atlikti papildomą tyrimą tik tuo atveju, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą.

2.6. Departamentas, neturėdamas teisės atlikti papildomą tyrimą, atliko jį, praleidęs AAĮ 50 straipsnio 10 dalyje numatytą 2 mėnesių terminą. Nutarimas dėl papildomo tyrimo atlikimo priimtas 2023 m. birželio 7 d., o Protokolas Nr. 2 priimtas 2023 m. rugpjūčio 8 d., taigi praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo Nutarimo priėmimo dienos.

2.7. AAĮ 50 straipsnio 2 dalyje yra eksplicitiškai nurodyta, jog nutarime skirti ekonominę sankciją, be kita ko, turi būti nurodyti „pažeidėjo kaltę pagrindžiantys įrodymai“. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog, skiriant ekonominę sankciją dėl AAĮ pažeidimo, būtina įrodyti ir pagrįsti atsakomybėn traukiamo juridinio asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju nebuvo pareiškėjo kaltės.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad viršytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti minėtų atliekų kiekis, nurodytas TIPK leidime, ėmėsi priemonių perduoti viršytą atliekų kiekį atliekų tvarkytojui, užpildė duomenis Gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS), tačiau nelaikė ir nelaiko to pažeidimu.

4.2. Pareiškėjas, teikdamas paraišką Aplinkos apsaugos agentūrai dėl Leidimo sąlygų keitimo, nurodė, jog jis teikia paraišką dėl laikomų atliekų (kodas 19 12 03 05) kiekio padidinimo, tai yra nuo 1,7 t iki 10 t, taigi pareiškėjas jau numatė, jog nepavojingų atliekų (kodas 19 12 03 05) kiekis galimai didės. Pareiškėjas suprato, kad jo veikloje gali būti viršytas TIPK leidime nurodytas minimų atliekų kiekis.

4.3. Prievolė laikytis teisės aktų reikalavimų ir laiku įvertinti savo vykdomos veiklos atitiktį tam tikriems kriterijams, pagal kuriuos pareiškėjas gali tinkamai vykdyti veiklą, tenka būtent ūkio subjektui, šiuo atveju pareiškėjui. COVID-19 pandemijos metu galėjo padidėti atliekų kiekis (gyventojų išmetamos aliuminio folijos, taros), tačiau tai negali būti priežastis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

4.4. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad yra pažeisti terminai dėl papildomo tyrimo atlikimo. Protokolas Nr. 2 surašytas kitą dieną (2023 m. rugpjūčio 8 d.), atlikus papildomą tyrimą (nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 7 d.). Pagal AAĮ 50 straipsnio 8 dalį, ekonominė sankcija turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos arba nuo papildomo tyrimo atlikimo. AAĮ 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekonominės sankcijos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo nustatymo (jeigu pažeidimas trunkamasis, – nuo paaiškėjimo) dienos. AAĮ 50 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jeigu pareigūnas priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, papildomas tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Atlikus papildomą tyrimą, byla nagrinėjama AAĮ 45–50 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.5. Pareiškėjui paskirtos ekonominės sankcijos skyrimo terminai nepažeisti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

6.1. Atsakovas Protokolu Nr. 1 nustatė Leidimo pažeidimą – Leidimo15 lentelėje viršytas laikomų atliekų kiekis, šie pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį.

6.2. 2023 m. gegužės 3 d. atsakovas priėmė nutarimą dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Byloje Nr. J09-1190/2023 nustatyta, kad pareiškėjo atstovai pateikė didelės apimties rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad pateiks papildomus įrodymus dėl Leidimo sąlygų keitimo inicijavimo, todėl, siekiant objektyvaus ir nuoseklaus aplinkybių tyrimo, buvo atidėtas paskirtos bylos nagrinėjimas.

6.3. Departamentas, įvertinęs byloje esančius rašytinius nurodymus, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, nustatė, kad, siekiant priimti pagrįstą nutarimą, yra tikslinga pavesti specialistams surinkti įrodymus dėl padaryto pažeidimo, tinkamai kvalifikuoti pažeidimą, surašyti tinkamą protokolą, todėl 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pavesta iki 2023 m. rugpjūčio 7 d. atlikti papildomą tyrimą dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.

6.4. Protokole Nr. 2 buvo nurodyta, kad, 2022 m. gruodžio 22 d. atlikus patikrinimą, nustatyta, jog pareiškėjas viršija 2022 m II k. ir II k. atliekų tvarkymo suvestinėje laikomų atliekų (kodas 19 12 03 05) vienu metu leidžiamą laikyti kiekį, kuris nurodytas Leidimo 15 lentelėje. Leidžiamas laikyti nepavojingų atliekų kiekis atliekų kodui 19 12 03 05 yra 1,7 t, o GPAIS 2022 II k. atliekų tvarkymo suvestinėje likutis pabaigoje ir III k. pradžioje yra 3,02 t. Nustatyta, kad buvo pažeistas AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, atsakomybė už tai numatyta AAĮ 80 straipsnio 2 dalyje, Nutarimu paskirta ekonominė sankcija.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis (2 str. 6 p., 8 p., 17 p., 4 str. 1 d.), AAĮ nuostatomis (9 str., 23 str., 41 str.), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, nurodė, kad pareiškėjo vykdoma veikla priklauso Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymo N. D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 1 priede numatytoms veiklos rūšims, kurioms išduodamas TIPK leidimas: kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendra vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW; atliekų šalinimas arba naudojimas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose; nepavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą. Teismas pabrėžė, kad termofikacinė jėgainė yra priskiriama atliekų ir bendrojo atliekų deginimo įrenginiui.

8. Teismas, vadovaudamasis AAĮ nuostatomis (34 str. 1 d., 36 str., 48–50 str.), nurodė, kad ekonominės sankcijos skyrimo bylą nagrinėjančio pareigūno veiksmai yra reglamentuoti įstatyme, jo diskrecija priimti sprendimus negali peržengti įstatyme apibrėžtų ribų. Teismas akcentavo, kad AAĮ nėra numatyta, jog ekonominės sankcijos bylą nagrinėjantis pareigūnas turi teisę taikyti įstatymo analogiją, tokia galimybė yra numatyta įstatymu tik teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 7 d.).

9. Teismas, vadovaudamasis AAĮ nuostatomis (80 str. 2 d.), taip pat atsižvelgęs į faktines aplinkybes, susijusias su Nutarimu ir Protokolu Nr. 2, pažymėjo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog pareiškėjo veiksmuose nėra kaltės ir kad atsakovas padarė materialinės teisės taikymo klaidą, nes nėra aišku, kodėl pažeidimas perkvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, o ne pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį.

10. Teismas pabrėžė, kad tam, jog būtų konstatuotas AAĮ 80 straipsnio 2 dalies pažeidimas, turi būti nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė nustatyta tvarka teisės aktų nustatyta tvarka išduoto Leidimo reikalavimus. Teismas nustatė, kad atliekos 19 12 03 05 laikomas kiekis viršijo Leidime nurodytas normas.

11. Teismas, vadovaudamasis AAĮ nuostatomis (19 str. 1 d., 2 d.), Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis (6 p.), Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis (10 str. 1 d., 2 d., 2 str. 46 d.), pažymėjo, kad fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys privalo eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, laikydamasis leidime nurodytų sąlygų.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjui išduotame Leidime įtvirtinta, kokiomis apimtimis ir sąlygomis jis gali vykdyti energijos gamybos metu susidariusią atliekų veiklą, ir nustatyti reikalavimai atliekų laikymo vietai, kiti duomenys, taip pat ir didžiausi vienu metu leidžiami laikyti atliekų kiekiai pagal atskirus atliekų kodus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pripažįsta padarytą pažeidimą, nurodydamas, kad jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti minėtų kodu atliekų viršijamo kiekio.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusios ekstremaliosios padėties ir įvesto karantino ribojimų verslui, pažymėjo, kad tam tikrą laikotarpį galėjo susiklostyti nepalanki padėtis, tačiau tai negali būti priežastis pareiškėjui išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus, nes pareiškėjas privalėjo organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrinamas jam taikomų aktų laikymasis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje pareiškėjas dirba daugiau kaip 16 metų, todėl privalo žinoti teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo veiklą, pareiškėjui yra keliami didesni protingumo ir apdairumo standartai, reikalaujantys elgtis apdairiai, atidžiai, rūpestingai.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pripažino, jog jis, turėdamas Leidimą, viršijo leidžiamą atliekų kiekį, pareiškėjas disponuoja nepavojingomis atliekomis, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, pažeisdamas Leidimo sąlygas tvarkė, 28,349 t pavojingų atliekų.

15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Nutarime pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas 2022 metais viršijo turimo taršos leidimo leistiną laikyti vienu metu didžiausią nepavojingų atliekų (19 12 03 05) kiekį, nurodytą Leidimo 15 lentelėje, t. y. 1,7 t, ir konstatavo, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė AAĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 51 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjui kilo atsakomybė pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalies nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, kad, nustatant, ar pareiškėjo padarytas pažeidimas patenka į AAĮ 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją ar į AAĮ 80 straipsnio 2 dalies dispoziciją, atsižvelgtina į AAĮ 1 straipsnio 31 punkte įtvirtintą sąvoką.

17. Teismas, vadovaudamasis AAĮ nuostatomis (1 str. 31 p.), akcentavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pagal Leidimą turėjo teisę apdoroti 1,7 t nepavojingų atliekų, tačiau ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas apdorojo 3,02 t atliekų, t. y. viršijo leidžiamą naudoti kiekį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra tinkamai kvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apdorojo daugiau nei 1,32 t nepavojingųjų atliekų, t. y. pareiškėjas savo veiksmais pažeidė nuostatas, numatančias atsakomybę už nepavojingųjų atliekų apdorojimą, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, jo požiūrį į pažeidimą ir elgesį po pažeidimo nustatymo, konstatavo, jog ginčo atveju nėra pagrindo skirti švelnesnę ekonominę sankciją.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Gren Klaipėda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Jeigu teismas netenkintų šio reikalavimo, pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo pašalinti iš Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo išvadas, kad „į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja, pažeisdama TIPK leidimo sąlygas, tvarkė 28,349 t pavojingų atliekų, tuo būdu atlikdama minėto straipsnio dalyje nurodytą veiką“.

20. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo padarytus procedūrinius pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl esminio pareiškėjo skundo argumento, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti pažeidimą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

20.2. Atsakovas negalėjo atlikti papildomą tyrimą, nes tam nebuvo sąlygų, numatytų AAĮ 50 straipsnio 3 dalyje. Papildomas tyrimas buvo pradėtas tik dėl to, jog, atsakovo nuomone, Protokole Nr. 1 nurodytas pareiškėjo pažeidimas buvo netinkamai kvalifikuotas, tačiau tai negalėjo būti pagrindas atlikti papildomą tyrimą. Protokole yra išreiškiama Departamento pozicija dėl veikos kvalifikavimo ir ji, nesant tam įstatyme numatytų pagrindų, negali būti keičiama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina šią pareiškėjo poziciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-638-492/2022).

20.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Departamentas atliko papildomą tyrimą, praleidęs AAĮ 50 straipsnio 10 dalyje nustatytą 2 mėnesių terminą.

20.4. Nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. AAĮ 78–82 straipsniuose įtvirtina bendras normas, reguliuojančias atsakomybę, kylančią iš veiksmų, apdorojant ir atliekant kitus veiksmus su nepavojingomis atliekomis, šios normos taikomos apskritai visiems juridiniams asmenims, tuo tarpu AAĮ 55 straipsnis nustato atsakomybę tik tiems subjektams, kurie dėl specifinio jiems taikytino reguliavimo turi pareigą turėti reguliatoriaus jiems išduotus TIPK leidimus, kuriuose numatyti būtent tik jiems taikytini veiklos normatyvai, įskaitant konkrečių atliekų kiekį, kaip yra ginčo atveju, todėl AAĮ 55 straipsnio 5 dalis yra specialioji norma AAĮ 78, 80 ar kitų atitinkamų AAĮ straipsnių atžvilgiu.

20.5. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas ydingai aiškina AAĮ 80 straipsnį, nepagrįstai taikydami AAĮ 1 straipsnio 31 punkte įtvirtintą sąvoką, kuri turi visiškai kitokią paskirtį ir tikslus. AAĮ 1 straipsnio 31 punkto sąvoka yra naudojama ir skirta AAĮ 78 str. dispozicijai, t. y. pažeidimams, kurie susiję su atliekų keliavimu į / iš Lietuvos Respublikos ir su tuo susijusiais kitais veiksmais (surinkimas, vežimas, laikymas ir t. t.). AAĮ 78 straipsnį būtų galima aiškinti kartu su AAĮ 1 straipsnio 31 punktu, tačiau AAĮ 80 straipsnis yra skirtas reguliuoti iš esmės skirtingą situaciją, t. y. tokį atvejį, kai juridinis asmuo apdoroja nepavojingas atliekas, net ir neturėdamas jokio tam teisėto pagrindo (neturint tam teisės), neturėdamas teisės aktuose numatyto leidimo.

20.6. Aiškinant AAĮ 80 straipsnį Departamento ir pirmosios instancijos teismo pasiūlytu būdu, kyla klausimai dėl AAĮ 78 straipsnio ir 80 straipsnio santykio, dėl AAĮ 1 straipsnio 31 punkto paskirties ir reguliavimo apimties, t. y. kuriai normai jis skirtas, lieka neaišku, kodėl vienais atvejais taikomas AAĮ 55 straipsnis, o kitais atvejais jis netaikomas. AAĮ normos turėtų būti aiškinamos taip, jog tuo atveju, kai įmonės veiklą reguliuoja TIPK leidimas ir jame yra numatyti vienu metu laikomo atliekų kiekio normatyvai (ribojimai), įmonė turėtų būti vertinama dėl tokių TIPK leidimo sąlygų laikymosi ir atitinkamai turėtų būti sprendžiama dėl AAĮ 55 straipsnio pažeidimo.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, paneigiančių jo kaltę. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad negalėjo numatyti gresiančio pažeidimo, negalėjo savo veiksmais išvengti pažeidimo, IAG normatyvo (1,7 t), nustatyto Leidime, viršijimą 2022 metais lėmė trečiųjų asmenų – regioninių atliekų tvarkymo centrų bei kitų atvežančių atliekas pareiškėjui įmonių, atliekų turėtojų – veiksmai, pareiškėjas neturėjo galimybės pakeisti Leidimo sąlygas.

20.8. Tiek atsakovas Nutarime, tiek pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime nepagrindė pareiškėjo kaltės (AAĮ 50 str. 2 d., 11 d.), o, nesant pažeidimo subjektyviosios pusės elemento, pažeidimo teisena pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti nutraukta.

20.9. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumentų, įrodančių aplinkybes, darančias bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną negalima (AAĮ 49 str. 1 d. 6 p.), nors egzistavo abi nurodytoje normoje įtvirtintos sąlygos – tiek nenugalima jėga (Covid-19 infekcija, dėl kurios buvo sutrikęs „užstatinių“ metalinių pakuočių grąžinimas per taromatus ir dėl kurios 2021 m. susidarė didesnis šių pakuočių kiekis pas atliekų turėtojus, o taip pat dėl kurios susidarė didesnis aliuminių maišelių ir pakuočių, skirtų supakuoti karštą maistą išsinešti, kiekis ir šios atliekos buvo pateiktos deginti), tiek ir trečiųjų asmenų veiksmai (pavyzdžiui, regioninių atliekų tvarkymo centrų veiksmai, pateikiant pareiškėjui daugiau aliuminio savyje turinčių atliekų, t. y. neatliekant teisės aktais nustatytų pareigų atlikti antrinį atliekų rūšiavimą).

20.10. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikti argumentai dėl pavojingų atliekų tvarkymo yra nesusiję su byla bei daro žalą pareiškėjo reputacijai.

21. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Atsakovas grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pareiškėjas nubaustas ne už Leidimo sąlygų pažeidimą, o už neteisėtą atliekų tvarkymo metu susidariusių nepavojingų atliekų laikymą, viršijant Leidime nurodytus didžiausius leistinus laikyti atliekų kiekius.

22.2. Pareiškėjas privalėjo vykdyti savo veiklą ir kontroliuoti ją taip, kad neviršytų Leidimo 15 lentelėje nurodyto didžiausio leidžiamo vienu metu laikyti atliekų tvarkymo metu susidariusių minimų nepavojingų atliekų kiekio.

22.3. Pareiškėjo padarytas pažeidimas Nutarime tinkamai kvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjas, neturėdamas tam teisės, apdorojo daugiau nepavojingųjų atliekų, negu nustatyta Leidime. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-927-624/2023.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už pažeidimą, numatytą AAĮ 80 straipsnio 2 dalyje, skirta 850 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nutarimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, atmetė pareiškėjo skundą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo esminio argumentų, netinkamai aiškino AAĮ nuostatas, nurodė klaidingas bylos faktines aplinkybes ir neįvertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės, todėl atsakomybė negalima.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus santykius reguliuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai ištirti jas. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

28. Vertindama pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vieno iš pagrindinio pareiškėjo skundo argumentų, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo perkvalifikuoti pažeidimą, teisėjų kolegija nustatė šias aplinkybes: Departamentas Protokole Nr. 1 kvalifikavo, kad pareiškėjas pažeidė AAĮ 55 straipsnio 5 dalį; Departamentas 2023 m. birželio 7 d. nutarime dėl papildomo tyrimo atlikimo nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Bendrovės atstovai pateikė didelės apimties rašytinius paaiškinimus, taip pat, siekiant objektyvaus ir nuodugnaus aplinkybių vertinimo, pateikė papildomus įrodymus dėl TIPK leidimo sąlygų inicijavimo ir Aplinkos apsaugos agentūros atsakymus, yra tikslinga atlikti papildomą tyrimą (tinkamai kvalifikuoti nustatytą pažeidimą ir surašyti naują protokolą, ir nutarta atlikti papildomą tyrimą, pavedant Departamento specialistams surinkti įrodymus dėl nustatyto pažeidimo, tinkamai kvalifikuoti pažeidimą ir surašyti naują protokolą.

29. Pagal AAĮ 50 straipsnį, pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą (3 p.). AAĮ nenumato kitų pagrindų priimti nutarimą atlikti papildomą tyrimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekonominės sankcijos skyrimo bylą nagrinėjančio pareigūno veiksmai yra reglamentuoti įstatymo, jo diskrecija priimti sprendimus negali peržengti įstatymu apibrėžtų ribų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-638-492/2022).

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Departamento 2023 m. birželio 7 d. nutarime nurodytus argumentus, be kita ko, kad bylos nagrinėjimo metu Bendrovės atstovai pateikė papildomus įrodymus dėl TIPK leidimo sąlygų inicijavimo ir Aplinkos apsaugos agentūros atsakymus, taip pat į nurodytą pavedimą Departamento specialistams surinkti įrodymus dėl nustatyto pažeidimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo AAĮ 50 straipsnio 3 punkte nustatyta sąlyga atlikti papildomą tyrimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Departamentas negalėjo pradėti papildomą tyrimą, atmestini.

31. Ginčijamame Nutarime konstatuota, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka AAĮ 80 straipsnio 2 pastraipoje nurodytą veiką, kuri apibrėžta kaip nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 0,5 tonos ir didesnis, bet mažesnis kaip 5 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, ir kuri užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas Nutarime nustatė, jog vienu metu pareiškėjo jėgainėje laikomas nepavojingų atliekų kiekis (atliekos kodas 19 12 03 05) buvo 3,02 t, t. y. viršijo Leidime nustatytą normatyvą (1,7 t). Departamentas Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas viršijo leidžiamą laikyti nepavojingų atliekų kiekį.

33. AAĮ 80 straipsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės“ nustatyta atsakomybė už nepavojingųjų atliekų apdorojimą neturint tam teisės. Pagal AAĮ 1 straipsnio 31 dalį, atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

34. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

35. Taigi atliekų apdorojimas ir atliekų laikymas yra dvi skirtingos su atliekomis susijusios veikos. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas laikė didesnį nepavojingų atliekų kiekį, nei Leidime nustatytas normatyvas, tačiau jis buvo patrauktas atsakomybėn pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už nepavojingų atliekų apdorojimą neturint tam teisės. Taigi pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas atsakomybėn už tai, kad jis apdorojo nepavojingas atliekas, neturėdamas tam teisės, nors nagrinėjamu atveju jo padaryta veika buvo nurodyta kaip nepavojingų atliekų laikymas neturint tam teisės.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AAĮ 78 straipsnis „Juridinių asmenų atsakomybė už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės“ numato atsakomybę už, be kita ko, nepavojingųjų atliekų laikymą neturint tam teisės.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarimu nepagrįstai buvo taikyta atsakomybė pareiškėjui pagal AAĮ 80 straipsnio 2 dalį, todėl Nutarimas yra pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu ir yra panaikinamas. Panaikinusi Nutarimą dėl to, jog buvo netinkamai kvalifikuotas pareiškėjo padarytas pažeidimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Nutarimą pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimą.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad galutinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 34 Eur žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą, todėl ši suma priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Klaipėda“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimą byloje Nr. J09-1190/2023.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Gren Klaipėda“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 34 (trisdešimt keturių) eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis