c034431c-c834-4f17-91c2-036e796e694d · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-9-876/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06328-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.6.1.1; 1.2.6.5; 1.2.19.4.1; 1.1.7.2.2; 1.1.9.4 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 2 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai, kaltinamiesiems G. B., V. Ž., jų gynėjams advokatams Juliui Jasaičiui, Vaidui Paltanavičiui, nukentėjusiųjų atstovui advokatui Daliui Poviliui, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas; V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : G. B. ir V. Ž. būdami statutiniai valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai, eidami Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK) Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo ir tyrėjo pareigas, veikdami bendrininkų grupėje, pareigų atlikimo metu, 2016 m. lapkričio 9 d., piktnaudžiaudami tarnyba ir viršydami įgaliojimus, neteisėtai atimdami nepilnamečiams A.

M., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), E. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), laisvę, muÅ¡dami ir taip sukeldami jiems fizinį skausmÄ , reikalavo iÅ¡ Å¡ių nepilnamečių elgtis pagal jų nurodymÄ panaudodami psichinę ir fizinę prievartÄ , tokiu neteisėtu bÅ«du tęstiniais tyčiniais veiksmais siekė iÅ¡aiÅ¡kinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio rajono PK atliekamame dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jÄ padariusius asmenis, rasti ir užfiksuoti pagrobtus vagystės metu pinigus, nustatyti kitus Å¡iai bylai svarbius duomenis, tokiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 10.18 val. iki 11.29 val., tiksliau nenustatytu tyrimo metu laiku, VilkaviÅ¡kio rajono PK, esančiame Vytauto g. 6, VilkaviÅ¡kyje, V.

Ž. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, tyčia prieÅ¡ apklausÄ neįteikdami pasiraÅ¡ytinai praneÅ¡imo apie įtarimÄ , neužtikrindami privalomo gynėjo ir įstatyminio atstovo dalyvavimo, apklausos veiksmo ir turinio nefiksuodami protokole, taip nesilaikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 187 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 53 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, faktiÅ¡kai vykdė nepilnamečio A.

M., gimusio (duomenys neskelbtini), įtariamojo apklausÄ ir jos metu davė neteisėtÄ nurodymÄ A. M. elgtis pagal jų valiÄ â€“ prisipažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę, tuo pačiu pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatÄ draudžiančiÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ save, o A. M. atsisakius, G. B. ir V. Ž. bendrais veiksmais panaudojo psichinę ir fizinę prievartÄ : V. Ž. nurodė A. M. sėstis ant kėdės, rankas sukryžiuoti už kėdės atloÅ¡o, ir nesant teisėtam pagrindui, panaudojo specialiÄ jÄ priemonę – antrankius, surakinus rankas antrankiais už nugaros, neteisėtai atėmus laisvę ir tuo pačiu galimybę A.

M. prieÅ¡intis, sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į žandikaulį bei du smÅ«gius plaÅ¡taka į galvos sritį, dėl ko nukentėjusysis A. M. jautė fizinį skausmÄ . Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , A. M. neprisipažinus įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę, G. B. ir V. Ž. toliau siekdami to paties tikslo, tÄ pačiÄ dienÄ 12.58 val., kartu su Veiklos skyriaus vyresniÄ ja tyrėja E. A., kuri dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nėra kalta, po administracinės teisenos veiksmų (duomenys neskelbtini) vieÅ¡osiose kapinėse, VilkaviÅ¡kio rajone su A.

M. nepilnamečiu broliu A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), atlikimo, ketindami jį vežti į VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ apklausai dėl A. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos – vagystės aplinkybių nustatinėjimui, siekdami, kad A. M. ir jo motina A. M. negalėtų trukdyti neteisėtu bÅ«du iÅ¡gauti reikÅ¡mingus parodymus apie tiriamÄ vagystę, tyčia melagingai nurodė A. M. ir jo motinai A. M., kad A. M. bus vežamas į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , atsipraÅ¡yti seniÅ«nės G.

S. dėl sugadinto kapinėse svetimo turto, bei A. M. pageidaujant vykti kartu su nepilnamečiu sÅ«numi, pastarÄ jÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡prašė. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , nesant teisėtam pagrindui, neteisėtai atimdami laisvę, kartu su V. Ž. įsodino A. M. į tarnybinį automobilį „Mitsubishi Pajero“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. B. vairuojant, nuvežė A. M. į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , esantį VilkaviÅ¡kio rajone. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , 13.01 val.

G. B. persėdo į tarnybinio automobilio galinę sėdynę greta A. M. ir pasinaudodami sudaryta bauginančia situacija, taip panaudodami psichinę prievartÄ , davė neteisėtÄ nurodymÄ A. M. elgtis pagal jų valiÄ â€“ nurodyti su kokiu asmeniu jo brolis A. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę, tuo pačiu pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatÄ draudžiančiÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ asmenį, o A. M. atsisakius, pridėjo jam prie kaklo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ prietaisÄ skleidžiantį elektrinius impulsus ir jį panaudojo, tačiau pastarajam neteikiant reikalaujamos informacijos, iÅ¡tempė A.

M. iÅ¡ automobilio, vesdami gilyn į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į užpakalį, prirakino jį prie medžio antrankiais, taip atimdami A. M. laisvę, ir pridėję prie kojų prietaisÄ skleidžiantį elektrinius impulsus jį panaudojo 3 kartus, dėl ko A. M. jautė fizinį skausmÄ . Negavę iÅ¡ A. M. reikalaujamos informacijos, G. B. atrakino jį nuo medžio, 13.05 val. įsodino į tarnybinį automobilį ir nesant teisėtam pagrindui, 13.23 val. pristatė jį į VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ , kur, nesant teisėtam pagrindui, antrankiais surakintomis rankomis už nugaros, G.

B. kartu su V. Ž. ir E. A., kuri dėl nusikalstamos veikos nėra kalta, nuvedė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kabinetÄ , esantį pastato antrame aukÅ¡te, ir A. M. paliko su asmeniu, dėl kurio byla nutraukta. A. M. nesutikus duoti parodymus dėl brolio galimai padarytos vagystės, asmuo, dėl kurio byla nutraukta, A. M. sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į veido sritį, Å¡iam ir toliau neduodant parodymų, įspyrė į lytinius organus, tokiu bÅ«du neteisėtai atimdami laisvę, laikė A. M., slėpdami jo buvimo komisariate faktÄ nuo įstatyminio atstovo – motinos A.

M. iki 16.39 val. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , siekdami to paties tikslo, veikdami bendrai, tÄ pačiÄ dienÄ , laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.58 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, V. Ž. darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia prieÅ¡ apklausÄ neįteikdami pasiraÅ¡ytinai praneÅ¡imo apie įtarimÄ , neužtikrindami privalomo gynėjo ir įstatyminio atstovo dalyvavimo, apklausos veiksmo ir turinio nefiksuodami protokole, taip nesilaikydami BPK 187 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 53 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, faktiÅ¡kai vykdė nepilnamečio E. P., gimusio (duomenys neskelbtini), įtariamojo apklausÄ ir jos metu davė neteisėtÄ nurodymÄ E. P. elgtis pagal juo valiÄ â€“ prisipažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ â€“ vagystę, tuo pačiu pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatÄ draudžiančiÄ versti duoti parodymus prieÅ¡ save.

E. P., apie jo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ duoti parodymus atsisakius, V. Ž. nurodė E. P. sėstis ant kėdės, rankas sukryžiuoti už kėdės atloÅ¡o, ir nesant teisėtam pagrindui panaudojo specialiÄ jÄ priemonę – antrankius, surakindami jo rankas už nugaros, taip E. P. neteisėtai atėmus laisvę ir tuo pačiu galimybę prieÅ¡intis, nuo neteisėtai naudojamos fizinės prievartos, G. B. pasiėmęs nuo darbo stalo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ prietaisÄ skleidžiantį elektrinius impulsus, pridėjęs E. P. prie deÅ¡inio peties jį panaudojo, pastarajam toliau neigiant dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje, nenustatytÄ elektros prietaisÄ panaudojo į kojas ne mažiau 3 kartus, bei jį pridėjo prie lytinių organų bei pagrasino jį panaudoti, tokiu bÅ«du iÅ¡gavo E. P. prisipažinimÄ dėl įvykdytos vagystės, savo veiksmais sukeldami pastarajam fizinį skausmÄ ir padarydami pavirÅ¡inius nudegimus deÅ¡inio peties ir kairės Å¡launies srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , G. B. kartu su tyrėju V. Ž. nuvedė E. P. į asmens, dėl kurio byla nutraukta, darbo kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose ir siekiant neteisėtai iÅ¡gauti informacijÄ , faktiÅ¡kai tęsdami neteisėtÄ , nedalyvaujant gynėjui, nepildant protokolo, įtariamojo E. P. apklausÄ versdami jį duoti parodymus prieÅ¡ save, reikalavo nurodyti, kur paslėpė vagystės metu pagrobtus pinigus, ir panaudojo prieÅ¡ E. P. fizinę prievartÄ :

G. B. sudavė E. P. 1 smÅ«gį į pilvo sritį, pastarajam pradėjus pasakoti apie įvykdytÄ vagystę, asmuo, dėl kurio byla nutraukta, pasakęs „jog buvo ne taip“ sudavė E. P. 1 smÅ«gį kumščiu į galvos sritį bei 1 smÅ«gį delnu į galvos sritį, ir toliau siekdami iÅ¡ E. P. gauti informacijos apie vagystės metu pagrobtų pinigų laikymo vietÄ , G. B., asmuo, dėl kurio byla nutraukta, V. Ž. veikdami kartu sudavė ne daugiau 10 smÅ«gių E. P. į veido sritį, tokiu smurtiniu bÅ«du muÅ¡dami ir sukeldami E. P. fizinį skausmÄ , iÅ¡gavo iÅ¡ E. P. informacijÄ apie paslėptų 70 eurų laikymo vietÄ .

Å iais tyčiniais ilgai besitęsiančiais bendrais smurtinio pobÅ«džio veiksmais, G. B. ir V. Ž., piktnaudžiaudami tarnyba ir virÅ¡ydami įgaliojimus, naudodamiesi policijos pareigÅ«no įgaliojimais, darydami dar ir atskiras nusikalstamas veikas – neteisėtai atimdami nepilnamečiams laisvę, muÅ¡dami ir taip sukeldami jiems fizinį skausmÄ , vienam jų E. P. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ , reikalaudami iÅ¡ Å¡ių nepilnamečių elgtis pagal jo nurodymÄ , panaudodami psichinę prievartÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnį, 31 straipsnį, Policijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktus, 26 straipsnio 1 dalį, BPK 21 straipsnį, 44 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 51 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 53 straipsnio 1 dalį, 179 straipsnio 1 dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus, diskreditavo statutinio valstybės tarnautojo policijos pareigÅ«no vardÄ , iÅ¡kraipė valstybės institucijos Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos autoritetÄ , pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei tokiu bÅ«du padarė didelę žalÄ valstybei bei nukentėjusiesiems nepilnamečiams – E. P., A.

M. ir A. M. Å iuose G. B. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. B. nurodė, kad neprisipažįsta kaltu. Yra VilkaviÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas. Apie parduotuvės apiplėšimÄ sužinojo 2016 m. lapkričio 9 d. ryte, kai buvo perskaityta suvestinė. Susirinkime virÅ¡ininkė nurodė aiÅ¡kintis aplinkybes. Pirminėje informacijoje buvo nurodoma, kad nusikalstamÄ veikÄ galimai padarė A.

M. ir dar kitas asmuo. BylÄ pavedė tirti jam kartu su kolegomis, jo grupėje buvo E. A. ir V. Ž. Rinkosi informacijÄ apie A. M. buvimo vietÄ ir iÅ¡ kaimynų sužinojo, kad jis galimai autobusu iÅ¡vyko į VilkaviÅ¡kį. Su Ž. sėdo į tarnybinį automobilį, ruošėsi važiuoti link to kaimo, tačiau prie autobusų stoties pamatė einantį A. M. su kitu asmeniu. Ž. iÅ¡lipęs juos susistabdė, asmenys sutiko kartu vykti į policijos komisariatÄ . Komisariate nusivedė juos į kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pasikvietė po vienÄ pasiÅ¡nekėti trumpai.

Pirmiausia bendravo su A. M., kurio paklausė kur buvo ir kÄ veikė vakare, ar yra susijęs su nusikaltimu. A. M. atsakė neigiamai, bendravimas buvo geranoriÅ¡kas. Po to į kabinetÄ pasikvietė draugÄ , su kuriuo pasiÅ¡nekėjus suprato, kad Å¡is nėra susijęs, todėl paleido. Dėl A. M. pasitarė su virÅ¡ininke, kÄ daryti, nes tvirtų duomenų nebuvo apie jo dalyvavimÄ vagystėje, todėl virÅ¡ininkė nurodė A. M. apklausti liudytoju. V. Ž. nusivedė A. M. į savo kabinetÄ atlikti apklausos.

Apklausos metu buvo užėjęs pažiÅ«rėti, kokius parodymus duoda, tuos parodymus tikslinosi. Po apklausos jis atėjęs į kabinetÄ pasakė, kad parodymai neatitinka, pasiÅ«lė M. prisipažinti, duoti teisingus parodymus, grÄ Å¾inti savininkui daiktus, gal susitaikyti. Tuo metu į kabinetÄ atėjo virÅ¡ininkė K. S., suprato, kad A. linkęs prisipažinti, todėl jį iÅ¡sivedė pasiÅ¡nekėti kitur. Po kiek laiko virÅ¡ininkė pasakė, kad A. prisipažino, todėl reikia važiuoti susirasti jo draugÄ P., kuris galimai galėjo dalyvauti kartu.

IÅ¡važiavo trise jis, Ž. ir A. P. rado namie, pasiÅ¡nekėję nusprendė važiuoti patikslinti kitas aplinkybes. Toliau važiavo į A. M. namus, nes tuo pačiu A. turėjo administracinę medžiagÄ dėl A. M. įvykdyto pažeidimo. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas M., A. ir Ž. užėjo pas juos, jis tuo metu trumpai apsižiÅ«rėjo, ar kas yra namuose. Pagal turimÄ medžiagÄ Å¾inojo, kad karių kapinių kampe nubėgo plėšikai. Užėjo pas gyvenančius Å¡alia kaimynus, kur S. vyras papasakojo, kad tai bus A. padaręs su draugu.

Dar sakė, kad kai plėšikai pabėgo, daug daiktų paėmė, kuriuos bėgdami mėtė miÅ¡ke, taip pat persirengė drabužiais, kuriuos taip pat iÅ¡mėtė. Grįžęs pasakė Ž., kad reikia važiuoti į miÅ¡kÄ apžiÅ«rėti, gal kitÄ asmenį surasti. Tuo metu A. pasakė, kad turi vežtis A. apklausai kartu su motina administracinėje medžiagoje, kuriÄ tyrė. Pakeliui sustojo prie kapinių pasitikslinti dėl A. medžiagos. A. nuėjo su A., jis perėjo per kapines, apžiÅ«rėjo, kad gal kÄ ras numestÄ , tačiau nieko nerado.

Grįžusi A. pasakė, kad A. prisipažino dėl elektros prietaisų vagystės, parodė tuos prietaisus. Taip pat A. pasakė, kad turi užsukti į seniÅ«nijÄ , kur A. su motina turi atsipraÅ¡yti seniÅ«nės, už įvykdytÄ pažeidimÄ . A. motina M. buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas, ji buvo agresyvi. A. M. pasakė, kad nevažiuos į seniÅ«nijÄ , tegul vaikas vienas važiuoja ir atsipraÅ¡o, nurodė, kad ji pati atvažiuos į policijÄ . Važiuodami link VilkaviÅ¡kio, važiuodami 30–40 km/h greičiu apžiÅ«rinėjo įvažiavimus į miÅ¡kÄ .

Tikrino, kad gal galimai su automobiliu buvo iÅ¡važiuota, kai nusikaltimo kaltininkai iÅ¡bėgo ir juos paėmė. Buvo trys ar keturi įvažiavimai, kurie matėsi, kad nevažinėti buvo, apaugę žolėmis, jokių vėžių nesimatė. Kampiniame įvažiavime, užsuko į kairę pusę, nes žinojo, kad dar yra vienas įvažiavimas į miÅ¡kÄ , kuris eina per visÄ miÅ¡kÄ nuo kapinių, t. y. tos vietos kur įbėgo asmenys. Privažiavus tÄ keliukÄ , matėsi, kad važiuota maÅ¡inos.

Ä®važiavome į miÅ¡kÄ 15–20 metrų, toliau nėjo važiuoti, pasiėmė fotoaparatÄ , ir su Ž. nuėjo į miÅ¡kÄ . Rado skudurų, juos nufotografavo. Grįžę sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo į komisariatÄ . A. nusivedė E. A., jis nuėjo į savo kabinetÄ . Jis nuėjo pas virÅ¡ininkę, kuri nurodė, kad reikia vykti pas P., gal dar bus neiÅ¡leisti pinigai. Vėl važiavo trise: jis, Ž. ir A. Tuo metu A. M. paliko A. K. kabinete, kad palauktų, kol atvyks motina.

Kai rado P., pasakė, kad Å¡is turės vykti į komisariatÄ pasiaiÅ¡kinti. P. sutiko važiuoti, o savo motinai pasakė, kad Å¡i nesikiÅ¡tų, čia ne jos reikalas. Atvykus į komisariatÄ , kad A. M. su E. P. nesusitiktų, E. nuvedė į kitoje pusėje esančius kabinetus prie S. ir T. kabineto. Vėliau koridoriuje sutiko kolegas D. P. ir A. T. su E. P., kolegos pasakė, kad suvedė E. P. ir A. M., kad A. paragintas E. prisipažintų padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Po kiek laiko jis, Ž. ir P. iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur P. parodė negyvenamoje sodyboje paslėptus 70 eurų.

Tuos pinigus paėmė, viskÄ nufotografavo. Grįžus į komisariatÄ , Ž. surašė pinigų paėmimÄ ir visÄ medžiagÄ perdavė. Vėliau buvo suderinta, kad M. ir P. apklausa įvyks. Mano, kad tie asmenys jį apkalba, nes jie tikrindavo jų namus su vaikų teisėmis, buvo žinomi asmenys, po Å¡io nusikaltimo ypač padidėjo tikrinimai, nuolat siųsdavo policijÄ su vaikų teisėmis, su socialiniais darbuotojais, nes tuo momentu daug skundų buvo gauta, policijai buvo kaip tik liepta važiuoti ir juos tikrinti.

Rytinio susirinkimo metu virÅ¡ininkė iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes pavedė žodiniu pavedimu. Jo tyrimo grupė susidaro iÅ¡ jo, Ž., R. ir A., suskirstyta pagal teritorijas. Negali pasakyti, ar tÄ dienÄ jam skambino kurio nors nukentėjusiojo mama. Jokio pokalbio neturėjo, arba ten buvo nesujungimas, arba negirdėjo. Nukentėjusieji komisariate nebuvo laikomi, jie patys sutiko atvykti. A. visada buvo laisvas, koridoriuje vaikščiojo. Kai buvo suderintos įtariamųjų apklausos, laukė tiek laiko, kol advokatė atsilaisvins.

Nukentėjusiojo A. mama neatvyko, nematė, kaip A. iÅ¡vyko namo. A. ne jo tiriamoje medžiagoje buvo, todėl jam tai buvo neaktualu, jam nerÅ«pėjo. TÄ dienÄ amunicijos dirÅ¾Ä turėjo, ko gero antrankius turėjo. Nenaudojo jokių antrankių, ar bent neprisimena, kad bÅ«tų uždėjęs antrankius. Nematė, kad bÅ«tų kiti pareigÅ«nai naudoję antrankius. Buvo užėjęs į kabinetÄ , kai Ž. vykdė A. M. kaip liudytojo apklausÄ , tačiau nesidomėjo, ar užtikrintos nepilnamečio liudytojo teisės. Bendravimo su asmenimis informacija iki oficialių apklausų nebuvo įforminta.

Asmenys sutiko važiuoti į komisariatÄ , vežėsi iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , aiÅ¡kinosi nurodytÄ ikiteisminį tyrimÄ . Tuo metu, kai bendravo su nukentėjusiaisiais, jie nebuvo įtariamieji, tai buvo informacijos tikrinimas. Tuo momentu asmenys nebuvo sulaikyti – nei faktiÅ¡kai, nei formaliai sulaikyti nebuvo, laisvai komisariate vaikščiojo. A. turėjo galimybę su jais nevykti, jeigu bÅ«tų pasakęs, kad nevyks, tai bÅ«tų jam Å¡aukimÄ iÅ¡rašę. Tačiau asmuo sutiko vykti savo noru.

Žinojo, kad tuo metu A. buvo 16 metų, todėl galvojo, kad liudytojo apklausai pilnai pakako jo paties, pagal tuo metu galiojančiÄ tvarkÄ tuo metu nereikėjo atstovų. Negali tiksliai pasakyti, kaip buvo reglamentuota baudžiamajame procese. Smurtinių veiksmų nepripažįsta. Tuo metu, kai bendravo, tai nebuvo apklausa, tai buvo dalykinis pokalbis. Žinojo, kad E. ir A. yra nepilnamečiai. Jie paprastai su vaiko teisėmis bendradarbiaudavo, tačiau negali pasakyti, kodėl tÄ dienÄ nebendradarbiavo. Neatsimena fakto, kad vedamas į komisariatÄ , A.

M. buvo su antrankiais. ŽiÅ«rint vaizdo medžiagÄ , jam kyla abejonės – arba galėjo bÅ«ti su antrankiais, arba ne. Neatsimena to, bet apskritai niekas nedraudžia uždėti asmeniui antrankius dėl jo saugumo, tiek administracinėje medžiagoje, tiek baudžiamoje. Važiuodami prie miÅ¡ko, tikrino įvažiavimus į miÅ¡kÄ , tikrino versijas, ar pasiÅ¡alino su automobiliu. Tyrė, ar bendrininkų nebuvo daugiau. Kiek matė tyrime buvo padarytos automobilio padangų protektoriaus nuotraukos, kurias padarė ne jis.

Tame tyrime operatyvinė grupė nufotografavo, kuri buvo anksčiau, t. y. vakare, kas formino vagystę iÅ¡ parduotuvės, byloje buvo pėdsakas nufotografuotas. Ikiteisminio tyrimo medžiagÄ dėl vagystės visi skaitė ryte. Sutinka, kad nukentėjęs galėjo atpažinti užpuolikus, tačiau tuo metu atpažinimui nebuvo laiko, diena buvo užimta. Pirminę medžiagÄ matė, tai buvo operatyvinės grupės pareiÅ¡kimas, nukentėjusiojo apklausa, įvykio vietos apžiÅ«ra. Neprisimena, ar nukentėjęs atpažino užpuolikus, bet buvo informacijos policijos registre, kai nukentėjęs asmuo nurodė, kad A.

M. pagrobė tuos pinigus. A. M. iki kapinių lydėjo motina, ji buvo neblaivi, jautėsi alkoholio kvapas stipriai, tačiau tam užfiksuoti nebuvo laiko. Negali paaiÅ¡kinti, kaip bÅ«tų atliekami administraciniai veiksmai komisariate su neblaivia motina. Tuo metu neturėjo alkotesterio, tačiau jautėsi, kad moteris neblaivi. Teigė, kad yra nurodymai, kada galima naudoti antrankius, t. y. galima naudoti pavojaus nekeliančiam asmeniui dėl asmens saugumo, kad asmuo pats nesusižalotų, nepabėgtų. A. M. ne vienÄ sykį pabėgęs nuo policijos pareigÅ«nų, todėl mano, kad turėjo teisinį pagrindÄ panaudoti antrankius.

TÄ dienÄ A. M. nebėgo, bet galėjo bėgti. Dėl antrankių panaudojimo nebÅ«tina informuoti, pareigÅ«nas sprendžia savo nuožiÅ«ra, tam tikrai atvejais tik raÅ¡omas tarnybinis praneÅ¡imas. Galima uždėti dėl savo ir aplinkinių saugumo, tačiau Å¡iuo atveju nebuvo tokių aplinkybių. Pas seniÅ«nę nebuvo, nes važiuojant A. pasakė, kad pietų metas ir ten galimai nieko neras. A. žinojo, kad į apklausÄ važiuoja, bÅ«tų daiktų paėmimo protokolas suraÅ¡ytas, paaiÅ¡kinimas, motinai bÅ«tų protokolas suraÅ¡ytas.

Kiek žino, A. motina vėliau atvyko, bet ne tÄ pačiÄ dienÄ (7 t., b. l. 94–107). PaaiÅ¡kino dėl nuotraukų, kurias fotografavo miÅ¡ke, tuo metu jos nebuvo pateiktos, nes jų nebuvo suradęs. Tik dabar surado skaitmeninėje laikmenoje, todėl ant nuotraukų nėra datų. Pateikė kompaktinį diskÄ , kurį peržiÅ«rėjus, matyti, kokiu laiku fotografuota. Nuotraukoje matomi skudurai buvo nufotografuoti (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, įvažiavus į miÅ¡kÄ . Tuo metu, kai važiavo į miÅ¡kÄ , ieÅ¡kojo iÅ¡mėtytų drabužių, nes buvo informacija, kad galimai bėgantys plėšikai dviese persirenginėjo ir iÅ¡mėtė drabužius.

Å ie nuotraukoje matomi drabužiai matėsi, kad yra seniau numesti, tačiau jie nufotografavo, bet prie to ikiteisminio tyrimo nebuvo pridėti, nes nebuvo reikalingi. „Tazerių“ komisariate yra apie 20, imuniteto pareigÅ«nai patikrino tik 5. „Tazeriuose“ yra skaitmeninė informacija, fiksuojama iÅ¡traukus ir pajungus prie kompiuterio, matosi, kada jie buvo naudoti, kada įjungti, kada patikrinti, kada buvo paspaudimai. Imunitetas tikrino „tazerių“ panaudojimÄ . Ä®vykio dienÄ neturėjo jie „tazerių“.

Visų tarnybinių automobilių judėjimas yra fiksuojamas, važiuodamas į miÅ¡kÄ , žinojo, kad Å¡ie duomenys yra fiksuojami, bet nepagalvojo, kad tai bus panaudota prieÅ¡ jį. Kartais bÅ«davo, kad sistema pilnai neveikia, ar visai nerodo duomenų. Kartais bÅ«na netikslÅ«s duomenys, nes bÅ«na daviklių gedimai, bÅ«na sujungti greitis, Å¡viesos, durų padėtys, diržai uždėti, kurÄ net kartais rodydavo. Buvo pastebėję, kad kaip tik Å¡io automobilio priekinės keleivio durelės nefiksuoja, daviklis nerodo.

T. neteisėtų veiksmų nematė, nemano, kad jis juos atliko. Kaltinimas dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje jam yra nesuprantamas, jokioje bendrininkų grupėje jie neveikė. Nebuvo jokių užfiksuotų procesinių pažeidimų baudžiamojoje byloje, jie jų nepadarė, nebuvo nustatytų jokių pastabų, ar patikrinimų nei žodžiu, nei raštu. Jokių neteisėtų nurodymų A. M. nedavė. Jungtinės pajėgų sistemos vienas iš administratorių yra jis. Tie duomenys kaupiami sistemoje, serveriuose, jie prisijungę gali pažiūrėti.

Kažkada žiÅ«rėjo savo automobilio duomenis, jis žiÅ«rėjo, nes norėjo pasitikslinti. Taip pat žiÅ«rėjo savo automobilio judėjimÄ 2016 m. lapkričio 9 d., nes norėjo prisiminti aplinkybes, buvo daug lakstymo, daug važinėjo, todėl norėjo prisiminti aplinkybes. Prisiminti, kad duotų teisingus parodymus. Tuo metu tarnybinio automobilio valdymo sistema neveikė priekinėje deÅ¡inėje keleivio pusėje. VirÅ¡ininkams buvo sakyta žodžiu. Neveikė tarnybinio automobilio priekinės keleivio durelės, kur tuo metu Ž. sėdėjo.

MiÅ¡ke nebuvo fiksuotas Ž. durelių atidarymas. A. ir A. M. nebuvo iÅ¡lipę miÅ¡ke iÅ¡ automobilio, todėl negali pasakyti, kodėl fiksuotas galinių durelių atidarymas. Gal jie buvo atsidarę, gal fotoaparatÄ tuo momentu pasiėmė, nepamena. Nukentėjusiųjų asmenybės jam yra žinomos, daug tikrino jų Å¡eimas. Mano, kad visi yra su emocijomis, A. iÅ¡ viso nestabilus, kiek iÅ¡ medžiagos paaiÅ¡kėjo turi psichologinių ligų. A. yra padaręs daug pažeidimų, motinai buvo raÅ¡omi protokolai – tai kregždučių lizdus nulaupo, tai su žiebtuvėliu padega kažkÄ , pavagia, po to viso įvykio bandė su kuoka parduotuvės savininkÄ užmuÅ¡ti.

A. emocinė bÅ«klė iÅ¡ viso yra sunki, o A. su E. P. nuo seno pradėjo bendrauti su pažeidėjais, kurie mėto į kalėjimus telefonus ir narkotikus, pradėjo bendrauti su tokia aplinka, kur kalėjime sėdi, patys tokie tapo, pradėjo eiti iÅ¡ bobučių pinigus paiminėti (7 t., b. l. 113–127). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. perskaitė savo raÅ¡ytinius parodymus, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos (7 t., b. l. 110–112), kur nurodoma, kad kaltės nepripažįsta, o bylÄ vertina kaip nukentėjusiųjų kerÅ¡tÄ policijos pareigÅ«nams, kad nesupranta kaltinimo dėl to, jog jis vykdė nepilnamečio A.

M. apklausÄ neįteikus praneÅ¡imo apie įtarimÄ . Jis atliko liudytojo apklausÄ , ir visi duomenys apie jo atliktÄ apklausÄ yra baudžiamojoje byloje, joks smurtas nebuvo naudotas ir nukentėjusiuoju Å¡ioje byloje pripažinto asmens parodymai yra jo apkalbėjimas. 2016 m. lapkričio 9 d. ryte buvo iÅ¡kviestas į pasitarimÄ dėl vagystės (duomenys neskelbtini) kaime, ir buvo nurodyta surasti A. M., nes buvo įtariama, kad Å¡is asmuo susijęs su tiriamu nusikaltimu. Važiuodami pro autobusų stotį pastebėjo A.

M. Priėjo, prisistatė, pasakė, kad nori pasiÅ¡nekėti apie vagystės aplinkybes. A. M. sutiko geranoriÅ¡kai vykti į policijos komisariatÄ , kur G. B. kabinete įvyko pokalbis. Pokalbio metu A. M. nurodė, kad apie nusikaltimÄ nieko nežino. Negavus pakankamai duomenų, A. M. buvo apklaustas liudytoju. Apklausos metu užrašė parodymus, kuriuos nurodė liudytojas. Nei vienoje proceso stadijoje nebuvo konstatuota jokių jo padarytų procesinių pažeidimų, mano, kad tuo metu galioję įstatymai pažeisti nebuvo.

Teigia, kad joks smurtas ar psichologinė prievarta prieÅ¡ A. M. nebuvo naudota, jokių antrankių nei jis, nei G. B. uždėję nebuvo, smÅ«gių nesudavė. Su A. M. elgėsi mandagiai, taktiÅ¡kai, geranoriÅ¡kai. Jam baigiant liudytojo apklausÄ Ä¯ kabinetÄ Ä¯Ä—jo K. S., kuri norėjo asmeniÅ¡kai pasikalbėti su A. M. Kus buvo nuvestas A. M., jam nėra žinoma, nes jis liko kabinete. Dėl kaltinimo dalies dėl smurto naudojimo prieÅ¡ A. M. nurodoma, kad tai yra nukentėjusio asmens noras kerÅ¡tauti policijos pareigÅ«nams, o visos aplinkybės iÅ¡galvotos.

TÄ dienÄ jis, G. B., E. A. vyko pas P. iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl jo dalyvavimo nusikaltime. Grįžtant į VilkaviÅ¡kį užvažiavo į M. namus, nes E. A. reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su A. M. padarytu turto sugadinimu. Nuvykus E. A. nurodė, kad kartu su jais važiuos A. M. ir jo motina, nes reikėjo apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . Jie nuvyko prie (duomenys neskelbtini) kapinių. Po kiek laiko E. A. pasakė, kad reikia vykti į komisariatÄ apklausai bei užsukti į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ .

Tada A. M. vykti kartu atsisakė, nurodė, kad jai gėda dėl sÅ«naus, nenori susitikti su seniÅ«ne. Pažadėjo pati atvykti į komisariatÄ . Vėliau E. A. nurodė, kad yra pietų metas ir seniÅ«nijoje nieko neras. Jiems važiuojant G. B. nurodė stebėti įvažiavimus, ar nesimato automobilio vėžių. Atvažiavus iki sankryžos link (duomenys neskelbtini) pastebėjo prie įvažiavimo į miÅ¡ko keliÄ automobilio vėžes. Ten pavažiavę sustojo. Jis su G. B. paėjo į priekį gilyn miÅ¡ku, prieÅ¡ tai G.

B. pasiėmė fotoaparatÄ iÅ¡ automobilio, ieÅ¡kojo įkalčių, ar surasti pagrobtus pinigus, drabužius. E. A. su A. M. liko automobilyje. G. B. rado kažkokį skudurÄ , kurį nufotografavo, tačiau jo nepaėmė. MiÅ¡ke A. M. nebuvo iÅ¡laipintas, prieÅ¡ jį smurtas nebuvo naudotas. A. M. su tiriama byla nebuvo susijęs, todėl nebuvo tikslo jį apklausti dėl vagystės. Dėl kaltinimo dalies dėl smurto prieÅ¡ E. P. taip pat nurodoma, kad tai yra nukentėjusio asmens apkalbėjimas pareigÅ«nų.

Nurodo, kad jis kartu su G. B. vyko patikrinti turimÄ informacijÄ dėl pagrobtų pinigų. PirmÄ kartÄ nuvykus pas P., E. nebuvo rastas. Atvykus vėliau pastebėjo grįžtantį P., kuris buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Atvykus į komisariatÄ G. B. P. nuvedė pas kolegas į kabinetÄ , kad Å¡is nesusitiktų su A. M. Kokie veiksmai buvo atliekami su E. P. jis nežino. Pristačius E. P. į kabinetÄ , jis nuėjo į savo darbo kabinetÄ , kur visÄ laikÄ dirbo kitose savo bylose. Ä® darbo pabaigÄ su G.

B. važiavo patikrinti, kur paslėpti pinigai, nes E. P. davė parodymus. Kuriam pareigÅ«nų ir kuriuo metu E. P. prisipažino apie paslėptus pinigus jam nėra žinoma. E. P. rodant keliÄ , jie nuvyko į negyvenamÄ sodybÄ , kur buvo rasti paslėpti 70 eurų. VietÄ , kur buvo paslėpti pinigai, G. B. nufotografavo. Jis surašė savanoriÅ¡kÄ daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ , kuriame užfiksavo pinigų paėmimÄ iÅ¡ E. P. Kai pildė protokolÄ IBPS sistemoje, E. P. buvo kartu. Vėliau protokolÄ nunešė tyrėjai E. K.

į kabinetÄ . PrieÅ¡ E. P. nei jis, nei G. B. nenaudojo. Nedėjo antrankių, nenaudojo elektroÅ¡oko. Po parodymų perskaitymo kaltinamasis V. Ž. atsakydamas į klausimus nurodė, kad miÅ¡ke jie ieÅ¡kojo daiktų, turinčių reikÅ¡mės tyrimui, t. y. dingusių pavogtų daiktų, geležinių metalinių pinigų didelis kiekis polietileniniame maiÅ¡elyje. Ä®važiavo į vienintelį įvažiavimÄ , nes Å¡is buvo vienintelis iÅ¡važinėtas. IÅ¡vakarėse jis dirbo baudžiamojoje byloje dėl įvykdytos vagystės. Jis pats su nukentėjusiuoju bendravo plėšimo byloje pirmÄ vakarÄ , kuris nurodė, kad negalėjo atpažinti M.

Ä®vykio vietoje buvo, bet įvykio vietos neapžiÅ«rėjo, buvo atvykusi operatyvinė grupė. IÅ¡ vakaro tikrino daug versijų, važiavo 5–10 km ieÅ¡kant pėdsakų, nusikaltėlių. IÅ¡ vakaro, kol pamaina baigėsi, daug atliko, bet ne visus veiksmus. MiÅ¡ko netikrino tuo metu, nes buvo tamsu. Nukentėjusiesiems automobiliu neužkirto kelio, pėsčiomis atėjo iki jų. ApklausÄ vykdydamas žinojo, kad A. M. yra nepilnametis. Kiek jam žinoma, tuo metu tyrimuose nereikėjo specialistams praneÅ¡ti nepilnamečio atstovui, todėl niekam nepranešė.

Nepilnamečio mamai neiÅ¡aiÅ¡kino teisės dalyvauti apklausoje, nes jos nebuvo. Buvo įsitikęs, kad tuo metu nereikėjo vaiko teisių specialisto. Nežino, ar A. mama žinojo, kad A. komisariate, jis neinformavo. Po apklausos, atėjo veiklos skyriaus virÅ¡ininkė, kuri jį iÅ¡sivedė, daugiau su A. reikalų neturėjo, grįžęs matė, kad jis buvo vestibiulyje. Jis su P. nedirbo, todėl jo nežymėjo atvežus į komisariatÄ â€“ kas apklausia įtariamuoju, tas tvarko. Duomenų, kad A.

M. buvo pristatytas įtariamuoju nebuvo. Apie A. M. įtarimÄ jis nežinojo, kai atsivežė į komisariatÄ buvo kaip liudytojas, nežino, nuo kada A. sulaikytas. A. M. važiavo apsiklausti A. Jam administracinė teisena buvo neaktuali, jis jokių reikalų su A. M. neturėjo, jis jo netardė. Su A. M. nebendravo. A. M. buvo psichiÅ¡kai nestabilus žmogus, nežinai, kas gali nutiki, kÄ gali iÅ¡krėsti, ar iÅ¡Å¡okti iÅ¡ automobilio, bet tÄ dienÄ buvo ramus, nereikėjo nieko, jis neketino bėgti, nesimatė požymių.

Jo manymu, A. galima dėti antrankius kiekvienÄ dienÄ dėl saugumo. Tikrai nemano, kad buvo uždėti antrankiai, nors policijos įstatymas nedraudžia. Tikrai neužsekė, kad A. su antrankiais buvo, jis iÅ¡lipo ir pirmas nuėjo. Vaizdo įrašė nematė antrankių. Mano, kad nukentėjusieji ypatingai po izoliatoriaus sulaikymo pradėjo apkalbėti, kadangi policijos intensyvumas suintensyvėjo, kitų institucijų lankymasis suintensyvėjo. Nukentėję nori pakenkti jam kaip policijos pareigÅ«nui, kad mažiau lįstų pas juos į namus, mažiau tikrintų (7 t., b. l. 113–127).

Kaltinimo dalies dėl veikimo bendrininkų grupėje nesupranta, nes jis nei vienas, nei su kolegomis nusikalstamos veikos nedarė. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu nebuvo konstatuoti jokie pažeidimai, kadangi jie nebuvo padaryti. A. M. nebuvo duotas joks neteisėtas nurodymas veikti prieÅ¡ jo valiÄ . IÅ¡galvota yra tai, kad A. M. buvo liepta sėstis ant kėdės ir sukryžiavus rankas buvo uždėti antrankiai, kadangi net žmogaus anatomija neleidžia sukryžiavus rankas uždėti antrankius.

G. B. jo akivaizdoje nevartojo jokio smurto prieÅ¡ A. M. Jokios melagingos žinios M. nebuvo suteiktos, buvo pasakyta, kad važiuoja į komisariatÄ , užsuks į seniÅ«nijÄ , jokia kita melaginga informacija nebuvo pateikta. VisiÅ¡kas absurdas, kad A. M. buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , iÅ¡temtas iÅ¡ automobilio ir prirakintas prie medžio. Net ir teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kad parodymuose negali nurodyti miÅ¡ke to medžio, policijos komisariate negali nurodyti patalpos, kur prieÅ¡ jį neva buvo naudotas smurtas, akivaizdu, kad asmuo meluoja.

A. M. nebuvo laikomas neteisėtai komisariate. PrieÅ¡ jį nebuvo naudotas smurtas. E. P. nebuvo nurodyta sėstis ant kėdės ir sukryžiuoti rankas už kėdės, ir buvo uždėti antrankiai. Tai yra iÅ¡sigalvojimas, kad buvo naudotas elektros prietaisas, E. P. atžvilgiu nebuvo naudotas joks elektros prietaisas (7 t., b. l. 149–155). Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas E. P. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as (priedas prie bylos CD diskas Nr. 9, 1 t., b. l. 163–167), kurioje nukentėjusysis E. P. nurodė, kad jis apiplėšė parduotuvę.

Atvažiavo pareigÅ«nai, jį nusivežė į nuovadÄ VilkaviÅ¡kyje. Nusivedė į antrÄ aukÅ¡tÄ , pradėjo klausimus uždavinėti. Jis sakė, kad nieko nežino, paskui „tazerį“ panaudojo. PareigÅ«nas atsistojo, į pilvÄ trenkė, per galvÄ , paskui neatsimena. Kada tai buvo nepamena, žiema buvo, prieÅ¡ Å¡ventes. Jį iÅ¡sivežė iÅ¡ namų. PareigÅ«nų nepažįsta, žino, kad buvo mergina, Ž. ir T. Namuose tuo metu buvo tėvai, močiutė ir sugyventinis, mama išėjusi buvo, o brolis mokykloje.

PareigÅ«nai buvo atvažiavę du kartus, ryte ir vakare. PareigÅ«nai su tėvais nebendravo, tik liepė važiuoti su jais. Mama klausė, kur veža, liepė jį parvežti. Jis sutiko važiuoti, nors pareigÅ«nai nepaaiÅ¡kino dėl ko važiuoja. Mamos kartu važiuoti nekvietė. Jį nuvežė į policijÄ VilkaviÅ¡kyje, nuvedė į antrÄ aukÅ¡tÄ , į Ž. kabinetÄ . Liepė jam atsisėsti, už jo sėdėjo Ž., o T. – ant stalo. Jam liepė pasakoti, kaip buvo, tačiau jis sakė, kad nieko nežino.

Tada jį surakino Ž. ir su „tazeriu“ davė į kojÄ ir petį, jautė skausmÄ . „Tazerį“ naudojo T. Nuo „tazerio“ kratosi, elektros Å¡okas, anksčiau yra matęs tokį aparatÄ â€žFacebook“ kur pardavinėja. Paskui atėjo pareigÅ«nas, kuris pasakė, kad M. prisipažino, tada jį nusivedė į kitÄ kabinetÄ , kur buvo A., ir A. liepė sakyti, kad jie prisipažįsta. Tada A. pasakė, kad prisipažįsta. Ä® kitÄ kabinetÄ jį nuvedė pas tyrėjÄ K., vedė ne tie du pareigÅ«nai, kurie jį atsivežė, o kitas pareigÅ«nas.

Tada T. ir Ž. jį vėl nusivedė į kitÄ kabinetÄ , pasakė, kad jis melavo, ir jam sudavė į galvÄ ir pilvÄ . Paskui pareigÅ«nas, kuris buvo kabinete, kai jį atvedė Ž. su T., jam sudavė į pilvÄ su kumščiu du sykius, o į galvÄ su delnu. To pareigÅ«no anksčiau nebuvo matęs. Tuo metu kabinete buvo trys pareigÅ«nai – Ž., T. ir tas, kurio nežino pavardės. Tada jis papasakojo viskÄ , kas buvo. RaÅ¡yti dokumentus pradėjo po valandos, ar pusvalandžio, jau po to, kai buvo nuvažiavę paimti pinigų, kurie dar buvo likę po apiplėšimo.

Jis sutiko važiuoti paimti tuos pinigus, nes jam sakė, kad važiuos dviem parom į Marijampolę. Pinigų paimti jį nuvežė T. su Ž. tarnybiniu automobiliu. Jiems grįžus į komisariatÄ , jį pasodino pas Ž. kabinete, nes reikėjo palaukti, kol A. apklaus. Jį apklausė E. K., ir po to jis važiavo namo. Å ioje apklausoje dalyvavo advokatė. Jis papasakojo viskÄ , kaip buvo. Toje apklausoje nieko nesakė apie tai, kad buvo panaudotas „tazeris“, nes buvo pareigÅ«nė. Drabužiai buvo pradegę ir žymės ant deÅ¡inio peties likę.

Sužalojimus rodė broliui M. P., I. P., D. R. ir A. Tos pačios dienos vakarÄ apie devintÄ valandÄ grįžo namo, jį parvežė. Apklausoje mama nedalyvavo. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė. Apie pareigÅ«nus T. ir Ž. buvo girdėjęs iÅ¡ A. mamos, kad blogi yra. Tyrimo metu jam buvo pateikta atpažinimui asmenys gyvai, kur jis tris atpažino. Iki atpažinimo jam pavardės nebuvo pasakytos. PareigÅ«no G. B. nepažįsta. T. žinomas, pavardę buvo minėjusi A. mama. Jam sakė, kad tas, kuris sėdėjo už vairo, tai T., o tas kitas tai Ž.

Tas pareigÅ«nas, kuris vairavo automobilį, jam „tazerį“ panaudojo į kojas ir į petį. Mokykloje su A. kalbėjosi apie parduotuvės apiplėšimÄ , tuo metu Å¡alia buvo mokyklos vadovė R. B. A. jam pasakojo, kad gavo per rankas, per kojas su „bananu“, nuo kurio pareigÅ«no – nesakė. A. pasakojo, kad į miÅ¡kÄ nusivežė pareigÅ«nai. TÄ dienÄ jis buvo apsivilkęs sportinį kostiumÄ , be striukės. Å ie rÅ«bai yra Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kur juos apsikeitė su kitu ten buvusiu asmeniu, kurio pavardė B.

VirÅ¡utinio kostiumo dalį paliko Vokietijoje. Ant rÅ«bų, kelnių buvo pradegę taÅ¡kučiai. Ant rÅ«bų vienos pusės buvo dvi skylutės, ant kitos keturios. „Tazeris“ buvo daug kartų naudojamas – pareigÅ«nai paklausdavo kažko, jei jis neatsakydavo, tada panaudodavo. Kai buvo naudojamas „tazeris“ Ž. stovėjo už jo. Kai naudojo „tazerį“ antrankiai buvo uždėti, rankos buvo surakintos nugaroje, už kėdės atloÅ¡o. Atrakino po visko, kai ėjo pas A. Kai ėjo į kabinetÄ pas A., jo rankos buvo surakintos priekyje.

Antrankius nuėmė, kai jie važiavo į jo nurodytÄ vietÄ paimti pinigų. „Tazeris“ buvo juodas, ant jo buvo užraÅ¡as „Policija“ ir skaičiai „1000 su W“ raide. Juodos spalvos, apvalios formos, apie 20 cm ilgio. PareigÅ«nai T. ir Ž. pavarde jam nėra prisistatę. Ž. pavardė buvo užraÅ¡yta ant lentelės, kuri yra ant kabineto durų. Dėl pareigÅ«nų veiksmų buvo apklaustas du ar tris kartus, tyrimo metu pareigÅ«nų nuotraukos nebuvo rodomos, buvo juos matęs gyvai.

Tačiau tiksliai nepamena, ar nuotraukos buvo rodomos. Ž. buvo Å¡viesių plaukų, apsirengęs buvo Å¡viesia kareiviÅ¡ka uniforma, aukÅ¡tokas, lieknas. Ž. kabinetas prie K., kuriame aukÅ¡te, neprisimena. Atvykus į komisariatÄ jį pirmiausia nuvedė į kamerÄ , iÅ¡ ten pas Ž. į kabinetÄ . Ä® kamerÄ nuvedė Ž. Kabinete langas yra kairėje pusėje, stalas – tiesiai, nedidelis kabinetas. Jis sėdėjo 30 cm atstumu nuo stalo. T. sėdėjo ant stalo kampo, o už nugaros Ž. buvo. IÅ¡ komisariato grįžo vakare, jau buvo tamsu.

Katu su jais grįžo A. M. Grįždami kalbėjosi, kad „tazeriu“ gavo. A. taip pat sakė, kad gavo. Taip pat A. sakė, kad jo brolis A. pėsčias parėjo iÅ¡ miÅ¡ko, kur jį paleido. Apie smurtÄ pasakojo draugams, klasiokams, dar seniÅ«nijoje mama pasakojo, socialinei darbuotojai K. Po „tazerio“ panaudojimo kvapas jautėsi, toks kaip svilėsių. Kvapas jautėsi ir automobilyje važiuojant namo, net vairuotojas atidarė langÄ (1 t., b. l. 163–167). Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėta ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiojo E. P. apklausos vaizdo įraÅ¡as (priedas prie bylos CD diskas Nr.

15) bei pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. P. parodymai, kur nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 14 val. į namus policijos automobiliu atvyko 3 pareigÅ«nai, iÅ¡ kurių pažįsta pareigÅ«nÄ Å½., pareigÅ«nÄ T., pareigÅ«nės moters nepažįsta. PareigÅ«nai nurodė vykti kartu į VilkaviÅ¡kio policijos komisariatÄ , kokiu tikslu nepasakė. Ä® policijos automobilį įsėdo geranoriÅ¡kai, specialiosios priemonės naudotos nebuvo. Atvykus į komisariatÄ pareigÅ«nai Ž. ir T. jį nusivedė į pastato antrame aukÅ¡te esantį kabinetÄ .

Kabinete buvo nepažįstamas pareigÅ«nas. Å is pareigÅ«nas pasakė, kad jis ir jo draugas A. M. yra įtariami dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvykdytos vagystės ir liepė jam dėl įvykdytos vagystės prisipažinti. Jis atsakė, kad apie jokiÄ vagystę nieko nežino, ir neturi dėl ko prisipažinti. Tuomet pareigÅ«nai Ž. ir T. jį nusivedė į kitÄ kabinetÄ , kuris, kaip jis suprato, buvo Ž. darbo vieta. Kabinete Ž. nurodė jam sėstis ant kėdės, pareigÅ«nas T. liepė rankas padėti už kėdės atloÅ¡o.

Kai pareigūnų reikalavimus įvykdė, Ž. jam uždėjo antrankius. Uždėjus antrankius pareigūnas T. liepė jam prisipažinti dėl įvykdytos vagystės, tačiau jis neprisipažino. Tuomet T. nuo stalo pasiėmė ant stalo buvusį „tazerį“, juodos spalvos, ant kurio buvo užrašas „policija 3000 W“. T. „tazerį“ įrėmė į kairės kojos šlaunį, liepė prisipažinti dėl vagystės, teigė, kad draugas A. jau yra prisipažinęs, klausė kur pinigai ir t. t.

Jam toliau neprisipažįstant, pareigÅ«nas nuspaudė „tazerio“ mygtukÄ , pajuto traukiant kojÄ , jautė stiprų skausmÄ . Toliau pareigÅ«nas T. „tazerį“ pridėjo kaklo srityje, tačiau prietaiso nepanaudojo, nors sakė, kad panaudos jeigu ir toliau neprisipažins. Po to, „tazerį“ pridėjo prie deÅ¡inio peties ir nuspaudė mygtukÄ . Jautė skausmÄ , tirpimÄ peties srityje. T. „tazerį“ į kojas naudojo apie Å¡eÅ¡is kartus. Taip pat „tazerį“ pareigÅ«nas buvo pridėjęs prie lytinių organų tačiau jo nepanaudoto.

VisÄ tÄ laikÄ , kai T. jo atžvilgiu naudojo „tazerį“, kabinete buvo ir pareigÅ«nas Ž., kuris viskÄ matė. Dėl juntamo skausmo Å¡aukė. Ä® kabinetÄ atėjęs kitas nepažįstamas pareigÅ«nas, nurodė jį nuvesti iki A., nes Å¡is prisipažino dėl vagystės. Tuomet Ž. nuėmė antrankius ir T. jį nuvedė į kabinetÄ , kuriame buvo draugas A. M. ir tyrėja E. K. Pamatęs jį A. pasakė, kad viskÄ prisipažino ir liepė jam prisipažinti. Tada T. kartu su Ž. jį nuvedė į kitÄ kabinetÄ , kur jį įvedus T. ar Ž. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į pilvo sritį, sakydamas ko iÅ¡ karto neprisipažino.

Tuo metu prie jo priėjo pareigÅ«nas, į kurio kabinetÄ buvo atvestas, sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į galvos sritį ir liepė pasakoti. Pradėjo pasakoti apie įvykdytÄ vagystę, tačiau pareigÅ«nas pasakė, kad buvo ne taip, sudavė smÅ«gį į delnu į galvos sritį. Jam toliau pasakojant apie įvykdytÄ vagystę, pareigÅ«nai sakė, jog jis sako netiesÄ , todėl pareigÅ«nas T. delnu sudavė į kairį skruostÄ , po to dar į veido sritį sudavė apie 10 smÅ«gių. Ä®vardinti kuris tiksliai pareigÅ«nas negali, nes akyse buvo aÅ¡aros ir rankomis dengėsi veidÄ apsiginti nuo suduodamų smÅ«gių.

Kabinete tuo metu buvo tie patys trys pareigÅ«nai. Kai pareigÅ«nams pasakė, kur paslėpti 70 eurų, nuo to momento smurtas naudojamas nebuvo. Apie tai, kad jo atžvilgiu policijos pareigÅ«nai naudojo fizinį smurtÄ jis pasakė asmenims, kurie atvažiavo apie 20 val. jo ir A. M. pasiimti. Sužalojimus ant kÅ«no matė buvę asmenys, o sekančiÄ dienÄ ir patėvis D. R. Tuomet kai pareigÅ«nai naudojo „tazerį“ jam buvo pradeginti rÅ«bai sportinės kelnės bei marÅ¡kinėliai (1 t., b. l. 113–115).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo teisėjai duoti parodymai yra teisingi. Taip pat nurodė, kad praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad jis melagingai apkaltino VilkaviÅ¡kio policijos pareigÅ«nus dėl smurto (7 t., b. l. 157) parašė ne visai savo noru, jam buvo daromas spaudimas, tris ar keturis kartus prie namų jo laukė 2 asmenys. PirmÄ kartÄ kai eidamas namo, juos sutiko, nepažįstami asmenys pasakė, kad žino, jog jis teisiasi su pareigÅ«nais, po teismus vaikÅ¡to, taip pat nurodė, kad pareigÅ«nai suinteresuoti, kad teismai greičiau baigtųsi.

Jam pasakė, kad turėtų praÅ¡yti panašų laiÅ¡kÄ , jeigu neparaÅ¡ys, bus pradėta kabinėtis prie jo Å¡eimos, brolio, ar prie mamos, kad ji kartais girtauja. Nepažįsta tų asmenų, anksčiau nebuvo matęs. Asmenys pirmÄ kartÄ kalbėjo, kas bus, jeigu neparaÅ¡ys laiÅ¡ko, antrÄ karÄ tÄ patį pasakė. Jis buvo pasimetęs, nelabai žinojo, kÄ daryti, todėl parašė tÄ laiÅ¡kÄ ir iÅ¡siuntė. Kai trečiÄ kartÄ juos sutiko, pasakė, kad laiÅ¡kas iÅ¡siųstas, daugiau tų asmenų nematė.

Suprato, kad asmenys kreipėsi dėl Å¡ių policininkų, nes prieÅ¡ tai pasakė, kad žino, kad teisiasi su policininkais. Suprato, kad tai grasinimas. Apie laiÅ¡kÄ labiau Å¡nekėjo su advokatu, kuris jam iÅ¡aiÅ¡kino, kas gali bÅ«ti. Patvirtino, kad tiesa yra parodymuose, kuriuos davė tyrėjai, laiÅ¡ke paraÅ¡yta netiesa. Kai buvo susitikęs su tais asmenimis jie jam nurodė, kaip turėtų paraÅ¡yti. Nurodė, kad turi paraÅ¡yti, kad jo anksčiau duoti parodymai yra melagingi. Asmenys nurodė tris pareigÅ«nus:

B., Ž. ir T. Pirmas susitikimas su asmenimis įvyko Å¡alia jo namų laiptinės. Tikslios datos nepasakys, apie 21 val. Pokalbis truko 10 min. IÅ¡ pradžių jis pasimetė, nes nesuprato, kodėl nepažįstami žmonės aiÅ¡kina, kÄ jis turėtų daryti. PirmÄ kartÄ pasakė, kad pagalvos. Manė, kad asmenys vienÄ kartÄ atvažiuos, tačiau jie atvažiavo ir antrÄ , ir trečiÄ kartÄ . Asmenys laukdavo prie namų, skambino į draugės telefonÄ . Matė nežinomÄ telefono numerį. Po skambučio jis nusileido į apačiÄ , nes į parduotuvę ėjo, o asmenys jau jo laukė.

Antras susitikimas apie 21 val. vakare. Kai pirmÄ kartÄ atvažiavo, tai negalvojo, kad viskas realu, bet kai atvažiavo antrÄ kartÄ , tai jau susimÄ stė. Po savaitės, kai laiÅ¡kÄ parašė, kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kai grįžo iÅ¡ Vokietijos ir buvo apklausiamas tyrėjos dėl kito įvykio, tai apie smurtÄ nieko nesakė, nes pareigÅ«nams apie pareigÅ«nų smurtÄ nepasiskųsi. Viskas paaiÅ¡kėjo, kai socialinė darbuotoja, pasakė, kad pareigÅ«nai negali naudoti smurto pieÅ¡ vaikus.

Jis kalbėjosi su socialine darbuotoja ir jai pasipasakojo apie smurtÄ . Su Å¡ia darbuotoja pirmÄ kartÄ susitiko, kai sugrįžo iÅ¡ Vokietijos su E. Socialinė darbuotoja pati pas juos atėjo į areÅ¡tinę. Vėliau viskÄ parašė raÅ¡tu, gal po poros savaičių, kai atvažiavo jų į izoliatorių aplankyti. 2017 m. vasario 3 d. juos paleido teismo salėje, prieÅ¡ tai visÄ mėnesį buvo izoliatoriuje. Izoliatoriuje buvo atliekama asmens apžiÅ«ra, ėmė kraujÄ , perÅ¡vietė plaučius.

Paklausė, ar turi tatuiruočių ir randų, ar turi sužalojimų. Ä®vykio dienÄ dėl vagystės iÅ¡ parduotuvės jį apklausinėjo, ar kÄ nors žino apie parduotuvę. Sakė, kad nieko nežino. Toje apklausoje dalyvavo tie patys, kurie atsivežė į komisariatÄ : Ž. ir tas, kurį vadino T., bet jo pavardė yra B. Å ie pareigÅ«nai jį įsisodino į maÅ¡inÄ , atsivežė į komisariatÄ , nusivedė į kabinetÄ antrame aukÅ¡te, paklausė, ar jis žino kÄ nors. Protokolo nerašė, tik žodžiu klausė.

Trečiame aukÅ¡te pas Ž. klausė apie parduotuvę, jis pasakęs, kad nieko nežino, kad buvo pas draugę, ten kažkÄ pasirašė. Kai pas Ž. buvo apklausa, tai tie patys pareigÅ«nai dalyvavo, kurie buvo iÅ¡ pradžių: B. ir Ž. Dėl civilinio ieÅ¡kinio, tai jis paraÅ¡ytas jo vardu, parašė advokatas, suma 2 000 eurų, palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Toks civilinis ieÅ¡kinys yra todėl, kad tai psichologinė trauma, nes pareigÅ«nai muÅ¡a. Po to bijojo eiti į policijÄ , nes gal vėl muÅ¡.

Ir dabar jaudinasi, Å¡iuo metu tiesiog stengiasi pamirÅ¡ti, kas buvo. Vis dar iÅ¡gyvena tai, kÄ patyrė. Kai grįžo iÅ¡ Vokietijos, socialinė darbuotoja paskatino, kad reikia paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl panaudoto smurto, kad pareigÅ«nai toliau taip nedarytų. Blogai jautėsi, kad pareigÅ«nas taip elgėsi su juo. Proceso metu buvo sumaišęs B. su T. Ž. jam rankas antrankiais surakino sėdint ant kėdės. B. trenkė į pakaušį, į žandikaulį iÅ¡ Å¡ono. T. jo neapklausė. Teismui, kai buvo teisiamas dėl vagystės, nepasakė apie smurtÄ , nes iÅ¡ pradžių galvojo, kad niekam nebus įdomu, kad niekas netikės. Jo niekas neįtikino, po pokalbio su socialine darbuotoja, pradėjo galvoti, kad gali juo patikėti, todėl parašė tÄ pareiÅ¡kimÄ .

Atsirado viltis, kad gali patikėti. To įvykio dienÄ jis su draugu ėjo nuo stoties link miesto. Kažkas paÅ¡aukė vardu, bet jis nekreipė dėmesio, iÅ¡ kito Å¡ono atėjo pareigÅ«nas, kitas atvažiavo su maÅ¡ina iÅ¡ priekio. Tada pasakė, kad turės važiuoti su jais. Kai į maÅ¡inÄ lipo nebuvo prievartos. Pasakė, kad turi važiuoti pasikalbėti, todėl nesvarstė galimybės su jais nevažiuoti. Apie vagystę prisipažino pareigÅ«nei rÅ«komajame, pasakė jai, kad su E. apvogė parduotuvę, kad iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡traukė pinigus ir pabėgo.

Jis sėdėjo kabinete trečiame aukÅ¡te pas Ž., pareigÅ«nai tik per galvÄ trenkė, paskui įėjo ta policininkė, kuri paklausė, kÄ jie daro. Atrodo, kad B. pasakė, kad jis turi eiti su ja ir nuo jos priklausys, ar Å¡iandien važiuos namo. RÅ«komajame pareigÅ«nė pasakė, kad jei jie neprisipažins tai dvi paras laikys. Pasakė, kad draugas E., su kuriuo padarė vagystę, prisipažino. Dėl daromo spaudimo, nurodė, kad komisariate jam laukiant apklausos, atėjo B., atsisėdo Å¡alia ir kelis kartus klausė, ar keis parodymus.

DraugiÅ¡kai nusiteikęs neatrodė, jis stengėsi nekreipti dėmesio (8 t., b. l. 5–15). Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as (priedas prie bylos CD diskas Nr. 12, 1 t., b. l. 158–161), kur nurodoma, kad policininkai Ž. ir T. prieÅ¡ jį naudojo smurtÄ . Tiksliai datos neprisimena, bet gal buvo 2016 m. rugpjūčio 9 d. – mėnesio tiksliai neprisimena. Jis su draugu apvogė pardavėjÄ . Prie autobusų stoties priėjo policininkas, kuris paprašė eiti kartu, nurodė, kad reikia važiuoti pasikalbėti.

T. su Ž. nusivedė į kabinetÄ . Kabinetas buvo antrame aukÅ¡te, deÅ¡inėje pusėje. Kol važiavo automobiliu, einant į kabinetÄ prievartos nebuvo. Kabinete paprašė iÅ¡siimti daiktus, paklausė, kur buvo dienÄ prieÅ¡ tai, ar girdėjo, kad parduotuvę apvogė. Jis atsakė, kad nieko negirdėjo ir nežino. Taip pat klausė, iÅ¡ kur jis gavo pinigų, nes turėjo 20–30 eurų. Tuo metu kabinete buvo Ž. ir T., kurie jo tik klausinėjo, bet nieko nerašė. Tada nusivedė į kitÄ kabinetÄ trečiame aukÅ¡te, kiek žino, ten Ž. kabinetas, taip buvo paraÅ¡yta ant durų.

Ten Ž., kuris sėdėjo prie kompiuterio, surašė pirmÄ protokolÄ , kuriame jis nurodė, kad apie vagystę jis nieko nežino, nurodė, kad tuo metu pas draugÄ P. buvo. Tada jam liepė palaukti, o patys iÅ¡važiavo. Jis komisariato trečiame aukÅ¡te laukė valandÄ , gal pusantros, ten sėdėjo ant suoliuko koridoriuje. Kai pareigÅ«nai grįžo jį nusivedė į kabinetÄ , ir sakė, kad jis meluoja, nes draugas sakė, kad nebuvo su juo. AntrÄ kartÄ Ä¯ kabinetÄ jį nusivedė tie patys pareigÅ«nai T. ir Ž., T. vis kartojo, kad jis meluoja.

Ž. ėmė nervintis, kad protokolÄ reikia raÅ¡yti, atsistojęs jam surakino rankas antrankiais, o T. Å¡alia atsistojo ir iÅ¡ deÅ¡inės pusės sudavė per galvÄ ir liepė nemeluoti. VienÄ ar du kartus per galvÄ sudavė su delnu į pakaušį. Rankos buvo surakintos už nugaros kai jis sėdėjo ant kėdės. Atėjo kažkokia policininkė su uniforma, kuri jį iÅ¡sivedė į rÅ«komÄ jį ir sakė papasakoti, kaip viskas buvo, nes taip bus darbo visiems mažiau. Jis papasakojo viskÄ policininkei ir Å¡i atgal jį parvedė į kabinetÄ trečiame aukÅ¡te.

Po to jį iÅ¡vedė į kitÄ kabinetÄ trečiame aukÅ¡te, paskutinės durys kairėje pusėje. Ten jį nuvedė tie du pareigÅ«nai. Po poros valandų atvedė jo draugÄ P., kuriam jis pasakė, kad pasakytų, kur pinigai, kad jis viskÄ prisipažino. Kažkuris pareigÅ«nas per galvÄ delnu P. sudavė, pasakė, kad reikėjo iÅ¡ karto pasisakyti. Kuris pareigÅ«nas sudavė, nematė. Jis iÅ¡girdę atsisuko, jo draugas pradėjo verkti. Tuo metu tyrėja sėdėjo prie stalo, du pareigÅ«nai tarpduryje buvo, tačiau kurie, neįsidėmėjo.

Jį toliau apklausinėjo, o draugÄ pareigÅ«nai iÅ¡sivedė. Po apklausos jį apie aÅ¡tuntÄ valandÄ vakaro paleido, jis palaukė draugo. Draugui pasakė, kad per galvÄ gavo, draugas sakė, kad mažai gavo, parodė žymes nuo „tazerio“. Grįžus namo, mama pasakė, kad jai niekas nesakė, kad jis buvo sulaikytas. Jo apklausoje dalyvavo gynėja moteris, tačiau jai nesakė, kad buvo sumuÅ¡tas. Dar prisiminė, kad vienÄ nestiprų smÅ«gį gavo į žandikaulį, kai sėdėjo kabinete.

Tuo metu jo rankos surakintos buvo, o T. jam į žandikaulį davė, paskui per galvÄ . Kas vyko papasakojo savo mamai, iÅ¡ pradžių daugiau niekur nesikreipė. Vėliau, kai buvo Marijampolės areÅ¡tinėje pas jį atėjo „Carito“ darbuotoja, kuriai viskÄ papasakojo. Jam davė lapÄ , kad policijai pareiÅ¡kimÄ paraÅ¡ytų. Ž. pavardę matė ant kabineto, jo pavardę žino iÅ¡ anksčiau, o T. pavardę mama pasakė. Iki Å¡io įvykio Ž., T. žinojo, nes jie dažnai pas brolį atvažiuodavo.

Jokių nuoskaudų, piktumo dėl jų nebuvo. Ž. ir T. niekada jam nebuvo prisistatę pavardėmis. Antrankius jam uždėjo Ž., kai atėjo į kabinetÄ pareigÅ«nė antrankius nuėmė. Ž. neliepė prisipažinti dėl to, ko nesu padaręs. Kalbėjo apie įvykį, klausė apie vagystę, klausinėjo, kur jis buvo. TÄ dienÄ , kai buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , buvo Å¡ilta, tuo metu reikėjo eiti į mokyklÄ . Buvo apsirengęs su džemperiu, E. P. – su „Adidas“ sportiniu kostiumu pilkos spalvos.

Ant P. buvo viena žymė ant kairio peties, kita žymė – ant kairės kojos, dvi žymės – ant Å¡launies vidinės pusės. Komisariate jis gyvai atpažino abu pareigÅ«nus T. ir Ž., iÅ¡ matymo juos abu gerai pažįsta. Po įvykdytos vagystės jie bėgo per miÅ¡kÄ su P., daiktus mėtė į kairę ir į deÅ¡inę. Jo rankoje buvo trys piniginės. Bėgdamas įkiÅ¡davo rankÄ , paieÅ¡kodavo, jei nieko nerasdavo, bėgdamas pinigines iÅ¡mesdavo. Stotyje, kai jį sustabdė policijos pareigÅ«nai, jis buvo su draugu G. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo, kurį taip pat nusivežė į komisariatÄ .

PareigÅ«no B. tik pavardė girdėta, kaip jis atrodo nežino. Parodymų patikrinimo vietoje prašė parodyti kabinetÄ , kuriame jam buvo suduota per galvÄ ir kur tyrėja apklausė. Tuos kabinetus jis parodė. Kai buvo atvežtas į komisariatÄ , jį atvežė 9 valandÄ ryte, o išėjo 8 vakare. Ne visÄ laikÄ buvo saugomas, sėdėjo koridoriuje arba apklausinėjo kabinete. PraneÅ¡ti tėvams neprašė, nes galvojo, kad pareigÅ«nai tai privalo padaryti. Grįžtant namo iÅ¡ policijos komisariato, kartu važiavę asmenys turėjo girdėti jų pokalbį.

P. brolis klausė, ar niekur daugiau negavo. Nuo drabužių jautėsi svilėsių kvapas. Ant P. nedidelės žymės buvo, kaip su tušinuku du taškučiai padėti, pamėlynavę buvo, viduj paraudę. Ant peties taip pat paraudę, ant kelnių toje vietoje skylės buvo. P. pasitraukė kelnes iki kelių ir su prožektoriumi pašvietęs parodė (1 t., b. l. 158–161). Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėta ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiojo A. M. apklausos vaizdo įrašas (priedas prie bylos CD diskai Nr. 16, 17, 18) bei pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti A.

M. parodymai, kur nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 09.10 val. jam einant gatve VilkaviÅ¡kio mieste prie jo sustojo policijos automobilis. Priėjęs pareigÅ«nas Ž. nurodė jam sėstis į policijos automobilį ir kartu vykti į VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatÄ . Policijos automobilyje buvo ir pareigÅ«nas T. Ä® policijos automobilį įsėdo savo noru, antrankiai naudojami nebuvo. Atvykus į komisariatÄ minėti pareigÅ«nai jį nusivedė į kabinetÄ esantį pastato antrame aukÅ¡te.

PareigÅ«nai jo pradėjo klausinėti apie 2016 m. lapkričio 8 d. vakare įvykdytÄ vagystę iÅ¡ automobilio. PareigÅ«nams sakė, kad jis jokios vagystės neįvykdė ir nurodė, kad vagystės įvykdymo metu buvo pas draugÄ E. P. Tuomet pareigÅ«nai jį nuvedė į pastato trečio aukÅ¡to laukiamÄ jį ir liepė laukti. PareigÅ«nai Ž. ir T. grįžo po pusantros valandos ir jį nusivedė į kabinetÄ , esantį trečiame aukÅ¡te. T. ir Ž. pasakė, jog jis melavo, jog vakar buvo pas draugÄ E. P., ir pradėjo klausinėti iÅ¡ kur su savimi turi 25 eurus.

PareigÅ«nams pasakė, kad pinigus užsidirbo, nes dirbo pas kaimynÄ Stankaitį. Tuomet pareigÅ«nai jį palikę trečio aukÅ¡to laukiamajame iÅ¡važiavo ir grįžo po dviejų valandų. Sugrįžę pareigÅ«nai Ž. ir T. nusivedė jį į tÄ patį kabinetÄ trečiame aukÅ¡te. PareigÅ«nai liepė jam prisipažinti, kad įvykdė vagystę, nes jie iÅ¡siaiÅ¡kino, kad pas kaimynÄ nedirbo. Jis toliau neprisipažino dėl vagystės, tada Ž. priėjęs prie jo uždėjo antrankius.

Jam sėdint ant kėdės, priėjęs T. iÅ¡ kumščio sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį žandikaulį ir liepė prisipažinti. Jam pasakius, jog jau viskÄ pasakė, T. delnu sudavė 2–3 smÅ«gius į galvos sritį. Tuo metu, kai T. jam delnu sudavė per galvÄ , į kabinetÄ Ä¯Ä—jo pareigÅ«nė, kuri matė smÅ«gius. PareigÅ«nė liepė nuimti antrankius ir pasakė, kad nori su juo pakalbėti. Ž. nuėmė antrankius, o T. pasakė, kad nuo Å¡ios pareigÅ«nės labai daug kas priklausys.

PareigÅ«nė jį nusivedė į rÅ«kymo kabinetÄ , esantį antrame aukÅ¡te. Su pareigÅ«ne rÅ«kydami kalbėjo, liepė jam prisipažinti, nes tuomet ir jiems mažiau bus darbo ir jam pačiam bus geriau. RÅ«kydamas pareigÅ«nei prisipažino, kad kartu su draugu E. P. įvykdė vagystę. Prisipažino, nes suprato, kad iÅ¡vengti atsakomybės nepavyks ir nenorėjo bÅ«ti sulaikomas. Jam prisipažinus Ž. ir T. jį nuvedė pas tyrėjÄ , kur jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Vykdant įtariamojo apklausÄ kurioje dalyvavo jis, valstybės paskirta advokatė ir tyrėja, į kabinetÄ buvo atvestas jo draugas E. P. E. P. pasakė, kad jis prisipažino dėl įvykdytos vagystės ir liepė jam taip pat prisipažinti.

Tuo metu pareigÅ«nas atvedęs į kabinetÄ E. P. Å¡iam sudavė vienÄ smÅ«gį delnu per galvÄ , sakydamas kodėl ankščiau neprisipažino. Kaip E. P. pareigÅ«nas sudavė smÅ«gį matė kabinete buvusi advokatė, tyrėja ir jis. Apie 20 val. jo ir E. P. į VilkaviÅ¡kio rajono PK atvažiavo pasiimti E. P. motina, brolis bei vairuotojas, kurio nepažįsta. Važiuojant namo pasakė, kad jį pareigÅ«nai mušė, sudavė kelis kartus per galvÄ , kad prisipažintų dėl įvykdytos vagystės. Tuomet E. P. pasakė, kad jis dar mažai gavo ir nusiėmęs džemperį parodė ant kairio peties paliktas elektroÅ¡oko žymes.

Po to patraukęs žemyn kelnes parodė žymes (du raudoni taÅ¡kai) buvusias ant abiejų kojų Å¡launų. Taip pat E. P. rÅ«bai atsidavė svilėsiais, tose vietose kur ant kÅ«no buvo taÅ¡kai E. P. rÅ«bai buvo pradeginti. Grįžęs į namus mamai A. M. pasakė, kad pareigÅ«nai jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , sudavė smÅ«gius. Dėl suduotų smÅ«gių į medicinos ekspertus nesikreipė, nes muÅ¡imo žymių nebuvo. Tuo metu kai pareigÅ«nas T. jam sudavė delnu bei kumščiu į galvÄ jautė skausmÄ , nes smÅ«giai buvo stiprÅ«s. Po įvykio dėl pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kimo mama nerašė, kadangi jis mamos prašė, kad į policijÄ nesikreiptų.

Nurodė, kad pareigÅ«nai T. ir Ž. tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo jis sulaikytas, bendravo su jo broliu A. M. ir jo atžvilgiu taip pat pareigÅ«nai naudojo fizinį smurtÄ . Tikslių aplinkybių nežino, aplinkybes gali nurodyti brolis A. (1 t., b. l. 95–96). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad parodymai duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ bei ikiteisminio tyrimo metu duoti tyrėjai yra teisingi. Atsakydamas į klausimus papildė, kad buvo prirakintas miÅ¡ke prie medžio. Bijojo sakyti, kad ko nors pareigÅ«nai jam nepadarytų.

Nežino, kodėl buvo prirakintas prie medžio, nepamena kodėl. Ä® policijos komisariatÄ jį vežė, kad iÅ¡tardytų, ar jis žino apie brolio įvykdytÄ nusikaltimÄ . PareigÅ«nai buvo įsitikinę, kad jo brolis tai padarė, ir kad jis buvo prisidėjęs taip pat. Tačiau jis sakė, kad nieko nežino, nes vagystėje nedalyvavo. Smurtas buvo prieÅ¡ jį naudojamas – į kaklÄ ir į veidÄ dėjo, į tarpkojį spyrė, į kaklÄ su „tazeriu“ dėjo. „Tazerį“ naudojo B.

Nepamena, kiek kartų buvo panaudotas „tazeris“. Kai nusivežė į miÅ¡kÄ , gavo elektros į kaklÄ ir į kojÄ , paskui nusivežė į VilkaviÅ¡kio komisariatÄ , tuomet gavo į veidÄ nuo T. su ranka ir į tarpkojį, per veidÄ gal du kartus gavo, nepamena. IÅ¡ kojos gavo į tarpkojį vienÄ kartÄ . Namo grįžo tik su džemperiu. Daugiau nieko apie smurtÄ nepamena. Nieko nežino apie brolio raÅ¡tÄ teismui, nebuvo jokio susitarimo su broliu, tokiais dalykais su broliu neÅ¡neka, su broliu praėjusį mėnesį buvo susitikęs, tačiau nekalbėjo apie teisminį procesÄ .

Apie brolio praÅ¡ymÄ nieko nežino, brolio praÅ¡yme nurodyto susitarimo nebuvo. „Tazeris“, kuris buvo naudojamas prieÅ¡ jį, buvo juodas, metalinis, kaip prožektorius, apie 20 cm dydžio. Tokį daiktÄ buvo matęs anksčiau, pats turėjo. B. turėjo „tazerį“ miÅ¡ke, buvo su uniforma. Jis gavo su „tazeriu“ kai įvažiavo į miÅ¡kÄ , tuo metu visi buvo automobilyje. IÅ¡ pradžių G. B. laikė „tazerį“, įjungė ir iÅ¡jungė, o paskui kai iÅ¡lipo, lauke į kaklÄ gavo.

PrieÅ¡ įvažiuojant į miÅ¡kÄ , sėdėjo gale, nepamena kurioje vietoje, buvo įvažiavę į miÅ¡kÄ . Lyg ir niekas daugiau nebuvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, nepamena. B. atidarė dureles ir iÅ¡lipo. PareigÅ«nas klausinėjo apie įvykį, kuriame brolis dalyvavo. Nežino, ar kiti pareigÅ«nai galėjo matyti, kÄ jam darė B. Negali pasakyti, kokiu atstumu stovėjo nuo automobilio, jis automobilį matė. Buvo prirakintas prie medžio. Nepamena, koks buvo medis, tik žino, kad buvo nestoras ir nedidelis.

Rankomis už nugaros buvo apglėbęs medį. Labai Å¡alta nebuvo, bet drebėjo iÅ¡ Å¡alčio. „Tazeris“ prieÅ¡ jį buvo panaudotas miÅ¡ke. Nepamena, kiek laiko buvo prirakintas prie medžio, gal kelias minutes. PareigÅ«nÄ Å½. pamena, jis su akiniais. TÄ dienÄ Å¡is pareigÅ«nas neatliko jokių veiksmų su juo, kiek pamena. Kai jį vežė į miÅ¡kÄ Å½. buvo maÅ¡inoje, nebuvo iÅ¡lipęs miÅ¡ke. KažkÄ mama pasakojo apie civilinį ieÅ¡kinį, jis pats nesidomėjo. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, tačiau nežino, ar jam padaryta, kokia nors žala.

Dabar nesijaučia nuskriaustas, bet to įvykio metu jautėsi. Kiek pamena, važiavo gyvai atpažinti pareigÅ«nus, tačiau nepamena, ar rodė pareigÅ«nų nuotraukas (8 t., b. l. 5–15). Teismo posėdžio metu buvo peržiÅ«rėtas A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡as (priedas prie bylos CD diskas Nr. 13), kur nurodė, kad Ž., B., T. pažįsta, nes anksčiau buvo su jais susidÅ«ręs, kai bÅ«davo apklausiamas dėl vagysčių. TÄ dienÄ buvo namuose ir atvažiavo B., Ž. ir Ema.

Atvažiavo pas jį, nes buvo skydinę iÅ¡ardęs. Nuvedė pareigÅ«nus prie kapų, viskÄ parodė. Taip pat buvo seniÅ«nę iÅ¡keikęs, tai jam pasiÅ«lė važiuoti atsipraÅ¡yti, bet nusivežė į miÅ¡kÄ . Tada žiemos metas buvo, 2016 metai. Iki kapinių su pareigÅ«nais važiavo ir mama, paskui B. jo mamai, kuri sėdėjo gale ir norėjo važiuoti kartu, liepė iÅ¡lipti, sakydamas, kad jie jÄ gali tiesiog iÅ¡spirti. PareigÅ«nai sakė, kad planuoja važiuoti atsipraÅ¡yti, tačiau nusivežė į miÅ¡kÄ ir klausinėjo, kaip brolis parduotuvę apiplėšė.

Jis nieko nežinojo, miÅ¡kas kur jį nuvežė vadinasi (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas Romokų kaime. Kartu automobilyje važiavo B., Ema ir Ž. Automobilį vairavo B., jis sėdėjo gale, Å¡alia jo sėdėjo moteris. Automobilyje jo paklausinėjo, kai jis pasakė, kad nieko nežino – gavo elektroÅ¡oko. ElektroÅ¡okÄ dėjo į kaklÄ deÅ¡inėje pusėje. Paskui dar B. elektroÅ¡okÄ davė į kojÄ deÅ¡inę, vienÄ du kartus. Jautė lyg dilgėlę bÅ«tų gavęs, po to liko nedidelė mėlynė.

MiÅ¡ke įsuko į takutį, kur iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo B. ir jis, kiti pareigÅ«nai automobilyje sėdėjo. Jam liepė iÅ¡lipti, jis ir iÅ¡lipo. Paskui nuvežė į VilkaviÅ¡kį, nuvedė į B., ar Emos kabinetÄ . A. T., kuris sudavė du kartus per veidÄ , liepė sakyti, kÄ Å¾ino. Jis nieko nesakė, tai spyrė į tarpukojį. Po dviejų valandų jį paleido. Ä® kabinetÄ nuvedė B., kabinete buvo Ema ir Ž. Kabinetas lyg buvo antrame aukÅ¡te (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini).

T. jam sakė sakyti visÄ tiesÄ dėl parduotuvės, kur brolis, jis nieko nežinojo, tai davė iÅ¡ delno per veidÄ , į žandÄ . VienÄ kartÄ dėjo ir klausė, ar atsimena, kadangi nieko nepasakė, tai dar kartÄ iÅ¡ delno dėjo. Po to, kai jis vėl nieko nepasakė, T. spyrė į tarpukojį ir išėjo. Kabinete kitų pareigÅ«nų nebuvo, B. atėjo iÅ¡ kito kabineto, kai spyrė į tarpukojį, jis išėjo. Po to atėjo Ema, su kuria pasiÅ¡nekėjo dvi valandas ir jį paleido namo.

Kai spyrė į tarpukojį, skaudėjo, žandas laikinai raudonas buvo. Ar buvo raÅ¡omas protokolas, neatsimena, namo grįžo pėsčiomis. Mama į policijos komisariatÄ pakviesta nebuvo. IÅ¡ komisariato paleido tarp penkių Å¡eÅ¡ių vakaro, o atvežtas buvo apie trečiÄ . Rankos jam buvo už nugaros, nes buvo surakintas antrankiais. Antrankius uždėjo kai prie kapų iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, kas uždėjo neprisimena. Mama tuo metu ėjo iÅ¡ paskos, jis ėjo priekyje. Prie kapų buvo nuvežtas, kad parodytų aplinkybes dėl kito nusikaltimo.

Kada buvo nuimti antrankiai, nepamena. Ar komisariate buvo su antrankiais, nepamena. Lyg ir buvo pririÅ¡tas prie medžio, neatsimena, nes daug laiko praėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus daugiau prisiminė, teisingai buvo suraÅ¡yti jo parodymai. Ž. lyg jokių veiksmų ir neatliko prieÅ¡ jį, „tazerį“ miÅ¡ke naudojo B. Kai buvo naudojamas „tazeris“, kiti pareigÅ«nai maÅ¡inoje buvo, ar jie matė nežino, nesidairė į visas puses. Tuo metu, kai jį iÅ¡sivežė, mama buvo blaivi, kodėl kartu nevažiavo į komisariatÄ , neklausė.

B. mamai pasakė, kad arba ji pati iÅ¡liptų, arba jÄ iÅ¡mes. MiÅ¡ke užtruko apie 15–20 minučių. Kapuose jis buvo paslėpęs daiktus, kuriuos jis paėmė. Kai iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, uždėjo ant vienos rankos antrankius, kad nepabėgtų, surinko daiktus, tada uždėjo ant abiejų. Kai sėdėjo maÅ¡inoje, abi rankos buvo surakintos, mamos tuo metu nebuvo. Nematė, ar miÅ¡ke buvo kažkas filmuojama, ar fotografuojama. MiÅ¡ke nuo automobilio kokiu atstumu buvo nuėję neprisimena, gal 2–3 metrai, tačiau automobilis visada matėsi.

Dėl smurto kalbėjosi su broliu, klausinėjo vienas kito, kiek kas gavo. MiÅ¡ke jam buvo įspirta į užpakalį, kas įspyrė, nežino. Tyrėjas nebuvo liepęs sakyti, kad buvo pririÅ¡tas prie medžio. Buvo nuvežtas į miÅ¡kÄ , VilkaviÅ¡kio komisariate rodė kabinetus, į kuriuos buvo nuvestas. PrieÅ¡ tai pareigÅ«nai patalpų nerodė (1 t., b. l. 169–171). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 13 val.

į namus tarnybiniu automobiliu atvyko trys pareigÅ«nai, kurie jam yra žinomi – G. B., E. A., V. Ž. (apklausos metu buvo parodyta pareigÅ«nų kartoteka ir Å¡is pareigÅ«nus atpažino). PareigÅ«nai jį ir jo mamÄ nusivežė į kapines, tikslu atlikti parodymus įvykio vietoje, nes buvo įtariamas turto sugadinimu. Po parodymų pareigÅ«nai liepė mamai eiti namo, o jį žadėjo vežtis į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , nes reikėjo atsipraÅ¡yti seniÅ«nės. Pavažiavus apie 3 km (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos kryptimi automobilis pasuko į miÅ¡kÄ .

Automobilį vairavo V. Ž., keleivio vietoje sėdėjo G. B., o jis ir E. A. sėdėjo automobilio gale. Pavažiavus miÅ¡ko taku apie 50 m sustojo. Visos kelionės metu jis buvo surakintas antrankiais už nugaros. Automobiliui sustojus G. B. atsisėdo Å¡alia jo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, o kairėje pusėje sėdėjo E. A. G. B. pradėjo jo klausinėti su kuo brolis A. apiplėšė parduotuvę. Jis atsakė, kad apie jokiÄ parduotuvę nežino, nors apie tai žinojo iÅ¡ brolio. Tuomet G. B. iÅ¡ Å¡ono iÅ¡sitraukė daiktÄ panašų į prožektorių, juodos spalvos.

Å is prožektorius yra naudojamas kaip elektroÅ¡okas, jam tai yra žinoma, nes tokį yra turėjęs. G. B. šį prožektorių pridėjo jam prie kaklo deÅ¡inėje pusėje, nuspaudė mygtukÄ , jis jautė, kaip kÅ«nu eina elektros srovė, jautė skausmÄ . Žymė nuo elektroÅ¡oko buvo likusi, bet neilgai apie porÄ dienų, buvo mėlynės toje vietoje. Jam toliau nieko nesakant, G. B. iÅ¡sitempė jį iÅ¡ automobilio, atrakino vienÄ rankÄ ir privedės prie medžio eglės ir prie jos prirakino.

PareigÅ«nas liepė pasakoti, bet jis tylėjo. Tuomet G. B. tris kartus panaudojo elektroÅ¡okÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ . Taip pat, kai buvo vedamas iÅ¡ automobilio link medžio, G. B. jam įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ užpakalį, dėl ko jautė nedidelį skausmÄ . VisÄ laikÄ , kai jie buvo miÅ¡ke pareigÅ«nai V. Ž. ir E. A. sėdėjo automobilyje. Jis mano, kad automobilyje sėdėdami matė, kaip jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, tačiau G. B. nieko nesakė. Jam neprisipažinus, G.

B. jį atrakino nuo medžio, įsisodino jį į automobilį ir nusivežė į VilkaviÅ¡kio PK. VisÄ keliÄ jis buvo surakintomis rankomis už nugaros, kurias G. B. atrakino atvykus į VilkaviÅ¡kio komisariato aikÅ¡telę. Ä® komisariatÄ buvo įvestas per pagrindines duris be antrankių ir nuvestas į (duomenys neskelbtini) kabinetÄ (G. B. kabinetÄ ). Tai buvo apie 14–15 val. Kai jį nuvedė į kabinetÄ V. Ž. ir E. A. išėjo, o į kabinetÄ Ä¯Ä—jo T., kuris pradėjo klausinėti dėl brolio padarytos vagystės. Jam nieko nesakant ir G.

B. matant T. sudavė 1 smÅ«gį plaÅ¡taka per veidÄ , po kiek laiko spyrė į lytinius organus, jautė stiprų fizinį skausmÄ . Daugiau smurto prieÅ¡ jį nebuvo naudojama. Kadangi jis neprisipažino, G. B. jį nuvedė pas E. A. į kabinetÄ , kur prabuvo iki 17 val. BÅ«nant komisariate apie tris su puse valandos su juo jokie veiksmai nebuvo atlikti. Apie 17 val. atėjęs G. B. jam liepė eiti namo pėsčiomis. Ä® namus ėjo pėsčiomis ir grįžo apie 19 val. (1 t., b. l. 130–131). Teismo posėdžio metu liudytoja E. K.

– Žilienė nurodė, kad vieno iÅ¡ vaikinukų mama kreipėsi į jų centrÄ . Prašė, kad centras padėtų sugrÄ Å¾inti jos sÅ«nų, kuris tuo metu buvo nepilnametis ir iÅ¡vykęs į užsienio Å¡alį. Ji laukė vaikinų autobusų stotyje, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia yra situacija, ar jie tikrai yra prekybos žmonėmis aukos. Autobusų stotyje jų nesulaukė, vėliau sužinojo, kad jie yra areÅ¡tinėje. AreÅ¡tinėje ji susitiko su vienu iÅ¡ vaikinų. Jiems pradėjus bendrauti vaikinas papasakojo, kad per apklausas naudojamas smurtas, kad buvo panaudotas „tazeris“, kad dar yra iÅ¡likę tos žymės. Tada ji susitiko su kitu vaikinu, kuris patvirtino aplinkybes dėl buvusio smurto, papasakojo tas pačias detales.

Pasitarusi su savo vadove, nutarė paimti parodymus raÅ¡tu. KitÄ dienÄ atvykusi, ji vaikinų jau nerado, nes jie buvo iÅ¡vežti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių. Tada ji kolegės iÅ¡ Kauno paprašė paimti parodymus, kuriuos kolegės perdavė tyrėjams. Ji buvo susitikusi su E. P. ir A. M. E. P. minėjo „tazerį“, rodė vietas, bet ji tiksliai negali įvardinti, A. sakė, kad lyg ir per galvÄ gavo. Smurtas buvo naudojamas per apklausÄ , kurios buvo vykusios anksčiau. Vėliau bendravo su vaikinų mamomis, kurios taip pat patvirtino, kad vaikinai buvo sumuÅ¡ti.

M. mama vėliau pradėjo kalbėti apie A. brolį A. M., kad jis irgi patyrė tÄ patį. Ji su A. M. bendravo minimaliai. Ji paprašė kolegės, kad vaikinai paraÅ¡ytų raÅ¡tu, kÄ papasakojo. Ji to raÅ¡to neturėjo, Kauno kolegės paėmė tÄ raÅ¡tÄ , ir perdavė. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu E. K. – Žilienės parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. dirba Lietuvos „Carite“ socialine darbuotoja. 2016 m. lapkričio 23 d. ji turėjo E. P. ir A.

M. pasitikti Marijampolės autobusų stotyje, kurie autobusu turėjo grįžti iÅ¡ Vokietijos. 2017 m. sausio 20 d. sužinojusi iÅ¡ tyrėjos E. P., kad A. ir E. yra Marijampolės apskrities VPK areÅ¡tinėje, kur nuvyko su jais susitikti. Gavusi areÅ¡tinės virÅ¡ininko sutikimÄ pirmiausia susitiko su A. M. Susitikimo metu norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu tikslu vaikinai buvo iÅ¡vykę į užsienį, ar nebuvo prekybos žmonėmis nusikalstamos aukos ir pan. Pokalbio metu A. M. jai pasakė, kad jais policija netiki, policija juos laiko nusikaltėliais, o tirdami vagystę iÅ¡ parduotuvės pareigÅ«nai siekdami jų prisipažinimo naudojo smurtÄ .

A. M. pasakė, kad jis gavo nedaug, tik per pirÅ¡tus, nes dėl vagystės prisipažino greitai, o E. P. smurtÄ iÅ¡ pareigÅ«nų patyrė didesnį, kadangi neprisipažino. A. M. sakė, kad E. P. atžvilgiu buvo naudojamas „tazeris“ į petį, kaklÄ , Å¡launis, pilvÄ daug kartų. A. M. nurodė, kad jis nedaug gavo, todėl niekur nesikreipė. Po to ji susitiko su E. P. Pokalbio metu ji nesakė, kad prieÅ¡ tai buvo bendravusi su A. M., tačiau E. P. geranoriÅ¡kai pradėjo pasakoti, tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir A.

M. Paprašė, kad E. P. papasakoti kaip buvo vykdoma apklausa 2016 m. lapkričio 9 d. E. P. papasakojo, kad pareigÅ«nai jo atžvilgiu naudojo „tazerį“ į petį (ranka susiėmė už deÅ¡inio peties), Å¡launis, kaklÄ , pilvÄ , buvo pridėję prie lytinių organų, tačiau tuo metu „tazerio“ nepanaudojo. Nurodė, kad dėl panaudoto „tazerio“ yra likę žymės ant peties, Å¡launies. E. P. sakė, kad jis norėjo kreiptis į medikus, tačiau mama I. P. nesutiko, kadangi nenorėjo turėti didesnių problemų su pareigÅ«nais.

Nurodė susidariusi nuomonę, kad Å¡ie asmenys nemeluoja, nes nurodė tas pačias aplinkybes, taip pat jiems nebuvo žinoma iÅ¡ ankščiau, kad ji atvyks su jais pokalbiui. Vėliau A. M. ir E. P. parodymus surašė raÅ¡tu, jų pareiÅ¡kimai buvo perduoti Policijos departamentui. 2017 m. sausio 25 d. buvo nuvykusi pas A. M. į namus, tikslu pažiÅ«rėti kokioje aplinkoje gyvena A. M. Bendraujant su A. M. ji pasakė, kad sÅ«nus A. M. nuo pareigÅ«nų yra labiau nukentėjęs. Pasakojo, kad pareigÅ«nai A. buvo nusivežę į miÅ¡kÄ , pririšę prie medžio, jį mušė, kad žiemos mėnesį A. iÅ¡ VilkaviÅ¡kio PK grįžo pėsčiomis apsirengęs tik džemperiu.

A. M. ir A. M. nurodė, kad jų atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo pareigÅ«nai T., Ž., nes Å¡iuos pareigÅ«nus pažįsta. Taip pat su jais bendravo ir kiti pareigÅ«nai, tačiau jų įvardinti negali (1 t., b. l. 195–196). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo parodymus liudytoja E. K. – Žilienė patikslino, kad gali bÅ«ti, jog susimaišė, su kuriuo pirmu bendravo. PraÅ¡o remtis pirmaisiais parodymais. RaÅ¡ytinių pareiÅ¡kimų neskaitė, jų nematė. Teismo posėdžio metu liudytojas D.

P. nurodė, kad įvykio dienÄ vienu momentu buvo užėjęs pas kolegę E. K. į kabinetÄ , matė, kad pas jÄ kabinete prie lango sėdėjo A. M. Kolegė buvo užsiėmus, pasakė, kad ruoÅ¡iasi apklausai. M. pasakojo apie įvykį, o P. neigė. Tada nutarė M. suvesti su P., kad vienas kitam pasakytų, kad prisipažintų dėl įvykio, kad P. papasakotų, kur pinigai paslėpti. Jis nuėjo į T. kabinetÄ , kur sėdėjo P., kurį nuvedė pas K. į kabinetÄ . Jis įėjo pirmas, iÅ¡ paskos P. M. pasakė P., kad Å¡is papasakotų kur pinigai, kad greičiau viskas baigtųsi.

Po to P. T. nusivedė atgal į kabinetÄ . M. kabinete sėdėjo, jo rankos buvo ant kelių nesurakintos, daugiau nieko kabinete nebuvo, tik tyrėja. Advokato nebuvo, dėl vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimo sprendžia tyrėja. Jam girdint, nebuvo svarstyta dėl vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimo. Yra turėjęs veiksmų su nepilnamečiais, tačiau nepaleisdavo eiti namo, jeigu toli pareiti. Dažniausiai bÅ«na tėvai, ar atstovai. M. atstovo nematė. Jis nesakė, kad duotų parodymus, tada nereikės sulaikyti.

Negali pasakyti, kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami. Nepastebėjo, kad M. bÅ«tų neramus, kad ant jo bÅ«tų smurto žymių. Nepilnamečiai nesiskundė, kad vartotas smurtas. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad prieÅ¡ du metus girdėjo, kad toks įvykis buvo. Tiksliai nepamena, jis nedalyvavo. PirmÄ kartÄ apie įvykį sužinojo iÅ¡ spaudos. Jam yra žinoma, kad jaunuoliai apsiskundė, jog policijoje juos sumušė. Pavardžių neatsimena. A. M. kažkuriÄ dienÄ buvo pas jį į kabinetÄ atvestas.

Jis dirbo savo darbÄ , o A. M. ant sofos pasėdėjo. VisÄ laikÄ , jeigu bÅ«davo nepilnamečiai, kviesdavo vaiko teisių apsaugos specialistÄ â€“ kalbų, kad nereikia vaiko teisių apsaugos specialisto, nebuvo. Jeigu yra tėvai, tada nereikia vaiko teisų. Kai apklausoje yra nepilnametis, nebuvo taip, kad apklausa užsitęstų. Negirdėjo, kad bÅ«tų atliekami veiksmai su nepilnamečiais ir neprotokoluojama. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad dirba Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriuje vyriausiojo tyrėjo pareigose, darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) kabinete.

Tyrime dėl pinigų vagystės jokių veiksmų neatliko, taip pat nepavedė atlikti jokių veiksmų ir jo vadovaujamos grupės tyrėjams. Jam nėra žinoma, kad pareigÅ«nai 2016 m. lapkričio 9 d. pristatytų į VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpas asmenų E. P., A. M. ir A. M. atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Apie šį faktÄ Å¾ino tik iÅ¡ „delfi.lt“ straipsnio. Yra buvęs atvejis, tačiau patvirtinti ar tai buvo 2016 m. lapkričio 9 d. negali, kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų į jo darbo kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atvedė A.

M. tikslu, kad minėtas asmuo nepasiÅ¡alintų iÅ¡ komisariato. Kokiu tikslu į komisariatÄ buvo pristatytas A. M. nežino, tačiau tai nebuvo susiję su jo tiriamomis medžiagomis. Patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 9 d. pristatytų į policijos komisariatÄ asmenų A. M. ir E. P. tÄ dienÄ nematė, su jais nebendravo (t. 2, b. l. 43–44). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. K. patvirtino, jog parodymai yra teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja K. S. parodė, kad kaip ir kiekvienÄ rytÄ , tÄ rytÄ po vagystės įvykio, darė susirinkimÄ , skirstėsi darbus.

TÄ dienÄ buvo daug įvykių: iÅ¡ vakaro buvo padurtas žmogus, buvo Å¡ita vagystė. Susiskirstė darbus. Ä®vykis dėl vagystės iÅ¡ parduotuvės pagal teritorijų priklausomumÄ priklausė vyresniajam kolegai G. B. ir jo priskirtiems pareigÅ«nams. Jie pasitarė, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ . Didesnis dėmesys buvo skirtas dėl to, kad vagystės byloje nukentėjusysis buvo anksčiau kreipęsis į policijÄ dėl piliečių M. ir P. netinkamo elgesio, taip pat M. ir P. buvo žinomi iÅ¡ seniÅ«nės. Dažnai skambindavo dėl jų elgesio, kaimo žmonės buvo susirinkę piketuoti prie seniÅ«nijos dėl jų chuliganizmo ir nebaudžiamumo.

Atsimena, kad registruojamų įvykių registre, nukentėjusiojo praneÅ¡ime buvo paminėta, kad vagystę įvykdė bÅ«tent M. Taip ir susiplanavo tyrimo strategijÄ , kad važiuoti ieÅ¡koti, dirbti, aktualiausia buvo iÅ¡gelbėti žmogaus pinigus. Jie iÅ¡siskirstė darbus, pareigÅ«nai iÅ¡vyko, į jų darbÄ ji nesikiÅ¡a, jie dirba savarankiÅ¡kai. Organizuojant darbÄ jos prioritetas yra nusikalstamų veikų atskleidimas, kontroliuoja aktyviai, klausinėja tyrėjų. Tyrėjas Ž., kai M. buvo komisariate, pasakė, kad M. neprisipažįsta vogęs pinigus, todėl jie pasitarė apklausti jį liudytoju, kÄ jis veikė tÄ vakarÄ .

Apie pietus atėjusi į Ž. kabinetÄ , kur buvo G. B., Ž. ir M., pasakė, kad antras asmuo prisipažįsta, kad įvykdė vagystę, nėra kÄ slėpti. Tada suprato, kad M. nori su ja pasikalbėti, todėl jį iÅ¡sivedė pas save į kabinetÄ , kur M. nuosekliai viskÄ papasakojo. Ji pasakė pareigÅ«nams, kad reikia važiuoti pinigų ieÅ¡koti ir susirasti P., pareigÅ«nai iÅ¡vyko. Kai reikėjo pareikÅ¡ti įtarimÄ , per IBPS sistemÄ užvizavo ikiteisminį tyrimÄ dėl vagystės tyrėjai E. K., M. nuvedė į trečiÄ aukÅ¡tÄ .

A. M. su ja nuoÅ¡irdžiai kalbėjo, galėjo pasakyti, kad kažkas prieÅ¡ jį vartojo smurtÄ , ar kažkaip netinkamai pareigÅ«nai elgėsi. A. M. statusas tuo metu, kai jis buvo pristatytas į komisariatÄ , buvo kaip galimai įtariamasis, jis nebuvo sulaikytas. Kadangi viskas vyko ryte prieÅ¡ pietus, nėra galimybių viskÄ suorganizuoti operatyviai, eigoje sprendi, koks procesinis statusas turi bÅ«ti. Tuo metu įtarimus reikÅ¡ti dar nebuvo pakankamai duomenų, todėl buvo siekiama byloje apsiklausti bent kaip liudytojÄ , kur jis tÄ vakarÄ buvo, kÄ veikė.

A. M. buvo apklaustas liudytoju, jam buvo 16 metų. Tuo metu nebuvo įstatymų, kad turi dalyvauti psichologai ir vaiko teisių apsaugos specialistai, nepilnamečius nuo 16 metų apklausinėdavo. Negali atsakyti, kiek laiko A. M. išbuvo komisariate, turbūt nuo tada, kai jį pristatė ir tol kol jam buvo įtarimas pareikštas darbo pabaigoje. Įtarimui pareikšti reikia advokato, tai kol viskas buvo suderinta, tiek laiko ir užtruko. A. M. nebuvo sulaikytas, tačiau buvo komisariate, nes buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

TÄ dienÄ A. M. komisariate neprisimena, kad bÅ«tų mačiusi. Reta situacija, kad nepilnametį pirma liudytoju apsiklausia, bei tÄ pačiÄ dienÄ ir įtariamuoju. Tačiau vertėsi iÅ¡ tos padėties, nes norėjo apginti nukentėjusiojo interesus. Jie turi pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamas veikas, ginti civilius žmones. Jeigu yra duomenų, kad įtariamasis galimai nepilnametis, tai jo net pristatyti negali, nei įvykio aplinkybių aiÅ¡kintis. PareigÅ«nai turi įtraukti į komisariatÄ pristatytus asmenis į apskaitos žurnalÄ , kiek žino, tuo metu nebuvo įtraukti į pristatytus asmenis dėl įvykių srauto, dėl užimtumo, dėl darbo tempo.

Vaiko teisių apsaugos specialisto tikrai nebuvo. Jeigu gerai atsimena, pati motina skambino į komisariatÄ , tačiau to patvirtinti negali. PareigÅ«nai buvo nuvažiavę į namus pas P. ir M., tai turėjo tėvai žinoti. Su ja nepilnamečių tėvų nebuvo. Vėliau kažkurio mamÄ matė. Neatlieka nepilnamečių apklausų be atstovų, bet Å¡iuo atveju taip pasitaikė, taip negalima. A. M. buvo apklaustas kaip liudytojas, nes nebuvo pakankamai duomenų įtarimams reikÅ¡ti. Kai nepakanka duomenų pareikÅ¡ti įtarimo, tai vykdoma specialiojo liudytojo apklausa, kuriai reikalingas prokuroro nutarimas.

Ä® advokatų ir atstovų dalyvavimÄ apklausose nesikiÅ¡a, patys tyrėjai tai organizuoja. Paprastai jei žmogus atvyksta, arba yra pristatomas į komisariatÄ , tai vyksta kažkokio pobÅ«džio apklausa, raÅ¡omas protokolas. Savo pokalbio su M. savo kabinete neapiformino. Buvo gynėjas įariamojo apklausoje, iki to gynėjas nedalyvavo, todėl netinkamai apgynė jo teises. Teisinio pagrindo M. užlaikyti po liudytojo apklausos nebuvo. Apie A. nieko nežino, taip pat nežinomos aplinkybės, kad jis parėjo namo.

Blogai, kad nebuvo įvesta į pristatytų asmenų registrus, kad nebuvo užtikrintas tėvų ar vaiko teisių specialisto dalyvavimas, apskritai visa situacija yra tokia, kad ne kartÄ apie jÄ kalbėjo. A. M. tikrai nieko nesakė apie kažkokį smurtÄ , nieko nebuvo, nei kažkokių paraudimų. Tai yra nelaimingi paaugliai, mano, kad turėjo pasitikėjimÄ , kad jis galėjo pasakyti, jog pareigÅ«nai netinkamai elgėsi. Teismo posėdžio metu liudytojas E. G. nurodė, kad buvo įvykis dėl pavogtų pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo, pavedė S. imtis nusikaltimo tyrimo.

Matė A. M. sėdintį komisariato salėje trečiame aukšte prie tyrėjos kabineto. Byla buvo pavesta E. K. Matė išeinant visus iš komisariato su mama, buvo kažkokia advokatė. Kiek bendravo su S. – buvo paaiškėję, kad pinigai užkasti šiltnamyje, darbuotojai lėkė tų pinigų žiūrėti, bet jau jie buvo iškasti. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2013 m. lapkričio 11 d. vadovauja Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK.

Veiklos skyrius yra atsakingas už nusikalstamų veikų tyrimÄ , Å¡iam skyriui vadovauja virÅ¡ininkė K. S., kurios pagrindinė funkcija organizuoti skyriaus darbÄ . 2016 m. lapkričio 9 d. apie 7.50 val. atvykęs į darbÄ susipažino su VilkaviÅ¡kio savivaldybės teritorijoje registruotais paros įvykiais, kur buvo praneÅ¡ama, kad 2016 m. lapkričio 8 d. vakare, iÅ¡ automobilio buvo įvykdyta atvira vagystė, pavogta rankinė su pinigais, sumoje apie 2 500 eurų ir, kad įtariamas Å¡ia vagyste asmuo pavarde M.

Po rytinio pasitarimo apie šį įvykį kalbant su Veiklos skyriaus viršininke K. S. pastaroji pasakė, kad ji susipažinusi su nukentėjusiojo apklausa, kurioje nukentėjęs davė parodymus, kad atpažinti asmenų, kurie pagrobė rankinę, negali. K. S. pasakė, kad su šiuo nusikaltimu dirbs Veiklos skyriaus pareigūnai – G. B. ir V. Ž. Asmeniškai nusikaltimų išaiškinime nedalyvavo. Prieš pietus K. S. sakė, kad yra surastas A. M., tačiau šis neprisipažįsta, meluoja. Iš karto po pietų, po 13 val.

K. S. nurodė, kad A. M. prisipažino įvykdęs vagystę ir nurodė, kad jis vagystę įvykdė kartu su E. P. Paklausus, kaip A. M. prisipažino, K. S. atsakė, kad ji asmeniÅ¡kai kalbėjosi su A. M. Pokalbio metu K. S. A. M. pasakė, kad yra asmuo kuris jau prisipažino dėl vagystės, tuomet A. M. ir prisipažino įvykdęs vagystę, bei pasakė, kur pinigai, ir dabar ieÅ¡koma pinigų. K. S. jam nesakė, kad A. M. prisipažinimas buvo iÅ¡gautas naudojant prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . AsmeniÅ¡kai A.

M. matė po pietų, darbo valandomis sėdintį 3 aukÅ¡to hole. Buvo ramus, nusiskundimų neiÅ¡sakė, vizualiai nepastebėjo, kad veido srityje bÅ«tų paraudimų ar pan., antrankiai nebuvo uždėti. Jam yra žinoma, kad į komisariatÄ buvo pristatytas E. P., tačiau nurodyti, kurie pareigÅ«nai jį pristatė, kas su juo bendravo nežino, taip pat E. P. komisariate jis nematė. Ar dėl Å¡ios vagystės į komisariatÄ buvo pristatyta ir daugiau asmenų, jis nežino. VilkaviÅ¡kio rajono policijos komisariatui priklausančiomis transporto priemonėmis gali naudotis visi pareigÅ«nai, kuriems virÅ¡ininko įsakymu jie priskirti, nėra priskirta transporto priemonė konkrečiam pareigÅ«nui.

Taip pat nurodoma, kad 2017 m. vasario 22 d. Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja E. A. jį informavo, kad bendravo su V. S., kuri gyvena M. kaimynystėje. V. S. pasakė, kad buvo sutikusi vienÄ iÅ¡ M. vaikų, kuris jai pasigyrė, kad sukÅ«rė gerÄ versijÄ dėl sumuÅ¡imo ir, kad dabar mentus tampys. Nurodė, kad M. Å¡eima yra gerai žinoma policijai, kaip problematiÅ¡ka Å¡eima. Jam žinoma, kad prieÅ¡ 2–3 savaites, dėl M. vaikų elgesio gautas kaimo gyventojų skundas su 72 paraÅ¡ais. Ar į komisariatÄ pristatytų asmenų atžvilgiu – E. P., A.

M. atžvilgiu pareigÅ«nai naudojo fizinį smurtÄ jam nėra žinoma (2 t., b. l. 184). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas E. G. nurodė, kad parodymai teisingi. Taip pat papildė, kad kai asmuo pristatomas į komisariatÄ yra reikalavimas atžymėti atvežtus asmenis – pareigÅ«nai turėtų įvesti pristatytÄ asmenį, bet pasitaiko klaidų. Nežinojo, kad asmuo apklaustas liudytoju, apklausoje turėjo dalyvauti vaiko teisių apsauga arba įstatyminis atstovas, jeigu nepilnametis turi motinÄ â€“ tai motina.

Tyrėjas turi priimti nutarimÄ , jeigu reikia keisti įstatyminį atstovÄ , paskirti kitÄ . Tyrime svarbiausia buvo rasti pinigus, kurie yra žmogui nuostolis. Jie nukentėjusiojo interesus žiÅ«ri pirmiausiai, 2 500 eurų yra didelė suma. Kaltinamieji yra kompetentingi pareigÅ«nai, atsiliepimai patys geriausi, V. Ž. 30 metų dirba šį darbÄ , G. B. – 20 metų. Nėra padarę procesinių pažeidimų, neatsimena, kad bÅ«tų skirtos nuobaudos. Apie šį įvykį sužinojo iÅ¡ „Delfi“ straipsnio.

Jam tÄ dienÄ pasakė, kad įtariami nepilnamečiai prisipažino, kad pareigÅ«nai ieÅ¡ko pinigų. Apie smulkmenas sužinojo vėliau, kai Imuniteto pareigÅ«nai pradėjo tirti. Pas jį atvyko Imuniteto skyriaus pareigÅ«nai Č. ir S., vyriausioji tyrėja pradėjo fotografuoti pareigÅ«nus. Visus pareigÅ«nus vyrus fotografavo, pas jį kabinete taip pat. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad jo klausė pareigÅ«nai, ar triukÅ¡mÄ girdėjo, tačiau jis nieko negirdėjo. Yra VilkaviÅ¡kio komisariato informatikos ir ryÅ¡ių skyriaus specialistas.

IÅ¡ jo nebuvo paimti vaizdo įrenginiai, tik įraÅ¡Ä padarė. Posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2008 metų dirba Marijampolės apskrities VPK Informatikos ryÅ¡ių poskyryje, specialisto pareigose. Jo darbo vieta yra VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose, 206 kabinete. 2017 m. vasario 23 d. VilkaviÅ¡kio rajono PK virÅ¡ininko E. G. nurodymu, į standųjį neÅ¡iojamÄ jį diskÄ â€žADATA Nobility NH13“ įrašė 2016 m. lapkričio 9 d. apsaugos kameromis užfiksuotÄ vaizdo medžiagÄ , kurios yra sumontuotos VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose ir teritorijoje.

IÅ¡ montuotojo jam yra žinoma, kad kameros įraÅ¡inėja vaizdo medžiagÄ nuo judesio ir, kad įraÅ¡yta medžiaga gali bÅ«ti iÅ¡saugojama iki 6 mėnesių ir daugiau, tai priklauso nuo užfiksuoto judesio. PrieÅ¡ įraÅ¡ant 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis įraÅ¡ytÄ medžiagÄ VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpų bei iÅ¡orės, įraÅ¡ymo sistemoje nurodė laikÄ nuo iki, pažymėjo tuo metu visas veikusias vaizdo kameras bei nurodė įrenginį „ADATA Nobility NH13“, į kurį eksportuoti esamÄ 2016 m. gruodžio 9 d. vaizdo medžiagÄ . 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis užfiksuota medžiaga perkeliama programine įranga, kuri yra įdiegta įraÅ¡ymo įrenginyje.

Ä®raÅ¡ant 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo medžiagÄ eksportavimo procesas vyko nepertraukiamai, iÅ¡karpymai ar montavimai vykdomi nebuvo (2 t., b. l. 32–33). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. K. patvirtino, kad parodymai teisingi. Taip pat atsakydamas į klausimus papildė, kad apklausos metu tyrėja klausinėjo apie triukÅ¡mÄ . VirÅ¡ jo VilkaviÅ¡kio komisariate tuo metu sėdėjo K. Tos medžiagos, kuriÄ perkėlė, neperžiÅ«rėjo. Buvo apklausinėjamas Marijampolėje, ne savo darbo vietoje.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. M. nurodė, kad ji turėjo vienÄ bylÄ su M. ir P., kaltinimÄ palaikė. Buvo pas jÄ atėjusi M., kuri buvo vieno nepilnamečių atstovė tačiau negali pasakyti, kada. Neprisimena, kokiu klausimu buvo M. atėjusi, net neprisimena kelintais metais tai buvo. M. ir P. byla buvo dėl vagystės, parduotuvės savininkÄ apiplėšė. Byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, buvo priimtas nuosprendis. VilkaviÅ¡kio komisariatÄ kontroliuoja, bÅ«na kad ir Marijampolės. ŽiÅ«ri, kad nepilnamečiai turėtų atstovÄ pagal įstatymÄ , tuo metu nebuvo privalomumo, kad bÅ«tų psichologas.

Kiek jai žinoma, nebuvo skundų, kad bÅ«tų naudotas smurtas. Prisimena, kad M. klausė apie paimtÄ telefonÄ , tačiau negali pasakyti, ar kalbėjo apie pareigÅ«nų veiksmus. Mano, kad jeigu bÅ«tų kalbėjusi, tai bÅ«tų nurodžiusi raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . Nepilnamečių liudytojų apklausoje turi dalyvauti gynėjas, atstovas pagal įstatymÄ , psichologas. Jeigu liudytojui daugiau nei 16 metų tai apsiklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ tokį liudytojÄ . Suėmime dalyvavo, tačiau negali pasakyti, ar buvo kažkas apie smurtÄ kalbama.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. nurodė, kad buvo E. P. auklėtoja. P. koridoriuje jÄ susitikęs sakė, kad jis grįžo iÅ¡ areÅ¡tinės, kad jam yra kažkokie spuogeliai ant rankos, sakė, kad mušė areÅ¡tinėje. Ji nieko nepagalvojo, nes jie visko priÅ¡neka, primeluoja. P. neatrodė neįgalus, nesiskundė, kad jam skauda, nežino, ar buvo sužalotas. Nesakė, kaip jį mušė. Jie koridoriuje susitiko, mokinys buvo ilgai nebuvęs, žinojo, kad buvo areÅ¡tinėje uždarytas. P. jai sakė, kad jam ant rankos yra spuogeliai, buvo apsirengęs su ilgomis rankovėmis, ji nieko nematė ir neprašė parodyti.

Dėl spuogelių tai P. sakė, kad jie yra link peties, bet dabar tiksliai neprisimena. M. jai nieko nesakė. IÅ¡ pradžių P. buvo geras mokinys, kai įstojo 9 klasėje. Galvojo, kad bus pavyzdingas, bet paskui mirė jo močiutė, vaikas pradėjo negerai elgtis, jis pradėjo meluoti, prasidėjo bylos. A. M. nebuvo labai piktybinis, įžūlus. Nelabai tikėjo, kad galėtų kažkur įsivelti. Nebuvo, jog bÅ«tų chuliganai mokykloje, o už mokyklos ribų nežino, kÄ darydavo. Pas M. kelis kartus namuose lankėsi, su mama bendravo.

Pas P. važiavo kelis kartus, bet niekas į namus (duomenys neskelbtini) neįsileido. Paskui P. pradėjo sakyti, kad gyvena Lazdijų rajone. Reikėdavo jo ieÅ¡koti, nes neidavo į mokyklÄ . Pokalbis su P. buvo po to, kai jį paleido iÅ¡ areÅ¡tinės. Ji sakydavo, kad kai prisidirba nesigirtų, nes jie girdavosi, kad padarė kažkÄ . Jais tikėti visiÅ¡kai negalima, yra neprognozuojamo elgesio, mÄ stymo (6 t., b. l. 27–29). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos R. B. parodymai, kur ji nurodė, kad dirba Marijampolės profesinio rengimo centras Kudirkos Naumiesčio skyriuje, profesijos mokytoja, dėsto ekonomikÄ , yra 10 klasės moksleivių auklėtoja.

Å ios mokyklos mokinius E. P. ir A. M. pažįsta, Å¡ie asmenys buvo jos auklėtiniai, kurie mokykloje pradėjo mokytis 2015 m. MokyklÄ lankydavo ne kiekvienÄ dienÄ , dažnai praÅ¡ydavo juos iÅ¡leisti, nes jiems reikėdavo vykti į policijos komisariatus. 2016 m. lapkričio pradžioje E. P. ir A. M. kelias dienas nebuvo mokykloje, jiems pasirodžius paklausė, kur buvo, kodėl nelankė mokyklos. A. M. ir E. P. pasakė, kad jie buvo sulaikyti policijoje ir, kad juos pareigÅ«nai mušė. Ji Å¡iuo pasakojimu netikėjo, tada E. P. pasakė, kad jis gali parodyti smurto žymes (peties srityje yra raudoni taÅ¡kučiai) ir sakė galintis jas parodyti.

E. P. pasakė, kad Å¡is nesirengtų. Apie galimai policijos pareigÅ«nų naudotÄ fizinį smurtÄ mokinių, A. M. ir E. P. atžvilgiu, apie kurį sužinojo iÅ¡ savo auklėtinių, mokyklos direktorei nepranešė, taip pat auklėtinių nepristatė apžiÅ«rai medikams, nes buvo įsitikinusi, kad E. P. ir A. M. meluoja, nepateikė dokumento patvirtinančio apie jų sulaikymÄ . Kaip auklėtoja gali teigti, kad E. P., A. M. nėra pavyzdingi mokiniai, taip pat yra linkę pameluoti, jeigu jiems tai naudinga.

Nėra pastebėjusi, kad E. P., A. M. būtų gailėjęsi dėl jų įvykdytų nusikaltimų (1 t., b. l. 192). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja R. B. patvirtino, kad parodymai teisingi. Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. nurodė, kad nežino, dėl kokių priežasčių yra čia. M. ir P. pavardės jam nežinomos. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. B. parodymai, kur jis nurodė, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje.

Atliekant bausmę susipažino su E. P. BÅ«nant tardymo izoliatoriuje E. P. jam atidavė savo sportines kelnes pilkos spalvos, su užraÅ¡u „Adidas“, kuris buvo juodos spalvos. Kelnių kairės kleÅ¡nės virÅ¡utinėje dalyje buvo keletas mažų skylučių. Jam atrodė, kad skylutės kelnėse padarytos pradeginant, nes skylučių Å¡onai buvo parudavę. Å iuo metu sportinių kelnių, kurias jam atidavė E. P. neturi, kadangi 2017 metų sausio mėnesį etapo metu vykstant į Jonavos teismÄ , susikeitė su kitu etape buvusiu asmeniu į higienos reikmenis.

Asmens, kuriam atidavė kelnes, nepažįsta, nežino jo nei vardo, nei pavardės. Jam būnant tardymo izoliatoriuje jam P. buvo minėjęs, kad jį pareigūnai yra mušę, kad jis prisipažintų dėl padaryto nusikaltimo. Mušimo aplinkybių neprisimena (2 t., b. l. 3–4). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. B. patvirtino, kad parodymai teisingi. Taip pat papildė, kad kelnės buvo juodos spalvos, su užrašu „Adidas“, kairėje pusėje buvo pradeginta, kairėje pusėje buvo užrašas, užrašas buvo per kojas.

Negali pasakyti, kurioje vietoje buvo pradeginta. Negali apibÅ«dinti pradeginimo, buvo mažos paprastos skylutės. Vizualiai matėsi. Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. nurodė, kad prisimena tÄ Ä¯vykį, kai buvo gautas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Nukentėjęs buvo parduotuvės savininkas, iÅ¡ kurio buvo pavogta suma pinigų ir daiktai. Po pietų jai buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimÄ , gavo ikiteisminio tyrimo medžiagÄ . Buvo apklaustas nukentėjęs ir M. Nukentėjusiojo parodymuose buvo nurodyta, kad nusikalstamÄ veikÄ atliko M.

M. ji apklausė gerokai po pietų, nes advokatė negalėjo dalyvauti, nes dirbo gretimame kabinete. Gerokai po pietų pradėjo apklausinėti, atlikinėti procesinius veiksmus su M., kuris prisipažino įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ kartu su draugu. Vėliau komisariate atsirado P. Tuo metu ji su M. jau buvo bendravusi, nes M. visÄ laikÄ sėdėjo prie jos kabineto durų esančiame hole. Tiksliai neprisimena įvykių sekos, tačiau pas jÄ kabinete buvo suvesti M. su P. Tai truko keletÄ sekundžių. M. P. pasakė, kad jis viskÄ prisipažino.

Tada iÅ¡ kabineto išėjo P., o ji toliau dirbo su M. Kiek jai žinoma, kol ji atliko procesinius veiksmus su M., P. iÅ¡vyko su pareigÅ«nais ieÅ¡koti paslėptų pinigų. Parvykus pareigÅ«nams, į jos kabinetÄ atėjo Ž., kuris atnešė procesinius dokumentus bei 70 eurų, kuriuos rado kažkokioje negyvenamojo sodyboje. Po to ji atliko procesinius veiksmus su P. Tuo tarpu M. liepė niekur neiÅ¡eiti, nes jei kiltų tarp jų prieÅ¡taravimų, galėtų toliau dirbti. Atliekant procesinius veiksmus su P., tuo metu gal buvo jau po 18 valandos, atvyko vieno iÅ¡ įtariamųjų mama.

Jai baigus atlikti procesinius veiksmus, išėjo visi kartu. Komisariato durys jau buvo užrakintos, ji paskambino, kad juos išleistų. Išėjo visi kartu: P., M., ji, kažkurių vieno mama ir advokatė, buvo apie 21–21.30 val. vakaro. Ji nežino, kaip M. ir P. atsirado komisariate. Jai buvo pavestas ikiteisminis tyrimas, žino, kad M. prieš tai buvo apklaustas Ž. Po Ž. apklausos (jo kabinetas yra tame pačiame aukšte kaip ir jos), M. laukė prie jos kabineto durų. M. pirmiausiai apklaustas kaip liudytojas.

Procesinis dokumentas buvo „Liudytojo apklausa“. Po Å¡ios liudytojo apklausos iÅ¡ karto pareiÅ¡kė įtarimus. M. tikrai ilgai sėdėjo prie jos kabineto. Apie kokiÄ 11 val. M. jau buvo po Ž. apklausos, o ji su M. pradėjo dirbti tikrai gerokai po pietų. Advokatė negalėjo dalyvauti, dirbo gretimame kabinete su kitais asmenimis, jie laukė, kol advokatė atsilaisvins. Ji liepė M. laukti, kol atsilaisvins advokatė, kad galėtų toliau dirbti. M. nebuvo sulaikytas. Ji klausė M., ar jis lauks, ar nekils problemų, jis neiÅ¡reiÅ¡kė jokių prieÅ¡taravimų.

Nebuvo nė vieno sakinio, kad nebus, ar nelauks. P. apklausÄ atliko tÄ pačiÄ dienÄ . Ji asmeniÅ¡kai tėvų neinformavo, kad nepilnamečiai yra komisariate. Yra pareiga informuoti tėvus, kad nepilnamečiai vaikai yra komisariate. Pirmiausiai tai tėvus iÅ¡sikviečia, susisiekiama su tėvais, informuoji apie tėvų dalyvavimÄ . PareiÅ¡kiant įtarimus, buvo gynėjas. TÄ dienÄ apklausė vienÄ M. ir P., o kito M. neapklausinėjo. Ji medžiagÄ iÅ¡ virÅ¡ininkės perėmė, pasidomėjo, kokie asmenys iÅ¡kviesti.

Nesidomėjo, kiek laiko sėdi komisariate asmenys. Jeigu yra apklausiamas nepilnametis, tai pirmiausia reikia užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ , informuoti tėvus. Jeigu tėvai negali atstovauti, tai iÅ¡sikviečia vaiko teisių apsaugos specialistÄ . Tėvai Å¡ių dviejų nepilnamečių apklausoje tikrai nedalyvavo, ji tėvams neskambino. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nebuvo, nes buvo gynėjas. Tyrimo grupė nebuvo sudaryta, jai asmeniÅ¡kai buvo pavesta byla. Negali atsakyti, kokia procesinė padėtis bylos tyrime buvo pareigÅ«nų B. ir Ž.

Raštiškų pavedimų pareigūnams nedavė, galėjo būti žodiniai pavedimai. Atliekant įtariamųjų apklausas dalyvavo gynėjai. Nesidomėjo, ar jiems buvo daromas poveikis. Iš M. elgesio, nebuvo matyti požymių, kad buvo daromas poveikis, nebuvo smurto požymių. Smurto žymių nematė, įtariamieji apie tai nieko nesakė, jie juokėsi, buvo linksmi, sėdėjo laisvai, bendravo laisvai. Neužuodė svilėsių ar sudegusių rūbų kvapo. Būdamas komisariate M. tikrai turėjo galimybę išeiti pavalgyti, jis buvo išėjęs parūkyti, į parduotuvę.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad yra ikiteisminio tyrimo tyrėja. Dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvykdytos vagystės iÅ¡ parduotuvės nurodė, kad minėto ikiteisminio tyrimo medžiaga jai buvo pavesta 2016 m. lapkričio 9 d. apie pietus, tikslaus laiko nepamena. Medžiaga buvo perduota po tyrėjo V. Ž. atliktos liudytojo A. M. apklausos, kadangi A. M. davė parodymus apie savo bei E. P. kartu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. dėl 2016 m. lapkričio 8 d. pinigų vagystės iÅ¡ parduotuvės savininko.

Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. M. pasakė, kad jam bus reiÅ¡kiami įtarimai, jog reikės palaukti. Jis yra nepilnametis ir advokato dalyvavimas atliekant procesinius veiksmus yra privalomas. Su A. M. bendravo savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) arba 3 aukÅ¡to koridoriuje. Ant A. M. veido jokių paraudimų ar sužalojimų nebuvo. Taip pat, A. M. nesakė, kad jo atžvilgiu pareigÅ«nai naudojo fizinį smurtÄ . Kada ir kas į policijos komisariato patalpas pristatė A. M. nežino. Komisariato patalpose jį pastebėjo prieÅ¡ pietus apie 11 val.

Baudžiamojoje byloje su A. M. procesiniai veiksmai buvo pradėti apie 16 val. Vykdant įtariamojo A. M. apklausÄ Ä¯ kabinetÄ buvo atėjęs tyrėjas V. Ž., kuris padavė procesinius dokumentus (70 eurų, kuriuos pateikė E. P. su daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) ir pasakė, kad E. P. laukia prie jos kabineto durų. Baigus įtariamojo A. M. apklausÄ , į kabinetÄ pakvietė užeiti E. P. Tuo metu kabinete buvo advokatė N. G. ir įtariamasis A. M. Girdint minėtiems asmenims E. P. paklausė, kur yra pinigai ir nurodė, kad A.

M. prisipažino įvykdęs vagystę. E. P. pasakė, kad jis prisipažins dėl vagystės. Ant E. P. kÅ«no nepastebėjo sužalojimų ar paraudimų, nesimatė, kad E. P. bÅ«tų verkęs, akys paraudusios nebuvo, rÅ«bai buvo tvarkingi, jokio specifinio kvapo nejautė. Jai žinoma, kad prieÅ¡ tai su E. P. bendravo tyrėjai V. Ž. ir G. B., nes jie buvo iÅ¡važiavę E. P. ieÅ¡koti. Mano, kad A. M. ir E. P. dėl įvykdytos vagystės prisipažino savo noru, nes byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad bÅ«tent jie padarė nusikaltimÄ , taip pat minėti asmenys bendraujant nesakė, kad jų atžvilgiu pareigÅ«nai panaudojo fizinį smurtÄ , dėl ko jie prisipažino.

Vykdant E. P. įtariamojo apklausÄ išėjusi trumpam iÅ¡ kabineto matė, kad koridoriuje buvo E. P. motina ir A. M., ar buvo M. nepamena. Ar apie nepilnamečių A. M. ir E. P. pristatymÄ Ä¯ komisariatÄ buvo praneÅ¡ta tėvams nežino, asmeniÅ¡kai pati nepranešė. A. M. nepažįsta, todėl nežino, ar 2016 m. lapkričio 9 d. Å¡is asmuo buvo prisistatytas į komisariatÄ . Baudžiamojoje byloje dėl pinigų vagystės, kurioje įtarimai buvo pareikÅ¡ti A. M. ir E. P. liudytoju A. M. apklausiamas nebuvo (2 t., b. l. 21).

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu duoti parodymai, kur nurodė, kad ikiteisminiame tyrime papildomai įvykio vieta apžiÅ«rėta nebuvo. Po įtariamojo A. M. apklausos, sutiko pareigÅ«nÄ G. B., su kuriuo nutarė, kad važiuoti dar kartÄ apžiÅ«rėti įvykio vietos neverta, nes buvo tamsu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju buvo apklaustas nukentėjusysis V. R. ir A. M. Be Å¡ių asmenų daugiau liudytojais niekas nebuvo apklausti. PrieÅ¡ apklausÄ A.

M. ir E. P. jos darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) suvesti nebuvo. Vykdant įtariamojo A. M. apklausÄ arba iÅ¡ karto po apklausos tyrėjas V. Ž. atėjęs į jos darbo kabinetÄ padavė 70 eurų ir pasakė, kad tiek rado ir, kad E. P. laukia prie durų. Kuriuo metu, kuriems pareigÅ«nams E. P. prisipažino apie paslėptus 70 eurų ji nežino. PirmÄ kartÄ apie 70 eurų sužinojo iÅ¡ tyrėjo V. Ž., kai vykdant įtariamojo A. M. apklausÄ , V. Ž. atnešė į jos darbo kabinetÄ 70 eurų, bei pasakė, kad pinigus geranoriÅ¡kai pateikus E. P. rado negyvenamojoje sodyboje (2 t., b. l. 23–24).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja E. K. patvirtino, kad parodymai teisingi. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. nurodė, kad jo paprašė parvežti iš Vilkaviškio. Nuvažiavęs palaukė ir parvežė. Neprisimena, ar E. P., ar jo mama paprašė. Kokiu būdu paprašė, neatsimena. Parvežti reikėjo iš policijos. Jis pats policijoje nebuvo, ir neklausė, kodėl jie buvo policijoje. P. mama sakė, kad E. išsivežė policija, bet jis neklausė, kodėl. Parvežė P. namo, tačiau sužalojimų jokių nematė.

TÄ dienÄ lyg nesakė, kad gavo muÅ¡ti, bet paskui girdėjo iÅ¡ jo mamos, nes „pletkai“ eina. MaÅ¡inoje važiavo P. mama, dar važiavo M. Jau buvo tamsu – 9 val., gal pusė 10 val. (6 t., b. l. 105–128). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo liudytojo A. S. duoti parodymai, kur nurodė, 2016 m. lapkričio 9 d. apie 18–19 val. į namus atėjusi kaimynė I. P. kartu su sÅ«numi M. P. paprašė jÄ nuvežti iki VilkaviÅ¡kio rajono PK, nes jos sÅ«nus E. P. ir jo draugas yra sulaikyti ir juos reikia parsivežti.

Atvažiavus prie VilkaviÅ¡kio PK sustojo parduotuvės „Norfa“ aikÅ¡telėje, o I. P. kartu su sÅ«numi M. nuėjo į VilkaviÅ¡kio komisariatÄ . Automobilyje laukė apie 2 val. I. P. sugrįžo kartu su E. ir M. P. bei dar vienu vaikinu, kurio nepažinojo. I. P. atsisėdo ant keleivio priekinės sėdynės, o minėti vaikinai ant galinės sėdynės. Važiuojant vaikinai kalbėjosi, kažkuris iÅ¡ vaikinų, E. P. arba jo draugas sakė, kad gavo „muÅ¡ti“, tačiau nuo ko gavo muÅ¡ti nesakė arba negirdėjo.

Buvo tamsus paros metas, todėl sužalojimų ant E. P. ar jo draugo nematė, taip pat asmeniÅ¡kai jam nei vienas iÅ¡ vaikinų nerodė jokių ant kÅ«no likusių smurto žymių. Ä®sėdus vaikinams į automobilį nepajuto jokio keisto kvapo, niekas neprašė atidaryti automobilio langÄ (2 t., b. l. 18). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas A. S. patvirtino, kad parodymai teisingi. Taip pat atsakydamas į klausimus papildė, kad nepamena, kaip vaikinai buvo apsirengę, galėjo bÅ«ti gruodis, buvo sniego.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. M. nurodė, kad mieste prie VilkaviÅ¡kio stoties susitiko su A. ir prie jų privažiavo policijos džipas. IÅ¡ priekio dar du policininkai atėjo, ir pasakė, kad jie turi važiuoti kartu. Policijos pareigÅ«nai nesakė, kodėl jie turi važiuoti. Nuvažiavo į policijÄ , nuėjo į vienÄ kabinetÄ , patikrino jo daiktus, klausė, ar pinigų turi. Vienas policininkas, paprašė, kad atrakintų telefonÄ , patikrino, ar iÅ¡ vakaro, kai buvo įvykdytas nusikaltimas, nebuvo susiskambinę, po to leido eiti.

Jis laukė A. M., vaikščiojo po policijos komisariatÄ , ieÅ¡kojo. Nežino, kiek laiko buvo komisariate, gal kokiÄ valandÄ , nepamena, ar sulaukė A., žino, kad namo važiavo autobusu. Po kelių dienų susitiko su E., ar A., kurie pasakojo, kad su „tazeriais“ kriminalistai daužė. Rodė Å¡launis, raudona buvo. Jie sakė, kad baisiai su „tazeriais“ trankė, kad E. į lytinį organÄ buvo taikę ir grasino. Jie parodė sužalojimus lauke. Kiek pasakojo, kad su „tazeriu“ mušė.

Autobusų stotyje policijos automobilis užkirto keliÄ , nes jie ėjo, o pareigÅ«nai už jų sustojo (6 t., b. l. 105–128). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. M. parodymai, kur nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėn., gali bÅ«ti 9 d., ryte apie 9.30 val. VilkaviÅ¡kio autobusų stotyje atsitiktinai susitiko pažįstamÄ A. M. Jiems einant link parduotuvės „IKI“ prie jų pėsčiomis priėjo pareigÅ«nas Ž., tuo metu privažiavo policijos automobilis užkirsdamas jiems keliÄ .

Priėjęs pareigÅ«nas Ž. pasakė, kad jie turi lipti į automobilį, kokiu tikslu turėjo lipti į policijos automobilį, pareigÅ«nas nenurodė. PareigÅ«no nurodymÄ sėstis į automobilį jie abu vykdė, įsėdo į automobilį geranoriÅ¡kai. Jis ir A. M. buvo pristatyti į VilkaviÅ¡kio PK. PareigÅ«nas, kuris vairavo automobilį, jį nusivedė į kabinetÄ , o A. M. nusivedė pareigÅ«nas Ž. Įėjus į kabinetÄ pareigÅ«nas, kuris jį atvedė, nurodė padėti ant stalo su savimi turimus daiktus.

PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo jo telefonÄ , paklausinėjo, kÄ jis veikė vakare, ir pasakė, kad gali eiti arba gali laukti draugo. A. M. laukė komisariate. Laukė antrame aukÅ¡te, po to užlipo į trečiÄ aukÅ¡tÄ . Nesulaukęs A. išėjo į miestÄ . SekančiÄ dienÄ apie 16 val., (duomenys neskelbtini) k., žaidžiant krepÅ¡inį krepÅ¡inio aikÅ¡telėje sutiko A. M. ir E. P., kurie jo paklausė, ar vakar jį pareigÅ«nai mušė. Atsakė, kad nemušė, tuomet A. M. ir E. P. pasakė, kad juos vakar pareigÅ«nai mušė norėdami iÅ¡siaiÅ¡kinti vagystę.

E. patraukė sportines kelnes į viršų ir parodė kojų blauzdas. Ant abiejų blauzdų matėsi raudonos dėmės, taÅ¡kai, ant vienos blauzdos apie tris taÅ¡kus, ant kitos blauzdos 6–7 taÅ¡kus. E. P. pasakė, kad Å¡ie sužalojimai atsirado nuo „tazerio“. E. pasakojo, koks yra jausmas panaudojus „tazerį“ – sakė, kad pridėjus „tazerį“ prie kojų ir jeigu tuo metu kojų raumenys įtempti, tai net paÅ¡oki. A. M. pasakė, kad jis gavo kumščiu į smakrÄ ir parodė vietÄ , tačiau paraudimo ar patinimo nesimatė (2 t., b. l. 51).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas G. M. patvirtino, kad parodymai teisingi. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. nurodė, kad vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų yra jo kaimynas. Jis netiki, kad nukentėjusiuosius galėjo skriausti. M. sakė, kad juos iÅ¡teisintų iÅ¡ bylų, jiems bÅ«tų lengviau. Kai juos buvo policija sulaikiusi A. grįžo be smurto žymių, nes iÅ¡ karto po to buvo užėjęs pas juos. Apie policijos pareigÅ«nų smurtÄ sužinojo iÅ¡ Imuniteto policijos, kuri buvo jį iÅ¡sikvietusi.

Kaime žmonės rinko paraÅ¡us dėl to, kad M. ir P. darė aplinkui žalÄ , visi žmonės negalėjo ramiai gyventi, jis taip pat pasirašė. Matė, kad M. ir P. vaikai prastai iÅ¡auklėti, prastai tėvų prižiÅ«rimi, mažesni vaikai kÄ nori, tÄ daro, mama jų nekontroliuoja, vertina neigiamai. Jo žmona buvo įraÅ¡Ä padariusi, kur M. pasakė, kad pats „bangas sukėlė“, prisigalvojo visokių variantų. Žmona norėjo įraÅ¡Ä perduoti Imuniteto policijai, skambino, nes buvo palikę telefono numerį, bet niekas neatvažiavo įraÅ¡o pasiimti.

Tame įraÅ¡e buvo tai, kad A. prisipažino, kad apiplėšė tÄ parduotuvę. Teigė, kad M. yra melagis (6 t., b. l. 105–128). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. S. parodymai, kur nurodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, sekančiÄ dienÄ po parduotuvės apiplėšimo į jo namus apie 8 val. ryto atėjo kaimynas A. M., kuris paprašė paskolinti 1 eurÄ autobuso bilietui į VilkaviÅ¡kį. Bendraujant su A. jis suprato, kad vagystę galimai įvykdė pats A. su draugu. Vėliau matė, kad į M. kiemÄ atvyko pareigÅ«nai, iÅ¡ kurių vienas paklausė, ar žino, kas įvykdė vagystę.

Jis atsakė, kad žino, kad vagystę įvykdė A. M. Vakare pas jį buvo užėjęs A., kuris papasakojo, kad prisipažino dėl įvykdytos vagystės bei sakė, kad truputį buvo sumuÅ¡tas. Aplinkybių dėl sumuÅ¡imo nepasakojo ir jis nesidomėjo. Po iÅ¡spausdinto straipsnio, kai sutiko A. šiam pasakė, kad jie daugiau gavo, negu pasakojo. A. sakė, kad daugiau gavo jo draugas, ne jis (2 t., b. l. 9–10). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas R. S. patikslino, kad savo parodymų tÄ kartÄ pilnai neperskaitė.

Jo parodymai dėl muÅ¡imo yra neteisingi. Teigė, kad kai klausė A. M., tai Å¡is sakė, kad padarys taip, kad buvo sumuÅ¡tas, ir iÅ¡sisuks. Dėl parodymų apie sumuÅ¡imÄ nurodė, kad jį apklausė Imuniteto tarnyba, darė jam spaudimÄ automobilyje. Neturėjo galimybės perskaityti visų savo parodymų, jį policija apgavo. Teismo posėdžio metu liudytojas V. R. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 8 d. apie 18.15 val. ruošėsi važiuoti į KaunÄ , buvo susidėjęs savo asmeninius daiktus.

Pribėgo M. su P. ir iÅ¡ automobilio galinės sėdynės pagriebė pintinę. Ėmė juos vytis, garsiai rėkti. Paskambino 112, atvažiavo policija, pasakė, kas apiplėšė. Vagystės tęsėsi seniai, po Å¡io apiplėšimo kaimas susivienijo, parašė skundus VilkaviÅ¡kio rajono merui. Paskui „Delfi“, parašė, kad nepilnamečius nori iÅ¡vežti, kažkÄ daryti. Prirašė nesÄ monių. Jis dalyvavo vagystės byloje kaip nukentėjusysis. Bylos metu broliai nesiskundė, kad policija bÅ«tų naudojusi smurtÄ , kad privertė prisipažinti, patys prisipažino teisme.

Negalėjo policininkai smurtauti, policininkai neatliko jokių veiksmų. Tie asmenys, kurie jį apiplėšė, bėgdami pintinę pametė pradžioje miÅ¡ko (6 t., b. l. 105–128). Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. nurodė, kad ji dirba VilkaviÅ¡kio rajono PK. 2016 m. lapkričio mėnesio pradžioje buvo toks įvykis dėl pinigų vagystės iÅ¡ automobilio (duomenys neskelbtini) kaime. 2016 m. lapkričio 9 d. apie 14 val. jai veiklos skyriaus virÅ¡ininkė K. S. perdavė per IBPS tęsti tyrimÄ pagreitinto proceso tvarka dėl nurodyto įvykio.

Ji yra vyriausioji tyrėja, vadovauja tyrėjoms, kurios atlieka ikiteisminius tyrimus tose bylose, kur nustatytas įtariamasis. Gavusi medžiagÄ , su ja susipažino, ir atsižvelgdama į tyrėjų krÅ«vį, nusprendė tÄ bylÄ paskirti toliau atlikti tyrimÄ tyrėjai E. K. Pati jokių veiksmų neatliko, nežino, kokiu bÅ«du buvo nustatyti asmenys, padarę nusikaltimÄ . Nurodė, kad jeigu įtariamas yra nepilnametis, tai reikia advokato, bÅ«tina atsižvelgti į nepilnamečio amžių. Pats tyrėjas nusprendžia, ar kviesti tėvus.

Jokių nurodymų, kaip turi būti apklausti nepilnamečiai, nebuvo. Dėl kitų pareigūnų veiksmų ikiteisminiame tyrime, tai numato K. S. Jeigu tyrėjas tuo metu negali vienu metu atlikti kelių veiksmų, o juos reikia atlikti operatyviai, pasitelkia kitus veiklos skyriaus pareigūnus, įtraukia į grupę. Kaip buvo pavesta šioje konkrečioje byloje, ji nežino. Būna tokių situacijų, kad tas, kuris atlieka apklausas, negali daryti kitų veiksmų. Tada sukuriamos užduotys per IBPS pareigūnui atlikti veiksmus.

Jeigu nebuvo užduočių per IBPS, tai nelaikoma pažeidimu, nes gali bÅ«ti vykdomas ir žodinis virÅ¡ininko nurodymas. Teismo posėdžio metu liudytoja E. A. – Blažienė nurodė, kad įvykis buvo 2016 m. lapkritį. KitÄ dienÄ po vagystės įvykio, po pietų dirbo savo kabinete, kur atėjęs G. B., kuris buvo jos tiesioginis virÅ¡ininkas, pasakė, kad reikės vykti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Jai pačiai reikėjo į (duomenys neskelbtini) užsukti dėl A. M., nes buvo gavusi medžiagÄ dėl elektros prietaisų vagystės iÅ¡ kapinių, seniÅ«nė buvo paraÅ¡iusi pareiÅ¡kimÄ .

G. B. pasakė, kad užsuks. Kartu su jais važiavo Vytas. Pirmiausia nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas P., paskui L. (kuriÄ vakare lydėjo M.), paskui pas M. A. M. paklausė, ar žino, kad iÅ¡ kapinių pavogti elektros prietaisai, ir kad tai padarė A. Kolegos pasiÅ«lė važiuoti į kapines, iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes. Kartu su jais vyko ir A. M., nuo kurios jautėsi alkoholio kvapas. Nuvykus į kapines, A. parodė, kur buvo paslėpti prietaisai. Prie automobilio nusprendė, kad reikia važiuoti į komisariatÄ sutvarkyti medžiagÄ , tačiau prieÅ¡ tai pasiÅ«lė nuvažiuoti pas seniÅ«nę atsipraÅ¡yti.

A. M. pasakė, kad nenori važiuoti, nes jai gėda, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo namo. Pas seniÅ«nę nenuvažiavo, nes pastebėjo, kad buvo pietų laikas. Važiuojant link komisariato G. ir V. pasakė, kad reikia užsukti į miÅ¡kÄ pasižiÅ«rėti. Ji sėdėjo automobilio gale su A. M. ir bendravo, jo rankos buvo laisvos. Prie miÅ¡ko sustojo, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo kolegos. G. iÅ¡ automobilio galo pasiėmė planÅ¡etę, ar fotoaparatÄ . Automobilyje liko ji su A. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko takelyje A. nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio.

Kolegos jai sakė, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke apdegusius daiktus rado, fotografavo, bet jų nepasiėmė, jokių daiktų neatsinešė. Grįžus pareigÅ«nams jie nuvyko į komisariatÄ , A. buvo nuvestas į jos kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini). A. M. buvo nurodžiusi, kad į policijos komisariatÄ atvyks pati. Savo kabinete ji ruošėsi pildyti medžiagÄ dėl iÅ¡plėštos skydinės, tačiau atėjo G. B. ir pasakė, kad turi vėl važiuoti į (duomenys neskelbtini). A. tuo metu nuvedė pas A.

K., kur turėjo palaukti kol atvyks A. M. A. M. ji nematė. Teigė, kad A. nebuvo uždėti antrankiai, pati asmeniÅ¡kai nematė, antrankių nedėjo. A. M. agresyviai nesielgė, ji su A. ramiai bendravo. TÄ dienÄ su A. M. nebuvo dirbta dėl administracinės bylos. Paliko jį laukti motinos komisariate, tačiau motinos neinformavo. Nežino, kas su A. M. dirbo, kada iÅ¡ komisariato jis išėjo namo. Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ vyko pas P. Jai nebuvo nurodytas vykimo tikslas. Dėl E. P. neatliko jokių procesinių veiksmų, antrankių irgi nebuvo.

Teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos E. A. – B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio dirba Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK Veiklos skyriuje vyresniosios tyrėjos pareigose. 2016 m. lapkričio 8 d. po pietų, apie 19 val., iÅ¡ budėtojo gavo nurodymÄ vykti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kadangi įvykdytas plėšimas ir reikalinga apsaugoti įvykio vietÄ . Kartu su V. Ž. nuvykę į įvykio vietÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, kad iÅ¡ parduotuvės savininkui priklausančio automobilio nuo galinės sėdynės buvo pavogta pintinė, kurioje buvo įvairÅ«s daiktai bei pinigai. 2016 m. lapkričio 9 d. gali bÅ«ti iki 11.40 val.

į kabinetÄ atėjo grupės vyriausiasis tyrėjas G. B., kuris nurodė kartu su juo vykti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Pasiteiravo, ar galės užsukti į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , nes jai buvo paskirta tirti medžiaga dėl elektros prietaisų vagystės, ir buvo turima duomenų, kad vagystę įvykdė A. M. IÅ¡vyko kartu su G. B. ir V. Ž. Pirmiausiai nuvyko pas P. į namus, kur sutiko E. P. Kažkuris iÅ¡ pareigÅ«nų G. B. arba V. Ž. E. P. pasiteiravo ar pas jį iÅ¡ vakaro, t. y. 2016 m. lapkričio 8 d. apie 20 val. buvo atėję draugų.

E. P. atsakė, kad buvo atėję M. ir žaidė kortomis. IÅ¡ E. P. namų vyko pas merginÄ vardu L., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini) k., pasitikslinti informacijÄ , ar ji 2016 m. lapkričio 8 d. vakare buvo kartu su M. Kadangi L. namuose nebuvo sutarė vykti į (duomenys neskelbtini) k. pas M. tikslu apklausti nepilnametį A. M. dėl elektros prietaisų sugadinimo. Bendraujant su A. M. dėl elektros prietaisų sugadinimo (duomenys neskelbtini) kapinėse, A. prisipažino, kad jis Å¡iuos prietaisus sugadino ir iÅ¡luptus iÅ¡ skydinės daiktus yra paslėpęs kapinėsi, bei geranoriÅ¡kai sutiko juos parodyti.

Ä® (duomenys neskelbtini) kapines tarnybiniu automobiliu vyko penkiese, t. y. trys pareigÅ«nai, A. M. ir A. M. Prie kapinių visi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, A. M. antrankiai nebuvo uždėti. Kapinėse A. M. geranoriÅ¡kai parodė, iÅ¡ kur paėmė daiktus bei kur juos paslėpė. Sugrįžus į automobilį ji pasakė, kad reikės vykti į policijos komisariatÄ ir nuvažiuoti seniÅ«nijÄ atsipraÅ¡yti seniÅ«nės. A. M. vykti atsisakė, motyvuodama tuo, kad jai gėda dėl sÅ«naus ir pasakė, kad ji į policijos komisariatÄ apklausai atvyks pati ir savo noru iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio nuėjo link namų pusės. Pradėjus važiuoti nusprendė į seniÅ«nijÄ nevažiuoti, nes buvo pietų metas.

Važiuojant link komisariato G. B. ir V. Ž. nusprendė užsukti patikrinti iÅ¡važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko. Važiuojant A. M. antrankiai uždėti nebuvo. Privažiavę miÅ¡kÄ G. B. ir V. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji ir A. M. liko sėdėti automobilyje. G. B. pasiėmęs iÅ¡ keleivio sėdynės, nugarinės pusės kiÅ¡enėje buvusį fotoaparatÄ ar planÅ¡etinį kompiuterį kartu su V. Ž. nuėjo gilyn į miÅ¡kÄ . IÅ¡ miÅ¡ko pareigÅ«nai grįžo po 5–6 minučių.

VisÄ tÄ laikÄ ji su A. M. sėdėjo automobilyje. A. M. visÄ laikÄ elgėsi ramiai, visur važiavo geranoriÅ¡kai, prievarta jo atžvilgiu naudojama nebuvo. Atvykus į komisariatÄ A. M. iÅ¡ karto buvo nuvestas į jos darbo kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Kabinete jai pradėjus pildyti procesinius dokumentus, į kabinetÄ Ä¯Ä—jo grupės vyresnysis G. B. ir pasakė, kad ji turi važiuoti su juo. G. B. A. M. nuvedė į gretimÄ tyrėjo A. K. kabinetÄ . Važiuojant, iÅ¡ G. B. ir V. Ž. kalbų suprato, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) k. pas E. P. į namus, kadangi Å¡iltnamyje gali bÅ«ti pinigų.

Nuvykus, G. B. E. P. nurodė vykti kartu į policijos komisariatÄ . E. P. geranoriÅ¡kai sutiko vykti. Atvykus į komisariatÄ , kur buvo nuvestas E. P. ir kokie procesiniai veiksmai buvo atliekami su minėtu asmeniu nežino. Grįžusi į komisariatÄ nepilnamečio A. M. komisariato patalpose nerado, jo pasiÅ¡alinimo aplinkybės jai nežinomos. Ä® pristatytų asmenų registrÄ apie nepilnamečio A. M. pristatymÄ Ä¯ komisariatÄ neįvedė dėl laiko stokos, iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini) k. Ä® darbo pabaigÄ Ä¯ darbinį abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino A.

M., kuri pasiteiravo, kur yra A. M. bei informavo, kad ji į komisariatÄ neatvyks. Apie A. M. ir E. P. atžvilgiu naudotÄ fizinį smurtÄ 2016 m. lapkričio 9 d. jai yra žinoma tik iÅ¡ straipsnio „Delfi“ (2 t., b. l. 68–74). Teismo posėdžio metu liudytoja N. G. nurodė, kad ji buvo valstybės paskirta gynėja įtariamajam, kurios vardo ir pavardės neprisimena. Neprisimena, ar gynėja buvo paskirta vienam ar dviems įtariamiesiems. Prisimena, kad jai atėjus pas tyrėjÄ , jaunuolis jau buvo kabinete, žinojo, kad jis nepilnametis.

Ä®tariamajam paaiÅ¡kino, kad turi teisę kalbėti ir nekalbėti, bet vaikinas pasakė, kad prisipažįsta. Apklausos metu buvo trise kabinete, apklausÄ atliko moteris, kurios pavardės nežino. Jokių incidentų apklausos metu nebuvo. Ji įtariamojo klausė, ar jam nebuvo daromas poveikis, ar jis pats prisipažįsta, patvirtino, kad pats prisipažįsta. IÅ¡orinių sužalojimų ji nematė, jei bÅ«tų pastebėjusi, bÅ«tų pareikalavusi juos užfiksuoti. Kai baigė apklausÄ , buvo atvažiavusi kažkurio įtariamojo mama, kuri sakė, kad kaimynÄ pasisamdė parvežti juos.

Prisimena, kad apklausų metu kažkuris iÅ¡ įtariamųjų sakė, kad daiktus miÅ¡ke iÅ¡mėtė, tai ji domėjosi pareigÅ«nės, ar važiuos ieÅ¡koti. Kiek žino, buvo nuspręsta nevažiuoti, nes buvo tamsu. Viena su įtariamuoju nebendravo, nes asmuo nepageidavo. Ä®tariamasis nuo pat pradžių viskÄ nuosekliai pasakojo, atsakinėjo į tyrėjo klausimus. Svilėsių kvapo nejautė, toks kvapas bÅ«tų užkliuvęs. Nė vienas asmuo nesiskundė, kad naudota prievarta, nesiskundė dėl fizinio smurto.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad tai yra melagystė, nes A. M. jiems anksčiau buvo pasakojęs, kad jokių muÅ¡tynių nebuvo. Po to, kai perskaitė „Delfi“ straipsnį, A. M. dar kartÄ užklausė, atsakė, kad nieko nebuvo, viskÄ padarė „Caritas“. Ji dar turėjo įraÅ¡Ä , tačiau vaikai suliejo telefonÄ ir dingo tas įraÅ¡as. Ä®raÅ¡Ä buvo padariusi po to, kai jÄ apklausė Imuniteto tarnyba. Kai buvo pasiraÅ¡ytas protokolas, ji nurodė, kad įrodys, jog A. meluoja.

Ä®raÅ¡e buvo pokalbis tarp jos, jos vyro ir A., ji klausė A., kodėl Å¡is taip elgiasi, atsakė, kad jų niekas nemušė, kad čia veikia „Caritas“. Kai padarė įraÅ¡Ä paskambino Imuniteto tarnybai, moteris žadėjo atvažiuoti pasiimti įraÅ¡o, bet taip ir neatvažiavo. 2016 m. lapkričio 9 d. A. M. buvo atėjęs iÅ¡ ryto pas vyrÄ papraÅ¡yti pinigų, važiavo į VilkaviÅ¡kį, jiems prisipažino, kad įvykdė nusikaltimÄ , apiplėšė kaimo parduotuvę. Buvo anksčiau atvejis, kai A. jiems prisipažino pavogęs traktoriukÄ .

A. buvo pas juos atėjęs po apklausos, pasakojo, kad jį apklausė, T. buvo rankomis atsirėmęs į stalÄ , o A. norėjo trenkti jam iÅ¡ galvos. Nieko A. nesakė, kad jį mušė. Kai A. bÅ«davo pas juos, tai pasakodavo, kÄ yra padaręs blogo, labai daug meluodavo, daug pridėdavo (6 t., b. l. 136–152). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad jų kaimynystėje gyvena M., su kuriais sutaria gerai, niekada nebuvo susipykę, konfliktų neturėję.

Taip pat gerai sutaria su A. ir A. M., mano kad ja pasitiki, nes buvo pasakoję apie jų padarytus nusikaltimus. 2016 m. lapkričio 9 d. pas juos buvo atėjęs A. M., kuris jos vyro paprašė, kad jei atvažiuotų policija, kad jis patvirtintų, jog A. paskolino pinigų. Taip pat A. prisipažino, kad vakare apiplėšė parduotuvę. Taip pat nurodė, kad policijoje prisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo. Jos vyrui užklausus, ar buvo muÅ¡amas policijoje, A. atsakė, kad nemušė. Perskaičius straipsnį „Delfi“ apie naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ A., A.

M. ir E. P., ji nurodytomis aplinkybėmis nepatikėjo, nes yra įsitikinusi, kad viskas išgalvota. Užklausus A. apie straipsnį, šis atsakė, kad čia žurnalistas, ir daugiau šia tema nekalbėjo. Mano, kad straipsnyje nurodytos aplinkybės yra išgalvotos (2 t., b. l. 6–7). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja V. S. nurodė, kad jos parodymai teisingi, bei patikslino, kad apie M. jos atsiliepimai yra neigiami. Pradžioje jų santykiai su M. buvo geri. Teismo posėdžio metu liudytojas D.

R. nurodė, kad jis gyvena su E. močiute, kartu su E. P., kuris yra jo sugyventinės dukros vaikas. Matė ant vaiko, kad buvo su „tazeriu“ duota (rodo Å¡launis ir kairį petį). Kai tik E. grįžo namo pasakė, kad gavo su „tazeriu“, nusirengė ir parodė. Kai policininkai atvažiavo pas juos, nieko neklausė apie vagystę, paėmė E. ir iÅ¡sivežė. E. nesakė, kurie pareigÅ«nai su „tazeriu“ daužė. Tuo metu E. buvo nepilnametis. TÄ dienÄ buvo policija vienÄ kartÄ atvažiavusi Å¡iltnamį kasinėjo – ieÅ¡kojo kažko, tačiau nežino ko ir kokiu pagrindu, kratos orderio nepateikė, kastuvÄ pasiėmė savavaliÅ¡kai ir kasė.

Jis paklausė, kodėl kasinėja, tada pasiÅ¡alino (6 t., b. l. 136–152). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad jis gyvena kartu su I. P. Å¡eima, t. y. E. P. ir M. P. 2016 m. lapkričio 9 d. į namus atvažiavo policijos automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo pareigÅ«nas V. Ž. ir dar vienas pareigÅ«nas, kurio pavardės nežino. Tuo metu jis buvo pas kaimynus kieme ir matė, kaip pareigÅ«nas V. Ž. iÅ¡ automobilio pasiėmė kastuvÄ ir nuėjo į Å¡iltnamį, kitas pareigÅ«nas liko stovėti prie automobilio.

Atėjęs į kiemÄ jis liepė V. Ž. baigti kasinėti ir iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡iltnamio. Kažkuriuo metu taip pat buvo atvykę pareigÅ«nai, kurie iÅ¡sivežė iÅ¡ namų E. P., kurį vakare I. P. parsivežė iÅ¡ policijos komisariato. Grįžęs namo E. P. nusirengė bliuzonÄ ir jam parodė kairį petį, kur matėsi peties srityje trys raudoni taÅ¡kai. E. paaiÅ¡kino, kad Å¡ie sužalojimai atsirado nuo „tazerio“, kurį jo atžvilgiu naudojo pareigÅ«nai – T., dėl to, kad jis prisipažintų įvykdęs vagystę.

Po to E. nusiavė kelnes ir ant kojų šlaunų parodė tokias pačias žymes, t. y. raudonus taškus, jų buvo daug, tiksliai negali pasakyti, kiek jų buvo. Nurodė, kad sužalojimai ant E. P. kūno atsirado po to, kai jį iš namų išsivežė policijos pareigūnai. Taip pat, kai E. grįžo iš policijos, jo sportinės kelnės kairėje pusėje buvo pradegę (2 t., b. l. 15–16). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas D. R. nurodė, kad jo parodymai teisingi.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. nurodė, kad lapkričio 9 d. prieÅ¡ pietus, atvažiavo pareigÅ«nai Ž., A. ir B. A. buvo namuose, A. nebuvo. PareigÅ«nai A. klausinėjo apie iÅ¡ vakaro apvogtÄ parduotuvės pardavėjÄ . A. sakė, kad nieko nežino. Po to pareigÅ«nai liepė A. apsirengti, nes sakė, kad turi važiuoti į kapines, kur A. padėjo daiktus iÅ¡ skydinės, kuriÄ buvo anksčiau iÅ¡ardęs. Jie visi susėdo į tarnybinį automobilį, t. y. priekyje sėdėjo pareigÅ«nai Ž. ir B., gale – A., jos vaikas A. ir ji.

Kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio prie kapinių, A. uždėjo jos sÅ«nui ant vienos rankos antrankį, kitÄ pareigÅ«nė laikė pati. Kapinėse A. parodė, kur buvo pakišęs ieÅ¡komus daiktus. Tuo metu A. su vienu antrankiu buvo, A. Å¡alia stovėjo. A. neatrakino antrankių, tik nuleido rankÄ Å¾emyn. Tarp antrankių žiedų buvo kelių centimetrų grandinėlė. Kai grįžo, į automobilį įsėdo jos vaikas, A., priekyje abu pareigÅ«nai, o jai pasakė, kad jie važiuoja į seniÅ«nijÄ , kad A. atsipraÅ¡ytų.

Ji norėjo sėsti į automobilį, bet jai pasakė, kad jei ji pati neiÅ¡lips iÅ¡ automobilio, tai jÄ iÅ¡spirs. Tada ji iÅ¡lipo ir nuėjo link parduotuvės. SÅ«nus yra keturiolikos metų, todėl ji visur norėjo kartu važiuoti, paprastai ji visada važiuodavo. Tai buvo administracinė byla dėl skydinės sugadinimo. Ji važiuodavo į administracines bylas, A. niekada nevažiavo. TÄ dienÄ policijoje ji nebuvo dėl skydinės plėšimo, paaiÅ¡kinimÄ dėl to ne tÄ pačiÄ dienÄ rašė, gal ant rytojaus, gal po trijų dienų, tikrai ne tÄ pačiÄ dienÄ .

Ji laukė, kada A. pareis, tačiau jo nesulaukus, apie 16.30 val. skambino į seniÅ«nijÄ socialinei darbuotojai norėdama paklausti, ar nematė A. Socialinė darbuotojai jai pasakė, kad A. ji nematė. Bandė skambinti pačiam vaikui, tačiau Å¡is neatsiliepė. A. grįžo į namus apie 19 val. visas suÅ¡alęs su džemperiu. A. pasakė, kad pareigÅ«nai pirmiausia jį nusivežė į miÅ¡kÄ , į seniÅ«nijÄ nevežė, o paskui nusivežė į policijos komisariatÄ . A. tÄ dienÄ iÅ¡važiavo pas gydytojus, visÄ dienÄ neatsiliepė į skambučius.

PareigÅ«nai pas juos buvo prieÅ¡ pietus atvažiavę, tačiau nesakė, kad A. sulaikytas ir yra policijos komisariate. Grįžęs A. sakė, kad matė A. komisariate. Kai A. ilgai negrįžo, ji skambino pagalbos skambučiu, tačiau tuo metu kaip tik A. parvažiavo. Buvo atvažiavę policijos pareigÅ«nai, pagal iÅ¡kvietimÄ dėl A. dingimo, bet A. grįžus, nieko nerašė. Ä® automobilį jai įsėsti neleido pareigÅ«nas B., pareigÅ«nai pas juos buvo atvažiavę apie 11.30 val. Grįžęs A. pasakojo, kad miÅ¡ke su antrankiais buvo prisegtas prie medžio.

Sakė, kad klausinėjo apie parduotuvę, nes galvojo, kad A. kartu dalyvavo parduotuvės vagystėje. Pasakojo, kad maÅ¡inoje ar iÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos elektroÅ¡oko gavo, taip pat sakė, kad į užpakalį įspyrė. Liudytoja patikslino, kad dėl A. skambino į pagalbos tarnybÄ , pranešė, kad dingo vaikas. Dėl A. skambino į seniÅ«nijÄ . Kai A. grįžo namo visas suÅ¡alęs, dar paskambino pareigÅ«nui B., kad vaikas suÅ¡alęs, pėsčias parėjo iÅ¡ VilkaviÅ¡kio. Pokalbio metu jie abu tik Å¡aukė, paskui padėjo ragelius, tačiau pokalbis su pareigÅ«nu įvyko.

Neprisimena, ar skambino E. A., tačiau galėjo jai skambinti, nes jos telefono numerį turi. Vaikai jai sužalojimų nerodė. A. sakė, kad buvo antrankiai, kad buvo pririÅ¡tas, „tazeriu“ gavo, buvo į užpakalį įspyrę. A. sakė, kad gavo per galvÄ ir daugiau nieko. A. turėjo intelekto sutrikimÄ , kartais mÄ sto ne taip, kartais pasako net taip, kaip jo metų turėtų (6 t., b. l. 136–152). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodoma, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 12–13 val.

į namus atvyko trys pareigÅ«nai – G. B., V. Ž. ir E. A. PareigÅ«nai atvyko tarnybiniu automobiliu. Atėję pareigÅ«nai jos paklausė kur yra sÅ«nus A. ir nuėjo į kambarį. PareigÅ«nai A. paklausė, ar jis vakar iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo grįžo kartu su broliu A. A. atsakė, kad atskirai. V. Ž. pasakė, kad brolis sako kitaip. Po to, pareigÅ«nai A. klausė dėl kapinėse sugadintos skydinės. A. pasakė, kad einant pro skydinę jÄ nuspyrė koja, o elektroninius prietaisus iÅ¡ skydinės padėjo kapuose už tujos.

Pareigūnai A. liepė apsirengti ir su jais važiuoti į kapus, jai pasakius, kad ji kartu važiuos, pareigūnai sutiko. Kapinėse, išlipus iš automobilio, pareigūnas G. B. nurodė pareigūnei E. A. uždėti antrankius, nors A. buvo ramus, prisipažino sugadinęs skydinę, sutiko kapuose parodyti kur paslėpė daiktus. Suprato, kad A. pareigūnai uždėjo antrankius, kad šis nepabėgtų, nes buvę atvejų, kad A. nuo pareigūnų yra pabėgęs. A. parodžius daiktus paslėptus kapinėse visi grįžo prie policijos automobilio.

Jai sėdant į automobilį pareigÅ«nas G. B. pasakė, kad ji kartu nevažiuos, jie važiuoja į seniÅ«nijÄ , kur A. turi atsipraÅ¡yti seniÅ«nės. Ji paprieÅ¡taravo, pasakė, kad vyks kartu, tada G. B. pasakė, kad jÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡spirs, jei ji neiÅ¡lips. Po Å¡ių žodžių ji iÅ¡lipo ir nuėjo į namus. Apie 16–16.30 val. nesulaukusi grįžtant A. M. paskambino socialinei darbuotojai K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paklausė, ar A. buvo atvažiavęs su pareigÅ«nais pas seniÅ«nę.

Socialinė darbuotoja atsakė, kad ji nematė. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai A. į seniÅ«nijÄ nevežė. A. laukė grįžtant autobusu, kuris (duomenys neskelbtini) kaime bÅ«na apie 18.20 val. Kadangi sÅ«nus autobusu negrįžo, paskambino pareigÅ«nei E. A. į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). PareigÅ«nė E. A. į skambutį neatsakė. A. į namus grįžo apie 19 val. suÅ¡alęs, raudonu veidu (tÄ Â dienÄ buvo Å¡alta, snigo, apsirengęs buvo tik džemperiu, kurį vilkėjo ant marÅ¡kinėlių trumpomis rankovėmis).

A. pasakė, kad buvo policijos komisariate ir iÅ¡ ten parėjo pėsčiomis. PareigÅ«nė E. A. neturėjo jam duoti pinigų 0,20 centų autobuso bilietui, o pareigÅ«nas G. B. atsisakė parvežti į namus ir liepė eiti pėsčiomis. A. pradėjo pasakoti, kad jį pareigÅ«nai nusivežė į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ kur į sprandÄ , kojas gavo elektroÅ¡okÄ , įspyrė į užpakalį, buvo prirakintas prie medžio, vėliau nuvežtas į komisariatÄ . Komisariate pareigÅ«nas T. davė į ausį bei koja įspyrė į lytinius organus.

Jam neprisipažinus dėl vagystės, buvo nuvestas pas pareigÅ«nę E. A. į kabinetÄ kur prabuvo apie dvi valandas. Suprato, kad A. nemeluoja, iÅ¡ karto skambino pareigÅ«nui G. B. į telefono numerį, kurio paskutiniai skaičiai 221. Atsiliepus G. B. pradėjo Å¡aukti, sakydama, kad kodėl elgiasi kaip gyvuliai, kodėl mušė A., paleido jį per Å¡alį tik su džemperiu pėsčiomis namo. G. B. jos pilnai neiÅ¡klausęs padėjo telefonÄ . Ant A. kÅ«no muÅ¡imo žymių nepastebėjo, nes kaip parėjo į namus suÅ¡alęs, paraudusiu nuo Å¡alčio veidu.

TÄ pačiÄ dienÄ , apie 19 val. nesulaukusi į namus grįžtančio nepilnamečio sÅ«naus A. M., kuris iÅ¡ namų iÅ¡vyko apie 8.40 val. autobusu į VilkaviÅ¡kio miestÄ pas odontologÄ , paskambino 112 ir pranešė, kad į namus negrįžo nepilnametis. Dar neatvykus pareigÅ«nams į namus apie 21 val. sugrįžo sÅ«nus A. M. Paklausė kuo jis grįžo, kur buvo, A. pasakė, kad jį ir draugÄ E. P. iÅ¡ komisariato parvežė E. motinos kaimynas, pavardės nesakė. Paskui pasakė, kad jį nuo autobusų stoties pasiėmė pareigÅ«nai ir nusivežė į komisariatÄ , kur iÅ¡buvo iki 20 val.

Taip pat pasakė, kad bÅ«nant komisariate T. jam sudavė per veidÄ , į galvÄ , o po to, atėjusi moteris liepė nuimti antrankius ir nusivedė parÅ«kyti. Dėl Å¡io įvykio, sÅ«nų A. ir A. atžvilgiu naudoto fizinio smurto, niekur nesikreipė, kadangi 2016 m. vasarÄ buvo nuvykusi į VilkaviÅ¡kio apylinkės prokuratÅ«rÄ pas prokurorę M., kuriai papasakojo visus pareigÅ«nų smurto atvejus prieÅ¡ sÅ«nų A. Prokurorė iÅ¡klausė, pasiÅ«lė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio su nepilnamečiais, tačiau pareiÅ¡kimo nerašė, nes iÅ¡ prokurorės suprato, kad sunku bus įrodyti smurtÄ , nėra jokių įrodymų (1 t., b. l. 173–174).

Papildomos apklausos metu liudytoja A. M. papildė, kad 2016 m. lapkričio 10–13 d. jai paskambino tyrėja E. A., kuri pasiteiravo, kada ji gali atvykti į policijos komisariatÄ , nes reikia pasiraÅ¡yti dokumentuose dėl A. M. įvykdytos elektros prietaisų vagystės iÅ¡ skydinės. Jai nuvykus į komisariatÄ tyrėja E. A. nurodė, kad jai yra žinomos įvykio aplinkybės. Pabendravus su tyrėja Å¡i padavė dokumentÄ ir pasakė, kad dokumentÄ reikia perskaityti ir pasiraÅ¡yti. Tai buvo sÅ«naus A.

M. paaiÅ¡kinimas, kuris buvo sÅ«naus pasiraÅ¡ytas. Jai susipažinus su paaiÅ¡kinimu tyrėja liepė taip pat pasiraÅ¡yti. Tikslios paaiÅ¡kinimo pasiraÅ¡ymo datos ji nurodyti negali, tačiau tai tikrai buvo ne 2016 m. lapkričio 9 d. Ji patvirtina, kad nedalyvavo sÅ«naus A. M. apklausoje, kai jis davė paaiÅ¡kinimus dėl vagystės, nedalyvavo, kai buvo suraÅ¡omas paaiÅ¡kinimas. Ji paaiÅ¡kinimÄ pasirašė vėliau. 2016 m. lapkričio 9 d. į komisariatÄ atvykusi nebuvo, nes nebuvo žinoma, kad jos sÅ«nus A.

M. bus vežamas į komisariatÄ . Taip pat apie tÄ dienÄ sulaikytÄ sÅ«nų A. M. ji nebuvo informuota (1 t., b. l. 176). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja A. M. patvirtino, jog jie teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja I. P. nurodė, kad Å¡iuo metu nežino, kur yra jos sÅ«nus. Turėjo sÅ«nus nesklandumų, problemų su policija, buvo kairė ranka ir kojos suÅ¡audytos. Buvo skylės sportinėse kelnėse, matė pati. Sakė, kad policininkai padarė. Policijos komisariato viduje laukė A. ir E. Atvažiavo apie septintÄ ir labai ilgai laukė.

SÅ«nus sakė, naudojo elektros Å¡okÄ , rodė ant rankos skylutes. SÅ«nus sakė, kad policijoje taip padarė. Taip pat kojose (rodo Å¡launis) buvo žymės. Kai E. atsisėdo į automobilį, pasisakė, kad prieÅ¡ jį pavartotas smurtas, ji apžiÅ«rėjo žaizdas: rankÄ ir kojas. Buvo kelnės pradegintos. Automobilyje ji sėdėjo gale. Automobiliu važiavo A., ir jos abu vaikai, važiavo penkiese, ji sėdėjo gale. Kur sėdėjo E., ji neprisimena. D. R. yra buvęs jos mamos sugyventinis, bet mama jau mirusi tris metus, o jis taip ir gyvena pas juos.

Jo santykiai su E. geri (7 t., b. l. 4–14). Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos I. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodoma, kad E. P. yra jos sÅ«nus. 2016 m. lapkričio 9 d. po pietų sužinojo, kad A. M. ir E. P. yra sulaikyti policijos komisariate, ir kad juos reikia parsivežti. Kadangi pati neturi automobilio, nuėjo pas kaimynÄ A. S. ir paprašė, kad parvežtų sÅ«nų E. Kartu su ja važiavo jos nepilnametis sÅ«nus M. P. Ä® komisariatÄ nuvyko apie 18 val., kur laukė iki 20 val.

Važiuojant į namus, įsėdus į automobilį, pajuto kvapÄ panašų į svilėsius. Jai paklausus, kas čia smirda, E. atsakė, kad rÅ«bai, nes pareigÅ«nai pradegino. Kvapas buvo aÅ¡trus, todėl paprašė kaimyno atidaryti automobilio langÄ . Grįžus į namus, E. jai parodė likusias žymes ant kÅ«no, t. y. paraudimus deÅ¡inio peties srityje, bei paraudimus kairės kojos srityje. Taip pat matė pradegintas E. kelnes ir bliuzonÄ . Kodėl pareigÅ«nai naudojo smurto, ji nežino, nes sÅ«nus jai nieko nepasakojo.

Dėl E. P. padarytų sužalojimų nesikreipė į policijÄ , nes nežinojo, kad reikia (2 t., b. l. 12–13). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja I. P. patvirtino, jog jie teisingi. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nesklandumų, buvo renkami įrodymai ir viskas. Liudytojos I. P. apklausa nebuvo iÅ¡skirtinė. Neprisimena, kas apklausÄ perskaitė, bet pasirašė pati tikrai. Č. tikrai dalyvavo apklausoje, nes jie kartu dviese važiavo.

Č. yra Imuniteto ir vidaus tyrimo pareigÅ«nas, kartu atliko apklausÄ . Nepamena, ar I. P. sakė, kad nemoka skaityti ir raÅ¡yti. Jeigu paraÅ¡yta, kad „protokolas perskaitytas“, tai ji perskaitė protokolÄ . Neprisimena, kad buvo apklausa atlikta, jeigu paraÅ¡yta, kad apklausa atlikta VilkaviÅ¡kio policijos komisariato patalpose, tai vadinasi patalpose, jeigu apklausa atliekama automobilyje, tada raÅ¡ydavo kaimo pavadinimÄ . PrieÅ¡ apklausÄ nukentėjusiesiems nepilnamečiams nerodė kabinetų. TÄ pačiÄ dienÄ buvo atlikti atpažinimai, iÅ¡ karto po to parodymų patikrinimas.

Ikiteisminio tyrimo metu užduotis ekspertui surašė ji, policijos pareigūnų naudotas „tazeris“ pateiktas specialistui įvertinti nebuvo. Pas E. P. vyko į pataisos namus kartu su specialistu. Netikrino aplinkybių, ar prieš patekdami į laikino sulaikymo patalpas, asmenys turėjo sužalojimų. Kaimynai S. buvo liudytojais apklausti. R. S. (duomenys neskelbtini) kaime prie namų automobilyje apklausė, o S. buvo atvykusi į Vilkaviškio policijos komisariato patalpas. Su S. bendravo tik apklausos metu, daugiau nebendravo.

Negali pasakyti, ar telefonu bendravo su S., nes daug laiko praėjo. Nėra girdėjusi apie garso įraÅ¡Ä , jeigu jis bÅ«tų buvęs, jį bÅ«tų paėmusi. Policijos pareigÅ«nų kartotekos nėra. Tyrimo pradžioje vyko į VilkaviÅ¡kio policijos komisariatÄ vaizdo medžiagÄ pažiÅ«rėti, kadangi buvo aiÅ¡ku, jog pareiÅ¡kime minima ne ta pareigÅ«no pavardė, virÅ¡ininkui G. pasakė, kad reikės daryti atpažinimÄ . Tuomet virÅ¡ininkas G. pasakė, kad geriau nufotografuoti pareigÅ«nus, ir atpažinti iÅ¡ nuotraukų, pažadėjo atsiųsti pareigÅ«nų nuotraukas.

Kiek pamena, buvo persiųstos daugumos pareigūnų nuotraukas, trys ar keturi pareigūnai patys buvo atvykę pas juos į skyrių nusifotografuoti. Ji asmeniškai nei vieno nefotografavo. Vėliau nuotraukos buvo sunaikintos, jos nebuvo naudojamos. Nuotraukų rinkimas nebuvo joks procesinis veiksmas atliekamas, nuotraukų nerodė nukentėjusiesiems. Kabineto apžiūra buvo atliekama pagal imuniteto nuostatus, ne šioje baudžiamojoje byloje. Tuo metu, kai buvo apžiūrėtas kabinetas, atrodo, jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kabinetų apžiūras atliko pareigūnas Č.

Jeigu buvo procesiniai veiksmai atliekami, jie visi yra byloje. Nežino, kodėl nebuvo apžiÅ«rimas G. B. kabinetas, kratos nebuvo atliekamos. Kiek pamena, jie nespėjo pradėti ieÅ¡koti prietaiso, nes „Delfi“ pasirodė straipsnis, tuomet prarado tikslingumÄ Å¡i paieÅ¡ka. Ji apžiÅ«rėjo dokumentus dėl automobilio naudojimo, niekas nepadėjo rinkti duomenis, tik prašė, kad parodytų istorijÄ , kÄ padėjo padaryti A. Užfiksavo tÄ , kÄ matė. Dėl policijos automobilio durų kontrolės užfiksavo tai, kas užfiksuota pajėgų sistemoje.

Dėl „tazerių“ pateikė komisariato virÅ¡ininkas, atÅ¡vietė iÅ¡ žurnalo duomenis, kiek buvo priskirta, kiek tÄ dienÄ naudota. Dėl parodymų patikrinimo, tai nebuvo taip, kad prieÅ¡ parodymus A. M. bÅ«tų liepę pasižiÅ«rėti kabinetus. Ryte pradėjo atpažinimÄ iÅ¡ asmenų, po to buvo atliekami parodymai. Su A. procesiniai veiksmai buvo vėliau atliekami, ne tÄ pačiÄ dienÄ , kaip su A. Neprisimena, ar matė, kai A. įkiÅ¡o galvÄ Ä¯ A. kabinetÄ . Jie laukė prie G. B. kabineto kai buvo leista įeiti į kabinetÄ , A.

įėjęs į kabinetÄ pasakė, kad tai ne tas kabinetas. Tai čia buvo G. B. kabinete, o ne A. Kai buvo vykdomas atpažinimas iÅ¡ gyvų asmenų, tai trys asmenys buvo atpažintini, kaip buvo vykdomas atpažinimas, yra nufilmuota. Dėl procesinio veiksmo nebuvo pastabų iÅ¡sakyta. Ikiteisminiu tyrimu niekas nesidomėjo, „Caritas“ neklausinėjo. Tyrimo metu buvo liudytojų parodymai, kuriais remiantis, buvo toliau atliekami procesiniai veiksmai, renkami įrodymai, paneigimai. Neužfiksavo melagingų parodymų, nepilnamečiai aiÅ¡kiai dėstė mintis, nebuvo pamÄ stymų.

A. S. apklausos duomenų pilnai nepamena, žmogus nenorėjo duoti parodymų, paskui davė, kai pasakė, kad privaloma. Jis pirmÄ kartÄ atsisakė duoti parodymus, ji kažkur turėjo iÅ¡vykti, jis turėjo atvykti kitÄ dienÄ , gal jis du kartus ir buvo, pirmÄ kartÄ atsisakė duoti parodymus. Patys įtariamieji sutiko melo detektoriumi pasitikrinti. Gavus įtariamųjų sutikimÄ , surašė užduotį, nuvyko kartu su Č. į Vilnių, su specialistu suderino klausimus, kada buvo paskirta kiekvienam įtariamajam diena, iÅ¡siuntė į darbovietę virÅ¡ininkui G., kad suteiktų tÄ dienÄ galimybę jiems nuvykti.

Vėliau gavo praneÅ¡imÄ , kad atsisako vykti. Specialistas, atliekantis poligrafo tyrimÄ , pasakė, kad su nepilnamečiais neatliekama. Nukentėjo tai bÅ«dami nepilnamečiai. Visi trys buvo nepilnamečiai. Jų apklausos buvo vykdomos teisme. Apklausos metu, paklausus, kokiu tikslu buvo važiuota į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , B. nurodė, kad važiavo ieÅ¡koti daiktų, kurie galimai buvo iÅ¡ parduotuvės pavogti. Tuomet buvo atlikta (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko apžiÅ«ra. Pirmiausia jie į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ važiavo su A.

M. dėl parodymų patikrinimo, A. parodė vietÄ , parodymų patikrinimas buvo atliktas, nufilmuota. Buvo atliekami procesiniai veiksmai su nukentėjusiuoju, kuris nukentėjo vagystės metu, kuris parodė vietÄ miÅ¡ke, kur rado dalį savo pavogtų daiktų. Tuomet buvo įvertintas atstumas tarp vietos, kur važiavo pareigÅ«nai ir vietos, kuriÄ nurodė nukentėjęs nuo vagystės asmuo. Nustatyta, kad pareigÅ«nai daiktų ieÅ¡koti vyko į pačiÄ tolimiausiÄ miÅ¡ko vietÄ , nors įvažiavimų prieÅ¡ tai buvo dar kokie Å¡eÅ¡i.

Ä® tolimesnį keliukÄ buvo netikslinga važiuoti, nes logiÅ¡kai mÄ stant, daiktai negalėjo bÅ«ti iÅ¡mėtyti toliausioje vietoje (7 t., b. l. 4–14). Teismo posėdžio metu liudytojas M. Z. nurodė, kad su kaltinamaisiais yra kolegos. Jo kabineto durys yra prieÅ¡ais T. kabinetÄ , visada laiko duris atidarytas. Nebuvo iÅ¡ kabineto išėjęs. Matė, kad D. P. ir A. T. kažkokį jaunuolį atsivedė į kabinetÄ , nežino jaunuolio nei vardo, nei pavardės. Ten jaunuolį pasodino. Po kurio laiko kažkur jaunuolį iÅ¡sivedė, paskui vėl parvedė, vienu momentu buvo užėjęs G.

B., kuris kažkÄ pasakė ir po kelių minučių vėl išėjo. Daugiau tÄ dienÄ nieko nematė. Nežino, ar buvo kokie nors procesiniai veiksmai atliekami. Vaikinas buvo be antrankių, po kiek laiko grįžęs D. P. sakė, kad pagavo jaunimÄ , kuris prisipažino padaręs apiplėšimÄ . Jo ir T. kabinetų durys buvo atidarytos, visada duris laiko atidarytas, negirdėjo pakelto tono. Tikrai nebuvo sumuÅ¡imo žymių ant jaunuolio veido, nieko neįprasto nepastebėjo. Jo kabinetas yra trečiame aukÅ¡te, kabineto durys yra pusantro metro prieÅ¡ T. kabinetÄ .

IÅ¡ esmės girdi, kÄ kalba kabinete. „Tazerių“ komisariate nėra daug, visiems tikrai neužtenka. Tas, kuriam reikia, turi turėti leidimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡silaikę naudojimosi leidimÄ . Pati iÅ¡davimo tvarka yra tokia, kad jeigu turi leidimÄ , pasiimi iÅ¡ ginklinės, žurnale pasiraÅ¡ai, kiekvienas turi skaitmeninį kodÄ , įsiveda, atsidaro duris, pasiraÅ¡o žurnale, kai grÄ Å¾ina, paraÅ¡o, kada grÄ Å¾ino ir pasiraÅ¡o. Nurodoma paėmimo diena ir valanda. Pačiam prieÅ¡ žmogų nėra tekę naudoti, teko mokymuose naudoti, per mokymus yra galimybė iÅ¡bandyti ant kolegos ar ant savęs. Dabar internete galima nelegalių „tazerių“ nusipirkti, tačiau tokių neatsirastų komisariate.

Visi „tazeriai“ Lietuvoje yra ryÅ¡kios spalvos geltoni, nėra komisariate tokių kaip juodi „tazeriai“ su užraÅ¡u „Policija“ ar „1500 vatų“ (7 t., b. l. 24–35). Teismo posėdžio metu liudytojas G. Č. nurodė, kad bylos tyrime dalyvavo nuo pradžios iki pabaigos. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas buvo suderintas su tuometine Policijos departamento imuniteto valdyba. Visus ikiteisminius tyrimus, kuriuos pradėdavo, turėdavo suderinti, kad žinotų ir valdyba. Tyrimo eigoje paskirtas prokuroras iÅ¡ apygardos, tyrėja S., kuriai buvo pavesta tÄ bylÄ tirti.

Procesinius klausimus derino su prokuroru. IÅ¡ pradžių buvo nuspręsta, kadangi byloje buvo nurodyta, kad prieÅ¡ asmenis galimai buvo naudojamas elektros Å¡okas, kad atlikti kratÄ tiek tarnybinėse patalpose, tiek tų pareigÅ«nų gyvenamose patalpose, tikslu surasti tÄ prietaisÄ . Tačiau taip įvyko, kad „Delfi“ iÅ¡spausdino straipsnį, kuriame aprašė šį įvykį. Po deÅ¡imt minučių jam paskambino VilkaviÅ¡kio policijos komisariato virÅ¡ininkas G., klausė, ar matė jis straipsnį.

Po straipsnio pasirodymo nusprendė, kad byloje daryti kratų nėra tikslinga, nes akivaizdu, kad tie daiktai po tokio straipsnio bus paslėpti. Paskui prasidėjo apklausos, atpažinimai, parodymų patikrinimai, iÅ¡ komisariato buvo iÅ¡imta vaizdo medžiaga, kuriÄ komisariato apsaugos kameros yra užfiksavę, parodymus gretino su duomenų baze, pajėgų valdymo baze, kurioje fiksuojama, kaip juda policijos pareigÅ«nų ekipažai. Visa medžiaga buvo surinkta byloje ir atiduota į teismÄ . Kadangi tuo metu ėjo skyriaus virÅ¡ininko pareigas, su tyrėja sėdėjo viename kabinete, girdėjo apklausas, praÅ¡ydavo, kad jis bÅ«tų įraÅ¡ytas, dalyvavo parodymų patikrinime, atpažinimuose, liudytojų apklausose irgi dalyvavo.

Kai buvo teikiami įtarimai, tame pačiame kabinete sėdėjo, apklausos metu užduodavo klausimÄ . Policijos pareigÅ«nų kartotekos nėra, ji nebuvo sudaroma. Dėl pareigÅ«nų fotografavimo, tai pareigÅ«nų, kurie buvo minimi dėl galimo nusikaltimo padarymo, personalo sistemoje nuotraukos buvo jaunų, darytos prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų. Buvo nuvykęs į VilkaviÅ¡kį, kalbėjosi su virÅ¡ininku G. dėl atpažinimo veiksmų. G. teigė, kad geriau atpažinimÄ daryti iÅ¡ nuotraukų, nes nenorėjo, kad pareigÅ«nai bÅ«tų vedami prieÅ¡ tuos asmenis.

Sprendė, kad geriau daryti atpažinimÄ iÅ¡ nuotraukų, todėl G. sakė, kad nufotografuos ir pristatys nuotraukas. Jis porÄ pareigÅ«nų komisariate nufotografavo, kitas nuotraukas atsiuntė patys. Buvo 10 pareigÅ«nų nufotografuoti. Byloje buvo parodymai, kad dalyvavo T. ir Ž., o pagal turimÄ informacijÄ matyti, kad visur dalyvavo B. ir Ž. Galvojo, kad tie asmenys arba meluoja, arba klysta, todėl priėmė sprendimÄ , kad atpažinimus atlikti iÅ¡ gyvų asmenų. Todėl nuotraukos procese nebuvo panaudotos, sunaikintos iÅ¡ karto.

PareigÅ«nų kabinete nebuvo vykdoma krata. Kadangi nuo kratos buvo atsisakyta, pagal Imuniteto skyriaus nuostatus į tÄ kabinetÄ buvo įeita, jis pats patikrino, ar tvarkingai saugomi dokumentai. Įėjus į kabinetÄ patikrinti saugomus dokumentus, tarnybinių dokumentų raÅ¡yti nereikia. Tyrimo eigoje komisariato virÅ¡ininkas G. paskambino ir pasakė, kad žino žmogų, kuris bylai gali suteikti informacijos, jis pasiėmė asmens kontaktus. Buvo susisiekta su V. S., kuri atvyko į policijos komisariatÄ . Buvo atlikta jos apklausa, kurios metu liudytoja pasakojo, jog po tos vagystės tyrimo pas jÄ Ä¯ namus ryte buvo atėjęs vienas iÅ¡ vaikų M. ir gyrėsi, kad padaręs tÄ vagystę.

Daugiau ji konkrečios reikšmingos informacijos bylai dėl sužalojimo nesuteikė. Video ar audio įrašų neturėjo. Vėliau nebendravo telefonu su S. Areštinėje kalbėjo su M., paprašė papasakoti apie tas aplinkybes, daugiau su juo nekalbėjo, neatliko jokių procesinių veiksmų. Dėl bendravimo su „Carito“ atstovais – buvo viena moteris, kuri padėjo M., ji buvo kaip socialinis darbuotojas. Dėl vieningos pajėgų valdymo sistemos – susipažino su duomenų baze, neatitikimų nepastebėjo.

Domėjosi, kodėl duomenų bazė nerodė durų atidarymo, kažkas paaiÅ¡kino, kad yra sugedę, kažkurių durų davikliai nefiksavo duomenų. Yra duomenų bazė, kurioje viskas matosi, informacija pridėta prie bylos. Neatsimena fakto, kad A. M. per parodymų patikrinimÄ bÅ«tų įkišęs galvÄ pasižiÅ«rėti į A. kabinetÄ , parodymų patikrinimas buvo filmuotas, ten viskas užfiksuota. Buvo duota užduotis atsakingam asmeniui už ginkluotę atlikti „tazerių“ patikrinimÄ , asmuo patikrino visus „tazerius“, esančius to komisariato žinioje.

Nekilo abejonių, kad kažkas yra nuslėpta. Visi „tazeriai“ komisariate yra geltonos juodos spalvos. Jų negalima juodu pavadinti. Jaunesniojo M. apklausoje „tazeris“ apibÅ«dintas kaip prožektorius. Jie bandė kažkÄ panaÅ¡aus rasti per „Google“, tačiau jaunesnysis M. pasakė, kad tokio nėra, lyg pats tokį anksčiau buvo turėjęs. Pagal pasakojimÄ , tai buvo naudojamas ne tarnybinis elektros „tazeris“, o kažkoks kitoks prietaisas, kuris nėra policijos ginkluotėje.

Buvo tikrinama ta versija dėl (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko – iÅ¡ pajėgų valdymo sistemos duomenų matosi, kad pirma atvažiavo į M. sodybÄ , po to tarnybinis automobilis buvo sustojęs prie kapinių, po to pradeda važiuoti VilkaviÅ¡kio kryptimi, pravažiavus tÄ miÅ¡kÄ , užsukama į miÅ¡kÄ . Apklausė parduotuvės savininkÄ , kuris buvo nukentėjęs, kuris nurodė, kur galėjo nubėgti ir kur galėjo mėtyti pavogtus daiktus. Nustatė, kad ta vieta miÅ¡ke, kur stovėjo automobilis, ir kryptis net neatitinka tų asmenų judėjimo krypties.

Pagal vieningos pajėgų sistemos duomenis buvo užvažiuota vienoje vietoje į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , ten kur baigiasi miÅ¡kas. Po to iÅ¡važiavo iÅ¡ miÅ¡ko ir važiuoja tiesiai į policijos komisariatÄ . Pagal vaizdo kamerų duomenis nustatyta, kad sugrįžo į komisariato kiemÄ , iÅ¡lipa iÅ¡ automobilio M., pareigÅ«nė E., Ž. ir B. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, pravažiuojant miÅ¡kÄ , kuris yra apie 3 kilometrus važiuojant į VilkaviÅ¡kį, yra trys ar keturi keliukai, kur buvo galima prieÅ¡ tai užsukti ir patikrinti kažkokius daiktinius įrodymus.

Tie keliukai buvo arčiau vagystės vietos, taip pat nukentėjęs rodė net ne tÄ asmenų pasiÅ¡alinimo pusę (7 t., b. l. 24–35). Kaltinamųjų G. B. ir V. Ž. kaltė grindžiama kita surinkta ikiteisminio tyrimo metu medžiaga: 2017 m. vasario 9 d. parneÅ¡imu apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodoma, kad 2017 m. sausio 26 d. Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos gauti A. M. bei E. P. pareiÅ¡kimai dėl 2016 m. lapkričio 9 d. jų atžvilgiu policijos pareigÅ«nų naudoto fizinio smurto, siekiant gauti asmenų prisipažinimÄ dėl įvykdytos vagystės (1 t., b. l. 1); 2017 m. sausio 25 d.

A. M. pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad VilkaviÅ¡kio rajono PK pareigÅ«nai Ž. ir T. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , siekdami iÅ¡gauti prisipažinimÄ dėl įvykdytos vagystės (1 t., b. l. 26–29); 2017 m. sausio 25 d. E. P. pareiÅ¡kimu, kuriame nurodyta, kad VilkaviÅ¡kio rajono PK pareigÅ«nai Ž. ir T. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , siekdami iÅ¡gauti prisipažinimÄ apie įvykdytÄ vagystę (1 t., b. l. 35–36); 2017 m. vasario 21 d. korespondento D. S. DELFI straipsniu, kuriame raÅ¡oma apie nepilnamečių muÅ¡imÄ apklausų metu, apie rakinimÄ prie kėdės, riÅ¡imÄ prie medžio, deginimÄ elektroÅ¡oku, muÅ¡imÄ Ä¯ galvÄ , lytinius organus.

„Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Marijampolės skyriaus darbuotoja E. K. nuvyko į Marijampolės policijos areÅ¡tinę aplankyti sulaikytų nepilnamečių, tikslu iÅ¡ jų iÅ¡girsti, kodėl jie atsidÅ«rė tokioje situacijoje. Pokalbio metu nepilnamečiai papasakojo apie jų atžvilgiu naudotÄ policijos pareigÅ«nų smurtÄ , jog jie prisipažintų dėl iÅ¡ parduotuvės savininko įvykdytos vagystės. Nors buvo praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, ant nepilnamečių kÅ«no matėsi po sužalojimų likę randai (1 t., b. l. 44–53); 2016 m. lapkričio 8 d. 18.25 val. policijos sistemoje registruotu praneÅ¡imu apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g. 13, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje pranešėjÄ kÄ tik apvogė 2 piliečiai, vienas iÅ¡ jų pavarde M. iÅ¡ automobilio pavogė virÅ¡ 2 000 eurų, asmens dokumentus ir kitus daiktus.

Pagal praneÅ¡imÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, dėl vagystės. 2016 m. lapkričio 9 d. 09.33 val. ikiteisminį tyrimÄ pavesta atlikti vyriausiajam tyrėjui G. B. TÄ patį ikiteisminį tyrimÄ Â 2016 m. lapkričio 9 d. 14.23 val. pavesta atlikti tyrėjai E. K. (1 t., b. l. 54–56); 2016 m. lapkričio 9 d. 18.54 val. policijos sistemoje registruotu praneÅ¡imu apie tai, kad ryte apie 9 val., iÅ¡ namų iÅ¡važiavo ir dar negrįžo nepilnametis A.

M., kuriam yra 16 metų. Apie tai pranešė mama (1 t., b. l. 57); Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK Veiklos skyriaus pareigūnų darbo grafiku (1 t., b. l. 58–59); Vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotais duomenimis, kurie parodo, kad 2016 m. lapkričio 9 d. nuo 8 val. iki 17.30 val. yra užfiksuoti tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)) sustojo ir judėjo šiomis kryptimis: 10:10 sustojimas - (duomenys neskelbtini), 12:03 sustojimas - (duomenys neskelbtini), 12:27 sustojimas - (duomenys neskelbtini), 12:52 sustojimas - (duomenys neskelbtini) kapinės, Vilkaviškio r. sav., 13:01 sustojimas - (duomenys neskelbtini) miškas, Vilkaviškio r. sav., 33 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio link (duomenys neskelbtini) k., Vilkaviškio r. sav., 13:17 sustojimas - Vilkaviškio rajono PK, 14:19 sustojimas - (duomenys neskelbtini), 15:07 sustojimas - (duomenys neskelbtini), 15:35 sustojimas - Vilkaviškio rajono PK, 17:12 (duomenys neskelbtini), pareigūnai (1 t., b. l. 60–65); 2017 m. balandžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad dėl automobilio „Mitsubishi Pajero“ durų fiksavimo analizės (duomenys neskelbtini) miške, Vilkaviškio r. sav., nurodytas tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (radijo stotis (duomenys neskelbtini)) 2016 m. lapkričio 9 d. durų atidarymas/uždarymas laikotarpyje nuo 13:01:17 iki 13:06:03.

Automobilio stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas, (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio r. sav. Nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“ sustoja 13:01:14, atidaromos vairuotojo durys, likusių automobilio durų statusas - uždarytos; 13:01:17 automobilio visų durų statusas - uždarytos; 13:01:20 atidaromos galinės vairuotojo durys, tuo metu likusios durys uždarytos; 13:01:21 atidaromos keleivio galinės durys, tuo metu galinės vairuotojo durys atidarytos, likusios durys uždarytos; 13:05:36 atidaromos automobilio vairuotojo durys, tuo metu abejos galinės automobilio durys atidarytos, priekinės keleivio durys uždarytos; 13:05:39 uždaromos vairuotojo durys; 13:05:45 automobilio visos durys uždarytos (1 t., b. l. 66–67); 2017 m. vasario 14 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK virÅ¡ininkas E. G. savanoriÅ¡kai pateikė 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis užfiksuotÄ medžiagÄ , kuri įkelta į standųjį neÅ¡iojamÄ jį diskÄ , elektros impulsinių prietaisų iÅ¡davimo–priėmimo žurnalÄ , elektros impulsinių prietaisų „TASER“ atmintyje esančiÄ informacijÄ (1 t., b. l. 68–80); 2017 m. balandžio 6 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad peržiÅ«rėjus VilkaviÅ¡kio rajono PK 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis Nr. 1, Nr. 6, Nr. 11 užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us nustatyta, kad: 10:18:35 policijos pareigÅ«nai V.

Ž., G. B.į komisariatÄ pristato A. M.ir G. M. (kamera Nr.1); 13:23:25 policijos pareigÅ«nai V. Ž., G. B., E. A.į komisariatÄ Â antrankiais surakintomis rankomis pristato nepilnametį A. M.(užfiksuota kamera Nr. 6); 15:40:21 policijos pareigÅ«nai V. Ž., G. B., E. A.į komisariatÄ pristato nepilnametį E. P.(užfiksuota kamera Nr. 1); 16:39:01 nepilnametis A. M. iÅ¡ komisariato patalpų iÅ¡eina praėjus 3 valandoms 16 minučių po pristatymo į komisariatÄ (užfiksuota kamera Nr. 6); 16:58:05 į tarnybinį automobilį įsėda pareigÅ«nai G.

B., V. Ž. ir nepilnametis E. P. bei iÅ¡važiuoja iÅ¡ komisariato kiemo, vieningos pajėgų valdymo duomenimis tarnybinis automobilis sustoja 17.12 val. (duomenys neskelbtini), sodyboje, kurioje E. P. parodo paslėptus 70 eurų (užfiksuota kamera Nr. 1); 17:37:36 į komisariato kiemÄ Ä¯važiuoja tarnybinis automobilis, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipa pareigÅ«nai G. B., V. Ž. ir nepilnametis E. P. (užfiksuota kamera Nr. 1); 20:19:41 iÅ¡ komisariato patalpų iÅ¡eina nepilnametis A. M. (praėjus 10 valandų 1 minutei po pristatymo į komisariatÄ ) ir nepilnametis E. P. (praėjus 4 valandoms 21 minutei po pristatymo į komisariatÄ ) (1 t., b. l. 81–83); vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono PK kamerų yra įraÅ¡yti ir pridėti prie bylos (priedas prie bylos CD diskai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7), kurie buvo peržiÅ«rėti 2019 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (7 t., b. l. 24–35); specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog E. P. konstatuota pigmentinės dėmės deÅ¡inio peties ir kairės Å¡launies srityse galėjo susidaryti po buvusių pavirÅ¡inių nudegimų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. lapkričio 9 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

E. P. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tris kartus panaudojant elektros prietaisÄ â€“ elektroÅ¡okÄ ( 1 t., b. l. 87); teismo posėdžio metu specialisto Vytenio Valiuko byloje pateiktos specialisto iÅ¡vados patvirtinimu bei atsakydamas į klausimus papildė, kad labiausiai tikėtina, kad žymės ant nukentėjusiojo kÅ«no yra padarytos nuo nudegimų, nes buvo duomenys, kad buvo nudeginta. IÅ¡likusios pigmentinės dėmės, galėjo bÅ«ti ir po bet kokio nudegimo. Galėtų bÅ«ti nuo ugnies Å¡altinio tokios dėmės, jeigu jis bÅ«tų ribotas.

Pigmentinės dėmės buvo apvalios, maždaug iki 0,5 cm skersmens. ApžiÅ«rėjo tas vietas, kurias nurodė nukentėjusysis, ir aplinkines sritis. ParaÅ¡yta, kad tarp žymių yra apie 3 cm. Galėjo teigti, kad dėmės galėjo atsirasti nuo elektroÅ¡oko. Pigmentinės dėmės iÅ¡lieka individualiai ir įvairiai, priklauso nuo to, koks odos gylis pažeistas, koks plotas pažeistas, gali iÅ¡likti, gali iÅ¡nykti. Pagal žymes buvo skausminga, skausmo slenkstis nėra apibrėžtas. SkausmÄ nuo tokio sužalojimo padarymo nukentėjusysis turėjo jausti.

Pigmentinė dėmė gali atsirasti ne tik nuo nudegimo, nuo bet kokio dirgiklio, pvz.: Å¡alčio. Nebuvo pateiktas įrankis tyrimo metu su kuriuo bÅ«tų galima lyginti. Nuo vidinių kraÅ¡tų 3 cm atstumas matuotas. Galėjo susidaryti po buvusių pavirÅ¡inių nudegimų. Jeigu bÅ«tų buvę duomenys, kad padaryta su cigarete, tai galėjo bÅ«ti ir tokia iÅ¡vada, vertinant 0,5 cm skersmenį galėjo bÅ«ti. Tai yra prielaida, kadangi žmogus tuo skundėsi. Dėl vietų, tai atsimena, kad buvo deÅ¡inio peties sÄ nary, kairėje Å¡launyje, tiek kiek akte paraÅ¡yta.

Nesukėlė įtarimų, kad pigmentinė dėmė buvo iÅ¡likusi po trijų mėnesių, galėjo ir tada bÅ«ti padaryta. Dėmė negalėjo bÅ«ti padaryta prieÅ¡ dienÄ ar savaitę, nuo padarymo tai buvo didesnis terminas praėjęs, todėl, kad tai tik pigmentinė dėmė, nebuvo jokių gijimo požymių. Tokia dėmė galėjo atsirasti ir nuo kitų dirgiklių, pvz.: rÅ«gÅ¡ties, Å¡armo. Gijimo pasekmė yra pigmentinė dėmė. Pradžioje, jeigu bÅ«tų nudegę, galėjo bÅ«ti žaizda, priklausomai nuo laiko, nes gali bÅ«ti kraujuojanti, sekretuojanti, pÅ«liuojanti, džiÅ«nanti, besitraukianti.

Konkrečiau apie „tazerio“ panaudojimÄ negali pasakyti. Gali bÅ«ti tokia iÅ¡vada pagal visas aplinkybes (7 t., b. l. 4–14); specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. M. iÅ¡orinių kÅ«no sužalojimų nekonstatuota. Jei A. M. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo suduotas smÅ«gis į veido sritį, jam buvo įspirta į sėdmenis, įspirta į lytinių organų sritį, buvo panaudotas elektros prietaisas – elektroÅ¡okas į kaklo ir kojų sritis, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 89); specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad jei A.

M. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo suduoti smÅ«giai į galvos ir veido sritis, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmÄ (1 t., b. l. 92); Marijampolės apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. S. nutarimais, kuriais A. M., E. P., A. M. pripažinti nukentėjusiaisiais (1 t., b. l. 98, 116, 132); 2017 m. kovo 8 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad A. M. atpažino asmenį Nr. 1 kaip pareigÅ«nÄ V. Ž., bei paaiÅ¡kino, kad 2016 m. lapkričio 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose pareigÅ«nas V.

Ž. jam sėdinčiam rankas surakino antrankiais. Taip pat atpažino asmenį Nr. 3 (G. B.), dėl kurio paaiÅ¡kino, kad žinoma, jog Å¡io pareigÅ«no pavardė T. Taip pat nurodė, kad atpažintas pareigÅ«nas 2016 m. lapkričio 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ (1 t., b. l. 99–101); asmens parodymo atpažinti veiksmas buvo filmuojamas ir pridėtas prie bylos (priedas prie bylos CD diskas Nr.

21) bei buvo peržiÅ«rėtas 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje; 2017 m. kovo 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad A. M. buvo pasiÅ«lyta parodyti patalpas, kuriose 2016 m. lapkričio 9 d. jo atžvilgiu policijos pareigÅ«nai naudojo fizinį smurtÄ . A. M. parodė VilkaviÅ¡kio rajono PK esantį kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ant durų uždėta lentelė su užraÅ¡u „tyrėjas V. Ž., tyrėjas A. R., Veiklos skyrius“. A. M. įėjęs į kabinetÄ paaiÅ¡kino, kad Å¡iame kabinete V.

Ž. sėdinčiam surakino rankas antrankiais už nugaros pusės, o pareigÅ«nas, kurį asmens parodymų atpažinti metu įvardino kaip T. (G. B.) priėjęs sudavė 1 smÅ«gį į žandikaulį bei 2 smÅ«gius į galvos sritį. Po to, A. M. parodė kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ant durų uždėta lentelė „tyrėja E. K.“ ir paaiÅ¡kino, kad Å¡iame kabinete tyrėja E. K. su juo atlikinėjo procesinius veiksmus (1 t., b. l. 102–103); parodymų patikrinimo vietoje veiksmas buvo filmuojamas ir pridėtas prie bylos (priedas prie bylos CD diskas Nr. 22) bei buvo peržiÅ«rėtas 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje; 2017 m. kovo 8 d. asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodoma, kad E. P. atpažino asmenį Nr. 2, įvardino, kad tai policijos pareigÅ«nas Ž., bei paaiÅ¡kino, kad 2016 m. lapkričio 9 d.

VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose Ž. surakino rankas antrankiais už nugaros pusės sėdinčiam ant kėdės. Taip pat atpažino asmenį Nr. 3 (atpažintasis – G. B.), bei paaiÅ¡kino, kad jam žinoma, jog Å¡io pareigÅ«no pavardė T. Å is pareigÅ«nas 2016 m. lapkričio 9 d. VilkaviÅ¡kio rajono PK patalpose jo atžvilgiu naudojo elektroÅ¡okÄ Ä¯ kojų, peties sritis (1 t., b. l. 117–119); asmens parodymo atpažinti veiksmas buvo filmuojamas ir pridėtas prie bylos (priedas prie bylos CD diskas Nr.

20) bei buvo peržiÅ«rėtas 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje; 2017 m. kovo 8 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad E. P. buvo pasiÅ«lyta parodyti patalpas, kuriose jo atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. E. P. VilkaviÅ¡kio rajono PK parodė kabinetÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei paaiÅ¡kino, kad Å¡iame kabinete V. Ž. uždėjo jam antrankius, o pareigÅ«nas T. (atpažinimo metu jį atpažino, kaip pareigÅ«nÄ G. B.) pasiėmęs nuo stalo elektroÅ¡okÄ jį panaudojo į kojų, peties sritis.

Po to, E. P. nuėjo prie kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad jį prie Å¡io kabineto atvedė pareigÅ«nai, kuriuos atpažino, kaip pareigÅ«nus Nr. 2 (V. Ž.), Nr. 3 (G. B.). Kabineto durys buvo atidarytos. Matė, kad kabinete buvo A. M., tyrėja E. K. ir advokatė. Tuo metu kažkuris iÅ¡ jį atvedusių pareigÅ«nų iÅ¡ nugaros pusės jam sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į galvÄ (1 t., b. l. 120–121); parodymų patikrinimo vietoje veiksmas buvo filmuojamas ir pridėtas prie bylos (priedas prie bylos CD diskas Nr. 21) bei buvo peržiÅ«rėtas 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje; 2017 m. kovo 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis A.

M. vyko į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje, kur parodė vietÄ , kurioje policijos pareigÅ«nų buvo atvežtas, bei vietÄ , kur buvo prirakintas prie medžio (1 t., b. l. 134–135); parodymų patikrinimo vietoje veiksmas buvo filmuojamas ir pridėtas prie bylos (priedas prie bylos CD diskas Nr. 19) bei buvo peržiÅ«rėtas 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje; 2017 m. lapkričio 22 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojui V. R. buvo pasiÅ«lyta parodyti kryptį link kur nubėgo 2016 m. lapkričio 8 d. vagystę įvykdę asmenys.

Liudytojas V. R. paėjęs MiÅ¡ko g. apie 50 metrų, ir pasibaigus kapinių tvorai pasuko į deÅ¡inę ir nubėgo gilyn į miÅ¡kÄ . V. R. paėjęs miÅ¡ko taku apie 200 metrų parodė vietÄ kurioje rado numestÄ pavogtÄ pintinę su dalimi daiktų. Daiktų radimo vietoje yra keletas takų vedančių į atskiras puses. V. R. paaiÅ¡kino, kad takai veda į pagrindinį keliÄ link (duomenys neskelbtini) kaimo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybėje (2 t., b. l. 58–62); 2018 m. sausio 25 d. tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad tikslinga prie baudžiamosios bylos pridėti (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko bendrÄ jį planÄ , pagal kurį matyti, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas yra (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio r. sav., plotas 141 ha, arčiausias atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kapinių iki miÅ¡ko pabaigos – 705 metrai, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) kapinių iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ nuo kelio vedančio link (duomenys neskelbtini) k.

– 2 100 metrų. Manytina, kad 2016 m. lapkričio 9 d. 13.01 val. pareigÅ«nai G. B. ir V. Ž. pagrobtų daiktų (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke ieÅ¡kojo toliausiai nuo įvykio vietos nutolusioje vietoje (2 t., b. l. 106–109); 2017 m. lapkričio 22 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo atlikta (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko apžiÅ«ra bei nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ yra 6 įvažiavimai, iÅ¡ kurių 4 įvažiavimai nuo pagrindinio kelio, važiuojant kryptimi link VilkaviÅ¡kio miesto, 2 įvažiavimai nuo pagrindinio kelio važiuojant kryptimi link (duomenys neskelbtini) kaimo (2 t., b. l. 110–112); 2017 m. kovo 14 d.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pateiktu kamerų kortelių iÅ¡raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad nepilnametis E. P. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus atvyko 2017 m. sausio 5 d. Kameros kortelės 2017 m. sausio 16 d. duomenimis E. P. su savimi kameroje turėjo sportines kelnes „Adidas“ pilkos spalvos. 2017 m. vasario 17 d. iÅ¡vyko su sportinėmis kelnėmis „Puma“ juodos spalvos (2 t., b. l. 117); pagal 2017 m. balandžio 5 d. nutarimÄ susipažinti su dokumentais buvo gautos telefonų numerių (duomenys neskelbtini) (naudotoja – E. A.), (duomenys neskelbtini) (naudotojas – A.

M.) išklotinės pagal kurias nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. 14.07 val. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra A. M., skambinama į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) seniūnija), pokalbio trukmė 252 sekundės; 14.50 val. iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra A. M., skambinta į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja E. A., pokalbio trukmė 134 sekundės; 17.29 val. A. M. skambino į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) G.

B., pokalbio trukmė 10 sekundės (2 t., b. l. 119–137); „Tele2“ pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Marijampolės apskrities VPK, o pagal susitarimÄ jo naudotojas yra G. B. (2 t., b. l. 138 – 140); iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. VilkaviÅ¡kio rajono PK gautas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nės G. S. praneÅ¡imas dėl elektros prietaisų vagystės iÅ¡ elektros stulpo, esančio (duomenys neskelbtini) vieÅ¡osiose kapinėse. 2016 m. lapkričio 9 d. dėl vagystės priimtas paaiÅ¡kinimas iÅ¡ A.

M., kurio apklausÄ atliko vyresnioji tyrėja E. A. PaaiÅ¡kinimas pasiraÅ¡ytas A. M., A. M., tyrėjos E. A. 2016 m. lapkričio 9 d. 16.29 val. iÅ¡ policijos duomenų sistemos atspausdinti A. M. asmens duomenys; 16.31 val. atspausdinti A. M. asmens duomenys. 2016 m. lapkričio 28 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. dėl vaiko nepriežiÅ«ros. 2016 m. gruodžio 20 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas priėmė nutarimÄ (3 t., b. l. 3–16); 2017 m. gegužės 25 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis G.

B. savo iniciatyva pateikė kompaktinį diskÄ DVD+R, kuriame įkeltos 5 fotonuotraukos darytos 2016 m. lapkričio 9 d. (4 t., b. l. 60–66); Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus–pataisos namų pateikta informacija apie nukentėjusiųjų E. P. ir A. M. sulaikymo metu atliktas apžiÅ«ras, iÅ¡ kurių matyti, kad sužalojimai nukentėjusiesiems nebuvo nustatyti (7 t., b. l. 51–74); teismo posėdžio metu G. B. pateikė 2 fotonuotraukas, kurios buvo darytos 2017 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke (7 t., b. l. 109);

Kauno apygardos prokuratÅ«ros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pateikta informacija dėl duomenų apie policijos vieningos pajėgų valdymo sistemos veikimÄ , daviklius tarnybiniame automobilyje, iÅ¡ kurios matyti, kad dėl netvarkingų durų daviklių yra tikimybė, kad automobilyje, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo siųsti netiksliÄ informacijÄ apie kai kurių durų statusÄ (7 t., b. l. 134–146); A. M. praÅ¡ymu dėl tyrimo nutraukimo, kuriame nurodė, kad melagingai apkaltino pareigÅ«nus smurtu (7 t., b. l. 157);

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimu sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ , kuriame nurodoma, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 straipsnio 1 dalies dėl poveikio nukentėjusiajam A. M., tačiau nenustačius poveikį dariusių asmenų, ikiteisminis tyrimas sustabdytas (8 t., b. l. 113–114); 2017 m. sausio 25 d. A. M. pareiÅ¡kimu apie tai, kad policijos pareigÅ«nas jai liepė mažiau bendrauti su „Carito“ darbuotojais (1 t., b. l. 30); teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad A.

M. 2015 metais nustatytas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas minimalus arba jo nėra, 2016 metais pakoreguota diagnozė, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Šie sutrikimai tęsėsi ir nusikaltimo jo atžvilgiu padarymo metu. Objektyvių duomenų, kad A. M. nusikalimo jo atžvilgiu padarymo metu būtų laikino psichikos sutrikimo būsenoje, negauta. Dėl jam nustatyto lengvo protinio atsilikimo A. M. galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę.

A. M. galėjo ir gali duoti parodymus. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis A. M. parodymais. Å iuo metu A. M., dėl jam nusatyto lengvo protinio atsilikimo gali duoti parodymus apie įvykį. A. M. nenustatytas toks psichikos sutrikimas, dėl kurio nebÅ«tų galima tikėti jo parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkcijÄ su realia patirtimi A. M. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumÄ A. M. taip pat nenustatytas. Melavimas yra bendražmogiÅ¡ka savybė ir ekspertizės metu nėra vertinama.

Negauta duomenų apie kitų asmenų poveikį A. M. parodymams. Apie galimai patirtÄ prievartÄ A. M. iÅ¡ karto nepranešė, nes toks reagavimo į stresÄ bÅ«das jam nėra bÅ«dingas. Å iuo metu (praėjus 2 metams ir 10 mėnesių po byloje tiriamos nusikalstamos veikos) A. M. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su byloje nagrinėjamais įvykiais, nekonstatuojama, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (8 t., b. l. 63–72); prie baudžiamosios bylos pridėta baudžiamÄ ja byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A.

M. ir E. P. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: V. R. protokolu–pareiškimu dėl vagystės iš automobilio (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 3–4); įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais ir fotolentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 8 d. buvo apžiūrėta nusikaltimo įvykio vieta ir paimti daiktai: pintinė, pirštinės, įkroviklis, raktų rinkinys ir kt., kurie aprašyti apžiūros protokole (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 6, 7–10, 11, 12–15); savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad E. P. pateikė 20 ir 50 eurų banknotus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 16); daiktų apžiūros protokolu ir fotolentelėmis prie protokolo, kuriuose užfiksuota, kuriuose užfiksuoti ir aprašyti pateiktieji 20 ir 50 eurų banknotai (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 17, 18–20);

A. M. 2016 m. lapkričio 9 d. 10.58 val. atliktos liudytojo apklausos protokolu. ApklausÄ atliko tyrėjas V. Ž., liudytojas – A. M., apklausoje daugiau niekas nedalyvauja (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 40–41); A. M. 2016 m. lapkričio 9 d. 16.17 val. atliktos įtariamojo apklausos protokolu. ApklausÄ atliko tyrėja E. K., įtariamasis – A. M., apklausoje daugiau niekas nedalyvauja (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 74–75); E. P. 2016 m. lapkričio 9 d. 18.23 val. atliktos įtariamojo apklausos protokolu.

ApklausÄ atliko tyrėja E. K., įtariamasis – E. P., apklausoje dalyvavo N. G. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 113–115); VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, kuriuo A. M. ir E. P. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2 t., b. l. 93–100). Byloje esančių įrodymų vertinimas Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina kaltinamųjų G.

B. ir V. Ž. kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.  IÅ¡ byloje esančių nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad visi nukentėjusieji nurodo iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes dėl kaltinamųjų veiksmų. Ir nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji A. M., A.

M., E. P. buvo apklausiami net keletÄ kartÄ â€“ ikiteisminio tyrimo tyrėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. ir A. M. buvo apklausiami teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu. Visų apklausų metu jų parodymai iÅ¡ esmės buvo tapatÅ«s, nuoseklÅ«s, atitinkantys byloje nustatytas įvykio aplinkybes. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad įvykis vyko 2016 m. lapkričio 9 d., kai buvo aiÅ¡kinamos aplinkybės dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvykdytos vagystės. Policijos pareigÅ«nai, tirdami nusikalstamÄ veikÄ dėl įvykdytos vagystės, akivaizdžiai piktnaudžiavo tarnyba ir atliko veiksmus, virÅ¡ijančius jų įgaliojimus. 2016 m. lapkričio 8 d.

įvykdyta vagystės buvo iÅ¡aiÅ¡kinta per vienÄ dienÄ , nes jau 2016 m. lapkričio 9 d. įtarimai buvo pareikÅ¡ti įtariamiesiems A. M. ir E. P., o 2016 m. lapkričio 22 d. byla buvo perduota teismui su pareiÅ¡kimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 2016 m. lapkričio 9 d. įvykių seka byloje yra nuosekliai atkurta pagal tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)) vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotus duomenis (1 t., b. l. 60–65) bei VilkaviÅ¡kio rajono PK 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis Nr. 1, Nr. 6, Nr. 11 užfiksuotus vaizdo įraÅ¡us (1 t., b. l. 81–83).

Byloje nekyla ginčas dėl nustatytos dienos įvykių sekos, nėra ginčijamos aplinkybės dėl nukentėjusiųjų asmenų pristatymo į policijos komisariatÄ , tačiau bÅ«tina įvertinti, ar pareigÅ«nai veiksmai buvo teisėti. Ikiteisminio tyrimo metu pirminėse apklausose nukentėjusieji A. M. ir E. P. teigė, kad juos į komisariatÄ pristatė, veiksmus su jais atliko pareigÅ«nai T. ir Ž. (1 t., b. l. 95–96,113–115). Atlikus asmens parodymo atpažinti veiksmÄ , kuris buvo filmuojamas ir vaizdo įraÅ¡as peržiÅ«rėtas teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 102–103,117–119, priedas prie bylos CD diskai Nr. 20, 21) tiek A.

M., tiek E. P. atpažino, jog tos dienos įvykiuose dalyvavo G. B. ir V. Ž. Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad nukentėjusiesiems prieÅ¡ asmenų atpažinimÄ buvo parodytos kaltinamųjų fotonuotraukos, tačiau teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, jog tokie veiksmai buvo atlikti. Liudytojai G. Č. ir R. S. apklausiami teismo posėdyje nurodė, kad buvo galvota asmenų atpažinimÄ daryti iÅ¡ fotonuotraukų. PasiÅ«lymÄ asmenis atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų pateikė VilkaviÅ¡kio rajono PK virÅ¡ininkas E. G., kuris padėjo fotografuoti pareigÅ«nus.

Tokias aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas E. G. Tačiau vėliau buvo nuspręsta, kad efektyvesnis veiksmas bus asmenų parodymas atpažinti, todėl padarytos pareigūnų nuotraukos buvo sunaikintos. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodomomis aplinkybės, tuo labiau, kad iš byloje esančios medžiagos, t. y. liudytojų E. G., K. S., E. K., pačių kaltinamųjų parodymų, byloje esančios vaizdo medžiagos iš policijos komisariato kamerų, akivaizdu, kad aplinkybes dėl 2016 m. lapkričio 8 d.

įvykdytos vagystės tyrė pareigÅ«nai G. B., V. Ž. Nukentėjusieji nurodė, jog jie klydo dėl G. B. asmenybės, nes jie iÅ¡ kitų asmenų buvo girdėję, kad šį pareigÅ«nÄ vadino T. Manytina, kad nukentėjusiųjų sÄ Å¾iningas klydimas dėl asmens tapatybės negali paneigti jų parodymų teisingumo. Kaip jau buvo nurodyta, dienos įvykiai yra nuosekliai atkurti pagal byloje esančius duomenis, atitinkamai Å¡iuos duomenis nuosekliai patvirtina nukentėjusiųjų parodymai. Nukentėjusysis A.

M. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 09.10 val. jam einant gatve VilkaviÅ¡kio mieste prie jo sustojo policijos automobilis. Priėjęs pareigÅ«nas Ž. nurodė jam sėstis į policijos automobilį ir kartu vykti į policijos komisariatÄ . Komisariate jį nusivedė į kabinetÄ , esantį pastato antrame aukÅ¡te, kur buvo klausiama apie vakar vakare įvykdytÄ vagystę, tačiau jis nurodė, kad nieko nežino. Po to pareigÅ«nai jį nuvedė į pastato trečio aukÅ¡to laukiamÄ jį ir liepė laukti.

Grįžę pareigÅ«nai jį nusivedė į kabinetÄ , esantį trečiame aukÅ¡te, bei teigė jam, kad jis melavo. Jam vėl neprisipažinus pareigÅ«nai jį paliko trečio aukÅ¡to laukiamajame iÅ¡važiavo ir grįžo po dviejų valandų. Sugrįžę pareigÅ«nai liepė jam prisipažinti, jam neprisipažįstant Ž. priėjęs uždėjo antrankius, o priėjęs B. sudavė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inį žandikaulį ir 2–3 smÅ«gius į galvos sritį. Ä® kabinetÄ Ä¯Ä—jo pareigÅ«nė, kuri jį nusivedė į rÅ«kymo kabinetÄ .

RÅ«kydamas pareigÅ«nei prisipažino, kad kartu su draugu E. P. įvykdė vagystę. Vėliau į kabinetÄ buvo atvestas jo draugas E. P., kuriam jis nurodė, kad jis prisipažino dėl įvykdytos vagystės ir liepė jam taip pat prisipažinti. Tuo metu pareigÅ«nas atvedęs į kabinetÄ E. P. Å¡iam sudavė vienÄ smÅ«gį delnu per galvÄ . Nukentėjusysis E. P. proceso metu teigė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 14 val. į namus policijos automobiliu atvyko 3 pareigÅ«nai, kurie nurodė vykti kartu į VilkaviÅ¡kio rajono PK.

Ä® policijos automobilį įsėdo geranoriÅ¡kai. Atvykus į komisariatÄ pareigÅ«nai jį nusivedė į pastato antrame aukÅ¡te esantį kabinetÄ . PareigÅ«nai pasakė, kad jis ir jo draugas A. M. yra įtariami dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvykdytos vagystės ir liepė jam dėl įvykdytos vagystės prisipažinti. Jis atsakė, kad apie jokiÄ vagystę nieko nežino ir neturi dėl ko prisipažinti. Kabinete pareigÅ«nai nurodė jam sėstis ant kėdės, rankas padėti už kėdės atloÅ¡o.

Kai pareigÅ«nų reikalavimus įvykdė, jam uždėjo antrankius. Uždėjus antrankius pareigÅ«nas liepė prisipažinti dėl įvykdytos vagystės, tačiau jis neprisipažino. Tuomet pareigÅ«nas nuo stalo pasiėmė ant stalo buvusį „tazerį“, įrėmė į kairės kojos Å¡launį, liepė prisipažinti dėl vagystės, teigė, kad draugas A. jau yra prisipažinęs, klausė kur pinigai ir t.t. Jam toliau neprisipažįstant, pareigÅ«nas nuspaudė „tazerio“ mygtukÄ , pajuto traukiant kojÄ , jautė stiprų skausmÄ .

Ä® kabinetÄ atėjęs kitas pareigÅ«nas, nurodė jį nuvesti iki A., nes Å¡is prisipažino dėl vagystės. Pamatęs jį A. pasakė, kad viskÄ prisipažino ir liepė jam prisipažinti. Tada jį nuvedė į kitÄ kabinetÄ , kur pareigÅ«nai vėl sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į pilvo sritį, taip pat sudavė vienÄ smÅ«gį delnu į galvos sritį ir liepė pasakoti. Nukentėjusysis A. M. proceso metu nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. apie 13 val. į namus tarnybiniu automobiliu atvyko trys pareigÅ«nai, kurie jį ir jo mamÄ nusivežė į kapines, tikslu atlikti parodymus įvykio vietoje, nes buvo įtariamas turto sugadinimu.

Po parodymų pareigÅ«nai liepė mamai eiti namo, o jį žadėjo vežtis į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , nes reikėjo atsipraÅ¡yti seniÅ«nės. Pavažiavus apie 3 km (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos krypti automobilis pasuko į miÅ¡kÄ . Automobiliui sustojus G. B. atsisėdo Å¡alia jo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pradėjo klausinėti su kuo brolis A. apiplėšė parduotuvę. Jis atsakė, kad apie parduotuvę nežino. Tuomet G. B. iÅ¡sitraukė daiktÄ panašų į prožektorių, šį daiktÄ pridėjo jam prie kaklo deÅ¡inėje pusėje, nuspaudė mygtukÄ â€“ jis jautė, kaip kÅ«nu eina elektros srovė, jautė skausmÄ .

Jam toliau nieko nesakant, G. B. liepė iÅ¡lipti jį iÅ¡ automobilio, atrakino vienÄ rankÄ ir privedės prie medžio eglės prie jos prirakino. G. B. tris kartus panaudojo elektroÅ¡okÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kojÄ . Jam neprisipažinus, buvo atrakintas nuo medžio, įsisodintas į automobilį ir nusivežtas į VilkaviÅ¡kio rajono PK. Buvo apie 14–15 val. kai jį nuvedė į kabinetÄ . Vėliau G. B. jį nuvedė pas E. A. į kabinetÄ , kur prabuvo iki 17 val. BÅ«nant komisariate apie tris su puse valandos su juo jokie veiksmai nebuvo atlikti.

Apie 17 val. atėjęs G. B. jam liepė eiti namo pėsčiomis. Ä® namus ėjo pėsčiomis ir grįžo apie 19 val. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų Å¡ie parodymai ne tik neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, tačiau papildo vieni kitus. Nekyla abejonių, jog A. M. buvo papraÅ¡yta vykti į policijos komisariatÄ , jį suradus prie VilkaviÅ¡kio autobusų stoties – tai patvirtina pačių kaltinamųjų nurodomos aplinkybės, taip pat liudytojos G. M. patvirtinimas, jog jis kartu su A.

M. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Liudytojas A. K. patvirtino, jog A. M. buvo policijos komisariate paliktas jo kabinete, kad nepasiÅ¡alintų. Liudytojos K. S., E. K. patvirtino, kad A. M. buvo visÄ dienÄ policijos komisariate. Å iais parodymais neleidžia abejoti ir aplinkybės, jog visi nukentėjusiojo veiksmai iÅ¡ esmės atitinka aplinkybes, kurios yra užfiksuotos vaizdo įraÅ¡uose VilkaviÅ¡kio rajono PK 2016 m. lapkričio 9 d. vaizdo kameromis Nr. 1, Nr. 6, Nr. 11. (1 t., b. l. 81–83). Vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ kameros Nr. 1 (priedas prie bylos CD diskas Nr.

1) matyti, kad 10:18:35 policijos pareigÅ«nai V. Ž., G. B.į komisariatÄ pristato A. M.ir G. M. Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, užfiksuoto vaizdo kamera Nr. 6, matyti, kad 13:23:25 policijos pareigÅ«nai V. Ž., G. B., E. A.į komisariatÄ pristato nepilnametį A. M.(priedas prie bylos CD diskas Nr. 5). Atitinkamai vaizdo įraÅ¡e iÅ¡ kameros Nr. 1, matyti, kad 15:40:21 policijos pareigÅ«nai V. Ž., G. B., E. A.į komisariatÄ pristato nepilnametį E. P. (priedas prie bylos CD diskas Nr. 1). A. M. ir A.

M. duotų parodymų teisingumÄ patvirtina liudytojos ir nukentėjusiųjų įstatyminės atstovės A. M. duoti parodymai, kur ji patvirtino, jog jai yra žinomos aplinkybės apie naudotÄ smurtÄ prieÅ¡ jos nepilnamečius vaikus. A. M. nuosekliai papasakojo tos dienos įvykius, t. y. kad ji vyko kartu su nepilnamečiu (įvykio metu 14 metų) sÅ«numi, kai pas juos atvyko policijos pareigÅ«nai. Jie vyko į kapines, kur A. parodė pavogtus daiktus, o vėliau pareigÅ«nai nurodė, kad A. veÅ¡ į seniÅ«nijÄ atsipraÅ¡yti seniÅ«nės, jai kartu vykti neleido.

Apie tai, kad A. bus vežamas į policijos komisariatÄ , ji nebuvo informuota, todėl grįžusi į namus laukė grįžtančio sÅ«naus. Kaip nurodė A. M., ji laukė iki 16.30 val., po to skambino į seniÅ«nijÄ socialinei darbuotojai norėdama paklausti, ar nematė A. Socialinė darbuotojai jai pasakė, kad A. ji nematė. A. laukė grįžtant autobusu, kuris (duomenys neskelbtini) kaime bÅ«na apie 18.20 val. Kadangi sÅ«nus autobusu negrįžo, paskambino pareigÅ«nei E. A. A. į namus grįžo apie 19 val. visas suÅ¡alęs, raudonu veidu.

A. pasakė, kad buvo policijos komisariate ir iš ten parėjo pėsčiomis. Pareigūnė E. A. neturėjo jam duoti pinigų (0,20 centų) autobuso bilietui, o pareigūnas G. B. atsisakė parvežti į namus ir liepė eiti pėsčiomis. Ji iš karto skambino pareigūnui G. B. į telefono numerį, šiam atsiliepus pradėjo šaukti, kodėl elgiasi kaip gyvuliai, kodėl mušė A., paleido jį per šalį tik su džemperiu pėsčiomis namo. G. B. jos pilnai neišklausęs padėjo telefono ragelį.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys apie A. M. skambučius tÄ dienÄ . Kaip matyti, pagal 2017 m. balandžio 5 d. nutarimÄ susipažinti su dokumentais buvo gautos telefonų numerių (duomenys neskelbtini) (naudotoja – E. A.), (duomenys neskelbtini) (naudotoja – A. M.) iÅ¡klotinės pagal kurias nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. 14.07 val. iÅ¡ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra A. M., skambinta į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) seniÅ«nija), pokalbio trukmė 252 sekundės; 14.50 val. iÅ¡ abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra A.

M., skambinta į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja E. A., pokalbio trukmė 134 sekundės; 17.29 val. A. M. skambino į abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) G. B., pokalbio trukmė 10 sekundžių (2 t., b. l. 119–137). Nors proceso metu buvo keliamos abejonės dėl to, jog pareigÅ«nai neteisėtai naudojo elektroÅ¡okÄ , teismas laiko, kad Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad E. P. konstatuota pigmentinės dėmės deÅ¡inio peties ir kairės Å¡launies srityse galėjo susidaryti po buvusių pavirÅ¡inių nudegimų, kurie galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. lapkričio 9 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

E. P. konstatuoti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tris kartus panaudojant elektros prietaisÄ â€“ elektroÅ¡okÄ ( 1 t., b. l. 87). Teismas atmeta versijÄ , kad asmuo galėjo pats pasidaryti nudeginimus, nes kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos nukentėjusysis E. P. buvo apžiÅ«rėtas tardymo izoliatoriuje, t. y. tuo laiko tarpiu, kai jis buvo sulaikytas baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji buvo laikomi sulaikyme iki 2017 m. vasario 3 d., atitinkamai pareiÅ¡kimai dėl naudoto smurto buvo pateikti 2017 m. sausio 25 d.

Teismo posėdžio metu specialistas Vytenis Valiukas, pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ , nurodė, kad dėmė negalėjo bÅ«ti padaryta prieÅ¡ dienÄ ar savaitę, nuo padarymo – buvo praėjęs didesnis terminas, todėl, kad pigmentinė dėmė atsiranda po gijimo proceso, t. y. žaizdų, Å¡ašų ir pan. Pigmentinės dėmės susiformuoja per ilgesnį laiko tarpÄ . Taip pat specialistas patvirtino, kad pigmentinės dėmės galėjo likti dėl sužalojimų, padarytų prieÅ¡ kelis mėnesius.

Taigi Å¡ios aplinkybės parodo, kad E. P. nustatytos pigmentinės dėmės, negalėjo bÅ«ti padarytos savarankiÅ¡kai, siekiant pagrįsti duotus parodymus prieÅ¡ policijos pareigÅ«nus. Tokiu atveju sužalojimai tikėtina bÅ«tų daromi po pareiÅ¡kimo pateikimo ir tokiu atveju pagal specialisto paaiÅ¡kinimÄ , pigmentinės dėmės nebÅ«tų spėjusios susiformuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta specialisto iÅ¡vada, be to, ji taip pat patvirtina E. P. duotus nuoseklius parodymus. A. M. nurodytomis aplinkybėmis dėl prieÅ¡ jį naudoto smurto miÅ¡ke, teismas neturi pagrindo abejoti.

IÅ¡ bylos esančių vieningos pajėgų valdymo sistemos užfiksuotų duomenų apie 2016 m. lapkričio 9 d. nuo 8 val. iki 17.30 val. tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)) judėjimÄ , matyti 13:01 sustojimas – (duomenys neskelbtini) miÅ¡kas, VilkaviÅ¡kio r. sav., 33 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio link (duomenys neskelbtini) k., VilkaviÅ¡kio r. sav. (1 t., b. l. 60–65). Taip pat byloje pateikti duomenys apie automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)), durų fiksavimo (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, VilkaviÅ¡kio r. sav., nurodytas tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)), 2016 m. lapkričio 9 d. durų atidarymas/uždarymas laikotarpyje nuo 13:01:17 iki 13:06:03.

Automobilio stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini) miškas, (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav. Nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)), sustoja 13:01:14, atidaromos vairuotojo durys, likusių automobilio durų statusas – uždarytos; 13:01:17 automobilio visų durų statusas – uždarytos; 13:01:20 atidaromos galinės vairuotojo durys, tuo metu likusios durys uždarytos; 13:01:21 atidaromos keleivio galinės durys, tuo metu galinės vairuotojo durys – atidarytos, likusios durys – uždarytos; 13:05:36 atidaromos automobilio vairuotojo durys, tuo metu abejos galinės automobilio durys – atidarytos, priekinės keleivio durys – uždarytos; 13:05:39 uždaromos vairuotojo durys; 13:05:45 automobilio visos durys – uždarytos (1 t., b. l. 66–67).

Å ie objektyvÅ«s duomenys patvirtina A. M. nurodytas aplinkybes dėl vykimo į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ ir jo iÅ¡laipinimo iÅ¡ automobilio. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys (7 t., b. l. 134–146), jog vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys gali bÅ«ti netikslÅ«s, tačiau abejonės buvo iÅ¡keltos dėl priekinių keleivio durelių nefiksavimo. Tad Å¡iuo atveju priekinių keleivio durelių duomenų netikslumas nepaneigia aplinkybės, jog A. M. sėdimoje pusėje durelės buvo atidarytos, kas patvirtina, jog jis galėjo bÅ«ti iÅ¡laipintas iÅ¡ automobilio.

Teismas laiko, kad nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes apie naudotÄ smurtÄ patvirtina jų pačių nuoseklÅ«s parodymai. Tesimo posėdžio metu apklausti liudytojai I. P., D. R., A. M., R. B., G. M., byloje esanti specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodoma apie pas E. P. buvusias pigmentines dėmes. Nurodyti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusieji A. M. ir E. P. jiems pasakojo, kad policijoje buvo sumuÅ¡ti. Nors ne visi liudytojai jais tikėjo ir nepasiÅ«lė kreiptis į atsakingas institucijas, tačiau sugretinus kitus byloje esančius įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusieji kalbėjo apie realiai naudotÄ smurtÄ .

Taip pat nukentėjusieji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu, kurių metu patvirtino aplinkybes, nurodytas jų apklausos metu. Nukentėjusieji iÅ¡ esmės nurodė kabinetus, kuriuose jie buvo laikomi, tiek A. M., tiek E. P. tiksliai nurodė kabinetÄ , kuriame A. pasakė E. dėl jo prisipažinimo ir abu nukentėjusieji nurodė, kad prie Å¡io kabinetu E. P. pareigÅ«nas sudavė per galvÄ (1 t., b. l. 102–103, 120–121). Taip pat byloje yra duomenys apie tai, kad naudojant elektroÅ¡okÄ buvo pradeginti E. P. rÅ«bai.

E. P. nurodė konkrečius rÅ«bus ir jų buvimo vietÄ , todėl tyrimo metu buvo apklaustas liudytojas A. B., kuris patvirtino, jog su E. P. buvo apsikeitęs kelnėmis, kurios buvo pradegintos skylutės. Teismas nesutinka su nuomones, jog nukentėjusieji apkalba pareigÅ«nus ir savo parodymus yra iÅ¡ anksto suderinę. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusieji apie smurtÄ pirmiausia pasakė socialinei darbuotojai E. K., jiems bÅ«nant sulaikyme. Tai yra E. K. kalbėjo su kiekvienu iÅ¡ jų atskirai, ir kiekvienas nurodė jiems žinomas aplinkybes.

A. M. ir E. P. tuo metu neturėjo realios galimybės susitikti ir suderinti vieningos savo pozicijos dėl nurodomų aplinkybių. Bylos nagrinėjimo metu buvo nagrinėjama aplinkybė, dėl nukentėjusiųjų savalaikio kreipimosi į atsakingas institucijas. Nukentėjusieji apklausų metu nurodė, jog dėl smurto nesikreipė, nes negalvojo, kad kažkas jais patikės. Netikėjo, kad gali pačioje policijoje skųstis dėl pareigÅ«nų veiksmų ir jais bus tikima. Bylos nustatytos aplinkybės, jog įvykio metu nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, gyvenantys asocialioje aplinkoje, neturėjo artimųjų palaikymo ir susiformavusių teisingų nuostatų, kaip reaguojama į neteisėtÄ elgesį, ypač kai jis patiriamas iÅ¡ teisėsaugos institucijos atstovų.

Jiems nebuvo žinoma, kur bÅ«tų galima kreiptis dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų ir kokiu bÅ«du turi bÅ«ti apie tai praneÅ¡ama. Akivaizdu, kad neturėdami socialinių įgÅ«džių ir bÅ«dami nepilnamečiai, galima manyti, net galėjo nesuvokti, jog tokie pareigÅ«nų veiksmai yra neteisėti. Tokia jų reakcijÄ Ä¯ nurodytas aplinkybes patvirtina ir proceso metu atlikta A. M. psichologinė ekspertizė, kurios akte nurodoma, kad apie galimai patirtÄ prievartÄ A. M. iÅ¡ karto nepranešė, nes toks reagavimo į stresÄ bÅ«das jam nėra bÅ«dingas (8 t., b. l. 63–72).

Tačiau proceso metu apklausta liudytoja E. K. – Žilienė nurodė, kad jai bendraujant su nukentėjusiais Å¡ie nurodė, kad policija jais netiki, policija juos laiko nusikaltėliais, o tirdami vagystę iÅ¡ parduotuvės pareigÅ«nai, siekdami jų prisipažinimo, naudojo smurtÄ . Plačiau iÅ¡siaiÅ¡kinus įvykio dėl smurto aplinkybes, ji nukentėjusiesiems paaiÅ¡kino, kad toks pareigÅ«nų elgesys yra neteisėtas, kad yra institucijos, kurios tiria pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, į kurias jie gali kreiptis.

Tai yra Å¡ios liudytojos nurodytos aplinkybės parodo, kad nukentėjusieji neturėjo pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis, kuriose jie buvo laikomi nusikaltėliais. Tuo tarpu socialinei darbuotojai paaiÅ¡kinus apie tai, kad su jais buvo elgiamasi neteisėtai, kad taip elgtis pareigÅ«nai negali, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė, nukentėjusieji įgijo kito asmens palaikymÄ , juo pasitikėjo, supratę buvusios situacijos neteisėtumÄ , nutarė apie tai praneÅ¡ti. Akivaizdu, kad nepilnamečiai asmenys, tuo labiau gyvenantis asocialioje aplinkoje, yra labai pažeidžiami, todėl net sunku įsivaizduoti, kad tokie asmenys savarankiÅ¡kai pasiryžtų praneÅ¡ti apie valdžios institucijų neteisėtus veiksmus.

Todėl visiÅ¡kai suprantama situacija, kad tik tuo metu, kai nepilnamečiais nukentėjusiaisiais buvo patikėta, jie įgijo suaugusių atsakingų asmenų palaikymÄ , tik tada pasiryžo praneÅ¡ti apie neteisėtus veiksmus. Atitinkamai proceso metu buvo teigiama, kad „Carito“ institucija turi suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, įtakoja nukentėjusiuosius ir kt. Teismas atmeta tokius argumentus, kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, nes kaip jau buvo nurodyta „Caritas“ buvo institucija, kuri palaikė nukentėjusiuosius viso proceso metu.

Å is procesas bÅ«tų pakankamai sudėtingas iÅ¡gyventi net ir suaugusiam asmeniui, todėl tik su Å¡ios įstaigos palaikymu, nukentėjusieji turėjo galimybę apginti savo teises. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog proceso metu matoma „Carito“ teikiama socialinė pagalba nukentėjusiesiems, tačiau nėra jokių duomenų, jog jie galėjo įtakoti nukentėjusiųjų parodymų teisingumÄ , įvykio aplinkybes. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, kurie visapusiÅ¡kai atitinka tos dienos įvykių sekÄ , yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, bei juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Neabejojama, kad trys nepilnamečiai, gyvenantys asocialioje aplinkoje, turintys psichikos ir intelekto sutrikimų, galėtų smulkmeniÅ¡kai suderinti savo parodymus su tos dienos įvykiais. Akivaizdu, kad nukentėjusieji net nežinojo, kokius duomenis yra galimybės surinkti ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtintų jų parodymus. Akivaizdu, kad negalėjo nukentėjusiųjų atstovė A. M. suplanuoti Å¡ių įvykių ir praneÅ¡imui apie smurtÄ pradėti ruoÅ¡tis prieÅ¡ tris mėnesius skambindama į seniÅ«nijÄ , pareigÅ«nams, ar Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 praneÅ¡ti apie sÅ«naus dingimÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matoma, kad A. M. nustatyta socialinių įgÅ«džių stoka, turi problemÄ dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, kas parodo jos pajėgumÄ sukurti melagingas istorijas. Tuo tarpu byloje esant įrodymams, kurie patvirtina Å¡ių, visapusiÅ¡kai negebančių tinkamai užtikrinti savo pagrindinių gyvenimo sÄ lygų, asmenų parodymus, Å¡ių asmenų smulkmeniÅ¡kai nurodomos įvykio aplinkybės, apie kurias jie pasakojo net keletÄ kartų, tik patvirtina aplinkybę, jog jų nurodomos aplinkybės yra jų pačių iÅ¡gyventos ir teisingos.

Manytina, kad ir teismo proceso metu atlikta A. M. ekspertizė patvirtino faktÄ , jog A. M., nors ir turėdamas lengvÄ protinis atsilikimÄ , elgesio sutrikimÄ , tačiau nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis A. M. parodymais. Taip pat ekspertizės akte nurodoma, kad ir tyrimo metu kalbėdamas apie įvykį, jis jaučia įtampÄ (8 t., b. l. 63–71). Vertinant kaltinamųjų G. B. ir V. Ž. parodymus teismui kyla abejonių dėl jų teisingumo ir objektyvumo. Pirmiausia dėl jų parodymų objektyvumo kyla abejonė todėl, kad jie turėjo visus prieinamus Å¡altinius ir galimybes suderinti savo duodamus parodymus ir įvykių versijas.

Tai, kad tokių priemonių buvo imtasi, patvirtina aplinkybė, jog prasidėjus tyrimui G. B., turėdamas priėjimÄ prie vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų, domėjosi tuo metu jo naudojamo tarnybinio automobilio judėjimu. Å ias aplinkybes posėdžio metu patvirtino pats G. B., teigdamas, jog norėjo duoti teisingus parodymus. Tačiau toks kaltinamojo poelgis parodo, kad jis nėra įsitikinęs savo parodymų teisingumu, jam reikia patikrinti ir pritaikyti prie objektyvių duomenų, kai tuo tarpu nukentėjusieji neturėjo jokios galimybės savo parodymų patikrinti pagal byloje esančius duomenis, tačiau tai nepadarė jų parodymų nenuosekliais.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad tÄ dienÄ jie turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykdytÄ nusikaltimÄ , jų darbas vyko intensyviai. Kaltinamieji neginčijo tos dienos įvykių sekos, kuri buvo nustatyta remiantis byloje surinktais vaizdo įraÅ¡ais ir vieningos pajėgų sistemos duomenimis, tačiau jie ginčijo aplinkybes dėl jų veiksmų neteisėtumo ir naudoto smurto. Teismas atkreipia dėmesį į nurodomas aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl kaltinamųjų, taip pat ir E. A., kuri tiesiogiai su kaltinamaisiais dalyvavo įvykiuose, parodymų teisingumu.

Kaltinamieji teigia, kad jie pamatė A. M. VilkaviÅ¡kio autobusų stotyje ir pasiÅ«lė nuvykti į policijos komisariatÄ . Kaltinamieji teigia, kad A. M. galėjo atsisakyti ir nevykti, jie prievartos nenaudojo. Tokie kaltinamųjų parodymai leidžia manyti, kad kaltinamieji pirmiausia neteisingai vertina pačias aplinkybes, tai yra jie – du policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu privažiavo prie nepilnamečio asmens gatvėje, kas jau parodo jų virÅ¡enybę prieÅ¡ nukentėjusįjį, atitinkamai tokiomis aplinkybėmis pilnai suprantama, kad negalėjo suvokti, jog nukentėjusysis turėjo galimybę rinktis ir prieÅ¡tarauti policijos pareigÅ«nams.

Teisinėje sistemoje yra žinoma, asmuo iki 18 metų yra nepilnametis, kas parodo, kad jis dažniausiai negali pilnavertiškai suformuoti savo nuomones, kad tokie asmenys yra lengvai pažeidžiami. Todėl pareigūnų nurodomos aplinkybės, jog nepilnametis turėjo galimybę rinktis, akivaizdžiai neatitinka buvusios situacijos ir nepilnamečio asmens supratimo. Kiekvienam gatvėje policijos pareigūnų sustabdytam asmeniui, kiltų nerimas ir įtampa, nes policija visuomenėje asocijuojasi su jėgos, prievartos institucija, atitinkamai susidūrimas su ja visada lydimas nerimo ir baimės, atitinkamai seka paklusimo reikalavimams elgesys.

Kaltinamieji, liudytojai K. S., E. K. patvirtino, kad A. M. visÄ dienÄ buvo policijos komisariate, tačiau jis galėjo iÅ¡eiti, vaikščioti po komisariatÄ . Teismas nesutinka su tokiu įvykio aplinkybių vertinimu. Tos dienos įvykiai parodo, kad A. M. buvo laikomas priverstinai policijos komisariate ir jis neturėjo galimybės su pareigÅ«nų leidimu pasiÅ¡alinti. Kaip matyti A. M. buvo atvežtas į komisariatÄ , po kiek laiko apklaustas liudytoju. Apklausos metu jo nurodytas aplinkybes pareigÅ«nai iÅ¡važiavo tikrinti, jį palikdami laukti.

Suprantama, kad jis nebuvo uždarytas sulaikymo kameroje, tačiau nėra abejonių, jog jam buvo liepta laukti, kaip nurodė pats A. M. NelogiÅ¡kas paaiÅ¡kinimas, jog A. galėjo iÅ¡eiti iÅ¡ komisariato, nes tokiu atveju pareigÅ«nai jam bÅ«tų pasakę, kad jis gali eiti, jam nebebÅ«tų likę priežasties laukti. Be to, grįžę pareigÅ«nai dar kartÄ Ä—mėsi veiksmų su A. M., dar kartÄ jį apklausinėjo, kol Å¡is prisipažino. Jam prisipažinus vėl buvo liepta laukti, kol bus įteiktas įtarimas ir atlikta jo įtariamojo apklausa.

Per dienÄ atliktų veiksmų eiga, jų skaičius parodo, kad A. M. ilgÄ laiko tarpÄ policijos komisariate buvo pareigÅ«nų nurodymu, atitinkamai neturėdamas pakankamai savarankiÅ¡kos valios nepaklusti jų nurodymams, bijodamas galinčių kilti pasekmių, darytina iÅ¡vada, jog dėl patiriamos baimės, kuriÄ sukelia policijos institucija, ir kuria naudojosi pareigÅ«nai, A. M. neturėjo galimybės pasiÅ¡alinti iÅ¡ komisariato, nes tokio leidimo jam nenurodė nei vienas pareigÅ«nas. Kaltinamųjų paaiÅ¡kinimai dėl A.

M. vežimo į policijos komisariatÄ taip pat neatitinka logiÅ¡kų ir nuoseklių parodymų požymių. Patys pareigÅ«nai nurodo, kad tÄ dienÄ intensyviai dirbo, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti vakare įvykdytos vagystės aplinkybes. Tačiau važiuodami aiÅ¡kintis vagystės aplinkybes, jie pasikviečia kartu važiuoti pareigÅ«nę E. A., kuri, kaip yra teigiama, vyko dėl A. M. padaryto administracinio nusižengimo, T. Y. dėl įvykio, nesusijusio su tiriama veika. Liudytoja E. A. nurodė, jog kartu važiuoti jai nurodė G.

B. PareigÅ«nams nuvykus į M. namus, pareigÅ«nai pareikalavo, kad A. M. vyktų su jais į kapines, kur turėjo parodyti paslėptus daiktus. Kadangi tuo metu A. M. buvo tik 14 metų amžiaus, jo įstatyminė atstovė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vykti kartu. Tačiau nuvykus iki kapinių jai toliau keliauti nebuvo leista. Kaltinamieji V. Ž., G. B. bei kartu su jais buvusi liudytoja E. A. teigė, kad A. M. pati atsisakė vykti kartu su jais, nes jai buvo gėda dėl sÅ«naus elgesio, tačiau tokios kaltinamųjų aplinkybės neatitinka kitos bylos medžiagos.

PareigÅ«nai teigia, jog ketino vykti į seniÅ«nijÄ , kad A. M. atsipraÅ¡ytų seniÅ«nės, tačiau supratę, kad buvo pietų metas, ten nevyko. Tačiau iÅ¡ byloje esančių užfiksuotų duomenų matyti, kad A. M. su pareigÅ«nais kapinėse buvo sustoję 12.52 val., t. y. tuo metu pietų laikas jau buvo pasibaigęs (1 t., b. l. 60–65). Taip pat pareigÅ«nų nurodoma aplinkybė, jog A. M. pati atsisakė su jais vykti ir pažadėjo pati savarankiÅ¡kai atvykti į policijos komisariatÄ , paneigia byloje esanti aplinkybė, jog A.

M., nesulaukusi sÅ«naus grįžtančio iÅ¡ seniÅ«nijos, 14.07 val. skambino į seniÅ«nijÄ , kaip ji pati nurodė – pasidomėti, kur yra jos sÅ«nus (2 t., b. l. 119–137). Toks A. M. elgesys parodo, kad ji nežinojo apie pareigÅ«nų ketinimÄ jos sÅ«nų vežti į policijos komisariatÄ , bei policijos pareigÅ«nų buvo apgauta dėl vykimo į seniÅ«nijÄ . PareigÅ«nai teigė, kad jie A. M. vežėsi į policijos komisariatÄ dėl administracinio nusižengimo medžiagos, o jo motina pažadėjo savarankiÅ¡kai atvykti į komisariatÄ .

Å ios nurodomos aplinkybės, jas vertinant teisiniu požiÅ«riu, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kos. Ä®vykio metu A. M. buvo 14 metų, tad akivaizdu, kad jis nebuvo subjektas, kurį bÅ«tų galima traukti administracinėn atsakomybėn. Tad, pareigÅ«nų žodžiais tariant, A. M. atsisakius vykti į komisariatÄ , jie neturėjo jokio teisinio pagrindo ir tikslo vežtis vienÄ nepilnametį asmenį į policijos komisariatÄ dėl padaryto administracinio nusižengimo, nes net negalėjo jam suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolo.

Be to, kaltinamieji ir liudytoja E. A. teismo posėdžio metu teigė, kad A. M. buvo neblaivi, elgėsi agresyviai. Laikant, jog pareigÅ«nų nurodomos aplinkybės yra teisingos, kyla abejonė dėl jų deklaruojamų ketinamų atlikti veiksmus administracinio nusižengimo byloje su neblaiviu asmeniu. Manytina, kad policijos pareigÅ«nai, turėdami teisinį iÅ¡silavinimÄ , didelę patirtį, suprato savo veiksmų neteisėtumÄ . Taip pat bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nurodė aplinkybes, jog važiuodami į policijos komisariatÄ , jie tikrino miÅ¡ko įvažiavimÄ , ar ten nėra automobilių iÅ¡važinėjimų, iÅ¡mėtytų daiktų.

Tokios pareigÅ«nų nurodytos aplinkybės nelaikytinos teisingomis. Kaltinamasis G. B. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 9 d. ryte jam buvo pavesta atlikti tyrimÄ dėl vagystės, jis susipažino su jam pateikta medžiaga. IÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jau 2016 m. lapkričio 8 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, suraÅ¡ytas protokolas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 6–10), kurios metu nustatyta vieta, į kuriÄ pabėgo kaltininkai, taip pat įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodoma, kad už kapinių esančio miÅ¡kelio pakraÅ¡tyje ant žolės rasti vagystės metu pagrobti ir iÅ¡mėtyti daiktai.

Kaip matyti, jau vagystės įvykdymo vakarÄ buvo nustatyta kaltininkų pasiÅ¡alinimo kryptis, buvo rasti iÅ¡mėtyti daiktai. Kadangi įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo suraÅ¡ymo data nurodoma 2016 m. lapkričio 8 d., tad lapkričio 9 d. ryte G. B. turėjo susipažinti su Å¡ia bylos medžiaga. Todėl pareigÅ«nų nurodomos aplinkybės apie įvykio metu pagrobtų daiktų paieÅ¡kas visiÅ¡kai kitoje vietoje, negu ji jau buvo nustatyta, neįtikinantys. Byloje esantys vieningos pajėgų sistemos užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiojo A.

M. parodymus, kuriuose jis nurodo, kad jiems atvykus į miÅ¡kÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo G. B. bei automobilyje atsisėdo Å¡alia jo. Tokias aplinkybes patvirtina nustatytas automobilio „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)), 2016 m. lapkričio 9 d. durų atidarymas/uždarymas. Nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi Pajero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (radijo stotis (duomenys neskelbtini)), sustoja 13:01:14, atidaromos vairuotojo durys (Å¡ioje vietoje sėdi pareigÅ«nas G.

B.), likusių automobilio durų statusas – uždarytos; 13:01:20 atidaromos galinės vairuotojo durys (Å¡ioje vietoje sėdi nukentėjusysis A. M.), tuo metu likusios durys – uždarytos; 13:05:36 atidaromos automobilio vairuotojo durys, tuo metu abejos galinės automobilio durys – atidarytos, priekinės keleivio durys – uždarytos (1 t., b. l. 66–67). Tuo tarpu pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad A. M. iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, o jo sėdėjimo vietoje durys buvo atidarytos, nes pareigÅ«nas iÅ¡ automobilio galo pasiėmė fotoaparatÄ .

Kaltinamieji ir liudytoja E. A. labai tiksliai ir neabejodami prisiminė labai nežymų pareigÅ«nų veiksmÄ , tai yra galinių durelių atidarymÄ tikslu pasiimti fotoaparatÄ . Nors Å¡is veiksmas buvo visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, ir daugeliu atveju asmenys, jo neužfiksuotų ir neprisimintų, tačiau visi automobilyje buvę pareigÅ«nai jį tiksliai prisiminė ir įvardino galinių vairuotojo pusėje esančių durelių atidarymo tikslÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu G. B. pats tikrinosi Å¡ios sistemos duomenis, kaip jis pats nurodė – dėl teisingų parodymų davimo, teismui kyla abejonė dėl pareigÅ«nų sÄ Å¾iningų parodymų Å¡ioje situacijoje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl antrankių panaudojimo. Patys kaltinamieji ir liudytoja E. A. neigė aplinkybę, jog A. M. buvo surakintas antrankiais. Kaltinamasis G. B. teigė, kad antrankiai nebuvo panaudoti, tačiau jo nuomone, jei ir buvo panaudoti, tai nepažeidė įstatymų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡ai, kurie užfiksuoti policijos komisariato kameromis. PeržiÅ«rint kameros Nr. 6 vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas A.

M. atvedimo į policijos komisariatÄ veiksmas, akivaizdžiai matyti, jog A. M. rankos už nugaros yra surakintos antrankiais (priedas prie bylos CD diskas Nr. 5, vaizdo įraÅ¡e nurodomas laikas 14:23:51 val.). Tuo tarpu G. B., V. Ž., E. A. neigė, jog specialiosios priemonės buvo naudojamos, nors iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog E. A. ėjo už A. M. nugaros, o G. B. atidarė pastato duris ir praleido A. M. įeiti, tad jie fiziÅ¡kai negalėjo nematyti jo surakintų rankų. Å ios aplinkybės kelia pagrįstas abejones kaltinamųjų ir liudytojos E. A. parodymais, nes kaip jau buvo nurodoma, Å¡ie asmenys labai neabejotinai patvirtino teismui visiÅ¡kai neįsidėmėtinÄ Ä¯vykį, kad vienas iÅ¡ pareigÅ«nų atidarė automobilio galines dureles tikslu paimti fotoaparatÄ , tačiau neigia akivaizdų specialiųjų priemonių panaudojimo faktÄ , t. y. smulkias, jiems naudingas, aplinkybes nurodo, o reikÅ¡mingų, tačiau nenaudingų jų gynybai, aplinkybių paaiÅ¡kinti negali.

Bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad A. M. kaltinamiesiems buvo neaktualus, jie su juo nedirbo, jis buvo atvežtas dėl administracinio nusižengimo bylos, kuriÄ tyrė tyrėja E. A. Tačiau dėl Å¡ių aplinkybių kaltinamųjų parodymai taip pat netikslÅ«s. Policijos pareigÅ«nai atvyko į M. namus, nepilnametį asmenį be įstatyminio atstovo iÅ¡vežė į komisariatÄ . Nurodydami įvykio aplinkybes kaltinamieji teigė, kad jei ir buvo naudoti antrankiai, tai buvo teisėtas veiksmas, nes A.

M. buvo ne kartÄ pabėgęs nuo pareigÅ«nų. Tad pareigÅ«nai galimai ėmėsi priemonių dėl A. M. galimo pabėgimo. Tačiau vėliau jie teigia, kad A. M. jiems buvo neaktualus, su juo kaltinamieji nedirbo, į komisariatÄ buvo vežamas laukti atvykstančios įstatyminės atstovės A. M., jo judėjimas nebuvo apribotas ir jis galėjo pats iÅ¡vykti iÅ¡ komisariato. Bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. patvirtino tai, kad į jo kabinetÄ buvo atvestas A. M., kad nepasiÅ¡alintų iÅ¡ komisariato.

Å ios aplinkybės parodo kaltinamųjų parodymų nenuoseklumÄ , t. y. iÅ¡ pradžių teigiama, kad buvo teisinis pagrindas naudoti specialiÄ sias priemones, kad asmuo nepabėgtų, tačiau vėliau teigiama, kad asmuo savanoriÅ¡kai buvo komisariate. Aplinkybes apie A. M. savanoriÅ¡kÄ laukimÄ komisariate paneigia liudytojo A. K. nurodytos aplinkybės, o aplinkybę, jog A. M. laukė savo įstatyminės atstovės, kuri turėjo juo pasirÅ«pinti, paneigia aplinkybės, jog vėliau nepilnametis buvo iÅ¡leistas vienas į namus, nepasirÅ«pinant jo saugiu grįžimu, nesidomint jo galimybėmis grįžti į namus, kurie yra apie 12 km nuo policijos komisariato.

A. M., neturėdamas lėšų grįžti į namus, buvo iÅ¡leistas vienas, dėl ko jis 12 km iki namų turėjo pareiti pėsčiomis. Tai, kad A. M. iÅ¡buvo komisariate 3 valandas 16 minučių (tai užfiksuota policijos komisariato vaizdo kameromis (1 t., b. l. 81–83)), parodo, kad jis tokį ilgÄ laiko tarpÄ nesavanoriÅ¡kai praleido komisariate, o vykdydamas pareigÅ«nų nurodymus, nes suprantama, kad asmuo turėdamas pasirinkimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ komisariato, nedvejodamas tuo pasinaudotų, o ne toliau netikslingai liktų policijos komisariato patalpose.

Atitinkamai teismas manydamas, kad kaltinamųjų parodymai yra nelogiÅ¡ki, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl A. M. paėmimo iÅ¡ namų tikslo. Tuo tarpu pačio A. M. nurodomos aplinkybės, kad jis buvo klausinėjamas apie brolio įvykdytÄ vagystę, apie jo vežimÄ Ä¯ miÅ¡kÄ , patvirtina vieningos pajėgų sistemos užfiksuoti duomenys. A. M. nurodomos aplinkybės apie jai žinomÄ sÅ«naus iÅ¡vežimo tikslÄ â€“ į seniÅ«nijÄ , bei jos skambutis į seniÅ«nijÄ , patvirtina jos nurodytas aplinkybes, jog jai nebuvo žinoma apie kelionę į policijos komisariatÄ .

PareigÅ«nų norÄ Ä¯statyminę atstovę atriboti nuo jos atstovaujamųjų, patvirtina ir tai, jog pareigÅ«nai jos neinformavo apie vyresniojo (16 metų) sÅ«naus A. M. buvimÄ policijos komisariate. Kai pareigÅ«nai atvyko į M. namus, A. M. buvo palikę policijos komisariate, tačiau A. M. apie sÅ«naus buvimo vietÄ neinformavo. Tai, kad Å¡ios aplinkybės buvo nuslėptos nuo įstatyminės atstovės patvirtino A. M. praneÅ¡imas bendruoju pagalbos numeriu, jog iÅ¡ namų išėjo ir negrįžo jos sÅ«nus A.

M. (1 t., b. l. 57). Tokie pareigÅ«nų veiksmai parodo jų veiksmų negeranoriÅ¡kus tikslus. Vertindamas pareigÅ«nės E. A. parodymus, teismas laiko, jog Å¡ie parodymai yra neobjektyvÅ«s ir neteisingi. Å ių parodymų neobjektyvumÄ parodo tai, kad, kaip jau buvo nurodyta, ji teigė, kad nematė, kad nukentėjusiesiems buvo naudojami antrankiai. Tuo tarpu iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu peržiÅ«rėto policijos komisariato kameromis užfiksuotame vaizde akivaizdžiai matomos A. M. antrankiais surakintos rankos, o pati E. A. eina paskui A.

M., tad ji net fiziškai negalėjo nematyti antrankiais surakintų rankų. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. A. administracinio nusižengimo byloje nurodė netikslius duomenis. Tai yra nors A. M. nedalyvavo A. M. apklausoje, tačiau įstatyminei atstovei vėliau buvo liepta pasirašyti dėl sūnaus duotų parodymų teisingumo, lyg ji būtų šioje apklausoje dalyvavusi. Šios aplinkybės parodo, kad liudytojos parodymai iš esmės yra neteisingi, todėl jais remtis teismas negali. Be to, jos nurodomos aplinkybės, taip pat kaip ir kaltinamųjų G.

B. ir V. Ž., neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, yra nenuoseklÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Viso proceso metu kaltinamieji teigė, kad byla yra sufabrikuota, o nukentėjusieji juos apkalba, dėl jų intensyviai atliekamų tarnybinių pareigų, intensyvus nukentėjusiųjų tikrinimo. Teismas mano, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusieji turėjo realų interesÄ apkalbėti, ar pakenkti. Teismas spręsdamas dėl byloje esančių įrodymų taip pat vertina ir kitų apklaustų asmenų parodymus.

Liudytojai D. P., A. K., K. S., E. K., G. M., N. G. patvirtino tos dienos įvykių sekÄ , tačiau negalėjo patvirtinti dėl naudoto smurto. Nurodyti liudytojai teigė, kad nukentėjusieji jiems nesakė apie smurtÄ , tačiau tai, kad nebuvo praneÅ¡ta apie smurtÄ , tai nepatvirtina aplinkybės, jog smurtas nebuvo naudojamas. Liudytojų R. S. ir V. S. parodymai taip pat nei patvirtina, nei paneigia įvykio aplinkybių. Å ie liudytojai teigia, kad jie M. netiki, jie linkę iÅ¡sigalvoti nurodomas aplinkybes. Taip pat teigiama, kad turėjo garso įraÅ¡Ä , kuriame A.

M. prisipažino, jog meluoja dėl nusikaltimo aplinkybių. Teismas laiko, kad šių liudytojų R. S. ir V. S. parodymai nėra patikimi. Teismo posėdžio metu R. S. teigė, kad A. M. nebuvo sumuštas, grįžęs iš policijos buvo užėjęs pas juos, smurto žymių nematė. Tuo tarpu pagarsintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose jis teigė, kad A. M. jam sakęs, kad buvo pareigūnų truputį sumuštas. Dėl netikslumų R. S. teigė, kad jam buvo daromas spaudimas, todėl nurodė netikslias aplinkybes.

Prieštaringų parodymų davimas kelia pagrįstas abejones jų patikimumu, todėl jais nesiremtina. V. S. nurodo, kad ji netikinti nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad A. M. jas išgalvojo. Šios liudytojos parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas neturi pagrindo juos laikyti patikimais. Nukentėjusiųjų A. M., E. P., A. M. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi iš esmės papildantys vieni kitus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl jie laikytini objektyviais.

Tuo tarpu liudytojos E. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir kuriais buvo neigiamos visos kaltinimuose nurodytos ir su fizinės prievartos panaudojimu aplinkybės, teismas vertina kaip neobjektyvius, siekiant palengvinti savo bendradarbių policijos pareigÅ«nų teisinę padėtį, todėl jais nesivadovauja. Teismas, vertindamas visų nukentėjusiųjų asmenų parodymų atitiktį vienų kitiems, pažymi, kad jie yra nuoseklÅ«s savo turiniu, įvykių seka, o, vertindamas jų patikimumÄ , nurodo, jog nei nukentėjusieji, nei liudytojai neturi pagrindo apkalbėti kaltinamųjų ir duoti jiems nepalankius parodymus.

Be to, neįtikėtina, jog trys nukentėjusieji ir liudytojų grupė sÄ moningai suderintų savo parodymus ir meluotų tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui be jokios priežasties. Teismas sutinka, jog parodymuose gali bÅ«ti nežymių neatitikimų, tačiau jie yra suprantami atsižvelgiant į tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo ilgas laiko tarpas. Ä®siminimo procesas yra subjektyvus, kiekvieno skirtingai rekonstruojamas, todėl nežymÅ«s nesutapimai tik patvirtina, kad jie nėra dirbtinai suderinti.

Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies sudėties požymių Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 9 d. pareigÅ«nams G. B. ir V. Ž. buvo pavesta atlikti tyrimÄ dėl 2016 m. lapkričio 8 d. įvykdytos vagystės. Tirdami nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji į policijos komisariatÄ pristatė nepilnametį A. M., kuris komisariate iÅ¡buvo 10 valandų, jį kelis kartus apklausinėjo, naudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ . Taip pat pareigÅ«nai iÅ¡ namų paėmė nepilnametį A. M., kurį be įstatyminio atstovo nuvežė į miÅ¡kÄ , naudojo fizinį smurtÄ , vėliau A.

M. buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , kur jis buvo 3 valandas 16 minučių, nors su juo nebuvo atliekami procesiniai veiksmai. Taip pat tirdami nusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji į policijos komisariatÄ be įstatyminio atstovo žinios pristatė nepilnametį E. P., prieÅ¡ jį naudojo fizinį smurtÄ , reikalavo prisipažinti įvykdžius nusikaltimÄ bei policijos komisariate buvo laikomas 4 valandas 21 minutę. Kaltinime nurodoma, kad G. B. ir V. Ž. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad prieÅ¡ apklausÄ neįteikė praneÅ¡imo apie įtarimÄ , neužtikrino gynėjo, įstatyminio atstovo dalyvavimo, apklausos veiksmo nefiksavo protokole, neteisėtai nurodė prisipažinti kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , naudojo fizinį smurtÄ , neteisėtai atėmė nukentėjusiesiems laisvę.

Taip pat kaltinime nurodoma, kad neteisėtais veiksmais kaltinamieji pažeidė Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje, 31 straipsnyje, Policijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalyse, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, 26 straipsnio 1 dalyje, BPK 21 straipsnyje, 44 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 53 straipsnio 1 dalyje, 179 straipsnio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimus.

Pagal BK 228 straipsnį piktnaudžiavimas objektyviai pasireiÅ¡kia valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi paprastai piktnaudžiavimas – tai tarnybinės padėties panaudojimas ar pasinaudojimas ja prieÅ¡ingais nei tarnybos interesais. Dažniausiai tÄ faktÄ , kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijo savo įgaliojimus, patvirtina tai, kad toks asmuo veikdamas atitinkamu bÅ«du (arba neveikdamas) pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimo tvarkÄ , nesilaikė iÅ¡ teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų.

BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nepripažino savo kaltės, teigdami jog jų veiksmai buvo teisėti, tačiau vertinant įstatyme jiems suteiktas teisės, matome, kad pareigÅ«nų atlikti veiksmai daugeliu atvejų nebuvo teisėti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji A. M. atvežė į policijos komisariatÄ 10.18.35 val. (asmenų pristatymo laikas tiksliai nustatytas pagal policijos komisariate esančių vaizdo kamerų įraÅ¡us (1 t., b. l. 81–83)), pirmÄ kartÄ apklaustas liudytoju buvo 10.58 val. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 40–41).

Atlikus Å¡iÄ apklausÄ A. M. policijos komisariate buvo laikomas iki 16.17 val., kada buvo atlikta įtariamojo apklausa (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 74–75). Laikotarpyje nuo 11.29 val. iki 16.17 val., tai yra 4 valandas 48 minutes A. M. praleido policijos komisariate be teisinio pagrindo, nes sulaikymo protokolas suraÅ¡ytas nebuvo. E. P. į policijos komisariatÄ buvo pristatytas 15.40 val., 16.58 val. iÅ¡ komisariato E. P. buvo vežamas į sodybÄ , kurioje buvo paslėpti pinigai. Ä®tariamojo apklausa pradėta 18.23 val., t. y.

E. P. 2 valandas 43 minutes policijos komisariate buvo laikomas be teisinio pagrindo, sulaikymo protokolas nebuvo suraÅ¡ytas. A. M. į policijos komisariatÄ buvo pristatytas 13.23 val., iÅ¡vyko iÅ¡ komisariato 16.39 val., t. y. 3 valandas 16 minučių komisariate iÅ¡buvo be teisinio pagrindo, procesiniai veiksmai nebuvo su juo atliekami. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad nukentėjusieji turėjo galimybę iÅ¡eiti iÅ¡ komisariato, galėjo laisvai judėti, komisariate buvo savanoriÅ¡kai, teismas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu, nes akivaizdu, kad nukentėjusiųjų valia dėl iÅ¡vykimo iÅ¡ komisariato buvo įtakota pareigÅ«nų.

Visi nukentėjusieji buvo nepilnamečiai, kas parodo jų didesnį pažeidžiamumÄ ir galimybę daryti įtakÄ jų pasirinkimams, ypač teisėsaugos institucijos pareigÅ«nų. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusiesiems pareigÅ«nai liepė laukti, atitinkamai jie neturėjo pakankamai drÄ sos pasiprieÅ¡inti pareigÅ«nų nurodymams ir jų nevykdyti. Be to, tos dienos įvykiai parodo, jog pareigÅ«nai visÄ laikÄ demonstravo savo virÅ¡enybę, siekė įbauginti nukentėjusiuosius, t. y. nepilnamečius asmenis iÅ¡sivežė iÅ¡ jų namų be įstatyminių atstovų, prie A.

M. priėjo vieÅ¡oje vietoje ir paprašė vykti kartu, A. M. į komisariatÄ pristatytas su antrankiais, nors patys kaltinamieji teigė, kad jis tÄ dienÄ elgėsi ramiai. Tokie pareigÅ«nų veiksmai laikytini siekimu įbauginti nepilnamečius asmenis bei paveikti jų valiÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis numato, kad žmogaus laisvė yra neliečiama. Niekas negali bÅ«ti savavaliÅ¡kai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl analogiÅ¡kos situacijos, kai asmuo buvo sulaikytas įstaigoje jam nesuraÅ¡ant sulaikymo protokolo, yra pasisakę Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Venckutė prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 10645/08), kurioje nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio (teisė į laisvę ir saugumÄ ) 1 dalies pažeidimÄ dėl savavaliÅ¡ko sulaikymo. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nacionalinius teisės aktus ir užtikrinant veiksmingÄ Lietuvos įsipareigojimų pagal Konvencijos 5 straipsnį įgyvendinimÄ , taikant ir aiÅ¡kinant Lietuvos teisės nuostatas, teismas turi atsižvelgti į EŽTT praktikoje suformuluotus reikalavimus.

EŽTT savo sprendimu konstatavo, jog 10.30 val. asmuo, atvežtas į teisėsaugos institucijos patalpas, buvo apklausiamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau bÅ«tų naivu manyti, kad iki oficialaus sulaikymo 15 valandÄ asmuo bÅ«tų galėjęs laisvai iÅ¡vykti iÅ¡ teisėsaugos institucijos patalpų. Taip pat EŽTT priminė, kad Konvencijos 5 straipsnio 1 dalis gali bÅ«ti taikoma ir labai trumpam laisvės atėmimo laikotarpiui, taigi buvo padaryta iÅ¡vada, kad nuo 10.30 val. iki 15 val., kai buvo suraÅ¡ytas laikinojo sulaikymo protokolas, asmeniui de facto buvo atimta laisvė pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį.

Taip pat buvo pažymėta, kad jau ne kartÄ yra spręsta, jog sulaikymo nefiksavimas pats savaime laikytinas pačiu rimčiausiu pažeidimu, nes taip visiÅ¡kai paneigiamos esminės Konvencijos 5 straipsnio garantijos. Ä®vertinus, kad asmens sulaikymas nebuvo tinkamai fiksuotas dokumentuose, EŽTT pripažino, kad sulaikymas tuo laikotarpiu neatitiko nei nacionalinės teisės normų, nei Konvencijos 5 straipsnio reikalavimų. Kaip matyti pagal nepilnamečių asmenų buvimo policijos komisariate iÅ¡buvimo laikÄ , A.

M. neteisėtai buvo sulaikytas 4 valandas 48 minučių laiko, E. P. kaip matyti nuo pristatymo iki vykimo paimti pinigus komisariate buvo 1 valandÄ 18 minučių. Å iuo laikotarpiu nėra fiksuota jokių atliekamų procesinių veiksmų, nors aplinkybė, jog po valandos vykstama į vietÄ , kur atliekamas savanoriÅ¡kas pinigų pateikimas, tik patvirtina E. P. nurodytas aplinkybes, jog jis buvo apklausiamas, tačiau Å¡is veiksmas nebuvo atliekamas pagal BPK įtvirtintus reikalavimus. A. M. komisariate praleido 3 valandas 16 minučių, tačiau su juo nebuvo atliekami procesiniai veiksmai.

Proceso metu buvo teigiama, jog jis buvo atvežtas ir laukė atvykstančios savo įstatyminės atstovės, tačiau teismas jau anksčiau nurodytais motyvais tokiÄ versijÄ pripažino nepagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytÄ praktikÄ , teismas konstatuoja, jog A. M., E. P., A. M. pristatymas ir laikymas policijos komisariate be sulaikymo protokolų pakankamai ilgÄ laikÄ pažeidžia įstatymų reikalavimus, bei laikytinas neteisėtu kaltinamųjų veikimų. Nurodytais neteisėtais veiksmais kaltinamieji G.

B. ir V. Ž. pažeidė Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį, Policijos įstatymo 4 straipsnyje numatytus bendruosius policijos veiklos principus, 25 straipsnyje numatytÄ policijos pareigÅ«nų pareigÄ užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigÄ asmens teises ir teisėtus interesus, BPK 44 straipsnyje numatytas asmenų teises baudžiamajame procese, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 54 straipsnyje numatytas vaiko, kuriam apribota ar atimta laisvė, teises. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visi nukentėjusieji į policijos komisariatÄ buvo pristatyti be įstatyminių atstovų, o nuo A. ir A.

M. įstatyminės atstovės apskritai buvo slepiama informacija apie jos atstovaujamųjų buvimÄ policijos komisariate. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. M. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų ir pristatytas į policijos komisariatÄ . Jo buvimo komisariate faktas buvo tyčia slepiamas nuo jo motinos A. M. E. P. buvo paimtas iÅ¡ namų, tuo metu namuose buvo jo įstatyminė atstovė, kuriai nebuvo pasakyta, kur sÅ«nus vežamas, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jos, kaip įstatyminės atstovės galimybė vykti kartu.

A. M. be įstatyminis atstovės žinios buvo nuvežtas į policijos komisariatÄ . Ä®vykio metu visi nukentėjusieji buvo nepilnamečiai. Å ios aplinkybės parodo, kad kaltinamieji ne tik nesiėmė priemonių įgyvendinti BPK 53 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atstovų pagal įstatymÄ teisę dalyvauti procese ir ginti jų atstovaujamojo interesus, tačiau piktybiÅ¡kai slėpė nepilnamečių vaikų buvimo faktÄ nuo įstatyminių atstovų, nes į A. M. namus atvykę policijos pareigÅ«nai jos tyčia neinformavo apie tai, kad A.

M. yra policijos komisariate, o A. M. iÅ¡sivežė teigdami, jog veža į seniÅ«nijÄ . Dėl pareigÅ«nų nuslėptos ir neteisingai pateiktos informacijos A. M. vėliau pranešė apie jos sÅ«naus A. M. dingimÄ , o A. ieÅ¡kojo skambindama į seniÅ«nijÄ . Nors A. M. nebuvo apklausiamas baudžiamojoje byloje bei buvo teigiama, jog jis dalyvavo administracinio nusižengimo tyrime, tačiau tai nepaneigia pareigÅ«nų pareigos apie jo buvimo vietÄ informuoti įstatyminių atstovų bei suteikti galimybę jiems dalyvauti procese su atstovaujamuoju, kaip tai numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53, 54 straipsniuose.

Nurodytais neteisėtais veiksmais pareigÅ«nai pažeidė BPK 53 straipsnio dalies reikalavimus, Policijos įstatymo 4 straipsnyje numatytus bendruosius policijos veiklos principus, 25 straipsnyje numatytÄ policijos pareigÅ«nų pareigÄ užtikrinti ir saugoti asmens teises ir laisves, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53 straipsnyje numatytÄ vaiko atstovo teisę dalyvauti procese su jo atstovaujamuoju. G. B. ir V. Ž. kaltinami tuo, kad atliko apklausas neįteikdami įtarimų bei nefiksuodami veiksmo turinio vaizdo ir garso priemonėmis, tai pat Å¡ių apklausų metu nebuvo užtikrinta nukentėjusiųjų teisė į gynėjÄ .

Teismas nurodė, jog laiko įrodytas aplinkybes, jog A. M. ir E. P. pristačius į policijos komisariatÄ jie buvo apklausiami, nefiksuojant Å¡ių apklausų procesiniuose dokumentuose. Patys kaltinamieji Å¡ias apklausas įvardijo, kaip pokalbius su kaltinamaisiais, tačiau tokių pokalbio teisinio pagrindo nurodyti negalėjo. Teigė, jog tai galėjo bÅ«ti žvalgybiniai, operatyviniai veiksmai, tačiau teismas atmeta tokius argumentus. Pagal praktikÄ ir teisinį reglamentavimÄ yra žinoma, kad nusikaltimų tyrime žvalgybiniai, operatyviniai veiksmai gali bÅ«ti taikomi tik iki ikiteisminio tyrimo pradžios, jeigu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas visi veiksmai privalo bÅ«ti atliekami tik pagal BPK normas.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. lapkričio 8 d., tad sekančiai dienÄ visi veiksmai Å¡iame tyrime galėjo bÅ«ti atliekami tik laikantis BPK reikalavimų. BPK taip pat numato, kad tyrimo veiksmas, pavyzdžiui, liudytojo ar įtariamojo apklausa turi bÅ«ti fiksuojamas. Veiksmas gali bÅ«ti fiksuojamas darant garso ar vaizdo įraÅ¡us arba kitais fiksavimo bÅ«dais. Protokolas suraÅ¡omas tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Protokole turi bÅ«ti nurodyti tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas bei dalyvavę asmenys.

ProtokolÄ pasiraÅ¡o už tyrimÄ atsakingas pareigÅ«nas ir visi dalyvavę asmenys. Apie tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu atliktas veiksmas, atsisako pasiraÅ¡yti tyrimo veiksmo protokole, pažymima protokole (BPK 179 straipsnis). Å ioje byloje nustatyta, kad A. M. pristačius į policijos komisariatÄ jis pareigÅ«nų buvo klausinėjamas apie įvykdytÄ vagystę, tik vėliau buvo apklaustas liudytoju. Nustatyta, kad į policijos komisariatÄ jis buvo pristatytas 10.18 val. liudytojo apklausa pradėta 10.58 val., tad 50 minučių buvo pakankamas laiko tarpas atlikti neoficialiÄ apklausÄ su asmeniu.

Vėliau su A. M. bendravo ne tik kaltinamieji, ko jie neginčija, bet ir kiti pareigÅ«nai – liudytoja K. S. patvirtino, jog taip pat bendravo su A. M. Å ios apklausos nebuvo fiksuojamos, tokių apklausų rÅ«Å¡is nėra reglamentuota BPK, todėl laikytina, kad jos yra neteisėtos. Taip pat ir E. P. patvirtino, jog su juo buvo bendraujama iki jam prisipažįstant įvykdžius vagystę. Tokių apklausų metu jis sutiko parodyti, kur paslėpti pinigai, kÄ patvirtina jo tos dienos judėjimas su policijos pareigÅ«nais, t. y. jis 15.40 val. pristatomas į policijos komisariatÄ , 16.58 val. iÅ¡vyksta į sodybÄ ieÅ¡koti pinigų, vėliau grįžta ir 18.23 val. pradedama oficiali jo įtariamojo apklausa.

Dėl A. M. apklausos nustatyta, jog su juo buvo bendraujama dėl jam žinomų aplinkybių dėl vagystės vykstant į policijos komisariatÄ , miÅ¡ke, tačiau joks procesinis dokumentas nebuvo suraÅ¡ytas. Teismas atkreipia dėmesį kad, vadovaudamasis BPK 179 straipsniu, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas privalo suraÅ¡yti įtariamojo ar liudytojo apklausos protokolÄ apklausos metu ar iÅ¡ karto po jos. Teismas jau nustatė, kad nurodytu laikotarpiu nukentėjusieji buvo apklausti pareigÅ«nų, tačiau apklausos protokolas suraÅ¡ytas nebuvo.

Todėl nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos jų teisės pagal BPK 183 ir 187 straipsnius nei kaip liudytojų, nei kaip įtariamųjų. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai naudojo taktikÄ , kai asmuo iÅ¡ pradžių atvežamas duoti parodymų kaip liudytojas ar visai nesuteikiant jokio procesinio statuso, nors iÅ¡ tiesų laikomas įtariamuoju. Tokiu bÅ«du įtariamam asmeniui gali bÅ«ti atimta galimybė pasinaudoti teisingo bylos nagrinėjimo procesinėmis garantijomis. Tai parodo, kad pareigÅ«nų tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius tam, kad iÅ¡gautų iÅ¡ jų informacijÄ apie tiriamÄ nusikaltimÄ .

Be to įbauginimui ir duomenų, kurių nukentėjusieji turėjo teisę neteikti iÅ¡gavimui, pareigÅ«nai naudojo smurtÄ prieÅ¡ asmenis, reikalavo jų prisipažinti, t. y. duoti parodymus prieÅ¡ save, ar savo artimus giminaičius. Teismas jau nurodė argumentus, kuriais remiantis pripažįstama įrodytomis aplinkybėmis tai, kad atlikdami tyrimÄ dėl įvykdytos vagystės kaltinamieji naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, t. y. visiems nukentėjusiesiems buvo suduoti smÅ«giai rankomis, kojomis, surakinamos antrankiais rankos; prieÅ¡ E. P. ir A.

M. buvo naudojamas elektroÅ¡okas, siekiant įbauginti A. M. Å¡is buvo nuvežtas į miÅ¡kÄ ir pririÅ¡tas prie medžio. Pagal galiojančiÄ teisinę tvarkÄ mÅ«sų teisinėje sistemoje nėra toleruojamas fizinis smurtas, ir bet kokia jos forma yra laikoma nusikalstama veika. Nekyla abejonių, jog Å¡ioje byloje nustatytos formos naudotas fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiuosius laikytinas neteisėtu ir atitinkančiu baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų požymius. Kas neabejotinai parodo, jog tokie policijos pareigÅ«nų veiksmai laikytini neteisėtais.

Taigi pareigÅ«nai atlikdami neteisėtas apklausas, naudodami smurtÄ , reikalaudami duoti parodymus prieÅ¡ save ir savo Å¡eimos narius, pažeidė Konstitucijos 21, 31 straipsnius, Policijos įstatymo 24, 25, 26 straipsnio nuostatas, BPK 21, 44, 51, 53, 179 187 straipsnių reikalavimus, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 53, 54 straipsnių reikalavimais. Vertinant visumÄ tos dienos įvykių, manytina, kad tÄ dienÄ G. B. ir V. Ž. tos dienos tikslas buvo iÅ¡tirti įvykdytÄ vagystę, todėl jie ėmėsi visų jiems prieinamų priemonių.

Nuo pat pirmųjų veiksmų, t. y. nepilnamečių asmenų pristatymÄ Ä¯ komisariatÄ , galima matyti atliekamų veiksmų neteisėtumÄ . Kaltinamieji net neieÅ¡kojo priemonių atlikti teisėtus veiksmus, o su nepilnamečiais asmenimis elgėsi lyg su asmenimis, kurių teisių nėra pagrindo užtikrinti. Viso proceso metu kaltinamieji pabrėžė nukentėjusiųjų neigiamas asmenines savybes, padarytus pažeidimus ar nusikaltimus, jų asocialiÄ aplinkÄ , lyg Å¡ios aplinkybes paneigtų nukentėjusiųjų asmenų teisę į teisėtÄ elgesį su jais.

Tikėtina, kad kaltinamieji nebÅ«tų sau galėję leisti tokį elgesį su kitais nepilnamečiais, kurie turi atsakingus atstovus, užtikrinančius jų interesus. Tuo tarpu su pažeidžiamais paaugliais, kurie neturi asmenų, galinčių juos apginti, palaikyti ir apsaugoti, pareigÅ«nai elgėsi kaip su asmenimis, kurie neturi jokių teisių. Å ioje byloje net neginčijamos aplinkybės, jog nepilnamečiai buvo pristatomi į komisariatÄ apie tai neinformuojant arba net slepiant nuo įstatyminių atstovų, juos laikant ilgÄ laikÄ komisariate, 14 metų vaiko iÅ¡leidimas į namus, nesidomint jo galimybėmis grįžti į namus, kurie yra už 12 km, parodo visiÅ¡kÄ pareigÅ«nų abejingumÄ ir nesiskaitymÄ su socialiai pažeidžiamais paaugliais, kas, kaip parodo Å¡i byla, formuoja tokių paauglių nuomonę, jog policija jų nelaiko žmonėmis.

Teisminėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymų leidėjas BK 228 straipsnyje nustatydamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimÄ , siekia užtikrinti normaliÄ , teisinės valstybės siekį atitinkančiÄ , veiksmingÄ , autoritetingÄ , Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieÅ¡taraujančiÄ institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių vieÅ¡Ä sias paslaugas, veiklÄ . Tokia institucija yra ir policija.

Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014). Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014).

Jei policijos darbuotojas, virÅ¡ydamas savo tarnybinius įgaliojimus, nukentėjusiajam padaro net ir nedidelę žalÄ sveikatai, tokia fizinė žala savaime vertintina kaip didelė žala BK 228 straipsnio prasme ne tik nukentėjusiajam, bet ir policijos prestižui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-P-1/2014). Teismas, įvertinęs tai, jog G. B. ir V. Ž. neteisėtai prievartÄ panaudojo trijų nepilnamečių asmenų atžvilgiu, taip pat į tai, jog E. P. buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, buvo naudota psichinė prievarta prieÅ¡ nepilnamečius, neteisėtais veiksmais pažeisti Konstitucijos ir Europos Žmogaus teisių Konvencijos principai, daro iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais diskreditavo Lietuvos policijos vardÄ ir prestiÅ¾Ä , bei padarė didelę žalÄ Lietuvos policijai, kaip valstybės teisėsaugos institucijai.

IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai V. Ž. ir G. B. padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Dėl bendrininkavimo Proceso metu kaltinamieji G. B. ir V. Ž. nesutiko su kvalifikacija, jog nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje. Tačiau teismas konstatuoja, jog jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atlikti bendrininkų grupėje. Teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir pan.

Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-2018/2009, 2K-(duomenys neskelbtini)/2011, 2K-630/2011).

IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad kaltinamiesiems G. B. ir V. Ž. tÄ dienÄ buvo pavesta atlikti tyrimÄ dėl įvykdytos vagystės. Jų veiksmų tikslas buvo – bylos iÅ¡tyrimas. Nėra įtikinamų duomenų, jog jie nuodugniai aptarė jų atliekamus veiksmus, tačiau iÅ¡ jų veiksmų matyti, kad jie sutiko su vienas kito atliekamais veiksmais, t. y. siekdami tikslo iÅ¡siaiÅ¡kinti vagystės aplinkybes kartu vyko atsivežti į policijos komisariatÄ galimus kaltininkus (nukentėjusiuosius), vienas iÅ¡ jų sudavė smÅ«gius, kitas rankas surakino antrankiais ir pan., t. y. jie palaikė vienas kito veiksmus, neprieÅ¡taravo neteisėtam veikimui.

Kaltinamieji savo bendrais veiksmais apribojo nukentėjusiųjų laisvę, atliko neteisėtas apklausas, sudavė smūgius ar surakino rankas antrankiais, įbaugino nukentėjusiuosius, kurie vėliau įvykdė jų reikalavimus ir prisipažino įvykdę vagystę. Taigi, teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad kaltinamieji veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, suprato savo vaidmenį bendrame nusikaltime. Dėl veikų kvalifikavimo Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamieji G. B. ir V. Ž. trauktini atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, tačiau tokia veikų kvalifikacija yra neteisinga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartyje Nr. 2K-304/2008 išaiškinama, kad BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas gali būti tik privatus asmuo. Valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo) to nusikaltimo subjektas gali būti tik tuomet, jei veikė kaip privatus asmuo. Tokia išvada darytina iš bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos įveikimo taisyklės, kad esant tokiai konkurencijai, taikoma specialioji norma. Todėl valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys atsako pagal BK XXXIII skyriaus, numatančio atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams, atitinkamas normas.

Atitinkamas įstatymų aiÅ¡kinimas taikytinas ir dėl BK 148 straipsnio 1 dalies inkriminavimo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad abu kaltinamieji yra valstybės pareigÅ«nai, nusikalstamas veikas jie įvykdė atlikdami savo tarnybines pareigas, tuo metu atstovavo policijos institucijai, todėl jų veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Taip pat kaltinime nepagrįstai nurodoma kvalifikacija pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tai yra, teismų praktika rodo, kad nagrinėjant piktnaudžiavimo tarnyba bylas teismuose laikomasi tokių nuostatų: jeigu piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmuose yra specialiojoje normoje nustatyti nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams sudėties požymiai, veika kvalifikuojama pagal tÄ straipsnį, kuris nusikalstamos veikos sudėtį numato specialiojoje normoje; jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas padaro kontrabandÄ , sukčiavimÄ , pagrobia svetimÄ turtÄ arba jį pasisavina ar iÅ¡Å¡vaisto, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis; jeigu piktnaudžiaujant nukentėjusiajam padaromas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba atimama gyvybė, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis; jeigu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama tik pagal BK 228 straipsnį.

Å ioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo nustatytas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, tad tokias veikas apima BK 228 straipsnio 1 dalies sudėtis ir papildomos nuorodos į BK 140 straipsnio kvalifikacijÄ nereikia. Kaltinamųjų veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tačiau veikos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį (konstatuojant idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį) nagrinėjamoje situacijoje yra perteklinis.

Kaltinamųjų veikos pavojingumÄ , dėl kurio veika vertintina kaip nusikalstama, lėmė tai, kad veiksmai buvo atliekami pasinaudojant tarnybiniu statusu. Psichologinis, fizinis smurtas, nukentėjusiajam galėjo atrodyti realus dėl kaltinamųjų veikos padarymo metu einamų pareigų. Jei piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atliekami veiksmai, atitinkantys ir BK 146, 148, 140 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi bÅ«ti daroma iÅ¡vada, kad veikÄ pakanka kvalifikuoti tik pagal BK 228 straipsnį, Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ normÄ laikant specialiÄ ja norma BK 146, 148, 140 straipsnyje numatytos normos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-51-507/2017).

Taigi kaltinamiesiems pateikta kvalifikacija keistina, panaikinant kaltinamųjų veikos kvalifikavimÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, 148 straipsnio 1 dalį. Bausmių skyrimo, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 straipsnio numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. G. B. ir V. Ž. anksčiau neteisti, todėl pagal BK 55 straipsnio reikalavimus jiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. G. B. ir V. Ž. įvykdė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. B. ir V. Ž. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamųjų požiÅ«rį į jiems, kaip policijos pareigÅ«nams keliamus elgesio standartus, jų neatsakingÄ požiÅ«rį į visuomenėje ypač saugomas vertybes – žmogaus teises, nepilnamečių asmenų interesus, ir jų ignoravimÄ .

Kaltinamieji yra darbingo amžiaus, neteisti, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų nėra, nuo nusikalstamos veikos praėjo treji metai ir naujų veikų nepadarė. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. G. B. ir V. Ž. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamieji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, kad kaltinamiesiems skirtina Å¡velniausai bausmė rÅ«Å¡is – piniginė bauda. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos piniginės baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytÄ dydį (2016 m. kovo 25 d.

įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), kuriame numatyta, kad už apysunkį nusikaltimÄ nustatoma bauda iki 1 000 MGL dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, jų aktyvumÄ atliekant nusikalstamÄ veikÄ , teismas skiria mažesnes nei numatytas bausmės vidurkis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtintas 37,66 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris nesikeitė iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. toks bazinis bausmių ir nuobaudų dydis galiojo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, 2017 m. spalio 12 d.

Socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra ekonominis rodiklis, vienas iÅ¡ valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis.

Tad Å¡ie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos AukÅ¡ičiauiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-142-719/2019). Taigi G. B. ir V. Ž. veikos padarymo metu MGL dydis, kuriuo apibrėžiami bausmių ir nuobaudų dydžiai, buvo 37,66 Eur. Todėl teismas, apskaičiuodamas baudos dydį, turi vadovautis iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiu dydžiu, t.y. ne 50 Eur, o 37,66 Eur. Vertinant tai, kad G. B. ir V. Ž. nusikalstamÄ veikÄ padarė vykdydami policijos pareigÅ«no pareigas, vadovaudamasis BK 68² straipsnio nuostatomis skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas 3 (trejiems) metams.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai).

Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai A. M. ir E. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma A. M. iÅ¡ kaltinamųjų priteisti 2 000 Eur kompensacijÄ nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, E. P. – 3 000 Eur (4 t., b. l. 86–88).

Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 4 000 Eur kompensacijÄ nusikaltimu padarytai neturtinės žalai atlyginti (5 t., b. l. 36–37). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus baudžiamosiose bylose yra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Be to, CK 6.250 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai, t. y.

įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus. Byloje konstatuota, jog nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamieji G. B. ir V. Ž. bendrais veiksmais panaudojo fizinę ir psichinę prievartÄ . Neabejotina, jog dėl kaltinamųjų veiksmų (nusikalstamo specialiųjų priemonių, fizinės jėgos bei psichinės prievartos naudojimo) nukentėjusieji jautė skausmÄ , patyrė emocinį stresÄ , jiems buvo sukelta įtampa, bejėgiÅ¡kumo bÅ«sena, jie buvo atsidÅ«rę bauginančioje situacijoje, kurioje prarado saugumo jausmÄ , buvo pažeminti, kas vertintina kaip jiems padaryta neturtinė žala.

Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , todėl bÅ«tina įvertinti tas aplinkybes, jog nukentėjusieji buvo muÅ¡ami uniformuotų pareigÅ«nų, oficialioje įstaigoje ir nuoÅ¡aliose vietovėse, jų atžvilgiu neteisėtai naudotos specialiosios priemonės – antrankiai, elektroÅ¡okas kaltinamiesiems aktyviai veikiant bendrai arba kitų pareigÅ«nų akivaizdoje. Vis dėl to, įvertinus visÄ bylos medžiagÄ , laikytina, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamo veikimo labai sunkių padarinių nukentėjusiesiems nekilo.

Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja kaltinamųjų kaltės forma ir laipsnis, jų turtinė padėtis, kad iÅ¡ kaltinamųjų priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jų kaltės laipsniui) bei realus. Byloje teismas nustatė, jog kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia ir jų susitarimas veikti bendrai pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgtina į tai, kad asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis G. B. kaltės nepripažino, yra sveikas, dirbantis, turi turto. Kaltinamasis V. Ž. kaltės nepripažino, yra sveikas, darbingo amžiaus, turi turto. Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ pagal analogiÅ¡kas veikas bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, kuriais siekiama, kad esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose bÅ«tų sprendžiami vienodai. Teismas remdamasis teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-387-2014, Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-354/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-507/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-190/2018) priteisiamais neturtinės žalos dydžiais už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ esant panaÅ¡iomis faktinėms aplinkybėms, įvertinęs nukentėjusiųjų praÅ¡omas priteisti sumas jų patirtai neturtinei žalai kompensuoti, sprendžia, jog Å¡ios sumos neatitinka teismų praktikos, nėra adekvačios nukentėjusiųjų patirtiems nepatogumams, sukrėtimams, iÅ¡gyveninams, todėl sprendžia civilinius ieÅ¡kinius tenkinti iÅ¡ dalies.

Vertindamas kiekvieno nukentėjusių patirtų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, skausmo mastÄ , teismas pažymi, jog ilgiausiai laisvė neteisėtai suvaržyta buvo A. M., jauniausiam nukentėjusiajam įvykio metu buvo 14 metų, jis buvo nuvežtas ir riÅ¡tas prie medžio, o E. P. buvo padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas, ir visų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo neteisėtai panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, elektroÅ¡okas, ir vadovaudamasis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia iÅ¡ abiejų kaltinamųjų solidariai priteisti A.

M., E. P. ir A. M. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiktų balansÄ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jų sukeltų padarinių. Dėl procesinių klausimų Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, ,8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 14, 16, 17, 18, 19,20, 21, 22, laikomi kaip priedai prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos. Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–305 straipsnius, teismas n u s p r e n d ž i a : G. B. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies, 148 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį. V. Ž. veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 140 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies, 148 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies į BK 228 straipsnio 1 dalį.

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 68² straipsniu G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimÄ 3 (trims) metams. V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 230 MGL (8 661,80 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 68² straipsniu V. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimÄ 3 (trims) metams.

Nukentėjusiojo A. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. B. ir V. Ž. solidariai nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. Nukentėjusiojo E. P. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. B. ir V. Ž. solidariai nukentėjusiojo E. P. naudai priteisti 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. Nukentėjusiojo A. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ G. B. ir V.

Ž. solidariai nukentėjusiojo A. M. naudai priteisti 1000 Eur (tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , taikytÄ G. B. turtui, palikti galioti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , taikytÄ V. Ž. turtui, palikti galioti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turėjusius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, ,8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 14, 16, 17, 18, 19,20, 21, 22 – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose. Teisėja Judita Sungailaitė